Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2019-04-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1-51-1036/2019

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2019-04-17Vilniaus regiono apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-10-10Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-04-17
Bylos Nr.
1-51-1036/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-63912-2017-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Mindaugas Povilanskas
Nukentėjusysis
A. V., L. V.
Kaltinamasis
S. L.
Advokatai
Romas Jonuška, Vidmantas Martyšius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-51-1036/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-63912-2017-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.1; 1.2.4.6.2.1; 2.3.6.4.5.2
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 17 d.Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Mindaugas Povilanskas, sekretoriaujant Justinui Pladui, Rūtai Čereškaitei, dalyvaujant prokurorei Vaidai Matuzonienei, nukentėjusiesiems A. V. ir L. V., nukentėjusiųjų atstovui advokatui Romui Jonuškai, kaltinamosios S. L. gynėjui advokatui Vidmantui Martyšiui, kaltinamajai S. L., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyventi ir gyvenamąją vietą deklaruojanti adresu (duomenys neskelbtini), našlė, turinti pagrindinį išsilavinimą, pensininkė, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos),

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. L. 2017 m. gruodžio 7 d., apie 15:55 val., savo namo, esančiame (duomenys neskelbtini), kieme, žodinio konflikto metu tyčia 3 (tris) kartus mediniu pagaliu sudavė savo dukters L. V. kartu gyvenančiam sutuoktiniui (savo žentui) A. V., o būtent: 2 (du) kartus mediniu pagaliu sudavė jam į dešinį petį ir 1 (vieną) kartą į galvos sritį, tokiu būdu ir šiais savo veiksmais padarydama nukentėjusiajam A. V. odos nubrozdinimą dešinio momens srityje, tai yra sužalojimą vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu ir sukėlė fizinį skausmą.

Be to, ji 2018 m. birželio 17 d., apie 15:30 val., kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį – dukterį L. V., tai yra tyčia metė į L. V. akmenį, pataikydama šiai į kairę ranką, tokiu būdu ir šiais savo veiksmais padarydama nukentėjusiajai L. V. odos nubrozdinimą kairiame žaste, tai yra sužalojimą vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu ir sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamoji S. L. teisiamojo posėdžio metu dėl abiejų jai inkriminuojamų nusikalstamų veikų kalta neprisipažino ir parodė, kad konfliktai su nukentėjusiaisiais vyksta senai. Tarp jos ir dukros L. V. bei jos vyro A. V. konfliktiški santykiai vyksta dėl to, kad jai reikia vaikščioti per nukentėjusiųjų kiemą. (Dėl pirmo epizodo) parodė, kad A. V. buvo ją surakinęs su antrankiais. Tikslaus laiko kada tai vyko pasakyti negali. Nebuvo taip, kad ji trenkė A. V. su pagaliu, prie jo niekada nebuvo prisilietusi. Jis pamatęs ją einančią išbėgo iš namų, uždėjo jai antrankius, nuo kurių jai iššoko guzelis, ir iškvietė policiją. Ji A. V. nesipriešino, ištiesė rankas ir pasakė rakinti. Tuo metu, kai ją surakino antrankiais buvo ir anūkai, kurie yra pamokyti kaip kalbėti. Kai nebūna tėvų, ji su anūkais gražiai bendrauja. Namuose ir kambariuose būna užsirakinusi, nes bijo A. V.. (Dėl antro epizodo) parodė, kad L. V. niekada akmeniu į ranką nemetė. Akmenimis niekada gyvenime nesimetė ir rankoje akmens neturėjo. Nukentėjusieji meluoja. Su dukra L. V. sutaria taip pat kaip su A. V.. Dukra klauso savo vyro A. V.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, kitiems įrodymams patikrinti buvo pagarsinti kaltinamosios S. L. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (dėl pirmo epizodo).

Įtariamoji S. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji savo kaltę pripažįsta visiškai, dėl padaryto ji labai gailisi. Ji labai apgailestauja, kad smurtavo savo dukters L. V. sutuoktinio (jos žento) A. V. atžvilgiu. Ji jau apie 30 metų gyvena (duomenys neskelbtini), name, kurį jie kartu su jos, jau šiuo metu mirusiu vyru J. L. Ji turi tris dukras: M. L., N. Ž. ir L. V. M. ir N. gyvena atskirai nuo jos, L. gyvena kartu su ja. Kažkur prieš 17 metų jos dukra susituokė ir dar kartu su jais pradėjo gyventi L. vyras A. V. Pas dukrą su A. santuokos metu gimė du sūnus M. V. gim. (duomenys neskelbtini), ir K. V. gim. (duomenys neskelbtini). Kai 1997 metais mirė jos vyras, ji tarp dukterų padalino turimus pinigus bei padalino namą, esanti (duomenys neskelbtini). Ji dukrai L. paliko 1/4 namo dalies, o likusi dalis liko jai. Kai jie padalino namą, tada Laima su vyru pastatė savo dalyje virtuvę ir praeitais metais L. vyras A. padarė, kad namas turėtų du atskirus įėjimus – namas buvo padalintas į dvi dalis su atskirais įėjimais. Ji nori pasakyti, kad namas kuriame jie gyvena (duomenys neskelbtini) yra padalintas į 2 dalis, kiekvienoje namo dalyje yra atskiras įėjimas. Ji gyvena savo dalyje, o L. su vyru ir vaikais savo dalyje. Jie gyveno kaip kaimynai. Žemė irgi yra padalinta, bet kad nueitų iki ūkinio pastato, jai vis tiek reikia eiti per L. kiemą. Kadangi jai reikia į ūkinį pastatą bei į garažą eiti per L. kiemą, tai labai nepatinka jos vyrui A. Jis visą laiką šaukia, kad ji nevaikščiotų po jo kiemą. Dėl to įvyksta žodiniai konfliktai. Apie 2017-12-07 dienos įvykio aplinkybės ji gali pasakyti, kad tą dieną ji nuo pat ryto tvarkėsi savo namo dalyje, po pietų ji nusprendė nueiti į ūkinį pastatą. Tai buvo apie 15.20 val. Kai ji išėjo į kiemą, einant prie ūkinio pastato, turėjo praeiti pro L. kiemą. Eidama ji pamatė, kad A. kieme prie savo namo laiptų kažką daro. Kai jis ją pamatė, pradėjo šaukti ant jos, kad vaikšto po jo kiemą. Pradėjo ją varyti, ji jam kažką atsakė – jie konfliktavo. Jai pasidarė labai pikta, kad ją varo iš jos pačios namų. Todėl ji susijaudinusi paėmė kažkur prie sienos stovinti medinį pagalį ir su tuo pagaliu sudavė A., kuris buvo atsisukęs į ją nugarą, apie 3 kartus. Ji taikėsi jam suduoti per nugarą, bet galėjo pataikyti jam ir į dešinį petį ir į galvos sritį. Ji tikrai taikėsi suduoti jam per nugarą, tikrai nesitaikė suduoti jam per galvą. Paskui A. paskambino policijai ir ant rankų jai uždėjo antrankius, kad ji nepaspruktų iki policijos atvažiavimo. A. dirba apsaugoje, todėl jis turi antrankius. Dėl padaryto ji labai gailisi. Kol vyks tyrimas, ji galės laikinai pagyventi pas savo dukrą M. L., gyvenančią (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 83–84).

Pagarsinus kaltinamosios S. L. parodymus ji teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad visus įvykius prisimena. Papildomai nurodė, kad pasirašė ant apklausos protokolo, neskaičiusi kas parašyta. Davė parodymus, kad greičiau paleistų namo. Pagalio neėmė ir nemušė, priešingai A. V. užlaužus jos rankas už nugaros, jis jai smūgiavo kumščiais. Važiavo į ekspertizės centrą ir teismo medicinos specialistei pasakė teisingas įvykio aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamoji S. L. savo kaltės nepripažino, jos kaltė, padarius inkriminuojamas nusikalstamas veikas įrodyta ir kitais duomenimis, kurie buvo betarpiškai ištirti teismo posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais.

1. Dėl 2017 m. gruodžio 7 d. epizodo

Nukentėjusysis A. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2017 m. gruodžio 7 d. dirbo ūkio darbus savo laiptinės aikštelėje. Priėjusi S. L. pradėjo garsiai šaukti, rėkti, keikti, šmeižti necenzūriniais žodžiais, kaišioti galvą ir provokuoti, kad jis jai trenktų. Jis nekreipė dėmesio. Po kiek laiko, ji atėjo antrą kartą. Ėjo labai tyliai, priėjo iš už nugaros, jis nematė, kaip prisiartino. Pajuto du smūgius į dešinės rankos petį. Nespėjo sureaguoti ir gavo trečią smūgį į galvą. Tada S. L. pasitraukė nuo jo laiptinės ir stovėdama toliau jį šmeižė necenzūriniais žodžiais. Pamatęs, kad gresia pavojus ne tik jam, bet ir jo vaikams, dėl saugumo nusprendė paimti antrankius ir ją surakinti. Antrankius turi asmeninius, įsigijo kai pradėjo dirbti apsaugos darbuotoju parduotuvėje, skirtoje medžioklei, žvejams. Užėjęs į savo gyvenamąją vietą paėmė antrankius, pasikvietė sūnų K., kad pafilmuotų. Sūnus atėjo pafilmuoti. Nufilmavo momentą, kai jis paėmė antrankius. Išėjus į lauką S. L. stovėjo su kuolu rankose, su kuriuo jam ir sukėlė fizinį skausmą. Patį surakinimo faktą sūnus taip pat nufilmavo. Turimą filmuotą medžiagą pateikė policijai. Norint apsaugoti vaikus jis prisiartino prie S. L., tada ji pradėjo daužyti su kuolu, kurį turėjo, daužė į kūno vietas. Kai ėjo jos surakinti, ji nesileido, mosikavosi, daužėsi, kvietėsi kaimynus pagalbos. Sureagavo tik kaimynė I. G.. Buvo atėjusi pasiklausti, kas vyksta. Kaimynei paaiškino, kaip buvo, ji atsakė, kad „durnai bobai duok kelią“. Kai jam iš nugaros buvo suduoti smūgiai, sūnus K. buvo namie kambaryje, antram aukšte, nematė įvykio. Kieme nieko nebuvo, tik jis ir S. L. Po to iš namų K. išėjo vienas, vėliau išėjo jaunesnis sūnus M. Jei neklysta lazdą iš S. L. pasiėmė M. Kai S. L. buvo surakinta, pasiėmė telefoną ir išsikvietė policijos ekipažą. Atvykus ekipažui atsiklausė pareigūnų, ar galima atlaisvinti S. L. rankas ir jiems atsakius, kad taip, atlaisvinta S. L. puolė pareigūnus. Į tarnybinį automobilį sėsti S. L. nenorėjo, ją įsodino dviese. Ji ramiai nesėdėjo, daužė automobilį, keikė, šmeižė. Ekipaže buvo du pareigūnai vyrai. Jam smūgiai buvo suduoti kuolu, ne šaka. Medinis kuolas, kažkur apie metro ilgumo. Nematė iš kur ji pagalį pasiėmė ar iš kur atsinešė. Pirmą kartą S. L. buvo atėjusi apie 11:00 val. ryto, tada smūgių nesudavė, antrą kartą – maždaug 15:40–15:50 val. Smūgio sudavimas buvo antrą kartą. Viskas vyko prie jo laiptinės (duomenys neskelbtini). Jie gyvena pasidarę antrą įėjimą, dviejų aukštų name. Antrame aukšte gyvena jų šeima. S. L. gyvena pirmam aukšte, tame pačiame name. Užeiti pas ją negalima, ji neleidžia, jie ir neina. Žemės prie namo turi, kelią per pusę padalinę, savo dalyje stato automobilį. 20:00 val. kūno apžiūros ekspertizės negalėjo padaryti, todėl tik kitos dienos ryte, po įvykio, nuvažiavo į Didlaukio g. Santykiai tarp jo ir kaltinamosios įtempti jau 8 metus. Po įvykio nebendrauja su S. L., nors ji bando jį išprovokuoti, šmeižia, keikia, mėtosi viskuo – kuolais, pagaliais. Tokius veiksmus atlieka ir nepilnamečių vaikų akivaizdoje. Tokių S. L. sužalojimų, kokie nurodyti specialisto išvadoje, padaryti negalėjo, niekada taip nesielgė ir tokių veiksmų, kaip nurodė S. L. neatliko. Civilinis ieškinys dėl 3000 eurų dėl neturtinės žalos, dėl to, kad S. L. sukėlė fizinį skausmą, nuolatos priekabiauja, negali praeiti šalia jo. Turtinės žalos nepatyrė, nes buvo tik bandymas daužyti automobilį.

Nukentėjusioji L. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nieko nežinau apie tą konfliktą, kadangi tuo metu dirbo. Matė tik filmuotą medžiagą, kurią rodė vyras, ir iš jos suprato, kad įvyko konfliktas. Vyras buvo sužalotas, jam buvo sudaužyta galva, buvo guzas. Jai sužalojimą parodė vyras. Vyras sakė, kaip netikėtai priėjusi kaltinamoji jam su kuolu trenkė per galvą. Kitą dieną iš ryto vyras važiavo pas gydytojus, važiavo vienas. Policija buvo kviesta, kvietė vyras. Konflikto metu vaikai buvo namuose. Įvykio metu filmavo sūnus K. savo telefonu. Peržiūrėjo vaizdo įrašą iš telefono. Vaizdo įrašas buvo perkeltas ir atiduotas policijai. Sūnus K. perkėlinėjo įrašą savo namuose. Su mama nebandė kalbėti apie konfliktą, su ja neįmanoma sutaikyti. Gyvena nuosavame name, jų šeima antrame aukšte, mama – pirmame aukšte gyvena, yra atskiras įėjimas. Jai priklauso ¼ dalies, mamai – ¾ dalies namo. Šiuo metu vyksta teisminiai ginčai dėl turto nustatymo. Bylų iniciatorė – mama S. L. Civilinė byla teisme iškelta po konfliktų. Kai buvo konfliktai, civilinių bylų teisme nebuvo.

Liudytojas K. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tikslios įvykio datos neprisimena, buvo žiema. Įvykis vyko prie jų durų, tarp durų ir kelio, (duomenys neskelbtini). Tėtis pakvietė jį į lauką filmuoti. Kai išgirdo, kad tėtis šaukia, buvo namuose, antrame aukšte. Tėtis buvo užėjęs į namus ir girdėjo, kaip jį pakvietė. Kai jį tėtis pakvietė, tada jis ir pasiėmė antrankius, kuriuos laikė savo darbo vietoje. Kiek tėtis laiko dirba apsaugoje, tiek laiko ir turi antrankius. Prieš tai dar girdėjo, kad močiutė rėkė, bet neprisimena ką. Tos vietos kur viskas vyko pro langą iš antro aukšto nesimato. Jis išbėgo, kai pakvietė tėtis ir konflikto pradžios nematė. Reikėjo filmuoti, nes tik kai pasako žodžiu nėra įrodymų ir niekas netiki. Filmavo savo telefonu „IPhone“. Močiutė tada stovėjo su kuolu rankose, tėtis ją surakino antrankiais ir iškvietė policiją. Kai tėtis ją rakino, ji su kuolu daužė tėčiui per kūno dalis. Antrankius reikėjo dėti močiutei, nes ji mušėsi. Prašė, kad atiduotų, mestų pagalį, bet močiutė neklausė, viskas yra nufilmuota. Tada iškvietė policiją, policija atvažiavo ir jis baigė filmuoti, kai policija įsuko į (duomenys neskelbtini). Kai laukė policijos dar buvo atėjus viena kaimynė I. G., močiutė rėkė jos pavardę, kad ji ateitų. Atėjusi kaimynė paklausė, kas vyksta, tėtis papasakojo, po to ji apsisuko išėjo, policijos nesulaukė. Močiutė elgiasi blogai. Vaizdo įraše užfiksavo, kaip močiutė rėkė, keikėsi, tėtį mušė su mediniu kuolu ir su juo jam sudavė. Močiutė tėčiui pataikė į nugarą, rankas, kūno dalis. Kuolą įmanoma su viena ranka suimti. Kai močiutę surakino, ji tada dar mušėsi, spjaudėsi, keikėsi, spardėsi. Po surakinimo brolis atėmė pagalį, kad nesimuštų. Brolis kartu su juo atėjo į kiemą. Pagalį atidavė policijai. Vaizdo įrašo failą iš telefono įkėlė į kompiuterį, policija sakė, kai jeigu nepavyks išsiųsti paštu, įkelti į USB laikmeną. Jis taip ir padarė.

Liudytojas V. (V.) M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad gavo iškvietimą dėl smurto artimoje aplinkoje. Įvykio vietoje juos pasitiko vyras, kuris aiškino, kad kieme jo uošvė jį muša su pagaliu. Ten buvo moteris, kuri elgėsi neadekvačiai, rėkavo. Ji buvo pasodinta į tarnybinį automobilį ir pristatyta į pirmąjį policijos komisariatą. Neatsimena ar naudojo antrankius, taip pat ar atvykę rado moterį su antrankiais. Jei neklysta moterį rado kieme. Buvo priimtas pareiškimas. Tuo metu jie pildė tik blanką dėl smurto artimoje aplinkoje. Šiuo metu jau kitokia praktika, pildo vadinamą „penkialapį“, ikiteisminio tyrimo medžiagą, ko anksčiau nedarydavo, nes tai darydavo tyrėjai.

Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus 2017 m. gruodžio 7 d. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-os kuopos ketvirtojo būrio vyriausiojo patrulio V. M. tarnybinį pranešimą dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad 2017 m. gruodžio 7 d., apie 15:40 val. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), pranešėjo uošvė muša jį su pagaliu. Atvykę į įvykio vietą nustatė, kad policiją kvietė A. V.. Įvykio vietoje nustatė, kad 2017 m. gruodžio 7 d. pranešėjo A. V. uošvė S. L. pradėjo su juo konfliktuoti, vėliau pasiėmusi medinę lazdą 3 kartus tyčia trenkę A. V.. Pataikė du kartus į dešinę ranką ir vieną kartą į galvą (patikrinus vizualiai smurto žymių nesimatė). Nuo GMP pagalbos A. V. atsisakė. Visą konfliktą matė pranešėjo du nepilnamečiai vaikai. Pranešėjas ne pirmą kartą kviečia policiją, nes uošvė jau ilgą laiką jį provokuoja, vyksta konfliktai. Smurtą patyręs asmuo – A. V., gimęs (duomenys neskelbtini), paaiškino, kad smurtas pasireiškė mediniu pagaliu 3 kartus jam trenkiant. Pataikė į galvą ir 2 kartus į dešinę ranką, taip sukeldama fizinį skausmą. Smurtu įtariamas asmuo įvykio vietoje nieko konkretaus paaiškinti negalėjo. S. L. dėl šio įvykio buvo pristatyta į Vilniaus miesto 1 PK. Įvykio vietoje ir pristatant į policijos įstaigą sulaikytoji elgėsi ramiai. Prie tarnybinio pranešimo pridėta: Pareiškimas (ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagrindas ); 2. Medinė lazda, apie 1 m. ilgio (1 t., b. l. 23–24).

Pagarsinus tarnybinį pranešimą dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo liudytojas V. M. parodė, kad kalbėjo apie šį įvykį, dėl kurio užpildė blanką. Patvirtino tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes, kurios yra teisingos.

Liudytoja I. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2017 m. vakare būdama virtuvėje, pro pravirą langą išgirdo, kad kažkas kažkur rėkia. Išėjusi iš verandos, išgirdo, riksmą prašantį gelbėti. Išsigando, galvojo, kad namas dega ar katilas sprogo. Prilėkusi pamatė vyrus ir S. L. rėkiančią, kad skauda bei prašančią gelbėti ir padėti. S. L. buvo surišta, rankos už nugaros sudėtos, muistėsi. Aplink lakstė S. L. anūkas, kuris filmavo su telefonu. Paprašė, kad anūkas Karolis jos nenufilmuotų. S. L. žentas sukinėjosi su ja. Pagalvojo, kad S. L. surišta su diržu, bet pamatė ant rankos uždėtus antrankius, ranka buvo suspausta, pirštai pamėlynavę. Paklausė kas vyksta, kodėl S. L. surišta, paprašė atleisti rankas. A. V. pasakė, kad neatleis, nes ji rėkia, laksto, „durniuoja“. Pasakė, A. V., kad geriau būti protingesniam, nusispjauti ir nueiti. Davė pastabą anūkams, kad negražu taip su močiute elgtis. Išgirdo, kad vyresnis anūkas pasakė, kad jau greitai atvažiuos, bet nesuprato kas, greičiausiai buvo kviesta policija. Po to jai pradėjo sakyti, kad ji paskambintų dukrai. Kadangi neturėjo telefono, nuėjo pas kaimynę ir paskambino. Kol ji grįžo iš kaimynės, jau buvo atvažiavusi policija. Policija paklausė kas ji yra, pasakius, kad kaimynė, policija pasakė, kad ji gali eiti. To momento, kai vyko muštynės nematė.

Liudytoja V. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad buvo žiema ar ruduo, buvo šalta, kai jos mama I. G. buvo nuėjusi gelbėti S. L.. Mama jai papasakojo, kad išgirdo S. L. šauksmus gelbėti ir nulėkė pažiūrėti. Nuėjusi pamatė, kad S. L. stovi su antrankiais surakinta, anūkai filmuoja, o žentas vaikšto sakydamas, kad S. L. nesveika, durna, kad su ja negalima susitvarkyti, todėl uždėjo antrankius. Jai tai papasakojo mama, bet dėl ko vyko triukšmas nežino.

2018 m. balandžio 20 d. savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad S. L. savo iniciatyva pateikė specialisto išvados Nr. G4061/2017 kopiją (1 t., b. l. 89), kurioje 2017 m. gruodžio 12 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 4061/2017(01) nurodyta, kad S. L. padaryta poodinės kraujosruvos – krūtinės dešinėje, dešiniame žaste, kairiame dilbyje, plaštakose, kietu buku daiktu (daiktais), prieš 4–7 paras iki apžiūros; Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu ( 1 t., b. l. 90–91).

Iš 2017 m. gruodžio 7 d. A. V. pareiškimo, kurio pagrindu pradėtas ikiteisminis tyrimas medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo šeimos nariui pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje matyti, kad 2017 m. gruodžio 7 d. jo uošvė S. L. pradėjo su juo konfliktuoti, pasiėmusi medinį pagalį 3 kartus jam sudavė. Du kartus į dešinę ranką, vieną kartą į galvą, taip sukeldama jam fizinį skausmą. Tai kartojasi dažnai, policija buvo kviesta daug kartų, namuose buvo 2 nepilnamečiai sūnūs, kurie viską matė. Pagalbos atsisakė (1 t., b. l. 1).

Iš 2018 m. balandžio 12 d. daiktų apžiūros protokole ir pridėtose fotonuotraukose užfiksuoto nusikalstamos veikos įrankio – medinio pagalio apžiūros matyti, kad pagalys yra medinis, daugelyje vietų įskilęs, vienoje pusėje pagalio plotis 11,5 cm, kitoje – 8 cm., per vidurį – 11 cm., pagalio ilgis – 93,8 cm. Pagalio kraštai nelygūs. Pagalio paviršius nelygus (1 t., b. l. 25–29).

Iš 2017 m. gruodžio 7 d. įvykio vietos apžiūros protokole ir pridėtose fotonuotraukose užfiksuotos įvykio vietos, adresu (duomenys neskelbtini) apžiūros matyti, kad apžiūros objektas – dviejų aukštų mūrinio namo aukščiau minėtu adresu, kiemas. Kieme jokių daiktų, reikšmingų tyrimui nėra, nieko nepaimta. Įvykio vietoje filmavimo kamerų nėra. Namas yra padalintas į 2 dalis, kiekviena dalis turi atskirus įėjimus (1 t., b. l. 36–39).

Iš 2017 m. gruodžio 8 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 4017/2017(01) matyti, kad A. V. nustatytas odos nubrozdinimas dešinio momens srityje, padaryta kietu buku daiktu (daiktais). Sužalojimas padarytas mažiausiai 1 trauminiu poveikiu. Sužalojimas padarytas 1–2 parų laikotarpyje iki apžiūros. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatyto sužalojimo vietoje pėdsakų, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie įrankio formą, dydį, skaičių, neužsifiksavo. Sužalojimo galimybė pačiam A. V. atsitrenkiant į kietą, buką paviršių, mažai tikėtina, tačiau neatmetama. Paprastai patiriant tokio pobūdžio sužalojimą, yra juntamas fizinis skausmas (1 t., b. l. 45).

Iš 2018 m. gegužės 15 d. akistatos matyti, kad tarp nukentėjusiojo A. V. ir įtariamosios S. L. metu prieštaravimų pašalinti nepavyko (1 t., b. l. 58–60).

Iš 2018 m. balandžio 6 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad L. V. pateikė 4 vaizdo įrašus (1 t., b. l. 68).

Iš 2018 m. balandžio 13 daiktų apžiūros protokolo matyti 2018 m. balandžio 6 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu L. V. pateiktų keturių vaizdo įrašų apžiūra. Nurodyta, kad apžiūrėtas:

Vaizdo įrašas 1. Šio įrašo trukmė: 01:20. Vaizdo įrašo apžiūros metu, prasidėjus vaizdo įrašui matosi prie namo stovinti pagyvenusią moteris, kuri vilkinti dryžuotą megztinį, juodos spalvos kelnes, su pilkos spalvos kepure. Prie moters eina vyras, kuris nešasi antrankius dešinėje rankoje. Bėgioja ir loja šuo. Moteris dešinėje rankoje laiko medinį pagalį. Vyrui artėjant prie jos, moteris užsimoja ir kartodama: „Surakink, kurva“, užsimojo pagaliu du kartus, tačiau nepataiko. Vyras griebia moterį dešine ranka už kairės rankos, už megztinio, tempia ją prie namo, prispaudžia prie namo sienos savo kūno svoriu. Moteris tuo metu kažką šaukia ir dešinėje rankoje laikydama pagalį, juo suduoda vyrui į dešinę kūno pusę. Vyras jai ant kairės rankos deda antrankius, o moteris tuo metu pagalio galu muša jam į dešinio sėdmens sritį, suduodama 4 kartus, paskui šaukdama mosikuoja pagaliu. Vyras bando jai uždėti antrankius. Moteris šaukia: „Kaimynai!“ bei 4 kartus pagaliu suduoda vyrui į sėdmens sritį, jai nuo galvos nukrenta kepurė. Moteris dar vieną kartą suduoda vyrui pagaliu į sėdmenų sritį, kosėja, kažką šaukia, tuo metu prie jų prieina nepilnametis berniukas, stambaus kūno sudėjimo bando atimti iš moters pagalį. Vyras sako: „Atiduok čia“, užlaužia moteriai dešinę ranką – moteris rėkia, kosėja, vyras laužia ranką, o berniukas traukia už pagalio. Moteris rėkia, keikiasi necenzūriniais žodžiais, besikeikdama sako, kad bus išvarytas iš namų, kosėja, vėl keikiasi, šaukia: „Rene ateik, Rene!“, kosėja, vėl šaukia: „Rene ateik, mučina. Rene, Rene!“. Vyras, surakinęs moterį antrankiais, laikydamas ją už antrankių grandinės, sako „120 iškviesk“. Vaizdo įrašas baigėsi.

Vaizdo įrašas 2. Įrašo trukmė: 10:39. Vaizdo įrašo apžiūros metu, prasidėjus vaizdo įrašui matosi moteris, kurios rankos gale (už nugaros) surakintos antrankiais, vyras ją laiko už antrankių, moteris kažką sako, vyras jai atsako: „Nesidaužysi“, moteris klausia, ar ji daužėsi? Sako, kad gali ją surakinti, bet jos neišveš, išveš jį, nusikeikia. Jis atsako, kad tegu veža. Moteris pasako, kad jos neišveš. Fone vien su šortais ir marškinėliais trumpomis rankovėmis vaikšto nepilnametis berniukas, daužydamas pagaliu per sniegą. Moteris besikeikdama prašo atleisti jai rankas. Dejuoja, kažką sako, vyras atsako, kad užteks daužytis, kiek čia galima. Moteris šaukiasi Renės, sako, kad pažiūrėtų, ką daro. Loja šuo. Moteris šaukia. Girdisi kitos moters balsas, surakinta moteris pasuka jai savo rankas ir sako, kad kita moteris pažiūrėtų. Antra moteris, klausia kas ją užrišo. Jie trise kažką sako, tačiau loja šuo ir pokalbio nesigirdi. Vyras sako, kad moteris visą dieną vaikšto su pagaliu ir daužosi. Surakinta moteris rėkia keikdamasi. Antra moteris prašo atrakinti seną žmogų. Tuo metu moteris kažką šaukia. Vyras sako, kad prašė jos nelįsti, o ji vaikšto su pagaliu. Rodo į berniuką stovintį su pagaliu, sako; „Su šituo pagaliu ji mane daužė". Vaizdo įraše pasirodo antra pagyvenusi moteris. Moteris prašo, kad Renė jai atrištų rankas, dejuodama sako, kad jai skauda ranką. Moteris bando jai atlaisvint rankas. Prašo, kad vyras atrištų rankas, šis atsako, kad negali atrišti, nes čia antrankiai. Moteris dejuodama kartoja, kad jai skaudą ranką. Vyras klausia, kiek ji gali jį mušti. Garsiai loja šuo, dėl to pokalbis ne visada girdimas. Antra moteris prašo, kad vaikas nefilmuotų, nes čia jo močiutė, kad negražu taip. Surakinta moteris sako, kad visi „žulikai", kad vaikai išmokinti – vienas su lazda, kitas filmuoja. Vyras sako, kad vakar buvo policija ir jis perspėjo, kad ji apsiramintų, bet ji nepriima. Surakinta moteris šaukia ir keikiasi. Sako, kad vakar ji kvietė policiją, kad jis nemeluotų. Antra moteris prašo vyro būti vyru, nusispjauti, jei ji durna. Moteris šaukia. Vyras sako, kad jis dirbo, o ji visą dieną. Moteris skundžiasi, kad negali kiemu praeiti savo namuose. Antra moteris klausia, ką jie daro, kad tėvas susipyko, klausia vaikų, ką jie daro, sako, kad negalima taip daryti. Surakinta moteris prašo paskambinti Nijolei, kad ji atvažiuotų, nes ji negali, nes jos rankos surakintos. Moteris verkia, dejuoja, keikiasi, sako, kad išveš, kad tik policija greičiau atvažiuotų. Verkia, sako, kad savo namo kiemu negali praeiti. Vyras sako, kad užteks daužytis, surakinta moteris klausia, kada ji jį daužė, vyras sako, kad yra viskas nufilmuota. Moteris klausia, kiek jis ją spardė ir mušė. Jis klausia, kada spardė, o moteris sako, kad spardė ir mušė. Vyras sako, kad paduos moterį į teismą. Moteris sako, kad jis dulkino kurvas. Moteris prašo atleisti jai rankas, klausia, ką ji jam daro. Vyras sako, kad atvažiuos policija. Moteris verkia. Moteris kreipiasi į filmuojantį asmenį, sako, kad angelu jį užaugino, o jis filmuoja. Keikdamasi sako, kad bus kaip tėvas, kad jo niekas nemylės. Neturės nei vieno draugo, kad jis taip daro. Moteris dejuodama prašo, kad policija greičiau atvažiuotų. Verkia, sako, kad negali kiemu praeiti. Prašo, kad nupirktų jai lėktuvą, jei bagotas – galės skraidyti, neiti per kiemą. Sako, kad kiemas ne jo, o jos. Vyras sako, kad niekas jai nedavė teisės muštis. Moteris klausia, ar ji jį primušė, prašo parodyti mėlynę. Jis sako, kad davė jam į galvą. Ji prašo parodyti. Jis sako, kad bus mėlynė. Moteris besikeikdama prašo nefilmuoti, sako, kad pats nukris, nereiks jam mergų. Klausia kodėl filmuoja, kaip ji stovi, sako, kad atvažiuos policija, gražu bus ir vaikus paims. Moteris keikdamasi prašo paleisti rankas. Sako, kad jos kojos šlapios (ji su naminėmis šlepetėmis). Vyras sako, kad nieko. Ji prašo paleisti rankas. Moteris dejuoja. Moteris kaire koja spyrė vyrui į kaire koją. Sako, kad jis negyvens, į ką jis atsako, kad pas ją negyvena. Moteris klausia, ar jis jos nemušė ir kepurė ant žemės, vyras atsako, kad ji jam nereikalinga. Moteris sako, kad policininkas juokėsi, kad dukra ją laikė, o jis dulkino. Vadino jį sadistu paskutiniu, spjauna į jį. Vyras sako, kad jei dar pasispjaudys (nusikeikia), pririš ją prie medžio. Ji vadina jį paskutiniu sadistu, vyras kartoja, kad pririš ją prie medžio. Moteris rėkia, kad nesutvarkys jos, jos name. Jis atsako, kad sutvarkys. Ji sako, ne ir vėl spjauna. Vyras sako: „Pamatysi“. Moteris sako, kad ji serga, verkia. Jis atsako, kad ji baigė sirgti. Moteris vėl spjauna į jį. Vyras patempia moterį už antrankių ir keikdamasis klausia, ko ji spjaudosi. Moteris sako, kad taip negyvens, kad jį pasodins. Klausia, kodėl jai surišo rankas, ar ji negali kiemu pereiti. Moteris dejuoja. Vyras sako, kad tvarkingai reikia eiti. Moteris spjauna į jį. Jis vėl patempia ją už antrankių. Moteris rėkia, kad jis laužia jai rankas, jis sako jai ramintis. Moteris dejuoja ir prašo policijos greičiau atvažiuoti. Verkdama sako, kad tokio sadisto nematė. Sako, kad eitų per kaimynus ir padulkintų. Sako, kad vaikus mokina kaip reikia dulkinti. Vyras sako, kad savų vaikų neaugina, kad neliestų šitų. Moteris spjauna į jį. Moteris sako, kad jos vaikai turi stogus ir butus. O jis tik vaikų pridarė. Moteris verkdama klausia, ką ji tokio padarė, kad ją surakino. Klausia, ar negali savo kiemu eiti? Jis sako, kad gali eiti, bet nereikia daužytis. Moteris rėkia, kad atleistų rankas, nes jai skauda. Vyras sako, kad atleis, kai policija atvažiuos. Moteris kosėja, dejuoja. Sako, kad vaikus mokina muštis ir filmuoti. Moteris dejuoja, kosėja. Keikdamasi prašo atleisti rankas. Sako, kad jos nenušaus. Moteris sako, kad mirti nebijo. Moteris sako, kad jis sadistas, eina ir ją dulkina. Sako, kad durna, kad policininko neklausė. Vaizdo įrašas baigėsi.

Vaizdo įrašas 3. Įrašo trukmė: 04:07. Vaizdo įrašo apžiūros metu, prasidėjus vaizdo įrašui matosi moteris, kurios rankos gale (už nugaros) surakintos antrankiais – vyras ją laiko už antrankių, moteris sako, kad vyras jos nedulkins, kad ji ne kurva. Moteris prašo ją paleisti, sako, kad jai kojoms šalta. Vyras sako, kad jam nešalta. Moteris kaire koja bando įspirti vyrui. Moteris šaukia, kad turi būti savo namuose. Vyras sako, kad ji nesispardytų. Moteris prašo atleisti jai rankas. Sako, kad jai skauda. Kosėja. Dejuoja. Prašo paleisti. Moteris sako, kad iškels jį su kraujais. Klausia ar jam namą pastatė. Sako, kad namo jam nedavė ir neduos. Jis sako, kad nereikia, į ką moteris atsako, kad neduos, kad gali ją užmušti, o namo neduos. Svetimam padovanos, o jam neduos. Sako, kad jis ją dulkino ir nori, kad jam namą duotų. Jis sako „taip“. Moteris sako, kad jis gaus šuns būdą. Jis sako, kad jam užtenka. Moteris, sako, kad eitų ir gyventų. Moteris dejuoja. Verkia. Girdimas antros moters balsas, kuri, sako: „Atvažiuos (duomenys neskelbtini)“. Surakinta moteris šaukia: „Rankas skauda, kojas skauda!“. Dejuoja. Garsiai loja šuo. Antra moteris kažką sako vyrui, šis atsako, kad iškvietė policiją. Surakinta moteris verkia, kad skauda rankas. Klausia už ką? Žmonės kalba, bet garsiai loja šuo, ir nieko nesigirdi. Moteris dejuoja, sako, kad vaikai viską filmuoja. Moteris kaire koja spiria vyrui į kojų sritį. Surakinta moteris garsiai šaukia, dejuoja. Surakinta moteris antrai moteriai sako, kad ji jo nemušė. Surakinta moteris prašo: „(duomenys neskelbtini), pabūk, pabūk, kol policija atvažiuos“. Vaizdo įrašas baigėsi.

Vaizdo įrašas 4. Įrašo trukmė: 00:51. Vaizdo įrašo apžiūros metu, prasidėjus vaizdo įrašui matosi moteris, kurios rankos gale (už nugaros) surakintos antrankiais. Vyras ją laiko už antrankių, moteris šaukia: „Gelbėkit!“. Antra moteris sako vaikams kaip jie negerai daro. Surakinta moteris šaukia: „Sadistai (dejuoja), kur jis matys gerą“. Filmuojamas sniegas. Surakinta moteris klausia: „Ko nutraukei, tai kas buvo?“, keikiasi. Vyras, laikantis surakintą moterį kalba telefonu: „(duomenys neskelbtini)“. Surakinta moteris šaukia: „(duomenys neskelbtini), kur visada kviečia (duomenys neskelbtini)!". Girdimas vyriškas balsas: „Atvažiuoja, tėti“. Vaizdo įrašas baigėsi. (1 t., b. l. 69–72).

Vaizdo įrašas peržiūrėtas ir 2019 m. kovo 25 d. teisiamojo posėdžio metu, suteikiant proceso dalyviams teisę pateikti pastabas dėl peržiūrėto vaizdo įrašo (2 t., b. l. 155-162).

1.1. Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Nagrinėjant bylą teisme kaltinamoji S. L. nepripažino, kad tris kartus su pagaliu trenkė nukentėjusiajam A. V., neigė bet kokio smurto naudojimą nukentėjusiojo atžvilgiu. Nurodė, kad būtent A. V. išbėgęs iš namų, be jokios priežasties uždėjo jai antrankius, dėl ko jai buvo sukeltas fizinis skausmas, ir iškvietė policiją. Ji nukentėjusiajam nesipriešino. Tarp jos ir nukentėjusiojo, kurio ji bijo, vyksta nuolatiniai konfliktai dėl naudojimosi kiemu. Byla nagrinėjantis teismas pažymi, kad kaltinamosios parodymai iš esmės prieštarauja kitiems, teisminio nagrinėjimo ištirtiems, įrodymams. Nukentėjusysis A. V. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme išsamiai ir nuosekliai parodė prie kokių aplinkybių jis nukentėjo nuo kaltinamosios S. L. veiksmų, nurodė sužalojimų atsiradimo mechanizmą. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis parodė, kad S. L. tyliai priėjus jam iš už nugaros pajuto du smūgius į dešinės rankos petį ir smūgį į galvą. Po to jis supratęs, kad gresia pavojus, nuėjo į namus ir pasiėmė antrankius. Bandant surakinti kaltinamąją, ji tuo pačiu kuolu daužė jį į kūno vietas, mosikavosi, kvietėsi pagalbos. Nukentėjusiojo A. V. parodymai dėl jam padarytų sužalojimų iš esmės sutampa su specialisto išvadose konstatuotomis aplinkybės. Pažymėtina, kad 2017 m. gruodžio 8 d. specialisto išvadoje Nr. G 4017/2017(01) konstatuota, kad A. V. nustatytas odos nubrozdinimas dešinio momens srityje, padarytas kietu buku daiktu (daiktais), 1–2 parų laikotarpyje iki apžiūros. Nustatytas sužalojimas padarytas mažiausiai 1 trauminiu poveikiu, galimybė pačiam pasidaryti tokį sužalojimą mažai tikėtina, tačiau neatmetama. Nustatytas sužalojimas, nuo kurio papratai juntamas fizinis skausmas, vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 45). Sugretinus nukentėjusiojo parodymus su specialisto išvadoje nurodytomis aplinkybėmis, akivaizdu, kad nukentėjusiajam konstatuoti sužalojimai, padaryti jo nurodytomis aplinkybėmis. Teisminio nagrinėjimo metu apklausta nukentėjusioji L. V. patvirtino, kad matė vyro sudaužytą galvą, galvoje esantį guzą, tačiau paties konflikto nematė, kadangi tuo metu buvo darbe. Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja I. G. tiesiogiai paties nukentėjusiojo sužalojimo momento nematė, bet patvirtino nukentėjusiojo parodymus dėl kaltinamosios elgesio ją surakinus antrankiais. Liudytojas K. V. parodė, kad tėčio A. V. paprašytas filmavo močiutę S. L., kai tėtis ją surakinėjo antrankiais. Tuo metu S. L. rėkė, keikėsi necenzūriniais žodžiais, mušė tėtį A. V. su mediniu kuolu. Kai močiutė buvo surakinta pagalį iš jos paėmė brolis. Liudytoja I. G. taip pat patvirtino, kad išgirdusi triukšmą ir kaimynės S. L. riksmą atbėgo į kaimynų kiemą ir pamatė surakintą S. L.. Liudytoja V. Š. parodė tokias pat aplinkybes, kaip ir liudytoja I. G., kadangi apie įvykį sužinojo iš jos, o dėl ko kilo triukšmas nežino. Tokius liudytojų parodymus patvirtina ir teisiamojo posėdžio metu apklaustas policijos pareigūnas V. M., kuris buvo iškviestas į įvykio vietą ir parodė, kad kaltinamoji elgėsi neadekvačiai, rėkavo. Teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo ištirti ir peržiūrėti nuo subjektyvaus vertinimo nepriklausantys duomenys – vaizdo įrašai. Iš keturių vaizdo įrašų matyti aplinkybės, kad nukentėjusiojo antrankiais rakinama kaltinamoji rėkia, keikėsi necenzūriniais žodžiais nukentėjusiojo ir filmuojančio asmens atžvilgiu, tranko su mediniu pagaliu, kurį vėliau iš nukentėjusiosios paima vaizdo įraše matomas vaikas, nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas. Kartu teismas pažymi, kad kaltinamosios S. L. parodymai dėl įvykio aplinkybių nuo ikiteisminio tyrimo pradžios buvo nenuoseklūs. Ikiteisminio tyrimo metu įteikus pranešimą apie įtarimą kaltinamoji visiškai prisipažino padariusi jai inkriminuotą nusikalstamą veiką ir parodė, kad buvo labai pikta, dėl kilusio konflikto su nukentėjusiuoju, todėl paėmusi prie sienos stovintį medinį pagalį ir priėjusi iš už nugaros jam su tuo pagaliu sudavė apie tris kartus. Taikėsi į nugarą, bet galėjo suduoti ir per galvą (1 t., b. l. 83–84). Bylą nagrinėjantis teismas pažymi, kad šie kaltinamosios parodymai, duoti pirmos apklausos metu iš esmės sutampa su nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, specialisto išvadoje konstatuotomis aplinkybėmis, sudaro vientisą loginę įrodymų grandinę. Kaltinamosios parodymai, kurios ji papildomai davė ikiteisminio tyrimo metu ir teisme yra kintantys, iš esmės prieštaraujantys kitiems bylos duomenims, todėl teismas juos laiko nepatikimais ir juos vertina kritiškai.

Kvalifikuodamas kaltinamosios veiksmus teismas pažymi, kad BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nusikalstama veika yra nukreipta prieš artimą giminaitį ar šeimos narį. Šeimos nario sąvoka pateikta BK 248 straipsnyje, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyti kas yra nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai. Pagal teismų praktiką konstitucinė šeimos samprata grindžiama šeimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, t. y. santykių turiniu, o šių santykių išraiškos forma konstitucinei šeimos sampratai esminės reikšmės neturi. Sprendžiant apie šeimos santykių buvimą reikia vertinti tų santykių turinį ir atsižvelgus į teismo nurodytus kriterijus spręsti dėl šeimos santykių fakto. Svarbios tokios bylos aplinkybės, kurios liudija apie paties nuteistojo požiūrį į kartu su juo gyvenusį asmenį, tarpusavio atsakomybės supratimą ir atitinkamą pareigų prisiėmimą vieno kitam ir kurios būtų pagrindas besąlygiškai išvadai, jog šių asmenų santykiai vertintini kaip šeimos narių, pavyzdžiui, neįregistravusių santuokos (partnerystės), t. y. sugyventinių, santykiai. Tokiais atvejais reikia vertinti visumą tų aplinkybių, kurios gali atspindėti kartu gyvenančių asmenų santykių turinį, asmenų požiūrį vieno į kitą, ir tuomet spręsti, ar gyvenimo kartu aplinkybės yra pagrindas konstatuoti esant santykius, atitinkančius šeimos būdingų santykių turinį (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimas, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-301-139/2016, 2K-77-942/2017, Nr. 2K-383-1073/2018). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nukentėjusysis A. V. yra kaltinamosios S. L. dukros L. V. vyras, t. y. kaltinamosios žentas. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamoji ir nukentėjusysis nei nusikalstamos veikos padarymo metu, nei iki jos, nepalaikė artimų ir glaudžių santykių. Nors ir gyvena viename name, tačiau veda atskirą ūkį, negyvena kaip viena šeima. Tiek pati kaltinamoji ir nukentėjusysis, tiek liudytojai patvirtino ir nurodė, kad tarp jų vyksta nuolatiniai konfliktai, jie nesutaria ir nebendrauja. Visos šios aplinkybės bei kaltinamosios ir nukentėjusiojo santykių turinys rodo, kad jų nesieja šeimos santykiai. Teismas daro išvadą, kad surašant kaltinimą S. L. buvo neteisingai nurodyta straipsnio, pagal kurį pareikštas kaltinimas dalis, todėl šis netikslumas tikslinamas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas daro išvadą, kad tarp kaltinamosios S. L. atliktų smurtinio pobūdžio veiksmų ir kilusių pasekmių yra tiesioginis priežastinis. Aptarti teisminio nagrinėjimo metu ištirti duomenys, kurie BPK 20 straipsniu pripažinti įrodymais, teismui duoda pagrindą pripažinti, kad S. L. 2017 m. gruodžio 7 d. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis ir vietoje, panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį A. V., t. y. du kartus mediniu pagaliu sudavė jam per dešinį petį ir vieną kartą trenkė jam į galvos sritį, tuo padarė nukentėjusiajam A. V. odos nubrozdinimą dešinio momens srityje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu ir sukėlė jam fizinį skausmą. Pagal teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes, teismas kaltinamosios S. L. veiksmus kvalifikuoja pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

1.2. Dėl atsakomybę šalinančių aplinkybių

BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal baudžiamąjį kodeksą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Sprendžiant, ar asmens veiksmai buvo padaryti esant būtinosios ginties situacijai, reikia nustatyti, ar nebuvo pažeistos būtinosios ginties teisėtumo sąlygos, susijusios su dviem pagrindiniais šio instituto elementais – kėsinimusi ir gynyba. Todėl didelę reikšmę turi tikslus faktinių aplinkybių nustatymas ir teisinis jų vertinimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-137/2010, Nr. 2K-7-313/2012, Nr. 2K-141/2015, Nr. 2K-78-489/2016). Pagal susiformavusią teismų praktiką bylose, kuriose nagrinėjamos būtinosios ginties situacijos, suformuotos nuostatos, kad būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi, kai viena pusė nesiruošia panaudoti smurto, o smurtas panaudojamas netikėtai esant užpultam (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-404/2010, Nr. 2K-392/2012). Prasidėjęs ar tiesiogiai gresiantis pavojingas kėsinimasis turi egzistuoti ir būti nepasibaigęs gynybos veiksmų atlikimo metu; anksčiau įvykę konfliktinei prasidėjusiu, nei tiesiogiai gresiančiu pavojingu kėsinimusi negali būti laikomi (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-373/2010). Būtinosios ginties institutas skirtas gintis nuo pavojingų kėsinimųsi, o ne nuo pavojingų asmenų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-336/2008, Nr. 2K-173/2011). Tais atvejais, kai pagrindo įžvelgti pavojingą kėsinimąsi apskritai nebuvo, tačiau asmuo dėl nepagrįsto įtarumo vis dėlto padarė žalos kitam asmeniui, nėra nei būtinosios ginties, nei jos ribų peržengimo. Tokia veika, esant visiems atitinkamos nusikalstamos veikos sudėties požymiams, kvalifikuojama kaip tyčinis nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-279/210, Nr. 2K-316/2012, Nr. 2K-275/2013, Nr. 2K-282/2014, Nr. 2K-364/2014, Nr. 2K-90-746/2017, Nr. 2K-393-489/2017). Teismas įvertinęs konflikto eigą priėjo išvados, kad būtinosios ginties situacijos nagrinėjamo įvykio metu nebuvo. S. L. gynėjo pozicija išsakyta baigiamųjų kalbų metu, kad kaltinamoji panaudojo smurtinius veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu esant būtinosios ginties sąlygoms prieštarauja byloje esančioms faktinėms aplinkybėms. Kaltinamosios veiksmai, kurie jai inkriminuoti (nukentėjusiajam A. V. mediniu pagaliu suduoti smūgiai į dešinės rankos petį ir galvą), atlikti dar prieš ją bandant surakinti ar surakinant antrankiais. Teismas akcentuoja, kad būtent šie veiksmai (atlikti prieš antrankių uždėjimą), kurie nukentėjusiajam dėl galvos sužalojimo ir sukėlė nežymius sveikatos sutrikdymo padarinius, ir inkriminuoti kaltinamajam. Taigi, teismas įvertinęs konflikto eigą daro išvadą, kad būtinosios ginties situacijos nagrinėjamo įvykio metu nebuvo.

Žemesnės instancijos teismas

2. Dėl 2018 m. birželio 17 d. epizodo

Nukentėjusioji L. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykis vyko apie 15:00 val., gal truputį po 15:00 val. Išgirdo, kaip jos mama S. L. konfliktuoja prie jų laiptinės. Kadangi jos šeima – vyras ir vaikai, buvo lauke, ji išėjo pasižiūrėti. S. L. stovėjo netoli jų laiptinės ir rėkė, keikėsi visokiais žodžiais. Priėjo prie jos, paprašė, kad pasitrauktų nuo jų laiptinės ir nueitų. Kaltinamoji įpykusi griebė pirmą pasitaikiusį akmenį ir metė jai į kairę ranką bei ją sužeidė. Tos vietos, kur įvyko konfliktas, šone yra kelias, kur ir buvo mama, ten paėmė ir akmenį. Kai mama metė į ją akmenį, nuo jos buvo maždaug 3 metru atstumu, ji stovėjo atsisukusi veidu į mamą. Kai mama paėmė akmenį, sutuoktinis ir vaikai buvo visai netoli jų. Akmens metimo faktą galėjo matyti sūnūs ir vyras, kurie buvo prie pat. Kur dingo akmuo nematė. Tada ji dar bandė provokuoti juos, bet jie nuėjo. Vaikai pradėjo verkti, prašė vyro ir jos iškviesti policijos pareigūnus. Vyras paskambino ir iškvietė policijos pareigūnus. Atvyko du vyrai pareigūnai, kurie iš pradžių bendravo su jais ir jie papasakojo kaip viskas įvyko. Po to kalbėjosi su jos mama S. L., kuri nenorėjo bendrauti su pareigūnais, bandė slėptis, bet pareigūnai prašė gražiai bendrauti. Policijos pareigūnai iškvietė tyrėją, kuris pirmiausiai apklausė ją, tada S. L. ir liepė važiuoti kartu. Kaimynai nuo jų gyvenamojo namo gyvena netoli, bet kai buvo įvykis, kaimynų nebuvo. Vėliau kai jau buvo policijos pareigūnai, atėjo I. G.. Iki atvykstant policininkams I. G., V. Š., V. Š. pas mamą nebuvo užėjusios. Jai buvo sužeista ranka, atsirado stipri mėlynė. Kitą dieną iš ryto važiavo darytis kūno apžiūros ekspertizės. Tos dienos konfliktas nebuvo filmuotas, o tyrimui buvo pateiktas vaizdo įrašas iš 2018 m. birželio 16 d. Tyrėją įspėjo, kad tai ne tos dienos įvykis. Nagrinėjamų įvykių metu ji ir mama nevedė bendro ūkio. Po įvykio mama neatsiprašė. Mama yra ir anksčiau mėčiusi akmenimis, bet niekada niekur nesikreipė. Daug kartų bandė taikytis, bet susitaikyti neįmanoma, nes kažkur nuo 2012 m. vyksta konfliktai ir ginčai. Dėl to nusprendė pasistatyti atskirą įėjimą. Nemano, kad ginčus lemia turtiniai dalykai, nes namą pasidalino ir neliko jokių konfliktų. Moralinė žala padaryta dėl sužeistos rankos, kuri skaudėjo ir dar iki dabar skauda. Dėl kilusios konfliktinės situacijos, patirtų sužalojimų ir moralinės žalos pareiškė civilinį ieškinį.

Nukentėjusysis A. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2018 m. birželio 17 d., apie 15:10 val. – 15:15 val. jis ir du jo sūnus buvo lauke, vedė vandentiekį į šiltnamį, o vaikai maudėsi baseine. Atėjusi S. L. pradėjo šmeižti, vadinti necenzūriniais žodžiais. Žmona tuo metu buvo namuose ir išgirdusi, kad S. L. klykia, rėkia, paprašė, kad mama pasitrauktų, neprovokuotų, nes yra nepilnamečiai vaikai. S. L. tai nepatiko, ji priėjo prie šulinio, paėmė akmenį ir sviedė žmonai. Pataikė į kairę ranką. Akmuo buvo nemažas, dviejų jo kumščių dydžio. Vaikai pradėjo prašyti, kad iškviečiau policiją, nes S. L. negalėjo apsiraminti. Modestas pradėjo verkti. Po akmens metimo su žmona bendravo, ji nebuvo geroje būsenoje, skundėsi sukeltu fiziniu skausmu kairėje pusėje, buvo žymė – mėlynė ir kraujas, sužalojimą užfiksavo pareigūnai. Jis iškvietė policiją, pasielgė taip, kaip paprašė vaikai. Kai kalbėjo su Bendruoju pagalbos centru, negali patvirtinti ar sakė, kad S. L. buvo išgėrusi. Atvažiavo pareigūnai. S. L. nenorėjo su pareigūnais bendrauti, įbėgo į vidų, užsidarė patalpose, neįleido, nesutiko su jais šnekėtis ir važiuoti. Jis pasišalino ir išėjo į savo pusę. Po to, tą pačią dieną atvažiavo tyrėjas, kurį iškvietė pareigūnai. Tyrėjas apklausė žmoną, viską surašė, pasakė S. L. pasiimti daiktus, ji sutiko važiuoti ir ją išsivežė. Su tyrėja ieškojo akmens, bet nerado, akmenį S. L. pašalino. Tą pačią diena į namus atvažiavo advokatas. Tyrėjas nurodė žmonai pasidaryti kūno apžiūros ekspertizę ir kartu su žmona kitą dieną, iš pat ryto vyko pas ekspertus. Negali pasakyti ar po šio konflikto žmona kalbėjosi su S. L.. Kai S. L. metė akmenį, pašalinių asmenų kieme nebuvo. Kai buvo atvykę policijos pareigūnai, buvo atėjusi kaimynė V. Civiliniai ginčai tarp žmonos ir S. L. nevyksta.

Liudytojas K. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad žino apie konfliktą, kurio metu mamai pataikė akmeniu. Datos neprisimena, bet pirmiau buvo konfliktas su pagaliu, o konfliktas su akmeniu buvo antras. Tuo metu buvo lauke su broliu. Kaip visada prie jų laiptinės atėjo močiutė, pradėjo rėkti, juos keikti. Tada iš namų išėjo mama ir paprašė močiutės, kad ji nerėktų ir išeitų. Močiutė neišėjo, paėmė akmenį ir pataikė mamai į ranką. Kai metė akmenį, močiutė nuo mamos stovėjo netoli. Mama susiėmusi už rankos stovėjo, sakė, kad skauda, matė mėlynę. Konfliktas vyko tame pačiame kieme. Jo mažesnis brolis galėjo matyti akmens metimą, nes jie buvo kartu lauke, tėtis ir buvo. Tuo metu jie baseine maudėsi, o tėtis šiltnamį tvarkė, vandenį įvedinėjo. Po to kai močiutė metė akmenį mamai į ranką, jie su broliu tėvų paprašė, kad būtų iškviesta policiją, nes jau nebegalima kentėti. Tėvai iškvietė policiją ir policija atvažiavo greitai. Kai atvažiavo policija, nepamena, kur buvo močiutė. Matė advokatą kieme, bet tiksliai nepamena kada jis atvažiavo. Kai vyko konfliktas kaimynai nebuvo atėję. Kaimynai atėjo kai policija atvažiavo, bet neprisimena kiek tiksliai atėjo. Buvo moteris, kurios vardo neprisimena. Šeštadienį taip pat vyko konfliktas, bet po jo nekvietė policijos, nes galvoj, kad viskas praeis, o sekmadienį vėl konfliktas buvo, kurio metu akmenį metė mamai į ranką.

Liudytoja I. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad buvo antras kartas, kada buvo atvažiavusi policija. Buvo sekmadienis, vasara, pietų metas. Kadangi su S. L. sutaria gerai, ją pakvietė ateiti ir išgerti kavos, ji nuėjo. Prieš ateinant gerti kavos buvo tyku, ramu, triukšmo negirdėjo. Gėrė kavą, šnekėjo, sėdėjo prie praviro lango. Kieme tuomet nieko nebuvo. Pamatė, kad važiuoja mašina ir užsuka į kiemą. Pamatė, kad tai buvo policija. Iki kol atvažiavo policija turbūt kokią valandą ar pusę valandos sėdėjo. Policijos pareigūnai išlipę iš mašinos nuėjo toliau, prie pat jų nebuvo atėję ir nieko neklausė. Tada pasigirdo skandalas, riksmai. S. L. dukra pareigūnams pasakė, kad mama girta, prisigėrusi, kad ieško prie jos priekabių. Jos nuomone S. L. buvo blaivi. Iš kitos pusės atėjo policininkas, S. L. žentas, dukra ir abu anūkai. Pareigūnas paklausė kuri iš jų S. L.. Tada S. L. su puodeliais pro duris įėjo į virtuvę ir užsirakino. Pareigūnas pradėjo rėkti kodėl ji bėga, pradėjo atitraukinėti ir daužyti duris. Pro langą S. L. pradėjo šaukti už ką viskas vyksta, kad ji nieko nepadarė ir kad be dukrų niekur nevažiuos. Žentas labai rėkė, visokiais žodžiais kalbėjo. Po to paskambino dukroms ir jos atvažiavo, kai dar buvo S. L.. Atrodo, kad policijos pareigūnai S. L. išsivežė. Kai pradėjo gerti kavą ir iki kol pamatė policijos mašiną S. L. nebuvo išėjusi. Su S. L. dukra L. V. tą dieną nebendravo. Tarp S. L. ir jos žento, dukros, anūkų, viskas vyksta dėl namo.

Liudytoja V. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad žino dėl ko vyksta byla, kadangi tarp proceso dalyvių vyksta konfliktai apie kuriuos žino visa jų gatvė. Atsimena, kad buvo sekmadienis, papietavo su savo mama I. G., kuri vėliau išėjo pas savo kaimynę gerti kavos. Prieš mamai išeinant gerti kavos pas S. L., kita kaimynė V. Š. ir S. L. kalbėjosi. Jai išėjus, gal po 10–15 min. išgirdo, kad atvažiuoja policija ir prasideda triukšmas. Ji nuėjo gelbėti savo mamos ir atėjusi į kiemą pamatė, kad policijos pareigūnas pro langą buvo iššokęs į virtuvę. Dukra L. V. su vyru A. V. tempė S. L.. Kalbėjo su L. V., A. V. ir policijos pareigūnu. Ji bandė juos drausminti, klausdama ką jie daro su pagyvenusia moterimi. L. V. sakė, kad ją skriaudžia, bet konkrečiai kur sužeidė nepasakė. Policijos pareigūnas pasakė, kad gavo iškvietimą ir atlieka savo darbą, ji pasakė, kad žentui reikėtu policiją kviesti, o ne motinai. A. V. S. L. atžvilgiu baisius keiksmažodžius sakė. Norėjo pasiimti savo mamą, bet policijos pareigūnai neleido. Tą dieną nebuvo jokio triukšmo, buvo ramu, kadangi jų namai priešais, viskas girdisi. Triukšmas prasidėjo po to, kai atvažiavo policija. Triukšmai ten būna kas antrą, trečią dieną, nuolatos pareigūnai vyksta. Triukšmai trunka jau 8 metus. Visi keiksmažodžiai būna mamos S. L. atžvilgiu, bet atsakas būna ir iš S. L. pusės. Su L. V. ir A. V. pasisveikina, bendrų reikalų neturi. Kai su jais bendravo, jie pasakė, kad su S. L. neįmanoma bendrauti. Visų pažįstamų nuomone konfliktai vyksta dėl turto, žemės. Jai to niekas nesakė, bet ji susidarė tokią nuomonę.

Liudytojas V. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad atvažiavo į kaimą pagal iškvietimą. Metų laiko nepamena. Atvažiavus į kiemą, lauke, kairėje stovėjo ponia (liudytojas rodo į kaltinamąja) su dviem ar trimis draugėmis. Iš kitos pusės atėjo vyras ir moteris ir pasakė, kad ponia akmenimis metė į juos ar į mašiną. Kiek atsimena pataikė į ranką. Moteriai ant rankos kažkas buvo, mėlynė, įdubimas, kaip ir užgijusi žaizda, tiksliai neatsimena. Tūrėtų būti nuotrauka. Nuėjus pabendrauti su kaltinamąja sekėsi sunkiai, kadangi ji rėkavo, šūkavo. Paprašė kaltinamosios dukros parodyti įrašą telefone, kaip į juos mėto akmenis. Porininkas nuėjo pareiškimo paimti, kad galėtų išvežti kaltinamąją į komisariatą. Pareiškimą rašė vyras ar moteris. Po to turėjo išvežti kaltinamąją, bet nepavyko, kadangi tiek ji pati, tiek draugės pradėjo šūkauti, kad jos neimtų, bandė paimti už rankos, mosikavosi rankomis, pradėjo bėgti į namus, duris uždarinėti ir užsidarė namuose. Vėliau išprašė, kad duris atidarytų. Iš kitos pusės atėjusi kaimynė sakė, kad kaltinamąją kažkaip provokuoja. Su kaltinamąja moterimi nebuvo įmanoma susikalbėti, todėl iškvietė dar vieną ekipažą. Atvažiavo kaltinamosios dukros ir kažkoks advokatas, gali būti tas (liudytojas rodo į kaltinamosios gynėją advokatą Vidmantą Martyšių). Kai atvažiavo advokatas, jis tuo metu rašė tarnybinį. Neprisimena ar kaltinamąją pavyko išvežti į komisariatą, neprisimena ar jų ekipažas ar kitas ekipažas galėjo išvežti, bet jei nukentėjusysis rašo pareiškimą, bet kuriuo atveju privaloma asmenį išvežti. Jei nukentėjusiajam sukelti sužalojimai ir jei jie matomi, tada sužalojimus užfiksuoja. Jų ekipažas buvo pirmasis, kuris reagavo į įvykį, antrasis ekipažas buvo operatyvinė grupė, kuri vėliau pasiliko, apklausinėjo asmenis.

Liudytoja V. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tikslios datos neprisimena, bet buvo sekmadienis, apie pusę 12:00 val. kai atėjo S. L. ir pasiprašė paimti pora kibirų vandens. Jos pasikalbėjo, ji pasiūlė paimti sulčių ir S. L. išėjo. Po 10 min. ji jai paskambino ir pasiūlė ateiti pasimatuoti kraujo spaudimo. Išeidama iš namų įpylė pusė litro buteliuko obuolių sulčių. Tada ji nuėjo pas S. L., abi pasimatavo spaudimą, kadangi buvo geras oras išėjo į verandą pasėdėti. Vėliau S. L. pakviesta išgerti kavos, atėjo kaimynė I. G.. Joms besėdint įvažiavo policijos mašina, buvo apie pusė 13:00 val. Nuo jos atėjimo gal buvo praėję valanda laiko iki policijos atvažiavimo. Policija apie pusė 13:00 val. atvažiavo. 12:00 val. susileido insuliną, tiksliai žiūrėjo į laikrodį. Iki atvažiuojant policijai S. L. nebuvo pasišalinusi nuo jų. Prieš jai ateinant vandens jokių konfliktų nebuvo, nieko negirdėjo, nematė nei V., nei V.. Policijos pareigūnai prie jų pribėgo, nepasisveikino, tik paklausė, kuri iš jų yra S. L.. S. L. prisistačius, policijos pareigūnai pasakė greitai rinktis dokumentus ir važiuoti kartu su jais. Ji be dukros nesutiko važiuoti, visi dokumentai buvo pas jos dukrą ir įėjusi užsirakino. Tuo momentu pasirodė V. ir L. V. pasakė, kad jai metė su akmeniu, rodė ranką. Ji pasakė L. V., kad gal ravėdama daržą įsibrėžė ranką. Jokios mėlynės nebuvo. Įėjęs A. V. pradėjo sakyti, kad ji, I. G. ir S. L. buvo girtos. Policijos pareigūnas pastūmė I. G., griebė už turėklo ir už palangės, lipo pro pravirą langą. Pati S. L. išėjo iš namų, nesipriešino. Kai policijos pareigūnas išėjo su S. L., ji sėdėjo ant suoliuko. Po to atėjo V. Š.. S. L. liko verandoje, o policijos pareigūnas padavė kažkokius popierius L. V.. A. V. piktai aiškino ką rašyti. Vėliau atvažiavo tyrėja. S. L. nuvežė į areštinę ar policiją. Nematė, kad L. V., A. V. ir S. L. būtų susibarę ar susiginčiję. S. L. padalinusi namą ir žemę per pusę. S. L. yra nervinis ligonis ir mato, kaip iš jos tyčiojasi, ją keikia ir filmuoja, kaip vyksta nuolatiniai konfliktai. Netiki, kad ji gali smurtauti prieš A. V. ir L. V.. Nuo S. L. gyvena 50 m. atstumu, tvora skiria namus ne toliau 15 m., ji gerai mato jos abi namo pusės, įvažiavimą. Šeštadienį, prieš konfliktą, nieko negirdėjo, tik matė, kaip vaikščioja S. L. fotografuodami, bet tada nebuvo nieko, niekas netriukšmavo. Prieš tai buvusio konflikto nematė ir negirdėjo.

Liudytojas V. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu atlikinėjo dauguma procesinių veiksmų, ruošė bylą procesiniam sprendimui.

Parodžius liudytojui 1 t., b. l. 138–139, esantį USB rakto ir jame esančio vaizdo–garso įrašo apžiūros protokolą bei USB laikmeną liudytojas patvirtino, kad yra taip, kaip parašyta protokole. Papildomai peržiūrėjus vaizdo įrašą liudytojas parodė, kad apžiūrėjo USB laikmenoje esantį failą, pavadinimu „2018“. Įrašas pateiktas nukentėjusiosios, kuri paaiškino dėl įvykio. Iš peržiūrėto vaizdo įrašo matosi, kad yra diena. Neprisimena ar tai buvo šeštadienis, ar penktadienis. Įrenginio filmavimo duomenų, būtent konkrečios datos nėra. Iš vaizdo įraše viršuje esančios nuorodos matyti, kad buvo 2018 m. liepos 13 d., 00:55. 2018 m. liepos 13 d. datą nurodė iš failo aprašymo duomenų. Reikia tikėti nukentėjusiąja, kad pateikė teisingus duomenis.

Iš 2018 m. birželio 17 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjo J. V. rezoliucija matyti, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl fizinio skausmo sukėlimo šeimos nariui pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje (1 t., b. l. 107).

Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad:

2018 m. birželio 17 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole L. V. nuo 17:34 val. iki 17:40 val. pareiškė, kad 2018 m. birželio 17 d., apie 16:00 val., (duomenys neskelbtini), motina S. L. metė į ją akmenį, pataikė į kairę ranką. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (1 t., b. l. 107).

2018 m. birželio 17 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota įvykio vietos apžiūra, pradėta 17:49 val. Protokole nurodyta, kad įvykio vietos apžiūros atlikimo vieta yra (duomenys neskelbtini). Apžiūros objektas – namo kiemas. Kiemas palei kelią, auga medeliai. Įvažiavus į bendrą kiemą, kairėje pusėje yra dviejų aukštų namas. Įėjimas į namą yra kairėje pusėje. Namo gale yra dar vienas įėjimas į namo vidų. Priešais yra medine tvora aptverta kiemo teritorijos dalis, stovi šuns būda, toliau pavėsinė. Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nestebima (1 t., b. l. 108–109).

Iš 2018 m. birželio 18 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 1990/2018(01) matyti, kad: L. V. padarytas odos nubrozdinimas kairiame žaste, kietu buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2018 m. birželio 17 d.). Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Neatmetama galimybė, kad nustatytas sužalojimas galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu būdu. Nustatytas sužalojimas padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu ir nėra būdingas griuvimui ant kieto, buko, lygaus paviršiaus. Nustatyto sužalojimo vieta yra pasiekiama ranka. Nustatyto sužalojimo vietoje individualių požymių, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie žalojusį daiktą (įrankį), neužsifiksavo (1 t., b. l. 125).

Iš 2018 m. liepos 17 d. atliktos akistatos matyti, kad tarp nukentėjusiosios L. V. ir įtariamosios S. L. prieštaravimų pašalinti nepavyko. L. V. parodė, kad patvirtina, kad jos mama S. L. smurtavo – metė akmenį į ją ir sužeidė jos kairę ranką. Buvo jos nepilnamečiai vaikai, vyras, yra video įrašas. Įvykio metu nedalyvavo nei viena kaimynė, buvo tik jų šeima – V. Motina užsipuolė ją be jokios priežasties jų kieme. Į advokato Vidmanto Martyšiaus klausimą, kad jo ginamajai 2018 m. birželio 18 d. pareikštame įtarime nurodyta, kad konfliktas įvyko 2018 m. birželio 17 d., sekmadienį apie 16.00 val., ar ji patvirtina šiuos duomenis, L. V. atsakė, kad įvykis buvo sekmadienį, bet tikslaus laiko negali patvirtinti, ar buvo būtent 16: 00 val. Į advokato Vidmanto Martyšiaus klausimą L. V. – kas pasiruošė ir filmavo šį tariamą 2018 m. birželio 17 d. įvykį 16:00 val., atsakė, kad nepamena, kad būtų filmuota 16: 00 val. Į advokato Vidmanto Martyšiaus klausimą – ar tarp jos ir jos sutuoktinio iš vienos pusės, ir įtariamosios S. L., iš kitos pusės vyksta buitiniai ar teisiniai ginčai dėl jai priklausančio namo dalies ir namo priklausinių, L. V. atsakė, kad teisme nėra bylų su įtariamąją dėl nuosavybės. Į advokato Vidmanto Martyšiaus klausimą – ar per paskutinius 2 mėnesius buvo gavusi pasiūlymą iš įtariamosios dėl namo pasidalinimo, L. V. atsakė, kad gavo pasiūlymą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo. Akistatos metu S. L. parodė, kad jos dukra L. V., buvo anksčiau labai gera, dabar nežino ko jai reikia, vyksta konfliktas dėl jos namo dalies. Girdėjo L. V. parodymus – neėmė jokio akmens, nei netrenkė, nei metė. Buvo liudytojai: I. G., V. Š. Jokio smurto nebuvo, ji (L. V.) viską meluoja (1 t., b. l. 133–136).

Iš 2018 m. liepos 19 d. Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus atsakymo į paklausimą matyti, kad 2018 m. birželio 17 d. Centro informacinėje sistemoje užregistruotas vienas pranešimas dėl įvykio adresu (duomenys neskelbtini). Skambinta iš telefono, kurio abonento numeris (duomenys neskelbtini) (A. V.). Skaitmeninės garso įrašo kopija išsiųsta el. pašto adresu (duomenys neskelbtini). Garso įrašų rinkmenų pavadinimai sudaryti pagal įrašų datą ir įrašų pradžios laiką (1 t., b. l. 118).

Iš 2018 m. birželio 17 d., 15:387:07 val. padarytos Bendrojo pagalbos centro užfiksuoto pokalbio stenogramos matyti, kad atsiliepus operatorei, vyras praneša, kad norėtų iškviesti policijos ekipažą į (duomenys neskelbtini), patikslina adresą, kad (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad uošvė kelia problemas. Operatorei pasitikslinus kas nutiko, pranešėjas nurodo, kad vaikšto, mėto akmenimis. Nurodo, kad taip daro uošvė – žmoną akmenimis „traigo", jį ir vaikus. Vaikai išsigandę sėdi ir bijo, prašo kviesti policiją. Nurodo, kad uošvė nevaldoma moteris, yra išgėrusi. Paklaustas prisistato A. V., nurodo, kad atsiųstų pareigūnus, greitosios kol kas nereikia (1 t., b. l. 119–120).

Iš 2018 m. liepos 17 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusiųjų įgaliotas atstovas – advokatas Romas Jonuška pateikė USB laikmeną (1 t., b. l. 137).

Iš 2018 m. rugpjūčio 23 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuoto 2018 m. liepos 17 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateiktos USB laikmenos apžiūros matyti, kad apžiūrėtas laikmenoje esantis vaizdo – garso įrašas, turintis reikšmės tyrimui. Apžiūros atlikimo eiga: pats apžiūrimas daiktas yra USB raktas, tai duomenų – informacijos patalpinimo įrenginys, mediniu korpusu, mediniu dangteliu. Ant korpuso vienos pusės yra užrašai – „TECHNO", po juo užrašas „NICOL" – šitie užrašai yra stačiakampio formos rėmelyje, po rėmeliu yra užrašas www.tn-europe.com. USB raktas įstatomas į darbinio kompiuterio lizdą, užėjus į nuorodą „COMPUTER", darbalaukyje atsiranda nuoroda „Removable Disk (E:)", po ja – 5.54 GB free of 7.48 GB, atsistojus, išsiskleidžia USB laikmenoje (rakte) esanti informacija, esantys failai, nuotraukos. Tyrimą dominantis failas yra vaizdo – garso aplankas (failas), pavadintas „2018", toliau eilutėje yra „2018.07.13 00:05 MP4 Video, 4.643 KB", kurio trukmė 00.59 min. Atidarius aplanką ekrane pasirodo vaizdas – dalis namo kiemo, matoma gulbės figūra, stalas, suoliukai, automobilis, girdisi lojantis šuo, pasirodo moteris, kuri atpažįstama kaip S. L., kuri eina šonu link stovinčio automobilio galo, užeina už jo (matoma namo dalis) ir pasimato kitas automobilis, stovintis priekiu. Per šuns lojimą aiškiai nesigirdi visi tariami žodžiai. S. L. sako: „Primušiau", A. V.: „Ubage.." S. L. sako: „Ką tu man, filmuosi" ir pasigirsta ne mažiau kaip du garsai, primenantis spardymą. 00.13 pasigirsta moters balsas, galimai L. V., kuri sako: „Kodėl tu mašiną dauži". Loja šuo. S. L. kažką sako apie filmavimą, o L. V.: „Ko čia mašiną daužai". S. L. eina takeliu prie namo kampo ir sako: „Kur akmuo", po to pasilenkia sakydama „kur akmuo, von (neaiškus žodis)" ir eina į priekį dešine pusiau pakelta ranka, joje kažką laikydama (galimai akmenį). L. V. sako: „Bandyk", , o S. L.: „Bliat, bybį dėjau, trys minty" ir eina – matosi jos nugara tarp automobilių. Pasirodo šuo, kuris nenustoja loti, tad per jo lojimą nesigirdi ką sako A. V.. S. L., priėjusi prie kito namo kampo, pasilenkia, paima į ranką kažką ir sviedžia – pasigirsta garsas, kaip kažkam atsitrenkus. Po to nusikeikia necenzūriniais žodžiais, o A. V. pasakė: „Palauk, tuoj atvažiuos". S. L. pradingsta už namo kampo. Viso vaizdo – garso įrašo trukmė 00.59 min. (1 t., b. l. 138-139).

Vaizdo įrašas peržiūrėtas ir 2019 m. balandžio 4 d. teisiamojo posėdžio metu, suteikiant proceso dalyviams teisę pateikti pastabas dėl peržiūrėto vaizdo įrašo (2 t., b. l. 166-170).

2.1. Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja jam pačiam kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Taigi įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar jais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, Nr. 2K-P-89/2014, Nr. 2K-166-699/2018). Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Nors kaltinamoji S. L. neprisipažino padariusi jai inkriminuojamus nusikalstamus veiksmus ir parodė, kad nukentėjusioji ją apkalba, tačiau teismas šias išvadas daro įvertinęs įrodymų visumą. Nukentėjusioji L. V. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu, nuosekliai ir aiškiai nurodė aplinkybes, prie kurių ji patyrė mamos – S. L. smurtą. Nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir tiesiogiai įvykę matę liudytojai A. V. bei K. V., kurie parodė, kad kaltinamoji metė akmenį ir pataikė į nukentėjusiosios ranką. Liudytojai matė nukentėjusiajai padarytą sužalojimą ir parodė, kad ji skundėsi skausmu. Nusikalstamos veikos pasekmės – nukentėjusiosios sužalojimų pobūdis ir mastas, t. y. nesunkus sveikatos sutrikdymas – nustatyti teismo medicinos specialisto išvada, kurių patikimumas ir objektyvumas teismui nekelia abejonių. Teismas pažymi, kad nukentėjusios parodymai iš esmės sutampa su 2018 m. birželio 18 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1990/2018 (01) konstatuotomis aplinkybėmis (1 t., b. l. 125). Sugretinus specialisto išvadoje konstatuotus sužalojimus, sužalojimų atsiradimo mechanizmą su nukentėjusios parodymais, duotais tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu, akivaizdu, kad specialisto išvadoje konstatuotus sužalojimus nukentėjusioji patyrė jos nurodytomis aplinkybėmis. Teisminio bylos nagrinėjimo metu taip pat nenustatyta, kad iki konflikto su S. L., nukentėjusioji L. V. buvo susižalojusi, sumušta ar buvo patyrusi konstatuotų sužalojimų. Taip pat pažymėtina, kad nukentėjusiosios parodymus patvirtina procesinių veiksmų atlikimo protokole – 2018 m. birželio 17 d. 15:38:07 Bendrojo pagalbos centro užfiksuoto pokalbio stenograma, 2018 m. birželio 17 d. nuo 17:34 val. iki 17:40 val. L. V. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką, užfiksuotos aplinkybės. Nors nurodyti įrodymai yra išvestiniai, tačiau juose užfiksuotos aplinkybės susiklosčiusios iš karto po įvykio, juose užfiksuota pirminė informacija. Vertindamas liudytojų I. G., V. Š., V. Š. parodymus, teismas pažymi, kad pagal teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, nurodytos liudytojos konflikto tarp S. L. ir L. V. tiesiogiai nematė. Bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, kad liudytojos pas S. L. atėjo jau po fizinio smurto prieš nukentėjusiąją panaudojimo. Nors liudytoja V. Š. nurodė, kad policija atvažiavo apie 12:30–13:00 val., tačiau Bendrojo pagalbos centro pateiktais duomenimis nustatyta, kad policija buvo kviečiama - 15:38:07, kas kelia liudytojos parodymų patikimumu. Vertinant liudytojų I. G., V. Š., V. Š. parodymus svarbu pažymėti, kad dieną prieš įvykį kaltinamoji akmenimis apmėtė automobilį, buvo kilęs konfliktas. Šis įvykis buvo nufilmuotas, vaizdo įrašas peržiūrėtas teismo posėdžio metu. Nors šis vaizdo įrašas nesusijęs su nagrinėjamu įvykiu, tačiau iš jo galima daryti išvadą apie kaltinamosios ir liudytojų I. G., V. Š., V. Š. parodymų patikimumą. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji parodė, kad niekada nėra mėčiusi akmenimis, liudytoja V. Š. parodė, kad dieną prieš konfliktą, triukšmo negirdėjo, niekas netriukšmavo. Peržiūrėtas vaizdo įrašas paneigia kaltinamosios, taip pat liudytojos V. Š. parodymus, todėl teismas kaltinamosios ir liudytojos parodymus laiko nepatikimais.

Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kaip tai numatyta BPK 20 straipsnyje, teismas pripažįsta įrodyta, kad S. L. 2018 m. birželio 17 d., apie 15:30 val., kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, panaudojo fizinį smurtą prieš savo dukrą L. V., t. y. tyčia metė į L. V. akmenį, pataikydama į jos kairę ranką, tuo padarė nukentėjusiajai L. V. odos nubrozdinimą kairiame žaste, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu ir sukėlė jai fizinį skausmą. Pagal teisminio nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, teismas kaltinamosios S. L. veiksmus kvalifikuoja pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

3. Dėl bausmių skyrimo

Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nustatymas yra viena iš būtinų bausmės individualizavimo sąlygų. Nagrinėjamoje byloje S. L. atsakomybę sunkinančių ar atsakomybę lengvinančiu aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas S. L. bausmes, vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalies, BK 61 straipsnio nuostatomis. Skirdamas bausmes teismas įvertina padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir laipsnį – padaryti du nesunkūs nusikaltimai, iš kurių vienas prieš kaltinamosios artimą giminaitį, į kaltės forma – tiesioginę tyčią, taip pat įvertinamos nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės, atsižvelgiama į tai, kad nusikalstamos veikos nesukėlė sunkių padarinių. Individualizuodamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas teismas atsižvelgia ir į kaltinamosios asmenybę apibūdinančius duomenis, iš kurių matyti, kad kaltinamoji neteista (2 t., b. l. 25), administracine tvarka nebausta (2 t., b. l. 45–46), serganti vidutinio sunkumo depresija (2 t., b. l. 51) ir dėl to gydoma ambulatoriškai (2 t., b. l. 61), yra pensininkė, kartu atsižvelgiama ir į kaltinamosios bei nukentėjusiųjų įtemptus tarpusavio konfliktiškus santykius. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai, įskaitant ir galimybės ateityje daryti nusikalstamas veikas apribojimas, bus pasiekti paskyrus kaltinamajai sankcijose už padarytas nusikalstamas veikas numatytas bausmes – laisvės apribojimą, jų dydį parenkant artimą baudžiamojo įstatymo numatytam minimumui.

Į paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas, kai S. L. buvo sulaikyta nuo 2017 m. gruodžio 7 d. 16:27 val. iki 2017 m. gruodžio 8 d. 14:49 val. (1 t., b. l. 74,76) ir nuo 2018 m. birželio 17 d., 18:00 val. iki 2018 m. birželio 18 d. 15:16 val. (2 t., b. l. 2,5), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

4. Dėl bausmių bendrinimo

BK 63 straipsnio 4 dalis įpareigoja teismą, bendrinant bausmes iš dalies sudedant, nurodyti pridedamos bausmės dalies parinkimo motyvus. Parenkant konkretų bausmių bendrinimo būdą ir nurodant pridedamos bausmės dalies motyvus, teismas pažymi, kad S. L. nusikalstamos veikos padarytos prieš asmenis, kuriuo pagal bylos duomenis sieja konfliktiniai santykiai, padarytos nusikalstamos veikos pagal savo pavojingumą labai nesiskiria, sunkių padarinių nesukėlė, todėl bausmės bendrintinos iš dalies jas sudedant, prie griežtesnės bausmės pridedant bausmės dalį už kitą nusikalstamą veiką parinktina artima įstatymo numatytam vidurkiui.

5. Dėl civilinių ieškinių

Nukentėjusieji A. V. ir L. V. pareiškė civilinį ieškinį dėl 6000 eurų neturtinės žalos atgynimo, kiekvienam iš jų priteisiant po 3000 eurų (2 t., b. l. 91–93).

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertinti turi teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Minėti principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iš dalies, pvz., padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymą. Dėl to teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Pagal teismų praktiką asmenims, patyrusiems nežymius sveikatos sutrikdymus, priteistų neturtinių žalų dydžiai paprastai yra nuo 100 eurų iki 1000 eurų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-316-222/2016, Nr. 2K-393-489/2017, Nr. 2K-430-895/2017, Nr. 2K-220-689/2018; Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-387-497/2017, Nr. 1A-128-209/2017; Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiai baudžiamosiose bylose Nr. 1A-16-195/2018, Nr. 1A-250-497/2018). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nukentėjusieji dėl nusikalstamų veikų patyrė fizinį skausmą, dėl kurių patyrė nepatogumus. Parinkdamas konkretų priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai nukentėjusiesiems sukeltas nežymus sveikatos sutrikdymas liekamųjų reiškinių nesukėlė. Teismas pažymi ir tai, kad tarp kaltinamosios ir nukentėjusiųjų vyksta nuolatiniai nesutarimai, iš nukentėjusiųjų ir kaltinamosios parodymų akivaizdu, kad nei viena iš konfliktuojančių šalių nededa pastangų atkurti taiką ir gera morale paremtą bendravimą. Parenkant konkretų priteistinos neturtinės žalos dydį atsižvelgtina ir į pagrįstus kaltinamosios interesus. Bylos medžiaga nustatyta, kad kaltinamoji S. L. yra senyvo amžiaus, našlė, turinti tiek fizinės, tiek psichinės sveikatos sutrikimų, jos pajamas sudaro tik gaunama senatvės pensija. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir teismų praktikoje nusistovėjusią žalos dydžio nustatymo praktiką, nukentėjusiajam A. V. ir nukentėjusiajai L. V. iš kaltinamosios priteistina neturtinės žalos suma mažintina, ir kiekvienam iš jų priteistina po 100 eurų neturinei žalai atlyginti.

6. Dėl atstovavimo išlaidų

BPK 106 straipsnio 2 dalyje be kita ko numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusieji A. V. ir L. V. patyrė 1000 eurų išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti (2 t., b. l. 103–104). Atsižvelgiant į tai, kad advokatas Romas Jonuška nukentėjusiųjų interesus atstovavimo tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, dalyvavo visuose teisiamuosiuose posėdžiuose, rengė procesinius dokumentus, išlaidos laikytinos pagrįstomis, todėl jos priteistinos iš kaltinamosios S. L..

7. Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai

Kaltinamajam S. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą (1 t., b. l. 77; 2 t., b. l. 6–7).

Daiktus, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – medinį pagalį, saugomą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viliaus rajono policijos komisariato daiktinių įrodymų saugojimo kameroje (1 t., b. l. 30–31), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti, o vokus su DVD-R laikmena ir USB raktu, palikti saugoti byloje..

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

S. L. pripažinta kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti:

- pagal BK 140 straipsnio 1 dalį 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausme;

- pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 24:00 val. iki 5:00 val.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir galutinę subendrintą bausmę S. L. skirti

laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 24:00 val. iki 5:00 val.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityti laiką išbūta laikinajame sulaikyme nuo 2017 m. gruodžio 7 d. iki 2017 m. gruodžio 8 d. ir nuo 2018 m. birželio 17 d. iki 2018 m. birželio 18 d., vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kardomoji priemonė S. L. – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nukentėjusiųjų A. V. ir L. V. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš S. L. nukentėjusiųjų A. V. ir L. V. naudai po 100 (vieną šimtą) eurų kiekvienam neturtinės žalos atlyginimo.

Išieškoti iš S. L. nukentėjusiųjų A. V. ir L. V. naudai 1000 (vieną tūkstantį) eurų proceso išlaidų.

Daiktus, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – medinį pagalį, saugomą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viliaus rajono policijos komisariato daiktinių įrodymų saugojimo kameroje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti, o vokus su DVD-R laikmena ir USB raktu, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėjas Mindaugas Povilanskas