Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu, susidedanti iš teisėjų: Loretos Bujokaitės, Rūtos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jūros Marijos Strumskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. I. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. birželio 11 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės E. I. patikslintą ieškinį atsakovui E. I. dėl santuokos nutraukimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo, pagal atsakovo E. I. patikslintą priešieškinį ieškovei E. I. dėl santuokos nutraukimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo bei pagal trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ patikslintą ieškinį ieškovei E. I. ir atsakovui E. I. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1) panaikinti santuokos, sudarytos (duomenys neskelbtini) (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje) tarp ieškovės ir atsakovo, apskaitos įrašą; nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės;

2) nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo 2023 m. birželio 20 d.;

3) po santuokos nutraukimo atsakovui palikti pavardę „I.“, ieškovei grąžinti iki santuokos turėtą pavardę „L.“;

4) nustatyti nepilnamečių vaikų E. I., gim. (duomenys neskelbtini), E. I., gim. (duomenys neskelbtini), E. I., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove jos gyvenamojoje vietoje;

5) nustatyti atsakovo bendravimo su vaikais tvarką, pagal kurią atsakovas: 1. Pasiima vaikus kas antrą savaitgalį (pranešus ieškovei SMS žinute antradienį, ar ims vaikus) nuo penktadienio 18 val. (pasiimant vaikus iš ugdymo įstaigos) iki pirmadienio 8 val. (nuvežant vaikus į ugdymo įstaigą); 2. Pasiima vaikus kasmetinių atostogų metu, bet ne ilgiau kaip 14 dienų iš eilės (pranešus SMS žinute ieškovei prieš savaitę); 3. Poriniais kalendoriniais metais pasiima vaikus pirmą Kalėdų dieną nuo 14 val. iki antros Kalėdų dienos 19 val., o neporiniais kalendoriniais metais – nuo gruodžio 24 d. 10 val. iki gruodžio 25 d. 14 val.; 4. Neporiniais kalendoriniais metais pasiima vaikus nuo gruodžio 31 d. 10 val. iki sausio 1d. 19 val. (Naujiesiems metams); 5. Poriniais kalendoriniais metais vaikus pasiima iš jų gyvenamosios vietos pirmą Velykų dieną nuo 14 val. iki antros Velykų dienos 19 val.; neporiniais metais – antrą Velykų dieną nuo 10 iki 19 val., grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą; 6. Kiekvieną kalendorinių metų birželio mėnesio pirmąjį sekmadienį praleidžia su vaikais;

6) priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams E., E., E. išlaikymą po 350 Eur kas mėnesį. Išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Mokėjimai atliekami iki einamojo mėnesio 10 dienos nuo bylos iškėlimo teisme datos iki vaikų pilnametystės;

7) priteisti nepilnamečio vaiko E. išlaikymą turtu 44 100 Eur sumai iš atsakovui priklausančio santuokoje įgyto nekilnojamojo turto – (duomenys neskelbtini) nebaigtos statybos gyvenamojo namo ir žemės sklypų, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), dalies, t. y. 28/100 (44 100 : 160 000 x 100 % ) dalis nebaigtos statybos gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 28/100 žemės sklypo 0,0400 ha, adresu (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 28/100 žemės sklypo 0,0400 ha, adresu (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

8) priteisti iš atsakovo už 2023 m. birželio, liepos, rugpjūčio mėnesius 1 990 Eur išlaikymo įsiskolinimą;

9) paskirti ieškovę vaikų išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise;

10) priteisti ieškovei iš atsakovo 3 000 Eur neturinės žalos atlyginimą;

11) padalinti nebaigtos statybos gyvenamąjį namą ir žemės sklypus, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), ir šio nekilnojamojo turto dalį – (160 000 Eur – 38 000 Eur (atsakovo tėvų jam dovanotos lėšos) = 122 000 : ½) 61 000 Eur vertės priteisti ieškovei asmeninės nuosavybės teise, t. y. ieškovei priteisti 38/100 (61 000 Eur : 160 000 Eur x 100 % ) dalį nebaigtos statybos gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 38/100 žemės sklypą 0,0400 ha, adresu (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 38/100 žemės sklypą 0,0400 ha, adresu (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

12) padalinti nebaigtos statybos gyvenamąjį namą ir žemės sklypus, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), ir šio nekilnojamojo turto dalį – 54 900 Eur (99 000 Eur (61 000 Eur + 38 000 Eur) – 44 100 Eur) vertės priteisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise, t. y. priteisti atsakovui 34/100 (54 900 Eur : 160 000 Eur x 100 %) dalį nebaigtos statybos gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 34/100 žemės sklypą 0,0400 ha, adresu (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 34/100 žemės sklypą 0,0400 ha, adresu (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

13) priteisti iš atsakovo 9 057,91 Eur piniginę kompensaciją atsakovo įsiskolinimo ieškovei už vaikų išlaikymo įsiskolinimą, už jos apmokėtą atsakovo prievolinio įsipareigojimo dalį GNSB „Gintaro Kvartalas“, AB SEB pagal 2022 m. sausio 25 d. sudarytą būsto paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), AB ,,Lietuvos draudimas“ pagal 2025 m. kovo 6 d. būsto draudimo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini);

14) nustatyti, kad prievolę, nekeičiant prievolės solidarumo pagal su AB SEB pagal 2022 m. sausio 25 d. sudarytą būsto paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), mokės ieškovė ir atsakovas lygiomis dalimis po 1/3 dalį iš 100 % mokėtinos per mėnesį kredito įmokos bankui;

15) nustatyti, kad prievolę už priteistą 28/100 dalį nebaigtos statybos gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 28/100 žemės sklypo 0,0400 ha, adresu (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 28/100 žemės sklypo 0,0400 ha, adresu (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nekeičiant prievolės solidarumo pagal su AB SEB pagal 2022 m. sausio 25 d. sudarytą būsto paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo toliau asmeninėmis lėšomis vykdys ieškovė, mokėdama 100 % per mėnesį kredito įmokos bankui atsakovui mokėtinos 1/3 kredito įmokos dalies.

16) nustatyti, kad prievolę už nepilnamečiam vaikui E. priteistą 28/100 dalį nebaigtos statybos gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 28/100 žemės sklypo 0,0400 ha, adresu (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 28/100 žemės sklypo 0,0400 ha, adresu (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nekeičiant prievolės solidarumo pagal su AB SEB pagal 2022 m. sausio 25 d. sudarytą būsto paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo toliau asmeninėmis lėšomis vykdys ieškovė, mokėdama 100 % per mėnesį kredito įmokos bankui E. mokėtinos 1/3 kredito įmokos dalies;

17) nustatyti, kad prievolę, nekeičiant prievolės solidarumo pagal su AB SEB pagal 2022 m. sausio 25 d. sudarytą būsto paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo toliau asmeninėmis lėšomis, uzufrukto teise, administruodama nepilnamečiam vaikui E. priteistą išlaikymą turtu, vykdys ieškovė, mokėdama 2/3 iš 100 % mokėtinos per mėnesį kredito įmokos bankui;

18) priteisti ieškovei asmeninės nuosavybės teise: televizorių „Samsung“, skalbimo mašiną „LG“, kompiuterį „Asus“, garso kolonėles „JBL soundbar“; atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti garažo įrangą: variklio stendą, pakėlėją, kempą (suvirinimo aparatą), hidraulinį presą, automobilių diagnostikos įrangą su planšete, nemokant šalims kompensacijų už priteistų daiktų verčių sumos skirtumą;

19) santuokoje įgytus automobilius padalinti taip: atsakovui priteisti 100 Eur vertės automobilį BMW 318, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 1 500 Eur vertės BMW 318CI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Ieškovei priteisti iš atsakovo 750 Eur kompensaciją; (BMW X5 OD, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovo parduotas už 3 500 Eur, ieškovė kompensacijos neprašo). BMW X5 4.8i valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovė 2023 spalio 5 d. pardavė už 900 Eur (dėl variklio defektų), todėl priteisti atsakovui iš ieškovei 450 Eur kompensaciją;

20) pripažinti atsakovo įsipareigojimus pagal jo sudarytą 2023 m. balandžio 25 d. SEB lizingo sutartį (duomenys neskelbtini) atsakovo asmenine prievole nuo sutarties sudarymo momento.

8. Pagal ieškovės pateiktą vaikų būtinųjų poreikių lentelę, E. per mėnesį reikalinga apie 550 Eur, E. – apie 580 Eur, o E. – apie 600 Eur suma. Išlaidos vaikų maitinimui sudaro atitinkamai apie 200 Eur E., apie 230 Eur E., įskaitant maitinimą darželyje, ir apie 224 Eur E. Drabužiams ir avalynei skiriama apie 100 Eur kiekvienam vaikui. Komunalinėms paslaugoms tenka apie 60 Eur kiekvienam vaikui. Higienos reikmėms E. ir E. skiriama po apie 30 Eur, o E. – apie 70 Eur, įskaitant apie 50 Eur sauskelnėms. Sveikatos išlaidoms E. skiriama apie 40 Eur, E. – apie 45 Eur, E. – apie 55 Eur. Švietimui ir ugdymui tenka atitinkamai apie 50 Eur E., apie 58 Eur E. ir apie 35 Eur E. Laisvalaikiui ir pramogoms skiriama apie 30 Eur E., apie 20 Eur E. ir apie 15 Eur E. Transportui numatyta apie 30 Eur E., o E. ir E. – po apie 40 Eur. Kitoms išlaidoms E. skiriama apie 60 Eur, o E. ir E. – po apie 45 Eur kiekvienam.

9. Atsižvelgiant į 2023 m. minimalios algos dydį (840 Eur) ir 2024 m. (924 Eur), ieškovė prašė iš atsakovo priteisti po 350 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui, kadangi ši suma atitinka būtinas išlaidas ir protingumo kriterijų, o kadangi vaikai auga ir keičiasi jų poreikiai, išlaikymas gali tik didėti.

10. Prašydama priteisti išlaikymą sūnui E. I. po 350 Eur kas mėnesį, ieškovė prašo išlaikymą priteisti turtu, t. y. atsakovui priklausančia santuokoje įgyto ir padalinto nekilnojamojo turto dalimi, kurios vertė – 50 798,07 Eur. Šį turtą sudaro nebaigtos statybos gyvenamasis namas ir žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini). Ieškovės teigimu, ši turto dalis užtikrintų realų vaiko išlaikymą iki pilnametystės, kuris sudaro 44 100 Eur, kadangi atsakovas neteikia išlaikymo vaikams.

14. Abi šalys pripažįsta, kad jų bendro ūkio pasibaigimo momentas yra (duomenys neskelbtini) Tą dieną tarp šalių kilo konfliktas, kuris detaliai išanalizuotas Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą. Nutarime nustatyta, kad po atsakovo tėvų apsilankymo, jiems išvykus apie 21 val., tarp šalių kilo žodinis konfliktas, kurio metu atsakovas laikinai išėjo iš namų ir grįžo apie 23 val., po ko konfliktas tęsėsi. Pareiškimą dėl galimo smurto inicijavo ieškovė, tačiau ikiteisminio tyrimo metu konstatuota, kad jos parodymai neatitinka faktinių aplinkybių, įskaitant tai, jog ji iš pradžių nenurodė aplinkybės apie prieš kelias dienas patirtą kritimą nuo kėdės, o taip pat išvadoje nustatyta, kad neatmestina, jog kreipimasis į policiją galėjo būti naudojamas kaip pretekstas siekiant sulaikyti atsakovą nuo ketinimo skirtis ar sumenkinti jo reputaciją skyrybų procese. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovo susirašinėjimai su kita moterimi vyko 2022 m. gruodžio mėnesį, o laikotarpiu iki 2023 m. birželio 20 d. tarp šalių konfliktų nefiksuota, todėl nėra pagrindo teigti, jog minėto konflikto metu atsakovas sudarė prielaidas ieškovei kelti neištikimybės ar kitus panašius kaltinimus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Rezoliucinė dalis

47. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nustatytas vaikams reikalingo išlaikymo dydis neturėtų būti mažinamas valstybės mokamomis išmokomis („vaiko pinigais“). Todėl pirmosios instancijos teismas nusprendė priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams po 350 Eur išlaikymo, mokamo periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos iki kiekvieno vaiko pilnametystės. Vaikų išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskyrė ieškovę.

48. Ieškovė prašė vienam iš nepilnamečių vaikų, t. y. E., išlaikymą priteisti turtu 44 100 Eur sumai iš atsakovui priklausančio padalinto santuokoje įgyto nekilnojamojo turto – nebaigtos statybos gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), sklypo 0,0400 ha, adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė nurodė, kad atsakovas nemoka vaikams išlaikymo, todėl išlaikymą priteisus turtu būtų užtikrintas vaikų išlaikymas.

49. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog kai šalys nustojo vesti bendrą ūkį iki ieškovės kreipimosi į teismą, atsakovas vaikų išlaikymui skyrė 730 Eur. Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 14 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis buvo nutarta iš atsakovo priteisti laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 250 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. rugsėjo 14 d.) iki bus išnagrinėta byla bei priimtas procesinis sprendimas šioje byloje. Iš byloje pateiktų atsakovo banko sąskaitų išrašų bei pačios ieškovės pateiktų skolos skaičiavimo lentelių nustatyta, kad atsakovo pervedamos sumos nors ir yra mažesnės, negu nustatyta teismo nutartimi, tačiau atsakovas išlaikymą vaikams visgi teikia.

57. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nustatyta atsakovo pareiga skirti vaikams po 350 Eur išlaikymo per mėnesį, už tris mėnesius kiekvienam vaikui turėjo būti skirta po 1 050 Eur. Tačiau, įvertinus tai, jog ieškovė prašė išlaikymo įsiskolinimą skaičiuoti po 300 Eur per mėnesį, atsakovas už tris mėnesius kiekvienam vaikui turėjo sumokėti po 900 Eur. Kadangi faktiškai buvo sumokėta tik po 243 Eur, atsakovo išlaikymo įsiskolinimas laikotarpiu nuo 2023 m. birželio iki 2023 m. rugpjūčio mėn. sudaro po 657 Eur kiekvienam vaikui, todėl iš atsakovo pirmosios instancijos teismas nusprendė priteisti po 657 Eur išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams.

65. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė patyrė viso 1 781,20 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 25 Eur žyminis mokestis, 266,20 Eur už antstolės faktinių aplinkybių konstatavimą, 290 Eur už turto vertinimą, 1 200 Eur už teisines paslaugas. Atsakovas byloje patyrė 5 71,60 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 643 Eur žyminis mokestis, 4 428,60 Eur už teisines paslaugas.

66. Šiuo atveju nusprendus, kad šalių santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės, paskirstant šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog bylos procesinė baigtis vertintina kaip teismo sprendimo priėmimas ieškovės naudai, todėl ieškovei iš atsakovo nusprendė priteisti visas jos turėtos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 1 781,20 Eur.

67. Trečiasis asmuo UAB „Legal Balance“ patyrė 486,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 184 Eur žyminis mokestis bei 302,50 Eur teisinių paslaugų išlaidos. Visiškai tenkinus trečiojo asmens reikalavimus, pirmosios instancijos teismas trečiajam asmeniui UAB „Legal Balance“ iš ieškovės bei atsakovo priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos, t. y. po 243,25 Eur.

3) pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. birželio 11 d. sprendimo dalį, kuria priteistas nepilnamečių vaikų išlaikymo įsiskolinimas ir priteisti iš atsakovo kiekvienam vaikui po 410 Eur išlaikymo įsiskolinimo.

70.5. pirmosios instancijos teismas neturi specialiųjų medicinos žinių, todėl, nesant byloje pateiktų objektyvių ir mediciniškai pagrįstų duomenų, daryti išvadą, jog šalių vaikas gimė turėdamas sunkių sveikatos problemų, kurioms galėjo turėti įtakos motinos patirtas stresas, yra nepagrįsta ir teisiškai nekorektiška. Tokia prielaida nėra patvirtinta jokiais medicininiais dokumentais ar specialistų išvadomis;

70.6. pirmosios instancijos teismas, vertindamas vaikų išlaikymo poreikius, pažymėjo, kad ieškovė nepateikė detalių ir pagrįstų duomenų apie kasmėnesines išlaidas. Jos pateikta lentelė nurodė sumas, kurios nebuvo patikrintos ir dokumentais pagrįstos. Maitinimui atsakovas sutiko skirti 150 Eur/mėn. kiekvienam vaikui, drabužiams ir avalynei – 50 Eur, komunalinėms paslaugoms – 40 Eur, sveikatai – 20 Eur, ugdymui – 30 Eur, laisvalaikiui ir pramogoms – 20 Eur, kitoms išlaidoms – 50 Eur;

70.7. ieškovės lentelės suminėje vaikų poreikių išlaidų suvestinėje apskaičiuota, kad: E. per mėnesį bendra poreikių lentelė sudaro „apie 550 Eur/mėn.“, E. – „apie 580 Eur/mėn.“, E. – „apie 600 Eur/mėn.“ Taigi pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš atsakovo kiekvienam vaikui po 350 Eur išlaikymo, savo iniciatyva viršijo lentelėje deklaruotą vaikų būtinųjų poreikių bendrą sumą;

70.10. atsakovo prievolės šioje byloje yra tokios: jis privalo mokėti po 350 Eur kiekvienam nepilnamečiui vaikui per mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki vaikų pilnametystės. Atsakovas taip pat turi padengti vaikų išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2023 m. birželio iki 2023 m. rugpjūčio mėnesio, kuris kiekvienam vaikui sudaro po 657 Eur. Be to, atsakovas turi vykdyti solidarias prievoles pagal kredito sutartį su AB „SEB bankas“ (mėnesinė įmoka po 550 – 600 Eur, t. y. po 275–300 Eur kiekvienai šaliai) ir UAB „Legal Balance“ (7 924,27 Eur negrąžinto kredito, palūkanos, administravimo mokestis ir negautos pajamos). Pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovei 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Be kita ko, atsakovas gyvena nuomojamame būste ir patiria tam išlaidas, tuo tarpu ieškovė gyvena iš gauto kredito pastatytame gyvenamajame name, todėl atsakovas savo turima nuosavybės dalimi suteikia vaikams naudotis nemokamai. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino atsakovo finansinę padėtį, nustatydamas po 350 Eur/mėn. išlaikymą vaikams, nes tai sukuria neproporcingą finansinę naštą atsakovui;

70.11. atsakovo įsiskolinimas dėl vaikų išlaikymo per laikotarpį nuo 2023 m. birželio 21 d. iki 2023 m. rugsėjo 1 d. apskaičiuojamas taip: nors ieškovė prašė skaičiuoti po 300 Eur už kiekvieną vaiką per mėnesį, faktiškai Atsakovas šiam laikotarpiui pervedė 869,86 Eur (už birželio mėn. komunalinius 124,86 Eur, už liepos mėn. vaikų išlaikymą 360 Eur, už rugpjūčio mėn. vaikų išlaikymą 370 Eur ir už E. kirpimą 15 Eur). Taigi už tris vaikus per šį laikotarpį turėjo būti sumokėta 2 100 Eur. Atsižvelgiant į faktiškai sumokėtą 869,86 Eur, atsakovui lieka 1 230,14 Eur įsiskolinimas, t. y. kiekvienam vaikui po 410,05 Eur, o ne 657 Eur, kaip nurodė ir priteisė pirmosios instancijos teismas.

71. Ieškovė apeliacinį skundą prašo atmesti, Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. birželio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:

71.1. priešingai nei teigia atsakovas, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir detaliai išnagrinėjo šalių santuokinio gyvenimo nutrūkimo aplinkybes. Atsakovo skunde pateikti argumentai, kad ieškovė esą manipuliuoja situacija ir nutyli esmines aplinkybes, iš tiesų patvirtina paties atsakovo siekį manipuliuoti šeimos gyvenimo aplinkybėmis;

71.2. nėra pagrindo pritarti atsakovo reikalavimui nepriteisti ieškovei neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovė sutinka, kad, kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas, asmens reakcija į neturtinių vertybių pažeidimą gali būti adekvati arba neadekvati, o nukentėjusiojo jausmai, vidiniai išgyvenimai ir kančia yra individualūs. Remiantis tokiais išgyvenimais, nukentėjusysis subjektyviai įvertina patirtos neturtinės žalos dydį. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė, kad atsakovo elgesys nesuderinamas su šeimos modeliu, pagarba kitam sutuoktiniui ir šeimai. Nors atsakovas teigia, kad jo romanas su kita moterimi nebuvo rimtas, iš atsakovo rašytos žinutės matyti, kad jis su ja palaikė ne tik draugiškus santykius, bet ir deklaravo meilės jausmą bei buvimo kartu emociją. Priešingu atveju santuoka ir šeimos vertybės, įskaitant ištikimybę, taptų vis labiau mažareikšmės;

71.3. atsakovo teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino ieškovės gaunamų vaikų išmokų ir nesumažino priteistinos išlaikymo sumos, prieštarauja vaikų išlaikymo paskirties traktavimui ir prieštarauja kasacinio teismo praktikai. Išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės politikos, o jų tikslas – suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turi būti mažinamas išmokų suma, ypač kai tėvų turtinė padėtis leidžia patenkinti vaiko poreikius. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį, kad atsakovas pajamas iš darbinės veiklos gauna grynaisiais, todėl kyla pagrįstų abejonių, ar nurodomos 1 400?Eur pajamos atspindi tikrąją jo finansinę padėtį. Valstybės mokamos išmokos gali būti skirtos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti;

71.4. net ir detaliausioje vaiko poreikių lentelėje neįmanoma smulkiai nurodyti visų išlaidų, nes jos gali kisti priklausomai nuo sezoniškumo, vaiko sveikatos būklės, individualių poreikių ar atsirandančių nenumatytų išlaidų. Periodinio išlaikymo suma nustatoma ilgesniam laikotarpiui, atsižvelgiant į vaiko amžių ir poreikių augimą, todėl teismas vadovaujasi protingumo kriterijumi ir nustato vidutinę mėnesio sumą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008). Be to, pagal kasacinio teismo praktiką, minimalios algos ribose prašomas vaikų išlaikymas taip pat nedetalizuojamas sąskaitomis, čekiais ir kt.;

71.5. atsakovas, ginčydamas priteisto išlaikymo dydį, neatsižvelgė į CK 3.3 straipsnio 1 dalyje nustatytą prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos principą, pagal kurį asmuo privalo iš anksto įvertinti savo turtinę padėtį ir pasirengimą tinkamai rūpintis vaikais. Priešingu atveju, jei jis neįvertina savo galimybių užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę ir sudaryti reikalingas sąlygas vystytis, visa atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką bei pasekmes tenka jam pačiam. Be to, kasacinis teismas yra nurodęs, kad vertinant tėvų turtinę padėtį svarbu atsižvelgti į tai, jog su vienu iš tėvų lieka vaikas, todėl šiam tėvui tenka neišvengiamai didesnė materialinio aprūpinimo našta dėl nuolatinio ir kasdienio vaiko poreikių užtikrinimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010);

71.6. atsakovas nepagrįstai nesutinka su priteisto išlaikymo įsiskolinimo dydžiu, nors pirmosios instancijos teismas apskųstame sprendime rėmėsi pačio atsakovo pateiktais pranešimais ieškovei. Atsakovo teigimu, šalys buvo susitarusios, kad abu tėvai kiekvienam vaikui skirs po 150 Eur. Tačiau pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog ieškovė būtų sutikusi su tokiu atsakovo siūlomu vaikų išlaikymo dydžiu. Kadangi ieškovė prašė išlaikymo įsiskolinimą skaičiuoti po 300 Eur per mėnesį, atsakovas per tris mėnesius turėjo sumokėti po 900 Eur už kiekvieną vaiką. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovas už liepos mėnesį pervedė po 120 Eur kiekvienam vaikui, už rugpjūčio mėnesį – po 123 Eur kiekvienam vaikui, todėl atsakovo įsiskolinimas už 2023 m. birželio – rugpjūčio laikotarpį sudaro po 657 Eur kiekvienam vaikui.

72. Trečiasis asmuo AB „SEB bankas“ atsiliepimu į apeliacinį skundą nurodė, kad atsakovo apeliacinio skundo reikalavimai neturi tiesioginės įtakos trečiojo asmens teisėms ir pareigoms, todėl trečiasis asmuo palieka apeliacinio skundo reikalavimus spręsti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

73. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigą) patikrina, ar nėra šio Kodekso 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

74. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių

75. Ieškovės ir atsakovo santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) bažnyčioje ir apskaityta (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje, apskaitos akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Šalims (duomenys neskelbtini) gimė sūnus E. I., (duomenys neskelbtini) gimė sūnus E. I. ir (duomenys neskelbtini) gimė sūnus E. I.. Po 2023 m. birželio 20 d. tarp šalių kilusio konflikto atsakovas išėjo iš bendrų šeimos namų, ir nuo to laiko šalys kartu nebegyveno, bendro ūkio nevedė. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo, santuokoje įgyto turto padalinimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikams priteisimo.

Dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės ir dėl neturtinės žalos atlyginimo

76. Pirmosios instancijos teismas šalių santuoką nutraukė dėl atsakovo kaltės, taip pat priteisė iš atsakovo ieškovei 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas 2022 m. lapkričio-gruodžio mėn. artimai bendravo su kita moterimi, kuriai deklaravo meilės jausmą, teigiamą buvimo kartu emociją. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovas, artimai bendraudamas su kita moterimi, supriešino savo asmeninius interesus su ieškovės interesais, iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, lojalumo ieškovei pareigą, o šios pareigos pažeidimas iš esmės nulėmė tolesnio santuokinio gyvenimo negalimumą.

77. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, nustatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, o CK 3.30 straipsnyje išdėstytos sutuoktinių pareigos išlaikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/2015).

78. Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), tai pirmajam sutuoktiniui taip pat tenka pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar šeimos interesais. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2016, 14 punktas; 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480/2017, 36 punktas).

79. Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovas 2022 m. lapkričio-gruodžio mėn. artimai bendravo su kita moterimi, negrįždavo naktimis į šeimos namus. Tuo metu ieškovė laukėsi trečio šalių vaiko. Į bylą pateikta ir pirmosios instancijos teismo sprendime pacituota 2022 m. gruodžio 29 d. atsakovo žinutė kitai moteriai rodo, kad atsakovas deklaravo jai meilės jausmą, teigiamą buvimo kartu emociją, šių jausmų buvimą net ir atsakovui nusprendus grįžti į šeimą.

80. Atsakovas nenurodė ir neįrodinėjo aplinkybių, kad šalių tarpusavio santykiai iki atsakovui pradedant artimai bendrauti su kita moterimi jau buvo pašliję ar santuokiniai ryšiai faktiškai jau buvo nutrūkę, ir tai atsitiko dėl ieškovės (ar abiejų šalių) kaltės iš esmės pažeidus savo, kaip sutuoktinio/sutuoktinių, pareigas. Priešingai, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė visada rūpinosi šeima, o atsakovas nenurodė aplinkybių, kad ji tai darė netinkamai.

82. Priteisdamas iš atsakovo 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovė patyrė itin skaudžius išgyvenimus, kai, laukdamasi trečio šalių vaiko, sužinojo apie atsakovo artimus santykius su kita moterimi, skaitė atsakovo žinutes, kuriose jis prisipažino mylintis kitą moterį, tačiau vis tiek stengėsi išsaugoti šeimą, leido atsakovui grįžti į šeimą.

83. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.

84. Teisėjų kolegija priteistos neturtinės žalos dydį vertina kaip atitinkantį ieškovės dėl santuokos nutraukimo patirtus nerimą, dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus.

85. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovė patyrė išgyvenimus dėl vienos iš pamatinių vertybių – šeimos – žluginimo. Šalys santuokoje pragyveno nuo 2018 m. rugpjūčio mėn., augina tris vaikus. Atsakovo artimo bendravimo su kita moterimi faktas paaiškėjo ieškovei esant nėščiai su trečiu šalių vaiku, o santuokiniai santykiai nutrūko keli mėnesiai po trečio vaiko gimimo, kuris gimė su didelėmis sveikatos problemomis, kas, akivaizdu, pagilino ieškovės dvasinius išgyvenimus dėl santuokos iširimo ir nerimą likus be sutuoktinio paramos ir pagalbos tokioje situacijoje. Nors atsakovas apeliaciniame skunde akcentuoja, kad byloje nėra įrodymų, jog ieškovės išgyvenimai dėl santuokos iširimo galėjo sukelti trečio šalių vaiko sveikatos problemas, tačiau, kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų, šios aplinkybės teismas nevertino kaip reikšmingai įtakojančios neturtinės žalos dydį. Tačiau atkreipiamas dėmesys, kad visuotinai pripažįstama, jog didelis stresas nėštumo metu turi neigiamą įtaką tiek motinos, tiek vaisiaus fizinei sveikatai.

Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams dydžio

86. Pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo išlaikymą periodinėmis išmokomis po 350 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui. Nustatydamas vaikų poreikius, pirmosios instancijos teismas vadovavosi, kaip orientaciniu, minimalios mėnesio algos (MMA) kriterijumi, kuri nuo 2025 m. sausio 1 d., atskaičius mokesčius, yra 777 Eur. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad atsakovas turi galimybę teikti vaikams nurodyto dydžio išlaikymą – atsakovas yra jaunas ir darbingas vyras, turi gerų mechanikos žinių, pagal savo gebėjimus gali susirasti geriau apmokamą darbą arba įgyti naują profesiją, dalį pajamų už automobilių remontą atsakovas gauna grynais pinigais, todėl kyla pagrįstų abejonių, ar atsakovo nurodytos 1 400 Eur pajamos per mėnesį atspindi tikrąją atsakovo finansinę padėtį. Pirmosios instancijos teismas taip pat sprendė, kad šalių turtinė padėtis leidžia patenkinti vaikų poreikius ir neatskaičius „vaiko pinigų“, todėl išlaikymo dydžio nemažino pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą ir valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis išmokomis vaikui ir šalpos išmokomis.

87. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnis).

88. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010, 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-939/2020). Bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-939/2020).

89. Ieškovė 2024 m. rugsėjo 3 d. patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą kiekvienam vaikui periodinėmis išmokomis po 350 Eur per mėn.

90. Su 2025 m. gegužės 21 d. prašymu dėl papildomų įrodymų pateikimo ieškovė pateikė vaikų poreikių lentelę. Poreikių lentelėje nurodytos vaikų išlaikymo išlaidų kategorijos – maitinimas, drabužiai ir avalynė, komunalinės išlaidos, higienos prekės, vaistai ir vitaminai, ugdymo priemonės, laisvalaikis ir pramogos, transportas, kitos nenumatytos išlaidos, kurios vertinamos kaip atitinkančios būtinuosius vaiko poreikius.

91. Nors poreikių lentelėje nurodyta, kad E. poreikiams per mėnesį reikia apie 550 Eur per mėn., E. – apie 580 Eur per mėn., E. – apie 600 Eur per mėn., nėra pagrindo sutikti su atsakovo teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš atsakovo išlaikymą kiekvienam vaikui periodinėmis išmokomis po 350 Eur per mėn., savo iniciatyva viršijo poreikių lentelėje nurodytus vaikų poreikius. Kaip jau nurodyta, priteisti iš atsakovo išlaikymą kiekvienam vaikui periodinėmis išmokomis po 350 Eur per mėn. prašė ieškovė 2024 m. rugsėjo 3 d. patikslintu ieškiniu. Poreikių lentelėje nurodyti apytiksliai vaikų poreikiai. Vaikai yra mažo amžiaus ((duomenys neskelbtini)). Vaikams augant, jų poreikiai nuolat po truputį auga. Kadangi išlaikymas yra priteisiamas ilgam laikui į priekį, nustatant vaikų poreikius, būtina atsižvelgti ir į šią aplinkybę. Poreikių lentelėje nurodyta, kad E. nori lankyti futbolo būrelį, jam bus reikalinga planšetė mokyklai (šios išlaidos neįtrauktos į poreikių lentelę). Poreikių lentelėje nurodytas poreikis vaikams lankytis pas dantistą, nors atitinkamos išlaidos taip pat neįtrauktos į poreikių lentelę. E. nustatyti (duomenys neskelbtini), jam reikalinga logopedo, specialiojo pedagogo, psichologo, mokinio padėjėjo pagalba, tikėtina, kad gali reikti ir mokamų atitinkamų specialistų pagalbos. E. nustatytas (duomenys neskelbtini), diagnozuota (duomenys neskelbtini), jam reikalinga nuolatinė artimųjų ir specialistų pagalba, kas taip pat reikalauja papildomų išlaidų.

92. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Pagal CK 3.192 straipsnio 3 dalį, materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.

93. Nagrinėjamu atveju yra pagrindas spręsti, kad abiejų šalių turtinė padėtis yra iš esmės vienoda. Ieškovė dirba, gauna 1 100 Eur darbo užmokestį (atskaičius mokesčius) per mėn., taip pat priedus už sėkmingus pardavimus (bylos duomenis, 2024 m. gruodžio mėn. yra gavusi 500 Eur priedą/premiją), užsiima papildoma veikla – dirba aukle (prižiūri vaikus savo namuose), savaitgaliais teikia makiažo paslaugas. Atsakovas užsiima individualia veikla – remontuoja automobilius, pagal atsakovo pateiktus duomenis, jo pajamos, atskaičius išlaidas, sudaro apie 1 400 Eur per mėn., atsakovas nurodė, kad planuoja ateityje gauti didesnes pajamas, dalį pajamų atsakovas gauna grynais pinigais. Šalys turi solidarių įsipareigojimų AB SEB bankui ir UAB „Legal balance“. Nors ieškovei priteistos 38/100 dalys, o atsakovui priteistos 62/100 dalys žemės sklypo su gyvenamuoju namu, esančių (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovo galimybės panaudoti turtą, esantį (duomenys neskelbtini), pajamoms gauti yra ribotos, nes gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), gyvena ieškovė su trimis šalių nepilnamečiais vaikais, be to, atsakovas neturi nuosavybės teise kitos gyvenamosios patalpos. Žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 5 610 Eur – nėra didelė, todėl didesnės šio žemės sklypo dalies turėjimas iš esmės nekeičia atsakovo turtinės padėties.

94. Nesant pagrindo spręsti, kad atsakovas turi didesne dalimi prisidėti prie vaikų išlaikymo, vertinama, kad ieškovė prie vaikų išlaikymo turi prisidėti lygia dalimi. Tokiu būdu, vaikų išlaikymui būtų skiriama 700 Eur per mėn. (350 Eur x 2).

95. Kaip jau nurodyta, bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius, tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Minimali mėnesio alga 2025 m., atskaičius mokesčius, yra apie 777 Eur. Todėl ieškovė neturi pareigos pateikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius vaikų poreikius, kurie neviršija minimalios mėnesio algos. Tuo tarpu atsakovas, įrodinėjantis mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti. Tokio pagrindimo atsakovas nepateikė.

96. Atsakovas nurodė, kad ieškovės nurodytos išlaidos vaikų maistui turėtų būti skaičiuojamos po 136,30 Eur, nes Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2021 m. vidutinės išlaidos maistui, tenkančios vienam namų ūkio nariui, buvo 136,30 Eur per mėn. Tačiau atsakovas nepagrįstai remiasi šiais duomenimis, nes duomenys pateikti už 2021 m. laikotarpį, be to, byloje sprendžiama ne dėl statistinio namų ūkio nario vidutinių išlaidų maistui, bet dėl šalių vaikų išlaidų maistui. Atsakovas taip pat nesutinka su ieškovės nurodytomis išlaidomis komunalinėms paslaugoms, higienai, sveikatai, transportui, nurodė savo sumas šiems poreikiams, tačiau jokių šias sumas pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Atsakovo manymas, kad anksčiau nurodytiems poreikiams reikia mažesnių sumų, nei nurodė ieškovė, nėra tinkamas pareigos pagrįsti šias sumas įvykdymas.

97. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nėra pagrindo išmokomis vaikams, mokamomis pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą, mažinti išlaikymo vaikams dydį, nes šalių turtinė padėtis leidžia patenkinti vaikų poreikius ir neatskaičius „vaiko pinigų“. Nėra pagrindo sutikti su šia pirmosios instancijos teismo išvada.

98. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-6-164/2020). Išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495/2020).

99. Net ir vertinant, kad ieškovė, be gaunamo 1 100 Eur darbo užmokesčio, turi galimybę gauti/gauna papildomas pajamas, o atsakovas turi galimybę padidinti iš individualios veiklos gaunamas 1 400 Eur pajamas, byloje nustatyta šalių turtinė padėtis – šalių turimas nekilnojamas turtas (žemės sklypas su gyvenamuoju namu ir žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini)) įsigytas suteikto kredito lėšomis, nekilnojamasis turtas nėra ypatingai didelės vertės/prabangus, gyvenamasis namas nėra baigtas įrengti, kreditas nėra grąžintas, kredito grąžinimo pabaiga – 2025 m., kredito grąžinimo įmokos yra apie 560 - 600 Eur per mėn., kito nekilnojamojo turto šalys neturi, šalys turi prievolę grąžinti priteistą 7 924,27 Eur vartojimo paskolą su palūkanomis – nepatvirtina, kad šalys realiai gauna žymiai didesnes pajamas, nei deklaruoja, taip pat, kad šalių turtinė padėtis yra ypatingai gera. Šalys turi išlaikyti tris vaikus, kurių visų poreikiams patenkinti per mėn. reikalinga 2 100 Eur suma arba po 1 050 Eur iš kiekvienos šalies. Įvertinus šalių gaunamas pajamas, turimą turtą ir turimus finansinius įsipareigojimus, nėra pagrindo teigti, kad šalių turtinė padėtis yra tokia gera, kad leistų patenkinti nustatytus vaikų poreikius ir be valstybės finansinės paramos.

100. Išmoka vaikui, mokamos Išmokų vaikams įstatymo pagrindu, 2025 m. (skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo metu) yra 122,50 Eur (Išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalis). Papildoma išmoka vaikui, mokama pagal Išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 2 punktą (kai šeimoje auga trys ir daugiau vaikų), 2025 m. yra 72,10 Eur. Šias sumas įskaičius į vaikų poreikių sumą, iš atsakovo kiekvienam vaikui priteistinas išlaikymas periodinėmis išmokomis per mėn. yra 252,70 Eur.

101. Pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už 2023 m. birželio – rugpjūčio mėn. po 657 Eur kiekvienam vaikui. Pirmosios instancijos teismas atsakovo teiktiną išlaikymą už šį laikotarpį skaičiavo po 300 Eur per mėn. kiekvienam vaikui, pagal ieškinyje nurodytą ieškovės reikalavimą. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad atsakovas 2023 m. liepos mėn. pervedė ieškovei po 120 Eur išlaikymą kiekvienam vaikui, o už 2023 m. rugpjūčio mėn. pervedė ieškovei po 123 Eur išlaikymą kiekvienam vaikui. Todėl šiomis sumomis pirmosios instancijos teismas sumažino iš atsakovo priteistiną išlaikymo įsiskolinimą.

102. Atsakovas, nesutinkamas su priteisto išlaikymo įsiskolinimu, neginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies skaičiuoti atsakovo teiktiną išlaikymą už 2023 m. birželio – rugpjūčio mėn. po 300 Eur kiekvienam vaikui per mėn. Todėl išlaikymo įsiskolinimas skaičiuojamas atsižvelgiant į šią sumą.

103. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi priteisti išlaikymo įsiskolinimą už visą 2023 m. birželio mėn. Yra pagrindas pritarti atsakovo apeliacinio skundo teiginiui, kad išlaikymo įsiskolinimas už 2023 m. birželio mėn. turi būti skaičiuojamas nuo 2023 m. birželio 20 d., t. y., kai atsakovas išėjo iš šeimos namų, nes ieškovė neteigė ir neįrodinėjo, kad, šalims gyvenant kartu, atsakovas nevykdė pareigos išlaikyti vaikus. Nėra pagrindo į 2023 m. birželio – rugpjūčio mėn. atsakovo teiktą išlaikymą įskaičiuoti 2023 m. liepos mėn. atsakovo sumokėtų 124,86 Eur už komunalinius mokesčius 2026 m. birželio mėn., nes nėra duomenų, kad šia suma buvo padengta būtent vaikams tenkanti komunalinių išlaidų dalis. Tačiau yra pagrindas į šiuo laikotarpiu atsakovo teiktą išlaikymą įskaityti 15 Eur, kuriuos atsakovas 2023 m. rugpjūčio mėn. pervedė už E. kirpimą.

104. Tokiu būdu atsakovo išlaikymo vaikams įsiskolinimas už 2023 m. birželio mėn. 20 d. – rugpjūčio mėn. yra 1 370 Eur (2 100 Eur išlaikymas už 2023 m. birželio mėn. 20 d. – rugpjūčio mėn. mažinamas 730 Eur) arba 456,67 Eur kiekvienam vaikui. Išlaikymo įsiskolinimas E. mažinamas iki 441,67 Eur, t. y. 15 Eur, sumokėtų už kirpimą.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

105. Įvertinus nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria iš atsakovo priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams periodinėmis išmokomis po 350 Eur per mėn., keičiama, priteistą išlaikymą sumažinant iki 252,70 Eur per mėn., taip pat keičiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria iš atsakovo priteistas po 657 Eur įsiskolinimas kiekvienam vaikui, priteistą išlaikymo įsiskolinimą E. ir E. sumažinant iki 456,67 Eur, o priteistą išlaikymo įsiskolinimą E. sumažinant iki 441,67 Eur (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

106. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nors ir nusprendė ieškinį ir priešieškinį patenkinti iš dalies, visas ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas priteisė iš atsakovo, o atsakovo turėtų bylinėjimosi išlaidų/jų dalies iš ieškovės nepriteisė. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi kasacinio teismo išaiškinimu, kad „atsiradus juridiškai reikšmingai aplinkybei, t. y. sutuoktinio prašymu teismui sprendime konstatavus santuokos nutraukimą dėl kito sutuoktinio kaltės, kitam sutuoktiniui įstatymas garantuoja teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu. Akivaizdu, kad nekalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio turėtos bylinėjimosi išlaidos yra susijusios su santuokos nutraukimu. Santuokos nutraukimas konstatavus vieno iš sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo reiškia bylos išnagrinėjimą taip, kad sprendimas priimamas nekalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio naudai. Šio teismo priimto sprendimo įvertinimui neturi įtakos visų kitų kartu su santuokos nutraukimu nagrinėtų klausimų išsprendimo modifikacijos (išlaikymo vaikams ar sutuoktiniui dydis, bendro turto padalijimo variantai ir pan.). Taigi ir bylinėjimosi išlaidų klausimą teismas turi išspręsti vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatomis“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2008). Be to, kasacinio teismo formuojamoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje vieno sutuoktinio turėtos bylinėjimosi išlaidos pripažįstamos jo turtine žala, kurią turi atlyginti kaltas dėl santuokos nutraukimo kitas sutuoktinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-82/2011).

107. Atsakovas apeliaciniu skundu neginčijo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nors ir tenkinęs ieškinį ir priešieškinį patenkinti iš dalies, visas ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas priteisė iš atsakovo, o atsakovo turėtų bylinėjimosi išlaidų/jų dalies iš ieškovės nepriteisė. Todėl, pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį tik dėl išlaikymo vaikams dydžio, nėra pagrindo kitaip spręsti dėl šalių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo/jas perskirstyti, nei nusprendė pirmosios instancijos teismas.

108. Atsakovas apeliacinį skundą apmokėjo 327 Eur žyminiu mokesčiu. Atsakovas už apeliacinio skundo parengimą sumokėjo advokatui 1 524,60 Eur. Ieškovė pateikė įrodymus, kad už atsiliepimo už apeliacinį skundą parengimą sumokėjo advokatei 500 Eur.

109. Atsakovo apeliacinio skundo reikalavimas dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės patenkintas 0 proc., apeliacinio skundo reikalavimas dėl neturtinės žalos patenkintas 0 proc. apeliacinio skundo reikalavimas dėl išlaikymo vaikams patenkintas 64,87 proc., apeliacinio skundo reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo patenkintas 83,13 proc., todėl bendras apeliacinio skundo reikalavimų patenkinimo procentas yra 37 proc. ((0 proc. + 0 proc. + 64,87 proc. + 83,13 proc.) : 4). Atitinkamai, iš ieškovės atsakovui priteisiama 685,09 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme, o ieškovei iš atsakovo priteisiama 315 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Atlikus įskaitymą, atsakovui iš ieškovės priteisiama 370,09 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 2, 3 dalys, 98 straipsnis).

110. Kadangi apeliacinės instancijos byla nagrinėjama pagal atsakovo apeliacinį skundą, paskirstant bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme vertinama patenkintų/atmestų apeliacinio skundo reikalavimų dalis. Priešingu atveju, būtų visiškai paneigta atsakovo teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą priklausomai nuo bylos rezultato.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. birželio 11 d. sprendimą pakeisti.

Iš atsakovo E. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistą išlaikymą nepilnamečiams vaikams E. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) E. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mokamą periodinėmis išmokomis per mėnesį, sumažinti iki 252,70 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimt dviejų eurų 70 ct) kiekvienam vaikui per mėnesį.

Iš atsakovo E. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistą išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiui vaikai E. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sumažinti iki 441,67 Eur (keturių šimtų keturiasdešimt vieno euro 67 ct), o iš atsakovo E. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistą išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiams vaikams E. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sumažinti iki 456,67 Eur (keturių šimtų penkiasdešimt šešių eurų 67 ct) kiekvienam vaikui.

Kitą Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. birželio 11 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės E. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui E. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 370,09 Eur (tris šimtus septyniasdešimt eurų 9 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.