Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas, e2-137-494/2023

Teismas: Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-01-18
Bylos Nr.: e2-137-494/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-52-3-00865-2012-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Dalia Zeniauskaitė
Ieškovas: R. G.
Atsakovas: A. M.
Išvadą teikia: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Vilniaus rajone
Advokatai: Aurelija Puzinienė, Elina Kolyškas

Kategorijos

2.3.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus
3.1.2.22pavadinimo nepavyko patikrinti
3.1.7.4Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, ir jų apmokėjimas
3.2.4.11Įrodymų vertinimas
3.2.6.5Galutinis sprendimas

Civilinė byla Nr. e2-137-494/2023Teisminio proceso Nr. 2-52-3-00865-2012-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1; 3.1.2.22; 3.1.7.4; 3.2.4.11; 3.2.6.5. (S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLietuvos Respublikos vardu2023 m. sausio 18 d.Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Dalia Zeniauskaitė,sekretoriaujant Kotrynai Trimakaitei, Liudmilai Ignatovič,dalyvaujant ieškovei R. G., jos atstovei advokatei Aurelijai Puzinienei,atsakovui A. M., jo atstovei advokatei Elinai Kolyško,

išvadą teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Agneškai Kovalevskai,

viešame teismo posėdyje žodinio/nuotolinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. G. ieškinį atsakovui A. M., institucija, teikianti išvadą byloje –Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Vilniaus rajone dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui pakeitimo ir skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė ieškiniu prašė:

pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 6 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2YT-1177-647/2019, 2.2 punkto sąlygą, susijusią su nepilnametės dukters N. M., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymu, išdėstant ją sekančiai: 2.2. priteisti iš atsakovo A. M., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnametės dukters N. M., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 735 (septynis šimtus trisdešimt penkis) eurus kas mėnesį teikiamomis periodinėmis išmokomis nuo mediacijos pradžios, t.y. 2022-03-01d. iki dukters pilnametystės, lėšas kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

priteisti iš atsakovo A. M., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovės R. G. a. k. (duomenys neskelbtini), naudai 875 Eur patirtų išlaidų už nepilnametei dukrai N. M. sumokėtus norvegų kalbos kursus kaip skolą; priteisti iš atsakovo A. M., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovės R. G. a. k. (duomenys neskelbtini), naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas

Šalies argumentai

1.1. Ieškinyje nurodė, kad Ieškovė R. G. (toliau - Ieškovė) atsižvelgdama į tai, kad su atsakovu A. M. (toliau - Atsakovas) mediacijos pagalba nepavyko išspręsti nepilnamečio vaiko išlaikymo pakeitimo klausimo- pareiškia ieškinį dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui pakeitimo ir skolos priteisimo. 2022-03-28d. mediatorės D. S. – G. Pažyma dėl mediacijos vykdymo patvirtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo 20 straipsnio 1 punktu, Ieškovė 2022-03-01d. kreipėsi ir įgyvendino Mediacijos įstatyme nustatytą reikalavimą pasinaudoti privalomąja mediacija, bandė ginčą spęsti taikiai, tačiau privalomoji mediacija baigėsi Atsakovui atsisakius suderinti mediacijos laiką. Todėl Ieškovė, siekdama ginti savo nepilnametės dukters teises bei teisėtus interesus, turi teisę kreiptis į teismą.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT- 1177-647/2019 buvo nutraukta ieškovės R. G. (toliau - ieškovė) ir atsakovo A. M. (toliau - atsakovas) santuoka abiejų šalių bendru sutikimu, kurio susilaukė nepilnametės dukters N. M., gim. . (duomenys neskelbtini), bei patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių (priedas Nr. 5). Minėtos santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje (toliau - Pasekmių sutartis) šalys 2.1. p. susitarė, kad šalių nepilnametės dukters N. M., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. . (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta yra nustatoma su motina R. M. 2.2.p. Šalys susitarė, kad A. M., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnametės dukters N. M., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. . (duomenys neskelbtini), išlaikymui moka 200 (dviejų šimtų) eurų dydžio kas mėnesines periodines išmokas nuo ieškinio šioje byloje teismui pateikimo (2018 m. liepos 27 d.) iki dukters pilnametystės, lėšas kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. 2.3.p. Šalys susitarė, kad nepilnametės dukters N. M. išlaikymui skirtas pinigines lėšas uzufrukto teisėmis tvarkys jos motina R. M. iki turto tvarkymo ir uzufrukto teisės pabaigos. 2.4. p. Dukters išlaikymui skirtus pinigus A. M. iki kiekvieno einamojo mėnesio paskutinės dienos perveda į R. M. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Swedbank banke. Sprendimo III dalyje buvo nustatyta skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamete dukra tvarka, kurioje 3.1. p. susitarta, kad nutraukus santuoką, kiekvienas iš Šalių išsaugo lygias (vienodas) teises ir pareigas savo nepilnamečio vaiko atžvilgiu, todėl visokeriopai sieks užtikrinti nepilnamečio vaiko teises gyventi ir augti, būti sveikiems, turėti šeimos bei kitus su jų individualybe susijusius ryšius, turėti asmeninį gyvenimą, asmens neliečiamybę ir laisvę, tinkamas gyvenimo sąlygas, nuosavybę, teisę į mokslą, teisę įgyti specialybę, pasirinkti darbą, taip pat minties, sąžinės, religijos, žodžio laisvę, teisę dalyvauti visuomenės gyvenime, įgyti autoriaus teises, naudotis valstybės parama, teisę į poilsį ir laisvalaikį, teisę dalyvauti vaikų apsaugos programose, teisę bendrauti su giminaičiais, kitas įstatymų nustatytas teises bei laisves, sieks, kad vaikas vystytųsi ir tobulėtų, būtų humaniškas ir doras, laikytųsi teisės bei moralės normų. 3.2. p. susitarta, kad šalys kiekviena vienodai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti nepilnametę dukrą, rūpintis jos švietimu, sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, privalo ją išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. 3.3.p. susitarta, kad A. M. netrukdomai bendrauja su nepilnamete dukra N.

1.2.Šalių sutarimu bei Teismo sprendimu nustatytą pareigą - nepilnametės dukros N. M., gim. . (duomenys neskelbtini), išlaikymui mokėti po 200,00 EUR periodinėmis išmokomis kas mėnesį, Atsakovas vykdė, tačiau iš esmės pažeidė savo vaiko prioritetinius interesus (CK 3.3 str., 15 str.), jo teisę turėti tinkamas gyvenimo sąlygas, nes piktybiškai nevykdė kitos privalomos sprendimo dalies, kuria buvo patvirtinti Pasekmių sutarties 4.3.2.3, 4.4 papunkčiai, t.y. A. M. po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nevykdė savo įsipareigojimo sumokėti už natūra jam likusį turtą R. G. 46 000 Eur ir 18 791 Eur kompensacijas, nevykdė Pasekmių sutarties 5.5 papunkčio, kuriuo įsipareigojo per 3 mėnesius kreiptis į banką dėl pareiškėjos pašalinimo iš Kredito ir Laidavimo sutarčių sutarties šalies (kredito gavėjo/laiduotoj o) arba dėl jos pakeitimo kita sutarties šalimi (kredito gavėju/laiduotoju). Todėl Ieškovė buvo priversta kreiptis į teismą, prašydama pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019-08-06 sprendimo įvykdymo tvarką, nustatytą Pasekmių sutarties 5.4 papunktyje. Tik antrą kartą prašymą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje - 2021-03-30d. Vilniaus apygardos teismas nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-927-656/2021, tenkino pareiškėjos atskirąjį skundą ir klausimą išsprendė iš esmės. Tarp tų pačių šalių vykusioje byloje nustatytos faktinės aplinkybės yra prejudiciniai faktai, kurių Ieškovei nebereikia įrodinėti (CPK 182 str.), todėl pažymėtina, kad Apeliacinės instancijos teismas pritarė atskirojo skundo argumentams, kad šiuo konkrečiu atveju skolininko prieštaravimas kitų byloje nustatytų aplinkybių kontekste laikytinas nesąžiningu. Teismas konstatavo, kad A. M. neįvykdė esminių Pasekmių sutarties sąlygų: nepakeitė pareiškėjos kaip laiduotojos kitu laiduotoju, nepašalino jos iš Kredito ir Laidavimo sutarties; neišmokėjo pareiškėjai teismo priteistos kompensacijos. Be to, banko teiktais duomenimis, jis netinkamai ir nesavalaikiai vykdė bankui įmokas. Minėtos aplinkybės lėmė, kad pareiškėja negavo paskolos būstui įsigyti bei patyrė nuostolių dėl Preliminarios būsto pirkimo - pardavimo sutarties nutraukimo. Nutarties 24p. konstatuota, kad esant nurodytoms aplinkybėms, yra akivaizdžiai pažeidžiami civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisėtų lūkesčių principai, nes suinteresuotas asmuo naudojasi jam po santuokos nutraukimo priteistu nekilnojamuoju turtu, o pareiškėja negauna teismo procesiniu sprendimu jai priteistos turto dalies, negali įgyvendinti savo bei dukros teisės į būsto įgijimą (bankas jai neteikia kreditavimo, jai esant laiduotoja Kredito sutartyje bei suinteresuotam asmeniui nesilaikant įmokų pagal Kredito sutartį vykdymo tvarkos) (CK 1.2 straipsnio 1 dalis).

1.3.Taigi, Atsakovui tikslingai nevykdant savo įsipareigojimų pagal 2019 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT-1177-647/2019, Ieškovė prarado galimybę sudaryti pagrindinę nuosavo būsto įsigijimo sutartį pagal 2019 m. liepos 22 d. pasirašytą su UAB „Sostinės valdos“ Preliminarią pirkimo - pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl žemės sklypo ir gyvenamojo namo įsigijimo iki 2020 m. rugsėjo 1 d., nes neturėjo tam piniginių lėšų, ko pasėkoje prarado 5000 Eur avansą, kurį buvo sumokėjusi UAB „Sostinės valdos“ pagal Preliminarią sutartį, ir dėl atsakovo kaltės patyrė nuostolius. Ieškovė, neturėdama nuosavo būsto, siekdama užtikrinti sau ir dukrai gyvenamą būstą, 2020 m. sausio 2 d. sudarė Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu išsinuomojo gyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Nuomos sutarties 1.2 punkte šalys sutarė, kad ieškovė (nuomininkė) nuomotojai kas mėnesį moka 400 Eur nuomos mokestį. Neturėdama finansinių galimybių įsigyti būstą, Ieškovė išvykdo dirbti į Norvegiją. Ir nors Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021-07-13d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. E2-6186-892/2021 dėl patirtų 11800 Eur nuostolių buvo sudaryta taikos sutartis, t.y. Atsakovas pats pripažino egzistuojant visas civilinės atsakomybės sąlygas, ir jau geranoriškai atlygino nuostolius, tačiau visos šios aplinkybės laikytinos esminėmis bei lėmusiomis vaiko gyvenamosios vietos pakeitimą iš Lietuvos į Norvegiją.

1.4. Papildomai pažymėtina, kad nors teismo sprendimu patvirtintoje Pasekmių sutartyje Atsakovas įsipareigojo kartu rūpintis dukters auginimu, užtikrinti jos tinkamas gyvenimo sąlygas, su ja bendrauti, tačiau įsiteisėjus teismo sprendimui, bendravimas su dukra nutrūko. Atsakovas visiškai nesirūpino dukters poreikiais, ugdymu, sveikata, poilsiu, o tai reiškia nepatyrė jokių papildomų išlaidų bendraudamas su dukra, nes pasirinko visišką dukters ignoravimą, kas sukėlė vaikui papildomus psichologinius išgyvenimus.

Šiuo metu, siekiant tinkamai užtikrinti nepilnametės dukters N. M. poreikius yra reikalingos išlaidos analogiškos suaugusiam žmogui. Todėl iš esmės pasikeitus aplinkybėms - egzistuojant pasekmėms dėl Atsakovo nesąžiningais veiksmais sukurtu faktiniu aplinkybių, t.y. pasikeitus vaiko gyvenamajai vietai, vaiko amžiui, Atsakovui nebendraujant su dukra ir visiškai vengiant _ jos auginimo ir priežiūros naštos bei kardinaliai pasikeitus ekonominei situacijai visame pasaulyje - 200 Eur išlaikymas yra absoliučiai neatitinkantis vaiko poreikių, todėl yra būtina spręsti dėl nepilnametei dukrai N. M. teiktino išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Šiuo metu LR Vyriausybės 2021 m. spalio 13 d. Nutarimu Nr. 834 nuo 2022- 01-01d. MMA yra 730 Eur, o tai reiškia, jog Atsakovo teikiamas išlaikymas neatitinka net minimumo, t.y. negali užtikrinti net minimalių vaiko gyvybinių ir kitų būtinųjų poreikių, nes jei abu tėvai išlaikymą teiktų lygiomis dalimis, tai Atsakovo minimaliai teiktina dalis sudarytų 365 Eur. Tai, jog vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai, kadangi minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas). Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką, Kasacinis teismas nurodė, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, todėl tokių išlaidų bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) net neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K- 3-273-969/2020, 21-22 punktai). Atsižvelgdama į tai, kad tėvai turi tik vieną išlaikytinę, abu yra darbino amžiaus, sveiki ir galintys savo vaikui užtikrinti ne tik minimalius, bet objektyviai reikalingus vaikui užaugti visaverte asmenybe poreikius, Ieškovė parengė dukters N. M. poreikiams reikalingų ir realiai patiriamų išlaidų suvestinę. Vaiko poreikiams reikalingų lėšų suvestinė Eil.nr. IŠLAIDOS Išlaidų suma 1. Maistas ( laikosi sveikos mitybos principų- įvairi mėsa, troškintos daržovės, kai kurie vaisiai, medus, pieno produktai, 1 darbo diena (namie: pusryčiai, pavakariai, vakarienė) 1 savaitgalio diena (namie: pusryčiai, priešpiečiai, pietūs, pavakariai, vakarienė) 3000 NOK/mėn -300 eur/mėn 2. Būstas: Buto paskolos 'A dalis Automobilio lizingo A dalis Komunalinių išlaidų A dalis 3654 NOK- 360 eur/mėn 1876 NOK- 187 Eur/mėn 2636 NOK - 260 eur/mėn 3. Mokykliniai reikmenys 100NOK- 10 eur/mėn 4. SVEIKATA:. Odontologas ( 2 vizitai per metus) Maisto papildai po kelio traumos Hyalo Max Sezoniniai vitaminai Higienos priemonės- dantų pasta, šampūnas, kondicionierius, hig. Paketai, dezodorantas, priemonės nuo aknės, veido ir kūno kremai 20 eur/mėn 18 eur/mėn 10 eur/mėn 50 eur/mėn 5. Dienpinigiai Yra banko ataskaita 50 eur/mėn 6. Apranga: 150 eur/mėn

Avalynė - 2 poros sportinių batelių, basutės, bateliai, rudeniniai ir žieminiai batai Lauko rūbai- sezoninės striukės, Virsutiniai ir apatiniai rūbai (dažniausiai perkama firmų H&M, , Lindex, „Outlet“ , Zalando internetinėje parduotuvėje, Norvegijoje 7. 30 dienų transporto bilietas Bergene 39 eur/mėn 8. Mobilaus telefono išlaidos ( Telia Lietuva) 25 eur/mėn Telefonas iš Telia Lietuva 43,71 eur/mėn 9. Atostogos, kelionės lėktuvu į Lietuvą Maždaug kartą per mėn 50 eur/mėn 10. Pramogos 50 eur/mėn 11 Einamosios mėnesio išlaidos 1573eur/mėn 12 Kitos išlaidos: Norvegų kalbos kursai 1750 Eur

Taigi, abiem tėvams teiktino išlaikymo suma lygiomis dalimis, jau neatsižvelgiant į tai, kad vaiko tėvas visiškai nesirūpina vaiko auginimu, nebendrauja su ja ir nepadeda spręsti jokių su vaiku susijusių klausimų, sudaro 1573 Eur - (73,50 vaiko pinigai iš Lietuvos valstybės, 300 kronų arba 30 Eur iš Norvegijos valstybės)/2=735 Eur.

1.5. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010-03-01d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2010 konstatavo, kad „reikalavimas dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo <...šeimos byloje...> gali būti tenkinamas, jeigu tinkamas išlaikymas nepilnamečiam vaikui buvo teikiamas vieno iš tėvų sąskaita ir nepilnamečio vaiko interesas gauti išlaikymą nebuvo pažeistas“. Kartu teismas konstatavo, kad jei „vienas iš tėvų vykdė savo ir dar kito asmens prievoles (LR CK 6.50 str.), tai sudaro pagrindą išvadai, kad šio asmens, kuris faktiškai visa apimtimi teikė išlaikymą nepilnamečiam vaikui, interesai yra pažeisti. Todėl „tam iš tėvų, kuris vykdo savo paties ir kito iš tėvų nepilnamečio vaiko išlaikymo prievoles, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku- nepilnamečio vaiko išlaikymo neteikusiu vienu iš tėvų (CK 6.50 str. 3 dalis). Nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolėje tai yra teisė atgauti už kitą įvykdytą nepilnamečio vaiko išlaikymo dalį. Reikalavimo teisių priteisti už kitą iš tėvų teiktą išlaikymą įgijimui netrukdo asmeninis išlaikymo prievolės pobūdis, nes abu tėvai turi tapačią bendrą prievolę išlaikyti vaiką ir šios prievolės asmeniškumas nepaneigiamas bendros prievolės kontekste, įgyjant kompensacinės paskirties atgręžtinį reikalavimą į įsiskolinusį vieną iš tėvų“. Taigi, atsižvelgiant į paminėta, Ieškovė vertina, kad iš esmės pasikeitusios aplinkybės, susijusios su vaiko gyvenamosios vietos pakeitimu bei dėl to padidėjusiomis vaiko išlaikymo išlaidomis yra tiesiogiai įtakotos nesąžiningo Atsakovo elgesio. Pakeitus nuolatinę dukters gyvenamąją vietą iš Lietuvos į Norvegiją, dukra privalėjo siekdama socializuotis ir įgyti tinkamą išsilavinimą lankyti norvegų kalbos kursus, už kuriuos sumokėjo 1750 Eur Ieškovė, todėl Atsakovas šių išlaidų turėtų atlyginti 1/2 dalį, t.y. 875 Eur. Tačiau Atsakovas nesidomi dukters gyvenimu, nebendrauja nei su Ieškove, nei su dukra ir nors mediatorė jam nusiuntė tiek dukters poreikių lentelę, tiek duomenis apie norvegų kalbos kursus - geranoriškai atsisakė spręsti visus klausimus.

Žemesnės instancijos teismas

1.6.Akivaizdu, jog siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo gebėjimus. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą, kai iš esmės pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, t.y. išlaikymas gali būti peržiūrimas tada, kai iš esmės pasikeičia šalių turtinė padėtis ir/arba iš esmės pasikeičia nepilnamečio vaiko poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-101/2010).

Teismas kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius, nes išlaikymo dydis turi būti proporcingas ne tik vaiko poreikiams, bet ir tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Ieškovė pateikia duomenis apie savo turtinę padėtį, t.y. kad ji Norvegijoje, siekdama užtikrinti tinkamas vaiko gyvenimo sąlygas, pasinaudojo kreditu ir įsigijo gyvenamą būstą bei transporto priemonę. Taip pat pateikia duomenis apie turimą turtą Lietuvoje. Apie Atsakovo turtinę padėtį jai nėra žinoma, kadangi su Atsakovu nebendrauja, ryšių su dukra jis nepalaiko. Taigi duomenys teiktini tik iš viešo registro duomenų, t.y. VĮ „Registrų centras“ apie turimą registruotiną nekilnojamąjį turtą bei paskutinėje civilinėje byloje viešai skelbti duomenys apie tai, jog Atsakovas jam natūra atitekusį santuokinį turtą pardavinėjo už 219 500 Eur (duomenys neskelbtini)).

1.7.Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Akivaizdu, jog Ieškovė imasi visų priemonių, kad dukra po santuokos nutraukimo būtų tinkamai išlaikyta, ugdoma prižiūrima ir auginama. O Atsakovas elgiasi visiškai priešingai, nors turi tik vieną išlaikomą asmenį, yra sveikas, darbingo amžiaus, bet nesidomi savo nepilnametės dukters nei poreikiais, nei gyvenimu. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.192 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Nesant tėvų susitarimo dėl vaiko išlaikymo, jį pagal byloje surinktus duomenis nustato teismas sprendimu (CK 3.59 straipsnis, 3.76 straipsnio 1 dalis, 3.194, 3.194, 3.196 straipsniai).

Šalies argumentai

2.Teismo posėdžio metu ieškovė, palaikydama ieškinyje nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti. Papildomai parodė, kad nuo 2019-08-06 dukters poreikiai padidėjo. Į Norvegiją pastoviam gyvenimui ji išvyko 2021 metų pradžioje, iki tol ji važinėjo, nes dirbo Norvegijoje, o dukra gyvenimui į Norvegiją atvyko 2021 metų rudenį. Dukrai yra 17 metų, jos poreikiai padidėjo, kainos ženkliai pakilo. Norvegijoje mėnesinis autobuso bilietas kainoja 30 Eur. Dukra sveikai maitinasi, naudoja maisto papildus, mokosi gimnazijoje pagal norvegų programą. Dukters maistui į mėnesį išleidžia 300 Eur, kainos Norvegijoje kyla kaip ir Lietuvoje, per dieną maistui 6 Eur yra per mažai. Kainuoja mokykliniai reikmenys, dukra turi turėti mobilų telefoną, kuris kainuoja į mėnesį 20 Eur, vaikui norisi pakeliauti, į kiną nueiti. Banko sąskaitos išrašai, čekiai patvirtina vaiko poreikius. Pragyvenimas Norvegijoje yra brangesnis negu Lietuvoje. Vasarą dukra vyko į stovyklą Lietuvoje, už dešimt dienų kaina 450 Eur. Buvo Vokietijoje ekskursijoje su (duomenys neskelbtini) gimnazija, kurioje mokėsi, kuri kainavo už keturias dienas apie 250 Eur. Dukra dažnai vieną kartą į 1-2 mėnesius skraido į Lietuvą, bilietų kaina apie 100 Eur į abi puses. Dukra yra padavusi prašymą lankyti hip hop šiuolaikinius šokius, tai kainuoja už pusę metų 400 Eur. Kiekvienas vizitas pas gydytoją kainuoja 30-35 Eur, paslaugos mokamos. Dukra lankė norvegų kalbos kursus nuo 2021 metų rudens iki 2022 vasario mėnesio, tai kainavo 1750 Eur. Ji dukrai už 800 Eur pernai nupirko Lietuvoje kompiuterį. Norvegų kronos ir euro kursas laviruoja maždaug 1 euras lygus 10 norvegiškų kronų. Odontologo paslaugos profilaktiškai dukrai yra teikiamos Lietuvoje, kai vaikas būna Lietuvoje, čekių nėra pateikusi.

Žemesnės instancijos teismas

Ji (ieškovė) dirba bendrosios praktikos slaugytoja, dirba per du darbus, viename darbe ji uždirba apie 3000 Eur į mėnesį, yra valandinis atlyginimas plius priedas, kitame darbe, priklausomai kiek pamainų dirbi, gauna apie 1000 Eur. Norvegijoje ji įsigijo už 220000 Eur 2 miegamųjų kambarių butą, kuriame dukra turi savo kambarį. Moka už butą bankui paskolą kas mėnesį apie 1000 Eur, banko palūkanos pakilo. Už butą moka komunalinius mokesčius ir skolą už renovaciją maždaug virš 500 Eur į mėnesį. Įsigijo transporto priemonę Nissan elektrinę lizingu, lizingui moka kas mėnesį apie 400 Eur. Kartu su dukra keliauja automobiliu, automobilis naudojamas ir dukters poreikiams. Transporto priemonė būtina, nes atstumai dideli. Ji Lietuvoje turi nuosavybės teise dalį namo Švenčionių rajone ir Ukmergės rajone paveldėtą žemę. Vaiko išlaikymui prašo iš atsakovo po 735 Eur kas mėnesį. Atsakovas neprisideda prie dukters išlaikymo, tik ji viską perka. Atsakovas dukrai nieko nedovanoja paskutiniu metu nei gimtadienio, nei Kalėdų proga. Šiuo metu atsakovas perveda kas mėnesį po 200 Eur, išlaikymo įsiskolinimo nėra. Ieškovės nuomone, atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį, jis sugebės mokėti dukrai prašomą išlaikymą. Atsakovas daugiau išlaikytinių neturi. Ji siūlė atsakovui mokėti išlaikymą vaikui po 500 Eur, bet atsakovas nesutiko. 2019 metais ji sutiko dėl su atsakovu sutarto išlaikymo dukrai, nes atsakovas su dukra bendravo, rėmė dukrą, bet per 2,5 metų pasikeitė visų finansinė padėtis.

Šalies argumentai

3. Ieškovės atstovė prašė ieškinį tenkinti jame nurodytais argumentais. Papildomai parodė, kad mergaitė greitai jau bus pilnametė, jos poreikiai atitinka suaugusio žmogaus poreikius, kurie per tris metus yra pasikeitę, yra daug didesni. Dėl to, kad atsakovas netinkamai vykdė taikos sutartį, ieškovė negalėjo įsigyti būsto Lietuvoje, todėl turėjo išvykti į Norvegiją, dirbti dar daugiau, kad galėtų įsigyti kreditą. Vaikas turėjo lankyti norvegų kalbos kursus, kad galėtų išmokti kalbą. Atsakovas pripažino, kad su dukra nebendrauja. Yra vaiko apklausos aktas, kur vaikas sako, kad norėtų bendrauti su tėvu, bet tėvas nebendrauja. Atsakovas nutraukiant santuoką įsipareigojo rūpintis vaiku, užtikrinti vaiko teises, geranoriškai savo pareigų atsakovas nevykdo vaiko atžvilgiu, jam nerūpi kur vaikas yra, nėra net kada paskambinti. Atsakovui atrodo, kad vaikui pavalgyti už 10 Eur į mėnesį yra per daug. Atsakovas ginčija 150 Eur išlaidas dėl aprangos, vien tik batai kainuoja kelių mėnesių kainą. Kodėl viena ieškovė turi turėti išlaidų. Atsakovo gaunamų pajamų vidurkis nėra 2125 Eur. Nuo 2021 m. balandžio mėnesio iki 2022 m. kovo mėnesio atsakovas uždirbo 23822 Eur, nuo 2021 m. spalio mėnesio iki 2022 m. rugsėjo mėn. 25327 Eur. Šitie pinigai kaip lygtai dingsta. 2021-10-18 sutartimi parduodamas santuokinis namas už 210000 Eur ir juos pasiėmęs atsakovas nesugebėjo už 57000 Eur nusipirkti būsto, iš Citadele dar reikėjo imti 30000 Eur paskolą. Kai viską suskaičiuoji gaunasi disbalansas. Pagal atsakovo su paaiškinimais pateiktą lentelę namo įrengimui suma yra 8994,88 Eur, bet pagal atsakovo paaiškinimus ta suma tampa 9131 Eur. Išminusavus iš 210000 Eur gautų atsakovo 39131 Eur namo įrengimui, atskaičius atsakovo sumokėtas sumas ieškovei, tarpininkams, notarams, tai atsakovas išleido 85801,12 Eur. Jei atsakovas sąžiningai būtų sumokėjęs savo dalį už sodo namą ir žemės sklypą 57000 Eur, jis būtų patyręs 142801,12 Eur, t.y. jam iš 210000 Eur pinigų likutis turėtų sudaryti ne mažiau 67198,88 Eur. Bet negana to, yra paimta iš Citadele banko 15000 Eur paskola, iš B. G. 15000 Eur, iš Bfjord banko 12000 Eur. Be 67198,88 Eur atsakovas yra gavęs kreditų už 42000 Eur. Tai reiškia, kad atsakovo sąskaitoje turėtų būti 109198,88 Eur. Jeigu namo remontui išleista 8994 Eur, tai atsakovui lieka rankose 100000 Eur. O jų nelieka, nes akivaizdu, kad paskolos iš B. G. atsakovas negavo, paskolą B. G. pervedė į I. M. sąskaitą. Per keturis kartus atsakovas grąžino B. G. 10000 Eur už I. M., už I. M. sumokėjo 57000 Eur. Ar tai yra protinga. Atsakovas sako, kad neturi iš ko mokėti išlaikymo, bet turi pinigų pervesti B. G. 10000 Eur, 57000 Eur draugei I. M., mano, kad atsakovo sąskaitoje turėtų būti 109198,88 Eur. Visi įrodymai patvirtina, kad atsakovas turi sąlygas teikti prašomą išlaikymą vaikui, dukra yra vienintelė išlaikytinė abiejų šalių. Ieškovė pagrindė vaiko poreikių lentelę. Atsakovas yra sveikas, darbingo amžiaus, bet nenori teikti vaikui išlaikymo. Nukrypti nuo lygių dalių nėra pagrindo, šiai dienai išlaidos Norvegijoje nesiskiria nuo Lietuvos kainų.

Atsiliepimas

4. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad Ieškovė kreipėsi j teismą prašydama: 1) pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019-08-06 sprendimo, priimto civilinėje byloje e2YT-l 177-647/2019 2.2. punkto sąlygą, susijusią su Šalių nepilnametės dukters N. M., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymu ir priteisti iš Atsakovo dukters išlaikymui po 735 EUR kas mėnesį teikiamomis periodinėmis išmokomis nuo mediacijos pradžios iki dukros pilnametystės, lėšas indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; 2) priteisti iš Atsakovo Ieškovės naudai 875 EUR patirtų išlaidų užjos apmokėtus dukters norvegų kalbos kursus kaip skolą; 3) priteisti iš Atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Savo ieškinio reikalavimus R. G. grindžia tokiomis aplinkybėmis.

4.1. Pirma, minėtu Teismo sprendimu (kuriuo buvo patvirtinta Šalių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių (toliau - Pasekmių sutartis)) nustatytą pareigą nepilnametės dukters išlaikymui mokėti po 200 EUR kas mėnesį periodinėmis išmokomis Atsakovas vykdo, tačiau iš esmės pažeidė savo vaiko prioritetinius interesus, teisę turėti tinkamas gyvenimo sąlygas. Pasak Ieškovės, šis Atsakovo neva padarytas dukros teisių pažeidimas (Ieškovės apibudinamas kaip sąmoningais ir piktybiškas) pasireiškė tuo, kad Atsakovas po Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019-08-06 sprendimo įsiteisėjimo tikslingai nevykdė savo įsipareigojimų sumokėti Ieškovei 46 000 EUR ir 18 791 Eur kompensacijų už jam po santuokos nutraukimo atitenkančią didesnę turto dalį, taip pat per 3 mėnesius nesikreipė į banką dėl Ieškovės pašalinimo iš 2005-03-31 Šalių su AB „Swedbank“ sudarytų kredito ir laidavimo sutarčių šalies (kredito gavėjo/laiduotojo) arba dėl jos pakeitimo kita sutarties šalimi (kredito gavėju/laiduotoju). Vilniaus apygardos teismo 2021- 03-30 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-927-656/2021 buvo nutarta pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019-08-06 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-l 177-647/2019 patvirtintos Pasekmių sutarties 5.4 punkte nustatytą tvarką, leidžiant R. G. be A. M. sutikimo grąžinti solidarią prievolę AB „Swedbank“ pagal 2005-03-31 kredito sutartį, kurios įsipareigojimų pagal šią sutartį įvykdymas yra užtikrintas pareiškėjos laidavimu pagal 2005-03-31 laidavimo sutartį.

Šalies argumentai

Ieškovės teigimu, Vilniaus apygardos teismo konstatuotos aplinkybės (A. M. neįvykdė esminių Pasekmių sutarties sąlygų: nepakeitė Ieškovės kaip laiduotojos kitu laiduotoju, nepašalino jos iš Kredito ir Laidavimo sutarties; neišmokėjo jai teismo priteistos kompensacijos) Įėmusios Ieškovės paskolos būstui įsigyti negavimą bei jos gyvenamojo būsto nuomai patirtų nuostolių dėl 2019-07-22 preliminarios būsto pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo atsiradimą, pripažįstamos esminėmis aplinkybėmis, kurios sąlygojo vaiko gyvenamosios vietos pakeitimą iš Lietuvos į Norvegiją.

4.2.Antra, pasak Ieškovės, pasikeitusiomis aplinkybėmis, pagrindžiančiomis būtinumą didinti vaiko išlaikymui teiktiną sumą, laikytinos: mergaitės amžius, dėl kurio jos poreikiai prilyginami suaugusio žmogaus poreikiams, vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas (perkėlimas į užsienį), ekonominės situacijos pakeitimas visame pasaulyje, taip pat tariamas Atsakovo vengimas vaiką prižiūrėti, auklėti ir išlaikyti. Ieškovės pateiktais paskaičiavimais, nepilnametės N. išlaikymui kiekvieną mėnesį reikalinga suma sudaro 1573 EUR, atskaičius Lietuvos bei Norvegijos valstybių skiriamas išmokas vaikui - 1470 EUR.

Atsakovas A. M. tik iš dalies sutinka su Ieškinio reikalavimu dėl Teismo patvirtinto Šalių sutarto išlaikymo dydžio pakeitimo padidinant jį nuo 200 Eur iki 259 Eur per mėnesį, ir visiškai nesutinka su Ieškinio reikalavimu dėl 875 EUR išlaidų dukters norvegų kalbos kursus apmokėti Ieškovei priteisimo kaip skolos. Šią savo poziciją Atsakovas grindžia žemiau išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis bei jų teisiniu įvertinimu.

Šalies argumentai

Ieškovė sąmoningai klaidina Teismą nurodydama, kad aplinkybės, sudarančios pagrindą Šalių sutarto bei Teismo patvirtinto išlaikymo dydžiu pakeisti atsirado dėl Atsakovo nesąžiningumo ar tyčinių veiksmų (piktybiško prisiimtų įsipareigojimų nevykdymo), siekiant pakenkti Ieškovei, vaikui ir pan. Stengdamasi sudaryti tokį įspūdį, Ieškovę sąmoningai ir apgalvotai nutyli visą eilė esminių faktų bei aplinkybių arba juos interpretuoja sau palankia linkme.

4.3.Iš tikrųjų, minėtu Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019-08-06 sprendimu patvirtintoje Šalių Pasekmių sutartyje nustačius dukros gyvenamąją vietą kartu su motina, buvo nustatyta, kad Atsakovas vaiko išlaikymui moka 200 EUR dydžio kasmėnesines periodines išmokas. Pažymėtina, kad dėl šios išlaikymo sumos tarp šalių ne tik kad nebuvo jokio ginčo, bet ir pati Ieškovė (pagal kurios ieškinį buvo pradėta santuokos nutraukimo byla) nepilnametės dukros išlaikymui prašė priteisti iš atsakovo būtent po 200 Eur kasmėnesinių išmokų, o Atsakovas savo priešieškinyje buvo su šia suma sutikęs. Derinant bei pasirašant Pasekmių sutarties sąlygas, susijusias su 46 000 EUR ir 18 791 EUR (iš viso - 64 791 EUR) kompensacijų Ieškovei už Atsakovui atitenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį, sumokėjimu per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, Ieškovei buvo žinoma, kad Atsakovas tokios pinigų sumos neturi, todėl planavo atsiskaitymui su Ieškove parduoti jam asmeninės nuosavybės teise priklausiusį nekilnojamąjį turtą (du miško ūkio paskirties žemės sklypus, esančius Varėnos rajone). Tačiau pardavimo procesui užtrukus ilgiau nei 3 mėnesius, Ieškovė nesileisdama į jokias derybas, iš karto kreipėsi dėl Teismo patvirtintos Pasekmių sutarties 4.3.2.3. ir 4.4. punktų priverstinio vykdymo. Dėl to nurodyti žemės sklypai buvo parduoti antstolio iš varžytynių (vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) už ženkliai mažesnę kainą, nei tuo metu buvusi jų rinkos vertė. Dėl to Atsakovui nepavyko laiku įvykdyti Pasekmių sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, tačiau jis ir toliau ieškojo būdų juos įvykdyti, gavo paskolų, ir 2021-05-05 visiškai atsiskaitė su Ieškove pagal Pasekmių sutartį (priedai Nr. 2-5). Taigi, jokio piktybiško Pasekmių sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nevykdymo iš Atsakovo pusės nebuvo, o buvo tik jam nepalankiai susiklosčiusios aplinkybės, dėl kurių nepavyko greitai parduoti turėto turto už jo tikrąją kainą, ir kuriomis iš karto pasinaudojo Ieškovė, inicijavusi vykdymo procesą, kurio pasėkoje turtas buvo parduotas už žymiai mažesnę kainą, dėl ko Atsakovas neabejotinai patyrė nuostolių.

4.4. Pažymėtina, kad Atsiliepimo 5 p. minima Vilniaus apygardos teismo 2021-03-30 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-927-656/2021 buvo nurodyta, kad „šiuo konkrečiu atveju skolininko prieštaravimas kitų byloje nustatytų aplinkybių kontekste laikytinas nesąžiningu. A. M. neįvykdė esminių Pasekmių sutarties sąlygų: nepakeitė pareiškėjos kaip laiduotojos kitu laiduotoju, nepašalino jos iš Kredito ir Laidavimo sutarties; neišmokėjo pareiškėjai teismo priteistos kompensacijos. Be to, banko teiktais duomenimis, jis netinkamai ir nesavalaikiai vykdo bankui įmokas. Minėtos aplinkybės lėmė, kad pareiškėja negauna paskolos būstui įsigyti bei patyrė nuostolių dėl Preliminarios būsto pirkimo - pardavimo sutarties nutraukimo“ (nutarties 23 p.). Taigi, teismas pripažinęs nesąžiningu tik Atsakovo pareikštą prieštaravimą, kad Ieškovė už jį įvykdytų bankui įsipareigojimus, kylančius iš kredito sutarties (CK 6.50 straipsnio 2 dalis), šią situaciją ištaisė ir priėmė sprendimą leisti Ieškovei atsiskaityti su banku be Atsakovo sutikimo. Tačiau jokių kitų Atsakovo veiksmų nesąžiningumo teismai nekonstatavo, priešingai, aptariamoje nutartyje nurodyta, kad Pasekmių sutarties 5.5 punkto sąlyga (A. M. įsipareigojimas per 3 mėnesius kreiptis į banką dėl R. G. pašalinimo iš Kredito ir Laidavimo sutarčių arba dėl jos pakeitimo kita sutarties šalimi negali būti vykdoma priverstinai, taip pat konstatavo, jog Pasekmių sutarties 4.3.2.3, 4.4 punktų sąlygos (A. M. įsipareigojimas per 3 mėnesius išmokėti Ieškovei kompensacijas) jau yra priverstinai vykdomos (nutarties 25 p.).

4.5.Negana to, netrukus po šios nutarties priėmimo Atsakovas, kaip jau minėta, visiškai įvykdė Pasekmių sutarties 4.3.2.3 ir 4.4 punktus — vykdomojoje byloje įmokėjo visas išieškomas sumas, ir tokiu būdu pilnai išmokėjo Ieškovei Šalių sutartas kompensacijas (Atsiliepimo 10 p.). Dėl Pasekmių sutarties 5.5 punkto sąlygų neįvykdymo telieka pasakyti, kad jos ir negalima buvo įvykdyti nei per 3 mėnesius, nei vėliau dėl objektyvių priežasčių - bankas laikėsi pozicijos, kad pagal su Atsakovu sudarytą kredito sutartį ir su Ieškove sudarytą laidavimo sutartį A. M. ir R. G. bankui atsako solidariai, Bankas Šalių siekį modifikuoti kredito bei laidavimo sutartis laikė nepagrįstu, neteisėtu ir atitinkamo Atsakovo prašymo vis tiek nebūtų patenkinęs (žr. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019-08-06 sprendimo civilinėje byloje e2YT- 1177-647/2019 6 p.).

4.6. 2021-05-01 įsigaliojus Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019-08-06 sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimui, Ieškovė įvykdė solidarią prievolę AB „Swedbank“, padengdama 22 555,35 EUR kreditą ir 2,99 EUR palūkanas pagal 2005-03-31 kredito sutartį (priedas Nr. 6), tačiau Atsakovui apie tai nepranešė, nurodytos sumos grąžinti neprašė, o iš karto (jau 2021-05-10) kreipėsi į teismą dėl šios sumos priteisimo iš Atsakovo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo(priedas Nr. 7). Dėl to ir vėl buvo areštuotas vienintelis Atsakovo nekilnojamasis turtas - žemės sklypas su namu, esantys (duomenys neskelbtini) (priedas Nr. 8). Atsakovas, turėdamas tikslą kuo greičiau atsiskaityti su Ieškove, tačiau siekdamas išvengti tiek jam bereikalingo brangaus bylinėjimosi, tiek ir savo paskutinio likusio nekilnojamojo daikto priverstinio realizavimo vykdymo procese, ir su tuo susijusių vykdymo išlaidų, priėmė sprendimą parduoti savo namą už rinkos kainą. Todėl A. M. nedelsiant inicijavo taikos sutarties su Ieškove sudarymo procesą, ko pasėkoje 2021-06-15 Šalys pasirašė taikos sutartį (priedas Nr. 9), pagal kurią Atsakovas ne tik grąžino Ieškovei visą jos bankui sumokėtą pinigų sumą, bet ir atlygino visas jos patirtas su ieškinio pareiškimu susijusias išlaidas, be to, visą taikos sutartyje mokėtiną sumą geranoriškai sumokėjo taikos sutarties pasirašymo dieną (priedas Nr. 10), nors teismas ją patvirtino tik 2021-07-14 (priedas Nr. 11).

Šalies argumentai

4.7.Nepaisant nurodytų aplinkybių, Ieškovė 2021-06-01 vėl kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl nuostolių atlyginimo, kuriuo prašė priteisti jos patirtus nuostolius - 6800 EUR būsto nuomos mokestį už 17 mėnesių ir 5000 EUR prarasto avanso, sumokėto pagal preliminarią sutartį. Pažymėtina, kad šis naujas ieškinys buvo pareikštas tuo metu, kai tarp Šalių atstovų vyko derybos dėl taikos sutarties kitoje byloje (žr. Atsiliepimo 13 p.), tačiau nei Atsakovui, nei jo atstovei ne tik kad nebuvo praneštą apie ketinamą reikšti ieškinį, bet ir niekada nebuvo keliama jokių reikalavimų ar pretenzijų dėl šių sumų, t.y. buvo sąmoningai siekiama eilinį kartą įtraukti Atsakovą į nereikalingą teismo procesą, sukelti jam papildomų nuostolių bei sutrukdyti jo turto pardavimo procesą per laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymą. Šioje vietoje pažymėtina, kad Ieškovė nuo pat m. visais būdais vengdavo ir tebevengia bet kokio bendravimo su Atsakovu, niekada neatsiliepia į jo skambučius telefonu, elektroninius laiškus, ignoruoja bendravimą bet kokiomis kitomis nuotolinio ryšio priemonėmis. Bet koks bendravimas vyksta tik per atstovus bei pasitelkiant valstybės įgaliotas institucijas (teismus, antstolius, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą ir pan.). Šioje vietoje itin keistai ir nesuprantamai atrodo Ieškovės teiginiai, susiję su tariamu Atsakovo dukters ignoravimu, nesirūpinimu ja ir kt., bet apie tai bus pasisakyta žemiau.

4.8.Atsakovas gavęs 2021-06-01 ieškinį dėl nuostolių atlyginimo, jį įvertino kaip Ieškovės eilinį bandymą sutrukdyti jo turto pardavimo procesą, kuris Atsakovui buvo itin reikalingas, nes jis turėjo skolinių įsipareigojimų, kuriuos galima buvo padengti tik pardavus namą su žeme. Todėl Atsakovas, nors ir nepripažino šio ieškinio reikalavimų pagrįstumo, siekdamas atlaisvinti savo turtą nuo Ieškovės iniciatyva taikytų apribojimų, vėl sutiko sudaryti taikos sutartį, ir pagal šią sutartį sumokėjo ne tik visas Ieškovės prašomas sumas, bet ir jos patirtas bylinėjimosi išlaidas (priedai Nr. 12-13). Tuo tikslu Atsakovas buvo priverstas pasiskolinti pinigų pagal 2021-06-18 vartojimo paskolos sutartį su Fjord Bank (priedas Nr. 14).Šiuo paneigiami Ieškovės argumentai, kad Atsakovas neva pripažino egzistuojant civilines atsakomybės sąlygas ir dėl to sutiko atlyginti Ieškovės patirtas nuostolius (Ieškinio 4 p.). Svarbu pažymėti, kad Atsakovas, geranoriškai sutikęs atlyginti Ieškovei visą jos prašytą nuomos mokesčio sumą net už 17 (!) mėnesių, faktiškai apmokėjo ne tik savo dukros, bet ir pačios Ieškovės išlaidas gyvenamajam būstui laikotarpyje nuo m. sausio mėn. iki 2021 m. gegužės mėn. įskaitytinai. Todėl laikant, kad pusė šios sumos (200 EUR x 17 mėn. = 3 400 EUR) buvo skirta nepilnametės dukters apgyvendinimui, nors pagal Pasekmių sutartį Atsakovas ir neturėjo tokios pareigos, tai kita šios sumos pusė laikytina Atsakovo prisidėjimu prie kitų dukros poreikių tenkinimo. Todėl, visiškai padengęs Ieškovės turėtas išlaidas būsto nuomai už beveik 1,5 metų laikotarpį, Atsakovas labai ženkliai prisidėjo prie dukters išlaikymo. Pagal faktinę situaciją, Atsakovo Ieškovei sumokėtą 6 800 EUR sumą padalinus į 30 mėnesių (praėjusių nuo Pasekmių sutarties sudarymo iki Ieškovės kreipimosi dėl mediacijos šioje Byloje), išeina, kad be Salių sutartos 200 EUR kasmėnesinio išlaikymo sumos (kurios periodinio teikimo Ieškovė pripažįsta, Ieškinio 2 p.), Atsakovas kas mėnesį papildomai suteikė vaiko išlaikymui dar po 226,67 EUR, o iš viso - po 426,66 EUR. Ieškovei gavus paskolą būstui įsigyti, ji šiuo laikotarpiu būtų mokėjusi paskolos įmokas, kurių reikalauti iš Atsakovo neturėtų pagrindo. Kadangi, kaip minėta, be 6 800 EUR Atsakovas atlygino Ieškovės prarastą avansą pagal preliminarią sutartį, taigi pastaroji jokių nuostolių nepatyrė.

4.9.Šiais motyvais paneigiami Ieškinio argumentai, kad Atsakovas visiškai nesirūpindamas dukters poreikiais, neva nepatyrė jokių papildomų išlaidų šių poreikių tenkinimui. Priešingai, Atsiliepimo 15 punkte aprašytos aplinkybės byloja apie Atsakovo esminį prisidėjimą sudarant vaikui tinkamas gyvenimo sąlygas (pagal Ieškovės pateiktą 2020-01-02 Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, buvo nuomojamos 95,13 m ²patalpos). Kartu būtina pasakyti, kad Pasekmių sutarties 3.3. punkte Šalims susitarus, kad A. M. netrukdomai bendrauja su nepilnamete N., Ieškovė prisiėmė įsipareigojimą užtikrinti Atsakovui galimybę netrukdomai bendrauti su vaiku, tačiau šios pareigos nevykdė. Tiek iki Šalių santuokos nutraukimo, tiek ir po jo, Ieškovė sąmoningai ir kryptingai nuteikinėjo dukrą prieš Atsakovą, nuosekliai formavo vaiko neigiamą požiūrį į tėvą, jo ignoravimą ir smerkimą. Šių ilgalaikių veiksmų pasėkoje visi tėvo bandymai bet kokiu būdu dalyvauti dukros gyvenime, bendrauti su ja, kartu leisti laiką ir pan. sutikdavo aktyvų pasipriešinimą, demonstratyvų nenorą kalbėti ir visišką ignoravimą. Pirmuosius metus po Šalių išsiskyrimo (2020 m.) dukra atsiliepdavo į Atsakovo laiškus ir žinutes, kažką apie save pasakojo, tačiau vos tik tėvui pasiūlius susitikti, kur nors kartu nueiti ir pan., vaikas 2-3 savaitėms „dingdavo“ ir į jokius bandymus su juo susiekti neatsakydavo. Kaip jau minėta, Ieškovė su Atsakovu iš viso nebendrauja, tad nebuvo ir galimybės bent pasiaiškinti, kodėl vaikas šitaip elgiasi. Po kelių nesėkmingų bandymų pabendrauti su dukra, Atsakovas nustojo jai skambinti ir rašyti, turėdamas viltį, kad mergaitei paaugus, jam ir vėl pavyks užmegztų nutrukusį ryšį su dukra. Tai ne Atsakovas, kaip teigia Ieškovė, „pasirinko visišką dukters ignoravimą“, o pati Ieškovė dėl priešiškų santykių su Atsakovu sukūrė prielaidas tam, kad vaikas reikštų akivaizdžias neigiamas nuostatas dėl bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu ir demonstruotų nenorą bendrauti.

4.10.Apibendrinant anksčiau išdėstytus faktus bei aplinkybes, Ieškovės argumentai, kad dėl Atsakovo veiksmų ji prarado galimybę įsigyti nuosavą gyvenamąjį būstą ir dėl to turėjo vykti į Norvegiją bei išsivežti dukrą, pripažintini nepagrįstais i neįrodytais. Ieškovės finansinės galimybės įsigyti nuosavą būstą buvo visiškai atkurtos vėliausiai 2021 m. gegužės pradžioje, įvykdžius visus įsipareigojimu AB Swedbank pagal kredito bei laidavimo sutartis (priedas Nr. 6) ir Atsakovui sumokėjus Pasekmių sutartimi sutartų kompensacijų likusias dalis bei antstoliui šias sumas paskirsčius (priedai Nr. 2-5). Tačiau dėl Atsakovui nežinomų priežasčių Ieškovė nesiekė būsto įsigijimo Lietuvoje, o išvyko į Norvegiją kartu su dukra ne tik neturėdama tam Atsakovo leidimo ar pritarimo, bet ir pastarajam nieko apie tai nežinant. Apie tai, kad vaikas nebegyvena Lietuvoje, Atsakovui paaiškėjo tik 2022 m. kovą, kai su juo susisiekė mediatorė.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

4.11. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Tėvams nesusitarus dėl vaikams teikiamo išlaikymo, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai). Teismo sprendimu išlaikymo prievolė ir jos dydis gali būti nustatomi dviem atvejais: pirma, kai, tėvams nesusitariant, teismas pagal byloje surinktus duomenis nustato priteistino išlaikymo dydį (CK 3.59 straipsnis, 3.76 straipsnio 1 dalis, 3.194 straipsnis; kt.); antra, kai teismas sprendimu patvirtina šalių gera valia pasirašytą susitarimą dėl vaikų išlaikymo dydžio ir formos (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.64 straipsnio 2 dalis). Ir vienu, ir kitu atveju teismo sprendimas turi vienodą teisinę galią, t. y. juo nustatyta išlaikymo prievolė yra privaloma ir turi būti vykdoma (CPK 18 straipsnis). Nustatant, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, ir sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje Įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). CK 3.201 straipsnis reglamentuoja jau priteisto išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo klausimus. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga - iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios sąlygos (sąlygų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuluotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti. Bet kuriuo atveju tai turi būti esminis pokytis per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Šio reglamentavimo aspekte svarbu atsižvelgti į tai, kad po Šalių sudarytos ir Teismo patvirtintos Pasekmių sutarties, kurioje sutarta dėl 200 EUR dydžio kasmėnesinio išlaikymo, nepraėjo nei 3 metų. Todėl turi būti nustatyta, ar per šį pakankamai trumpą laiko tarpą galimai atsiradę pokyčiai yra esminiai, ir ar jie iš tikrųjų sudaro pakankamą pagrindą priteisto išlaikymo dydį pakeisti.

4.12.Taigi teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas pakeisti priteistą išlaikymo dydį, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu - padidėjimu. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-28, nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010- 02-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010 ir kt.). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2016-02-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

4.13.Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi kitų išlaikomų asmenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-15 nutartis priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3- 513/2011 ir kt.). Atsakovas informuoja (ir teikia į bylą tai pagrindžiančius įrodymus), kad jo dabartinę turtinę padėtį palyginus su 2019 m., galima laikyti pablogėjusia. Pirma, pagal 2022-04- 21 pažymą iš darbovietės (priedas Nr.15) Atsakovo pajamos sudaro vidutiniškai 1985 EUR per mėnesį, kitų pajamų Atsakovas neturi. Pagal Ieškovės pateiktus duomenis, jos darbo užmokestis sudaro vidutiniškai 4710 EUR per mėnesį (bylos failas 1, psl. 66-75). Tokiu būdu, Ieškovės kasmėnesinės pajamos yra apie 2,4 kartų didesnės, nei Atsakovo. Ši aplinkybė turi itin didelę reikšmę taikant minėtą vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principą.

4.14. Antra, Atsakovas asmeninės nuosavybės teise valdo ½ žemės sklypo ir ½ sodo pastato bei ūkinio pastato, esančių (duomenys neskelbtini) (bylos failas 1, psl. 169-174). Šis turtas yra įkeistas hipoteka. Kito nekilnojamojo turto Atsakovas neturi. Ieškovė pateikė duomenis apie turimus (kartu su kitais asmenimis) nekilnojamuosius daiktus Lietuvoje - žemes sklypo ir gyvenamojo namo su ūkiniais pastatais dalis Švenčionių raj., 2-jų žemės sklypų dalis Vilniaus raj. (bylos failas 1, psl. 158-168). Be to, Ieškovė yra įsigijusi gyvenamąjį būstą Norvegijoje, kadangi nurodė tam gavusi paskolą. Darytina išvada, kad Ieškovės turtinė padėtis yra ženkliai geresnė už Atsakovo, kadangi A. M. daline nuosavybe priklauso turi tik 1 nekilnojamasis daiktas (laikant sodo sklypą ir pastatą vienu nekilnojamojo turto objektu), kuris yra įkeistas bankui, o Ieškovė turi tiek nekilnojamojo turto Norvegijoje (apie jo sudėtį ir apsunkinimus Atsakovui nėra žinoma), tiek ir daline nuosavybe keletą nekilnojamųjų daiktų Lietuvoje, kuriems jokie apribojimai nėra uždėti. Ši aplinkybė taip pat turi itin didelę reikšmę taikant minėtą vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principą.

4.15. Trečia, Be pareigos mokėti po 200 EUR vaiko išlaikymui, Atsakovas turi įsipareigojimų pagal 2021-11-17 sudarytą kredito sutartį su AS Citadele banka (priedas Nr. 16), pagal 2022-03-25 vartojimo paskolos sutartį su AS Citadele banka (priedas Nr. 17), pagal 2021-11-29 sudarytą draudimo sutartį su ERGO Insurance SE Lietuvos filialu (priedas Nr.18 ), taip pat pagal 2021-05- 31 skolos raštelį (priedas Nr.19) bei pagal sutartį su AB Telia (priedas Nr.20). Be to, Atsakovas turi apmokėti maistą, komunalines paslaugas, automobilio eksploatavimo ir daugelį kitų išlaidų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, bei į tai, kad Ieškovė pagal jos pateiktus duomenis turi tik 2 paskolas (būstui ir automobiliui) laikytina, kad Atsakovo turimų pajamų ir išlaidų santykis yra žymai prastesnis nei Ieškovės. Todėl akivaizdu, kad Atsakovo galimybes skirti papildomą išlaikymą vaikui yra itin ribotos. Ši aplinkybė taip pat yra reikšminga taikant minėtą vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principą.

4.16. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nors vienoje byloje yra pasisakęs, jog, vaikams augant, jų poreikiai didėja, tačiau tai nereiškia, kad konkrečioje byloje neturi būti įrodinėjami pasikeitę vaiko poreikiai vien dėl to, kad vaikas paaugo. Vaiko individualūs poreikiai priklauso nuo daug įvairių aplinkybių (vaiko sveikata, jam reikalinga priežiūra, ugdymas ir 1.1.), todėl vien tai, kad vaikas yra didesnis, nesuponuoja išvados, kad ir vaiko poreikiai yra didesni, kiekvienu atveju turi būti vertinamos visos konkrečios bylos faktinės aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-11- 04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2013). Atsakovo manymu, išaugusių vaiko poreikių faktas šioje byloje turi būti patvirtintas leistinais rašytiniais įrodymais, tačiau Ieškovė tokių įrodymų nepateikė, o jos pateikti duomenys tokių aplinkybių neįrodo.

4.17. Ieškinyje nurodyta, kad pagrindą pripažinti išaugusius vaiko poreikius sudaro: Atsakovo nesąžiningais veiksmais sukurtos pasekmės - vaiko gyvenamosios vietos perkėlimas į užsienį; mergaitės amžius, dėl kurio jos poreikiai prilyginami suaugusio žmogaus poreikiams; Atsakovo vengimas vaiką prižiūrėti, auginti; ekonominės situacijos pakeitimas visame pasaulyje.

Pirma, Atsakovas nemato jokio priežastinio ryšio tarp jo veiksmų (atsisakius duoti Ieškovei sutikimą padengti skolą bankui, kas buvo išspęsta teisme) ir dėl to Ieškovei kilusio būtinumo išvežti vaiką gyventi į užsienį. Atsiliepimo 12-17 punktuose išsamiai paaiškinta, kad Ieškovės galimybės įgyvendinti savo ir dukters teisę į būsto įsigijimą bei įsigyti nuosavą būstą Lietuvoje buvo pilnai atkurtos jau 2021 m. gegužės pradžioje įvykdžius įsipareigojimus AB Swedbank pagal kredito bei laidavimo sutartis ir Atsakovui visiškai padengus ne tik Pasekmių sutartimi sutartų kompensacijų Ieškovei likučius, bet ir geranoriškai apmokėjus visas Ieškovės patirtas būsto išlaidas bei kitus nuostolius. Ieškovės išvykimas yra jos pačios noras ir apsisprendimas, nekaip nesusijęs su jokiais Atsakovo veiksmais, todėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas Šalių nepilnametės dukters išaugusių poreikių nekaip nepagrindžia.

4.18.Atkreiptinas dėmesys ir tai, kad vaiko gyvenamoji vieta, ją perkeliant į Norvegiją, buvo pakeista nepranešus Atsakovui, kuris apie šį faktą sužinojo tik 2022 m. kovą iš mediatorės. Atsakovo nuomone, ši aplinkybė yra svarbi sprendžiant, kas iš tėvų turi prisiimti finansinę naštą dėl vaiko galimai išaugusių poreikių jam gyvenant aukštesnio pragyvenimo lygio šalyje. Pagal kasacinio teismo praktiką geriausių vaiko interesų paisymas ir pagarba tėvų valdžios lygybės principui, sprendžiant svarbiausius vaiko gyvenimo klausimus, suponuoja poreikį gauti skyrium gyvenančio tėvo sutikimą kitam iš tėvų, su kuriuo nustatyta nuolatinė vaiko gyvenamoji vieta, siekiančiam su vaiku išvykti gyventi nuolat į užsienį. Skyrium gyvenančio tėvo nesutikimas daro negalimą vaiko išvežimą į užsienį nuolatiniam gyvenimui, nebent teismas pripažintų tokį nesutikimą teisiškai nepagrįstu (neatitinkančiu vaiko interesų) ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014; 2016-11-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 969/2016, 39 punktas). Ieškovė neturėjo teisės be Atsakovo sutikimo, o jo nesant - be teismo leidimo pati nuspręsti dėl vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo išvykstant gyventi į užsienio valstybę.

Be to, kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimus, konstatuota, kad tokiu atveju, kai vaikas išvyksta gyventi į užsienio valstybę, kurioje pragyvenimo lygis yra aukštesnis nei Lietuvoje, vieno iš tėvų iniciatyva, tai likusiam gyventi Lietuvoje vaiko tėvui neturėtų kilti pareiga prisiimti dėl šios priežasties padidėjusių išlaidų tenkinant vaiko poreikius. Dėl vaiko išvykimo gyventi į užsienio valstybę padidėjusios jo poreikių tenkinimo išlaidos atitinkama dalimi turi tekti tam iš tėvų, kurio iniciatyva vaikas išvyko iš Lietuvos, nebent tėvų turtinės padėties kriterijus pateisintų kitokį sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015- 04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015). Nurodyti kasacinio teismo išaiškinimai įgalina išvadai, kad Ieškovė neturi jokio įstatyminio pagrindo dukters išaugusių poreikių grįsti jos perkėlimu į užsienį be Atsakovo sutikimo ar teismo leidimo.

4.19. Antra, pasak Ieškovės mergaitės išaugusius poreikius sąlygoja jos amžius, dėl kurio jos poreikiai prilyginami suaugusio žmogaus poreikiams. Pastebėtina, kad sąvoka „suaugusio žmogaus poreikiai“ yra nekorektiška, nes skirtingų suaugusiųjų poreikiai yra labai skirtingi. Minėta, kad nuo Šalių susitarimu nustatyto dydžio išlaikymo priteisimo (2019-08-06) praėjo tik 2,5 metų, todėl toks staigus vaiko poreikių pasikeitimas Atsakovo manymu, yra nepagrįstas jokiomis objektyviomis aplinkybėmis, išskyrus persikėlimą į užsienį, tačiau kaip jau paaiškinta, šia aplinkybe vaiko poreikių pokyčiai negali būti grindžiami.

Sutiktina su Ieškove, kad pagal kasacinio teismo išaiškinimus bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21-22 punktai). Klausimą dėl vaiko poreikiams tenkinti skirtinų išlaidų (ne)pagrįstumo teismas sprendžia iš esmės pagal šalių pateiktus skaičiavimus, juos vertindamas ir analizuodamas protingumo kriterijaus aspektu, t. y. ar nurodomos išlaidos vaiko poreikiams užtikrinti yra protingos ir realios.

4.20. Atsakovas atkreipė dėmesį į Ieškovės pateiktų banko sąskaitų išrašus, kuriais ji bando pagrįsti ir dukros išlaikymui tenkančią jų dalį (bylos failas 1, 80-128 psl.). CPK 113 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad visi procesiniai dokumentai ir jų priedai teismui pateikiami valstybine kalba, išskyrus šiame Kodekse ir kituose teisės aktuose numatytas išimtis. Tačiau visi banko išrašai yra pateikti norvegų kalba, išskyrus kiekvieno mėnesio išlaidų dalies (keliolikos pozicijų) suvestinę, kuri kaip spėjama turi parodyti vaiko poreikiams skirtas išlaidas. Tačiau ir šios suvestinės pateiktos tik su daliniu vertimu iš norvegų kalbos, iš kurio neįmanoma suprasti kas tai per išlaidos ir kokios prekės ar paslaugos už šias sumas įsigytos (bylos failas 1, psl. 81, 87, 93,101-102, 110, 112, 114). Ieškovė įpareigotina pateikti tokius šių dokumentų vertimu, kurie būtų suprantami visiems proceso dalyviams.

4.21.Ieškovės pateikta Vaiko poreikiams reikalingų lėšų suvestinė neatlaiko jokios kritikos, net ir neatsižvengiant į „norvegiškas“ prekių ir paslaugų kainas. Atsakovas laiko per dideliu 300 EUR maistui skirtą sumą, nes jo manymu, Lietuvoje tam būtų pakanką skirti 200 EUR. Iš suvestinės šalintinos 2 punkte nurodytos 360 EUR ir 187 EUR išlaidos būsto paskolai ir automobilio lizingui apmokėti, kadangi jų negalima priskirti su vaiko išlaikymu susijusiomis išlaidomis, tai yra Ieškovės nuosavybėn įsigytas turtas. Todėl visos Ieškovės išlaidos paskoloms (nesvarbu, kokios paskirties) apmokėti gali būti vertinamos sprendžiant dėl jos turtinės padėties, bet neįtraukiamos į vaiko poreikiams reikalingų lėšų sąrašą. Tame pačiame suvestinės 2 punkte nurodytų 260 EUR komunalinių išlaidų Ieškovė nepagrindė įrodymais. Atsakovas pažymi, kad nesant pateiktų duomenų apie kas mėnesį mokamus komunalinius mokesčius bei įvertinus, kad mokesčiai už juos skirtingais metų laikais turėtų skirtis, ši suma iš suvestinės turi būti pašalinta. Tas pats pasakytina ir apie 10 EUR mokykliniams reikmenims, kurie neturėtų būti perkami kas mėnesį. Atsakovas sutikdamas su išlaidomis sveikatai (odontologo paslaugos, maisto papildai, vitaminai), negali sutikti, kad kiekvieną mėnesį higienos priemonėms yra būtina išleisti net 50 EUR, todėl ši suma mažintina bent iki 20 EUR. Dėl 150 EUR išlaidų aprangai pasakytina, kad drabužiai ir avalynė nėra perkami kas mėnesį, o ieškovės nurodoma 150 Eur suma yra per didelė. Protingomis išlaidomis avalynei ir drabužiams pripažintina 70 Eur/mėn. Atsakovas nesutinka, kad į vaiko poreikių suvestinę būtų įtrauktos kelionės lėktuvu į Lietuvą, nes, kaip minėta, vaiką perkėlus į Norvegiją be Atsakovo žinios ir leidimo, o pagal kasacinio teismo praktiką ši aplinkybė yra svarbi sprendžiant dėl to, kas turi prisiimti finansinę naštą dėl Lietuvoje gyvenančio tėvo bendravimo su užsienyje gyvenančiu vaiku apsunkinimo. Taip pat yra tikslintinos kasmėnesinės išlaidos telefonui iš Telia Lietuva (8 p.). Ieškovė nepagrindė įrodymais Norvegijos valstybės skiriamos vaiko išmokos dydžio - 30 Eur. Atsakovo manymu, ši suma gali būti didesnė, todėl ji tikslintina, nes nuo to priklauso galutinio vaiko poreikių dydžio nustatymas.

4.22.Pakoregavus vaiko poreikiams reikalingų lėšų suvestinę, pašalinant iš jos Atsakovo nurodytas sumas arba jas sumažinant, Atsakovo preliminariais paskaičiavimais, nepilnamečio vaiko poreikiams reikalingos lėšos sudarytų 663 EUR. Atsižvelgiant į Atsiliepimo 21-23 punktuose nurodytas aplinkybes dėl Atsakovo blogesnės, nei Ieškovės turtinės padėties (2,4 kartu mažesnes pajamos, pajamų ir įsipareigojimų santykį, turimą nekilnojamąjį turtą) Atsakovas turi teikti vaikui mažesnę išlaikymo dalį, nei Ieškovė. Todėl Atsakovo vaiko išlaikymui teiktina suma gali būti padidinta nuo 200 EUR iki 259 EUR, kas iš esmės atitinka kasacinio teismo praktikoje orientaciniu kriterijumi pripažįstamo minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymo 1/2 dalį. (Viena minimalioji mėnesinė alga nuo 2022-01-01 sudaro 518 EUR (atskaičius mokesčius), jos pusė sudaro 259 EUR.

4.23.Trečia, Kadangi, kaip jau minėta, nepilnametė N. M. buvo perkelta gyventi į Norvegiją be tėvo A. M. žinios ir sutikimo, akivaizdu, kad Atsakovas nesutinka net ir iš dalies apmokėti Ieškovės patirtų išlaidų vaiko norvegų kalbos kursų lankymo. Ši Atsakovo pozicija grindžiama jau nurodyta kasacinio teismo pateiktu išaiškinimu, kad dėl vaiko išvykimo gyventi į užsienio valstybę padidėjusios jo poreikių tenkinimo išlaidos atitinkama dalimi turi tekti tam iš tėvų, kurio iniciatyva vaikas išvyko iš Lietuvos, nebent tėvų turtinės padėties kriterijus pateisintų kitokį sprendimą.

Prašo ieškovės R. G. ieškinį tenkinti iš dalies, pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 6 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2YT-l 177-647/2019, 2.2. punkto sąlygą dėl nepilnametės N. M. išlaikymo, išdėstant ją taip:

„2.2. priteisti iš atsakovo A. M., a. k. (duomenys neskelbtini), dukters N. M., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymui 259 EUR (dviejų šimtų penkiasdešimt devynių) eurų dydžio kasmėnesines periodines išmokas nuo mediacijos pradžios (2022 m. kovo 1 d.) iki dukters pilnametystės, lėšas kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją“. Kitoje dalyje R. G. ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Priteisti iš ieškovės R. G. visas atsakovo A. M. patirtas bylinėjimosi išlaidas.

5.Teismo posėdžio metu atsakovas, palaikydamas atsiliepime nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti iš dalies. Papildomai parodė, kad per nurodytą laikotarpį vaiko poreikiai padidėjo, bet jis gali mokėti 259 Eur. Jis dirba AB (duomenys neskelbtini) projektų vadovu, į mėnesį gauna 2100 Eur į rankas. Jam kasmet išmokama premija už metus, priklausomai nuo darbo. Jo atlyginimas tarifinis, todėl kiek dienų dirba, tiek ir gauna, kitų pajamų neturi, jis dirba 8 valandas į dieną. Jis dirba (duomenys neskelbtini) mieste, o gyvena Vilniaus rajone, į darbą važinėja kasdien, sugaišta apie 2 valandas, papildomą darbą dirbti šiai dienai nėra galimybių. Jo išsilavinimas nebaigtas aukštasis, specialybė projektų vadovas. Jis nėra sudaręs santuokos, dukra yra vienintelė išlaikytinė. Turi nuosavybės teise ½ dalį sodo sklypo ir sodo namo, (duomenys neskelbtini), turi transporto priemonę 15 metų senumo Volvo V50. Turi įsipareigojimų kredito įstaigoms Citadelė bankui ir Bjord bankui, dvi paskolas, į mėnesį bendra paskolų mokėjimo suma sudaro 730 Eur. Dėl paskolos 15000 Eur iš B. G., tai jis (atsakovas) jau grąžino 10000 Eur, liko skolingas 5000 Eur, šią 15000 Eur paskolą ėmė iš B., nes jam reikėjo padengti visas senas skolas. Jis pardavė savo namą už 210000 Eur, gautus pinigus panaudojo kito būsto įsigijimui – sodo namui, už kurį sumokėjo 114000 Eur, taip pat reikėjo atsiskaityti su ieškove pagal sudarytas abi taikos sutartis, mokėti 53000 Eur. Fiziškai jis neturi susitaupęs piniginių lėšų. Jis yra pateikęs savo poreikių lentelę, kuri yra preliminari kiek jam kas mėnesį tenka išlaidų. Maistui kartais tenka ir mažiau nei 300 Eur, jis dienos pietums kasdien išleidžia po 7 Eur. Mano, kad dukrai maistui užtenka 300 Eur, su tokia suma sutinka. Jis už komunalinius mokesčius moka 300 Eur, tai elektros sąnaudos, internetas televizija. Sutinka su 100 Eur ieškinyje nurodytomis išlaidomis komunaliniams mokesčiams, sutinka, kad dukrai internetas būtinas. Nesutinka, kad vaiko poreikiams reikalingos išlaidos automobiliui. Ieškovė į lentelę įtraukė lizingą, mokamą už automobilį, bet neįtraukė išlaidų automobilio priežiūrai, mano kad kuro, lizingo išlaidos nesusijusios su vaiko poreikiais. Nesutinka su ½ dalies buto paskolos išlaidomis, vaikas gyvena su ieškove, tai ieškovė turi užtikrinti vaiko gyvenamąją vietą. Mano, kad mokyklinių reikmenų už 10 Eur į mėnesį nėra būtina, sutiktų su 5-6 Eur suma. Sutinka su 20 Eur suma už odontologo paslaugas. Sutinka ir neginčija, kad vaikui reikia kompiuterio ir kad kompiuterį pirko ieškovė. Sutinka kad dukrai reikalingi vitaminai, papildai, higienos priemonės, žino, kad dukra turėjo kelio traumą, bet šioms išlaidom turėtų būti 20 Eur į mėnesį. Dėl nurodytos dienpinigių sumos 50 Eur, sutinka. Mano, kad 150 Eur suma aprangai yra per didelė, galėtų būti 70-80 Eur į mėnesį. Jis pats išleidžia per metus 400-500 Eur rūbams. Jis neprieštarauja, kad dukra lankytų šokių būrelį, sutinka, kad tam dukra turi turėti sportinę aprangą, avalynę. Dėl 39 Eur į mėnesį transporto bilietui, sutinka. Dėl mobilaus telefono išlaidų sutinka, taip pat sutinka su 50 Eur suma atostogoms, kad pramogoms 50 Eur sutinka. Neginčija sumos dydžio už norvegų kalbos kursus, bet nesutinka, kad ½ dalis šių išlaidų būtų iš jo, nes ieškovė išsivežė vaiką į Norvegiją be jo žinios. Sutinka, kad vaikas turi išmokti tos valstybės, kurioje gyvena, kalbą. Jis su dukra nebendrauja, tai ieškovės reiktų paklausti kodėl, vaikas yra nuteikinėjamas prieš jį, jam taip atrodo. Todėl jis neprašo susitikti, dabar su dukra susirašo žinutėmis. Dukrą su gimtadieniu sveikina kasmet žinute. Dovanų dukrai nedovanoja, nes su dukra nesusitinka, vaikas didelis, kiek jo galima prašyti susitikti su juo. Jis bandys atkurti ryšį su dukra.

6. Atsakovo atstovė palaikė atsiliepime į ieškinį bei atsakovo rašytiniuose paaiškinimuose (DOK – 813) nurodytus argumentus. Papildomai parodė, kad ieškovė dar 2019 metų sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių įsipareigojo netrukdyti atsakovui bendrauti su dukra, bet savo įsipareigojimų nevykdė, trukdė atsakovui bendrauti su dukra. Apie vaiko gyvenimą užsienyje atsakovui tapo žinoma iš mediatorės, ieškovė su dukra į Norvegiją išvyko atsakovui nepranešus. VTAS išvadoje nurodyta, kad vaikas nori bendrauti su atsakovu. Kad ieškovė turėjo išvykti dėl atsakovo veiksmų, tai ieškovas įvykdė visus kreditorinius įsipareigojimu, kompensavo ieškovei visus įsiskolinimus, apie 65000 Eur I. M. sumokėjo ieškovei už atsakovą 2021 m. gegužės-birželio mėn. Ieškovės išvykimas yra jos apsisprendimas. Nuo priteisto išlaikymo suėjo trys metai. Gal mergaitės poreikiai ir išaugo, bet ne tiek kiek nurodo ieškovė. Ne dėl atsakovo veiksmų ieškovė išvyko į užsienį, dėl didesnių poreikių tenkinimo atsakomybė tektų tam iš tėvų su kuriuo vaikas išvyko. Dėl vaiko poreikių, tai mano, kad išlaidos maistui turėtų būti 200 Eur. Išlaidos būsto paskolai ir už autolizingą turi būti pašalintos, nes jos nesusijusios su vaiko poreikiais. Dėl komunalinių išlaidų, tai mano, kad 100 Eur už renovaciją nepriskirtos vaiko poreikiams, mano, kad už komunalinius mokesčius mokesčius išlaidos turi būti 210 Eur. Dėl mokyklinių reikmenų 10 Eur suma pagrįsta. Sutinka su išlaidomis sveikatai, bet nesutinka su 50 Eur higienos priemonėms, užtektų 20 Eur. Sutinka su 50 Eur dienpinigiais, sutinka, kad aprangai išlaidos yra 80 Eur. Dėl kitų lentelėje nurodytų išlaidų transporto bilietams, išlaidomis už telefoną, atostogoms, pramogoms, sutinka. Būtina nukrypti nuo lygių dalių principo, atsižvelgiant į kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį. Atsakovo pajamos yra tik iš darbo santykių, atsakovas paaiškino apie galimybę dirbti kitą darbą. Atsakovo pajamos sudaro 2110 Eur už paskutinius 12 mėnesių. Ieškovės pajamos už panašų laikotarpį sudaro vidutiniškai apie 4000 Eur į mėnesį dirbant per dvi darbovietes. Ieškovės pajamos yra du karus didesnės už atsakovo. Atsakovas asmeninės nuosavybės teise valdo ½ dalį pastato ir sklypo, (duomenys neskelbtini), turtas įkeistas hipoteka, atsakovui tenkanti turto dalis sudaro 57000 Eur, nes turtą įsigijo už 114000 Eur. Ieškovė turi butą Norvegijoje 220000 Eur vertės, turi 1/6 d. žemės sklypo su gyvenamuoju namu Švenčionių rajone, dalį žemės sklypų (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., viso turto vertė Lietuvoje 5000 Eur. Atsakovo įsipareigojimai į mėnesį bendrai sudaro 725-730 Eur, atsakovas pateikė savo poreikių lentelę, atsakovo įsipareigojimai sudaro 35 procentus gaunamų pajamų. Ieškovė turi dvi paskolas būstui ir automobiliui, tai sudaro apie 28 procentus ieškovės gaunamų pajamų.

7. Išvadą teikianti institucija pateiktoje išvadoje nurodė, kad CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo ir laisvalaikio reikmėms. Pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką N. M., gim. (duomenys neskelbtini), klausimas buvo išspręstas 2019 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu civilinėje byloje e2YT-1177-647/2019. Buvo sutarta, kad atsakovas mokės po 200 Eur dydžio kasmėnesinę periodinę išmoką iki vaiko pilnametystės.

CK 3.201 straipsnyje numatyta galimybė sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagrindas reikalauti keisti priteisto išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios skolininko turtinės padėties pablogėjimą (pvz. sudaroma nauja santuoka, gimsta vaikas, atsiranda pareiga išlaikyti kitus nedarbingus asmenis, tampama bedarbiu ir kt.). Šią nuostatą sistemiškai aiškinant su CK 3.201 str. 2 d., darytina išvada, kad išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, išaugus (pasikeitus) vaiko poreikiams ir dėl to padidėjus vaiko priežiūros išlaidoms. CK 3.192 straipsnio 2 dalis numato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Visais atvejais yra svarbu, kad nebūtų apsiribota vien tik vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu. Būtina užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus. Todėl svarbiausi kriterijai vertinant išlaikymo dydį yra individualūs vaikų poreikiai ir tėvų finansinės galimybės. Ieškovė pagal galimybes stengiasi užtikrinti būtiniausius vaiko poreikius.

7.1.2022 m. balandžio 15 d. buvo bendrauta telefonu su nepilnamete N. M., kuri pokalbio metu paaiškino, kad motina prieš išvažiuojant į Norvegiją jos pasiteiravo ar ji norėtų likti Lietuvoje ir gyventi su tėvu ar su motina važiuoti į Norvegiją. Nepilnametė pasirinko kartu su motina persikelti į Norvegiją. Ten gyvendama ji baigė norvegų kalbos kursus, šiuo metu gali bendraut norvegiškai. Savo kalbos įgūdžius tobulina bendraudama su draugais (bendrauja su keliais). Jos teigimu paskutinį kartą su tėvu matėsi prieš porą metų bet tėvas ją švenčių proga sveikina telefonu (atsiunčia žinutę su sveikinimu). Paskutinį karta pasveikino Kalėdų proga. Dovanų jai nedovanoja. N. prisipažino, kad norėtų su tėvu bendrauti ir palaikyti ryšį bet susitaikė su tuo kas yra. Kartais ją apima pyktis ir liūdesys todėl stengiasi apie tai negalvoti. (Vaiko nuomonės išklausymo aktas pridedamas).

7.2.2022 m. balandžio 15 d. buvo bendrauta telefonu su ieškove kuri nurodė, kad atsakovas A. M. visiškai nesirūpina dukters N. M., gim. (duomenys neskelbtini), poreikiais, ugdymu, sveikata, poilsiu. Dukra kelis kartus bandė su juo susisiekti (rašė žinutes) tačiau atsakovas ignoruoja ją. Neturėdama finansinių galimybių įsigyti būstą Lietuvoje, ieškovė išvyko dirbti į Norvegiją. Jos teigimu, prieš išvykstant ji pasiteiravo dukros ar dukra norėtų likti Lietuvoje ir gyventi su tėvu ar vykti į Norvegiją. Nepilnametė pasirinko vykti į Norvegiją kartu su mama. Norvegijoje lankė norvegų kalbos kursus ir lanko (duomenys neskelbtini) gimnazija (online). Ieškovės teigimu atsakovas daugiau išlaikytinių neturi, išskyrus jų bendrą dukrą. Jos manymu vaiko tėvas uždirba pakankamai pinigų, kad galėtų prisidėti prie vaiko išlaikymo.

7.3.2022 m. balandžio 21 d. buvo bendrauta telefonu su atsakovu. Pokalbio metu atsakovas informavo, kad šiuo metu dirba AB (duomenys neskelbtini), jo atlyginimas yra 1900 Eur. Turi tik vieną išlaikytinę N. M., gim. (duomenys neskelbtini). Paskutinį kartą su nepilnamete bendravo prieš porą metų. Atsakovo teigimu, kai dukrai telefonu pasiūlydavo susitikti pastaroji neatsakydavo į žinutę ir porą savaičių su juo nebendraudavo. Dėl to jam susidarė toks įspūdis, kad nepilnametė nenori su juo bendrauti. Šiuo metu nepilnametės dukros išlaikymui moka po 200 Eur kas mėnesį. Apie tai, kad dukra išvykusi kartu su motina į Norvegija, atsakovas sužinojo ne senai. A. M. teigimu su juo šitas klausimas nebuvo derinamas ir jis nebuvo informuotas apie tai, kad nepilnametė išvyko gyventi į Norvegiją. Atsakovas nesutinka, kad vaiko išlaikymas būtų padidintas iki 735 Eur kas mėnesį. Jis sutiktu mokėti 300 Eur, kadangi dar turi finansinių įsipareigojimų (būsto paskola, moka po 600 Eur kas mėnesį). Atsakovas taip pat nesutinka mokėti ieškovei 875 Eur už nepilnametei dukrai sumokėtus norvegų kalbos kursus. A. M. teigimu dukra galėjo likti Lietuvoje ir gyventi kartu su juo.

7.4.Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (toliau - SPIS) duomenimis dėl vaiko teisių pažeidimo šeimoje, 2018 m. rugpjūčio 24 d. Skyrius nustatė galimus nesmurtinius vaiko teisių pažeidimus. NDNT informacinės sistemos duomenimis, R. G. nėra nustatytas nedarbingumas. Sodros informacinėje sistemoje nėra duomenų apie ieškovę. Užimtumo tarnybos duomenimis, R. G. nėra registruota Užimtumo tarnyboje. NDNT informacinės sistemos duomenimis, A. M., nėra nustatytas nedarbingumas. Sodros informacinėje sistemoje nurodyta, kad atsakovas dirba AB (duomenys neskelbtini). Užimtumo tarnybos duomenimis, A. M. nėra registruotas Užimtumo tarnyboje.

7.5.Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, auklėjimui, lavinimui, laisvalaikiui ir kt. Išlaikymo dydis siejamas su protingais vaiko poreikiais, o pastaruosius lemia jo gabumai ir polinkiai. Išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu, o sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti. Pažymėtina, kad nereikia įrodinėti, jog vaikui yra reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, vaistai, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės, pramogos ir poilsis laisvalaikiu, tačiau išlaidos šiems poreikiams patenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Vaikui išlaikyti skirtos lėšos turi būti siejamos su pagrįstais, realiais ir protingais vaiko poreikiais bei abiejų tėvų finansinėmis galimybėmis šias lėšas teikti. Abu tėvai (nepriklausomai nuo to ar gyvena santuokoje, ar skyrium) yra atsakingi už tai, kad vaikas turėtų saugią aplinką ir tinkamas gyvenimo sąlygas augti bei tobulėti, kad vaiko poreikiai būtų tenkinami kasdien. Visais atvejais yra svarbu, kad nebūtų apsiribota vien tik vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu. Būtina užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus.

7.6.Šiuo metu ieškovės ir atsakovo dukra yra 17 metų amžiaus, todėl akivaizdu, kad išaugo jos poreikis ugdymuisi, drabužiams, avalynei, sveikatos priežiūrai, higienai, laisvalaikiui, padidėjo išlaidos maistui. Manytina, kad išlaikymo dydžio pakeitimas (padidinimas) atitinka nepilnamečio vaiko N. M., gim. (duomenys neskelbtini), teises ir teisėtus interesus. Skyriaus nuomone, byloje turėtų būti priteistas tokio dydžio išlaikymas šalių nepilnametei dukrai, kuris užtikrintų ne tik minimalius, tačiau visaverčius vaiko poreikius ir būtų proporcingas šalių turtinei padėčiai. Konkretus išlaikymo dydis nustatytinas teismo posėdžio metu, atsižvelgiant į vaiko poreikius ir abiejų tėvų turtinę padėtį, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo, bei teisingumo, sąžiningumo principais (CK 3.3, 1.5 straipsniai).

7.7. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš A. M. 875 Eur patirtų išlaidų už nepilnametei dukrai N. M. sumokėtus norvegų kalbos kursus. Skyriaus nuomone A. M. turėtų prisidėti prie papildomo vaiko priežiūros poreikio išlaidų atlyginimo, kadangi nepilnametė šiuo metu gyvena Norvegijoje. Norvegų kalbos kursai tikrai yra būtini norint visapusiškai prisiderinti prie naujos aplinkos, gyvenimo sąlygų juolab, kad artimiausią ateitį N. M. sieja su Norvegija. Skyrius, atsižvelgdamas į nepilnamečio vaiko interesus pritaria, kad nepilnametei N. M. būtų padidintas išlaikymas. Vaiko išlaikymui reikalinga 735 Eur suma, Skyriaus nuomone, yra pakankamai didelė tenkinti vaiko įgimtus ir įgytus poreikius, tačiau būtina atsižvelgti į tai, kad nepilnametė gyvena Norvegijoje. Skyrius neprieštarauja dėl ieškovės prašymo priteisti iš atsakovo dalį patirtų išlaidų už nepilnametei dukrai N. M. sumokėtus norvegų kalbos kursus, t. y. priteisti iš atsakovo 875 Eur, kadangi tai atitinka geriausius vaiko interesus.

Žemesnės instancijos teismas

8.Teismo posėdyje institucijos teikiančios išvadą atstovė parodė, kad palaiko išvadoje nurodytus argumentus. Parodė, kad abu tėvai yra atsakingi, kad vaikas turėtų saugias sąlygas, ugdytų savo gebėjimus, gautų išlaikymą. Sutinka dėl ieškovės nurodytų išlaidų už norvegų kalbos kursus atlyginimo, kad būtų padidintas išlaikymas, jo dydį tai palieka spręsti teismui. Didesnė vaiko išlaikymo suma tenka ieškovei, todėl sunku nurodyti priteistiną sumą. Būtina atsižvelgti, kad vaikas gyvena užsienyje, kad gyvenimo lygis yra brangesnis.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

9.Byloje nustatytos sekančios aplinkybės.

9.1.Šalys: ieškovė R. G. ir atsakovas A. M. yra nepilnametės N. M., gim. (duomenys neskelbtini), tėvais.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT- 1177-647/2019 buvo nutraukta ieškovės R. G. (toliau - ieškovė) ir atsakovo A. M. (toliau - atsakovas) santuoka abiejų šalių bendru sutikimu bei patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Minėtos santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje (toliau - Pasekmių sutartis) šalys 2.1. p. susitarė, kad šalių nepilnametės dukters N. M., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta yra nustatoma su motina R. M.. 2.2.p. Šalys susitarė, kad A. M., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnametės dukters N. M., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui moka 200 (dviejų šimtų) eurų dydžio kas mėnesines periodines išmokas nuo ieškinio šioje byloje teismui pateikimo (2018 m. liepos 27 d.) iki dukters pilnametystės, lėšas kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. 2.3.p. Šalys susitarė, kad nepilnametės dukters N. M. išlaikymui skirtas pinigines lėšas uzufrukto teisėmis tvarkys jos motina R. M. iki turto tvarkymo ir uzufrukto teisės pabaigos. 2.4. p. Dukters išlaikymui skirtus pinigus A. M. iki kiekvieno einamojo mėnesio paskutinės dienos perveda į R. M. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Swedbank banke. Sprendimo III dalyje buvo nustatyta skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamete dukra tvarka, kurioje 3.1. p. susitarta, kad nutraukus santuoką, kiekvienas iš Šalių išsaugo lygias (vienodas) teises ir pareigas savo nepilnamečio vaiko atžvilgiu, todėl visokeriopai sieks užtikrinti nepilnamečio vaiko teises gyventi ir augti, būti sveikiems, turėti šeimos bei kitus su jų individualybe susijusius ryšius, turėti asmeninį gyvenimą, asmens neliečiamybę ir laisvę, tinkamas gyvenimo sąlygas, nuosavybę, teisę į mokslą, teisę įgyti specialybę, pasirinkti darbą, taip pat minties, sąžinės, religijos, žodžio laisvę, teisę dalyvauti visuomenės gyvenime, įgyti autoriaus teises, naudotis valstybės parama, teisę į poilsį ir laisvalaikį, teisę dalyvauti vaikų apsaugos programose, teisę bendrauti su giminaičiais, kitas įstatymų nustatytas teises bei laisves, sieks, kad vaikas vystytųsi ir tobulėtų, būtų humaniškas ir doras, laikytųsi teisės bei moralės normų. 3.2. p. susitarta, kad šalys kiekviena vienodai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti nepilnametę dukrą, rūpintis jos švietimu, sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, privalo ją išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. 3.3.p. susitarta, kad A. M. netrukdomai bendrauja su nepilnamete dukra N.

9.2.Ieškovė R. G. kartu su nepilnamete dukra N. M. gyvena Norvegijoje, atsakovas A. M. – Lietuvoje. Ieškovė su nepilnamete dukra gyvena bute, buto įsigijimui yra paėmusi paskolą, lizingu įsigijusi automobilį. Kaip parodė ieškovė, Norvegijoje ji įsigijo už 220000 Eur 2 miegamųjų kambarių butą, kuriame dukra turi savo kambarį, moka už butą bankui paskolą kas mėnesį apie 1000 Eur, už butą moka komunalinius mokesčius ir skolą už renovaciją maždaug virš 500 Eur į mėnesį, įsigijo transporto priemonę Nissan elektrinę lizingu, lizingui moka kas mėnesį apie 400 Eur. Tai patvirtina Santander Consumer Bank AS, DNB bank AS pažymos, išrašai iš ieškovės banko sąskaitų, Šių aplinkybių atsakovas neginčijo. Ieškovės pateikti algalapiai patvirtina, kad ieškovė dirba slaugytoja dvejose darbovietėse (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gauna apie 4000 Eur (ginčo dėl to nekilo). Kad šalių nepilnametė dukra N. M. baigė Norvegų kalbos A2 lygio kursus, patvirtina (duomenys neskelbtini) pateikti 2021-12-13, 2022-02-28 kursų baigimo pažymėjimai, išrašai iš ieškovės sąskaitų, už kuriuos ieškovė sumokėjo 1750 Eur (ginčo dėl sumokėtos sumos nėra).

9.3.Lietuvoje ieškovė turi asmeninės nuosavybės teise įregistruoto nekilnojamojo turto - po 1/6 d.: žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-stoginės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinių pastatų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (pagrindas: 2008-10-06 Paveldėjimo teisės pagal įstatymo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini); ½ d. žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (pagrindas: 2008-10-06 Paveldėjimo teisės pagal įstatymo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini); ½ d. žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (pagrindas: 2010-05-12 Paveldėjimo teisės pagal įstatymo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini).

9.4.Ieškovei laikotarpyje nuo 2022-01-14 – 2022-07-13 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos buvo mokama išmoka vaikui po 70 Eur, 73,50 Eur, 80, 50 Eur, viso 518 Eur (ieškovės išrašas iš Swedbank esančios sąskaitos), išmokos mokėjimas nutrauktas nuo 2022-07-01 dėl gyvenamosios vietos pakeitimo (2022-07-19 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos socialinės rūpybos skyriaus 2022-07-19 pranešimas Nr.25795).

9.5.Atsakovo nuosavybės teise įregistruota po ½ d.: žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sodo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų inžinerinių statinių –stoginės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (pagrindas: 2021-11-05 Pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), 2021-11-30 Perdavimo-priėmimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini).

Atsakovo nuosavybės teise įregistruota po ½ d.: žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sodo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų inžinerinių statinių –stoginės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (pagrindas: 2021-11-05 Pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), 2021-11-30 Perdavimo-priėmimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini).

9.6.Atsakovas dirba (duomenys neskelbtini) AB, jo darbo užmokesčio vidurkis sudaro apie 2125 Eur.

9.7.Atsakovas 2021-06-18 sudarė su Bfjord bank vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu jam suteiktas 12000 Eur kreditas asmeninėms reikmėms, kas mėnesį mokama įmoka sudaro 261,91 Eur, kredito grąžinimo terminas 2026-06-15 d. Atsakovas ir I. M. 2021-11-17 sudarė su AS „Citadele banka“ kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu atsakovui ir I. M. suteiktas 30000 Eur kreditas sodo pastato, stoginės, žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), pirkimui, atsakovo nurodyta mokama kas mėnesį įmoka sudaro apie 300 Eur, kredito grąžinimo terminas 2031-02-05 d. Pagal 2022-03-25 atsakovo sudarytą su AS „Citadele banka“ kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (suteiktas 10000 Eur kreditas) atsakovo mokama kas mėnesį įmokos dalis sudaro 314,23 Eur. Atsakovas su Ergo Insurance SE sudarė Gyventojų turto ir asmens civilinės atsakomybės draudimo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindu apdraudė (draudimo laikotarpis nuo 2021-11-29 iki 2031-11-29) Gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą, stoginę, esančius (duomenys neskelbtini), draudimo įmoka kas mėnesį sudaro 79 Eur. Už namų paslaugas (duomenys neskelbtini), atsakovas Telia Lietuva AB kas mėnesį moka 41,80 Eur. Kaip matyti iš atsakovo pateikto 2021-05-31 skolos raštelio, atsakovas iš B. G. pasiskolino 15000 Eur, kuriuos įsipareigojo grąžinti iki 2022-12-30, kaip nurodė atsakovas 10000 Eur skolos yra grąžinęs (tai patvirtina atsakovo pateikti 2022-03-26, 2022-03-28, 2022-03-29, 2022-03-31 išrašai iš Citadele“ internetinės bankininkystės), negrąžinta skolos dalis sudaro 5000 Eur.

9.8.Kaip matyti iš atsakovo pateiktos jo poreikių tenkinimo kas mėnesį lentelės, atsakovas kas mėnesį skiria: vaiko išlaikymui 221 Eur, maistui 300 Eur, komunaliniams mokesčiams ir susijusiems mokesčiams 300 Eur, automobilio eksploatacijai 50 Eur, kurui, 250 Eur, būsto paskolos dalis 161 Eur, vartojimo paskoloms 314 Eur ir 262 Eur, kitiems poreikiams (rūbai, avalyne, higienos priemonės, vaistai, gydymas, kelionės, atostogos ir kt.) 252Eur (214Eur), viso išlaidos sudaro 2110 Eur.

9.9. Atsakovas 2022-12-23 pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose (DOK – 813) nurodė, kad pirma, pagal 2022-10-25 pateiktus duomenis atsakovo darbo užmokesčio vidurkis sudarė 1110 EUR, nes buvo paskaičiuotas pagal jo darbovietės 2022-10-05 pažymą už 2021 m. spalio - 2022 m. rugsėjo laikotarpį (pateikta 2022-10-17), o pagal banko sąskaitas už vėlesnį laikotarpį (nuo 2022-01-01 iki 2022-10-01) darbo užmokesčio vidurkis yra 2725 EUR. Atsakovo maistui išleidžiama suma padidėjo nuo 300 EUR iki 398 EUR per mėnesį, visos kitos išlaidos iš esmės nepakito. Matyti, kad atsakovas kas mėnesį pasiima iš banko sąskaitų vidutiniškai 443 Eur grynųjų pinigų, iš kurių dalinai apmoka komunalines bei susijusias išlaidas (anksčiau nurodyta suma - 300 EUR, 2022-12-20 lentelėje 111 Eur už elektrą ir 49,50 už telekomunikacijų paslaugas, skirtumas mokamas grynais pinigais), kurą (2022-12-20 lentelėje - 96 EUR, realiai kaip ir nurodyta anksčiau - apie 250 EUR, skirtumas mokamas grynais pinigais) ir kt.

Taip pat matyti, kad per aptariamą 10 mėn. laikotarpį A. M. mokėjo vidutiniškai po 503 Eur per mėnesį už banko paskolas. Paaiškintina, kad atsakovas kiekvieną mėnesį privalo mokėti po 314 EUR pagal 2022- 03-25 vartojimo paskolos sutartį su AS Citadele banka (2022-05-02 atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. 17); po 262 EUR pagal 2021-06-18 vartojimo kredito sutartį su Bfjord banku (2022-05-02 atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. 14); apie 300 EUR pagal 2021-11-17 kredito sutartį su AS Citadele banka (2022-05-02 atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. 16). Pastaroji paskola mokama per pusę su kartu gyvenančia atsakovo namo bendrasavininke. Todėl pagal susitarimą su pastarąja A. M. kas mėnesį sumoka visą įmoką (už abu bendraskolius) pagal 2021- 11-17 kredito sutartį (apytikriai 150+150 EUR), o bendrasavininkė savo ruožtu sumoka už atsakovą 262 EUR pagal jo 2021-06-18 vartojimo kredito sutartį. Apie 110 EUR skirtumą atsakovas grąžina (perveda) bendrasavininkei, tai atsispindi ir aptariamuose banko sąskaitų išrašuose ir 2022-12-20 lentelėje („pavedimas tarp sąskaitų“ - 900 EUR). Liko pridurti (ir tai matyti iš AS Citadele banka sąskaitos išrašo suvestinės, priedas Nr. 1), kad nuo atsakovo sąskaitos nurašoma už paskolas apie 614 EUR kas mėnesį (minėtas 503 Eur vidurkis yra mažesnis dėl to, kad vartojamoji paskola atsirado tik 2022 m. kovą), o pridėjus atsakovo bendrasavininkei sumokamą 110 EUR sumą, darytina išvada, kad pastarojo įsipareigojimai pagal paskolų sutartis yra ne mažesni kaip 724 EUR kiekvieną mėnesį, panaši suma buvo atsakovo nurodyta ir 2022-10-25 paaiškinimuose.

Antra, A. M. savo namą, esantį (duomenys neskelbtini), pardavė už 210 000 EUR sumą (2022-11-14 prašymo priedas Nr. 3), o sodo sklypą su namu, esančius (duomenys neskelbtini), įsigijo kartu su bendrasavininke už 114 000 EUR, jo sumokėta dalis atitinkamai - 57 000 EUR (2022-11-14 prašymo priedai Nr. 4-5). Taip pat vien tik 2021 m. bėgyje atsakovas sumokėjo:

41 068,94 EUR ieškovės R. G. naudai pagal 2021-05-06 antstolio patvarkymą (2022- 05-02 atsiliepimo į ieškinį priedai Nr. 2-5);

24 194,84 EUR ieškovės R. G. naudai pagal 2021-06-15 taikos sutartį (2022-05-02 atsiliepimo į ieškinį priedai Nr. 9-11);

13 066,50 EUR ieškovės R. G. naudai pagal 2021-07-07 taikos sutartį (2022-05-02 atsiliepimo į ieškinį priedai Nr. 12-13);

1 200 EUR ieškovės R. G. naudai pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021-04- 12 nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-927-656/2021 (priedas Nr. 4);

3 000,00 EUR UAB „Augida“ už tarpininkavimo paslaugas parduodant namą, esantį (duomenys neskelbtini) (priedas Nr. 5);

1 500 EUR už notaro paslaugas parduodant ir perkant namus (2021-10-18 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 12.8. punktas; 2021-11-05 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 8.2. punktas);

330,84 EUR už notaro paslaugas sudarant sutartį dėl namo įkeitimo (hipotekos) už paskolą (priedas Nr.6);

39 131,50 EUR už darbus, paslaugas ir prekes, tvarkant ir įrenginėjant namą (duomenys neskelbtini) (priedai Nr., 7-12);

1 440 EUR už advokato pagalbą 2021 m. R. G. inicijuotose bylose (priedai Nr. 13-14).

Pažymėtina, kad tai ne visos atsakovo 2021 m. patirtos išlaidos, susijusios su bylinėjimosi su ieškove, turto pirkimu-pardavimu, namo įrengimu ir pan., o tik jų dalis pagal išlikusius mokėjimo dokumentus. Visas išvardytas sumas atėmus iš 210 000 EUR sumos, gautos už namo pardavimą, turėtų likti apie 28 000 EUR. Tačiau matyti, kad A. M. banko sąskaitose 2021-12-31 d. liko tik 12 674 EUR (2022-12-20 lentelė). Todėl darytina išvada, kad dar apie 15 400 EUR atsakovas išleido kitiems darbams, paslaugoms ir prekėms, susijusiems su namo įrengimu, baldų, buitinės technikos ir kt. pirkimu. Šias aplinkybes iš dalies patvirtina ir tolimesnė (jau 2022 m.) atsakovo išlaidų dinamika, kadangi iš aptariamų banko sąskaitų išlaidų suvestinės (2022-12-20 lentelės) matyti, kad per 2022 m. 10 mėnesių laikotarpį atsakovas namo įrengimui išleido 8 995 EUR. Tokiu būdu, nėra jokio pagrindo teigti, kad A. M. slepia savo pajamas ir/ar santaupas, įgyja turtą kitų asmenų vardu, sudaro apsimestinius ar tariamus sandorius ir pan.

10.Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnis reglamentuoja išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo klausimus. Teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Tai turi būti esminis pokytis per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018).

Nagrinėjamu atveju, ieškinys buvo grindžiamas šalių nepilnamečio vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu.

11.Nustatant išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo dydį, būtina vadovautis CK 3.3 straipsnyje numatytu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu bei CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu proporcingumo tarp vaikų poreikių bei jų tėvų turtinės padėties principu. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008).

12.Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžio išlaikymas, mažesnis išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą. Tėvų teikiamas išlaikymas savo nepilnamečiams vaikams privalo apimti visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jų sveikatos priežiūrai, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms ir kitiems individualiems vaiko poreikiams. Atkreiptinas dėmesys, kad nuo 2023-01-01 Lietuvoje patvirtintas minimalios mėnesinės algos (MMA) dydis yra – 840 Eur.

13. Išlaikymas skirtas vaiko kasdieniams poreikiams patenkinti yra reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, o ne ateityje. Be to, dažniausiai didesnė pareigos dalis išlaikyti vaiką tenka vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, nes gyvenant su vaiku iškyla nenumatytų išlaidų, reikalingų vystymuisi, auklėjimui, ugdymui, tokios išlaidos šiuo metu tenka ieškovei, nes su ja gyvena nepilnametis vaikas. Akivaizdu, kad augant infliacijai, kylant kainoms, vaikui augant, vaiko poreikiai keičiasi, didėja, kas sąlygoja skirtinų vaiko išlaikymui piniginių lėšų didėjimą, tačiau manytina, kad ieškovė prašydama padidinti vaikui N. išlaikymą, neįrodė, kad išlaikymas turi būti padidintas ieškovės nurodytu dydžiu ir iš atsakovo priteistas išlaikymo dydis kas mėnesį būtent po 735 Eur.

14.Vaiko poreikių vertinimas yra būtina sąlyga ne tik nustatant, bet ir keičiant išlaikymo vaikui dydį. Nors kasacinis teismas yra ne vienoje byloje pasisakęs, kad, vaikams augant, jų poreikiai didėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2011; 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008 ir kt.), tačiau tai nereiškia, kad konkrečioje byloje neturi būti įrodinėjami pasikeitę vaiko poreikiai vien dėl to, kad vaikas paaugo. Vaiko individualūs poreikiai priklauso nuo daug įvairių aplinkybių, todėl kiekvienu atveju turi būti vertinamos visos konkrečios bylos faktinės aplinkybės. Nuo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT- 1177-647/2019 yra praėję daugiau nei trys metai, akivaizdu, kad per šį laikotarpį vaiko poreikiai padidėjo.

15.Teismo posėdžio metu ieškovas sutiko, kad dukters poreikiams kas mėnesį yra reikalinga: maistui 300 Eur, 20 Eur odontologo paslaugoms, maisto papildams, vitaminams 28 Eur, dienpinigiams 50 Eur, mėnesiniam transporto bilietui 39 Eur, 25 Eur mobilaus telefono išlaidos, 43,71 už mobilų telefoną, atostogoms, kelionėms į Lietuvą 50 Eur, pramogoms 50 Eur, todėl šioje dalyje, nesant ginčo, laikytina, kad šios ieškovės nurodytos išlaidos yra pagrįstos.

Teismo nuomone, ieškovės nurodytos ieškinyje sumos, priskirtos vaiko poreikiams patenkinti už ½ dalį buto paskolos - 360 Eur ir automobilio lizingą – 187 Eur negali būti priskirtos prie šalių nepilnamečio vaiko poreikių tenkinimo išlaidų, kadangi tėvų ir vaikų turtas yra atskirtas, vaikas šiuo atveju neturi pareigos mokėti dalies ieškovės prisiimtų kreditų įmokų. Atkreiptinas dėmesys, kad nepilnametis šiuose prievoliniuose santykiuose apskritai nedalyvauja. Kasacinio teismo praktikoje teigiama, jog būsto kreditas ir grąžinamos periodinės įmokos reiškia asmens nekilnojamojo turto įgijimą arba jo gausinimą bei tokio asmens turtinės padėties gerėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345/2006). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad kredito įmokų mokėjimas nereiškia turtinės padėties pablogėjimo, nes asmuo, sudaręs kredito sutartį ir mokantis joje nustatytas įmokas, nors ir patiria tam tikrų išlaidų, tačiau kartu gerina savo turtinę padėtį, nes pasinaudodamas gautu kreditu gausina turimą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Z. v. R. Z, bylos Nr. 3K-7-24/2013, 2006 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. D. v. D. D., bylos Nr. 3K-3-345/2006). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad aplinkybė, jog asmuo prisiima prievolių pagal kredito sutartį, netiesiogiai patvirtina jo gaunamų pajamų pakankamumą kreditui išmokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008). Todėl šioje dalyje dėl dalies išlaidų už buto paskolą - 360 Eur ir automobilio lizingą – 187 Eur priteisimą, ieškinys atmestinas.

16.Nagrinėjamu atveju, kaip jau nurodyta aukščiau ieškovė kartu su nepilnamete dukra gyvena kartu Norvegijoje, ieškovės įsigytame bute. Teismų praktikoje aiškinama, kad vaiko poreikis turėti gyvenamąjį būstą užtikrinamas teisės aktuose įtvirtinant vaiko teisę į gyvenamąjį būstą (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 13 straipsnis). Šią teisę turi įgyvendinti abu vaiko tėvai. Vaiko būstas turi užtikrinti kitų vaiko teisių, t. y. teisės į sveiką ir saugią aplinką (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 8 straipsnio 1 punktas), teisės į asmeninį gyvenimą, asmens neliečiamybę, garbę ir orumą (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 10 straipsnis), teisės į mokslą (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 14, 35 straipsniai), teisės į poilsį ir laisvalaikį (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 16 straipsnis) ir kt., įgyvendinimą. Tuo atveju, kai tėvų turtinė padėtis leidžia, vaiko teisei į būstą užtikrinti turi būti skiriama tiek lėšų, kad vaikui būtų sudaryta galimybė turėti atskirą kambarį, būstas turėtų patogumus, kurie galimi vaiko ir tėvo (motinos) gyvenamojoje vietovėje. Išlaidas, susijusias su vaiko teisės į gyvenamąjį būstą tenkinimu, sudaro: tinkamo būsto nuomos išlaidos, išlaidos būsto priežiūrai, remontui, šildymui, komunalinių paslaugų išlaidos ir kitos, tenkančios vaiko daliai. Teismo nuomone, ieškovės nurodyta suma 260 Eur komunaliniams mokesčiams kas mėnesį, įvertinus dabartinę sunkią ekonominę situaciją Europoje, ženkliai ir kelis kartus padidėjusias tiek dujų, tiek elektros kainas, ieškovės nurodyta 260 Eur suma už dukters dalį būsto išlaikymo išlaidoms padengti vertintina kaip teisinga ir protinga.

17.Vaiko poreikiai aprangai nustatomi atsižvelgiant į tai, kad vaikas turi turėti tokią aprangą, kuri užtikrintų jo sveikatos saugumą ir nepažeistų vaiko orumo. Išlaidos vaiko aprangos poreikiams tenkinti nustatomos tokio dydžio, kad vaikas turėtų aprangos ir apavo komplektus metų (žiemos, pavasario, vasaros, rudens) sezonams, sportinę, laisvalaikio aprangą, atitinkančią vaiko ūgį ir dydį. Ieškovė nurodė, kad šalių dukters drabužiams ir avalynei skiria 150 Eur kas mėnesį. Teismas sutinka, kad šalių nepilnametė dukra, gim. (duomenys neskelbtini), neužilgo taps pilnamete, kad mergaitei norisi pasipuošti, kad drabužiai dažniausiai perkami internetinėse parduotuvės bei atsižvelgiant į nuolaidas, vienok, teismo nuomone, reikia atsižvelgti, kad šalių dukrai yra 17 metų, tai nėra mažametis vaikas, kuris nuolat auga ir kas mėnesį reikia nuolat atnaujinti vaiko aprangą bei avalynę. Kita vertus, būtina atsižvelgti į aukščiau nurodytų prekių sezoniškumą. Manytina, kad ne kiekvienas suaugęs, dirbantis žmogus, esant dabartinei ekonominei situacijai, gali sau leisti kas mėnesį aprangai ir/ar avalynei išleisti po 150 Eur. Vaiko poreikiai turi būti racionalūs ir ekonomiški, juos tenkinant būtina atsižvelgti į turimas galimybes juos patenkinti, nepagrįstas išlaidavimas, nėra vertybė ginama teismo. Todėl ieškovės nurodytos išlaidos 150 Eur aprangai (avalynei), mažintinos iki 90 Eur.

18. Vaiko poreikiai mokslui nustatomi atsižvelgiant į tėvų pareigą sudaryti materialines sąlygas vaikams mokytis iki įstatymuose nustatyto amžiaus, užtikrinti vaiko parengimą mokyklai, mokymąsi pagal ugdymo programą, vystyti vaiko gebėjimus (Konstitucijos 41 straipsnis, Švietimo įstatymo 7–16, 46 straipsniai, 47 straipsnio 2 dalis). Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaiko išlaikymo dydžio, turi nustatyti, kokios išlaidos yra būtinos konkretaus vaiko mokymo ir neformalaus ugdymo, ikimokyklinio ir specialaus ugdymo išlaidoms padengti. Šias išlaidas sudaro išlaidos mokymosi priemonėms įsigyti, mokestis už mokslą, popamokinę priežiūrą ir veiklą ir pan.(Švietimo įstatymo 72 straipsnis). Teismo nuomone ieškovės nurodyta 10 Eur suma, skiriama kas mėnesį vaiko mokykliniams reikmenims yra protinga ir pagrįsta, atsakovas, nurodydamas, kad tokioms išlaidoms skirtina po 5-6 Eur kas mėnesį, tokios savo pozicijos nepagrindė leistinais įrodymais.

19.Teismo nuomone, ieškovės nurodyta 50 Eur suma kas mėnesį vaiko nurodytoms higienos priemonėms yra laikytina per didelė, atsižvelgiant į tai, kad kas mėnesį nėra poreikio pirkti dantų pastos, šampūno, dezodoranto, kremus veidui ir kūnui, be to, ieškovė nepateikė įrodymų, kad dukrai yra būtina kas mėnesį pirkti specialias priemones nuo aknės. Todėl ieškovės nurodytos išlaidos higienos priemonėms kas mėnesį mažintinos iki 30 Eur.

20.Todėl, įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, teismo nuomone, ieškovė įrodė, kad šalių nepilnametės dukters poreikiai nuo 2019-08-06 teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. E2YT-1177-647/2019, padidėjo. Manytina, kad vaiko poreikiams kas mėnesį reikalingos lėšos sudaro viso 995,71 Eur, o jų ½ dalis, tenkanti kiekvienai iš ginčo šalių – vaiko tėvų sudaro 497,85 Eur. Teismo nuomone, įvertinus abiejų ginčo šalių turtinę padėtį, darytina išvada, kad ieškovės turtinė padėtis yra geresnė negu atsakovo. Kita vertus, atsakovas dirba, gauna darbo pajamas, yra darbingas, sveikatos problemų neturi, kitų išlaikytinių neturi, todėl privalo teikti išlaikymą nepilnametei dukrai. Atsakovo argumentai, kad jis neturi galimybės dirbti papildomo darbo ir gauti papildomų pajamų teismo neįtikino. Manytina, kad atsakovas būdamas sveikas, darbingas galėtų rasti papildomą darbą ir gauti papildomas pajamas, todėl atsakovo apeliavimas į didesnes ieškovės gaunamas darbo pajamas yra nesąžiningas, kadangi ieškovė gauna didesnes pajams, nes dirba keliose darbovietėse. Be to, tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, todėl vien turtinė padėtis savaime negali lemti mažesnio priteistino išlaikymo dydžio. Tėvai yra atsakingi už savo vaikus, todėl turi stengtis įgyti reikalingas pajamas, pakankamas vaikų išlaikymui, taip pat privalo atsakingai kurti savo gyvenimą, kad galėtų išlaikyti ne tik save, bet ir savo vaikus. Atsakovo nurodytos aplinkybės, dėl jo turimų prisiimtų kreditorinių įsipareigojimų, kad jam priklausantis nekilnojamasis turtas įkeistas bankui, nėra pagrindas mažinti priteistino išlaikymo vaikui dydį, kadangi, kaip jau paminėta aukščiau, Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad kredito įmokų mokėjimas nereiškia turtinės padėties pablogėjimo, nes asmuo, sudaręs kredito sutartį ir mokantis joje nustatytas įmokas, nors ir patiria tam tikrų išlaidų, tačiau kartu gerina savo turtinę padėtį, nes pasinaudodamas gautu kreditu gausina turimą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Z. v. R. Z, bylos Nr. 3K-7-24/2013, 2006 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. D. v. D. D., bylos Nr. 3K-3-345/2006). Iš į bylą pateiktų įrodymų daryti išvadą, kad atsakovas slepia savo pajamas, disponuoja didelėmis grynųjų pinigų sumomis, nėra pagrindo.

21. Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, ieškovės ieškinys dalyje dėl išlaikymo pakeitimo tenkintinas iš dalies – pakeičiant Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT-1177-647/2019 dalyje (2.2 p.) dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiui vaikui N. M., priteisiant iš atsakovo vaikui N. M. išlaikymą po 497,85 Eur periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį iki dukters pilnametystės. Piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę R. G. (CK 3.190 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CK 3.208 straipsniu, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

22.Ieškovė prašydama priteisti iš atsakovo padidintą išlaikymą nuo mediacijos pradžios, t.y. nuo 2022-03-01 d., jokių tai pagrindžiančių argumentų nepateikė, manytina, kad toks ieškovės prašymas laikytinas nepagrįstų, todėl netenkintinas. Kaip matyti iš 2022-03-28 mediatorės D. S. – G. pažymos dėl privalomosios mediacijos vykdymo, šalys pasinaudojo privalomąja mediacija, tačiau atsakovui nesutikus mediacija neįvyko. Ieškovės ieškinys teismui buvo pateiktas 2022-04-04 d. Pažymėtina, jog bendroji taisyklė yra ta, kad išlaikymas nepilnamečiam priteisiamas nuo išlaikymo atsiradimo momento (CK 3.200 straipsnis). Pasisakydamas dėl teismo sprendimu priteisto didesnio išlaikymo mokėjimo pradžios momento kasacinis teismas yra nurodęs, kad turtinės vaiko teisės į didesnį išlaikymą prielaida egzistuoja jau kreipimosi į teismą metu, o teismo sprendimu tokia teisė tik patvirtinama. Dėl nurodytų priežasčių didesnio išlaikymo mokėjimo pradžios momentas nustatytinas prioritetą teikiant vaiko interesams ir vadovaujantis CK 3.200 straipsnyje įtvirtinta bendrąja taisykle. Didesnis išlaikymas priteistinas nuo kreipimosi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo padidinimo dienos, todėl iš atsakovo priteistinas padidintas išlaikymas vaikui nuo ieškinio pateikimo dienos, t.y. nuo 2022-04-04 d.

Remiantis CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, sprendimas dalyje dėl išlaikymo padidinimo vykdomas skubiai.

23. Dėl ieškovės prašomos priteisti ½ dalies, t.y. 875 Eur (1750 Eur : 2) išlaidų už nepilnametės dukters N. norvegų kalbos kursus. Teismas sutinka su ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis, kad pakeitus dukters gyvenamąją vietą iš Lietuvos į Norvegiją, dukra privalėjo siekdama socializuotis ir įgyti tinkamą išsilavinimą, lankyti norvegų kalbos kursus. Kaip jau minėta aukščiau, ieškovės pateikti duomenys patvirtina apie dukters norvegų kursų baigimą, ir kad ieškovė už juos sumokėjo 1750 Eur, ginčo dėl to nekilo. Atsakovas taip pat sutiko, kad vaikas gyvendamas užsienio valstybėje turi mokėti tos valstybės kalbą, tačiau nesutiko su jų atlyginimu, kadangi ieškovė vaiką į užsienį išvežė be jo žinios. Ieškovė teismo posėdyje patvirtino, kad apie dukters išvykimą į Norvegiją atsakovo neinformavo. Teismo nuomone, ieškovės nurodytos išlaidos yra susijusios su nepilnamečio vaiko poreikių tenkinimu siekiant mokslo žinių, įgyti tinkamą išsilavinimą, integruotis į valstybės, kurioje dabar gyvena, valstybinį ir visuomeninį gyvenimą, buitinių poreikių patenkinimui. Tačiau, teismo nuomone šis ieškovės reikalavimas tenkintinas iš dalies, priteisiant iš atsakovo dalį - 437,50 Eur (1750 Eur :4) šių išlaidų, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nežinojo apie vaiko išvykimą, su atsakovu šios išlaidos nebuvo derinamos. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad tais atvejais, kai vaikas išvežamas gyventi į užsienio valstybę abiejų tėvų sutarimu, tai abu tėvai sąmoningai prisiima padidėjusių išlaidų, tenkinant nepilnamečio vaiko poreikius, naštą, priklausomai nuo užsienio valstybės, kurioje jis gyvena, aukštesnio pragyvenimo lygio. Tačiau jeigu vienas iš tėvų nepritaria vaiko gyvenamajai vietai užsienio valstybėje, tai tas iš tėvų, dėl kurio iniciatyvos vaikas išvyksta gyventi į užsienio valstybę, turi prisiimti tam tikra dalimi padidėjusias išlaidas tenkinant vaiko poreikius. Šis kriterijus dažniausiai sutampa su tėvų turtinės padėties kriterijumi, nes gyvendamas ir dirbdamas aukštesnio pragyvenimo lygio šalyje tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, paprastai gauna didesnes tos valstybės gyvenimo lygį atitinkančias pajamas, todėl daugiau lėšų gali skirti vaikui išlaikyti, nei Lietuvoje likęs vienas iš tėvų. Taigi tokiu atveju konstatuotina, kad yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių teikiant išlaikymą vaikui principo, nes likęs gyventi Lietuvoje ir privalantis teikti išlaikymą vaikui tėvas (motina) gali neturėti tokių nuolatinių pajamų, kurios teiktų galimybę atlyginti užsienio valstybėje gyvenančio vaiko poreikių tenkinimo išlaidas. Teisėjų kolegija, remdamasi CPK 361 straipsnio 4 dalies 2 punktu, formuluoja šią aktualią teismų praktikai teisės aiškinimo nagrinėjamoje byloje taisyklę: tokiu atveju, kai vaikas išvyksta gyventi į užsienio valstybę, kurioje pragyvenimo lygis yra aukštesnis nei Lietuvoje, vieno iš tėvų iniciatyva, tai likusiam gyventi Lietuvoje vaiko tėvui neturėtų kilti pareiga prisiimti dėl šios priežasties padidėjusių išlaidų tenkinant vaiko poreikius. Dėl vaiko išvykimo gyventi į užsienio valstybę padidėjusios jo poreikių tenkinimo išlaidos atitinkama dalimi turi tekti tam iš tėvų, kurio iniciatyva vaikas išvyko iš Lietuvos, nebent tėvų turtinės padėties kriterijus pateisintų kitokį sprendimą.

24.Dėl bylinėjimosi išlaidų (CPK 79,88,93,96,98 str. str.).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Kadangi ieškovės ieškinys tenkintinas iš dallies, atitinkamai proporcingai priteistinos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos.

Ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos sudaro viso 4377 Eur: 3630 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti, 647 Eur už procesinių dokumentų vertimus, 100 Eur už mediacijos paslaugas. Kadangi ieškinys yra tenkintinas 59 procentais, ieškovei iš atsakovo priteistina 2582,43 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovo bylinėjimosi išlaidas sudaro viso 2610 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, todėl proporcingai atmestų reikalavimų daliai (41 proc.) iš ieškovės atsakovui priteistina 1070 Eur šlaidų advokato pagalbai apmokėti. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 85 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktu, 96 straipsnio 1 dalimi, valstybės naudai iš atsakovo priteistina 192,35 Eur ((497,85 Eur x 12 mėn.) +437,50 Eur) x 0,03 proc.) žyminio mokesčio valstybei. Pašto išlaidos iš šalių nepriteistinos, kadangi tokios nesusidarė.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259–260, 263–268, 270, straipsniais, , teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 6 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2YT-1177-647/2019, 2.2 punkto sąlygą, susijusią su nepilnametės dukters N. M., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymu, išdėstant ją sekančiai:

2.2. priteisti iš atsakovo A. M., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnametės dukters N. M., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 497,85 (keturis šimtus devyniasdešimt septynis eurus 85 ct) kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos, t.y. 2022-04-04d. iki dukters pilnametystės, lėšas kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti ieškovę R. G., a.k. (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo periodinėmis išmokomis nepilnamečiam vaikui N. M., a. k. (duomenys neskelbtini), lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo A. M., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovei R. G., a.k. (duomenys neskelbtini), 437,50 Eur (keturis šimtus trisdešimt septynis eurus 50 ct) skolos už norvegų kalbos kursus.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo A. M., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovei R. G., a.k. (duomenys neskelbtini), 2582,43 Eur (du tūkstančius penkis šimtus aštuoniasdešimt du eurus 43 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės R. G., a.k. (duomenys neskelbtini), atsakovui A. M., a. k. (duomenys neskelbtini), 1070 Eur (vieną tūkstantį septyniasdešimt eurų 43 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo A. M., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybei 192,35 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt du eurus 35 ct) žyminio mokesčio, sumokant šią sumą į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, mokėjimo kvitą pateikiant teismui.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams.

Teisėja Dalia Zeniauskaitė