Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės, Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Mildos Skersienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. G. ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Rodena“ apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. G. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Rodena“ dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Rodena“ patikslintą priešieškinį ieškovui A. G. dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto, pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Rodena“ 2018 m rugsėjo 18 d. negatorinį ieškinį ieškovui A. G. pagal 2018 m. gruodžio 5 d. ieškovo A. G. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei, „Rodena“ dėl teisės atlikti statybos darbus, nesant bendrasavininko sutikimo ir 2019 m. birželio 28 d. atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Rodena“ priešieškinį atsakovui A. G. dėl teisės įregistruoti žemės sklypo kadastrinius duomenis be bendraturčio sutikimo pripažinimo, trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

21. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, bylos nagrinėjimo dalyką, procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Dėl apeliacinio proceso nutraukimo, absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, žyminio mokesčio primokėjimo

23. Pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą turtiniuose ginčuose už ieškinį (priešieškinį) turi būti mokamas proporcinis žyminis mokestis, kurio dydis nustatomas procentine išraiška nuo ieškinio sumos. Kaip yra nustatoma ieškinio suma, nurodyta CPK 85 straipsnio 1 dalyje. Kituose ginčuose, tai yra neturtiniuose, taip pat turtiniuose, bet neįkainotuose ginčuose, mokamas paprastas žyminis mokestis, kuris išreiškiamas konkrečia pinigų suma (CPK 80 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Už apeliacinį skundą turtiniuose ginčuose mokamas žyminis mokestis, skaičiuojamas nuo ginčijamos sumos (CPK 80 straipsnio 4 dalis). CPK imperatyviai reglamentuoja žyminio mokesčio dydį, atleidimo nuo viso ar dalies mokesčio sąlygas ir tvarką, žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo tvarką, kuri visiems asmenims, nepriklausomai nuo jų turtinės, procesinės ar kitokios padėties, užtikrina vienodas galimybes kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių ar saugomų interesų gynimo. Todėl reikalavimas sumokėti įstatymuose įtvirtinto dydžio žyminį mokestį negali būti traktuojamas kaip užkertantis kelią ginti pažeistas teises.

25. Nagrinėjamu atveju taip pat nustatyta, kad ieškovas apeliaciniu skundu pareiškė 3 reikalavimus (nutarties 16 punktas) už kuriuos, atsižvelgiant į skundžiamų reikalavimų dalis, mokėtinas 225 EUR žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalis, 4 dalis). Atsakovė nurodo, kad už apeliacinio skundo reikalavimą pašalinti teismo sprendimo motyvus ieškovas turi sumokėti papildomą 100 EUR žyminį mokestį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovas nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde nurodytus sprendimo motyvus prašo pašalinti dėl galimo netinkamo faktinių aplinkybių įvertinimo, apsirikimo vertinant foto fiksacijas - vizualizacijas (nutarties 16.3 punktas), todėl teismo vertinimu šis ieškovo reikalavimas laikytinas išvestiniu iš reikalavimo priimti naują teismo sprendimą (nutarties 16 punktas), todėl tenkinti atsakovės reikalavimo įpareigoti ieškovą sumokėti žyminį mokestį ir arba nutraukti pradėtą apeliacinį procesą pagal ieškovo apeliacinį skundą dalyje dėl sprendimo motyvų pašalinimo nėra teisinio pagrindo (CPK 321 straipsnio 2 dalis)

27. Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 dalyje išvardyti absoliutūs teismo sprendimo negaliojimo pagrindai, kurie sudaro besąlyginį pagrindą panaikinti sprendimą, grąžinant bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Jais pripažįstami esminių proceso teisės nuostatų (nustatančių teismo sudėtį, kompetenciją, pareigas, pagrindinius bylų nagrinėjimo civiliniame procese principus, užtikrinančius procesines asmenų teises) pažeidimai. Nagrinėjamu atveju, priešingai nei teigia ieškovas, atsakovės patikslintu priešieškiniu nebuvo pakeistas (ar pareikštas naujas) reikalavimas (nutarties 24 punktas), kurio pirmosios instancijos teismas neišsprendė. Nagrinėjamu atveju atsakovės reikalavimas buvo patikslintas atsižvelgiant į pateiktus sprendinių brėžinius nurodant papildomas datas, todėl šiuo aspektu nesutiktina su ieškovo argumentais, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti panaikintas dėl absoliutaus negaliojimo pagrindų - neišspręstų materialinių reikalavimų (nutarties 20 punktas).

Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo

28. Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 37 straipsnio 7 dalies nuostatas, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami ir įgyvendinami Žemės įstatymo 40 straipsnyje nustatyta tvarka tais atvejais, kai Nekilnojamojo turto registre įregistruotus žemės sklypus reikia padalyti, atidalyti, sujungti ar atlikti jų perdalijimą, pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, taip pat formuojant naujus žemės sklypus valstybinėje žemėje. Toks projektas rengiamas Žemės įstatymo 40 straipsnyje nustatyta tvarka, Teritorijų planavimo įstatyme nustatyta tvarka, o kai dalijamas sklypas yra kaimų teritorijose ar kaimų ir miestų teritorijose esančiose mėgėjų sodų teritorijose – ir žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu patvirtintose Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėse nustatyta tvarka.

29. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo nusprendė ieškovo reikalavimą dėl pripažinimo, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimas ir pertvarkymas yra galimas pagal uždarosios akcinės bendrovės „Studija 33“ parengtą šio sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą atmesti ir tenkino atsakovės priešieškinį, kuriuo atsakovė prašė pripažinti, kad sklypo, formavimas ir pertvarkymas turi būti vykdomas pagal uždarosios akcinės bendrovės „Geometra“ parengtą sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą (nutarties 15 punktas).

31. Apeliacinės instancijos teismas ištyręs šalių pateiktus sklypo formavimo ir pertvarkymo projektus, procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, nustatė, kad ieškovas teikdamas projektą dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo nurodė, jog Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-539-586/2015 atidalino ieškovui ir atsakovei priklausantį besiribojantį sklypą ir nustatė servitutą - patekimą į atsakovės atidalytą sklypą, kuris gali būti įgyvendintas atidalijus ieškovo projektu dalijamą sklypą (ieškinio 4 lapas). Pateiktame uždarosios akcinės bendrovės „Studijos 33“ projekto 3 dalyje „Specialiosios žemės naudojimosi sąlygos“ taip pat nurodyta, kad nustatomas servitutas Nr. S1, suteikiantis teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku ir servitutas - suteikiantis teisę tiesti požemines komunikacijas, aptarnauti ir jomis naudotis pagal Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 4 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-539-586/2015 (projekto 7-8 lapai).

32. Pirmiausia, remiantis įsiteisėjusiu Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-539-586/2015 nustatyta, kad teismas, be kita ko, nusprendė atidalyti A. G. ir uždarosios akcinės bendrovės „Rodena“ po ½ dalį iš 0.1280 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); pripažino A. G. teisę parengti 0.1280 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). formavimo ir pertvarkymo projektą pagal uždarosios akcinės bendrovės „Studija 33“ 2015 m. vasario mėn. parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo sprendinių brėžinį. Atsižvelgiant į tai, sutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovo procesiniuose dokumentuose, pateiktame uždarosios akcinės bendrovės „Studija 33“projekte (nutarties 29 punktas) klaidingai nurodoma, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra nustatytas servitutas dėl patekimo į sklypą (duomenys neskelbtini), kas leidžia daryti išvadą, dėl ieškovo pateikto projekto ydingumo.

33. Pažymėtina, kad ieškovo pateiktame projekte (7-8 lapai), grafinėje jos dalyje (2-3 lapai) daroma prielaida dėl teismo sprendimu patvirtinto servituto, kuris faktiškai (CPK 185 straipsnis) minėtu (nutarties 32 punktas) įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra nustatytas (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Iš servituto kylančios teisės ir pareigos subjektams atsiranda tik įregistravus servitutą, išskyrus atvejus, kai servitutą nustato įstatymai (CK 4.124 straipsnio 2 dalis). Kadangi toks servitutas, kuris nurodytas ieškovo projekte nei teismo sprendimo, sandorių ar administracinių aktų pagrindu, pagal byloje pateiktus įrodymus, nėra nustatytas, tai lemia, kad pateiktame ieškovo projekte nurodomi neteisingi jo sprendiniai dėl patekimo (susisiekimo) su sklypu galimybių. Be to, iš pateiktos grafinės dalies (2-3 lapas), kadastrinio žemėlapio, matyti, kad valstybinės žemės dalies pusėje nėra matomas pravažiavimas būtinas įgyvendinti ieškovo projektą, todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovo pateikto projekto sprendiniai yra klaidingi ir neteisingi. Pažymėtina, kad ieškovas apeliaciniu skundu aplinkybės, jog servitutas nėra nustatytas, neginčija (CPK 178 straipsnis).

34. Pažymėtina ir tai, jog Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. sausio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-6-524/2019 nutardamas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. vasario 27 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, nutarties 33 punkte nurodė, kad 2015 m. rugsėjo 4 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismas sprendimu nenustatė projekto rengėjo (ieškovo) minimo servituto. Iš bylos duomenų matyti, kad bylą nagrinėjant iš naujo pirmosios instancijos teisme, ieškovas naujų aplinkybių dėl servituto nepateikė, tokių duomenų nepateikė ir bylą nagrinėjant apeliacinio proceso tvarka, atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija nutaria, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog ieškovo parengtas projektas yra ydingas, neatitinka faktinės situacijos, todėl ieškovo ieškinio reikalavimo dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo patenkinimas nėra galimas pagal uždarosios akcinės bendrovės „Studija 33“ parengtą šio sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą (CPK 185 straipsnis).

37. Antra, apeliacinės instancijos teismas ištyręs byloje pateiktą ieškovo projektą, pateiktą ieškovo projekto įgyvendinimo vizualizaciją, nustatė, kad ieškovo siūlomame projekte formuojami žemės sklypai yra b/d formos, didesniu posūkio taškų skaičiumi nustatomas pravažiavimas pro sklypą, nei atsakovės projekte. Nagrinėjant atsakovės pateiktą projektą, nustatyta, kad projekte sklypo formos yra artimesnės taisyklingai stačiakampio formai, mažesnė dalis kelio išnaudojama pravažiavimui, todėl šiuo aspektu pritariama pirmosios instancijos teismo išvadai, jog atsakovės pateiktas projektas yra racionalesnis, sudaro galimybes efektyviau išnaudoti sklypą. Pažymėtina, kad nors ieškovo teigimu patekimas automobiliu bus sudėtingesnis dėl siauro pravažiavimo, tačiau atsižvelgiant į tai, kad ginčo kelio plotis yra 2,75 metro, į tai, kad pagal atsakovės projektą numatyta mažiau posūkio taškų ginčo sklype (vienas posūkis T susikirtimo riboje, kai pagal ieškovo projektą 4 posūkiai sklype), laikytina, kad šiuo atveju atsakovės pasiūlytas projektas ginčo situacijoje yra racionaliausias ir priimtiniausias (CPK 185 straipsnis).

38. Pažymėtina ir tai, kad ieškovas nesutikdamas su teismo sprendimo dalimi dėl sklypo formavimo ir pertvarkymo nurodo, kad teismas sprendimą grindė spėjimais jog nustatytu servitutu galės naudotis kiti asmenys. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, jog neatmestina galimybė, jog ateityje ieškovo atsakovei ,,primestu“ servitutiniu keliu galėtų naudotis ir žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytas savininkas S. M..

39. Teisėjų kolegija, remdamasi CPK 263 straipsnio 1 dalimi, pažymi, kad teismo sprendimas negali būti grindžiamos spėliojimais ar prielaidomis apie bylos aplinkybes. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismo vertinimu, nors pirmosios instancijos teismas atmesdamas ieškovo ieškinį dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo nurodė papildomą motyvą, kad servitutiniu keliu galimai galės naudotis gretimo sklypo savininkas, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodyta aplinkybė, šiuo atveju, nesudaro pagrindo panaikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, kadangi ieškovo ieškinio nepagrįstumą iš esmės ginčo situacijoje nulemia - pateikto projekto ydingumas (nutarties 31-33 punktai), pateikto projekto neracionalumas (nutarties 34-37 punktai). Vien ta aplinkybė, kad teismas šiuo atveju atsižvelgė ir įvertino galimų sklypų savininkų pasinaudojimo keliu galimybėmis, nesudaro pagrindo spręsti, jog byloje surinkti ir ištirti įrodymai buvo įvertinti netinkamai.

40. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta nutarties 28-39 punktuose, teisėjų kolegija nutaria, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo galimybių tinkamai įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus, jų pagrindu nustatė faktines aplinkybes, išsamiai motyvavo priimamą sprendimą, taikė materialinės teisės normas, todėl panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo, nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl teisės įregistruoti žemės sklypo kadastrinius duomenis be bendraturčio sutikimo

41. Dėl teisės įregistruoti žemės sklypo kadastrinius duomenis be bendraturčių sutikimo ieškovas nurodo, kad šis pirmosios instancijos teismo patenkintas reikalavimas nesukurs šalims teisinių pasekmių, atsakovės reikalavimas yra pareikštas piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis. Pažymi, kad įgyvendinant sklypo pertvarkymo projektą, visų trijų sklypų kadastriniai bus privalomi, todėl turės būti atliekami iš naujo. Atsakovė nesutikdama su ieškovu nurodo, kad ieškovas pripažino, jog uždarosios akcinės bendrovės „Geometrą“ nustatyti kadastriniai duomenys skiriasi nuo nekilnojamojo turto kadastre bei registre įregistruotų duomenų, o ieškovo nesutikimas leisti atsakovei pateikti registracijai naujus sklypo kadastro duomenis, pažeidžia jos interesus.

42. Vertinant šiuos apeliacinio skundo argumentus pirmiausia pažymėtina tai, kad bendraturčių teisė keisti bendrai valdomą daiktą ribojama draudimu pažeisti kitų bendraturčių teises ir teisėtus interesus (CK 4.75 straipsnis). Toks ribojimas išreikštas teisės normose nustatytu įpareigojimu informuoti kitus asmenis, kurių teisės ar teisėti interesai susiję su atliekamais kadastriniais matavimais, gauti jų sutikimą (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 54-55 punktai). Šie suinteresuoti asmenys turi teisę atsisakyti duoti sutikimą atlikti teisinę registraciją, tačiau atsisakymas turi būti pagrįstas realia jų teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsme, kylančia iš kadastrinių matavimų darbų nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškus ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje. Esant ginčui dėl atsisakymo duoti sutikimą, teismas nagrinėja konkretaus atsisakymo priežastis.

43. Papildomai atkreiptinas dėmesys į tai, kad CK 1.137 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog draudžiama piktnaudžiauti savo teise, tai yra draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Tik įrodžius realius bendraturčių teisių pažeidimus, sutikimo įregistruoti naujai atliktus žemės sklypo kadastrinius matavimus nedavimas būtų laikomas pagrįstu. Taigi šiuo atveju ieškovo pareiga pagrįsti bei įrodyti, kuo yra netinkamas atsakovės teisių įgyvendinimo būdas - įregistruoti tikslesnius žemės sklypo kadastro matavimus.

44. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad atsakovės užsakymu uždaroji akcinė bendrovė „Geometra” atliko žemės sklypo kadastrinius matavimus ir parengė žemės sklypo planą. Tarp šalių nėra ginčo dėl fakto, kad naujai nustatyti kadastro duomenys yra tikslesni, nei šiuo metu nekilnojamojo turto registre įregistruoti duomenys. Šių aplinkybių ieškovas apeliaciniu skundu neginčija, tačiau nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu iš esmės nurodo, kad patvirtinti tikslesni kadastriniai matavimai nesukurs teisinių pasekmių ir atsakovė kadastrinius matavimus atliko piktnaudžiaudama procesinėmis teisėmis. Apeliacinės instancijos teismas su ieškovo argumentais nesutinka.

45. Pirmiausia, kaip nepagrįsti vertintini ieškovo argumentai, kad atsakovė siekdama įregistruoti naujus kadastrinius duomenis, piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. sausio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-6-524/2019 nutardamas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. vasario 27 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, nutarties 39-41 punktuose nurodė aplinkybes dėl sklypo dydžio (kadastro) neaiškumų ir 42 punkte nurodė, kad šioje byloje būtina ištirti, ar pagal ieškovo projektą (o jei atsakovė pateiks tinkamą projektą, ir pagal jį) turi būti nustatyti nauji kadastro duomenys. Nagrinėjamu atveju byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovė teikdama projektą parengė ir naujus kadastrinius duomenis, atsižvelgdama į Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. sausio 8 d. nutartyje nurodytas aplinkybes, todėl teismo vertinimu, ieškovo nurodyti argumentai dėl atsakovės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis nėra pagrįsti, be kita ko atsižvelgiant ir į tai, kad atsakovės pateikti ir ieškovo neginčijami kadastriniai duomenys įrodo, kad nekilnojamojo turto registre ir kadastre įregistruoti duomenys yra netikslūs.

46. Antra, teisėjų kolegija laiko nepagrįstais ieškovo išdėstytus teiginius, jog atsakovės siekiami įregistruoti kadastriniai matavimai nesukelia teisinių pasekmių. Pirmiausia pažymėtina, kad atlikus tikslius kadastrinius matavimus, užfiksuotas tikslesnis sklypo plotas, jis pakito nuo 0,2761 ha ploto iki 0,2762 ha ploto, kas aiškiau apibrėžia šalių turimo ginčo sklypo ribas. Dėl fakto, kad po naujų kadastrinių matavimų užfiksuotas tikslesnis sklypo plotas, byloje ginčo nėra. Akivaizdu, kad patikslinus kadastro duomenis, nustačius, jog sklypo duomenys yra kitokie nei nekilnojamojo turto įregistruoti, darytina išvada, kad atsakovė turi tiesioginį suinteresuotumą turėti aiškias sklypą apibrėžinčias ribas. Todėl atsižvelgiant į išdėstytus motyvus sutinkama su atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytais motyvais, kad ieškovo nesutikimas leisti atsakovei pateikti registracijai naujus žemės sklypo kadastro ir registro duomenis, pažeidžia atsakovės bendrą dalinę nuosavybę į žemės sklypą (nutarties 42-43 punktai), ieškovo nesutikimas nėra pagrįstas objektyviais argumentais, kitų motyvų, kaip teikiami tikslinti kadastriniai matavimai pažeis jo interesus, ieškovas nenurodė (CPK 178 straipsnis).

47. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta nutarties 41-46 punktuose, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl teisės įregistruoti žemės sklypo kadastrinius duomenis be bendraturčio sutikimo tinkamai įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus, jų pagrindu nustatė faktines aplinkybes, atsižvelgė į atsakovo nesutikimo motyvus, išsamiai motyvavo priimamą teismo sprendimą, taikė materialinės teisės normas, todėl panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl teisės įregistruoti žemės sklypo kadastrinius duomenis be bendraturčio sutikimo, nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl negatorinių reikalavimų

48. Atsakovė pareikštu priešieškiniu (nutarties 12 punktas) prašė įpareigoti ieškovą pašalinti žemės sklype pastatytą atvirą medine terasą su laipteliais, sutvarkant teritoriją. Pirmosios instancijos teismas atsakovės reikalavimą tenkino (nutarties 15 punktas). Atsakovas nesutikdamas su teismo sprendimu dalyje dėl terasos pašalinimo nurodo, kad teismas priimdamas sprendimą spėjo dėl atstumų ir ploto, netinkamai įvertino įrodymus, vadovavosi CPK 185 straipsnio nuostata.

49. Savininko daiktinių teisių gynimo būdai įtvirtinti CK 4.95–4.99 straipsniuose. Jeigu savininko teisių pažeidimas nesusijęs su valdymo netekimu, pagal CK 4.98 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą savininkas gali pažeistas teises ginti reikšdamas negatorinį ieškinį (lot. actio negatoria). Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs ir tai kad, atsižvelgiant į tai, jog pagal CK 4.37 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą savininko teisių turinį sudaro teisės valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti, o negatorinis ieškinys skirtas nuosavybės teisės pažeidimams, nesusijusiems su valdymo netekimu, pašalinti, šiuo ieškiniu gali būti ginama savininko teisė naudoti daiktą, taip pat teisė disponuoti daiktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140-403/2018 28 punktas).

50. Ištyrus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, tai yra - antstolės 2012 m. lapkričio 23 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, pateiktas foto fiksacijas, 2018 m. gegužės 8 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytos šios faktinės aplinkybės - gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) yra suremontuotas iš vidinės kiemo pusės, kiemo vidinės pusės fasadas yra apkaltas medinėmis lentomis, sumontuoti didesni langai nei išorinėje (į gatvės pusę) kiemo pusėje, įrengta medinė terasa su atramomis. Byloje nėra ginčo, kad pastato vidinės kiemo pusės remonto darbus (langų įstatymo, fasado apkalimo) ir terasos įrengimo darbus atliko ieškovas. Įvertinus pateiktus atsakovės pateiktą sklypo pertvarkymo projektą, fotofiksacijas, nustatyta, kad tenkinus atsakovės patikslintą priešieškinį dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto, susiklosto situacija, jog įgyvendinant projektą (įrengiant keliuką) dalis kelio papuola į terasos zoną. Tokią aplinkybę patvirtina ir byloje pateiktas rašytinis įrodymas - uždarosios akcinės bendrovės „Geometra“ parengto projekto vizualizacija (mėlynas kelio žymėjimas persidengia su terasa), iš kurios akivaizdžiai matyti, jog projektuojamas keliukas patenka į įrengtos terasos teritoriją.

51. Ieškovas nesutikdamas su šia teismo sprendimo dalimi pirmiausia nurodo, kad teismas rėmėsi prielaidomis dėl terasos dydžio, spėliojo dėl atstumų ir pločio. Apeliacinės instancijos teismas su ieškovo argumentais nesutinka. Pirmiausia pažymėtina, kad tiek pats ieškovas, tiek atsakovės atstovas 2019 m. balandžio 15 d. teismo posėdyje paaiškino vienodas aplinkybes, kad ginčo terasos plotis yra 3 metrai, ilgis 8 metrai ir bendras plotas 24 kvadratiniai metrai. Ieškovas papildomai nurodė, kad „terasa yra įrengta ant akmenų, galbūt yra koks nors stulpelis“ (Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. balandžio 15 d. teismo posėdžio garso įrašo 29.50 min.-33.55 min. (atsakovės atstovo paaiškinimai), 74.20 min.-75.10 min., 80 min. - 82 min. (ieškovo paaiškinimai)). Šalių nurodytas aplinkybes patvirtina ir pateiktos fotofiksacijos. Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės dėl terasos dydžio nustatytos tiek remiantis šalių paaiškinimais, kurie nėra prieštaringi, tiek rašytiniais įrodymais, todėl ieškovo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą spėliojo dėl atstumų ir pločio laikytini nepagrįstais. Aplinkybę, jog terasa dalyje vizualiai apie metrą persidengia su projektuojamu keliu patvirtina pateikti rašytiniai įrodymai, kurie yra pasirašyti projekto vadovės I. A., todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvada, kad dalis pietvakarinės terasos dalis su laiptukais patenka ant numatyto keliuko yra pagrįsta šalių paaiškinimais, rašytiniais įrodymais, todėl pagrįsta ir teisėta.

52. Pažymėtina, kad nėra ginčo ir dėl aplinkybės, jog terasą ieškovas įsirengė savavališkai, be atsakovės sutikimo. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas į tai, kad ginčo terasa buvo pastatyta savavališkai ir terasa patenka į projektuojamą kelią, pagrįstai įpareigojo ieškovą pašalinti savavališkos statybos padarinius ir nustatė 3 mėnesių, skaičiuojamų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, terminą pašalinti savavališkos statybos padarinius Statybos įstatyme numatyta tvarka, o, neįvykdžius šio reikalavimo per nustatytą 3 mėnesių terminą, įpareigojo ieškovą per 1 mėnesį nuo 3 mėnesių termino pabaigos dienos savo lėšomis pašalinti terasos dalį su laiptukais nuo uždarosios akcinės bendrovės „Geometra“ parengtame Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekte (Nr. (duomenys neskelbtini)) numatyto keliuko, žemės sklype (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

53. Atsakovė pareikštu apeliaciniu skundu, dalyse dėl negatorinių reikalavimų prašo panaikinti tas sprendimo dalis, kuriais išspręsti klausimai (atmesti atsakovės reikalavimai) dėl nuotakyno, rezervuaro, langų, medinių (fasado) lentų pašalinimo, dokumentų pateikimo (nutarties 18 punktas). Atsakovė pirmiausia nurodo, kad teismas netinkamai rėmėsi prejudiciniais faktais. Teigia, kad administracinėje byloje nustatytas statybos darbų atlikimo prieš daugiau kaip 10 metų faktas nelaikytinas prejudicinių faktu byloje dėl skirtingos šio fakto reikšmės - administracinėje byloje teisminio nagrinėjimo dalykas inspekcijos sprendimo teisėtumas, kurio įvertinimui buvo būtina nustatyti statybos darbų atlikimo laiką, o šios bylos dalyje pagal negatorinį priešieškinį teisminio nagrinėjimo dalykas apeliantės dalinės nuosavybės teisės tęstinis pažeidimas, kurio konstatavimui nėra svarbus statybos darbų atlikimo laikas.

54. CPK 182 straipsnio 2 punktas nustato, jog bylos šalims nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog ši proceso teisės norma atspindi pozityvųjį res judicata poveikį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010). Kasacinis teismas, aiškindamas teismo sprendimo prejudicinę galią, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2008; 2009 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2009; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180/2009).

55. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į proceso teisės normas ir kasacinio teismo praktiką (nutarties 54 punktas), nesutinka su atsakovės argumentais, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą, dėl prejudicinių faktų reikšmingumo šioje byloje, nukrypo nuo proceso teisės normų taikymo, sekančiai nurodytais motyvais.

56. Įsiteisėju Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. eI-5925-583/2018 nutarta uždarosios akcinės bendrovės „Rodena“ skundą atmesti. Administracinėje byloje atsakovė reiškė reikalavimus, be kita ko, panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2018 m. birželio 11 d. sprendimą, kuriuo departamentas nusprendė nutraukti nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo dalies ir įrengto buitinių nuotekų rezervuaro statybos teisėtumo nagrinėjimą, kadangi šie statybos darbai atlikti 2007 m. ir nuo jų atlikimo yra suėjęs 10 metų terminas. Kadangi nagrinėjamu atveju keliami klausimai dėl atliktų tų pačių statybos darbų teisėtumo, jų atlikimo laikotarpio, kurie buvo nagrinėti ir minėtoje administracinėje byloje, spręstina, kad nurodytos aplinkybės yra reikšmingos ir šioje byloje (nutarties 54 punktas).

57. Regionų apygardos administracinio teismo sprendimo (nutarties 56 punktas) motyvuojamojoje dalyje nustatyti teisiškai reikšmingi faktai šioje byloje dėl medinės terasos, rezervuaro, langų, medinių (fasado) lentų pašalinimo. Sprendimo 4 lape nurodyta, kad atsakovė pranešime Aplinkos apsaugos ministerijai nurodė „Nustačius, jog suinteresuoto asmens (ieškovo) atlikti statybos darbai yra neteisėti, jam surašyti savavališkos statybos aktą bei privalomąjį nurodymą dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo“ (4 lapas 2 pastraipa). Teismas, sprendimo 7 lapo 2 pastraipoje nustatė, kad tiek inspekcijos tyrimo metu surinkti duomenis, tiek atsakovės teikiami dokumentai nepaneigia suinteresuoto asmens (ieškovo) paaiškinime ir liudytojų paaiškinimuose nurodytų aplinkybių (jog darbai buvo atlikti jau 2007 metais (langų įrengimas, sienų apkalimas, stogo remontas), dėl ko atsakovės skundas buvo atmestas. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi ir įsiteisėju Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. eI-5925-583/2018, spręsdamas klausimą dėl atsakovės negatorinių reikalavimų pagrįstumo ir nustatinėjo visas bylai reikšmingas aplinkybes.

58. Atsakovė, apeliaciniu skundu dalyje dėl įrenginių - nuotekų šalintuvo, nuotekų kaupimo rezervuaro ir nuotakyno, prašo įpareigoti ieškovą pateikti teisės aktų nustatyta tvarka parengto nuotekų šalintuvo, įskaitant požeminio nuotekų kaupimo rezervuaro su kiemo nuotakynu, įrengimo projektą, taip pat dokumentus, patvirtinančius tinkamą požeminio nuotekų kaupimo rezervuaro įrengimą ir eksploatavimą, o to teisme nustatytu terminu nepadarius - išmontuoti žemes sklype įrengtą požeminio nuotekų valymo rezervuarą su kiemo nuotakynu. Pirmosios instancijos teismas, šių atsakovės reikalavimų netenkino, kadangi atsakovė neįrodė, jog jos interesai dėl įrengto vietinio nuotekų tinklo yra pažeidžiami (nutarties 15 punktas).

59. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas ar ieškovas be atsakovės sutikimo įrengė nuotakyną, rezervuarą, nuotekų šalintuvą. Ieškovas teigia, kad jau 2007 metais įsigydamas ginčo butą ir žemės sklypą, jo bute jau buvo sumontuota nuotekų sistema. Nurodė, jog nuotekų rezervuaras yra užkastas 13 metrų atstumu nuo namo laukinės sienos, žemės sklypo dalyje kuria pagal ankstesnių savininkų susitarimą naudojasi ieškovas. Ieškovas pripažįsta, kad 2008 metais pakeitė nuotakyno rezervuarą, nes jis buvo kiauras. Naujas rezervuaras yra žemėje 2 metrų gylyje. Atsakovė teigia, kad minėtą nuotekų sistemą įsirengė pats ieškovas, todėl ieškovas atsakovei turi pateikti minėtos sistemos projektus, patvirtinančius tinkamą požeminio nuotekų kaupimo rezervuaro įrengimą ir eksploatavimą, o to nepadarius - išmontuoti žemės sklype įrengtą požeminio nuotekų valymo rezervuarą su kiemo nuotakynu (nutarties 18 punktas).

60. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, tai yra 2012 m. lapkričio 23 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, pateiktomis foto fiksacijomis nustatyta, kad žemės sklype aiškiai matyti vietinės kanalizacijos elementai - du juodi įrengimo dangčiai vidiniame namo kieme. Faktą, jog tai yra vietinės kanalizacijos elementai pagrindžia antstolės įrašas. Tokios faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad vėliausiai ginčo nuotekų sistema buvo įrengta 2012 metais, kita vertus, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad jau vėliausiai nuo 2010 metų ieškovui buvo teikiamos vandens tiekimo paslaugos (akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo“ 2015 m. gegužės 28 d. raštas), kas leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad vandens pašalinimui, vietinė nuotekų sistema ginčo sklype turėjo būti vėliausiai įrengta 2010 metais (CPK 185 straipsnis). Pažymėtina, jog faktą kad ieškovo butuose yra įrengta vietinė nuotekų šalinimo sistema pagrindžia ir Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai, o nuotekų rezervuaro buvimo vietą sklype taip pat pagrindžia ir ieškovo pateiktas brėžinys, kuriame pavaizduota nuotakyno užkastas rezervuaras. Atsižvelgiant į tai, galima daryti labiau tikėtiną išvadą, kad tiek vandens tiekimo, tiek jo pašalinimo nuotekų sistemomis klausimas yra išspręstas daugiau kaip prieš 11 metų.

61. Atsakovė nurodo, kad nuotakynas yra pravedamas per bendro naudojimo žemės sklypo dalį, dėl ko atitinkamai visas bendro naudojimo žemės sklypo plotas negalės būti naudojamas daugiabučio pastato gyventojų reikmėms. Su šiais argumentais nesutiktina. Pirmiausia pažymėtina, kad pagal faktines bylos aplinkybes (nutarties 60 punktas) nuotekų šalinimo sistemos pagrindinės sistemos elementų dalys pagal teismo sprendimu patvirtintą projektą patenka į ieškovui atitenkantį žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) (rezervuaras, šalintuvas). Atsakovė neginčija, kad atitinkamai po bendro naudojimo žeme yra pravedamas tik vietinės nuotekų sistemos komunikacinio tinko dalis - nuotakynas (vamzdynas). Teismo vertinimu, ta aplinkybė, jog vamzdynas kerta bendro naudojimo kelią savaime nepagrindžia atsakovės argumentų, kad visas bendro naudojimo sklypo plotas negalės būti naudojamas daugiabučio pastato gyventojų reikmėms. Priešingai - šalys neginčija aplinkybės, jog ginčo nuotakynas yra įrengtas po žeme, atsakovė neįrodinėja, jog įrengta sistema sukelia technines kliūtis įrengti kelią pagal sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė neįrodo, kad dėl ieškovo naudojamo nuotakyno yra iš esmės pažeidžiamos atsakovės teisės ar interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2012).

62. Kita vertus, šioje situacijoje būtina atsižvelgti ir į tai, atsakovė apie bet kokius ieškovo atliktus statybos darbus įrengiant nuotekų tinklą (nuotakyną) nuo pat turto įsigijimo momento 2007 metais duomenų byloje nepateikė, todėl teismo vertinimu šioje byloje reikalaujant atsakovo pateikti dokumentaciją apie sumontuotus įrenginius, kurių jis, kaip teigia, nemontavo (nutarties 58 punktas), tokia situacija neatitinka įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės (CPK 178 straipsnis), kad įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju daugiau kaip prieš 11 metų įrengtos nuotekų komunikacijos pašalinimas padarys ieškovo turtą visiškai negalimą naudoti pagal paskirtį, be to aplinkybės dėl nuotekų sistemos atsakovei turėjo būti žinomos mažiausiai 11 metų, todėl atsižvelgiant į skirtingų savininkų tarpusavio interesų pusiausvyrą dėl ginčo sistemos (nutarties 58 punktas), sutinkama pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju atsakovės nurodyti argumentai dėl ginčo nuotekų sistemos nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti esminio atsakovės, kaip bendraturtės, teisių suvaržymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2012).

63. Atsakovė, apeliaciniu skundu dalyje dėl įmontuotų langų, medienos lentų pašalinimo prašo įpareigoti ieškovą pašalinti iš gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), išorinės sienos 7 plastikinius langus, atkuriant iki jų įrengimo buvusią išorinę sieną su buvusio dydžio 5 langais, įpareigoti pašalinti medines lentas, kuriomis yra apkaltos gyvenamojo namo, išorinės sienos, atkuriant iki apkalimo medinėmis lentomis buvusią gyvenamojo namo išorinių sienų išvaizdą. Pirmosios instancijos teismas, šių atsakovės reikalavimų netenkino, kadangi remonto darbai buvo atlikti daugiau kaip prieš 13 metų (2007 metais), atsakovė neįrodė, esminio atsakovės, kaip bendraturtės, teisių suvaržymo, teismas sprendė, kad atsakovės argumentai dėl namo estetinio vaizdo pažeidimo, yra nepagrįsti, atsižvelgiant į tai, kad atsakovės dalyje matyti nesandarūs atsakovės buto langai, kiaura stogo dangos konstrukcija (nutarties 15 punktas).

65. Pirmiausia pažymėtina, kad ieškovas neginčija faktinių aplinkybių, jog 2007 metais atliko pastato remonto darbus - vidinę pastato pusę apkalė medinėmis lentomis, sumontavo naujus langus ir įrengė terasą. Šiuos faktus patvirtina ir Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 19 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. eI-5925-583/2018, kurio 7 lapo 2 pastraipoje nurodyta, kad ieškovas yra užbaigęs gyvenamojo namo išorinės dalies remonto darbus – pakeisti namo langai, stogo danga padengta metalo skarda, išorinis namo fasadas apkaltas medinėmis lentomis, vidiniame kieme įrengtas nuotekų šalinimo rezervuaras <...> 2012 m. lapkričio 23 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 0004/12/F-576 nepaneigia ieškovo pozicijos, kad statybos darbai atlikti 2007 metais.

66. Aplinkybę, jog ieškovas remontavo pastatą patvirtina pateiktos foto fiksacijos, 2018 m. gegužės 8 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. (duomenys neskelbtini). Įvertinus foto fiksacijas matyti, kad pastato siena iš kiemo pusės yra apkalta žaliomis lentomis, įrengti didesni langai, nei pastato išorinėje pusėje (prie gatvės), įrengta medinė terasa su atramomis. Pastato sienos dalis ir minėti elementai vidinėje pusėje yra prižiūrėti. Įvertinus foto fiksacijas iš išorinės pastato pusės (prie gatvės), ieškovo pateiktas foto fiksacijas, matyti, jog pastatas yra apleistas ir neprižiūrėtas, matyti seni mediniai langai, užfiksuoti kiauryminiai stogo plyšiai prie kamino ir kitose stogo vietose.

67. Savininko teisė reikšti negatorinį ieškinį įtvirtinta CK 4.98 straipsnyje. Pagal šiame straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą savininkas gali reikalauti pašalinti jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos (2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008). Pažymėtina, kad ginčo situacijoje šalių interesai dėl įmontuotų langų, medienos lentų yra priešingi. Ieškovas įrodinėja, kad šių objektų pašalinimas yra neproporcingas, teigia, kad atsakovė pastato visiškai neprižiūri, dėl ko atliko remonto darbus. Atsakovė įrodinėja, kad ieškovas šiuos darbus atliko savavališkai, atlikti darbai pažeidžia atsakovės interesus, todėl šie savavališkos statybos padariniai turi būti pašalinti.

68. Esant šioms aplinkybėms (nutarties 67 punktas), aktuali kasacinio teismo praktika, kurioje pažymėta, kad esant interesų išsiskyrimui labai svarbu ieškoti visoms šalims priimtino sprendimo būdo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita. Interesų suderinimui būtinas bendraturčių kooperavimasis, o siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2012; 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2012). Taigi teismas, nagrinėdamas šios kategorijos bylas ir spręsdamas skirtingų savininkų tarpusavio interesų suderinimo klausimą, taip pat turi siekti interesų pusiausvyros, interesus įvertinti nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos kontekste, pasverti, ar vieno iš bendraturčių interesų prioriteto pripažinimas nesukels esminio kito bendraturčio nuosavybės teisės pažeidimo.

69. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šalių nurodytus argumentus, pirmiausia pažymi, kad atsakovės argumentai, jog dėl ieškovo atliktų darbų (medienos lentų sumontavimo) turės būti keičiama fasadinė dalis derinant prie ieškovo fasado apdailos, argumentai dėl estetinės pastato išvaizdos yra nepagrįsti. Byloje ištirti rašytiniai įrodymai (nutarties 65 punktas) įrodo, kad atsakovė pastato technine būkle nesirūpino, neteikė į bylą jokių įrodymų, jog nuo įsigijimo momento 2007 metais ginčo objekte buvo atliekami kokie nors remonto/konservavimo darbai ir tokiu būdu buvo įgyvendinta bendraturčio pareiga kartu prižiūrėti valdomą turtą, nedarant žalos kitam bendraturčiui (CPK 178 straipsnis), be to ieškovo atlikti darbai nepažeidžia atsakovės interesų ir tuo aspektu, jog atlikti remonto darbai netrukdo ieškovei naudotis ginčo objektu, priešingu įrodymų atsakovė nepateikė. Sutiktina su ieškovo atsiliepime nurodytais argumentais, kad atsakovei neatliekant pastato remonto/konservavimo darbų ieškovo atlikti pastato pagerinimai nepažeidžia atsakovės interesų. Priešingai - ieškovas prižiūrėdamas pastatą, sumontuodamas medienos lentas, įstatydamas naujus langus, apsaugojo pastatą nuo išorinio klimato poveikio. Pažymėtina, jog atsakovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų (specialistų vertinimo), kurie patvirtintų, jog 2007 metais ieškovo atlikti statybos darbai pagal savo pobūdį buvo kapitalinio pobūdžio statybos darbai.

70. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes (nutarties 63-69 punktai), sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovo atlikti darbai nepažeidžia ieškovės interesų, tai yra atsakovė neįrodė antrosios negatorinio ieškinio taikymo sąlygos (nutarties 67 punktas), todėl teisėjų kolegija nutaria, kad pirmosios instancijos teismas atsakovės priešieškinio šioje dalyje pagrįstai netenkino (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis

71. Ieškovas prašo skirti atsakovei 5000 EUR dydžio baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Teigia, kad atsakovės reikalavimas dėl kadastrinių matavimų įregistravimo nesukurs teisinių pasekmių, dėl ko atsakovės reikalavimas yra pareikštas piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis, be to atsakovė savo veiksmais vilkino bylos nagrinėjimą, nevykdė teismo pavedimų, todėl ieškovas patyrė dideles bylinėjimosi išlaidas, kurių galėjo išvengti. Atsakovė prašo ieškovui iki 5000 EUR baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, iki 50 procentų iš šios baudos skiriant atsakovei. Teigia, kad ieškovo prašyme dėl baudos skyrimo nėra nurodoma jokių naujų, po 2020 m. birželio 11 d. nutarties priėmimo paaiškėjusių aplinkybių, ieškovas kartoja argumentus, kas laikytina piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis.

72. CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5000 EUR baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

73. Kasacinio teismo išaiškinta, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, tai yra civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, įtvirtintą CPK 95 straipsnyje. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, tai yra ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, nes tam tikrais atvejais jis gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017). Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017).

74. Teisėjų kolegija, įvertinusi šalių apeliacinių skundų argumentus, neturi pagrindo daryti išvadą, kad šalys veikė piktnaudžiaujant procesu. Apeliacinės instancijos teismas patikrinęs byloje esančius duomenis nenustatė, jog atsakovė vilkino proceso eigą, be to, dėl ieškovo argumento, dėl kadastrinių matavimų reikšmingumo pasisakyta nutarties 41-47 punktuose, todėl nėra pagrindo išvadai, jog atsakovė piktnaudžiavo procesu. Kita vertus, kaip nepagrįsti atmestini ir atsakovės argumentai, dėl ieškovo piktnaudžiavimo procesu. Nors atsakovė teigia, kad ieškovo prašymas yra analogiškas prašymui, kuris buvo išnagrinėtas Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. birželio 11 d. nutartimi, tačiau apeliacinės instancijos teismas patikrinęs ieškovo pateiktą prašymą ( Nr. DOK-18858 (2020 m. gegužės 19 d.)) nustatė, kad prašymo motyvai nėra analogiški, ieškovas nereiškė reikalavimo taikyti sankciją dėl pareikštų reikalavimų (kadastrinių duomenų įregistravimo), atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo taikyti ieškovui sankciją, dėl analogiškų reikalavimų teikimo (nutarties 74 punktas).

Dėl teismo sprendimo motyvų pašalinimo

76. Pirmosios instancijos teismo sprendimo 14 lapo 7 pastraipoje nurodyta „Byloje pateiktos fotonuotraukos ir ieškovo A. G. paaiškinimai patvirtina, jog nesant atsakovės UAB ,,Rodena“ sutikimo, ieškovas A. G. ant pastato išorinės sienos jau yra sumontavęs kondicionieriaus/šilumos siurblio įrengimą, šio įrenginio šilumokaitį/kondensatorių pritvirtinant ant išorinės pastato sienos“. Vertinant šalių keliamus klausimus dėl teismo sprendimo motyvo pašalinimo pažymėtina, kad atsakovė prieštaravimų, dėl įrenginio nesumontavimo nenurodė, todėl laikytina, kad ginčo dėl fakto, jog įrenginys yra nesumontuotas tarp šalių nėra. Ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad byloje pateikta foto fiksacija - vizualizacija (ieškovo 2018 m. gegužės 5 d. ieškinio priedas Nr. 1), kurioje matyti sumontuotas kondicionieriaus/šilumos siurblio įrenginys ant pastato išorinės sienos.

78. Taigi, pirmiau nurodytoje byloje kasacinis teismas suformulavo teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę, kad tais atvejais, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje padarytos išvados ir išdėstyti motyvai savarankiškai, tai yra nepriklausomai nuo teismo sprendimo rezoliucinės dalies konkrečioje byloje, daro poveikį byloje dalyvaujančių asmenų teisėtiems interesams, byloje dalyvaujančiam asmeniui turėtų būti suteikta galimybė skundu kvestionuoti šias motyvuojamosios dalies išvadas (motyvus). Pažymėtina, kad ieškovas 2018 m. gegužės 5 d. pareiškė reikalavimą pripažinti teisę, atlikti statybos darbus, be bendrasavininkio sutikimo, tai yra sumontuoti kondicionierių/šilumos siurblį. Atsakovė atsiliepimu su ieškovo reikalavimu nesutiko, prašė ieškovo ieškinį atmesti. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į pirmosios instancijos teismo nustatytus motyvus (nutarties 75 punktas) ir faktinę bylos situaciją (nutarties 76 punktas), spręstina, kad nustatytas faktas, jog ieškovas atliko savavališką statybą, tai yra nesant nei atsakovės sutikimui, nei įsiteisėjusiam teismo sprendimui atlikti darbus be bendraturčio sutikimo, įrengė kondicionierių/šilumos siurblį, daro neigiamą poveikį ieškovo teisėtiems interesams, sukuria galimybes šalių ginčui dėl minėtos faktinės aplinkybės ateityje kilti, todėl ieškovo prašymas dėl teismo sprendimo motyvo (nutarties 75) punktas, kaip pagrįstas, tenkinamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

80. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, atsižvelgdamas į patenkintų šalių (ieškinių ir priešieškinių) reikalavimų skaičių, atsižvelgdamas į kiekvienos iš šalies patirtas bylinėjimosi išlaidas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, nusprendė, jog patenkintų ir atmestų ieškinių ir priešieškinių reikalavimų apimtys iš dalies yra proporcingos (vienodos), todėl šalių bylinėjimosi išlaidos vienos iš kitos nepriteistinos. Apeliacinės instancijos teismas, su pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka.

81. CPK 79 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai, todėl išlaidas patyręs asmuo turi teisę į būtinų ir pagrįstų išlaidų advokatui atlyginimą. Pažymėtina, kad išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Spręsdamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, teismas turi atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).

82. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus nustatė, kad atsakovė patyrė 15 841,93 EUR bylinėjimosi išlaidas (žyminis mokestis ir advokato pagalbos išlaidos). Patikrinus ieškovo pateiktus rašytinius įrodymus nustatyta, kad ieškovas patyrė šias išlaidas - iki bylų sujungimo civilinėje byloje Nr. 2-1177-1071/2019 patyrė 100 EUR žyminio mokesčio ir 500 EUR advokato pagalbos išlaidų, civilinėje byloje Nr. e2-60-1025/2018 patyrė 30,75 EUR žyminio mokesčio, 1800 EUR advokato pagalbos išlaidų, civilinėje byloje Nr. e2A-6-524/2019 patyrė 100 EUR žyminio mokesčio ir 695,12 EUR advokato pagalbos išlaidų, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme iš naujo - 1600 EUR advokato pagalbos išlaidų. Atsižvelgiant į tai, ieškovas iš viso patyrė 230,75 EUR žyminio mokesčio ir 4595,12 EUR advokato išlaidų. Iš viso - 4825,87 EUR bylinėjimosi išlaidų. Pažymėtina, kad šalių patirtos išlaidos neviršija maksimalių rekomendacinių dydžių, be kita ko, atsižvelgiant ir į bylos sudėtingumą ir apimtį (nutarties 81 punktas).

83. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovo pareikštas reikalavimas dėl teisės pripažinimo, atlikti darbus be bendraturčio sutikimo (reikalavimas pareikštas iki bylų sujungimo byloje Nr. 2-1177-1071/2019) yra patenkintas 100 procentų. Atsakovės reikalavimas dėl teisės įregistruoti žemės sklypo kadastrinius duomenis be bendraturčio sutikimo (reikalavimas pareikštas iki bylų sujungimo byloje Nr. e2-8063-904/2019) yra patenkintas 100 procentų. Atsakovės negatoriniai reikalavimai dėl nuosavybės teisės pažeidimų (reikalavimai pareikšti iki bylų sujungimo byloje Nr. e2-506-904/2019) yra patenkinti 11,11 procento (patenkintas 1 reikalavimas iš 9). Ieškovo reikalavimai dėl sklypo pertvarkymo ir formavimo projekto atmesti (patenkinta 0 procentų). Atsakovės reikalavimai dėl sklypo pertvarkymo ir formavimo projekto patenkinti 100 procentų (reikalavimai iki bylų sujungimo Nr. e2-1950-904/2019).

84. Sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje vyravo mišrus teisinis santykis, buvo keliami sudėtingi teisiniai klausimai dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo galimybių, negatorinių reikalavimų, bendraturčių interesų pusiausvyros derinimo principo reiškiant reikalavimus atlikti veiksmus be bendraturčio sutikimo, kas reikalavo kompleksinių teisinių žinių ir susiję su didelės apimties bylos medžiagą sudarančių dokumentų įvertinimu. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju sujungus 3 civilines bylas iš esmės tarp šalių ginčas vyravo dėl sklypo pertvarkymo ir formavimo projekto patvirtinimo, pareikštų negatorinių reikalavimų.

85. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Tačiau CPK 93 straipsnio 4 dalis numato, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2, 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Teismo vertinimu, šiuo atveju, atsižvelgiant į pareikštus reikalavimus, jų patenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją (nutarties 82-83 punktai), į tai, kad šalių ginčas sujungus civilines bylas vyravo dėl sklypo pertvarkymo ir formavimo projekto patvirtinimo, pareikštų negatorinių reikalavimų (nutarties 84 punktas), laikytina, kad ieškovo reikalavimai yra patenkinti 30 procentų ir atsakovės reikalavimai yra patenkinti 70 procentų. Atsižvelgiant į tai, ieškovui priteistina 1447,76 EUR bylinėjimosi išlaidų patirtų pirmosios instancijos teisme, ir atsakovei priteistina 11 089,35 EUR bylinėjimosi išlaidų patirtų pirmosios instancijos teisme, atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų proporcijas, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis.

86. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismas, pripažindamas, kad ieškovas yra skolingas atsakovui, o atsakovas – ieškovui, „sudengia“ priešpriešinius reikalavimus ir priteisia skirtumą iš šalies, kurios reikalavimas nepadengia kitos šalies reikalavimo. Taigi teismas ne pats ex officio (pagal pareigas) atlieka įskaitymą, o atlikdamas tokį procesinį veiksmą, pripažįsta atsakovo materialinio teisinio pobūdžio siekio, kad pasibaigtų ieškovo reikalavimo teisė, jo reikalavimą įskaičius į atsakovo reikalavimą, teisėtumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2014, 2017 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-53-684/2017). Atsižvelgiant į tai, kad bylinėjimosi išlaidos priteistinos tiek ieškovui iš atsakovės, tiek ir pastarajai iš ieškovo, tokiu atveju, atliktinas šioms šalims vienai iš kitos priteistinų sumų tarpusavio įskaitymas, po kurio iš ieškovo atsakovės naudai priteistina 9641,59 EUR bylinėjimosi išlaidų (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl procesinės bylos baigties

87. Kiti apeliacinių skundų argumentai neturi įtakos teisingam ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010) Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai ištyrė ir įvertino bylos aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, tačiau spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo netinkamai taikė proceso teisės normas, todėl teismo sprendimas dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų keistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

88. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė patyrė šias bylinėjimosi išlaidas - 225 EUR žyminis mokestis, 3041,15 EUR advokato pagalbos išlaidų. Iš viso - 3266,15 EUR bylinėjimosi išlaidų. Ieškovas A. G. patyrė šias bylinėjimosi išlaidas - 225 EUR žyminis mokestis, 2100 EUR advokato pagalbos išlaidų (1200 EUR už apeliacinį skundą ir 900 EUR už atsiliepimą į apeliacinį skundą). Iš viso - 2325 EUR bylinėjimosi išlaidų.

89. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalių apeliacinių skundų reikalavimai dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalių, dėl materialinių reikalavimų pakeitimo yra nepagrįsti ir atmesti, taip pat atmesti šalių priešpriešiniai reikalavimai skirti sankcijas už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (nutarties 74 punktas), tenkinti šalių pareikšti reikalavimai dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, priteisimo (nutarties 89 punktas), taip pat tenkintas ieškovo reikalavimas dėl teismo sprendimo motyvų pašalinimo (nutarties 79 punktas). Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į nutarties 85 punkte nurodytas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles, į tai, kad tarp šalių ginčas vyravo dėl sklypo pertvarkymo ir formavimo projekto patvirtinimo, bei negatorinių reikalavimų pagrįstumo, laikytina, kad apeliantų reikalavimai yra patenkinti 20 procentų.

90. Atsižvelgiant į tai, ieškovui priteistina 465 EUR bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme ir atsakovei priteistina 653,23 EUR bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme. Kadangi bylinėjimosi išlaidos priteistinos tiek ieškovui iš atsakovės, atliktinas šioms šalims vienai iš kitos priteistinų sumų tarpusavio įskaitymas, po kurio iš ieškovo atsakovės naudai priteistina 188,23 EUR bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 7 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo:

Priteisti iš ieškovo A. G. 9641,59 EUR bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Rodena“.

Iš Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 7 d. sprendimo pašalinti motyvą, „jog nesant atsakovės UAB ,,Rodena“ sutikimo, ieškovas A. G. ant pastato išorinės sienos jau yra sumontavęs kondicionieriaus/šilumos siurblio įrengimą, šio įrenginio šilumokaitį/kondensatorių pritvirtinant ant išorinės pastato sienos“.

Kitoje dalyje Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo A. G. 188,23 EUR bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Rodena“.