- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-30
- Bylos Nr.
- e2S-927-656/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02521-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Ignotas
- Pareiškėjas
- R. G., A. M.
- Trečiasis asmuo
- „Luminor Bank“ AS
- Išvadą teikia
- Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (pareiškėjos) R. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. vasario 1 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjų R. G. (M.) ir A. M. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutarimu, tretieji asmenys „Luminor Bank“ AS, veikiantis per „Luminor Bank“ AS Lietuvos skyrių, akcinė bendrovė „Swedbank“, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-1177-647/2019 pareiškėjos R. M. (šiuo metu G.) ir suinteresuoto asmens A. M. prašymu nutraukta šalių 2005-04-08 sudaryta santuoka abiejų pareiškėjų bendru sutikimu bei patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių (toliau – Pasekmių sutartis).
Šalies argumentai
2. Pareiškėja prašė pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 6 d. sprendimo įvykdymo tvarką, nustatytą Pasekmių sutarties 5.4 papunktyje ir leisti pareiškėjai be suinteresuoto asmens A. M. sutikimo grąžinti solidarią prievolę AB „Swedbank“ pagal 2005-03-31 kredito sutartį (toliau – Kredito sutartis), kurios įsipareigojimų pagal šią sutartį įvykdymas yra užtikrintas pareiškėjos laidavimu pagal 2005-03-31 laidavimo sutartį (toliau – Laidavimo sutartis).
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 14 d. nutartimi pareiškėjos prašymo dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo netenkino. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. lapkričio 15 d. nutartimi panaikino Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 14 d. nutartį, pareiškėjos prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. vasario 1 d. nutartimi atmetė pareiškėjos prašymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo.
5. CPK 284 straipsnis, reglamentuojantis sprendimo įvykdymo atidėjimą ir išdėstymą, sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimą, nustato galimybę teismui modifikuoti sprendimo vykdymą.
6. Teismas nurodė, kad trečiojo asmens teisę įvykdyti prievolę reglamentuoja CK 6.50 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį trečiasis asmuo visiškai ar iš dalies gali įvykdyti prievolę, išskyrus atvejus, kai šalių susitarimas ar prievolės esmė reikalauja, kad skolininkas ją įvykdytų asmeniškai. Vadovaujantis CK 6.50 straipsnio 2 ir 3 dalimi, kreditorius negali priimti prievolės įvykdymo iš trečiojo asmens, jeigu skolininkas pranešė kreditoriui prieštaraująs tokiam įvykdymui, išskyrus CK 6.51 straipsnio 1 dalyje numatytą atvejį.
7. Skolininkas A. M. išreiškęs nesutikimą, kad pareiškėja grąžintų likusią paskolos dalį kreditoriui. Teismo vertinimu, skolininko nesutikimo motyvai nėra neteisėti. Teismas nepripažino, kad skolininkas, neduodamas sutikimo, piktnaudžiauja savo teisėmis.
8. Teismas pažymėjo, kad Kredito sutartis nėra nutraukta, todėl kredito gavėjas turi teisę vykdyti dalinius kredito grąžinimus kaip yra numatyta kredito sutartyje. Laiduotoja (pareiškėja), nesant skolininko sutikimo, AB „Swedbank“ išieškojimo nukreipimo į kredito gavėjo turtą, neturi įstatymo suteiktos teisės įvykdyti visus ar dalį įsipareigojimų už kredito gavėją.
9. Skolininkas pateikė jo turtinę padėtį pagrindžiančius įrodymus. Nors jokio kito nekilnojamojo turto (hipoteka neįkeisto), iš kurio būtų įmanomas priverstinis skolos išieškojimas pareiškėjos naudai, skolininkas neturi, tačiau jis dirba, gauna apie 1 500 Eur darbo užmokestį (atskaičius mokesčius). Antstolis vykdo skolos išieškojimą pareiškėjos naudai ir nėra priėmęs skolos išieškojimo negalimumo akto.
10. Iš byloje esančių įrodymų, šalių paaiškinimų matyti, kad pareiškėjos ir suinteresuoto asmens vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su motina; tiek pareiškėja, tiek suinteresuotas asmuo dirba, suinteresuotas asmuo moka vaiko išlaikymo lėšas. Teismas pažymėjo, kad būtent tėvams tenka didžiausia atsakomybė už tinkamas vaikų gyvenimo sąlygas, tarp jų – ir teisės į gyvenamąjį būstą užtikrinimą (CK 3.163 straipsnis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4, 11 straipsniai). Byloje nėra duomenų, kad tėvai netinkamai atliktų savo pareigas vaiko atžvilgiu, todėl teismas laikė nepagrįstais pareiškėjos argumentai, kad, nepakeitus sprendimo 5.4 papunkčio, bus pažeista vaiko teisė į būstą.
11. Esant minėtoms aplinkybėms, teismas pareiškėjos prašymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo atmetė (CPK 284 straipsnio 1 dalis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
12. Pareiškėja atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. vasario 1 d. nutartį ir ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą tenkinti. Atskirojo skundo argumentai:
12.1. Teismas neištaisė dar santuokos nutraukimo byloje teismo padarytos esminės klaidos, nes teismas turėjo ne formaliai patikrinti pasekmių sutarties turinį, o įsitikinti, jog ją patvirtinus asmens turtinė padėtis leis jį įvykdyti ir nebus pažeisti kito sutuoktinio ir nepilnamečio vaiko interesai.
12.2. Teismas nevertino apeliantės argumentų, kad, 2020-12-04 rašte išreikšdamas nesutikimą, suinteresuotas asmuo nesąžiningai nurodė tinkamai vykdantis kreditorinius įsipareigojimus bankui. Byloje esantys rašytiniai įrodymai (AB „Swedbank“ 2020-06-17Nr. SR/20-11250, 2020-07-31 SR/20-13749 bei 2020-09-28 AB „Swedbank“ pranešimas) patvirtina, kad suinteresuotas asmuo piktnaudžiauja ir laiku nemoka Kredito sutarties įmokų.
12.3. Teismas nevertino apeliantei kylančių neigiamų pasekmių dėl Kredito sutarties bei teismo sprendimo netinkamo vykdymo, nors būtent tai pagrindžia jos pateiktą prašymą, kad dėl suinteresuoto asmens nesąžiningų veiksmų ji negalėjo įvykdyti Preliminarios sutarties, privalėjo susimokėti netesybas ir neįgyvendino teisėtų lūkesčių įsigyti gyvenamą būstą, dėl ko patiria papildomai pastovius nuostolius būsto nuomai.
12.4. Į bylą suinteresuotas asmuo nepateikė jokio dokumento, galinčio patvirtinti kreipimosi į AB „Swedbank“ ar kitus potencialius kreditorius faktų, jog buvo bent siekiama vykdyti teismo sprendimą - panaikinti apeliantės laidavimo prievolę ar gauti refinansavimą apeliantės skolai apmokėti. Taip pat jis neįrodė, kad turi finansines galimybes anksčiau nei po 9,5 metų įvykdyti teismo sprendimą.
Atsiliepimas
13. Suinteresuotas asmuo atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimo argumentai:
13.1. Nesutinka su atskirojo skundo argumentu, kad jis netinkamai vykdo Kredito sutartį. Nurodė, kad 2020-01-08 antstolio nurodymo pagrindu yra areštuotos jo banko sąskaitos, todėl bankas negali automatiškai nuskaityti paskolos dalies nuo jo sąskaitos. Nors jis kiekvieną mėnesį rašo prašymus bankui, tačiau galimai dėl banko vidinių procesų nuskaitymas kartais vėluoja.
13.2. Nurodė, kad nepavyko jo planas dėl lėšų atsiskaitymui su apeliante gavimo. Dabar jis derasi su banku dėl paskolos suteikimo galutiniam atsiskaitymui su apeliante. Bankas suteikti jam paskolos negali, kol yra areštuotos jo sąskaitos banke. Todėl reikia surasti galimybes kaip nuimti banko sąskaitų areštą, kad jis galėtų tęsti paskolos gavimo, laidavimo nuėmimo procesą bei galutinai atsiskaityti su ieškove. Nepavykus rasti kitokių galimybių kaip atsiskaityti su ieškove, artimiausiu metu jis pats inicijuos turimos paskolos grąžinimą, pilną atsiskaitymą su apeliante ir būsto pardavimą.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
15. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas apeliantės prašymas dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019-08-06 sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Motyvuojamoji dalis
Dėl apeliantės prašymo pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką
16. Priimdamas galutinį sprendimą teismas ginčą išsprendžia visiškai, toks sprendimas tampa privalomas ir vykdytinas, įgyja res judicata galią (CPK 18, 259, 260 straipsniai, 279 straipsnio 4 dalis). Teismo sprendimo nevykdymą gali lemti tiek skolininko nesąžiningumas, kai jis vengia įvykdyti sprendimą, tiek neįvykdymo padarinių nenurodymas teismo sprendime, kai atsakovas sprendimu įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, tiek objektyvios aplinkybės, kurioms susidėjus teismo sprendimas negali būti vykdomas jame nurodytu būdu. Tokiais atvejais bylos šalys, vadovaudamosi CPK 284 straispnio 1 dalimi, turi teisę prašyti teismo pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas – tai kitokios sprendimo įvykdymo tvarkos nustatymas, palyginti su teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta jo įvykdymo tvarka ar įprastine tam tikros rūšies sprendimų vykdymo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-83/2013). Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo, aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai.
17. Kaip matyti iš bylos duomenų, įsiteisėjusiu Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-1177-647/2019 nutraukta pareiškėjos (apeliantės) ir suinteresuoto asmens A. M. 2005-04-08 sudaryta santuoka bei patvirtinta Pasekmių sutartis, kuria sutuoktiniai susitarė dėl turimo turto ir kreditorinių įsipareigojimų pasidalijimo. Pagal Pasekmių sutarties 4.3.1 punktą A. M. po santuokos nutraukimo atiteko: žemės sklypas, gyvenamasis namas, pirtis, esantys (duomenys neskelbtini). Pasekmių sutarties 4.3.2.3, 4.4 punktuose A. M. po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įsipareigojo sumokėti pareiškėjai 46 000 Eur ir 18 791 Eur kompensacijas už jam po santuokos nutraukimo atitenkančią didesnę turto dalį. Pasekmių sutartyje šalys susitarė, kad kreditoriniai įsipareigojimai AB „Swedbank“ bankui pagal Kredito ir Laidavimo sutartis po santuokos nutraukimo lieka solidaria A. M. ir R. M. prievole (5.3 punktas), o visas įmokas bankui moka A. M. be teisės ateityje reikalauti šių įmokų dalies grąžinimo iš pareiškėjos (5.4 punktas). Pagal Pasekmių sutarties 5.5 punktą A. M. įsipareigojo per 3 mėnesius kreiptis į banką dėl pareiškėjos (laiduotojos pagal Kredito sutartį) pašalinimo iš Kredito ir Laidavimo sutarčių sutarties šalies (kredito gavėjo/laiduotojo) arba dėl jos pakeitimo kita sutarties šalimi (kredito gavėju/laiduotoju).
18. Pareiškėja pateiktu prašymu siekia pakeisti teismo 2019 m. rugpjūčio 6 d. sprendimo vykdymo tvarką, nustatytą Pasekmių sutarties 5.4 punkte, prašydama leisti pareiškėjai be suinteresuoto asmens A. M. sutikimo grąžinti solidarią prievolę AB „Swedbank“ pagal Kredito sutartį. Pareiškėjos teigimu, suinteresuotas asmuo nevykdo teismo patvirtintoje Pasekmių sutartyje prisiimtų įsipareigojimų: nesumoka pareiškėjai kompensacijų, dėl ko pareiškėja buvo priversta inicijuoti priverstinį skolos išieškojimo procesą; nepakeitė jos kitu laiduotoju, t. y. nepašalino jos iš Kredito ir Laidavimo sutarties. Be to, jis laiku nemoka kredito įmokų bankui pagal Kredito sutartį. Todėl pareiškėja patiria neigiamas pasekmes ir negauna kredito gyvenamojo būsto įsigijimui, patyrė nuostolių dėl Preliminarios būsto pirkimo - pardavimo sutarties nutraukimo.
19. Pareiškėjos tvirtinimu, atsižvelgiant į aptartų aplinkybių visumą, suinteresuotas asmuo elgiasi nesąžiningai, pareikšdamas nesutikimą, jog pareiškėja už jį grąžintų kreditą bankui.
20. Byloje nėra ginčo, kad teismo procesinis sprendimas, kurio tvarką prašoma pakeisti, suinteresuoto asmens nėra įvykdytas. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad suinteresuotas asmuo neturi jokio kito turto, iš kurio būtų galimas priverstinis skolos išieškojimas, gauna apie 1 500 Eur darbines pajamas, iš kurių vykdomas priverstinis skolos išieškojimas pareiškėjos naudai (vykdomosios bylos Nr. 0013/20/00248, Nr. 0013/20/00028). Antstolio 2021-01-25 pažymos duomenimis vykdomojoje byloje Nr. 0013/20/00028 skolos likutis sudarė 28 672, 93 Eur, vykdomojoje byloje Nr. 0013/20/00248 - 13 338,19 Eur, t. y. bendra neišieškota suma siekė 42 011,12 Eur. Taigi priverstine tvarka išieškota tik 1/3 dalis pareiškėjai priteistos sumos (64 791 Eur), nors nuo suinteresuoto asmens prievolės įvykdyti teismo įpareigojimus praėjo daugiau kaip 15 mėnesių.
21. CK 6.50 straipsnyje reglamentuojama trečiojo asmens teisė įvykdyti kito asmens prievolę. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad CK 6.50 straipsnio 2 ir 3 dalis nustato kreditoriui draudimą priimti prievolės įvykdymą iš trečiojo asmens, jeigu skolininkas pranešė kreditoriui prieštaraująs tokiam įvykdymui, išskyrus CK 6.51 straipsnio 1 dalyje numatytą atvejį (jeigu kreditorius nukreipė ieškojimą į skolininko turtą, tai tretieji asmenys, kurie dėl tokio išieškojimo gali netekti tam tikrų teisių į tą turtą, gali patenkinti kreditoriaus reikalavimą.). Nagrinėjamas atvejis nepatenka į CK 6.51 straipsnyje įtvirtintas išimtis.
22. Skolininkas pirmosios instancijos teisme proceso metu pareiškė prieštaravimą, jog pareiškėja už jį įvykdytų bankui įsipareigojimus, kylančius iš Kredito sutarties. Viena vertus, tokią jo teisę numato įstatymas (CK 6.50 straipsnio 2 dalis), tokiu būdu užtikrindamas kredito gavėjo interesus. Kita vertus, kredito gavėjo teisė neturėtų būti suabsoliutinama, jei prieštaravimas pareikštas nesąžiningai, akivaizdžiai piktnaudžiaujant procesine teise bei pažeidžiant kito asmens interesus (CK 1.137 straipsnis 3 dalis).
23. Apeliacinės instancijos teismas pritaria atskirojo skundo argumentams, kad šiuo konkrečiu atveju skolininko prieštaravimas kitų byloje nustatytų aplinkybių kontekste laikytinas nesąžiningu. A. M. neįvykdė esminių Pasekmių sutarties sąlygų: nepakeitė pareiškėjos kaip laiduotojos kitu laiduotoju, nepašalino jos iš Kredito ir Laidavimo sutarties; neišmokėjo pareiškėjai teismo priteistos kompensacijos. Be to, banko teiktais duomenimis, jis netinkamai ir nesavalaikiai vykdo bankui įmokas. Minėtos aplinkybės lėmė, kad pareiškėja negauna paskolos būstui įsigyti bei patyrė nuostolių dėl Preliminarios būsto pirkimo - pardavimo sutarties nutraukimo. Suinteresuotas asmuo neturi pakankamai turto (be hipoteka įkeisto) priverstiniam išieškojimui pareiškėjos naudai įvykdyti, o išieškojimas iš jo darbo užmokesčio užtruks ne vienerius metus. Atsiliepime į atskirąjį skundą jis patvirtino tik hipotetines galimybes įvykdyti Pasekmių sutarties sąlygas bei neatmetė galimybės inicijuoti turimos paskolos grąžinimą, pilną atsiskaitymą su apeliante ir hipoteka įkeisto būsto pardavimą.
24. Esant nurodytoms aplinkybėms, yra akivaizdžiai pažeidžiami civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisėtų lūkesčių principai, nes suinteresuotas asmuo naudojasi jam po santuokos nutraukimo priteistu nekilnojamuoju turtu, o pareiškėja negauna teismo procesiniu sprendimu jai priteistos turto dalies, negali įgyvendinti savo bei dukros teisės į būsto įgyjimą (bankas jai neteikia kreditavimo, jai esant laiduotoja Kredito sutartyje bei suinteresuotam asmeniui nesilaikant įmokų pagal Kredito sutartį vykdymo tvarkos) (CK 1.2 straipsnio 1 dalis).
25. Pažymėtina, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 6 d. sprendime nėra numatytos Pasekmių sutarties nevykdymo pasekmės, nors Pasekmių sutarties 5.5 punktas, kuriuo A. M. įsipareigojo per 3 mėnesius kreiptis į banką dėl pareiškėjos (laiduotojos pagal Kredito sutartį) pašalinimo iš Kredito ir Laidavimo sutarčių sutarties šalies (kredito gavėjo/laiduotojo) arba dėl jos pakeitimo kita sutarties šalimi (kredito gavėju/laiduotoju) negali būti vykdomas priverstinai. Pasekmių sutarties 4.3.2.3, 4.4 punktai, kuriais A. M. įsipareigojo per 3 mėnesius išmokėti pareiškėjai kompensaciją, vykdomi priverstinai, tačiau, kaip jau minėta, išieškojimas vykdomas iš skolininko darbo užmokesčio, dėl ko vyks ne vienerius metus.
26. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra pagrindas pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-1177-647/2019 patvirtintos Pasekmių sutarties 5.4 punkte nustatytą tvarką ir leisti pareiškėjai be suinteresuoto asmens A. M. sutikimo grąžinti solidarią prievolę AB „Swedbank“ pagal 2005-03-31 kredito sutartį, kurios įsipareigojimų pagal šią sutartį įvykdymas yra užtikrintas pareiškėjos laidavimu pagal 2005-03-31 laidavimo sutartį (CPK 284 straispnio 1 dalis). Teismo vertinimu, tokios tvarkos nustatymas nepažeis AB „Swedbank“ interesų. AB „Swedbank“ teismui pateiktame procesiniame dokumente savo teisių galimo pažeidimo nenurodė.
27. Pagal CK 6.83 straipsnio 1 dalį, įvykdžiusiam prievolę laiduotojui pereina visos kreditoriaus teisės pagal šią prievolę. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantė (laiduotoja), sumokėjusi už kredito gavėją bankui visą sumą pagal Kredito sutartį, įgytų teisę reikalauti iš A. M. įvykdyti prievolę visa apimtimi, todėl apeliacinės instancijos teismas, siekdamas proceso dalyvių interesų derinimo, nustato, kad šia nutartimi nustatytas teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas įsigalioja nuo 2021 m. gegužės 1 d. Tokiu būdu A. M. suteikiamas 1 mėnesio terminas įvykdyti teismo sprendimą pagal iki šiol galiojusią teismo sprendimo vykdymo tvarką.
Dėl bylos baigties
28. Įvertinus faktines aplinkybes, proceso dalyvių argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja esant pagrindą atskirąjį skundą tenkinti, ginčijamą Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. vasario 1 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos prašymą dėl sprendimo vykdymo pakeitimo tenkinti: pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-1177-647/2019 patvirtintos Pasekmių sutarties 5.4 punkte nustatytą tvarką, leidžiant pareiškėjai be suinteresuoto asmens A. M. sutikimo grąžinti solidarią prievolę AB „Swedbank“ pagal 2005-03-31 kredito sutartį, kurios įsipareigojimų pagal šią sutartį įvykdymas yra užtikrintas pareiškėjos laidavimu pagal 2005-03-31 laidavimo sutartį; šia nutartimi nustatytas teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas įsigalioja nuo 2021 m. gegužės 1 d. (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, CPK 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. vasario 1 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės - pareiškėjos prašymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo tenkinti:
pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-1177-647/2019 patvirtintos Pasekmių sutarties 5.4 punkte nustatytą tvarką, leidžiant pareiškėjai be suinteresuoto asmens A. M. sutikimo grąžinti solidarią prievolę AB „Swedbank“ pagal 2005-03-31 kredito sutartį, kurios įsipareigojimų pagal šią sutartį įvykdymas yra užtikrintas pareiškėjos laidavimu pagal 2005-03-31 laidavimo sutartį. Šia nutartimi nustatytas teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas įsigalioja nuo 2021 m. gegužės 1 d.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo.