Tauragės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. P. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybės įmonės Turto bankas, tretieji asmenys O. Š., Klaipėdos miesto 7-ojo notaro biuro notarė V. J. M. ir Šilalės rajono notarų biuro notarė Danutė Sandarienė, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo bei palikimo perėjimo valstybei liudijimų pripažinimo negaliojančiais.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) po V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties, ½ dalį buto, unikalus Nr. 8797-4006-4012:0038, esančio adresu (duomenys neskelbtini), perėmė faktiškai pradėdama valdyti, po R. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties, V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, faktiškai pradėdama valdyti turtą;

pripažinti negaliojančiu 2016-12-29 d palikimo perėjimo valstybei liudijimą, išduotą Klaipėdos miesto 7-ajame notaro biure, notarinio registro Nr. MV7-10805, kuriuo Lietuvos Respublikos Valstybei atstovaujamai Valstybės įmonės Turto bankas, paveldėjimo teise perėjo ½ buto, unikalus Nr. 8797-4006-4012:0038, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kaip prieštaraujantį imperatyvioms įstatymo normoms;

pripažinti negaliojančiu 2017-02-09 palikimo perėjimo valstybei liudijimą, išduotą Šilalės rajono notarų biure, notarinio registro Nr. 2-114, kuriuo Lietuvos Respublikos Valstybei atstovaujamai Valstybės įmonės Turto bankas, paveldėjimu teise perėjo ½ buto, unikalus Nr. 8797-4006-4012:0038, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kaip prieštaraujantį imperatyvioms įstatymo normoms.

Bylos medžiaga, šalių paaiškinimais nustatyta, kad V. Š., būdamas santuokoje su R. Š., pagal 1999-10-18 Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. MV7-10805, įsigijo 2 kambarių butą su rūsiu, esantį adresu (duomenys neskelbtini), buto unikalus Nr. 8797-4006-4012:0038. 2003-07-21 V. Š. mirė. Po jo mirties bute liko gyventi R. Š. ir ieškovė V. P.. R. Š. po sutuoktinio V. Š.. mirties ½ dalį buto perėmė faktiškai pradedama valdyti. 2006-12-19 mirė R. Š.. Po mamos mirties, ieškovė rūpinosi mamos paliktu butu, atliko remontą, pagal galimybes mokėjo mokesčius. Iš Šilalės rajono savivaldybės administracijos Kvėdarnos seniūnijos pažymos apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą matyti, kad šiame bute ieškovė yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą nuo 2001 m. vasario 7 d. V. P. butą su rūsiu, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Šilalės r., buto unikalus Nr. 8797-4006-4012:0038, perėmė faktiškai pradedama valdyti, tačiau siekiant susitvarkyti paveldėjimo teisės dokumentus, ji yra praleidusi įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, todėl kreipiasi į teismą tikslu nustatyti juridinį faktą dėl palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus turtą valdyti. Ginčo bute ieškovė visą laiką gyveno ir gyvena iki šiol. Su savo seserimi O. Š., gim. 1983-08-05 geranoriškai, bendru sutarimu sutarė, kad tėvų palikimą, kurį ieškovė valdo, paveldės ieškovė V. P., o sesuo dėl šio fakto pretenzijų nereikš, į palikimą nepretenduos.

Iš 2016 m. lapkričio 2 d. notarės Virginijos Martinauskienės pranešimo Nr. SD-222 matyti, kad Klaipėdos 7-sis notarų biuras 2016 m. liepos 27 d. gavo valstybinės mokesčių inspekcijos raštą, kuriuo prašoma išduoti paveldėjimo teisės liudijimą valstybei po V. Š., mirusio 2003-07-21, mirties. Vadovaujantis šiuo raštu, notarė išsiuntė O. Š. pranešimą atvykti į notarų biurą dėl paveldėjimo išdavimo po tėvo V. Š. mirties. Kadangi O. Š. į Notarų biurą nesikreipė, paveldėjimo teisės liudijimas išduotas valstybei.

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad butas su rūsiu, esantis adresu (duomenys neskelbtini), buto unikalus Nr. 8797-4006-4012:0038 palikimo perėjimo valstybei liudijimų 2016-12-09 ir 2017-02-09 pagrindu nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai.

Dėl reikalavimo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą

Aukščiausias Teismas yra suformavęs praktiką, kad aiškinant ir taikant įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, būtina atkreipti dėmesį į tai, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. P. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; 2011 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Rytų skirstomieji tinklai“ v. religinė bendruomenė Meditacijos centras „Ojas“, bylos Nr. 3K-3-415/2011; kt.).

Teismo atliekamų įrodymų vertinimas ypatingosios teisenos bylose turi atitikti šių bylų specifiką, kuri lemia aktyvų teismo vaidmenį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjos A. J. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-159/2007).

Teismas, vertindamas įrodymus, privalo atsižvelgti ir į nagrinėjamos bylos ypatumus. Palikimo priėmimo pradėjus faktiškai turtą valdyti esmė – aktyvūs įpėdinio veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal O. P. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-187/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal pareiškėjo S. L. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal pareiškėjų S. B. ir kt. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-487/2010; kt.). Asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į pavel­dimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal pareiškėjų A. J. ir kt. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-322/2009; 2010 m. spalio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal pareiškėjo S. L. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal pareiškėjų S. B. ir kt. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-487/2010). Be to, paveldėjimo teisėje ir teismų praktikoje palikimo priėmimu paprastai nelaikoma palikėjo drabužių, asmeninių dokumentų, laiškų, rankraščių, apdovanojimų, atestatų, šeimos suvenyrų ir relikvijų pasidalijimas tarp įpėdinių arba šių daiktų perdavimas vienam iš įpėdinių kitų įpėdinių sutikimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Z. K. v. B. L., T. K., bylos Nr. 3K-3-247/2006). Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad kiekvienu atveju teismui sprendžiant dėl to, ar įpėdinis, paėmęs tam tikrą palikėjo kilnojamąjį daiktą ar kelis daiktus, priėmė palikimą ar ne, turi būti vertinamos konkrečios nagrinėjamos situacijos aplinkybės, konkretaus įpėdinio, paėmusio kilnojamąjį daiktą ar kelis daiktus, elgesys po šio daikto ar daiktų paėmimo, t. y. ar jo elgesį galima vertinti kaip paveldėto turto savininko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. Ž. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-86/2007; 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjų A. J. ir kt. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-322/2009).

Nustatyta, kad ieškovė pateikė įtikinamus įrodymus, kad po V. Š. mirties R. Š. palikimą priėmė valdyti, o po R. Š. mirties V. P. priėmė palikimą, faktiškai pradėdama turtą valdyti. Ieškovė paaiškino, kad minėtame bute po tėvo mirties liko gyventi jos mama ir pati ieškovė, o po mamos mirties gyveno viena ieškovė, ji rūpinosi būtu, pagal galimybes mokėjo visus reikalingus mokesčius. Ieškovė po motinos mirties atsiradusį turtą valdė kaip savo, laikė save turto savininke, tvarkė turtą, juo naudojosi, atliko kitus panašaus pobūdžio veiksmus. Ieškovės nurodyta aplinkybė, kad po tėvo mirties ji su mama liko gyventi bute, o po motinos mirties ieškovė liko toliau gyventi ginčo bute, suponuoja išvadą, jog R. Š. po V. Š. mirties paveldėjo ½ buto, o po R. Š. mirties palikimą faktiniu valdymu priėmė V. P..

CK 5.51 straipsnis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Taigi, faktinis paveldimo turto valdymas sukelia teisines pasekmes, nes įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą. Laikoma, kad įpėdinis priėmė palikimą faktiniu valdymu, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu turtu. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus).

Remiantis šiais motyvais, prašymas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, tenkintinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Dėl reikalavimo panaikinti palikimo perėjimo valstybei liudijimus

Teismui nustačius, kad ieškovė įrodė, jog ½ dalį buto po mirusiojo V. Š. mirties priėmė valdyti R. Š., o po R. Š. mirties V. P. priėmė palikimą, faktiškai pradėdama valdyti turtą, ieškovės reikalavimai pripažinti negaliojančiais palikimo perėjimo valstybei liudijimus tenkintini tais pačiais motyvais kaip ir patenkintas ieškovės minėtas reikalavimas.

2016 m. liepos 27 d. Valstybinė mokesčių inspekcija kreipėsi į Klaipėdos 7-ąjį notarų biurą, prašydama išduoti paveldėjimo teisės liudijimą valstybei po V. Š., mirusio 2003 m. liepos 21 d. mirties. Notarė 2016 m. lapkričio 2 d. išsiuntė O. Š. pranešimą, kuriuo nurodė kreiptis į notarų kontorą dėl tėvo V. Š. turto paveldėjimo. Tačiau iš pridėtos voko kopijos matyti, kad pranešimas O. Š. įteiktas nebuvo. Kadangi dėl minėto turto paveldėjimo niekas nesikreipė, paveldėjimo dokumentai buvo išduoti valstybei. Valstybės įmonė Turto bankas, pagal 2016-12-29 palikimo perėjimo valstybei liudijimą, išduotą Klaipėdos miesto 7-ajame notaro biure, perėmė ½ buto dalį, priklausiusią V. Š. bei pagal 2017-02-09 palikimo perėjimo valstybei liudijimą, išduotą Šilalės rajono notarų biure, perėmė ½ buto dalį, priklausiusią R. Š..

Paveldėjimo teisę nustatančios teisės normos garantuoja kiekvienam visuomenės nariui galimybę dirbti ir gyventi žinant, jog po jo mirties asmens sukurtas turtas su suvaržymais ar be jų pagal jo valią, o jeigu valia neišreikšta – įstatyme nustatytais pagrindais – atiteks jo artimiesiems. Paveldėjimo teisė užtikrina turtinių ir neturtinių santykių stabilumą ir perimamumą. Jei paveldėjimo teisė valstybei pereina, kai nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, tai valstybei atstovaujanti institucija gali pareikšti apie palikimo priėmimą per tris mėnesius nuo teisės priimti palikimą atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 4 dalis).

Ieškovė paaiškino, kad po motinos mirties į notarų biurą nesikreipė, nes neturėjo buto dokumentų, juos buvo paėmusi sesuo O. Be to nurodė, kad turi negalią, susijusią su psichine liga, nežinojo, kur kreiptis. Taip pat nežinojo, kad galima kreiptis dėl nemokamos teisinės pagalbos.

Teismo nustatytina, kad turtą paveldėti valstybė gali tik tuo atveju, jei mirusysis neturi paveldėtojų arba jei giminės neketina turtą paveldėti, o atsisako ir pan. Valstybei teisė paveldėti pagal įstatymą pereina esant skirtingiems pagrindams, todėl tokia teisė ne visais atvejais atsiranda mirus palikėjui kaip nurodyta CK 5.3 straipsnyje. Paveldėjimo teisė Valstybei pereina, kai nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo. Valstybei teisė paveldėti, kiltų tik tuo atveju, jei būtų nustatytas juridiškai reikšmingas faktas, kad palikėja palikimo nepriėmė. Šiuo atveju, Valstybei paveldint V. Š. ir R. Š. turtą, nebuvo įsitikinta ar nėra kitų paveldėtojų, ar šis turtas įpėdinių nėra valdomas. Pirmos eilės paveldėtojai nebuvo informuoti apie šią paveldėjimo procedūrą. Atlikus šiuos veiksmus ginčas dėl sandorio panaikinimo galimai nebūtų kilęs.

Lietuvos Aukščiausias Teismas yra paminėjęs, kad kai nežinoma, ar yra įpėdinių, valstybei atstovaujanti institucija ir notaras turi imtis priemonių, kad per protingą terminą tai išsiaiškintų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Vilniaus energija“ v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-7-18/2014. Šios bylos atveju notarė žinojo, kad yra giminaitė, kuri teismo pagalba gali nusistatyti palikimo valdymo faktą.

Bylos medžiaga nustatyta, kad nors ir valstybei buvo išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas, tačiau faktiškai turto ji nepriėmė valdyti, nes turtas nebuvo perimtas, spynos nepakeistos, ieškovė tuo turtu naudojasi visą laiką, atliko remonto darbus.

Teismui pripažinus, jog ieškovė V. P. palikimą priėmė - pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą, šiuo pagrindu teismas pripažįsta, jog 2016-12-29 ir 2017-02-09 palikimo perėjimo valstybei liudijimai, pagal kuriuos valstybei atiteko V. Š. ir R. Š. nuosavybės teise priklausantis turtas, buvo išduotas neteisėtai (CK 5.62 straipsnio 1 dalies 3 punktas), todėl šie paveldėjimo teisės liudijimai pripažintini niekiniais ir naikintini, kadangi prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ypatingosios teisenos bylose išlaidų paskirstymo proceso šalims principus lemia šios teisenos specifika – paprastai nėra priešingus interesus turinčių šalių. Dėl to ypatingosios teisenos bylose galioja kitokia nei ginčo teisenos atveju taisyklė – kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidos ir jos nėra atlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Įstatyme nustatyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas (LAT 2013-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-616/2013).

Nagrinėjamoje byloje dalyvaujančių asmenų interesai iš esmės nėra priešingi, todėl bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263- 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) po V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties, ½ dalį buto, unikalus Nr. 8797-4006-4012:0038, esančio adresu (duomenys neskelbtini), perėmė faktiškai pradėdama valdyti. Po R. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties, V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, faktiškai pradėdama valdyti turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas dėl V. Š. ir R. Š. turto paveldėjimo.

Pripažinti negaliojančiu 2016-12-29 palikimo perėjimo valstybei liudijimą, išduotą Klaipėdos miesto 7-ajame notaro biure, notarinio registro Nr. MV7-10805, kuriuo Lietuvos Respublikos Valstybei atstovaujamai Valstybės įmonės Turto bankas, paveldėjimo teise perėjo ½ buto, unikalus Nr. 8797-4006-4012:0038, esančio adresu (duomenys neskelbtini).

Pripažinti negaliojančiu 2017-02-09 palikimo perėjimo valstybei liudijimą, išduotą Šilalės rajono notarų biure, notarinio registro Nr. 2-114, kuriuo Lietuvos Respublikos Valstybei atstovaujamai Valstybės įmonės Turto bankas, paveldėjimu teise perėjo ½ buto, unikalus Nr. 8797-4006-4012:0038, esančio adresu (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.