- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-10
- Bylos Nr.
- 1A-441-312/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-63912-2017-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė (pirm.), Ernestas Rimšelis, Laureta Ulbienė
- Nuteistasis
- S. L.
- Nukentėjusysis
- L. V., A. V.
- Advokatai
- Romas Jonuška, Vidmantas Martyšius
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės (kolegijos pirmininkė), Ernesto Rimšelio, Lauretos Ulbienės,
viešame teismo posėdyje žodinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios S. L. gynėjo advokato Vidmanto Martyšiaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. balandžio 17 d. nuosprendžio, kuriuo ji pripažinta kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirta trijų mėnesių laisvės apribojimo bausmė, taip pat ji pripažinta kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir jai paskirta keturių mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 24.00 val. iki 5.00 val. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir S. L. paskirta galutinė subendrinta šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 24.00 val. iki 5.00 val. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2017 m. gruodžio 7 d. iki 2017 m. gruodžio 8 d. ir nuo 2018 m. birželio 17 d. iki 2018 m. birželio 18 d., vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms. Nukentėjusiųjų A. V. ir L. V. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš S. L. nukentėjusiųjų A. V. ir L. V. naudai priteista po 100 eurų kiekvienam neturtinei žalai atlyginti, taip pat iš S. L. nukentėjusiųjų A. V. ir L. V. naudai priteista 1 000 eurų proceso išlaidų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. S. L. nuteista už tai, kad ji 2017 m. gruodžio 7 d., apie 15.55 val., savo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, žodinio konflikto metu tyčia tris kartus mediniu pagaliu sudavė savo dukters L. V. kartu gyvenančiam sutuoktiniui (savo žentui) A. V., o būtent: du kartus mediniu pagaliu sudavė jam į dešinį petį ir vieną kartą į galvos sritį, tokiu būdu padarydama nukentėjusiajam A. V. odos nubrozdinimą dešinio momens srityje, tai yra sužalojimą, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu, ir sukėlė fizinį skausmą. Tokiais savo veiksmais S. L. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
2. Taip pat nuteista už tai, kad ji 2018 m. birželio 17 d., apie 15.30 val., kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį – dukterį L. V., tai yra tyčia metė į L. V. akmenį, pataikydama šiai į kairę ranką, tokiu būdu padarydama nukentėjusiajai L. V. odos nubrozdinimą kairiame žaste, tai yra sužalojimą, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu, ir sukėlė fizinį skausmą. Tokiais savo veiksmais S. L. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
3. Apeliaciniu skundu nuteistosios S. L. gynėjas advokatas Vidmantas Martyšius prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. balandžio 17 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį - S. L. išteisinti, neįrodžius jos dalyvavimo padarant BK 140 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytas nusikalstamas veikas, atmesti nukentėjusiųjų A. V. ir L. V. patikslintą civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo.
4. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis dalyje dėl 2017 m. gruodžio 7 d. padaryto nusikaltimo nepagrįstas išsamiu ir nešališku nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu. Nuteistoji veikė neperžengdama būtinosios ginties ribų ir pati tapo smurtą patyrusiu asmeniu. Ji, būdama žemo ūgio, senyvo amžiaus (75 metai) ir turinti fizinės ir psichinės sveikatos sutrikimų, negalėjo kitaip apsiginti nuo užpuoliko - jauno tvirto vyro (jos žento) A. V., dirbančio apsaugos darbuotoju ir turinčio antrankius. Teismas, spręsdamas S. L. kaltės klausimą, netinkamai įvertino baudžiamosios bylos duomenis bei padarė objektyviai tiesai prieštaringas išvadas, nes nepagrįstai vadovavosi tik A. V. ir jo sūnaus K. V. kaltinančiais parodymais, o S. L. teisinantys įrodymai liko netirti. Iš šių asmenų parodymų turinio matyti, jog konflikto pradžioje vaikų kieme nebuvo ir nebuvo būtinybės jų ginti, o bandymas surakinti antrankiais seną ir ligotą moterį ir jos gynimasis pagaliu nuo žento buvo reikalingas tik tam, kad vaizdo medžiagos pagalba pabandyti įrodyti tariamą S. L. smurtą prieš nukentėjusįjį. Iš specialistų išvadų matyti, kad nuteistosios sužalojimai yra daug rimtesni, o į baudžiamąją bylą pateikti fragmentiški vaizdo įrašai tik patvirtina pastarosios veiksmų atitiktį būtinosios ginties požymiams.
5. Apeliaciniame skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl 2018 m. birželio 17 d. nusikaltimo padarytos vadovaujantis tik nukentėjusiosios L. V. ir suinteresuotų asmenų (jos sutuoktinio A. V. ir sūnaus K. V.) parodymais, kurie nelaikytini objektyviais, nes buvo paneigti nesuinteresuotų bylos baigtimi liudytojų - kaimynių I. G., V. Š., V. Š. parodymais, iš kurių matyti, kad 2018 m. birželio 17 d. kieme konflikto nebuvo. Nukentėjusiosios L. V. atstovo policijai pateiktas klaidinantis vaizdo įrašas nebuvo susijęs su aptariamu įvykiu ir tik nuteistosios gynėjo dėka į tai buvo atkreiptas dėmesys. Šioje baudžiamojoje byloje nėra pakankamai patikimų įrodymų dėl nuteistosios S. L. kaltės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, todėl ji turi būti išteisinta. Dėl aštuonerius metus iš artimiausių žmonių patiriamo psichologinio smurto (ginčas vyksta dėl gyvenamojo namo dalių naudojimo) nuteistoji jaučia kasdienius suvaržymus, dėl kurių negali dalyvauti visuomeniniame - bažnytiniame gyvenime.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
7. Teismo posėdžio metu nuteistosios gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė ir nukentėjusiųjų atstovas prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
Apeliacinis skundas atmestinas.
8. Pirmosios instancijos teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, pripažino S. L. kalta, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Skirtingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismo išvados grindžiamos ne tik suinteresuotų asmenų - nukentėjusiųjų A. V. ir L. V. bei jų sūnaus K. V. parodymais. Sprendžiant dėl S. L. kaltės buvo vertinama surinktų įrodymų visuma – nuteistosios ir liudytojų parodymai, specialisto išvados, vaizdo įrašų medžiaga ir rašytiniai baudžiamosios bylos duomenys, nurodoma, kodėl vieni įrodymai vertinami kritiškai ir atmetami, o kitais vadovaujamasi. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuteistosios kaltę pagal BK 140 straipsnio 1 dalį paneigiantys įrodymai liko neištirti, vis dėlto, pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo būtinosios ginties sąlygas ir pagrįstai nustatė, kad nagrinėjamu atveju, taikyti šio instituto nėra teisinio pagrindo. Baudžiamojoje byloje nesurinkta jokių duomenų, leidžiančių A. V. elgesį vertinti kaip pavojingą kėsinimąsi, nuo kurio S. L. buvo priversta gintis. Kaip nustatyta baudžiamosios bylos duomenimis, ji pirmoji priėjo prie nukentėjusiojo, rankoje laikydama medinį beveik vieno metro ilgio pagalį, tuo metu A. V. antrankių ar kitokių pavojingų daiktų neturėjo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad nuteistajai inkriminuoti smurtinio pobūdžio veiksmai, atlikti dar prieš nukentėjusiajam ją surakinant antrankiais, todėl tokie veiksmai negali būti vertinami kaip būtinoji gintis. Nors S. L. ir yra žemo ūgio, senyvo amžiaus, turinti sveikatos sutrikimų, iš vaizdo įrašų matyti, kad jai netrūko fizinių jėgų minėtu mediniu pagaliu ne kartą suduoti A. V. bei kitokiais aktyviais veiksmais priešintis surakinimui antrankiais. Sutiktina, kad konflikto pradžioje vaikų kieme nebuvo, vis dėlto, A. V. parodymai, kad antrankiais surakinti nuteistąją jis nusprendė, siekdamas apsaugoti save ir savo vaikus, yra pagrįsti. Iš baudžiamojoje byloje esančių vaizdo įrašų, liudytojų K. V. ir V. (V.) M. parodymų matyti, kad S. L. iš tiesų elgėsi agresyviai, rankoje laikė medinį pagalį, juo mosikavo, grasino, necenzūrinius žodžius vartojo ne tik prieš nukentėjusįjį (savo žentą), bet ir prieš filmuojantį nukentėjusiojo sūnų (savo anūką). Nuteistajai nustatyti sužalojimai, t. y. poodinės kraujosruvos ant rankų (žaste, dilbyje, plaštakose), galėjo atsirasti būtent pasipriešinimo surakinimui ir jau esant surakintai metu.
9. Taigi, pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs nukentėjusiųjų L. V. ir A. V. parodymus, liudytojų I. G., V. Š., V. M. ir K. V. parodymus, S. L. pirmosios apklausos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, specialisto išvadą, vaizdo įrašų turinį, laikė juos patvirtinančiais S. L. kaltę pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Apeliacinės instancijos teismas pritaria tokiai pozicijai ir laiko, kad, priimdamas nuosprendį, pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalies nuostatomis, todėl abejoti jo objektyvumu nėra teisinio pagrindo.
10. Skirtingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų pakanka ir S. L. kaltei pagal BK 140 straipsnio 2 dalį pagrįsti. Tai, kad S. L. 2018 m. birželio 17 d. vykusio konflikto metu panaudojo fizinį smurtą prieš savo dukterį L. V., mesdama į ją akmenį ir pataikydama į kairę ranką, patvirtina ne tik nukentėjusiosios, bet ir liudytojų A. V. bei K. V. parodymai, taip pat ir specialisto išvada, pokalbio su Bendruoju pagalbos centru (toliau – BPC) stenograma, nukentėjusiosios pareiškimas. Apeliaciniame skunde L. V., A. V. ir K. V. parodymai laikomi nepatikimais, kadangi juos paneigia liudytojų I. G., V. Š., V. Š. parodymai. Vis dėlto, su tokiais apeliacinio skundo teiginiais sutikti nėra jokio pagrindo. Šios liudytojos konflikto tarp nuteistosios ir nukentėjusiosios tiesiogiai nematė, be to, jos yra S. L. draugės, kaimynės, kas leidžia daryti išvadą, kad gali būti suinteresuotos jai palankesne baudžiamosios bylos baigtimi, teigdamos, kad jokio konflikto nebuvo. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, liudytojos V. Š. parodymai taip pat neatitinka ir faktinių bylos aplinkybių (nesutampa jos nurodytas ir realus policijos atvykimo laikas). Esant nurodytoms aplinkybėms, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai šių moterų parodymų nelaikė patikimais ir jais nesivadovavo. Tai, kad nukentėjusiosios atstovas ikiteisminio tyrimo metu pateikė su nagrinėjamais nusikaltimais nesusijusį vaizdo įrašą (jame buvo nufilmuotas 2018 m. birželio 16 d. tarp tų pačių asmenų vykęs konfliktas), niekaip nepatvirtina nukentėjusiosios duotų parodymų melagingumo. Šiame vaizdo įraše užfiksuotomis aplinkybėmis S. L. kaltė grindžiama nebuvo, tačiau toks įrašas padeda susiformuoti teismo vidiniam įsitikinimui dėl tarp šalių susiklosčiusių santykių pobūdžio ir nuteistosios elgesio tendencingumo. Pažymėtina, kad S. L., manydama, kad Verbickių šeimos veiksmai sukelia jai tam tikrus neteisėtus suvaržymus, savo teises gali ginti įstatymuose numatytais būdais, susidariusios situacijos sprendimas smurtiniais veiksmais negali būti pateisinamas.
11. Nors apeliaciniu skundu, be kita ko, formuluojamas reikalavimas atmesti nukentėjusiųjų A. V. ir L. V. patikslintą civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo, tačiau nepateikiama jokių tokį reikalavimą pagrindžiančių aplinkybių ir šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas įvertino visus neturtinės žalos atlyginimui reikšmingus kriterijus – nukentėjusiųjų patirtą fizinį skausmą, nepatogumus, tarp šalių susiklosčiusių santykių pobūdį, tai, kad dėl padarytų sužalojimų neliko jokių liekamųjų reiškinių, taip pat atsižvelgė ir į pagrįstus nuteistosios interesus bei teismų praktiką tokios kategorijos bylose. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad kiekvienam nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos dydis – po 100 eurų – yra proporcingas, jo mažinti ar neturtinės žalos visiškai nepriteisti nėra pagrindo.
12. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinį skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai S. L. pripažino kalta, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 ir 2 dalyse, nustatydamas neturtinės žalos dydį įstatymo reikalavimų nepažeidė ir nuo suformuotos teismų praktikos nenukrypo, todėl naikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. balandžio 17 d. nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistosios S. L. gynėjo advokato Vidmanto Martyšiaus apeliacinį skundą atmesti.