Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovams S. J. ir G. N.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto T. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2025 m. birželio 25 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR-N-448-2024 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau ir VDI) 2025 m. birželio 16 d. T. G. (toliau ir Pareiškėjas) surašė administracinio nusižengimo protokolą dėl to, kad nuo 2025 m. gegužės 16 d., 09:00 val. iki 2025 m. gegužės 16 d. 11:20 val. adresu (duomenys neskelbtini). Vykdant VDI Šiaulių teritorinio skyriaus vedėjo – vyriausiojo darbo inspektoriaus 2025 m. balandžio 30 d. potvarkį Nr. EVS-20 „Dėl neplaninių patikrinimų (akcijos) nelegalaus ir nedeklaruoto darbo, nedeklaruotos savarankiškos veiklos (ND), darbuotojų saugos ir sveikatos pažeidimų (DSS) klausimais organizavimo statybų ekonominės veiklos sektoriuje“ bei 2025 m. gegužės 13 d. pavedimą Nr. 438, patarėjas-vyr. darbo inspektorius S. J. ir vyr. darbo inspektorius G. N., 2025 m. gegužės 16 d. apie 11:20 val. atliko patikrinimą adresu (duomenys neskelbtini) (bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad adresas (duomenys neskelbtini), kur buvo vykdomi gyvenamo namo stogo dangos keitimo darbai. Patikrinimo metu rasti dirbantys du asmenys: T. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) ir M. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini). Patikrinus VSDFV ir VMI informacinės sistemos duomenis nustatyta, kad: T. G. vykdo individualią veiklą nuo 2025 m. vasario 5 d., tačiau suformuoto skaidriai dirbančio ID kodo tikrinimo metu neturėjo ir nepateikė, kadangi neturėjo galimybės prisijungti prie VSDFV internetinės svetainės ir susiformuoti skaidriai dirbančio ID. Duomenų apie M. M. išduotą verslo liudijimą, arba duomenų apie tai, kad jis tikrinimo dieną būtų informavęs mokesčių administratorių apie vykdomą individualią veiklą, nerasta, dėl šios priežasties ir suformuoto skaidriai dirbančio ID kodo tikrinimo metu neturėjo galimybės pateikti. Apie vykdomą individualią veiklą M. M. mokesčių administratorių informavo 2025 m. gegužės 19 d., t. y. po patikrinimo. Patikrinimo metu nustatyta, kad pastato savininkas žodžiu susitarė su T. G., kuris taip pat atsakingas ir dėl skaidriai dirbančiųjų ID kodų. Nustatyta, kad T. G. yra statytojo (užsakovo)įgaliotas rangovas (vykdytojas) – fizinis asmuo. Fizinis asmuo, T. G., atlikdamas statybos darbus, neturėdamas ir patikrinimo metu nepateikdamas skaidriai dirbančio ID kodo, taip pat neužtikrindamas, kad kitas statybos darbus atliekantis fizinis asmuo M. M., kurį jis paprašė padėti atlikti sutartus darbus, turėtų suformuotą skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodą, būdamas statytojo (užsakovo) įgaliotu rangovu (vykdytoju), fiziniu asmeniu, atsakingu, kad visi statybos darbus atliekantys fiziniai asmenys turėtų suformuotus galiojančius skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodus, pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56¹ straipsnio 1 dalies ir Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 22¹ straipsnio 1 dalies ir 4 dalies nuostatas už kuriuos atsakomybė numatyta ANK 95 straipsnio 3 dalyje ir 632¹ straipsnio 1 dalyje.

2. 2025 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. VDI-ANR-N-448-2024 T. G. pripažintas kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalyje ir 362¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis ANK 38 straipsniu jam paskirta administracinė nuobauda – 1500 Eur dydžio bauda.

3. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose 2025 m. spalio 6 d. gautas VDI Šiaulių teritoriniam skyriui persiųstas T. G. skundas, kuriuo jis prašo atnaujinti terminą skundui paduoti bei panaikinti 2025 m. birželio 25 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_N-448-2025 ir administracini nusižengimo teiseną nutraukti. Skunde nurodė, kad stogo keitimo darbus dirbo ne vieną dieną ir, esant būtinybei, atlikti tuos darbus, kurių nepajėgė vienas asmuo, jam talkindavo pats namo savininkas. Patikrinimo dieną R. B. buvo išvykęs, o vienas jis fiziškai nepajėgė užsikelti stogo dangos lakštų. Žinodamas, kad jo pažįstamas M. M. yra Raseiniuose, paprašė trumpam užsukti ir padėti užkelti ant stogo dešimt šiferio lapų. M. M. tik padėjo užkelti ant stogo kelis šiferio lapus, todėl nebuvo pagrindo vertinti, kad jis yra statybos darbus atliekantis asmuo.

4. Teismo posėdžio metu administracine tvarka nubaustas T. G. parodė, kad tą dieną dirbo vienas ir jam reikėjo pagalbos užsikelti šiferio lakštus. Paskui jis galėjo dirbti vienas. Paskambino draugui M. M., kad jis jam padėtų. Atvažiavo darbo inspekcija ir surašė jam nuobaudą. M. M. prašė jam padėti konkrečiam darbui, dėl atlyginimo nesitarė, jis yra jo draugas. M. M. jam padėjo pirmą kartą. Jis keitė stogo dangą. Visą laiką dirbo su T. Š., namo savininkas rūpinosi tik medžiagomis, jis nedirbo. M. M. yra socialinis darbuotojas. Anksčiau jis vykdė individualią veiklą, o dabar ar vykdo nežino. Jis nežino, kodėl jis pradėjo vykdyti individualią veiklą po patikrinimo. M. M. užlipo ant stogo ir turėjo paimti lapus. Turėjo užkelti apie 20-30 lapų ir jam būtų užtekę. Darbą galėjo padaryti per maksimum valandą laiko. M. M. tuo metu buvo dirbantis socialiniu darbuotoju. Šeimininkas rūpinosi medžiagomis, darbą organizavo jis Š., su juo tarėsi ką ir kaip daryti. Buvo sutarta žodžiu. Pinigus mokėdavo abiem, paduodavo tai vienam, tai kitam. Abu jie atliko vienodus darbus. Darbo įrankiai priklausė jam ir Š., kažkiek įrankių turi jis, kažkiek Š.. Jam paskambino R. ir paprašė pakeisti stogo dangą. M. atliko tik kėlimo darbus, jam padėjo tik užkelti. Jis nematė, kad M. būtų laikęs suktuką. Jis patikrinimo metu sakė, kad dirba su kitu žmogumi. Jis turi dukrą, jai 18 metų, jis padeda vaiką išlaikyti.

5. VDI Šiaulių skyrius teismui pateiktame atsiliepime į skundą nurodė, kad su T. G. skundu nesutinka ir prašo 2025 m. birželio 25 d. VDI Šiaulių skyriaus nutarimą Nr. VDI-ANR_N-448-2025 (ROIK:25275975495) nutarimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodė, kad administracinio nusižengimo byloje esantys įrodymai buvo vertinami visa apimtimi, buvo vertinti ir nubausto asmens parodymai. 2025 m. gegužės 16 d. T. G. pateiktame raštiškame paaiškinime nurodė, kad 2025 m. gegužės 16 d., apie 11:30 val. statybos objekte adresu (duomenys neskelbtini) (bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad adresas yra (duomenys neskelbtini)), M. padėjo jam atlikti stogo dengimo darbus. Padėti prašė asmeniškai, vieną dieną, darbo įrankiais aprūpino jis. Ar M. turi įregistravęs individualią veiklą ir skaidriai dirbančiojo ID nesidomėjo, jis pats skaidriai dirbančiojo ID susiformuoti vietoje negali, nes nesinaudoja informacinėmis technologijomis. M. M. pateiktame paaiškinime nurodė, kad padėjo draugui paprašytas laisvu nuo darbo metu pusdieniui susikelti šiferį, nes nebuvo jo kolegos.

6. Teismo posėdžio metu VDI Šiaulių skyriaus atstovai S. J. ir G. N. parodė, kad palaiko savo pateiktą atsiliepimą, prašo nutarimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad viskas išdėstyta atsiliepime, pateikta vaizdo medžiaga, pridėtais paaiškinimais. Buvo vykdomas Šiaulių skyriaus viršininko nurodymas ir atliekamas statybviečių patikrinimas, važiavo ir matė, kad vyksta statybų dabai, sustojo ir buvo atliekamas patikrinimas. Išankstinės informacijos neturėjo, o vykdė pavedimą, važiavo pro šalį, pamatė dirbančius ir sustojo patikrinti. Visi statybose dirbantys asmenys turi su savimi turėti skaidriai dirbančiojo ID. Jei patikrinimo metu gali asmuo prisijungti ir susiformuoti skaidriai dirbančiojo ID, tai tuomet bus laikoma mažareikšmiu pažeidimu. M. M. nurodė, kad jį pasikvietė T. G. jam padėti, o teisės aktai nenumato, kokiam laikui reikia dirbti: dienai, ar pusdieniui. M. M. po patikrinimo vykdo individualią veiklą, patikrinimo metu jis buvo dirbantis pagal darbo sutartį. Jie nežino, kokiai veiklai vykdyti buvo įsigytas verslo liudijimas. Dėl objekto adresu nurodė, kad atvykus ant namo adreso nebuvo, todėl jis buvo nustatinėjamas su programėle, kuri nurodė nutarime nurodytą adresą. Galėjo ne visai tiksliai nurodyti adresą.

7. Teismo posėdžio metu liudytojas R. B. parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), tuo adresu T. G. pas jį atliko darbus. Ten yra senas namas, adresas buvo ant tvoros pritvirtinta pašto dėžutė ir tenai buvo nedidelis numeris. Jis viską tvarkėsi savo jėgomis. Tarėsi su T. G. sutvarkyti stogą. Jis tarėsi su juo, bet su kuo jis dirbo, nežino, jis važiuodavo į darbą. Jis yra matęs vakare T. G. dirbantį dviese, nesidomėjo su kuo dirbo. Dėl darbų atlikimo tarėsi su T. G., pinigus mokėjo T. G..

8. Teismo posėdžio metu liudytojas M. M. parodė, kad paskambino draugas ir pasakė, ar gali kelias minutes padėti. Jam tik atvažiavus jis užsilipo ant stogo ir tuoj privažiavo lyg tai mokesčių inspekcija. Jis nesuprato, kas vyksta, pasimetė toje situacijoje. Jis buvo apklaustas, teikė paaiškinimą. T. G. pakvietė, nes jo kolega buvo susirgęs, buvo sunkūs lapai ir paskambino, kad padėtų užsikelti lapus. Jis gyvena (duomenys neskelbtini), o darbus atliko (duomenys neskelbtini) mieste. Yra apie 14 km atstumas. Jis buvo mieste su reikalais, paskambino ir atvažiavo padėti. Jis dirba socialiniu darbuotoju. Dabar yra įsigijęs verslo liudijimą, nori pradėti dirbti statybose. Jis verslo liudijimą išsiėmė praėjus maždaug dviem savaitėms. Jis verslo liudijimą išsiėmė praėjus trims dienoms. Jam išduota kiek galima daugiau sričių, nes nežino į kurią sritį pakryps. Jis turi išsiėmęs, bet nedirba. Jis yra prie statybų dirbęs įmonėje. Jis tą dieną turėjo vykti pas prižiūrimą asmenį. Jis prižiūri ryte apie dvi valandas, per pietus ir vakare. Jis priklausomai nuo situacijos gali vykti pas prižiūrimą asmenį. Jis susitvarko ryte, o paskui būtų vykęs per pietus. Tas asmuo yra (duomenys neskelbtini) mieste. Jis kartais turi apie valandą-dvi laisvo laiko. Jie nesitarė dėl užmokesčio. Jie tik juokų forma tarėsi, kad veš į žvejybą. Jis į (duomenys neskelbtini) važiuoja pampersų, maisto, visokiais reikalais, tikriausiai reikėjo vaistų. Jis buvo apsirengęs paprastai, taip, kaip vaikšto namuose. Jis buvo su tais pačiais rūbais su kuriais būna namuose, eina į parduotuvę. Patikrinimo metu buvo kasdieniai rūbai, kaip apsirengia iš ryto, tai važiuoja pas tą žmogų.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Skundas netenkintinas. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2025 m. birželio 25 d. nutarimas paliktinas nepakeistas.

9. ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

10. T. G. skundžiamu 2025 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. VDI-ANR_N-448-2025 patrauktas atsakomybėn už nusižengimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 3 dalyje bei 362¹ straipsnio 1 dalyje padarymą.

11. ANK 95 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas nelegaliai dirba atliekant statybos darbus. ANK 362¹ straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas pažeidžia Lietuvos Respublikos statybos įstatyme nustatytų statybvietėje esančių asmenų, išskyrus asmenis, atliekančius statybos darbus, identifikavimo reikalavimus.

12. ANK 95 straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas gali būti padaromas veikimu ir neveikimu tiek tyčios, tiek neatsargumo forma. ANK 9 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad administracinis nusižengimas yra padarytas dėl nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nurodytų padarinių, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Neveikimas yra pasyvi asmens elgesio forma, kuria šis nepadaro to, ką privalo padaryti. Darbdavys turi užtikrinti, kad darbo teisinių santykių tarp darbdavio ir darbuotojo įforminimas atitiktų įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus. Neveikimas pasireiškia nepakankama darbdavio kontrole šioje srityje, o tai sudaro pagrindą administracinei atsakomybei atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-39-648/2016).

13. Tam, kad būtų konstatuota nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėtis, turi būti nustatyti šios veikos objektyvieji požymiai, t. y. tai, kad: 1) asmuo pradėjo realiai dirbti; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai); 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. birželio 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-33-976/2024).

14. Skundu neginčijamas faktas, kad 2025 m. gegužės 16 d., apie 11 val., VDI Šiaulių skyriaus atlikto neplaninio patikrinimo dėl nelegalaus ir nedeklaruoto darbo, nedeklaruotos savarankiškos veiklos, darbuotojų saugos ir sveikatos pažeidimų klausimais organizavimo statybų ekonominės veiklos sektoriuje metu, statybų objekte adresu (duomenys neskelbtini) (nors protokole nurodytas adresas (duomenys neskelbtini)) nustatytas faktas, kad šalia individualaus gyvenamojo namo buvo surasti faktiškai stogo dengimo darbus dirbantys asmenys, kurių vienas, t. y. T. G. vykdo individualią veiklą, tačiau neturintis suformuoto galiojančio skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodo, kitas objekte rastas asmuo M. M. patikrinimo metu nevykdė nei individualios veiklos, nei turėjo galiojantį skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodą (patikrinimo metu M. M. buvo dirbantis pagal darbo sutartį socialiniu darbuotoju).

15. Skundu siekiama įrodyti, kad neegzistuoja objektyvioji administracinio nusižengimo pusė – vienas iš teisės pažeidimo sudėties elementų, t. y. tai, kad M. M. dirbo kartu su T. G. stogo dengimo darbus pagal T. G. ir R. B. žodinę sutartį dėl stogo dengimo darbų atlikimo. Teismo vertinimu, byloje yra pakankamai duomenų, kad darbuotojo M. M. ir T. G. santykiai atitinka nelegalaus darbo faktą.

16. Nelegalus darbas pažeidžia konstitucines asmens teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą užmokestį už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju, iškreipia padėtį darbo rinkoje, sudaro sąlygas atsirasti nesąžiningai konkurencijai. Nelegalus darbas panaikina galimybę asmeniui pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, kurios priklauso pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, taip pat nėra mokami mokesčiai, kuriuos mokėti prievolė atsiranda iš darbo sutarties fakto. Tai yra teisės pažeidimo objektas, kurio atžvilgiu pareiškėjas administracinėn atsakomybėn patrauktas T. G. padarė administracinį nusižengimą. Skunde tiesiogiai nekeliamas klausimas, kad nusižengimu buvo pažeistos būtent šios teisinės vertybės, t. y. nekvestionuojamas šis teisės pažeidimo sudėties elementas. Byloje taip pat nekeliami administracinėn atsakomybėn patraukto T. G. kaltės, kaltės formos, jo kaip atsakomybės subjekto (statybos darbų rangovo) klausimai, t. y. skundas yra ne dėl teisės pažeidimo subjektyviosios pusės. Kaip matyti, pažeidimas buvo padarytas neveikimu (pasyvi asmens elgesio forma, kuria šis nepadaro to, ką privalo padaryti) ir tyčios forma.

17. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 90 dalyje numatyta, kad statybos darbai – darbai, atliekami statant (montuojant, tiesiant) naują, rekonstruojant, remontuojant ar griaunant esamą statinį (žemės kasimo, mūrijimo, betonavimo, montavimo, pamatų ir stogų įrengimo, stalių, apdailos, įrenginių paleidimo ir derinimo). Statybos darbai skirstomi į bendruosius (žemės darbai, statybinių konstrukcijų statybos ir montavimo darbai) ir specialiuosius (kiti statybos darbai). Specialiųjų darbų rūšys nustatomos normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose. Statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ 1 priedo 1 punkte nurodyta, kad statybos darbai skirstomi į bendruosius ir specialiuosius statybos darbus. Bendrieji statybos darbai – tai žemės darbai (statybos sklypo reljefo tvarkymas, pamatų duobių, iškasų, tranšėjų kasimas ir užpylimas; pylimų supylimas; kanalų ir griovių kasimas bei jų tvirtinimas; kasimo ir užpylimo darbai sausinimo ir drėkinimo sistemoms įrengti; jūros ir vidaus vandens telkinių dugno gilinimas; užtvankų supylimas; kiti panašaus profilio darbai); statybinių konstrukcijų (gelžbetonio, betono, metalo, mūro, medžio ir kitų) statyba ir montavimas; hidroizoliacija; stogų įrengimas; apdailos darbai; kiti panašaus profilio darbai.

18. Iš bylos duomenų nustatyta, kad T. G. ir namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) savininkas R. B. sudarė žodinę Statybos-rangos darbų sutartį, pagal kurią T. G. įsipareigojo atlikti gyvenamojo namo stogo dengimo darbus. Tai teismo posėdžio metu patvirtino tiek administracinėn atsakomybėn patrauktas T. G., tiek namo savininkas R. B.. ANK 95 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už nelegalų darbą atliekant statybos darbus, už šį administracinį nusižengimą atsakomybė kyla statytojui (užsakovui) – fiziniam asmeniui arba statytojui (užsakovui) ar jo vienam įgaliotam rangovui (fiziniam asmeniui ar juridinio asmens vadovui). Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nelegaliu darbu atliekant statybos darbus laikomi statybos darbai, kuriuos atlieka fiziniai asmenys, išskyrus trečiosios šalies piliečius, neturintys suformuoto galiojančio skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodo, kai privalu jį turėti, arba skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kode užšifruojamus duomenis pagrindžiančių dokumentų tais atvejais, kai skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodas negali būti suformuojamas. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad statytojas (užsakovas) ar jo vienas įgaliotas rangovas, padaręs šio straipsnio 1 dalyje nurodytą pažeidimą, laikomas nelegaliai statybos darbus atlikusio asmens darbdaviu.

19. Posėdžio metu Pareiškėjas teigė, kad stogo dengimo darbus jis atliko ne vienas, jam talkino T. Š., prieš posėdį pateikė T. Š., kuris verčiasi individualia veikla pagal individualios veiklos pažymą, skaidriai dirbančio asmens identifikacinį kodą. Teismas šiuos Pareiškėjo argumentus vertina kritiškai, kaip siekį suklaidinti teismą bei siekiant palankaus sprendimo sau. Teismas pažymi, kad T. G. nei patikrinimo metu, nei skunde, nei posėdžio metu neneigė, kad prie stogo dengimo darbų dirbo ne vienas, tačiau visais atvejais nurodė skirtingus duomenis. Teismui pateiktame skunde Pareiškėjas nurodė, kad prie stogo dengimo darbų jam padėdavo pats namo savininkas (skundo 4 lapas 9 punktas). Posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas T. G. jau teigė, kad prie stogo dengimo darbų jam padėjo T. Š.. Tuo tarpu VDI Šiaulių skyriaus specialistams atliekant patikrinimą objekte T. G. atsisakė nurodyti asmenį, kuris jam padėjo prie stogo dengimo darbų.

20. Administracine tvarka nubausto T. G. teiginį, kad jam prie stogo darbų padėjo namo savininkas paneigė posėdžio metu apklaustas pats namo savininkas R. B., kuris nurodė, kad jis rūpinosi visomis reikiamomis medžiagomis, ryte išvykdavo į darbą ir grįždavo tik vakare. Be to ir pats Pareiškėjas posėdžio metu patvirtino, kad R. B. rūpinosi visomis reikiamomis medžiagomis. Teismas neturi jokio pagrindo netikėti šiais liudytojo parodymais. Iš posėdžio metu peržiūrėtos vaizdo medžiagos matyti, kad T. G. VDI Šiaulių skyriaus patikrinimo metu nurodė, kad jam prie stogo dengimo darbų padėjo kolega, kurio įvardinti jis nenori. Tik prieš posėdį teismui buvo pateiktas T. Š. skaidriai dirbančio asmens identifikacinis kodas, posėdžio metu Pareiškėjas teigė, kad būtent su šiuo asmeniu jis dirbo prie stogo dengimo darbų. Teismo vertinimu šie duomenys galėjo ir turėjo būti pateikti patikrinimo metu VDI Šiaulių skyriaus specialistams, taip pat pateikiant skundą teismui, o ne tik prieš pat posėdį. Šiuo atveju jokia informacija apie su T. G. dirbusį T. Š. nei patikrinimo metu, nei bylą nagrinėjant VDI Šiaulių skyriuje nebuvo pateikta, o pateikta tik bylą nagrinėjant teisme.

21. Statybos įstatymo 22¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad statybos darbus atliekantys asmenys, nurodyti Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 15¹ straipsnio 1 dalyje, privalo turėti Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 15¹ straipsnyje nustatyta tvarka suformuotą galiojantį skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodą (toliau – kodas), o tais atvejais, kai jiems kodas negali būti suformuojamas, privalo turėti kode užšifruojamus duomenis, nurodytus Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 15¹ straipsnio 8 dalyje, pagrindžiančius dokumentus (toliau – kode užšifruojamus duomenis pagrindžiantys dokumentai) ir pateikti jį (juos): 1) patikrinimo metu Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 55 straipsnyje nurodytoms institucijoms; 2) statybos patikrinimo metu Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos; 3) statytojui (užsakovui) ar jo vienam įgaliotam rangovui ar jų įgaliotiems asmenims, jam (jiems) pareikalavus. Pažymėtina, kad šio straipsnio 4 dalyje numatyta, kad statytojas (užsakovas) ar jo vienas įgaliotas rangovas privalo užtikrinti, kad visi statybos darbus atliekantys fiziniai asmenys turėtų suformuotus galiojančius kodus (kai jiems kodas negali būti suformuojamas, – kode užšifruojamus duomenis pagrindžiančius dokumentus), o kiti statybvietėje esantys asmenys turėtų statytojo (užsakovo) ar jo vieno įgalioto rangovo nustatytas identifikavimo priemones ir juos (jas) pateiktų šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytais atvejais ir tvarka. Šio straipsnio 5 dalyje numatyta, kad statytojas (užsakovas) ar jo vienas įgaliotas rangovas, nevykdantis šio straipsnio 4 dalyje nustatytų pareigų arba netinkamai jas vykdantis, atsako Užimtumo įstatymo ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka.

22. Kaip jau nustatyta, asmenys atliko statybos darbus, todėl kiekvienas privalėjo turėti suformuotą galiojantį skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodą, taip pat individualios veiklos ar verslo liudijimą minėtiems darbams atlikti, o aptartas teisinis reglamentavimas imperatyviai numato statytojo (užsakovo) ar jo įgalioto rangovo pareigą įsitikinti, ar asmenys, kuriuos jis pasikvietė statybos darbams atlikti, yra tinkamai deklaravę savarankišką veiklą bei turintys galiojantį skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodą.

23. Šiuo atveju nustatyta, kad T. G. yra savarankiškai dirbantis fizinis asmuo, kuris vykdo individualią veiklą bei žodžiu sutarė su namo savininku R. B., kad Pareiškėjas atliks stogo dengimo darbus, todėl R. B. pilnai perdavė objektą rangovui, t. y. T. G. ir dėl nustatyto pažeidimo atsakingas asmuo šiuo atveju – administracine tvarka nubaustas T. G., kuris pasitelkė darbams atlikti M. M., kuris neturėjo registruotos individualios veiklos bei galiojančių suformuotų ID kodų.

24. Pagal formuojamą teismų praktiką, pagrindiniai įrodymai nelegalaus darbo bylose yra pirminiai nelegaliai dirbančio asmens paaiškinimai, taip pat liudytojų – pareigūnų, mačiusių pažeidimą ir tiesiogiai bendravusių su nelegaliai dirbusiu darbuotoju, parodymai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N575-535/2012, Nr. N575-2917/2012). Nagrinėjamoje byloje liudytojo M. M. parodymų atžvilgiu taikytina objektyvios tiesos prezumpcija, o Pareiškėjo atstovė bei pareiškėjas, atstovaudami gynybinę poziciją, atitinkamai interpretuoja šiuos parodymus, nepaneigia šios prezumpcijos. Iš posėdžio metu peržiūrėtos vaizdo medžiagos matyti, kad patikrinimo metu objekte adresu (duomenys neskelbtini) ant stogo buvęs M. M. padėjo T. G. atlikti stogo dengimo darbus. Atsižvelgiant į tai, kad būtent T. G. sudarė susitarimą su R. B. dėl stogo dengimo darbų, jis gaudavo pinigus, todėl būtent jis ir laikytinas darbdaviu fiziniu asmeniu stogo dengimo darbų atlikimui.

25. Būtent byloje nustatytų aplinkybių visuma, jų sistematiškumas sudaro pagrindą išvadai, kad darbdavio savarankiškai dirbusio T. G. ir pripažinto nelegaliai dirbusio M. M. santykiai turėjo pakankamai darbo sutarties požymių. Posėdžio metu liudytoju apklaustas M. M. teigė, kad jis nusižengimo padarymo dieną buvo (duomenys neskelbtini), kai jam paskambino T. G. ir paprašė padėti užsikelti kelis šiferio lapus ant stogo, kad šis galėtų tęsti stogo dengimo darbus nesant jo kolegai. Posėdžio metu liudytojas teigė, kad jis yra socialinis darbuotojas ir prižiūri senyvo amžiaus asmenį, kuris negali pats savimi pasirūpinti, todėl į (duomenys neskelbtini) važiavo pirkti jo prižiūrimam asmeniui vaistus, pampersus, teigė, kad buvo apsirengęs kasdieniais rūbais su kuriais prieš tai buvo pas savo prižiūrimą asmenį. Posėdžio metu liudytojas M. M. nurodė, kad jis prižiūrimą asmenį aplanko kelis kartus per dieną, t. y. ryte, per pietus ir vakare. Teigė, kad ir tą dieną ryte jis aplankė prižiūrimąjį ryte, ketino aplankyti per pietus. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad dirbta buvo objekte, kuris buvo (duomenys neskelbtini) mieste, pats liudytojas gyvena (duomenys neskelbtini) mieste. Teigė, kad tik užsuko trumpam padėti draugui, ketino vykti atgal į (duomenys neskelbtini).

26. Iš byloje esančio vaizdo įrašo teismas nustatė, kad šiuo atveju liudytojo M. M. parodymai vertintini kritiškai, kaip siekis pateisinti draugo atliktus veiksmus. Vaizdo įraše aiškiai matyti, kad liudytojas, atvykus VDI Šiaulių skyriaus specialistams buvo ant stogo, buvo apsirengęs ne su kasdieniais rūbais, kaip nurodė posėdžio metu, bet su darbiniais rūbais (rūbai aptaškyti dažais), rankoje laikė suktuką, kuriuo suko šiferio lapą. Pareiškėjas tuo metu stovėjo pasilipęs ir lengvai galėjo pasiekti stogą, todėl kito asmens pagalba jam užsikeliant šiferio lapus nebuvo reikalinga. Be to M. M. 2025 m. gegužės 16 d., teikdamas paaiškinimą patikrinimo vietoje nurodė, kad padėjo draugui T. G. prie stogo dengimo darbų. Taip pat M. M. teigė ir tik atvykus VDI Šiaulių skyriaus specialistams (matyti ir girdėti vaizdo įraše). Be to, Pareiškėjas, teikdamas paaiškinimą VDI Šiaulių skyriaus specialistams, teikė analogiškus paaiškinimus ir nurodė, kad prašė asmeniškai padėti prie stogo dengimo darbų vieną dieną, įrankiais aprūpino jis. Visi šie byloje esantys įrodymai patvirtina, kad tarp T. G. ir M. M. buvo susiklostę darbo santykiai. Patikrinimo metu M. M. nevykdė individualios veiklos ir neturėjo skaidriai dirbančiojo ID. Iš VSDFV 2025 m. lapkričio 5 d. išrašo matyti, kad M. M. nuo 2025 m. gegužės 19 d., t. y. praėjus trims dienoms po patikrinimo, įgijo individualios veiklos pažymėjimą. Posėdžio metu liudytojas patvirtino, kad individualios veiklos pažymėjimą pasiėmė dėl to, kad planavo dirbti statybose.

27. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsnis numato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta pilnai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais. Be to, nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

28. Šiuo atveju nėra abejonės dėl to, kad būtent T. G. privalėjo užtikrinti kontrolę bei buvo atsakingas už tai, kad objekte statybos darbus atliekantys asmenys būtų tinkamai deklaravę savarankišką veiklą bei turintys galiojantį skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodą, o pagal ANK 95 straipsnio 3 dalį administracinė atsakomybė už padarytus ir aptartus nusižengimus numatyta būtent rangovui – fiziniam asmeniui, kuris verčiasi ūkine komercine veikla, ANK 362¹ straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už statybos įstatyme numatytų identifikavimo reikalavimų pažeidimą. Atsižvelgiant į visą aukščiau išdėstytą konstatuotina, kad T. G., kaip fizinis asmuo, kuris verčiasi ūkine komercine veikla bei yra statybvietėje dirbantis asmuo, pagal ANK 95 straipsnio 3 dalį bei 362¹ straipsnio 1 dalį nubaustas teisėtai ir pagrįstai.

Dėl paskirtos nuobaudos

29. ANK 34 straipsnio 6 dalyje yra įtvirtinta teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusios institucijos (pareigūno) teisė paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Pagal teismų praktiką, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, švelnesnė administracinė nuobauda parenkama tokiais atvejais, kai nustatoma visuma aplinkybių, kurios leidžia vertinti veiką kaip mažiau pavojingą, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, arba asmenį, kuriam taikoma administracinė atsakomybė, vertinti išskirtinai teigiamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-47-976/2022).

30. Pažymėtina, kad ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymas gali būti pagrįstas tik išskirtiniais ir išimtiniais atvejais, nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos, administracinio poveikio priemonės arba ją švelninant. Tačiau tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-9-746/2015, 2AT-88-697/2016, 2AT-38 895/2019, 2AT-36-387/2021, 2AT-39-648/2023).

31. Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, ANK nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui (ANK 22 straipsnio 1 dalis). Iš ANK 22 straipsnio 2 dalies turinio matyti, kad administracine nuobauda siekiama trijų tikslų: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015, 2AT-58-697/2017).

32. ANK 95 straipsnyje numatytas nusižengimas laikytinas vienu iš sunkiausių darbo teisės pažeidimų, nes nelegaliu darbu yra paneigiamos imperatyvios darbo teisinius santykius reglamentuojančios įstatymų nuostatos, pažeidžiamos asmens socialinės teisės, iškreipiama darbo rinka bei sudaromos sąlygos nesąžiningai konkurencijai. Todėl atsakomybė už tokį nusižengimą negali apsiriboti pernelyg švelniomis sankcijomis, nes administracine nuobauda siekiama ne tik nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, bet ir atgrasyti tiek pažeidimą padariusį pareiškėją, tiek ir kitus juridinius asmenis nuo panašaus pobūdžio veikų padarymo (ANK 22 straipsnis).

33. Teismo posėdžio metu Pareiškėjo atstovė advokatė Regina Bertašienė prašė teismo netenkinus prašymo ir nepanaikinus VDI Šiaulių teritorinio skyriaus 2025 m. birželio 25 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje skirti jos atstovaujamajam T. G. kiek įmanoma švelnesnę nuobaudą. Iš administracinio nusižengimo bylos matyti, kad nebuvo nustatyta T. G. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (kaltininkas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti). Teismas vertina tai, kad Pareiškėjas tokio pobūdžio nusižengimą padarė pirmą kartą. Posėdžio metu Pareiškėjas nurodė, kad jis turi pilnametę dukrą, kuri šiuo metu mokosi paskutinėje klasėje mokykloje, gyvena su mama, jis prisideda prie dukters išlaikymo, tačiau teismui nebuvo pateikti jokie šiuos Pareiškėjo teiginius pagrindžiantys įrodymai.

34. Teismas pažymi, kad šiuo atveju nubaustas asmuo turi pasirinkti tiek atsakomybių, kiek jis sugebėtų įvykdyti nepažeisdamas teisės aktuose įtvirtintų normų. Pažymėtina, kad T. G. paskirta ANK 95 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytas minimalus baudos dydis, kuris, teismo vertinimu, yra proporcinga nuobauda Pareiškėjo padarytam nusižengimui, asmenybei ir atitinka visuomenės interesą, individualizuota tinkamai, atitinka ANK 22 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus, todėl ją mažinti dar labiau ar juolab, skirti įspėjimą nėra jokio pagrindo.

35. Skiriama nuobauda ar administracinio poveikio priemone siekiama nubausti teisės pažeidėją ir sukelti jam tam tikras neigiamas pasekmes, kad jis daugiau nenusižengtų, o tokio pobūdžio pasekmių atsiradimas savaime nėra laikomas išskirtine aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, nes tai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra iš anksto informuojami tai įtvirtinant įstatymuose.

36. Įvertinęs visa tai kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad T. G. paskirta bauda buvo individualizuota tinkamai, laikantis ANK 32 ir 34 straipsnių nuostatų ir yra ne per griežta, o priešingai proporcingos jo padarytam administraciniam nusižengimui, todėl nėra teisinio pagrindo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, mažinti administracinės nuobaudos dydžio. Paminėtina, kad tiek administracinės nuobaudos, tiek administracinio poveikio priemonės tikslas yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų darymo ir paveikti juos, kad laikytųsi įstatymų ir daugiau administracinių nusižengimų nedarytų, nubausi administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus, todėl per švelnus asmens nubaudimas jam gali suformuoti nebaudžiamumo įspūdį ir paskatinti vėl daryti teisei priešingus veiksmus.

37. Teismas skundžiamą Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2025 m. birželio 25 d. nutarimą laiko teisėtu ir pagrįstu, nes jis priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais, institucijai detaliai išsiaiškinus visas faktines aplinkybes, susijusias su administracine atsakomybe. Kadangi skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas išsamiai ištyrus administracinio nusižengimo bylos aplinkybes, todėl T. G. skundas atmestinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

T. G. skundo netenkinti.

Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2025 m. birželio 25 d. nutarimą Nr. VDI-ANR_N-448-2025 palikti nepakeistą ir T. G. skundą atmesti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.