- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-10-21
- Bylos Nr.
- 2S-668-267/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Burbulienė
- Pareiškėjas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atskirąjį skundą dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2013‑06-11 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. A2-1409-672/2009.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau ir – Tarnyba), kaip Šiaulių apskrities viršininko administracijos (toliau ir – ŠAVA) teisių ir pareigų perėmėja žemės tvarkymo ir administravimo srityje, veikianti valstybės vardu valstybei paveldint žemę, kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti civilinės bylos Nr. A2-1409-672/2009 nagrinėjimo procesą ir priimti naują sprendimą – netenkinti Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau ir – ŠAVMI) 2009‑08-21 prašymo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-642-440/2009. Nurodė, kad Tarnyba 2012-08-23 gavo antstolės 2012-08-20 raginimą Nr. 09/08/00378/S3b-34402. Raginimu antstolė informavo Tarnybą, kad vykdo Akmenės rajono apylinkės teismo 2004-09-09 išduotą teismo įsakymą Nr. L-2-964-01 ir ragino sumokėti 1806,44 Lt skolą, 5% metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2004-09-09 iki teismo įsakymo visiško įvykdymo bei 222,39 Lt vykdymo išlaidas antstolei. Be to, raginime buvo nurodyta, kad Akmenės rajono apylinkės teismo 2009-11-29 nutartimi Nr. A2-1409-672/2009 mirusi skolininkė pakeista į jos teisių perėmėją – valstybę, kurią atstovauja ŠAVMI ir ŠAVA. Taip pat nurodė, kad Tarnyba tik 2012-10-31, gavusi Akmenės rajono apylinkės teismo civilinės bylos Nr. A2-1409-672/2009 medžiagos kopijas, nustatė, kad minėto teismo 2009-11-29 nutartimi Tarnyba, kaip Lietuvos valstybės atstovė, veikianti žemės tvarkymo ir administravimo srityje, turi atsakyti už palikėjos skolas, neviršydama valstybei perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės, todėl tik nuo 2012-10-31 jai tapo žinomos aplinkybės, sudarančios proceso atnaujinimo pagrindą.
Atsiliepimas
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime prašė šios civilinės bylos proceso neatnaujinti ir Akmenės rajono apylinkės teismo 2009-11-29 nutartį palikti nepakeistą.
Suinteresuoti asmenys UAB „Akmenės energija“ ir antstolė E. M. apie prašymo dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimą buvo tinkamai informuoti, bet atsiliepimų nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Akmenės rajono apylinkės teismas 2013-06-11 nutartimi netenkino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2013-01-29 prašymo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. A2-1409-672/2009 ir atsisakė atnaujinti nurodytąją bylą.
Teismas konstatavo, kad apie tai, jog dėl Tarnybos materialiųjų teisių ir pareigų yra priimtas teismo procesinis sprendimas civilinėje byloje, į kurios nagrinėjimą Tarnyba nebuvo įtraukta, Tarnyba sužinojo arba turėjo sužinoti ne vėliau kaip 2012-08-23, kai gavo raginimą iš antstolės. Analogiškai teismas sprendė ir iš antstolei adresuoto Tarnybos 2012-09-04 rašto Nr. lSD-(3.2)-2130 dėl skolų ir vykdymo išlaidų išieškojimo. Šio rašto turinys aiškiai rodo, kad Tarnybai buvo žinomos visos reikšmingos aplinkybės dėl ŠAVA atžvilgiu priimtų Akmenės rajono apylinkės teismo nutarčių civilinėse bylose dėl skolininkės pakeitimo. Be to, iš minėto rašto matyti, kad Lietuvos valstybei perėjusį skolininkės žemės sklypą nuo 2008-07-31 iki 2010-07-01 patikėjimo teise valdė ŠAVA, o nuo 2010-07-01 – Tarnyba. Taigi jau nuo šio laiko Tarnyba negalėjo nežinoti, kad veikia valstybės vardu valstybei paveldėjus skolininkės žemės sklypą Dėl to teismas konstatavo, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo turėjo būti pateiktas ne vėliau, kaip 2012-11-23, tačiau Tarnybos 2013-01-29 prašymas dėl proceso atnaujinimo teisme gautas 2013-02-01. Teismas taip pat konstatavo, kad pareiškėja jokių svarbių termino praleidimo priežasčių nenurodė ir praleisto termino atnaujinti neprašė, o teismas, savo ruožtu, iš turimos medžiagos nenustatė jokių svarbių termino praleidimo priežasčių, dėl kurių jį reikėtų atnaujinti teismo iniciatyva.
Be to, teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju teisinių santykių šalimi yra pati Lietuvos valstybė, o ne kuri nors konkreti jos institucija. Dėl šios priežasties, teismo procesinio dokumento, kuriuo išsprendžiamas skolininko pakeitimo vykdymo procese klausimas, rezoliucinėje dalyje būtent valstybė turi būti aiškiai nurodyta kaip procesinių teisių ir pareigų perėmėja. Teismo vertinimu, keičiant skolininką į jo teisių perėmėją valstybę, jai atstovaujančios institucijos (ar institucijų) nurodymas nutarčių rezoliucinėse dalyse buvo perteklinis, nes institucijos šiuo atveju valstybę atstovauja ne pagal teismo nutartį, o pagal norminius teisės aktus.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo panaikinti Akmenės rajono apylinkės teismo 2013-06-11 nutartį ir atnaujinti civilinės bylos Nr. A2-1409-672/2009 nagrinėjimo procesą. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Pareiškėja nurodo, kad Nacionalinės žemės tarnybos antstolei adresuotame 2012-09-04 rašte buvo nurodyta, jog nors skolininkė mirė 2005 m. gruodžio 28 d., o Lietuvos valstybė skolininkės turtą paveldėjo 2008-07-31, tačiau Nacionalinė žemės tarnyba neturi duomenų, jog kreditorė UAB „Akmenės energija“ būtų pareiškusi reikalavimą per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, ar kad šis terminas būtų pratęstas. Šios aplinkybės neabejotinai paaiškėjo tik 2012-10-31, gavus Akmenės rajono apylinkės teismo civilinės bylos Nr. A2-1408-672/2009 medžiagos kopijas, todėl laikytina, jog Nacionalinė žemės tarnyba nepraleido termino prašymui paduoti dėl proceso atnaujinimo.Taip pat nurodo, kad kitoks, nei Nacionalinės žemės tarnybos nurodytas, termino eigos traktavimas ir jo suabsoliutinimas šioje konkrečioje situacijoje, kuomet teismas nutartimi neįtraukė vieno iš atsakovo – Lietuvos valstybės – atstovo į bylos nagrinėjimą, o byla apeliacine tvarka nebuvo peržiūrėta, leistų pripažinti, kad formaliais procesinio pobūdžio argumentais atsisakoma net tikrinti Nacionalinės žemės tarnybos nurodomą valstybės interesų ir teisių pažeidimą.Pažymi, kad nei ŠAVA iki 2010-07-01 paveldėdama skolininkės žemę, nei Nacionalinė žemės tarnyba nuo 2010-07-01 perimdama ŠAVA teises ir pareigas žemės tvarkymo ir administravimo srityje, nežinojo ir negalėjo žinoti, kad skolininkė turi įsiskolinimų kreditoriui. Be to, ŠAVA ir Nacionalinė žemės tarnyba neturėjo duomenų, kad kreditorius arba antstolė apie kreditorinį reikalavimą būtų pranešę skolininkės palikimą priėmusiai įpėdinei ŠAVA per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, ar kad šis terminas, vadovaujantis CK 5.63 straipsnio 4 dalimi, būtų pratęstas, nepraėjus daugiau kaip trims metams nuo palikimo atsiradimo dienos, t. y. iki 2008 m. gruodžio 28 d. Tai, kad ŠAVA ir Nacionalinė žemės tarnyba neturėjo ir negalėjo turėti duomenų, jog kreditorius arba antstolė apie kreditorinį reikalavimą būtų pranešę skolininkės palikimą priėmusiai įpėdinei, patvirtina ir ta aplinkybė, kad antstolio S. D. sudarytame 2008 m. gegužės 30 d. paveldimo turto apraše nėra pažymėta apie skolininkės turimą skolą kreditoriui, kaip tai reglamentuoja CK 5.53 straipsnio 5 dalies nuostatos.Nurodo, kad valstybė prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per atitinkamas valstybės ir savivaldybių valdymo institucijas. Todėl šioje byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, valstybei turėjo atstovauti visos valstybinės institucijos, kurios vykdytų teismo sprendimą pagal kompetenciją, kad galėtų apginti valstybės interesus savo srityje. Mano, kad Akmenės rajono apylinkės teismas nepagrįstai nurodė, jog CK 2.36 straipsnio nustatytas teisinis reglamentavimas reiškia, kad valstybei pereinant išmariniam turtui, o po to iš šio turto tenkinant palikėjo kreditorių reikalavimus, teisinių santykių šalimi yra pati Lietuvos valstybė, o ne kuri nors konkreti jos institucija.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.).
Pareiškėja CPK 366 str. 1 d. 7 p. pagrindu prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje, kurioje buvo sprendžiamas skolininko pakeitimo vykdymo procese klausimas, kai į teismą dėl skolininko pakeitimo kreipėsi antstolė ir jos prašymas buvo patenkintas – mirusi skolininkė M. P. pakeista jos teisėjų parėmėja valstybe, kurią atstovauja Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija. Tačiau, gavus Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos prašymą dėl proceso atnaujinimo, ši prašymą patenkinus, vykdymo procese skolininkė M. P. pakeista į jos teisių perėmėją valstybę, atstovaujamą Šiaulių apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Šiaulių apskrities viršininko administracijos. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, būdama Šiaulių apskrities viršininko administracijos teisių perėmėja, prašydama atnaujinti procesą nurodo, kad teismas pasisakė dėl į bylą neįtraukto asmens materialiųjų teisių.
Proceso atnaujinimo pagrindus nustato įstatymas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 366 straipsnis). Vadovaujantis CPK 365 straipsnio 1 dalimi, procesas gali būti atnaujintas bylose, užbaigtose nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi). Iš šios įstatymo normos seka, kad proceso atnaujinimas galimas ne dėl visų įsiteisėjusių sprendimų (nutarčių), o tik dėl tų, kuriais išsprendžiama byla iš esmės. Šiuo atveju vartojama sąvoka „užbaigtose“ reiškia tai, kad civilinė byla baigiama įsiteisėjusiu teismo procesiniu dokumentu, kuriuo šalių ginčas išsprendžiamas iš esmės. Teismo nutartis pakeisti skolininką sprendimo vykdymo procese yra teismo procesinis dokumentas, kuriuo pakeičiamas skolininkas esant CPK 596 straipsnyje numatytiems pagrindams, tačiau vykdymo byla tuo neužbaigiama. Teismo manymu, įstatymas nesuteikia pagrindo skolininko pakeitimą vykdymo procese pagal pasekmes prilyginti bylos užbaigimui, t. y. bylos išnagrinėjimui iš esmės.
Atsižvelgiant į tai, kad prašymas atnaujinti procesą byloje, kurioje nebuvo priimtas procesinis sprendimas dėl ginčo esmės, negali būti nagrinėjamas, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimą, turėjo įvertinti, ar toks prašymas gali būti nagrinėjamas teisme pagal CPK 365–374 straipsnių nuostatas, tačiau to nepadarė ir priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį.
Atkreiptinas pareiškėjos dėmesys, kad teismo nutartis, kuria atnaujinus procesą vykdymo procese pakeistas skolininkas, gali būti skundžiama atskiruoju skundu. Kadangi nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog terminas skųsti minėtą nutartį yra pasibaigęs, pareiškėja turi teisę kartu su atskiruoju skundu pateikti prašymą dėl termino atnaujinimo, kaip praleistą ne dėl pareiškėjos kaltės.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos prašymą dėl proceso atnaujinimo vykdymo procese, pažeidė CPK 365 straipsnio nuostatas, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama, o byla nutraukiama (CPK 293 str. 1 d. 1 p., 338 str., 326 str. 1 d. 5 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 str. 1 d. 1 p., 338 str., 326 str. 1 d. 5 p.,
nutaria:
Akmenės rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį panaikinti ir civilinę bylą pagal pareiškėjos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. A2-1409-672/2009 nutraukti.