Šiaulių apygardos teismo nutartis

2014-08-11 · Civilinė byla Nr. 2S-632-210/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-08-11
Bylos Nr.
2S-632-210/2014
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-08626-2013-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vytautas Kursevičius
Pareiškėjas
UAB „Lietrusa“
Kategorijos
  • 124.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-632-210/2014Teisminio proceso Nr. 2-70-3-08626-2013-0Procesinio sprendimo kategorija 124.6.;122.4. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. rugpjūčio 11 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas Kursevičius,

teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo pareiškėjo UAB „Lietrusa“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-3512-841/2014 pagal pareiškėjo UAB „Lietrusa“ prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-9918-641/2013 pagal pareiškėjo UAB „Lietrusa“ skundą dėl antstolio T. U. veiksmų, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas UAB „Lietrusa“ kreipėsi į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo nurodydamas, kad Šiaulių apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 23 d. nutartimi skundą dėl antstolio T. U. veiksmų atmetė. Šiaulių apygardos teismas 2014 m. kovo 24 d. nutartimi šią pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą. Tačiau, kol buvo nagrinėjama ši byla abiejų instancijų teismuose, naujai paaiškėjo esminių ir labai svarbių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu, kas suponuoja būtinybę atnaujinti procesą. Jau po 2014-01-09 atskirojo skundo išsiuntimo Šiaulių apygardos teismui dienos, antstolė V. Š. 2014-01-17 Patvarkymu dėl prisijungimo prie išieškojimo Nr. (duomenys neskelbtini) bei antstolis A. B. 2014-01-20 Patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl prisijungimo prie išieškojimo, prisijungė prie antstolio T. U. išieškojimo. Šiuos antstolių Patvarkymus pareiškėjas apskundė, iš kurių vieną Šiaulių apylinkės teismas 2014-03-24 nutartimi panaikino. Taigi, kaip paaiškėjo po šios teismo nutarties, antstolė V. Š. neturi teisės prisijungti prie antstolio T. U. išieškojimo, nes būtent ji pirmoji areštavo UAB „Lietrusa“ turtą ir tik jai nustatyta imperatyvi teisė, esant būtinybei, keisti patikėto turto disponavimo teises bei vykdyti varžytinių procesą. Kartu iš šios teismo nutarties išplaukė aplinkybė, jog teisė perimti bendrovės turtą apsaugai bei organizuoti jo varžytines antstoliui T. U. išvis nesuteikta, todėl pareiškėjas įsitikinęs, kad antstolio T. U. 2013-11-21 Patvarkymas dėl turto saugojimo Nr. (duomenys neskelbtini) yra priimtas neteisėtai, nes šias transporto priemones jis areštavo paskutinis. Šios aplinkybės pareiškėjo manymu sudaro pagrindą proceso atnaujinimui, nes paaiškėjo tik po skundo dėl antstolio T. U. veiksmų išnagrinėjimo teismuose ir sprendžiant klausimą dėl 2013-11-21 patvarkymo dėl turto saugojimo Nr. (duomenys neskelbtini), pagrįstumo nebuvo nagrinėjamos išsamiai ir į jas neatsižvelgta.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo antstolis T. U. su prašymu dėl proceso atnaujinimo nesutiko. Nurodė, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės jau buvo žinomos nagrinėjant bylą, todėl tiek argumentu dėl antstolio taikomo turto arešto eilės, tiek argumentu, jog antstolis negalėjo priimti patvarkymo dėl skolininkei priklausančių transporto priemonių saugojimo, galėjo remtis bylos nagrinėjimo metu. Be to, pareiškėjo prašyme nurodyti argumentai dėl proceso atnaujinimo jau buvo įvertinti teismų, nagrinėjant bylas dėl antstolio veiksmų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. balandžio 25 d. nutartimi pareiškėjo UAB „Lietrusa“ prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-9918-641/2013 atmetė.

Teismas konstatavo, kad nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-9918-641/2013, pareiškėjui jau buvo žinoma aplinkybė, jog jam nuosavybės teise priklausančioms transporto priemonėms, be antstolio T. U., anksčiau areštus yra taikę ir kiti du antstoliai. Be to, pareiškėjui taip pat buvo žinomas antstolio T. U. 2013-11-21 Patvarkymo dėl turto saugojimo Nr. (duomenys neskelbtini), priėmimo faktas. Prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytais argumentais, pareiškėjas galėjo remtis bylos nagrinėjimo metu, todėl teismas laikė, kad nurodytos aplinkybės nėra naujai paaiškėjusios.

Teismas pažymėjo, kad prašyme atnaujinti procesą išdėstyti argumentai jau buvo teismų įvertinti. Tie patys argumentai, kaip ir prašyme atnaujinti procesą, buvo nurodyti ir apeliacinės instancijos teismui skundžiant pirmosios instancijos 2013-12-23 teismo nutartį. Pareiškėjas buvo nurodęs savo poziciją dėl antstolio, kuris turi teisę pardavinėti areštuotas transporto priemones, tačiau apeliacinės instancijos teismas su šias argumentais nesutiko. Be to, pareiškėjas skundė antstolių V. Š. bei A. B. priimtus patvarkymus, kuriais jie, užleisdami antstoliui T. U. teisę realizuoti areštuotą skolininko turtą, prisijungė prie antstolio T. U. vykdomo išieškojimo. Taip pat tuos pačius argumentus, kuriais remiantis pareiškėjas prašo atnaujinti procesą, jau įvertino ir dėl jų pasisakė teismai, nagrinėję civilines bylas dėl minėtų antstolių veiksmų.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes byloje, teismas sprendė, kad pareiškėjas nepagrindė proceso atnaujinimo pagal CPK 366 str. 1 d. 2 p. teisinių prielaidų, todėl atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal pateiktą prašymą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas UAB „Lietrusa“ prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Šalies argumentai

Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad teismai jau išsprendė visus klausimus, kurie nurodyti prašyme atnaujinti procesą. Šiaulių apylinkės teismas 2014-03-24 nutartimi panaikino antstolės patvarkymą dėl prisijungimo prie išieškojimo nurodydamas, kad antstolė V. Š. neturėjo teisės prisijungti prie antstolio T. U. išieškojimo, nes pirmoji areštavo UAB „Lietrusa“ turtą ir tik jai nustatyta imperatyvi teisė esant būtinybei keisti patikėto turto disponavimo teises bei vykdyti varžytinių procesą. Todėl teisė perimti bendrovės turtą apsaugai bei organizuoti jo varžytines antstoliui T. U. išvis nesuteikta. Antstolis T. U. turėjo teisę tik areštuoti automobilius (ir kitą turtą) bei prisijungti prie pirmąjį areštą uždėjusio antstolio išieškojimo (rengiamų turto realizavimo varžytinių), bet ne keisti saugojimo tvarką ar kitaip, pažeidžiant šį LR Teisingumo ministro įsakymu nustatytą vykdymo tvarką, savo patvarkymais reguliuoti areštuotų automobilių disponavimo teises ir skelbti areštuoto turto varžytines. Atsižvelgiant į tai, antstolio T. U. 2013-11-21 patvarkymas dėl turto saugojimo Nr. (duomenys neskelbtini) yra priimtas neteisėtai, nes šias transporto priemones jis areštavo paskutinis, o teisę keisti saugojimo tvarką gali tik antstolė V. Š., kuri pirmoji areštavo minimas transporto priemones ir kuriai įstatymas imperatyviai suteikia išimtinę teisę parduoti UAB „Lietrusa“ turtą per varžytines, jei tokia būtinybė iškiltų. Apeliantas laiko, kad minimi argumentai sudaro nenuginčijamą proceso atnaujinimo pagrindą, nes iš pateiktų dokumentų bei paaiškinimų akivaizdu, kad T. U. 2013-11-21 patvarkymas dėl turto saugojimo Nr. (duomenys neskelbtini) yra priimtas pažeidžiant CPK 583 str. bei Sprendimų vykdymo instrukcijos 11 punktą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolis T. U. prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartį.

Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

Teismas konstatavo, kad nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-9918-641/2013, pareiškėjui jau buvo žinoma aplinkybė, kad jam nuosavybės teise priklausančioms transporto priemonėms, be antstolio T. U., anksčiau areštus yra taikę ir kiti du antstoliai. Taip pat, pareiškėjui buvo žinomas ir antstolio T. U. 2013-11-21 Patvarkymo dėl turto saugojimo priėmimo faktas. Todėl prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytais argumentais pareiškėjas galėjo remtis bylos nagrinėjimo metu. Pirmosios instancijos teismas, sutikdamas su antstolio T. U. pozicija, pagrįstai konstatavo, jog nėra pagrindo išvadai, kad nurodytos aplinkybės paaiškėjo naujai. Teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai pažymėjo, kad UAB „Lietrusa“ prašyme atnaujinti procesą išdėstyti argumentai jau buvo įvertinti teismų.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.).

Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje proceso atnaujinimo institutas pripažįstamas kaip ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus, t. y. jo taikymas galimas tik esant konkrečiai įstatymo apibrėžtiems pagrindams, kurie dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti patikrinti instancine tvarka. Proceso atnaujinimo pagrindai teismų turi būti taikomi neformaliai bei laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1999 m. spalio 28 d. sprendimas, priimtas byloje Brumarescu v. Rumunija (bylos Nr. 28342/95); 2002 m. liepos 25 d. sprendimas, priimtas byloje Sovtransavto Holding v. Ukraina (bylos Nr. 48553/99); 2007 m. kovo 1 d. sprendimas, priimtas byloje Sypchenko v. Rusija (bylos Nr. 38368/04); 2007 m. kovo 15 d. sprendimas, priimtas byloje Volkov v. Rusija (bylos Nr. 8564/02); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. V. K. v. G. M., bylos Nr. 3K-3-303/2007).

Įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu atsiranda teisinių santykių stabilumas, dėl to siekiant pagrindinių civilinio proceso tikslų – kiek įmanoma greitesnio bylos užbaigimo, atkuriant teisinę taiką tarp šalių, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo (CPK 7 str.), itin svarbu prašymus dėl proceso atnaujinimo nagrinėti pagal proceso atnaujinimo instituto paskirtį CPK nustatyta tvarka. CPK 366 str. įtvirtintais proceso atnaujinimo pagrindais siekiama ištaisyti esmines ankstesnių procesų klaidas.

Proceso atnaujinimo tikslas – užtikrinti teisingumo vykdymą ir tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis) nepažeidžia įstatymų saugomų asmens teisių ar teisėtų interesų. Kartu teismų praktika suformuota aiškinant proceso atnaujinimo institutą taip, kad jis neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ Lietgalis” v. B. J., bylos Nr. 3K-3-356/2006; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. R. v. I. R., bylos Nr. 3K-3-403/2008; 2008 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno apskrities viršininko administracija v. UAB „Narėpų metaliniai garažai“, bylos Nr. 3K-3-499/2008; ir kt.).

Proceso atnaujinimo pagrindus nustato įstatymas CPK 366 straipsnis. Vadovaujantis CPK 365 str. 1 d., procesas gali būti atnaujintas bylose, užbaigtose nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi). Iš šios įstatymo normos seka, kad proceso atnaujinimas galimas ne dėl visų įsiteisėjusių sprendimų (nutarčių), o tik dėl tų, kuriais išsprendžiama byla iš esmės. Šiuo atveju vartojama sąvoka „užbaigtose“ reiškia tai, kad civilinė byla baigiama įsiteisėjusiu teismo procesiniu dokumentu, kuriuo šalių ginčas išsprendžiamas iš esmės.

Tam, kad teismas atnaujintų procesą, nepakanka nustatyti, jog egzistuoja įstatyme įtvirtintos konkretų atnaujinimo pagrindą sudarančios aplinkybės, visų pirma būtina išsiaiškinti, ar pareiškėjo prašomoje atnaujinti byloje apskritai galima ginti suinteresuotų asmenų galimai pažeistas subjektines teises bei teisėtus interesus taikant proceso atnaujinimo formą.

Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje pareiškėjo nurodytu pagrindu.

Pareiškėjas UAB „Lietrusa“ CPK 366 str. 1 d. 2 p. pagrindu prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje, kurioje išspręstas 2013-11-21 patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl turto saugojimo teisėtumo klausimas. Nurodė, kad Šiaulių apylinkės teismas 2014-03-24 nutartimi panaikino antstolės patvarkymą dėl prisijungimo prie išieškojimo nurodydamas, kad antstolė V. Š. neturėjo teisės prisijungti prie antstolio T. U. išieškojimo, nes pirmoji areštavo UAB „Lietrusa“ turtą ir tik jai nustatyta imperatyvi teisė esant būtinybei keisti patikėto turto disponavimo teises bei vykdyti varžytinių procesą. Pareiškėjo teigimu, antstolio T. U. 2013-11-21 patvarkymas dėl turto saugojimo Nr. (duomenys neskelbtini) yra priimtas neteisėtai, nes šias transporto priemones jis areštavo paskutinis, o teisę keisti saugojimo tvarką gali tik antstolė V. Š., kuri pirmoji areštavo minimas transporto priemones ir kuriai įstatymas imperatyviai suteikia išimtinę teisę parduoti UAB „Lietrusa“ turtą per varžytines.

Visų pirma, teismas atkreipia dėmesį, kad Šiaulių apygardos teismas 2014-06-16 nutartimi UAB „Lietrusa“ skundą atmetė palikdamas galioti 2014-01-17 antstolės V. Š. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl prisijungimo prie išieškojimo“. Antra, vykdymo veiksmus vykdymo procese atlieka antstolis, kuris vykdymo proceso metu iškylančius klausimus išsprendžia motyvuotu patvarkymu – CPK 613 straipsnis. Šiaulių apygardos tesimas, tiek 2014-03-24, tiek 2014-06-16 nutartimis išsprendė antstolių priimtų patvarkymo teisėtumo klausimus palikdamas juos nepakeistus. Teismo nutartis, skundžiant antstolio patvarkymą, yra teismo procesinis dokumentas, kuriuo išsprendžiamas atliktų antstolio veiksmų teisėtumas. Tuo vykdomoji byla neužbaigiama. Todėl, teismo manymu, įstatymas nesuteikia pagrindo, teismo procesiniu dokumentu išsprendus antstolio patvarkymo teisėtumo klausimą vykdymo procese, prilyginti tai bylos užbaigimui, t. y. bylos išnagrinėjimui iš esmės (Lietuvos apeliacinio teismo 2007-12-20 nutartis c. b. Nr. 2-855/2007, Šiaulių apygardos teismo 2013-10-21 nutartis c. b. Nr. 2S-668-267/2013, Panevėžio apygardos teismo 2008-02-13 nutartis c. b. Nr. 2-155-212/2008).

Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad antstolio patvarkymo teisėtumo klausimo išsprendimas yra ne bylos iš esmės išnagrinėjimas, todėl proceso atnaujinimo institutas šiuo atveju negali būti taikomas (CPK 365 str. 1 d.).

Atsižvelgiant į tai, kad prašymas atnaujinti procesą byloje, kurioje nebuvo priimtas procesinis sprendimas dėl ginčo esmės, negali būti nagrinėjamas, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo UAB „Lietrusa“ prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimą, turėjo įvertinti, ar toks prašymas gali būti nagrinėjamas teisme pagal CPK 365–374 straipsnių nuostatas, tačiau to nepadarė, todėl priėmė teisiškai nepagrįstą nutartį.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo UAB „Lietrusa“ prašymą dėl proceso atnaujinimo vykdymo procese, pažeidė CPK 365 straipsnio nuostatas, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas dėl proceso atnaujinimo išspręstinas iš esmės – byla dėl proceso atnaujinimo nutrauktina (CPK 293 str. 1 d. 1 p., 338 str., 326 str. 1 d. 5 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 str. 1 d. 1 p., 338 str., 326 str. 1 d. 5 p.,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartį panaikinti ir civilinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Lietrusa“ prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. A2-3512-841/2014 nutraukti.

Teisėjas Vytautas Kursevičius