Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui A. G., ieškovo atstovei advokatei Dalei Peckutei, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Rodena“ atstovui advokatui Sauliui Brazauskui, trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Redai Siautilei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą

pagal ieškovo A. G. ieškinį atsakovei UAB ,,Rodena“ dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto ir atsakovės UAB „Rodena“ patikslintą priešieškinį ieškovui A. G. dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto,

pagal atsakovės UAB „Rodena“ 2018-09-18 negatorinį priešieškinį ieškovui A. G. ir pagal 2018-12-05 ieškovo A. G. ieškinį atsakovei UAB „Rodena“ dėl teisės atlikti statybos darbus, nesant bendrasavininko sutikimo,

pagal 2019-06-28 atsakovės UAB „Rodena“ priešieškinį atsakovui A. G. dėl teisės įregistruoti žemės sklypo kadastrinius duomenis be bendraturčio sutikimo pripažinimo,

trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo.

Teismo posėdžio metu atsakovės UAB „Rodena“ atstovas advokatas Saulius Brazauskas prašė ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti jame išdėstytais motyvais. Papildomai nurodė, kad pagal ieškovo pateiktą projektą žemės sklypai atidalijami neracionaliai, formos netaisyklingos. Atsakovė buvo nurodžiusi pastabas dėl ieškovo parengto projekto, tačiau į jas nebuvo atsižvelgta. Ieškovo parengtas projektas taisytinas, klaidos pastebėtos vėliau, po teigiamos patikrinimo išvados. Žemės sklypo plotas negali skirtis ir tai yra esminis trūkumas. Kadastriniai matavimai neatlikti ir neįregistruoti VĮ Registrų centre, todėl vadovautis projekto rengėjas galėjo tik kadastriniais matavimai įregistruotais viešai. Ieškovo projektas turi būti ištaisytas dėl ploto, be to, sukeisti ir naujai suformuotų žemės sklypų plotai. Sklypai turėtų būti racionalių formų, kuo arčiau stačiakampio formos, šiuo atveju nėra išlaikyta forma. Pažymėjo, jog ieškovas nurodo projekte, kad kelio servitutas nustatytas teismo sprendimu, tačiau taip nėra, be to, ieškovas nustatė ir inžinerinių tinklų servitutą. Servitutai turėtų būti tiek atsakovei, tiek ieškovui, siekiant išlaikyti pusiausvyrą. Nėra jokio būtinumo inžinerinių tinklų servitutą nustatyti ten kur kelio servitutas. Be to, neaišku kam skirti servitutai (viešpataujantys, tarnaujantys), išduotose reikalavimuose buvo nurodyta tik rezervuoti teritorijas.

Trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus atstovė Reda Siautilė teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti.

Teismo posėdžio metu liudytojas M. Š. parodė, kad yra direktorius UAB „Studija33“, rengusios ieškovo dalijamo žemės sklypo formavimo ir projektavimo projektą. Paaiškino, jog žemės sklypo atidalijimui buvo išduoti 2015-10-20 reikalavimai ir pagal juos rengtas projektas, viešai svarstyta, patikrintas ir gauta teigiama išvada. Pagal išduotus reikalavimus reikėjo dalinti žemės sklypą, esantį 0,2761 ha ploto, tačiau projekte yra nurodytas plotas 0,2762 ha, kuris gautas perskaičiuojant koordinates Lietuvos Respublikos koordinačių sistemoje. Susidaręs 1 kvadratinis metras nėra paklaida, tai pasikeitusi koordinačių skaičiavimo sistema, tokiu atveju sklypas nebuvo nei padidintas, nei pamažintas, išorinės sklypo ribos nekito. Kai bus registruojami kadastriniai matavimai bus sutvarkyti ir Registrų centre įregistruoti pagal projektą. Kadastriniai matavimai nėra atlikti. Sutiko, jog sprendinių brėžinyje yra prieštaravimai grafinėje dalyje, tai yra sukeisti suformuotų žemės sklypų plotai, tačiau tai tik rašymo apsirikimas. Apie tai informuotos atitinkamos institucijos, kurios nepateikė pastabų dėl projekto klaidų taisymo. Projekte nustatytas kelio servitutas pagal 2015-09-04 teismo sprendimą, toje vietoje taip pat nustatė ir inžineriniams tinklams servitutą. Nors teismo sprendimu ir nebuvo jis nurodytas. Servitutai nustatyti tik UAB „Rodena“ būsimam sklype. Pažymėjo, jog atsakovei nebūtina tiesti inžinerinių tinklų per servitutą, galės ir jo neįregistruoti. Ieškovas privažiuoja prie savo sklypo valstybine žeme, o į tolimesnį sklypą gali patekti ir pėsčiomis, taip pat rengiamas dar vienas projektas kito žemės sklypo.

Liudytoja V. D. teismo posėdžio metu paaiškino, jog yra vyr. specialistė, dirba Nacionalinėje žemės tarnyboje. Ji surašė ieškovo pateikto projekto patikrinimo išvadą, kuri yra teigiama. Nesutiko, kad projekte esančios klaidos yra esminės. Mano, jog plotų neatitikimai yra tik techninės klaidos. Pažymėjo, jog visi plotų neatitikimai bus pakoreguoti, kai įregistruos kadastrinius matavimus, šalys žino kiek kiekvienam priklauso žemės sklypo dalių. Servitutai nustatyti 2015-09-04 teismo sprendimu. Ieškovas tik apsidrausdamas projekte numatė inžinerinių tinklų servitutą. Jei būtų pastebėtos klaidos iki patikrinimo išvados surašymo, projektas būtų grąžintas taisymui ir toks projektas negalėtų būti tvirtinamas.

2. Dėl teisės įregistruoti žemės sklypo kadastrinius duomenis be bendraturčio sutikimo.

Atsakovė UAB ,,Rodena“ pateikė priešieškinį ieškovui A. G. reikalaudama pripažinti UAB „Rodena“ teisę be bendraturčio A. G. sutikimo pateikti žemės - sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini), kadastrinius duomenis pagal 2019-04-15 UAB „Geometra“ parengtą žemės sklypo planą VĮ „Registrų centras“ kadastro duomenų įrašymui į Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastrą ir registro duomenų įrašymui į Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto registrą, ir atlikti visus kitus teisės aktuose numatytus veiksmus, būtinus tikslinant žemės sklypo kadastro duomenis. Priešieškinio pagrindu nurodė, kad UAB „Rodena“ ir A. G. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo žemės sklypą, kad. Nr. (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas buvo suformuotas prieš daugiau kaip 25 metus (1994-04-12) vietinėje koordinačių sistemoje atliktus kadastrinius matavimus. 2019-03-21 UAB „Rodena“ sudarė su UAB ,,Geometra“ sutartį tiek dėl žemės sklypo kadastrinių matavimų atlikimo, tiek dėl žemės sklypo formavimo bei pertvarkymo projekto parengimo. 2019-04-01 UAB ,,Geometra“ atliko Žemės sklypo ribų paženklinimą - parodymą, rezultatus užfiksuodama akte. 2019-04-15 UAB ,,Geometra“ pagal aktą parengė žemės sklypo planą. Plane užfiksuoti duomenys skiriasi nuo duomenų, panaudotų ieškovo A. G. užsakymu UAB „Studija 33“ parengtame žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekte. Ieškovas A. G. atsisakydamas pasirašyti akte ir plane, nenurodė jokių objektyvių tokio neveikimo priežasčių. Pažymėjo, jog ieškovas A. G. neginčija UAB ,,Geometra“ nustatytų žemės sklypo kadastrinių duomenų. A. G. pripažįsta, kad šie kadastriniai duomenys skiriasi nuo prieš daugiau kaip 25 metus nustatytų LR nekilnojamojo turto kadastre bei registre įregistruotų duomenų.

Teismo posėdžio metu ieškovas A. G. ir atsakovės UAB „Rodena“ atstovas advokatas Saulius Brazauskas patvirtino savo teiktuose procesiniuose dokumentuose nurodytus savo prašymus dėl priešieškino, patvirtino savo argumentus bei jų motyvus.

3. Dėl negatorinių reikalavimų.

Priešieškinio pagrindu atsakovė UAB ,,Rodena“ nurodė, kad ieškovas A. G. pažeidė atsakovės nuosavybės teises į žemės sklypo, namo ir jo bendrojo naudojimo objektų dalį: be atsakovės sutikimo įrengdamas požeminį nuotekų šalinimo rezervuarą su kiemo nuotekynu, požeminio vandens gavybos gręžinį ir vandens tiekimo sistemą žemės sklype, taip pat pristatydamas prie namo atvirą medinę terasą su laipteliais bei be ieškovės sutikimo atlikdamas statybos darbus,

panaudojant namo bendrojo naudojimo objektus. Žemės sklype atsakovė UAB ,,Rodena“ nėra įrengusi požeminio nuotekų kaupinio rezervuaro, vandentiekio ir nuotekų tinklų, skirtų atsakovei priklausančios namo dalies naudojimui, tiek dėl ieškovo atsisakymo duoti rašytinį sutikimą, tiek dėl ieškovo įrengto rezervuaro su kiemo nuotekynu, vandens gręžinio, vandentiekio, nesuteikiant atsakovei jokios informacijos apie šiuos darbus nei prieš, nei po jų atlikimo. Dėl to, atsakovė UAB ,,Rodena“ negali saugiai ir tinkamai įgyvendinti teisę į statybą žemės sklype, prieš tai atitinkamai gavus ieškovo sutikimą. Ieškovas pažeidė įstatyminį imperatyvą susitarti, kuris įpareigoja bendraturčius, veikiant pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, ieškoti priimtiniausio jiems sprendimo būdo, nesiekiant savo teisių įgyvendinimo kitų bendraturčių teisių sąskaita.

Teismo posėdžio metu ieškovas A. G. patvirtino savo teiktuose procesiniuose dokumentuose nurodytus savo prašymus dėl ieškinio ir priešieškino reikalavimų, patvirtino savo argumentus bei jų motyvus. Papildomai nurodė, kad įsigytoje sodyboje Marių g., Kairių k., Klaipėdos r. dažnai leidžia laisvalaikį bei ilsisi. Suinteresuotas, jog teritorija ir toliau būtų pritaikyta poilsiui. Pažymėjo, jog atsakovės UAB ,,Rodena“ tikslas ginčo teritorijoje pastatyti kuo daugiau būstų ir juos realizuoti. Iki 2011 m. kol nekilnojamojo turto bendrasavininkės UAB ,,Rodena“ vadovas buvo J. J. tarpusavio santykiai buvo labai geri. Pasikeitus vadovui, pasikeitė įmonės tikslai ir santykiai pablogėjo. Namo remonto darbus atliko siekdamas išsaugoti apleistą namą. Teismui paaiškino, jog 2007 m. perkant butą, ieškovas žinojo, jog į butą yra tiekimas vanduo bei yra įrengtas nuotekynas. Vanduo iki 2010 m. buvo tiekiamas iš vietinės bendruomenės vandentiekio sistemos, už tai buvo mokamos vandens siurblio suvartotos elektros energijos mokestis. Vėliau šią paslaugą, tais pačiais vamzdynais, teikė UAB ,,Klaipėdos rajono vandenys“, vėliau AB ,,Klaipėdos vanduo“. Ieškovas teismui nurodė, jog nežinantis kurioje žemės sklypo vietoje yra sumontuoti vandentiekio vamzdžiai, nes šie statybos darbai buvo atlikti iki jam įsigyjant nekilnojamąjį turtą. Nurodė, jog 2008 m. pakeitė buvusią nuotekyno bačką į naują. Nurodė, jog buvę nuotekyno vamzdžiai buvo išvalyti ir prie buvusių vamzdžių buvo pajungtą nauja bačka. Nurodė, kad bačka yra už 13 metrų nuo gyvenamojo namo laukinės sienos, jo naudojamoje teritorijoje. Nurodė, jog niekada nebuvo ir šiuo metu nėra žemės sklype vandens gavybos gręžinio. Terasą pastatė 2007m., prie savo buto langų. Terasa nėra pritvirtinta prie namo pamatų ar sienos, tai nėra sudedamoji namo dalis. Terasa pastatyta ant akmenų, jos plotas yra 24 m². Pažymėjo, jog butą padalino į du atskirus butus, statybos darbai įteisinti 2013-08-01. Nemano, jog faktinės situacijos neatitiktis įteisintiems statybos darbams dėl langų skaičiaus (projekte numatyti 5 langai, faktiškai sumontuoti 7 langai), pažeidžia atsakovės teises ir interesus.

Teismo posėdžio metu atsakovės UAB „Rodena“ atstovas advokatas Saulius Brazauskas patvirtino savo teiktuose procesiniuose dokumentuose nurodytus savo prašymus dėl ieškinio ir priešieškino reikalavimų, patvirtino savo argumentus bei jų motyvus. Papildomai nurodė, kad ieškovui A. G. įsigyjant nekilnojamąjį turtą, žemės sklype ir bute ginčijamų įrenginių nebuvo, nes Nekilnojamojo turto registro pateiktoje pažymoje nurodoma, jog nėra nuotekų šalinimo sistemos, karšto vandens, el. viryklės. Atsakovei apie nurodytus pažeidimus tapo žinoma tik 2012 m., pažeidimus užfiksavo antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Pažymėjo, jog terasa be žemės sklypo bendrasavininkio sutikimo pastatyta bendrojo naudojimo žemės sklype, tokiu būdu yra sumažinamas bendro naudojimo plotas daugiau kaip 24 m². Patvirtinus atsakovės UAB ,,Rodena“ pateiktą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, terasa trukdys numatytam pravažiavimui. Visus statybos darbus ieškovas atliko be atsakovės žinios ir sutikimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

1. Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo.

Dėl ieškovo A. G. ieškinio.

Šioje byloje yra iš naujo nagrinėjamas ieškovo A. G. 2016-09-16 pateiktas ieškinys dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo pagal UAB „STUDIJA 33“ parengtą „Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą“.

2019-01-08 Klaipėdos apygardos teismas nutartimi civilinėje byloje Nr.e2A-6-524/2019 (toliau - 2019-01-08 Nutartis) panaikino 2018-02-27 Klaipėdos apylinkės teismo sprendimą byloje bei grąžino bylą nagrinėti iš naujo. 2019-01-08 Nutartyje teismas išaiškino:

- „Pirmosios instancijos teismas <...> neišsprendė šalių ginčo, nes nepasiūlė atsakovei pateikti tinkamą įrodymą (CPK 179 str.). ... Atsakovė nepateikė žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto, parengto ir patvirtinto Žemės įstatyme, Teritorijų planavimo įstatyme ir Taisyklėse nustatyta tvarka, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą pasiūlyti pateikti tinkamą įrodymą – žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, patvirtintą Žemės įstatyme, Teritorijų planavimo įstatyme ir Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėse nustatyta tvarka, t. y. gauti teigiamą išvadą dėl projekto tikrinimo nurodydamas pastabas, paminėtas šios nutarties 22 p.“. (2019-01-08 Nutarties 23 p.).

- ,,... Pridėta civiline byla Nr. 2-539-586/2015 įrodyta, kad šis besiribojantis žemės sklypas buvo atidalytas 2014-08-01 Klaipėdos rajono teismo sprendimu ir šalims buvo priteistos po 0,0640 ha naujai suformuoto žemės sklypo dalys pagal 2013-01-08 UAB ,,Geoplanai“ parengtą ir 2014 m. patikslintą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Šiame teismo sprendime nebuvo nustatytas servitutas ir ši aplinkybė buvo pažymėta Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-10-16 nutartyje dėl teismo sprendimo išaiškinimo. Šis teismo sprendimas buvo panaikintas ir byla perduota nagrinėti iš naujo, Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015-09-04 sprendimu šis besiribojantis žemės sklypas buvo atidalytas ir šios bylos ieškovui buvo pripažinta teisė parengti 0,1280 ha ploto žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą pagal UAB ,,Studija33“ 2015 m. vasario mėn. parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo brėžinį. Taigi jau išnagrinėtoje civilinėje byloje šios bylos atsakovei UAB ,,Rodena“ buvo suformuotas žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), o šios bylos ieškovui – žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini). Šio sprendimo rezoliucinėje dalyje servitutas nebuvo nustatytas, sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodyta, jog prie šios bylos atsakovės žemės sklypo galima patekti ir per jau esamą kelio servitutą. Paminėto šalių jau atidalyto sklypo atidalijimo būdas reikšmingas šioje byloje, nes ieškovo pateiktame žemės sklypo pertvarkymo projekte yra pateikta nuoroda į Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015-09-04 sprendimą. (2019-01-08 Nutarties 31 p.). Todėl nagrinėjant bylą iš naujo yra būtina UAB ,,Studija 33“ 2015 m vasario mėn. parengto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo sprendinių brėžinio, nurodyto 2015 m. rugsėjo 4 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendime, analizė, nes šis brėžinys yra paminėto sprendimo sudedamoji dalis (2019-01-08 Nutarties 35 p.).

Aukščiau nurodytas apeliacinės instancijos teismas šioje nagrinėjamoje byloje konstatavo, jog nagrinėjant bylą iš naujo yra būtina atlikti UAB ,,Studija 33“ 2015 m vasario mėn. parengto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo sprendinių brėžinio, nurodyto 2015 m. rugsėjo 4 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendime, analizę. Apeliacinės instancijos teismas šį nurodymą argumentavo tuo, jog šis brėžinys yra paminėto teismo sprendimo sudedamoji dalis (2019-01-08 Nutarties 35 p.).

Pažymėtina, kad aukščiau nurodytų aplinkybių analizė svarbi tuo, jog nagrinėjamoje byloje, ieškovas A. G. ieškinio reikalavimą dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 0,2761 ha ploto) formavimo ir pertvarkymo sprendiniuose – sprendžiant UAB ,,Rodena“ patekimą į atidalintą žemės sklypą ,,42-3“ numatė patekimą per neva 2015 m. rugsėjo 4 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimu nustatytą servitutą ,,S5“, kuris numatytas UAB ,,Studija 33“ 2015 m vasario mėn. parengto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo sprendinių brėžinyje.

Nagrinėjamoje byloje, ieškovas A. G. argumentuoja (UAB „Studija33“ 2016 m. parengtas sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, ,,4. Transporto organizavimo dalis“), kad ,,Į pertvarkomus sklypus patenkama (duomenys neskelbtini) keliu bei esamu žvyro dangos akligatviu. Į atskirus sklypus patenkama servitutu S1, kuris nustatytas 2015 m. rugsėjo 4 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimu bei esamu privažiavimu pietrytinėje pertvarkomo žemės sklypo pusėje, kurio plotis apie 4,5 m. Suformuotas žemės sklypus Nr. (duomenys neskelbtini) (plotas 0,1064 ha) nuosavybės teise priklauso dviems savininkams: UAB ,,Rodena“ bei A. G., todėl numatomi du įvažiavimai į šį sklypą:

1. Pietrytinėje pertvarkomo žemės sklypo pusėje (patekimas į A. G. priklausančią sklypo dalį).

2. Šiaurinėje pertvarkomo žemės sklypo pusėje, per 2015 m. rugsėjo 4 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimu nustatyta 4 m. pločio servitutą (patekimas į UAB ,,Rodena“ priklausančią sklypo dalį). Parkavimas numatomas sklypo ribose.“.

Vertinant aukščiau nurodytas ieškovo aplinkybes, pažymėtina, jog nagrinėjamoje byloje nustačius, kad 2015 m. rugsėjo 4 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimu pripažįstant A. G. teisę parengti besiribojančio žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą (pagal UAB „STUDIJA 33“ 2015 m. vasario mėn. parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo sprendinių brėžinį) - nebuvo nustatytas šis servitutas - ,,S5“, tai ieškovo A. G. nagrinėjamoje byloje pateiktas ieškinio reikalavimas dėl žemės sklypo (kadastro Nr.5552/0001:42, 0,2761 ha ploto) formavimo ir pertvarkymo negalėtų būti tenkinamas, nes ieškovo A. G. pateikto projekto sprendiniai dėl šio servituto būtų laikytini klaidingi ir neteisingi, todėl šis ieškinio reikalavimas turėtų būti atmestas.

Byloje nustatyta, jog 2007-11-27 ieškovas ir atsakovė bendrosios dalinės nuosavybės teise įsigijo 0,1280 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini).

2015-09-04 Klaipėdos rajono apylinkės teismas priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr.2-539-586/2015, kuriuo ieškovės UAB „Rodena“ patikslintą ieškinį atsakovui A. G. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės (besiribojančio žemės sklypo) atmetė, o atsakovo A. G. priešieškinį tenkino. Šiuo teismo sprendimu uždarajai akcinei bendrovei „Rodena“ priteisė natūra naujai suformuotą 0,0640 ha ploto žemės sklypą, projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), o A. G. priteisė natūra naujai suformuotą 0,0640 ha ploto žemės sklypą, projektinis Nr. (duomenys neskelbtini); pripažino A. G. teisę parengti besiribojančio žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą pagal UAB „STUDIJA 33“ 2015 m. vasario mėn. parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo sprendinių brėžinį. 2015-09-04 Klaipėdos rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr.2-539-586/2015 priimtas sprendimas apeliacine tvarka nebuvo apskųstas, šis teismo sprendimas yra įsiteisėjęs.

Klaipėdos rajono apylinkės teismas priimdamas sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-539- 586/2015 spręsdamas šią bylą konstatavo, jog „pagal ieškovės (UAB ,,Rodena“) parengtą sklypų atidalinimo planą, ateityje būtų siekiamas suformuoti servitutas, kuris ne tik pažeistų atsakovo (A. G.) teises, nes servitutas nurodomas tik per atsakovo (A. G.) žemės sklypą, bet pažeistų ir trečiojo asmens (M. S.) teises, kadangi ateityje siūlytinas servitutas (kelias) eitų per jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, kur anksčiau niekada nebuvo kelio, o atsakovo (A. G.) pasiūlytas servitutas tik per ieškovei (UAB ,,Rodena“) nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą ir nepažeistų trečiųjų asmenų teisių. Be to, atidalinus žemės sklypus pagal atsakovo parengtą UAB „Studija 33“ parengtą planą, prie ieškovės žemės sklypo galima patekti ir per jau esamą kelio servitutą“. Šios teismo išvados patvirtina, jog aukščiau nurodytu teismo sprendimu ginčijamas servitutas nebuvo nustatytas, nes šalys turi objektyvią galimybę į atidalintus žemės sklypus patekti kitų būdu, nei A. G. teismui pateiktu UAB ,,Studija 33“ 2015 m vasario mėn. parengto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo sprendinių brėžiniuose pavaizduotu servitutu indeksu ,,S5“.

Pažymėtina ir tai, jog apeliacinės instancijos teismas, 2019-01-08 Nutartyje taip pat konstatavo 33 p. ,, 2015 m. rugsėjo 4 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismas sprendimu nenustatė projekto rengėjo minimo servituto, o šios bylos ieškovui buvo pripažinta teisė kito sklypo pertvarkymo projektą rengti pagal UAB ,,Studija 33“ 2015 m. vasario mėn. parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo sprendinių brėžinį, buvo numatyta tik tokio sprendinio galimybė ateityje. Teismas pažymėjo, jog prie UAB „Rodena“ žemės sklypo galima patekti per jau esamą servitutinį kelią (pridėtos civilinės bylos Nr. 2-539-586/2015 t. 2, b. l. 32, 113-116).“.

Analizuojant UAB ,,Studija 33“ 2015 m vasario mėn. parengto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo sprendinių brėžinį (esantį civilinėje byloje Nr.2-539-586/2015), akivaizdžiai matyti, jog A. G. ir UAB ,,Rodena“ į atidalintus žemės sklypus, kurių naudojimo paskirtis – žemės ūkio (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) yra numatytas patekimas per ,,Esamo kelio servitutą (kodas 202) (plotas 1550 m²)“. Brėžinyje kelio plotas nurodytas 10 metrų. Patekimas į atidalintus šalims priklausančius žemės sklypus numatytas pietvakarinėje šių žemės sklypų dalyse. Šalių sklypuose numatytas 5 m. pločio servitutinis kelias - ,,Esamas kelio servitutas (kodas 202). Šis kelio servitutas numatytas tiek A. G. (50 m²), tiek UAB ,,Rodena“ (55 m²) atidalintame žemės sklype. Pažymėtina, jog šiais servitutiniais keliais (kodas 2020) naudojasi ir tolimesnio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) nurodytas savininkas S. M.. Įregistruoto kelio servitutas teisinis turinys - teisė naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis daiktas, kodas 202).

Lietuvos Respublikos CK 4.111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą.

Pagal CK 4.126 straipsnį teismo tvarka galima nustatyti servitutą tik tais atvejais, kai savininkai tarpusavyje nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Taigi servitutas priverstinai gali būti nustatytas tik įrodžius, kad jis yra objektyviai būtinas. Jeigu asmuo, reikalaujantis nustatyti servitutą, daiktu gali naudotis ir be servituto nustatymo, tai servituto negalima nustatyti, nes jo nustatymas tokiu atveju reikštų nepagrįstą kito savininko nuosavybės teisės ribojimą.

2015-09-04 Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimo išvados patvirtina, jog teismas išanalizavęs žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo brėžinio sprendinius nustatė, jog kelio servitutas ,,S5“ tik galimas.

Vertinant Klaipėdos rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-539- 586/2015 išvadas, pripažintina, jog priešingai nei teigia ieškovas A. G., aukščiau nurodytu sprendimu nebuvo nustatytas naujas kelio servitutas. Besiribojančio žemės sklypo brėžinyje kelio servitutas S5 pažymėtas kaip „Galimas (projektuojamas) kelio servitutas (plotas – 394 m²)“. Šias išvadas patvirtina analizuojant Klaipėdos rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. Nr. 2-539-586/2015 nagrinėtą UAB ,,Studija 33“ 2015 m vasario mėn. parengto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo brėžinių sprendinius. Šiuose sprendiniuose nėra jokios informacijos kieno naudai nustatomas ,,galimas“ servitutas. Be to, šio projekto sprendiniuose nebuvo sprendžiamas klausimas apie galimo servituto rūšį, tai yra ar būtų nustatoma teise naudotis pėsčiųjų taku ar važiuoti transporto priemonėms, ar varyti galvijus ar kt. Nebuvo sprendžiamas klausimas dėl servituto atlygintinumo; nebuvo sprendžiamas tarnaujančiojo daikto su viešpataujančiojo daiktu santykis ir kiti servituto nustatymui svarbūs klausimai.

Ieškovo A. G. asmeniniai teisiniai lūkesčiai patenkinus ieškinį suprantami, kaip labai racionalūs ir ekonomiški. Šiuo atveju, patenkinus ieškinį, UAB ,,Rodena“ į savo žemės sklypus patektų per nustatytą servitutinį kelią ,,S5“ (tariamai nustatytą 2015-09-04 Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimu) kurio pati atsakovė UAB ,,Rodena“ nepageidavo ir tam prieštaravo. Vadovaujantis tokia logika gautųsi, jog ieškovas prašo nustatyti servitutą atsakovės naudai, pačios atsakovės asmenine nuosavybės teise atitenkančiame žemės sklype. Neatmestina galimybė, jog ateityje šiuo A. G. atsakovei ,,primestu“ servitutiniu keliu galėtų naudotis ir žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytas savininkas S. M.. Galimai tokiu būdu būtų panaikinti ieškovo A. G. žemės sklype (duomenys neskelbtini) esantys suvaržymai, tai yra galimai būtų panaikintas numatytas servitutas ,,S2“ (UAB ,,Studija 33“ 2015 m vasario mėn. parengto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo sprendinių brėžinys“). Tokie A. G. asmeniniai teisiniai lūkesčiai akivaizdžiai pažeistų kitų šalių teisių ir pareigų pusiausviros principus ir sukeltų ateityje žemės sklypų savininkų konfliktus, todėl ieškinys negali būti tenkinamas.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog ieškovas A. G. teismui bei proceso dalyviams nurodė, jog patenkinus jo ieškinį, jis į jam atidalintą žemės sklypą pažymėtą indeksu ,,42-2“ patektų per valstybinę žemę. Ieškovas nepateikė teismui jokių teisių argumentų, kaip ir kokiu teisiniu pagrindu valstybė jam suteikė ar turėtų suteikti tokias teises. Šie ieškovo A. G. nurodyti argumentai dėl jo asmeninio naudojimosi valstybine žeme be jokio teisinio pagrindo, laikytini nelogiškais ir neteisėtais.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, darytina išvada, jog ieškovo pasiūlytas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas bei jame numatyti sprendiniai neatitinka proporcingumo ir visų bendraturčių interesų pusiausvyros principų. Nuosavybės teisė yra suprantama kaip teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 str. 1 d.). Įvertinus byloje surinktus faktinius duomenis, paaiškinimus, aptartą teisinę reglamentaciją, teismas daro išvadą, kad ieškinys yra nepagrįstas, todėl atmestinas (CPK 178 str. 185 str.).

Dėl atsakovės UAB ,,Rodena“ priešieškinio.

2020 m. gegužės mėn. UAB „Geometra“ UAB „Rodena“ užsakymu parengė Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą (Nr.ZSFP-64937) (toliau - atsakovės projektas).

2020-06-12 Nacionalinė žemės tarnybos Žemėtvarkos planavimo ir dokumentų priežiūros skyrius, patikrinęs projektą, surašė žemės valdos projekto patikrinimo aktą, kurio išvada teigiama.

Pažymėtina, jog teismo nagrinėjamoje byloje ieškovas prašo atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės su atsakove jam priklausančią žemės sklypo dalį natūra pagal UAB „Studija 33“ parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kuris nėra patvirtintas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, nes vadovaujantis Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 66 punktu nėra raštiško bendraturčio pritarimo.

Byloje nustatyta, kad 2007-03-15 ieškovas ir atsakovė bendrosios dalinės nuosavybės teise įsigijo 0,2761 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - žemės sklypas). Ieškovas - 1388/2761 žemės sklypo dalį, atsakovė - 1373/2761 žemės sklypo dalį. Žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis - kita, naudojimo būdas - gyvenamosios teritorijos, naudojimo pobūdis - mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos, žemės ūkio naudmenų plotas - 0,2089 ha (iš jo ariamos žemės plotas - 0,1355 ha, sodų plotas - 0,0734 ha), užstatyta teritorija - 0,0672 ha. Žemės sklype yra daugiabutis pastatas - gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - daugiabutis), kuriame du butai nuosavybės teise priklauso atsakovei.

Byloje pateiktas Namų valdos žemės sklypo ribų planas sudarytas 1996-01-22 AB Inžineriniai tyrimai Klaipėdos filialas, kuris 1996-02-02 buvo suderintas Žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos viršininko G. S. patvirtina, jog šiuo planu buvusių savininkų, buvo nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka, t. y. buvusių statinio bendraturčių susitarimu buvo nustatyta kaip bus naudojamas daržas ir sodas. Byloje pateikti šalių rašytiniai paaiškinimai patvirtina, jog ieškovas A. G. ir atsakovė UAB ,,Rodena“ laikėsi šios ankstesnių bendrasavininkų raštu patvirtintos žemės sklypo naudojimosi tvarkos.

Atsakovė UAB ,,Rodena“ priešieškiniu siekia atsidalinti iš žemės sklypo pagal Namų valdos žemės sklypo ribų planą, kuris vadovaujantis LR žemės įstatymo 30 straipsnio 1 dalimi, yra neatsiejama Žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarčių dalis. Pagal Namų valdos žemės sklypo ribų planą atsakovė naudojasi 671 m² daržo, 366 m² sodo, 336 m² bendro naudojimo žeme po daugiabučiu ir kiemo dalimi, atitinkančia atsakovės turimą 1373/2761 žemės sklypo dalį, o ieškovas naudojasi 684 m² daržo, 368 m² sodo, 336 m² bendro naudojimo žemės po daugiabučiu ir kiemo dalimi, atitinkančia ieškovo turimą 1388/2761 žemės sklypo dalį.

Pagal atsakovo projektą kitos paskirties žemės sklypas padalijamas į tris atskirus kitos paskirties žemės sklypus:

1. 0,0724 ha ploto žemės sklypą - projektinis Nr. l (toliau – žemės sklypas Nr. l), kurio naudojimo būdas daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos, savininkai - ieškovas ir atsakovė;

2. 0,1018 ha ploto žemės sklypą - projektinis Nr. 2 (toliau – žemės sklypas Nr. 2), kurio naudojimo būdas - vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, savininkė - atsakovė;

3. 0,1020 ha ploto žemės sklypą - projektinis Nr. 3 (toliau – žemės sklypas Nr.3), kurio naudojimo būdas vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, savininkas - ieškovas.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog pagal atsakovės projektą naujai suformuotų žemės sklypų dydžiai nežymiai skiriasi nuo nustatytų bendraturčių anksčiau naudojamų žemės sklypo dalių. Žemės sklypo Nr. l plotas (0,0724 ha) yra 0,0052 ha didesnis už ieškovo ir atsakovės bendrai naudojamo kiemo plotą (0,0672 ha). Toks dydis nustatytas, atsižvelgiant į STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai” VII skyriaus 1 skirsnio 10, 11, 13 punktų nuostatas. Žemės sklypo Nr. 2 plotas (0,1018 ha) yra 0,0019 ha mažesnis už atsakovės naudojamo 671 m² daržo ir 366 m² sodo bendrą plotą (0,1037 ha). Žemės sklypo Nr. 3 plotas (0,1020 ha) yra 0,0032 ha mažesnis už ieškovo naudojamo 684 m² daržo ir 368 m² sodo bendrą plotą (0,1052 ha). Pagal atsakovės projektą iš bendrosios dalinės šalių nuosavybės atidalijama maksimali galima dalis - 0,2038 ha iš 0,2762 ha.

Pažymėtina, jog pagal atsakovės projektą naujai suformuoti žemės sklypai yra taisyklingos (artimos stačiakampiui) formos ir racionalių ribų. Žemės sklypų dydžiai yra tinkami naudoti pagal nurodytą jų paskirtį ir būdą.

Naujai suformuotas žemės sklypas Nr. l išlieka bendroji dalinė šalių nuosavybė, pagal projektą į šį žemės sklypą numatytas vienas įvažiavimas iš Marių g. šiaurės rytų pusėje. Pagal atsakovės projektą į besiribojantį žemės sklypą tiek atsakovei, tiek ieškovui, atidalintas jo dalis bus galima patekti nuo Marių g. per servitutinį 5,5 m pločio kelią, kuris numatomas naujai suformuotuose žemės sklypuose.

Atkreiptinas dėmesys, jog šiuo metu nėra galimybės į besiribojantį žemės sklypą įvažiuoti (išvažiuoti) keliu (gatve), besijungiančiu su valstybinės reikšmės ar vietinės reikšmės keliais, sudarančiais kelių tinklą. Besiribojančiame žemės sklype yra įregistruotas tik kelio servitutas - teisė naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis daiktas, kodas 202). Taigi šiuo metu nėra galimybės į besiribojantį žemės sklypą įvažiuoti (išvažiuoti) ir servitutiniu keliu. Besiribojantis žemės sklypas yra žemės ūkio paskirties. Projekte numatyti kelio servitutai susisiekia su besiribojančiu žemės sklypu ir suteikia teisę važiuoti transporto priemonėmis. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad pagal atsakovės projektą numatomi kelio servitutai yra būtini, siekiant užtikrinti tiek atsakovei, tiek ieškovui naujai suformuotų žemės sklypų tinkamą naudojimą.

Svarbi aplinkybė yra tai, jog ginčo žemės sklypo naudojimo būdas yra vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, todėl pastatai gali būti statomi ne arčiau kaip 3 m atstumu nuo žemės sklypo ribos (Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 7 priedo 4 p.), o nuo kelio servituto - atitraukus dar bent 1 m. pagal projektą naujai suformuotame žemės sklype Nr. 2 (savininkas - atsakovė) numatytas kelio servitutas S2 yra 2,75 m pločio, todėl pastatai galėtų būti statomi 3,75 m atstumu nuo žemės sklypo ribos (dalis tarp posūkio taškų 6-9).

Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas faktines aplinkybes teismas pripažįsta, jog atsakovės pateiktas planas dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo atitinka proporcingumo ir visų bendraturčių interesų pusiausvyros principą. Nepažeidžia įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 str. 1 d.). Įvertinus byloje surinktus faktinius duomenis, paaiškinimus, aptartą teisinę reglamentaciją, teismas daro išvadą, kad priešieškinis yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

2.Dėl teisės įregistruoti žemės sklypo kadastrinius duomenis be bendraturčio sutikimo.

Atsakovė UAB „Rodena“ ir ieškovas A. G. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo žemės sklypą (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas buvo suformuotas 1994-04-12 vietinėje koordinačių sistemoje atliktus kadastrinius matavimus.

Atsakovės užsakymu UAB „Geometra” atliko žemės sklypo kadastrinius matavimus ir 2019-04-15 parengė žemės sklypo planą. Plane nustatyti kadastriniai duomenys patvirtino, kad šiuo metu LR nekilnojamojo turto registre, kadastre yra įregistruoti netikslūs ginčo žemės sklypo kadastriniai duomenys - plane nustatytas 2762 m² plotas, o LR Nekilnojamojo turto registre ir kadastre įregistruotas 2761 m² plotas.

Atsakovė UAB ,,Rodena“ nurodė, kad naujai atliktais kadastriniais matavimais buvo nustatyta tikslus žemės sklypo plotas, ribų posūkio taškų koordinatės, žemės sklype esančių statinių fizinių ribų koordinatės, geometriniai matmenis, techniniai parametrai ir kiti žemės sklypą apibūdinantys kadastro duomenis. Šių kadastrinių matavimų pagrindu buvo atliekamas ir žemės sklypo formavimo bei pertvarkymo projektas.

Atsakovė UAB ,,Rodena“ nurodė, jog UAB ,,Geometra“ atliktų kadastrinių matavimų darbų kaina pagal sutartį - 363 Eur (su PVM). Atsakovė UAB ,,Rodena“ pažymėjo, jog neprašo ieškovo A. G., kad prisidėtų prie kadastrinių matavimų darbų kainos apmokėjimo, nors tikslių Žemės sklypo kadastrinių duomenų gavimas ir įregistravimas yra svarbus abiem bendraturčiams.

Ieškovas A. G. pripažino, kad plane nustatyti kadastriniai duomenys (žemės sklypo plotas, posūkių taškai) skiriasi nuo LR nekilnojamojo turto kadastre bei registre įregistruotų duomenų. Ieškovas A. G. nurodė, kad žemės sklypo posūkių taškai skiriasi nežymiai nuo VĮ Registro centro į LKS 94 transformuotų ir UAB „Studija 33“ projekte naudotų atidalijimo žemės sklypo koordinačių. Nurodė, kad atlikti atsakovės prašomus kadastrinius matavimus nėra teisės aktuose numatyta prievolė. Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas gali būti rengiamas naudojant valstybės įmonės Registrų centro transformuotas koordinates.

Pažymėtina, jog ieškovas A. G. neginčija atsakovės atliktų kadastrinių matavimų rezultatų, pripažįsta, jog atsakovės atlikti žemės sklypo kadastriniai matavimai yra tikslesni nei šiuo metu registruoti Nekilnojamojo turto registro centre. Ieškovas ginčija tik jų atlikimo būtinumą. Vertinant tai, jog teismas tenkino atsakovės UAB ,,Rodena“ priešieškinio reikalavimą, kuriuo pripažino, kad žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimas ir pertvarkymas turi būti vykdomas pagal UAB „Geometra“ parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą (Nr.ZSFP-64937), kuris buvo parengtas vadovaujantis atsakovės naujai atliktų kadastrinių matavimų pagrindu, todėl atsakovės priešieškinis tenkintinas.

3. Dėl negatorinių reikalavimų.

Byloje nustatyta, jog 2007-03-15 I. R. ir V. R. pardavė, o atsakovė UAB ,,Rodena“ nusipirko du butus tribučiame gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), toliau - Namas), esančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini): 8,87 m² bendrojo ploto butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini) ir 29,67 m² bendrojo ploto butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini).

2007-03-15 G. C. ir M. C. pardavė, o ieškovas A. G. nusipirko 68,74 m² bendrojo ploto butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini).

2007-03-15 G. C. ir M. C. pardavė, o atsakovė UAB ,,Rodena“ nusipirko žemės sklypo, kurio plotas yra 0,2761 ha, 1373/2761 dalį. Likusią žemės sklypo dalį - 1388/2761 dalį, nuosavybės teise įsigijo ieškovas A. G..

Dėl ieškinio.

Ieškovas A. G. pateikė ieškinį, kuriuo prašo pripažinti jam teisę atlikti kondicionieriaus/šilumos siurblio įrengimą A. G. nuosavybės teise priklausančiame bute Nr. 3, ant pastato, plane pažymėto 3A1p, šio įrenginio dalį - šilumokaitį/kondensatorių tvirtinant ant išorinės pastato sienos taip, kaip parodyta „Butų Nr. 3 ir Nr. 4 išsidėstymo Name schemoje“, parengtoje 2013 metais „S33, Danės g. 43 Klaipėda“, nesant bendrasavininko UAB „Rodena, sutikimo.

Šį reikalavimą ieškovas argumentavo tuo, jog A. G. pageidauja savo lėšomis įsirengti kondicionierių/šilumos siurblį. 2018-08-10 UAB ,,Rodena” pateikė atsakymą, kuriuo atsisakė duoti prašomą sutikimą, nurodytos atsisakymo priežastys nėra niekaip susijusios su konkretaus įrenginio poveikiu, trukdymu naudotis savo turto dalimi ar kaip kitaip galimai pažeisiančios UAB ,,Rodena” interesus dėl šio įrenginio montavimo ar eksploatavimo.

Atsakovė UAB ,,Rodena“ gindamasi nuo ieškinio nurodė, kad 2018-08-02 atsakovė gavo ieškovo 2018-07-30 prašymą Nr.2018-07-30/1 „Dėl įrenginio montavimo“. 2018-08-10 atsakovė, pateikė atsakymą į šį prašymą. Atsakovė pasiūlė ieškovui pasinaudoti kitais žinomais ir galimais šildymo/kondicionavimo įrenginių įrengimo sprendimais, leidžiančiais išvengti įrenginio montavimo ant pastato išorinės sienos, pažymėdama, kad namas yra tam tikros vizualinės architektūros, prie vandens telkinio, skirtas rekreacijai. Atsakovė nurodė, kad yra realios galimybės išvengti įrenginio montavimo ant namo išorinės sienos, naudojant kondicionierių be išorinio bloko, rekuperatorių su integruotu šilumos siurbliu, neturinčiu išorinio bloko, mobilų oro kondicionierių ir pan. Atsakovė pažymėjo, jog nors prašyme buvo nurodyta, jog įrenginio dalies sumontavimas ant išorinės namo sienos nepablogins konstrukcijos būklės, tačiau su juo nebuvo pateikta jokių konkretaus įrenginio (nurodant jo pavadinimą) techninių duomenų (įskaitant, duomenų apie įrenginio poveikį aplinkai triukšmo ir taršos aspektu), reikalingų, kad atsakovė galėtų pateikti savo nuomonę dėl įrenginio būsimo poveikio jos teisėms. Prie prašymo pridėtos atitikties deklaracijos patvirtina tik įvairių šilumos siurblių atitiktį direktyvų 2014/30/EU, 2014/35/EU, 2014/68/EU, 2006/42/EC reikalavimams.

Byloje pateiktos fotonuotraukos ir ieškovo A. G. paaiškinimai patvirtina, jog nesant atsakovės UAB ,,Rodena“ sutikimo, ieškovas A. G. ant pastato išorinės sienos jau yra sumontavęs kondicionieriaus/šilumos siurblio įrengimą, šio įrenginio šilumokaitį/kondensatorių pritvirtinant ant išorinės pastato sienos.

Bylos nagrinėjimo metu atsakovės atstovas pažymėjo, jog ieškovas teikdamas prašymą dėl sutikimo gavimo įrengti kondicionieriaus/šilumos siurblio įrengimą, pateikė neteisingą informaciją apie ieškovui priklausančioje gyvenamojo namo dalyje sumontuotus langus. Pažymėjo, jog pagal VĮ Registrų centras pateiktas Nekilnojamojo turto kadastro bylų duomenis ieškovo A. G. pietvakarinėje namo sienoje turi būti sumontuoti 5 langai, kai faktiškai yra sumontuoti 7 langai. Atsakovės nuomone, bendraturčių sutikimas duodamas dėl būsimų statybos darbų, o reikalavimas sutikimo dėl savavališkai atliktų statybos darbų yra piktnaudžiavimas savo teisėmis, paneigiant bendraturčių interesus tartis dėl priimtiniausio visiems būdo.

Atsakovės argumentas, kad statybos darbai yra savavališkai padaryti, savaime neatskleidžia jų teisių pažeidimo – atsakovė savo teisių pažeidimą turi grįsti įrodinėdama netinkamą ieškovo teisių įgyvendinimo būdą ir sąlygas.

Kasacinio teismo praktikoje atkreipiamas dėmesys ir į bendraturčio nesutikimo tinkamą motyvavimą: nesutikimas turi būti protingai motyvuotas, pagrįstas, atskleisti projektinio pasiūlymo neigiamą poveikį, grėsmę jo kaip bendraturčio teisėms ir teisėtiems interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. U. v. E. C., bylos Nr. 3K-3-260/2009; 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. J. v. L. M., bylos Nr. 3K-3-571/2009).

Protingais motyvais teismas gali pripažinti faktais, specialistų išvadomis, kitais patikimais duomenimis pagrįstus argumentus, kurie patvirtina, kad ieškovo įrengtas kondicionierius / šilumos siurblys lems (lemia) esminį kito bendraturčio naudojimosi savo nuosavybe pablogėjimą arba pakeis (pakeičia) bendraturčių gyvenimo ar veiklos sąlygas, buvusias iki šio įrenginio sumontavimo bei jo eksploatavimo pvz., pablogėja esama pastato techninė būklė, neišlaikomi atitinkamų higienos standartų reikalavimai dėl triukšmo, vibracijos, oro taršos ir kitos sąlygos. Pareiga įrodyti, kad atsisakymas duoti sutikimą pagrįstas, tenka atsisakančiam duoti sutikimą bendraturčiui.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog atsakovė UAB ,,Rodena“ registruota ir veiklą vykdo Kaune. Atsakovės atstovas neginčijo, jog iki šiol atsakovės atstovai jokios veiklos ginčo teritorijoje nevykdo, gyvenamojo namo remonto darbų neatliko, atsakovei priklausančiose patalpose negyvenama. Ieškovas A. G. nurodė priešingas aplinkybes, jog jam priklausančias patalpas pritaikė gyvenimui pakeisdamas langus, apšildydamas laukines namo sienas esančias prie jo gyvenamųjų patalpų, pakeisdamas stogo dangą, ir kitą. Ieškovas pažymėjo, jog įrengtas kondicionierius/šilumos siurblys reikalingas namo šildymui šaltuoju metų laikotarpiu, jog neužšaltų vandentiekio ir nuotekų sistemos.

Atkreiptinas dėmesys, jog ginčo įrenginys sumontuotas ant laukinės namo sienos, esančios prie ieškovo A. G. buto. Ieškovas pateikė informaciją apie įrenginį, atitikties higienos normoms, ES standartams deklaraciją/sertifikatus, tai yra statytojas yra įvykdęs pareigą suteikti informaciją. Atsakovės argumentai, jog ieškovas privalėtų pasinaudoti kitais žinomais ir galimais šildymo/kondicionavimo įrenginių įrengimo sprendimais, leidžiančiais išvengti įrenginio montavimo ant pastato išorinės sienos, laikytini nepagrįstais bei nesąžiningais.

Vertinant aukščiau nustatytas faktines aplinkybes bei nurodytus teisinius argumentus, konstatuotina, jog atsakovė neįrodė, jog dėl ieškovo kondicionieriaus/šilumos siurblio įrengimo yra iš esmės pažeidžiamos jos teisės ar interesai. Byloje nustatytos aplinkybės nesudarė pakankamo pagrindo teismui konstatuoti esminio atsakovės, kaip bendraturčio, teisių suvaržymo. Dėl to teismas, taikydamas bendraturčių interesų derinimo principą ir siekdamas išlaikyti jų teisių gynimo pusiausvyrą, ieškovo ieškinį tenkina.

Dėl priešieškinio.

Atsakovė UAB ,,Rodena“ priešieškiniu prašo įpareigoti ieškovą pašalinti per teismo nustatytą terminą nurodytus pažeidimus į atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teisę su ieškovu priklausantį žemės sklypą. Atsakovė tvirtina, jog ieškovas A. G. pažeidė atsakovės UAB ,,Rodena“ nuosavybės teises į žemės sklypo bei namo bendrojo naudojimo objektų dalį, nes ieškovas A. G. be UAB ,,Rodena“ sutikimo įrengė požeminį nuotekų šalinimo rezervuarą su kiemo nuotekynu, požeminio vandens gavybos gręžinį ir vandens tiekimo sistemą žemės sklype. Be to, ieškovas A. G. be atsakovės sutikimo pastatė prie namo atvirą medinę terasą su laipteliais, atliko statybos darbus, panaudojant namo bendrojo naudojimo objektus.

Šio ginčo sprendimui aktualu yra tai, jog 2018 m. spalio 19 d. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmuose, administracinėje byloje Nr. eI-5925-583/2018, pagal pareiškėjos UAB „Rodena“ skundą atsakovei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui A. G., dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, buvo priimtas sprendimas - pareiškėjos UAB „Rodena“ skundą atmesti kaip nepagrįstą. 2020 m. liepos 8 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą, nuspręsdamas, pareiškėjo UAB „Rodena“ apeliacinį skundą atmesti. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. spalio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nagrinėjamu atveju kaip prejudiciniai faktai pripažintini, aukščiau nurodytų administracinių teismų padarytos išvados, jog A. G. nuotekų šalinimo rezervuaro keitimo darbus ir kitus statybos darbus (vieno buto padalijimo į du atskirus butus, namo langų pakeitimo, dalies stogo dangos pakeitimo metaline skarda, dalies išorinio namo fasado apkalimo medinėmis lentomis) vykdė daugiau nei prieš 10 metų nuo pranešimo pateikimo dienos (2018-03-21).

Dėl nuotekų šalintuvo, įskaitant požeminio nuotekų kaupimo rezervuaro su kiemo nuotekynu.

Atsakovė priešieškiniu prašo pateikti teisės aktų nustatyta tvarka parengto nuotekų šalintuvo, įskaitant požeminio nuotekų kaupimo rezervuaro su kiemo nuotekynu, įrengimo projektą, taip pat dokumentus, patvirtinančius tinkamą požeminio nuotekų kaupimo rezervuaro įrengimą ir eksploatavimą, o to teisme nustatytu terminu nepadarius - išmontuoti žemes sklype įrengtą požeminio nuotekų valymo rezervuarą su kiemo nuotekynu.

Atsakovė pažymėjo, jog dėl A. G. atsisakymo pateikti duomenis, susijusius su ieškovo namo dalies nuotekų šalintuvo įrengimu, įskaitant, informaciją apie tai, kurioje konkrečioje žemės sklypo dalyje po žeme yra įrengtas kiemo nuotekynas, atsakovė negali tinkamai įgyvendinti nuosavybės teisės į žemės sklypo dalį, tai yra saugiai, tinkamai įsirengti vandentiekio ir nuotekų tinklus, uždarą požeminį nuotekų kaupimo rezervuarą, prieš tai gavus A. G. sutikimą. Be to, UAB ,,Rodena“ neturi informacijos ir apie rezervuaro eksploatavimą, t. y. kokia talpa yra įrengta, kokiu periodiškumu, kas ir kaip atlieka rezervuaro turinio išsiurbimo, transportavimo darbus. Atsižvelgiant į tai, nėra galimybės nustatyti, ar rezervuaras nedaro neigiamo poveikio aplinkai ir sveikatai.

Ieškovas A. G. gindamas nuo šio priešieškinio reikalavimų nurodė, jog 2007 m. įsigydamas ginčo butą ir žemės sklypą, jo bute jau buvo sumontuota nuotekų sistema. Nurodė, jog nuotekų bačka yra užkasta 13 metrų atstumu nuo namo laukinės sienos, žemės sklypo dalyje kuria pagal ankstesnių savininkų susitarimą naudojasi ieškovas A. G.. Ieškovas pažymėjo, jog bačka yra jo naudojamos žemės sklypo dalyje (sode). 2008 m. ieškovas pakeitė buvusią nuotekyno bačką, nes ji buvo kiaura. Nuotekyno vamzdžiai buvo išvalyti ir prie jų prijungta nauja bačka, kuri yra žemėje 2 metrų gylyje.

Teismas pažymi, jog atsakovė nepateikė jokių dokumentų ar kitų įrodymų, kurie paneigtų aukščiau nurodytas ieškovo faktines aplinkybes dėl ginčijamo nuotekyno įrengimo laikotarpio ir jo dislokacijos. Pagal ieškovo pateiktą brėžinį kuriame pavaizduota nuotekyno užkasta bačka, atlikus bendraturčių žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, patenka į ieškovui asmeninės nuosavybės teisę atitenkantį žemės sklypą Nr.3. Byloje nėra jokių įrodymų, kad nuotekyno vamzdžius nuo gyvenamojo namo sienos iki bačkos būtų sumontavęs ieškovas, o ne prieš tai buvęs savininkas.

Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas faktines aplinkybes bei nurodytus teisinius argumentus, konstatuotina, jog atsakovė neįrodė, jog dėl ieškovo naudojamo nuotekyno yra iš esmės pažeidžiamos atsakovės teisės ar interesai. Byloje nustatytos aplinkybės, jog nuotekyno bačka patenka į ieškovui asmeninės nuosavybės teisę atitenkantį žemės sklypą Nr. 3, o nuotekyno sistemą įrengė buvęs savininkas, daugiau kaip prieš 10 metų. Pažymėtina, jog atsakovė būdama apdairi ir rūpestinga įsigydama bendrosios dalinės nuosavybės teisę gyvenamojo namo dalį ir žemės sklypą, turėjo galimybę pati išsiaiškinti nurodytas aplinkybes dėl nuotekyno dislokacijos žemės sklype ir šias aplinkybes įvertinti prieš tampant nekilnojamojo turto bendrasavininke. Vertinant visą tai, teismui nesudarė pakankamo pagrindo konstatuoti esminio atsakovės, kaip bendraturčio, teisių suvaržymo. Dėl to teismas, atsakovės priešieškinį šioje dalyje atmeta.

Dėl atviros medinės terasos.

Priešieškiniu prašo pašalinti žemės sklype pastatytą atvirą medine terasą su laipteliais, sutvarkant teritoriją.

Atsakovė nurodė, jog bendrojo naudojimo žemės sklypas yra reikalingas esamam daugiabučiam namui eksploatuoti, plotas turi būti kuo didesnis. Ieškovas A. G. žemės sklypo dalyje, kuri dabar ir ateityje turės būti naudojama visų daugiabučio namo gyventojų reikmėms, pastatė tik savo asmeniniams poreikiams patenkinti atvirą medinę terasą su laipteliais. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo fotonuotraukos patvirtina, kad terasos statybai buvo panaudota didžioji namo išorinės sienos dalis. Terasa buvo pastatyta savavališkai, prieš tai neprašius ir negavus ieškovės sutikimo, o tuo pačiu ir nesuteikus ieškovei jokios informacijos apie būsimus statybos darbus. Terasos ilgis yra apie 8 m, o plotis - apie 3 m. Atsakovė nurodė, jog dėl terasos šalia esantis žemės sklypo plotas negalės būti panaudotas visų daugiabučio namo gyventoju reikmėms pavyzdžiui, įrengiant priėjimą prie namo ir pan.

Ieškovas A. G. gindamas nuo šio priešieškinio reikalavimų nurodė, jog 2007 m. jis pastatė terasą prie savo gyvenamojo buto langų. Nurodė, jog terasa nėra pritvirtinta prie gyvenamojo namo sienos ar namo pamatų. Terasa yra pastatyta ant akmenų. Nurodė, jog leidimo šio statinio statybai nereikia. Sutiko, jog statybai atsakovės leidimo neprašė, terasos išmatavimai 8 m. ilgio ir 3 m. pločio, viso 24 kv. m.

Teismas nagrinėjamoje byloje tenkino atsakovė UAB ,,Rodena“ priešieškinį, kurio nustatė, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), formavimas ir pertvarkymas turi būti vykdomas pagal UAB „Geometra“ (projekto vadovė Iveta Apanavičienė) parengtą Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą (Nr.ZSFP-64937). Vertinant tai, jog aukščiau nurodytame projekte atstumas nuo pietvakarinės gyvenamojo namo sienos iki būsimo keliuko numatytas apie 2 metrus, o terasos plotis yra 3 metrai, todėl akivaizdžiai matyti, jog dalis pietvakarinės terasos dalis su laiptukais patenka ant numatyto keliuko. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovas A. G. bendrojo naudojimo žemės sklype terasą pastatė savavališkai, todėl įpareigotinas pašalinti savavališkos statybos padarinius.

Kadangi savavališkos statybos įteisinimas yra asmens teisė, o ne pareiga, teismas, įvertinęs bylos faktines ir teisines aplinkybes ir nustatęs, kad statyba, dėl kurios vyksta ginčas, esmingai nepažeidžia įstatymo saugomų interesų, gali nustatyti terminą, per kurį asmuo turi pradėti ir baigti savavališkos statybos įteisinimo procedūrą, o šios sąlygos nevykdant dėl nuo statytojo priklausančių priežasčių (nesikreipia, nepateikia visų dokumentų ir pan.), suėjus terminui, statinys turi būti nugriautas statytojo lėšomis (Statybos įstatymo 28 straipsnio 9 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2014).

Atsižvelgiant į tai, ieškovui nustatytinas 3 mėnesių, skaičiuojamų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, terminas pašalinti savavališkos statybos padarinius Statybos įstatyme numatyta tvarka, o, neįvykdžius šio reikalavimo per nustatytą 3 mėnesių terminą, įpareigoti ieškovą per 1 (vieną) mėnesį nuo 3 mėnesių termino pabaigos dienos savo lėšomis pašalinti terasos dalį su laiptukais nuo UAB „Geometra“ (projekto vadovė Iveta Apanavičienė) parengtame Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekte (Nr.ZSFP-64937) numatyto keliuko, žemės sklype (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)).

Dėl požeminio vandens gavybos gręžinio.

Priešieškiniu atsakovė prašo pateikti teisės aktų nustatyta tvarka parengto požeminio vandens gavybos gręžinio projektą ir Lietuvos Geologijos Tarnybos išduotą gręžinio pasą, taip pat dokumentus, patvirtinančius tinkamą požeminio vandens gavybos gręžinio įrengimą, o to teismo nustatytu terminu nepadarius - likviduoti žemės sklype įrengtą požeminio vandens gavybos gręžinį, sutvarkant teritoriją.

Atsakovė teigia, jog ne vėliau kaip iki 2012-11-23 A. G. žemės sklype, greta namo, neišlaikant privalomo 5 metrų atstumo, savavališkai įrengė vandens gręžinį (toliau - gręžinys), skirtą tik A. G. asmeniniams poreikiams patenkinti (2012-11-23 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo fotonuotrauka Nr.13 - 16). Gręžinys buvo įrengtas prieš tai nepaprašius ir negavus atsakovės UAB ,,Rodena“ sutikimo, o tuo pačiu ir nesuteikus atsakovei jokios informacijos apie šiuos darbus. A. G. iki šiol nėra pateikęs UAB ,,Rodena“ gręžinio įrengimo projekto, kuriame inter alia būtų nustatyti gręžinio įrengimo technologiniai ir konstrukciniai sprendiniai, informacija apie ūkinę veiklą reglamentuojančios sanitarinės apsaugos zonos parametrus, taip pat sprendiniai dėl požeminės hidrosferos apsaugos nuo užteršimo bei išteklių išsekimo.

Ieškovas A. G. gindamas nuo šio priešieškinio reikalavimų nurodė, jog ginčo žemės sklype nebuvo ir nėra požeminio vandens gavybos gręžinio.

Pažymėtina, jog atsakovės pateiktas 2012-11-23 antstolės Vidos Daugirdienės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas nepatvirtina atsakovės nurodytų faktinių aplinkybių dėl vandens gavybos gręžinio egzistavimo. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovė UAB ,,Rodena“ nepateikė jokių rašytinių dokumentų (specialistų vertinimų, fotonuotraukų) ar kitų įrodymų apie nurodyto gręžinio buvimą, todėl šis priešieškinio reikalavimas atmestinas.

Dėl vandentiekio įvadų įvedimo ir vandens tiekimo vamzdyno.

Priešieškiniu prašo pateikti ieškovui išduotas prisijungimo sąlygas, teisės aktų nustatyta tvarka parengtą vandentiekio įvadų įvedimo projektą ir dokumentus, patvirtinančius, kad vandentiekis buvo prijungtas pagal išduotas sąlygas, parengtą projektą, laikantis teisės aktų reikalavimų, o to teismo nustatytu terminu nepadarius - išmontuoti žemės sklype įrengtą vandens tiekimo vamzdyną, sutvarkant teritoriją.

Atsakovės pateiktu AB „Klaipėdos vanduo“ raštu įrodynėja, jog A. G. (jo įgaliotam asmeniui) buvo išduotos techninės sąlygos projektavimui ir kad A. G. mokesčiai už suvartotą vandenį bute yra skaičiuojami nuo 2010 m. gruodžio mėnesio, o nuo 2013-11-20 A. G. suvartoti vandens kiekiai nustatomi ir sąskaitos už suvartotą vandenį išrašomos pagal pastatytą apskaitos prietaisą. Iš to matyti, jog žemės sklype ieškovas yra įrengęs vamzdynus vandens tiekimui. Vandens tiekimo sistema buvo įrengta prieš tai nepaprašius ir negavus atsakovės UAB ,,Rodena“ sutikimo dėl žemės sklypo dalies panaudojimo statybai. Atsakovė taip pat pažymėjo, jog neturi jokios informacijos, susijusios su vandentiekio įvadų, skirtų tik A. G. asmeniniams poreikiams patenkinti, įvedimu, įskaitant, duomenų apie tai, kurioje konkrečioje žemės sklypo dalyje yra įrengtas vandentieki ir kokioms konkrečiai namo bendrosioms konstrukcijoms buvo padarytas poveikis. Atsižvelgiant į tai, atsakovė UAB ,,Rodena“ negali tinkamai įgyvendinti nuosavybės teisės į žemės sklypo dalį, tai yra saugiai, tinkamai įsirengti vandentiekio ir nuotekų tinklus, prieš tai gavus A. G. sutikimą.

Ieškovas A. G. gindamas nuo šio priešieškinio reikalavimų nurodė, jog 2007 m. perkant butą, iš buvusių savininkų sužinojo, jog į butą yra tiekimas vanduo bei yra įrengtas nuotekynas. Vanduo iki 2010 m. buvo tiekiamas iš vietinės bendruomenės vandentiekio sistemos, už tai buvo mokamos vandens siurblio suvartotos elektros energijos išlaidos. Vėliau šią paslaugą, tais pačiais vamzdynais, teikė UAB ,,Klaipėdos rajono vandenys“, vėliau AB ,,Klaipėdos vanduo“. Ieškovas teismui nurodė, jog nežinantis kurioje žemės sklypo vietoje yra sumontuoti vandentiekio vamzdžiai, nes šie statybos darbai buvo atlikti iki jam įsigyjant nekilnojamąjį turtą. Nurodė, jog 2007 m. atliekant buto remonto darbus, butą pertvarkant į du butus, jam nuosavybės teise priklausančiose patalpose buvo sumontuotos dvi tualeto/vonios patalpos. Pažymėjo, jog šalys neturi bendrų gyvenamųjų patalpų ir jokie vandentiekio įvadų įrengimo darbai nebuvo atlikti atsakovei UAB ,,Rodena“ priklausančiose gyvenamuose patalpose ar bendrose patalpose (namo palėpėje).

Teismas pažymi, jog atsakovė nepateikė jokių dokumentų ar kitų įrodymų, kurie paneigtų aukščiau nurodytas ieškovo faktines aplinkybes dėl ginčijamo vandentiekio įvadų ir vandens tiekimo vamzdyno įrengimo laikotarpio ir jo dislokacijos. Byloje nėra jokių įrodymų, kad vandens tiekimo vamzdyną žemės sklype būtų sumontavęs ieškovas, o ne prieš tai buvęs savininkas. Byloje nepateikta jokių įrodymų, jog atsakovei priklausančiose gyvenamosiose ar bendro naudojimo patalpose (palėpėje) ieškovas būtų sumontavęs vandentiekio vamzdyną. Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas faktines aplinkybes bei nurodytus teisinius argumentus, konstatuotina, jog atsakovė neįrodė, jog dėl ieškovo naudojamų vandentiekio įvadų ir vandens tiekimo vamzdyno yra iš esmės pažeidžiamos atsakovės teisės ar interesai. Pažymėtina, jog atsakovė būdama apdairi ir rūpestinga įsigydama bendrosios dalinės nuosavybės teisę gyvenamojo namo dalį ir žemės sklypo dalį, turėjo galimybę pati išsiaiškinti nurodytas aplinkybes dėl vandentiekio vamzdyno dislokacijos žemės sklype ir šias aplinkybes įvertinti prieš tampant nekilnojamojo turto bendrasavininke. Vertinant visą tai, teismui nesudarė pakankamo pagrindo konstatuoti esminio atsakovės, kaip bendraturčio, teisių suvaržymo. Dėl to teismas, atsakovės priešieškinį šioje dalyje taip pat atmeta.

Dėl atsakovės nurodytų pažeidimų gyvenamajame name.

Atsakovė teigia, jog be atsakovės UAB ,,Rodena“ sutikimo, nepateikiant jokios informacijos apie būsimą statybą, ieškovas A. G. atliko toliau nurodytus statybos darbus, panaudojant namo bendrojo naudojimo objektus: ieškovas pertvarkė butą, suformuojant du naujus nekilnojamojo turto objektus. Butams priskirti adresai (duomenys neskelbtini). (toliau - Butas Nr. 3) ir (duomenys neskelbtini) (toliau - Butas Nr. 4). Buto Nr. 3 bendrasis plotas 30,57 m², tai yra 25,71 m² (gyvenamasis plotas, kurį sudaro viena - patalpa, įvardinta „kambarys – virtuvė“) ir 4,86 m² (sanitarinis mazgas - „vonios kambarys“), viso 30,57 m². Buto Nr. 4 bendrasis plotas 40,84 m², tai yra 36,37 m² (gyvenamasis plotas, kurį sudaro viena patalpa, įvardinta „kambarys – virtuvė“) ir 1,68 m² (sanitarinis mazgas - „vonios kambarys“) ir 2,79 m² (koridorius), viso 40,84 m². Taigi suformuotų naujų butų bendrasis plotas iš viso sudaro 71,41 m² (30,57 m² + 40, 84 m² = 71,41 m²), iš kurio 62,08 m² (25,71 m² + 36,37 m² = 62,08 m²) - gyvenamasis plotas.

Atsakovė pažymėjo, jog po ieškovo A. G. atliktų darbų bute neliko buvusių pagalbinių patalpų inter alia priestatų, virtuvės, sandėlio. Sanitariniai mazgai „vonios kambariai“ - buvo įrengti pertvarkius bute buvusias priestatų patalpas. Ieškovė neturi duomenų apie tai, kokie konkretūs statybos darbai buvo atlikti name, įskaitant, kokių diametrų vamzdynus ieškovas A. G. naudojo, įrengdamas du atskirus sanitarinius mazgus tam, kad name iš vieno buto suformuoti nauji nekilnojamojo turto objektai galėtų būti naudojami pagal gyvenamąją paskirtį. Atskiri sanitariniai mazgai negalėjo būti įrengti, prieš tai neatlikus statybos darbų, panaudojant namo bendrąsias konstrukcijas.

Atsakovas taip pat pažymėjo, jog ieškovas įrengė septynis plastikinius langus per visą namo išorinės sienos aukštį, namo išorinę sieną apkalė medinėmis lentomis. Pažymėjo, jog šie statybos darbai buvo atlikti, panaudojant ir/ar pakeičiant namo bendrąsias konstrukcijas. 1994-07-07 buvusio buto planą namo išorinėje sienoje buvo įrengti tik penki langai. Nors 2013-08-01 parengtuose buto Nr. 3 ir buto Nr. 4 planuose pavaizduota, kad bute Nr.3 išorinėje sienoje neva yra įrengti du langai, o bute Nr. 4 - trys langai. 2012-11-23 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuota, kad išorinėje sienoje per visą jos aukštį yra suformuotos naujos septynios langų angos su plastikiniais langais (faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo fotonuotraukos Nr. 3 - Nr. 4, Nr. 11). Taigi 2013-08-01 Butų Nr. 3 ir Nr. 4 planuose yra nurodyti duomenys, neatitinkantys anksčiau antstolės konstatuotų faktinių aplinkybių. Ieškovas A. G. su atsakove nesitarė dėl darbų, todėl atsakovė negalėjo pareikšti ir savo pozicijos dėl juos inicijuojančio ieškovo veiksmų poveikio atsakovėms teisėms. Be to, ieškovas iki šiol atsakovei nėra pateikęs jokių su darbais susijusių duomenų. Vadovaujantis tuo, atsakovė negali tinkamai įgyvendinti nuosavybės teises name esančius jai priklausančius du butus, teisę saugiai atlikti statybos darbus. Ieškovas neabejotinai pakeitė namo fasadinę išvaizdą, įrengęs septynis plastikinius langus per visą namo išorinės sienos aukštį, apdengęs namo išorinę sieną medinėmis lentomis, pastatęs terasą. Dėl aukščiau nurodytų atsakovo atliktų statybos darbų buvo pakeistas bendras namo išorinis vaizdas. Pastato išvaizda, architektūrinis stilius yra vieni iš veiksnių, sąlygojančių pastate esančių būstų rinkos vertę. Taigi ir šiuo aspektu Atsakovo atlikti darbai, neišlaikant vienodo namo išorinio vaizdo, turi neigiamą poveikį ieškovės nuosavybės teisėms į namo dalį.

Teismas pažymi, jog aukščiau nurodytų administracinių teismų sprendimuose buvo nustatyti bylai reikšmingi faktai, jog A. G. 2007 m. kovo 15 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu įsigijo butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Po minėto buto įsigijimo A. G. objektą padalino į du atskirus nekilnojamojo turto kadastro objektus – butus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini)). Nekilnojamojo turto registro duomenimis nekilnojamojo turto kadastro objekto padalinimo į du atskirus kadastro objektus teisinis pagrindas – Pažyma. Pažymoje nurodoma, jog pagal 2013 m. liepos 10 d. prašymą, registracijos Nr. A13-1206 „Dėl pažymos išdavimo“ ir pateiktą naujo nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo schemą, gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), atskirais nekilnojamojo turto kadastro objektais suformuojami anksčiau minėti suinteresuotam asmeniui priklausantys butai. Pažyma patvirtinama, kad joje nurodytos patalpos gali būti naudojamos pagal paskirtį – gyvenamoji (butų). Įvertinus minėtas aplinkybes akivaizdu, jog Pažyma yra dokumentas patvirtinantis suinteresuoto asmens atlikto buto padalijimo į du atskirus butus teisėtumą. Pažymėtina, kad nei Pažymoje, nei naujo nekilnojamojo turto kadastro objekto schemoje nenurodoma kuriais metais buvo atlikti vieno buto padalijimo į du atskirus butu darbai.

Taigi, aukščiau nurodyti administraciniai teismai savo sprendimuose konstatavo, A. G. daugiau kaip prieš 10 metų atliktų buto padalijimo į du atskirus butus teisėtumo faktą.

2007 m. A. G. atliktų statybos darbų rezultatas, perdarant vieną butą į du atskirus butus buvo įteisintas 2013-08-01 Nekilnojamojo turto registre.

Teismo posėdžio metu ieškovas A. G. paaiškino, jog 2007 m. atliko statybos darbus, kurie pagal savo pobūdį yra priskirti prie paprastųjų statybos darbų. Ieškovas A. G. teismui paaiškino, jog užmūrijęs buto pertvaros sienoje buvusią durų angą, suformavo du atskirus butus.

Lyginant į bylą pateiktus ieškovo buto kadastro bylos duomenis 1963 metų su 2013-08-01 įregistruotais pakeitimais Nekilnojamojo turto registre, akivaizdžiai matyti, jog ieškovas A. G. suformavo du atskirus butus – panaikinęs 1963 m. plane pažymėtų kambarių indeksais ,,3-3“ ir ,,3-5“ skiriančios sienos pertvaroje buvusių durų angą, tai yra ją užmūrijęs. Pažymėtina, jog atsakovė UAB ,,Rodena“ nepateikė jokių rašytinių įrodymų (specialistų vertinimo), kurie patvirtintų, jog 2007 m. ieškovo A. G. atlikti statybos darbai pagal savo pobūdį buvo kapitalinio pobūdžio statybos darbai.

Vertinant aukščiau nustatytas faktines aplinkybes konstatuotina, jog atsakovė UAB ,,Rodena“ neįrodė, jog dėl ieškovo 2007 m. atliktų paprastųjų statybos darbų, tai yra vieno buto perdarymo į du atskirus butus – užmūrijant pertvaros sienoje buvusių durų angą, buvo iš esmės pažeidžiamos atsakovės teisės ar interesai. Vertinant visą tai, teismui nesudarė pakankamo pagrindo konstatuoti esminio atsakovės, kaip bendraturčių, teisių suvaržymo. Dėl to teismas, atsakovės priešieškinį šioje dalyje taip pat atmeta. Tais pačiais argumentais atmestini atsakovės UAB ,,Rodena“ priešieškinio reikalavimai dėl papildomų dviejų langų įrengimo bei gyvenamojo namo laukinių sienų apkalimo darbų atlikimo 2007 metais. Atsakovės nurodyti argumentai, jog nurodyti darbai pažeidžia gyvenamojo namo estetinį vaizdą laikytini nepagrįstais, vertinant byloje pateiktas fotonuotraukas, kuriose užfiksuoti atsakovei priklausančio gyvenamojo namo dalies vaizdas, kuriame matyti nesandarūs atsakovės buto langai, kiaura stogo dangos konstrukcija.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovė UAB „Rodena“ rašytiniai dokumentai pagrindė 15841,93 Eur dydžio patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias prašo priteisti iš ieškovo A. G..

Ieškovas A. G. rašytiniais įrodymais pagrindė 4600 Eur teisinių atstovavimo išlaidų ir 230,75 Eur žyminio mokesčio išlaidų, šias visas išlaidas prašo priteisti iš atsakovės UAB ,,Rodena“.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose buvo iš naujo nagrinėjama civilinė byla Nr.e2-91-904/2020 pagal ieškovo A. G. 2016-09-16 ieškinį dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo pagal UAB „STUDIJA 33“ parengtą „Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)2), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą“ ir atsakovės UAB „Rodena“ 2020-07-09 patikslintą priešieškinį dėl Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo pagal UAB „Geometra“ parengtą projektą Nr.ZSFP-64937.

Prie aukščiau nurodytos bylos buvo prijungta civilinė byla Nr.e2-509-904/2019 pagal 2018-09-18 UAB „Rodena“ negatorinį ieškinį A. G. su civiline byla Nr.2-1177-1071/2019 pagal 2018-12-05 A. G. ieškinį UAB „Rodena“ dėl teisės atlikti statybos darbus, nesant bendrasavininko (UAB „Rodena“) sutikimo. Prie aukščiau nurodytos bylos taip pat buvo prijungta civilinė byla Nr.e2-8063-904/2019 pagal 2019-06-28 UAB „Rodena“ ieškinį A. G. dėl teisės įregistruoti žemės sklypo kadastrinius duomenis be bendraturčio (A. G.) sutikimo pripažinimo.

Teismas išnagrinėjęs bylą su aukščiau nurodytais šalių ieškinių ir priešieškinių reikalavimais ieškovo A. G. ieškinio reikalavimo dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo atmetė, o atsakovės UAB ,,Rodena“ priešieškinio reikalavimą dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo tenkino. Teismas taip pat tenkino atsakovės UAB ,,Rodena“ priešieškinio reikalavimą, dėl teisės įregistruoti žemės sklypo kadastrinius duomenis be bendraturčio sutikimo.

Teismas tenkino ieškovo ieškinio negatorinį reikalavimą ir tik iš dalies tenkino atsakovės UAB ,,Rodena“ priešieškinio negatorinį reikalavimą dėl terasos, atmesdamas kitus atsakovės 7 negatorinius reikalavimus .

Atsižvelgiant į tai, teismas tenkino ieškovo A. G. vieną ieškinio negatorinį reikalavimą. Atmesdamas vieną ieškinio reikalavimą dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo. Teismas tenkino atsakovės UAB ,,Rodena“ du priešieškinio reikalavimus dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo bei kadastrinių matavimų įregistravimo be bendraturčio sutikimo. Iš dalies tenkino vieną atsakovės priešieškinio negatorinį reikalavimą, atmesdamas kitus septynis negatorinius reikalavimus.

Teismas pažymi, jog šalių ieškinio ir priešieškinio reikalavimai dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo pareikalavo didesnių bylos nagrinėjimo laiko sąnaudų (apeliacinės instancijos teismas bylą grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo), šių reikalavimų pobūdis pareikalavo šalis teikti sudėtingesnius rašytinius įrodymus, specialistų parengtus žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektus. Bylos sudėtingumas pasireiškė ir tuo, jog prie pirminės nagrinėjamos bylos vėliau buvo prijungtos dar tris atskirai iškeltos civilinės bylos, kurios buvo nagrinėjamos kartu. Teismas pažymi, jog bylos nagrinėjimas užsitęsė dėl didelio reikalavimų skaičiaus, reikalavimų sudėtingumo bei COVID-19 pandemijos ribojimų atsakovei UAB ,,Rodena“ pateikiant žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Visos šios priežastys pripažintinos iš esmės objektyviomis ir šalių veiksmuose piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis nenustatyta. .

Lietuvos Respublikos CPK 93 straipsnio 2 d. numatyta, jog jeigu ieškinys patenkintas iš dalies bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimo daliai.

Teismas vertindamas patenkintų šalių (ieškinių ir priešieškinių) reikalavimų skaičių, atsižvelgdamas į kiekvienos iš šalies patirtas bylinėjimosi išlaidas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, pripažįsta, jog patenkintų ir atmestų ieškinių ir priešieškinių reikalavimų apimtys iš dalies yra proporcingos (vienodos), todėl šalių bylinėjimosi išlaidos vienos iš kitos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

atmesti ieškovo A. G. ieškinį dėl pripažinimo, kad žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 0,2761 ha ploto, esančio (duomenys neskelbtini), formavimas ir pertvarkymas yra galimas pagal UAB „Studija33“ 2016 m. parengtą šio sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą.

Tenkinti atsakovės UAB ,,Rodena“ priešieškinį, kuriuo prašo pripažinti, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), formavimas ir pertvarkymas turi būti vykdomas pagal UAB „Geometra“ (projekto vadovė Iveta Apanavičienė) parengtą Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą (Nr.ZSFP-64937).

Tenkinti ieškovo A. G. ieškinį, kuriuo prašo pripažinti A. G., teisę atlikti kondicionieriaus/šilumos siurblio įrengimą A. G. nuosavybės teise priklausančiame bute Nr. 3, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ant pastato, plane pažymėto 3A1p, esančio adresu (duomenys neskelbtini), šio įrenginio dalį - šilumokaitį/kondensatorių tvirtinant ant išorinės pastato sienos taip, kaip parodyta „Butų Nr. 3 ir Nr. 4 išsidėstymo Name schemoje“, parengtoje 2013 metais „S33, Danės g. 43 Klaipėda“, nesant bendrasavininko UAB „Rodena, į. k. 134491023 sutikimo.

Tenkinti atsakovės UAB ,,Rodena“ priešieškinį dalyje ir ieškovui A. G. nustatytinas 3 mėnesių, skaičiuojamų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, terminas pašalinti atviros medinės terasos su laipteliais savavališkos statybos padarinius Statybos įstatyme numatyta tvarka, o, neįvykdžius šio reikalavimo per nustatytą 3 mėnesių terminą, įpareigoti ieškovą A. G. per 1 (vieną) mėnesį nuo 3 mėnesių termino pabaigos dienos savo lėšomis pašalinti atviros medinės terasos su laipteliais dalį nuo UAB „Geometra“ (projekto vadovė Iveta Apanavičienė) parengtame Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekte (Nr.ZSFP-64937) numatyto keliuko, žemės sklype (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir sutvarkyti statybvietę.

Kitose dalyse ieškovo A. G. ieškinių reikalavimus ir atsakovės UAB ,,Rodena“ priešieškinių reikalavimus atmesti.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.