Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; 1.1.10.1.1; 1.2.14.1.2.1; 1.2.14.3.2.2; 2.4.2.1; 2.4.6.1

2025 m. balandžio 9 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ilonos Jakubėnienės, Nerijaus Masiulio, Audriaus Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Armino Elijošiaus apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2025 m. sausio 10 d. nuosprendžio, kuriuo

A. R. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį ir jam skirta laisvės atėmimo bausmė 6 mėnesiams; pagal BK 180 straipsnio 2 dalį ir jam skirta bausmė laisvės atėmimas 1 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. R. skirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 10 mėnesių.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 dalimi paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2020 m. kovo 13 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 18 MGL (900,00 Eur) bauda ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 10 mėnesių ir 18 MGL (900,00 Eur) bauda. Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2024m. spalio 29 d. 3:19 val. iki 2024 m. spalio 30 d. 11:32 val. (viena para).

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 4 dalimi, 5 dalies 5 punktu, 8 punktu, 10 punktu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Nuosprendžiu išspręsti kardomosios priemonės ir daiktinių įrodymų klausimai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. A. R. nuteistas už tai, kad 2024-10-29, apie 12:00 val., (duomenys neskelbtini) esančioje MB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, atvirai, matant pardavėjai, pagrobė svetimą, MB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – butelį likerio „Jungfrau“, kurio vertė 16,90 eurų.

2. Be to, A. R. nuteistas už tai, kad 2024-10-29, apie 19:15 val., (duomenys neskelbtini) esančioje MB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, grasindamas panaudoti smurtą - demonstratyviai rankoje laikomu kirviu grasindamas viską išdaužyti, tokiu būdu atimdamas galimybę priešintis, pagrobė 12 vnt. skardinių alaus „1410“, kurių bendra vertė 14,50 eurų, ir 6 vnt. skardinių alaus „Diesel strong“, kurių bendra vertė 10,02 eurai, taip iš viso pagrobė iš MB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvei priklausančio turto už 24,52 eurus.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroras Arminas Elijošius nesutinka su priimtu nuosprendžiu ir prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2025 m. sausio 10 d. nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 4 dalimi, 5 dalies 5 punktu, 8 punktu, 10 punktu A. R. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuteistojo A. R. sulaikymo, vykdant apeliacinės instancijos teismo nuosprendį dienos. Kitą nuosprendžio dalį prašo palikti nepakeistą.

3.1. Apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, jog neginčija teismo nustatytų faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių, nusikalstamos veikos kvalifikacijos, tačiau prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2025 m. sausio 10 d. nuosprendžio dalį, kuria A. R. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas pagal BK 75 straipsnio nuostatas buvo atidėtas, kadangi, prokuroro vertinimu, pirmosios instancijos teismas visiškai atidėdamas A. R. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, netinkamai pritaikė BK 75 straipsnyje numatytą bausmės vykdymo atidėjimo institutą bei nepagrįstai sumenkino nuteistojo padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį.

3.2. Cituoja BK 75 straipsnio nuostatas ir teismų praktiką dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo ir teigia, jog nagrinėjamu atveju skundžiamo nuosprendžio priėmimo dienai visiškas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas A. R. nebuvo galimas, kadangi jis nuteistas ne tik už vieną apysunkį (BK 178 straipsnio 2 dalis), bet ir už vieną sunkų nusikaltimą (BK 180 straipsnio 2 dalis), todėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas A. R. atžvilgiu buvo galimas tik iš dalies, taikant BK 75 straipsnio 3 dalį. Taigi, baudžiamieji įstatymai nenumatė galimybės visiškai atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą asmeniui, nuteistam už sunkų tyčinį nusikaltimą. Tačiau pirmosios instancijos teismas, nepateikdamas aiškių argumentų, vadovavosi BK 75 straipsnio 4 dalimi, kuri nėra savarankiškas pagrindas bausmės vykdymui atidėti, o tik nustato vieną iš bausmės vykdymo atidėjimo, numatyto BK 75 straipsnio 1, 2, 3 dalyse, sąlygų, t. y., norint taikyti BK 75 straipsnio 1, 2, 3 dalis, turi būti nustatytas pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Be to, teismas visiškai nevertino dalinio bausmės vykdymo atidėjimo ir dėl to nepasisakė, be kita ko, teismo motyvai dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo šiuo konkrečiu atveju nėra pakankami ir tai laikytina nuosprendžio trūkumu. Kaip jau minėta, kasacinės instancijos teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad sprendimas dėl BK 75 straipsnio taikymo turi būti motyvuotas ir paremtas šiam sprendimui reikšmingų aplinkybių įvertinimu.

3.3. Pastebi, jog nuo 2025-02-01 įsigaliosiančios BK 75 straipsnio 4 dalies (2024-04-25 įsakymo Nr. XIV-2573 redakcija) nuostatos numatys, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba už vieną ar kelis nesunkius, apysunkius ar sunkius tyčinius nusikaltimus, teismas, remdamasis šio kodekso 54 straipsnio 3 dalimi, gali visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 1 iki 3 metų. BK 54 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, bus reglamentuota, jeigu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą, išskyrus atvejus, kai padaromas labai sunkus nusikaltimas.

3.4. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas pasisakė tik dėl visiško bausmės vykdymo atidėjimo, nesvarstydamas klausimo dėl galimybės bausmę atidėti iš dalies (BK 75 straipsnio 3 dalies pagrindu). Prokuroras su skundžiamame nuosprendyje teismo išdėstyta pozicija dėl visiško bausmės vykdymo atidėjimo nesutinka. Kaip jau buvo minėta, BK 75 straipsnio 4 dalis (red. galiojusi nuosprendžio priėmimo metu), kuria vadovavosi pirmosios instancijos teismas, nėra savarankiškas pagrindas bausmės vykdymui atidėti.

3.5. Pastebi, kad nors šiuo atveju buvo formalus pagrindas taikyti BK 75 straipsnį ir spręsti klausimą iš dalies (pagal nuosprendžio priėmimo metu galiojantį įstatymą) atidėti paskirtos bausmės vykdymą, nes A. R. nuteistas už apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis, BK 178 straipsnio 2 dalis) ir už sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 5 dalis, BK 180 straipsnio 2 dalis), jam paskirta bausmė neviršijo 5 metų laisvės atėmimo (A. R. nuteistas galutine 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme), o nusikalstama veika, numatyta BK 180 straipsnio 2 dalyje, nepatenka į BK 75 straipsnio 3 dalyje nurodytų sunkių nusikalstamų veikų, numatytų atitinkamuose BK skyriuose, sąrašą, visgi laiko, jog nėra pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 4 dalis, BK redakcija galiojusi nuosprendžio priėmimo dienai), t. y. A. R. visiškai atidėjus paskirtos bausmės vykdymą. Taip pat mano, jog nėra jokio pagrindo taikyti ir nuo 2025-02-01 įsigaliosiančios BK 75 straipsnio 4 dalies (2024-04-25 įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija) nuostatas, kurios turi grįžtamąją galią, nes lengvina nuteistojo padėtį (numato galimybę ir už sunkius tyčinius nusikaltimus, remiantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, visiškai atidėti paskirtos bausmės vykdymą) bei laikyti, kad paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas aiškiai prieštarauja teisingumo principui (BK 54 straipsnio 3 dalis, 2024-04-25 įstatymo Nr. XIV- 2573 redakcija).

3.6. Teigia, kad, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, praeities teistumai, baustumai kaip tik rodo neigiamą A. R. požiūrį į valstybėje galiojančius įstatymus, visuomenėje susiformavusias moralės normas, savęs iškėlimą aukščiau kitų asmenų teisėtų interesų. Išvados, jog bausmės tikslai bus pasiekti visiškai atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą A. R., prokuroro vertinimu, neleidžia daryti ir ta aplinkybė, kad Kauno apylinkės teismas 2018 metais jau buvo patikėjęs nuteistuoju ir ankstesniu nuosprendžiu Nr. 1-2620-725/2018 atidėjo jam paskirtos 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą 1 metų laikotarpiui. Vis dėlto, tai nepadarė teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui, kadangi ir po to jis ne kartą nusikalto, darydamas nusikalstamas veikas ir žinodamas jam gresiančias pasekmes už naujų nusikalstamų veikų padarymą. Todėl daro išvadą, kad ankstesnis bausmės vykdymo atidėjimas A. R. nepadarė teigiamos įtakos, nesuformavo nuostatos gyventi dorai ir gerbti įstatymus, bei patvirtina būtinumą atimti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas (BK 41 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Be to, kaip matyti, pirmosios instancijos teismas iš esmės vykdymo atidėjimo tikslingumą motyvavo tuo, kad paskyrus laisvės atėmimą ir izoliavus A. R. nuo visuomenės, tai neigiamai atsilieps jam ir jo finansinei padėčiai, bei tai, kad skirtina laisvės atėmimo bausmės trukmė nedidelė, o per tą laikotarpį A. R. praras darbą, nutrūks jo socialiniai ryšiai. Visgi, šiuo atveju pastebi, jog Sodra duomenys patvirtina, kad nuo 2021-11-03 A. R. niekur nedirbo, įsidarbino UAB „Bordena“ ir dirba tik nuo 2024-10-16, o nusikalstamas veikas, už kurias jis nuteistas šiuo skundžiamu nuosprendžiu, jis įvykdė 2024-10-29.

3.7. Prokuroro vertinimu, visiškai atidėdamas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumenkino A. R. padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį bei be pakankamo pagrindo suteikė išimtinę reikšmę nuteistojo darbo netekimui, jo finansinei padėčiai, socialiniams ryšiams (kokiems konkrečiai, teismas nedetalizavo, nors, kaip matyti, A. R. nevedęs, duomenų apie galimus jo išlaikomus asmenis - nepilnamečius vaikus, garbaus amžiaus tėvus ir pan. byloje nėra), kurie nėra kuo nors esminiai, ypatingi, išskirtiniai ir lemiami, svarstant BK 75 straipsnyje numatytą bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymo nuteistajam klausimą. Be to, teismo išskirtos aplinkybės, kad A. R. savanoriškai atlygino nukentėjusiai žalą, su ja susitaikė, nėra pakankamas pagrindas laikyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti atidedant visos bausmės vykdymą. Be kita ko, minėtos aplinkybės yra aktualesnės sprendžiant klausimą dėl parenkamos bausmės rūšies ir jos dydžio bei neturi iš esmės nulemti sprendimo taikyti BK 75 straipsnyje numatyto instituto.

3.8. Teigia, kad nagrinėjamu atveju yra nustatyta, kad BK pakeitimai, įsigaliosiantys nuo 2025-02-01, susiję su nusikalstamomis veikomis, numatytomis BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 180 straipsnio 2 dalyje, kurių padarymu skundžiamu nuosprendžiu pripažintas A. R.. Šie nauji BK pakeitimai sunkina nuteistojo A. R. teisinę padėtį, nes nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje, sankcijoje nuo 2025-02-01 nelieka vienos iš alternatyvių bausmių - viešųjų darbų bausmės, o nusikaltimo, numatyto BK 180 straipsnio 2 dalyje, sankcijoje vietoje buvusios laisvės atėmimo bausmės iki 7 metų, nuo 2025-02-01 įsigaliosiančioje BK 180 straipsnio 2 dalies redakcijoje numatyta, jog asmuo už šią veiką baudžiamas laisvės atėmimu nuo 2 iki 8 metų, t. y. numatyta griežtesnė laisvės atėmimo bausmė. Dėl to nuo 2025-02-01 įsigaliosianti BK redakcija sunkina nuteistojo teisinę padėtį ir perkvalifikuoti A. R. padarytų veikų pagal naują BK redakciją nėra pagrindo. Sprendžiant klausimą, kuri BK redakcija (galiojanti iki 2025-02-01 ar nauja BK redakcija) turėtų būti taikoma, aktualu ir tai, kad A. R. pagal BK 180 straipsnio 2 dalį paskirta laisvės atėmimo bausmė - 1 metai, o tai mažesnė bausmė nei nuo 2025-02-01 įsigaliosiančioje naujoje BK redakcijoje numatyta minimali laisvės atėmimo bausmė (laisvės atėmimo bausmės ribos numatytos nuo 2 iki 8 metų). Ir nors BK 75 straipsnio taikymo klausimu nauja BK redakcija palankesnė nuteistajam, tačiau, kaip jau minėta anksčiau, visiškai atidėti A. R. paskirtos laisvės atėmimo bausmės nėra pagrindo.

4. Atsiliepimų į prokuroro apeliacinį skundą negauta.

5. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja advokatė prašė apeliacinio skundo netenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Armino Elijošiaus apeliacinis skundas netenkinamas

6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, o dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Prokuroras apeliaciniame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių, nusikalstamų veikų teisinės kvalifikacijos. Aukštesniajam teismui šie klausimai taip pat nekelia abejonių. Pirmosios instancijos teismas ištyrė baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų, tinkamai įvertinęs įrodymus, jais remdamasis, teisingai nustatė nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes ir A. R. veiksmus teisingai kvalifikavo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 180 straipsnio 2 dalį.

7. Prokuroras nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu dėl nuteistajam A. R. taikyto bausmės vykdymo atidėjimo instituto, prašo skirti nuteistajam realią laisvės atėmimo bausmę. Dėl to teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma prokuroro apeliaciniu skundu, t. y. tik dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo nuteistajam A. R..

8. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinti teisingumo ir teisinės valstybės principai suponuoja, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d. nutarimas). Baudžiamosios teisės paskirties (BK 1 straipsnis) kontekste tai reiškia, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos, adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos skiriamos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių (jų rūšių, dydžių), kurios būtų akivaizdžiai neadekvačios nusikalstamai veikai ir neatitiktų bausmės paskirties. Šie iš konstitucinio teisingumo principo kylantys reikalavimai įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte, 54 straipsnio 3 dalyje.

9. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra sąlygojama minėtų tikslų visuma. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-209-222/2018, 2K-169-458/2020).

10. Vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir skiriamos bausmės dydį (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys, 2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija).

11. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai, ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta. Nagrinėjamu atveju aukštesnysis teismas, patikrinęs baudžiamosios bylos medžiagą, sutinka su pirmosios instancijos teismo nuteistajam A. R. parinktų bausmių rūšimi ir dydžiu, be to, prokuroras taip pat neginčija paskirtų bausmių rūšių ir dydžio.

12. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam A. R. buvo pritaikytos BK 75 straipsnio nuostatos ir atidėtas bausmės vykdymas. Aukštesnysis teismas pastebi, kad pirmosios instancijos teismas pagal nusikalstamų veikų padarymo ir skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu galiojusią BK 75 straipsnio redakciją už sunkų nusikaltimą paskirtą bausmę galėjo atidėti tik iš dalies, tačiau nesutinka su prokuroro apeliacinio skundo argumentu, kad nėra pagrindo taikyti ir nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusių BK 75 straipsnio 4 dalies nuostatų (2024 m. spalio 15 d. įstatymo Nr. XIV-3033 redakcija), kur numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba už vieną ar kelis nesunkius, apysunkius ar sunkius tyčinius nusikaltimus, teismas, remdamasis šio kodekso 54 straipsnio 3 dalimi, gali visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.

13. Kaip minėta, nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo BK pakeitimai bei papildymai, priimti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 5, 7, 8, 18, 25, 27, 37, 38, 39, 40, 42, 43, 47, 48, 51, 52, 54, 59, 61, 62, 63, 64, 65, 66, 67, 69, 70, 72², 74, 75, 76, 82, 84, 85, 87, 89, 90, 92, 93, 97, 243, 244 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 51, 40-1, 58-1, 72-5, 72-6, 72-7, 72-8 straipsniais įstatymu, todėl aukštesnysis teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra BK 75 straipsnio 4 dalyje numatytų formalių sąlygų egzistavimas.

14. Pagal BK 3 straipsnio 1 dalį veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. BK 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Vadovaujantis BPK 362¹ straipsniu, įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus taiko teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija. Tačiau pagal sisteminį baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų aiškinimą nagrinėjant bylą apeliacine ar kasacine tvarka kitais pagrindais ir nustačius BPK 362¹ straipsnio 1 dalyje nurodytą pagrindą, apeliacinės ar kasacinės instancijos teismas, vadovaudamasis aktyvaus teismo konstitucine samprata, taip pat siekdamas proceso greitumo ir racionalumo, gali priimti BPK 362¹ straipsnio 4, 5 dalyse numatytus sprendimus, taip pat, remdamasis BK 2 straipsniu bei BPK 3 straipsnio nuostatomis, nutraukti baudžiamąjį procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-635-976/2015).

15. Taigi nagrinėjamu atveju, kaip minėta, yra formalūs pagrindai taikyti A. R. bausmės vykdymo atidėjimą. Tačiau, net ir esant formaliai būtinoms BK 75 straipsnio taikymo sąlygoms, teismas gali, bet neprivalo minėtą straipsnį taikyti kaltininko atžvilgiu bei atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą. Tai priklauso nuo visų bylos aplinkybių bei kaltininko asmenybės įvertinimo, t. y. nuosekliai svarstytini nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų), taip pat ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Šie ir kiti duomenys teismui turi sudaryti tvirtas prielaidas daryti išvadą, kad konkretaus nusikalstamą veiką padariusio asmens resocializacija (procesas, kurio metu siekiama padėti nuteistiems asmenims atrasti savo tapatybę ir vaidmenį visuomenėje, suformuoti reikalingus įgūdžius integruojantis į visuomenę, skatinti taikiai sugyventi su kitais visuomenės nariais ir rinktis teisėtus kelius savo tikslams siekti) galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistam už konkrečią nusikalstamą veiką asmeniui paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Teismų praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, Nr. 2K-149/2011, Nr. 2K-488/2013, Nr. 2K-56/2014, Nr. 2K-132-942/2016, Nr. 2K-396-746/2016, Nr. 2K-179-693/2017, Nr. 2K-194-942/2017).

16. Nagrinėjamu atveju nuteistasis A. R. padarė vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą ir vieną sunkų tyčinį nusikaltimą. Nors A. R. praeityje buvo teistas net 7 kartus, iš jų ir už nusikalstamas veikas nuosavybei, ir jam jau vieną kartą buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau šios, itin neigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės savaime nelaikytinos tokiomis aplinkybėmis, kurioms esant A. R. negali būti taikomas BK 75 straipsnis. Pažymėtina, kad baudžiamajame įstatyme nenustatytas reikalavimas, jog nuteistajam bausmės vykdymas gali būti taikomas tik vieną kartą.

17. Be to, iš bylos matyti, kad nagrinėjamu atveju nusikalstamas veikas A. R. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kaip parodė pats nuteistasis, dėl girtumo negali smulkiai paaiškinti visų aplinkybių, jis tiesiog pasiėmė butelį alkoholio ir jį išsinešė, o visa tai matė pardavėja, kuri jį pažinojo asmeniškai, todėl tikėjosi, kad išsipagiriojęs už viską atsiskaitys, jis taip ir būtų padaręs. Pažymėtina, kad nors A. R. nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje, padarė laikydamas kirvį, tačiau vertintina, kad jo veikos pavojingumą mažina tai, jog veika nebuvo nukreipta į žmones (nuteistasis negrasino, kad panaudos atsineštą kirvį parduotuvėje esančių žmonių atžvilgiu), o į siekį gauti alkoholio. Ir nors tai absoliučiai nepateisina nuteistojo elgesio, tačiau, aukštesniojo teismo vertinimu, tokiam nuteistojo elgesiui be abejonės turėjo anksčiau tą dieną ir vakarą vartotas alkoholis.

18. Aukštesnysis teismas pažymi, jog tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir pirmosios instancijos teisme nuteistasis pripažino kaltę dėl nusikaltimo įvykdymo, dėl savo elgesio nuoširdžiai gailėjosi, t. y. A. R. nesistengė išvengti atsakomybės, ir tai rodo, kad jis suprato savo padarytos veikos pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį. Aukštesnysis teismas pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad bausmės paskirtis bus įgyvendinta ir be realaus laisvės atėmimo, nuteistajam A. R. atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nustatant 1 metų 6 mėnesių terminą. Taip pat aukštesnysis teismas pritaria pirmosios instancijos teismo nustatytiems įpareigojimams – tęsti darbą, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, kurie šiuo atveju gali turėti pozityvesnę įtaką nuteistajam nei realus laisvės atėmimo bausmės atlikimas, nes BK 75 straipsnyje numatyto instituto taikymas nenutrauks jo pozityvių socialinių ryšių tiek su artimaisiais, tiek su bendruomene, leis toliau tęsti darbą. Taip pat įvertintina tai, kad nuteistasis nukentėjusiajai padarytą turtinę žalą atlygino, į bylą yra pateikti duomenys, kad nuteistasis dirba ir darbovietės yra charakterizuojamas itin teigiamai, turi legalų pragyvenimo šaltinį ir pastovias pajamas.

19. Pažymėtina, jog bet kokia valstybės intervencija (ne tik pačia ryškiausia forma – įkalinimas, bet ir tikra ar tariama socialinė pagalba) gali turėti ilgalaikį stigmatizuojantį poveikį, kuris per labai trumpą laiką nusikaltusį žmogų gali stumtelėti dar toliau už visuomenės ribų. Siekiant daryti teigiamą įtaką žmogaus elgesiui, pasiteisina atitinkamos priemonės, nes netinkamos ir (ar) per griežtos priemonės skatina nusikaltimų recidyvą. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, jog bausmės vykdymo atidėjimas yra vidutinio sunkumo teisinė sankcija, kuri laikytina proporcinga ir tinkama valstybės reakcijos forma į vidutinio sunkumo nusikalstamą elgesį. Šiuo atveju asmuo ne tik įpareigojamas tam tikrą laikotarpį laikytis tam tikrų pareigų ar draudimų, yra prižiūrimas ir kontroliuojamas probacijos tarnybos, privalo vykdyti individualiame probacijos plane numatytas priemones, dalyvauti įvairiose asmeninės ir socialinės pagalbos priemonėse, bet jam net ir už nedidelius (nenusikalstamus) pažeidimus gresia realus laisvės atėmimas – būtent tokios trukmės, kokią paskyrė teismas, nepriklausomai nuo probacijos laikotarpio. Taigi, probacijos taikymo tikslas – užtikrinti probuojamo asmens veiksmingą resocializaciją (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-268-942/2017). Pažymėtina ir tai, kad bausmės vykdymo atidėjimas pats savaime negali paneigti bausmės tikslų įgyvendinimo, kaip ir negalimi tokie teisiniai argumentai, jog bausmės vykdymo atidėjimas gali būti prilyginamas nebaudžiamumui ir nepagarbai įstatymui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-7-8-788/2018). Taigi, atidedant A. R. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, jam suteikiama galimybė pasitaisyti, įrodyti, kad jis padarė išvadas ir nori pasikeisti. Be to, ir per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nuteistasis įpareigotinas laikytis teismo skirtų įpareigojimų, nes kitu atveju, t. y., nesilaikius bent vieno iš nuteistajam paskirtų teismo įpareigojimų, padarius naujus administracinius nusižengimus ar nusikalstamas veikas, jam taikytas bausmės vykdymo atidėjimas gali būti panaikintas, ir jis privalės realiai atlikti šiuo skundžiamu nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

20. Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad prokuroro apeliacinis skundas netenkinamas jame išdėstytais argumentais, pirmosios instancijos teismas nuosprendis paliekamas nepakeistas.

Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo

21. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose.

22. Šiaulių apygardos teismo 2025 m. vasario 14 d. nutartimi nuteistajam A. R. buvo paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinkta gynėja advokatė Sofija Kručienė. Apeliacinės instancijos teisme 2025 m. vasario 27 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 patvirtintų taisyklių „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo“ 6 punktu, prašoma iš A. R. valstybės naudai priteisti 125,00 Eur už nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

23. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas, taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020, 2K-41-697/2021). Ši byla žodinio proceso tvarka buvo nagrinėjama pagal prokuroro apeliacinį skundą. Išnagrinėjusi bylą aukštesnysis teismas šia nutartimi nusprendė apeliacinį skundą atmesti. Gynėja nuteistajam A. R. buvo paskirta ne BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais pagrindais, bet pagal BPK 322 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra privalomas. Atsižvelgęs į tai, jog byla apeliacine tvarka išnagrinėta vieno teismo posėdžio metu, nebuvo atliekamas įrodymų tyrimas, apsiribota baigiamosiomis kalbomis, prokuroro apeliacinis skundas, kuriuo buvo prašoma pasunkinti nuteistojo teisinę padėtį, buvo atmestas, o gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra privalomas, aukštesnysis teismas sprendžia, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidas už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą A. R. apeliacinės instancijos teisme netenkinamas ir šios išlaidos iš nuteistojo nepriteisiamos.

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Armino Elijošiaus apeliacinį skundą atmesti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalimi, 75 straipsnio 4, 5 dalimis, 6 dalies 5, 8, 10 punktais (2024 m. spalio 15 d. įstatymo Nr. XIV-3033 redakcija) laikyti, kad bausmės vykdymo atidėjimasA. R. taikytas pagrįstai.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų už A. R. suteiktą teisinę pagalbą bylą nagrinėjant Šiaulių apygardos teisme netenkinti.