Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui V. K., jo atstovui advokatui Kornelijui Pivoriūnui,

nukentėjusiosios daugiabučio namo savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui Kristijonui Paliučiui,

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovams S. J. ir A. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. K. atstovo advokato Kornelijaus Pivoriūno skundą dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2023 m. lapkričio 20 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. VTPSI-ANR_N-135-2023 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą) 2023 m. lapkričio 20 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. VTPSI-ANR_N-135-2023 (toliau – ir Skundžiamas nutarimas) V. K. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 356 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 525 Eur dydžio bauda. Ši administracinė nuobauda V. K. paskirta už tai, kad jis, neturėdamas kapitalinio remonto projekto ir ekspertizės, nuo 2020 m. rugsėjo 15 d. iki 2021 m. lapkričio 24 d., adresu (duomenys neskelbtini), vykdė kitos naudojimo paskirties, daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendraturčių teritorijos žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) esančio ypatingosios kategorijos, trijų ir daugiau butų gyvenamosios paskirties daugiabučio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) negyvenamose rūsio patalpose (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kapitalinį remontą, kurio metu rūsio patalpose 22-1, 22-2 ir 22-2a visame plote išardė betonines rūsio grindis, iškasė po jomis buvusį šlaką ir gruntą, taip atidengė pastato pamatus, susilpnindamas juos kaip laikančiąsias konstrukcijas. Tokiais savo veiksmais V. K. pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (2021 m. lapkričio 24 d. galiojusi įstatymo redakcija) 24 straipsnio 1 dalies 4 punktą, 24 straipsnio 3 dalį, 34 straipsnio 1 dalį.

2. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. K. atstovas advokatas K. Pivoriūnas skundu prašo panaikinti Skundžiamą nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti.

3. Skunde nurodoma, kad Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, bylą išnagrinėjo V. K. ligos metu, žinodama šias aplinkybes, siekdama išvengti senaties termino pagal 2021 m. lapkričio 24 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą. Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, savo iniciatyva įtraukė nukentėjusįjį į bylą ir pripažino jo teisę į civilinį ieškinį, jam nepareiškus jokių reikalavimų. Skundžiamas nutarimas priimtas dėl veikų, padarytų daugiau nei prieš 2 metus. Veikoms, nurodytoms 2020 m. spalio 15 d., 2021 m. vasario 2 d., 2021 m. spalio 15 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokoluose, jau yra suėjusi senatis. Skundžiamas nutarimas priimtas vadovaujantis tuos pačiu pagrindu bei tuo pačiu dalyku, dėl kurių teismai jau yra panaikinę priimtus sprendimus, t. y. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2022 m. kovo 2 d. nutarime, kuris yra panaikintas, nurodytais pagrindais. Nėra aišku, kurioje vietoje ir kokia apimtimi yra atlikti darbai, nurodyti 2021 m. lapkričio 24 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, kuriems iš jų yra reikalingas projektas ir ekspertizė. Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, nuo 2020 m. spalio 15 d. iki 2021 m. lapkričio 24 d. vykdė intensyvią darbų priežiūrą ir jokių pažeidimų nenustatė, tačiau, pradėjus kitaip aiškinti teisės normas, pakeitė savo nuomonę ir po 2 metų konstatavo pažeidimus. Jei V. K. būtų suvokęs, jog kažką daro ne taip, nebūtų to daręs. Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, netinkamai taikė materialinės teisės normas. Šiuo atveju nerealizuoti V. K. ketinimai ar Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, siekis užtikrinti saugumą kaip papildomą prevenciją nuo bet kokio pavojaus jokiais teisiniais pagrindais negali užtraukti V. K. administracinės atsakomybės.

4. Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepimu prašo skundo netenkinti ir palikti Skundžiamą nutarimą nepakeistą.

5. Atsiliepime, vadovaujantis teisiniu reglamentavimu, nurodoma, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir nukentėjusiojo neatvykimas į žodinį bylos nagrinėjimą, net jei neatvykstama dėl ligos, yra pakankama priežastis bylą ne teismo tvarka nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Institucija, priėmusi Skundžiamą nutarimą, turėjo pagrindą manyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teisę reikalauti žodinio bylos nagrinėjimo naudoja priešingai šios teisės paskirčiai. V. K. ir jo atstovo neatvykimas į administracinio nusižengimo protokolo surašymą, teisinės pagalbos sutarties nutraukimas, kartu pareikalaujant bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, bei po to sekęs V. K. nedalyvavimas žodiniame bylos nagrinėjime dėl ligos sukėlė realią riziką, kad byla ne teismo tvarka nebus išnagrinėta per ANK 39 straipsnyje nustatytą 2 metų terminą. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gynybinė pozicija Institucijai, priėmusiai skundžiamą nutarimą, buvo žinoma, nes buvo pakankamai aiškiai ir išsamiai suformuluota ne tik teisme nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą pagal V. K. skundą dėl ankstesnio nutarimo, bet ir civilinėse bylose, kuriose buvo išsamiai nagrinėjamos ir administracinio nusižengimo bylai reikšmingos aplinkybės. Net ir skundžiant nutarimą dėl materialinės teisės normų taikymo nėra suformuluota jokių naujų argumentų, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nedalyvavimas netrukdė išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka, o administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens procesinės teisės nebuvo pažeistos.

6. Atsiliepime pažymima, kad DNS „(duomenys neskelbtini)“ pateikė Institucijai, priėmusiai skundžiamą nutarimą, 2023 m. spalio 16 d. raštą, kuriame pasisakė dėl bendrijos pripažinimo nukentėjusiąja, kadangi neteisėtai vykdomi statybos dabai sukėlė daugiabučio namo avarijos grėsmę, kas yra tiesioginė priežastis to, kad būtent DNS „(duomenys neskelbtini)“ kaip bendrojo naudojimo objektų valdytojas, pagal teisės aktus privalantis užsakyti statinio ekspertizę ir imtis priemonių statinio avarinei būklei pašalinti, vien už statinio konstrukcijų ekspertizę turės sumokėti 5 000 Eur, neskaitant kitų didelių finansinių išlaidų, todėl DNS „(duomenys neskelbtini)“ pagrįstai buvo pripažinta nukentėjusiu asmeniu. ANK nėra įtvirtinta, kad nukentėjusysis, siekdamas nusižengimu padarytos žalos atlyginimo, privalėtų savo reikalavimą įforminti dokumentu, savo forma analogišku civiliniam ieškiniui baudžiamojoje byloje. Kadangi buvo nurodyta padaryta žala, bet išsamus jos dydžio pagrindimas nebuvo pateiktas, todėl padarytos turtinės žalos dydžio nebuvo galima nustatyti neatidėjus administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo, vadovaujantis ANK 665 straipsnio 2 dalimi, nukentėjusiajam pagrįstai pripažinta teisė į civilinio ieškinio patenkinimą civilinio proceso tvarka.

7. Atsiliepime atkreipiamas dėmesys, kad nuo 2020 m. rugsėjo 15 d. vykdydamas kapitalinio remonto statybos darbus be kapitalinio remonto projekto ir projekto ekspertizės V. K. darė trunkamąjį administracinį nusižengimą, kuris tęsėsi iki jo nustatymo 2021 m. lapkričio 24 d. atlikto patikrinimo metu. V. K. neteisėtai atliktus statybos darbus jungia vieninga tyčia, kuriai būdinga tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo jau pradėdamas darbus turėjo susiformavusį ir net projektinėje dokumentacijoje įformintą sumanymą dėl tolimesnių neteisėtų statybos darbų vykdymo, tačiau dėl statybinės veiklos specifikos nulemtų praktinių aplinkybių šis sumanymas įgyvendinamas ne iš karto, o per kelis etapus. Skundžiamame nutarime kaip statinio kapitalinis remontas įvardinti statybos darbai iš esmės atitiko UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. rugpjūčio 18 d. projektiniuose pasiūlymuose numatytus darbus, faktiškai atliktus darbus apėmė vienas sumanymas – įgyvendinti visą projektą. Nors statybos darbai ir nevyko nepertraukiamai, trunkamojo administracinio nusižengimo padarymo atveju jo padarymo laikas vis tiek yra visas laikas, kai asmuo vykdė neteisėtas statybas, įskaitant pertraukas tarp atskirų darbų. Nė viename iš skunde paminėtų faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktų užfiksuotiems neteisėtiems statybos darbams nėra suėjusi senatis, nes jos eigą nutraukdavo paskesni vieninga tyčia daromi neteisėti veiksmai, siekiant iš anksto numatyto tikslo. Dėl šių aplinkybių yra visiškai nepagrįsti skundo argumentai, susiję su senaties taikymu.

8. Atsiliepime nesutinkama, kad Skundžiamas nutarimas priimtas dėl tų pačių aplinkybių, kurios buvo išnagrinėtos ir įvertintos įsiteisėjusiame Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 29 d. nutarime Nr. II-624-1072/2022. Šioje byloje buvo sprendžiama dėl 2022 m. vasario 22 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte užfiksuotų darbų, kurių padarymo laikas yra vėlesnis. Teismas pasisakė dėl vėliau atliktų darbų patalpose, kurių indeksas prasideda skaičiumi 21, išskyrus patalpas 22-3, 22-4, 22-5 ir 22-6, kuriose atlikti statybos darbai paminėti ir Skundžiamame nutarime, tačiau nevertinti kaip kapitalinis remontas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 15 d. nutarimas Nr. II-429-1131/2022 yra panaikintas Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 3 d. nutartimi Nr. AN2-263-908/2022, todėl jame nustatytos aplinkybės ir išaiškinimai neaktualūs. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 3 d. nutartimi Nr. AN2-263-908/2022 byla buvo grąžinta Institucijai, priėmusiai skundžiamą nutarimą, iš naujo tirti iš esmės dėl to, kad nebuvo pateikta pakankamai argumentų, kodėl V. K. atlikti statybos darbai vertinami tik kaip statinio kapitalinis remontas, o ne kaip statinio rekonstravimas, kad nebuvo vertinama, ar atliekamais statybos darbais nebuvo keičiami statinio išorės matmenys, taip pat ir dėl to, kad nebuvo įvertinti kai kurie kiti darbai. Priimant Skundžiamą nutarimą, buvo išsamiai argumentuota, kurie faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktuose užfiksuoti darbai laikomi, o kurie nelaikomi statinio kapitaliniu remontu, kokia atliktų statybos darbų įtaka statinio laikančiosioms konstrukcijoms, kodėl atlikti statybos darbai laikomi būtent statinio kapitaliniu remontu, o ne statinio rekonstravimu, taip pat pasisakyta dėl pastato išorės matmenų. Taigi, Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsižvelgė į Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 3 d. nutarties Nr. AN2-263-908/2022 motyvus ir pašalino nurodytus trūkumus.

9. Atsiliepime pažymima, kad įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1134-1159/2023 nustatytos aplinkybės yra reikšmingos nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje. Skunde nepagrįstai teigiama, kad savo išvadas teismas siejo ne su pažeidimais atliekant statybos darbus, bet su statytojo siekiamu tikslu, kad teismas vertino ne jau atliktus, o tik suplanuotus darbus. Toks teismo sprendimo interpretavimas yra neobjektyvus, iškreipiantis jo esmę ir klaidinantis. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 7 d. sprendime Nr. e2-1134-1159/2023 nustatyta, kad V. K. atlikti statybos darbai iš esmės buvo kapitalinio remonto darbai, numatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ projektiniuose pasiūlymuose.

10. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas nukentėjusiosios DNS „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato K. Paliučio prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriuo prašoma DNS „(duomenys neskelbtini)“ iš V. K. priteisti 871,20 Eur bylinėjimosi išlaidas.

11. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. K. atstovo advokato K. Pivoriūno prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriuo prašoma V. K. priteisti 1 200 Eur bylinėjimosi išlaidas.

12. Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. K. nurodė, kad yra byla, kurioje tie patys darbai yra pripažinti paprastojo remonto darbais. Jį bando du kartus nubausti už tą patį. Nuo 2020 m. iki 2021 m. lapkričio 24 d. buvo atliekami vienos patalpos valymo darbai, t. y. grindų nuėmimo darbai, ir kitų trijų patalpų grindų ardymo pradžia. Iki 2021 m. spalio mėn. visi darbai buvo atlikti 22-2 patalpoje. Tik nebuvo sutvarkytas įėjimas į patalpas 22-1 ir 22-2a. 2021 m. lapkričio 24 d. buvo šiek tiek išardytos grindys 22-2a, keli kibirai išnešti iš 22-1. Nuo 2021 m. lapkričio 24 d. vyko intensyvūs darbai 22-1 (buvo pašalintos visos šiukšlės), taip pat 22-2a. Šie darbai priskirti paprastajam remontui. Nepripažįsta, kad atliko kapitalinio remonto darbus Skundžiamame nutarime nurodytu laikotarpiu. Jis komunikavo su Institucija, priėmusia skundžiamą nutarimą, po to jų pozicija pasikeitė. Jis yra parengęs kapitalinio remonto darbų projektą ir Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, pasakė, kad viskas tvarkoje. Tų darbų, kurie yra atlikti iki šiol, grindų kasybos darbų nėra tame kapitalinio remonto darbų projekte, o Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, sako, kad jis gali tęsti darbus.

13. Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. K. atstovas advokatas K. Pivoriūnas prašė jo skundą tenkinti ir nurodė, kad rizikos faktorius dėl senaties termino suėjimo buvo vienintelis pagrindas bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, sergant V. K., kas yra akivaizdus procesinių normų pažeidimas. To pakanka, kad Skundžiamas nutarimas būtų panaikintas ir byla būtų grąžinta Institucijai, priėmusiai skundžiamą nutarimą. Atstovo teigimu, bendrijos tikslas yra įgyvendinti butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančiu turtu, bendrija yra savininkų atstovas, turintis teisę reikšti reikalavimus, susijusius su bendro naudojimo objektais, bet joks teisės aktas nenustato, kad bendrija, o ne savininkai, patyrė žalą. Visuose keturiuose faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktuose fiksuojami skirtingi darbai skirtingose patalpose. Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, teigia, kad tai yra tęstinio pobūdžio darbai, bet nei vienas darbas, kuris buvo nustatytas ankstesniame akte, nebuvo tęsiamas, todėl kalbėti apie tęstinumą nėra pagrindo. Visų šių aktų 8 dalyse nurodoma, kad pažeidimai nenustatyti. Praėjus metams, Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, pradėjo griežčiau vertinti atliktus darbus ir jos pozicija pasikeitė – nusprendė, kad šiuose aktuose nustatyti darbai vis tik yra atlikti neteisėtai. Tokiu būdu Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, taiko griežtesnius aktus atgaline data. V. K. šių veiksmų atlikimo metu negalėjo suvokti, kad jis daro pažeidimus. Jis buvo patikrintas ir kompetentingi inspektoriai patikino, kad pažeidimų nerasta. 2021 m. lapkričio 24 d. patikrinimo akte nustatytas grindų atkasimas laikomas kapitaliniu remontu, tačiau teismo ekspertas, įvertinęs visas aplinkybes, nustatė, kad tai yra paprastasis remontas. Taip pat buvo nagrinėjama civilinė byla, kurioje teismas palaikė Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, poziciją ta prasme, kad ji siekia prevencijos, kad būtų išsaugomas namo saugumas ir stabilumas. Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, įpareigojo V. K. atlikti ekspertizę, nors tai ir nebuvo numatyta teisės aktuose, bet tai buvo padaryta siekiant prevencinių tikslų. V. K. tai padarė. Grąžinus bylą tirti iš naujo, nenustačius jokių papildomų naujų aplinkybių, buvo surašytas kartotinis Skundžiamas nutarimas.

14. Teismo posėdžio metu Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovas prašė skundo netenkinti ir nurodė, kad šiuo atveju administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo sudarytos sąlygos dalyvauti bylos nagrinėjime žodinio proceso tvarka tiek asmeniškai, tiek per atstovą. Prašymą dėl nedalyvavimo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pateikė išvakarėse, grindė neatvykimą savo liga. Be to, jis susitarė su advokatu, kad šis neteiks jam paslaugų nagrinėjant šią bylą, t. y. specialiai prieš bylos nagrinėjimą liko be atstovo. Bylą buvo nuspręsta nagrinėti rašytinio proceso tvarka dėl to, kad įstatyme numatyta, jog neatvykus administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir nukentėjusiajam, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, nepaisant to, kad asmuo pareiškė prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Institucijai, priėmusiai skundžiamą nutarimą, nėra numatyta pareiga vertinti neatvykimo priežasčių svarbos. Nukentėjusysis į šį procesą įtrauktas pagrįstai, kadangi nurodė patirtą 5 000 Eur žalą dėl V. K. atliekamų statybos darbų. Šiuo atveju materialinė žala padaryta namo bendrojo naudojimo konstrukcijoms, kadangi dėl grunto pašalinimo yra padarytas poveikis pastato pamatui, dėl ko susilpnėjo pats pamatas ir visa tai, kas į jį remiasi. Bendrijos nuostoliai yra susiję su šiuo poveikiu, nes ji turi užtikrinti pastato saugumą, turi imtis atitinkamų veiksmų. 2019 m. rudenį V. K. įsigijo rūsio patalpas, adresu (duomenys neskelbtini), ir prasidėjo kryptingi jo veiksmai link šių patalpų pritaikymo kitokiai paskirčiai, kas matyti iš 2020 m. kovo mėn. atliktų konstrukcinių tyrimų. Nebuvo fiksuoti jokie pastato defektai, kurie rodytų, kad yra reikalinga atlikti pamatų sustiprinimą, juos įgilinant, darant iškasas ar kitokiu būdu. Taigi pamatų įgilinimas galėjo būti reikalingas pritaikant patalpas kitokiai paskirčiai, kai nepakanka esamo patalpų aukščio. Kad V. K. to siekė, parodo UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengti projektiniai pasiūlymai, kuriuose atvaizduotas siekis pritaikyti patalpas komercinei veiklai. Ten užfiksuoti visi pastato pagrindo pašalinimai, pamatų atidengimai. Visa tai, ką vykdė V. K., buvo projektiniuose pasiūlymuose. Bendraturčiai su šiais darbais nesutiko, buvo aršus pasipriešinimas, todėl šiuos darbus V. K. vykdė neteisėtai. Pirmieji bendrijos ir jos gyventojų skundai dėl atliekamų darbų buvo gauti 2020 m. spalio mėn., nurodant, kad jau 3 savaites vyksta darbai. Taip buvo nustatytas administracinio nusižengimo pradžios laikas. Nuo 2020 m. spalio 15 d. iki 2021 m. lapkričio 24 d. iš patalpos 22-2 buvo pašalinti 44 kubiniai metrai grunto, tai yra didžiulis kiekis, iš 22-2a – 7,0–7,5 kubinio metro, iš 22-1 – apie 4,5 kubinio metro. Visų pateiktų faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktų 8 dalyse išties pažymėta, kad pažeidimų nėra, tačiau nebuvo nustatyti mažareikšmiai pažeidimai, t. y. kuriuos statytojas gali pašalinti inspektoriaus akivaizdoje patikrinimo metu. Senatis šiuo atveju negali būti taikoma, nes nuo 2020 m. darbai po truputį vyko, paskutiniai bendrijos skundai, kurie pateko į šios bylos apimtį, buvo gauti 2021 m. lapkričio mėn. Didelė dalis darbų buvo atlikta dar 2020 m. rugsėjo viduryje. Pirmą kartą kapitalinio remonto darbai pagal turinį užfiksuoti 2020 m. spalio 15 d. faktinių aplinkybių patikrinimo metu. Ten užfiksuoti darbai patalpose 22-1, 22-2, 22-2a, kurie savo esme yra kapitalinio remonto darbai. 2021 m. lapkričio 24 d. patalpoje 22-2 išgriautas likęs betoninis grindų lopas-sala. Lopas-sala yra reikšmingoje vietoje, kur laikančioji siena įsiremia į kitą laikančiąją sieną, tai yra T formos jungtis, ne veltui jos neardė, nes tai yra ypatinga rizika pastato konstrukcijai. Patalpoje 22-2 pašalinta išlikusi betoninių grindų dalis, pašalintas buvęs pagrindas. Patalpoje 22-2a iš kitos pusės buvo pašalintas lopas, kuris sudarė ketvirtadalį patalpos, pagrindas taip pat buvo pašalintas, buvo pilnai atidengtas pamatas, patalpa buvo sužeminta iki 22-2 patalpos lygio. 2021 m. lapkričio 24 d. patalpose 22-1, 22-2, 22-2a buvo užfiksuoti tokio paties turinio darbai kaip ankstesnių patikrinimo aktų surašymo metu. Akivaizdu, kad pašalinus buvusį gruntą ir plytų/betono grindis, tose patalpose pasikeitė pamatus veikiančios jėgos, tai pamatams sukėlė slinkties pavojų, jie buvo susilpninti. Kas liečia statybos darbų vertinimą, jų kvalifikavimą, poveikį statinio laikančiosioms konstrukcijoms, reikėtų vadovautis UAB „Architektų gildija“ surašytu vertinimo aktu. Kad tai yra kapitalinė statyba, V. K. aiškiai įvardinta protokolu ir Skundžiamu nutarimu, taip pat 2021 m. gruodžio mėn. jam buvo įteiktas privalomasis nurodymas. Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, pirmųjų patikrinimų metu per daug patikliai žiūrėjo, geranoriškai vertino statytojo pateiktą 2020 m. gruodžio 7 d. išvadą, taip pat dalies darbuotojų pozicija buvo vadovautis Aplinkos ministerijos raštu, kuriame nieko nebuvo pasisakyta apie kapitalinio ir paprastojo remonto atskyrimą rūsio įgilinimo atveju. Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, ne visai tinkamas pirminis veikimas niekaip nepašalina statytojo kaltės. Statytojas turi pareigas, nepriklausomai nuo to, kaip Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, įgyvendina savąsias. Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, nėra gavusi V. K. prašymo suteikti konsultaciją, įvertinti jo ketinimus. Kadangi visa veikla buvo kryptingai vykdoma nuo 2020 m. rudens, Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, laikė, kad tai yra tęstinė veikla. Vien ta aplinkybė, kad kurį laiką nebuvo atliekami darbai, neišskaido šios veiklos, kuri apibrėžta vieninga tyčia, į skirtingus epizodus. Reikėtų atsižvelgti į tai, kad statytojas tuo laikotarpiu savo pajėgas paskirstė po įvairius objektus, nes įvairūs statybos darbai buvo atliekami (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). V. K. nėra paprastas statytojas – jis įsigyja beverčius objektus su tikslu įsirengti komercinės paskirties patalpas, generuojančias pajamas. Jis šioje srityje veikia labai profesionaliai, išmanydamas teisės aktus, naudojasi tiek profesionalių projektuotojų, tiek ekspertų paslaugomis. V. K. paaiškinime nurodoma, kad darbai buvo pradėti, nes iš kanalizacijos prasiveržia nuotekos ir rūsys buvo užpiltas. Tų patalpų nuotraukose matomos švarios sienos, nėra vandens pėdsakų, jau nekalbant apie kanalizacijos nuotekų išsiveržimo pėdsakus ar jų šalinimą, grindys yra normalios būklės, nepanašu, kad buvo kanalizacijos avarija, dėl kurios reikėtų iškasti grindis ir pašalinti gruntą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 7 d. sprendimu yra įvertinta, kad tie darbai laikomi kapitalinio remonto darbais. Išnagrinėta ir kita civilinė byla, kurioje teismas iki 2021 m. lapkričio 24 d. atliktus darbus taip pat vertina kaip kapitalinio remonto darbus. Vilniaus apygardos teismas buvo grąžinęs šią bylą administracinio nusižengimo Institucijai, priėmusiai skundžiamą nutarimą, iš esmės dėl to, kad Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, pasisakė dėl kapitalinio remonto, nevertindama, kodėl tai nėra rekonstravimas, bei nepasisakė dėl kitokių smulkių griovimų. Šiuo aspektu buvo atliekamas papildomas tyrimas, buvo užsakytas statinio ekspertizės aktas, kuriame dėl atliktų darbų konstatuota avarinė būklė, buvo argumentuota, kodėl tai nėra rekonstravimo darbai, pasisakyta dėl griovimo darbų patalpose 22-6, 22-4, 22-5, t. y. buvo atsižvelgta į Vilniaus apygardos teismo nutarties turinį. Po Vilniaus apygardos teismo nutarties priėmimo buvo priimti ir teismų sprendimai civilinėse bylose, kuriose buvo pateiktas išsamus šių aplinkybių vertinimas, todėl papildomai surinktos medžiagos pakako padaryti atitinkamas išvadas.

15. Teismo posėdžio metu nukentėjusiosios DNS „(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokatas K. Paliutis prašė skundo netenkinti ir nurodė, kad bendrija turi kelias bylas su V. K. dėl jo atliekamų statybos darbų – be nagrinėjamos bylos vyko trys jau pasibaigę teisminiai procesai ir du teisminiai procesai (neskaitant nagrinėjamos bylos) vis dar vyksta. Bendrija buvo pateikusi prašymą Vilniaus apygardos teismui įtraukti ją į bylą nukentėjusiu asmeniu. Vilniaus apygardos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo nutartį ir pavedė Institucijai, priėmusiai skundžiamą nutarimą, iš naujo įvertinti visas bylos aplinkybes, taip pat bendrijos įtraukimą į bylą, kas ir buvo padaryta. Pažymėtina, kad šiuo atveju nukentėjusiais asmenimis buvo galima įtraukti ir visus patalpų savininkus, kuriems bendrosios nuosavybės teise priklauso V. K. neteisėtais darbais naikinamos konstrukcijos, tačiau tai nuosavybei valdyti ir administruoti yra įsteigta bendrija. Kitas aspektas, kodėl bendrija turėtų būti pripažinta nukentėjusiąja šioje byloje, tai UAB „Proplanas“ atliktas statinio ekspertizės aktas, kurio išvadose konstatuota, kad daugiabutis gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini), yra avarinės būklės. Viena iš priežasčių, kodėl yra konstatuotas avarinės būklės požymis, tai V. K. atlikti neteisėti statybos darbai. Bendrijai kilo pareiga atlikti statinio ekspertizę ir pašalinti V. K. neteisėtais statybos darbais sukeltą statinio avarinę būklę. Šiuo metu bendrija atlieka šią ekspertizę, patirs išlaidų, todėl ji turėtų likti šioje byloje nukentėjusiąja. V. K. atlikti darbai jau yra pripažinti neteisėtais įsiteisėjusiame Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 7 d. sprendime Nr. e2-1134-1159/2023, taip pat Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 5 d. sprendime Nr. e2-337-466/2023. Įvertinus dokumentus, kuriuose statybos darbai vertinti kaip paprastasis remontas ir kuriais vadovaujasi V. K., t. y. 2020–2021 m. Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, dokumentai, pirminiame administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo etape atlikta ekspertizė ir statytojo užsakymu J. M. ir D. K. atlikti ekspertiniai tyrimai, matyti, kad juose išvada apie statybos darbų rūšį yra daroma, vadovaujantis tuo, kad nukasant gruntą nuo pamato pats pastato pamatas nėra keičiamas, tačiau nėra jokių išvadų dėl to, ar grunto nukasimas nuo pamato turi įtaką pamato stiprumui. Nei viename dokumente, kuriuo vadovaujasi V. K., STR „Geotechninis projektavimas“, kuris grunto nukasimą nuo pamato pripažįsta geotechniniu poveikiu, t. y. galinčiu turėti įtaką pamato laikančiosioms savybėms, nėra paminėtas. Civilinėje byloje buvo apklausti tiek D. K., tiek J. M., kurie nurodė, kad STR „Geotechninis projektavimas“ jie nevertino. Taip pat išvadose šie ekspertai nenurodė, kad buvo pasikasta žemiau pastato pamato. Šios ekspertizės yra ne netinkamos, neišsamios. Pirmiausia, esant avariniams požymiams, V. K. turėtų inicijuoti statinio ekspertizės atlikimą. Tik atlikus statinio ekspertizę, galima rengti kapitalinio remonto projektą avarijos šalinimo darbams atlikti. Tokio projekto asmuo nepateikė. Statybos darbai tęsėsi ilgą laiką ir iš esmės jie nėra baigti iki šiol, tai yra trunkamasis nusižengimas. 2022 m. kovo 31 d. apžiūros metu buvo užfiksuoti nauji įgilinimo darbai patalpose 22-2a ir 22-1, lyginant su padėtimi, fiksuota 2021 m. spalio 13 d. UAB „Proplanas“ vertinimas yra paskutinis ekspertinis vertinimas, kuriuo vadovavosi Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą. Jo surašymo datą reikėtų laikyti data, kai Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, surinko pakankamai duomenų, kad tai yra kapitalinis remontas. V. K. taip pat nuo 2018 m. pradžios pagal identišką principą vykdė statybos darbus objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), tai yra jo veiklos modelis.

Skundas netenkintinas.

16. ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla yra išnagrinėta išsamiai, o sprendimas priimtas vadovaujantis byloje ištirtais įrodymais.

17. ANK 616 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad administracinių nusižengimų bylos ne teismo tvarka nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka. Išimtis iš šios taisyklės numatyta ANK 616 straipsnio 3 dalyje, pagal kurią administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens reikalavimu bylos nagrinėjimas vyksta žodinio proceso tvarka. Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, pagrįstai nurodo, kad ANK 616 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, jog tuo atveju, jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir nukentėjusysis neatvyksta į žodinį bylos nagrinėjimą, byla nagrinėjama jiems nedalyvaujant rašytinio proceso tvarka. Vis tik ANK 616 straipsnio 3 dalyje taip pat numatyta ir tai, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimui žodinio proceso tvarka mutatis mutandis taikomos šio kodekso XXXV skyriaus nuostatos, reglamentuojančios administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme. Nagrinėjamu atveju yra aktuali ANK 629 straipsnio 1 dalis, numatanti, kad administracinio nusižengimo byla gali būti nagrinėjama teismo posėdyje nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir nukentėjusiajam ar jų atstovams, jeigu jiems tinkamai ir laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką ir jeigu iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Kai yra gautas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, administracinio nusižengimo byla gali būti išnagrinėta nedalyvaujant asmeniui, jeigu teismas, pripažinęs neatvykimo į bylos nagrinėjimą priežastis nesvarbiomis, atmeta šį administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymą. Taigi, Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, taip pat kaip ir teismas, turėjo vertinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens 2023 m. lapkričio 9 d. prašyme atidėti bylos nagrinėjimą (perkelti į kitą dieną) nurodytas neatvykimo priežastis (ligą) ir tik pripažinusi jas nesvarbiomis administracinio nusižengimo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

18. Iš Skundžiamo nutarimo turinio matyti, kad minėtas V. K. prašymas buvo atmestas kitais motyvais, dėl jame nurodytų neatvykimo į bylos nagrinėjimą priežasčių (ligos) svarbos nepasisakant. Teismas pripažįsta, kad tokiu būdu išnagrinėjus V. K. 2023 m. lapkričio 9 d. prašymą atidėti bylos nagrinėjimą (perkelti į kitą dieną) buvo padarytas proceso normų pažeidimas, tačiau šis pažeidimas nėra laikomas esminiu. Įvertinus visumą šioje byloje nustatytų aplinkybių, pripažintina, kad administracinio nusižengimo byla ne teismo tvarka buvo pagrįstai išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, o V. K. teisė būti išklausytam buvo realizuota bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. V. K. asmeniškai dalyvavo visuose teismo posėdžiuose (teismas tenkino jo atstovo prašymą perkelti vieną teismo posėdį į vėlesnį laiką dėl V. K. suplanuotos kelionės į JAV), jis buvo išklausytas, savo teises aktyviai gynė ir per įgaliotą atstovą advokatą K. Pivoriūną, savo pozicijai pagrįsti teikė teismui dokumentus, pasisakė dėl kitų nagrinėjimo teisme dalyvių pateiktų dokumentų įrodomosios reikšmės (teismas paskelbė byloje pertrauką, suteikdamas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovui pakankamai laiko susipažinti su nukentėjusiosios DNS „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato K. Paliučio pateiktais dokumentais). Taigi, teismas neturi jokio pagrindo konstatuoti, kad šiuo atveju buvo pažeistos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisės. Be kita ko, šiuo atveju, priimant sprendimą dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka, svarbus ir Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, argumentas, kad V. K. gynybinė pozicija jai buvo žinoma, nes administracinio nusižengimo byla jau buvo nagrinėta tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose ir buvo grąžinta institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, taip pat dėl tų pačių faktinių aplinkybių (remonto darbų rūsio patalpose, adresu (duomenys neskelbtini)) buvo ir vis dar tebėra sprendžiama eilė klausimų kituose teisminiuose procesuose (civilinėse ir administracinėse bylose). Taip pat, kaip pagrįstai nurodė Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, šioje byloje buvo pagrindas įžvelgti ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens piktnaudžiavimą žodiniu procesu, siekiant sulaukti administracinės nuobaudos skyrimo termino suėjimo (ANK 39 straipsnis). Kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos duomenų visumos, V. K. šiame procese atstovavo advokatas K. Pivoriūnas. Vis tik, V. K. gavus šaukimą dėl administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo 2023 m. lapkričio 10 d. 10.00 val., 2023 m. spalio 30 d. buvo pasirašytas jo ir advokato K. Pivoriūno susitarimas dėl teisinių paslaugų sutarties dalies būtent dėl V. K. atstovavimo Institucijoje, priėmusioje skundžiamą nutarimą, nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas, nutraukimo nuo 2023 m. lapkričio 1 d., po ko sekė V. K. 2023 m. lapkričio 3 d. prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Šiame kontekste ypač svarbu pažymėti, kad prašymą atidėti bylos nagrinėjimą (perkelti į kitą dieną) V. K. pareiškė bylos nagrinėjimo išvakarėse (2023 m. lapkričio 9 d.), tuo metu jau neturėdamas atstovo. Tuo tarpu 2023 m. gruodžio 11 d. tarp V. K. ir advokato K. Pivoriūno vėl buvo pasirašyta atstovavimo sutartis dėl teisinių paslaugų teikimo šioje administracinio nusižengimo byloje. Šis advokatas rengė ir V. K. skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, taip pat jį atstovavo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Taigi, įvertinus visumą aptartų aplinkybių, nepaisant to, kad atmesdama administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymą atidėti bylos nagrinėjimą (perkelti į kitą dieną), Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, nepasisakė dėl jo nurodytų nedalyvavimo priežasčių svarbos, iš esmės byla buvo pagrįstai išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, o V. K. teisė į gynybą pilnai realizuota bylos nagrinėjimo teisme metu.

19. ANK 356 straipsnyje (2021 m. lapkričio 24 d. galiojusi įstatymo redakcija) nustatyta, kad statybos darbų atlikimas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, išskyrus šio kodekso 235 straipsnio 3 ir 5 dalyse, 265 straipsnio 5 dalyje, 281 straipsnio 2 dalyje, 314 straipsnio 3 ir 4 dalyse, 350, 351, 352, 353, 354, 355, 356¹, 356², 357, 357¹, 361, 363, 365 straipsniuose, 385 straipsnio 2 ir 4 dalyse, 459 straipsnio 3 ir 8 dalyse, 460 straipsnyje numatytus pažeidimus, užtraukia įspėjimą arba baudą nuo penkiasdešimt iki vieno tūkstančio eurų.

20. Statybos įstatymo (2021 m. lapkričio 24 d. galiojusi įstatymo redakcija) 24 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad statinio projektas rengiamas: <...> kapitalinio remonto projektas – ypatingojo ar neypatingojo statinio kapitaliniam remontui <...>, 24 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad statinio projektas turi būti parengtas, kai privaloma gauti šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1–7 punktuose nurodytus statybą leidžiančius dokumentus, taip pat kai šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje nurodytiems krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose statomiems statiniams statybą leidžiantis dokumentas nereikalingas, išskyrus daugiabučių namų ar viešųjų pastatų kapitalinio remonto projektus, kurie turi būti parengti visais atvejais. Statybos įstatymo 34 straipsnio 1 dalis numato, kad ypatingojo statinio, statinio, vadovaujantis šio įstatymo 6 straipsnio 3 dalimi, nurodyto Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos statinių, kurie turi būti pritaikomi specialiesiems neįgaliųjų poreikiams, sąraše, ir statinio, kurio projektavimas ir (ar) statyba finansuojama Lietuvos Respublikos ir (ar) Europos Sąjungos biudžeto lėšomis, projektų ekspertizė privaloma.

21. Nagrinėjamu atveju V. K. patrauktas administracinėn atsakomybėn dėl to, kad jis ypatingosios kategorijos daugiabučiame pastate (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) esančioje patalpoje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nuo 2020 m. rugsėjo 15 d. iki 2021 m. lapkričio 24 d. vykdė kapitalinio remonto statybos darbus, neturėdamas kapitalinio remonto projekto ir jo ekspertizės.

22. Statybos įstatymo 2 straipsnio 53 dalyje nurodyta, kad statinio kapitalinis remontas – statyba, kurios tikslas – pertvarkyti statinį: pakeisti statinių laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų (ilgio, pločio, aukščio ir pan.). Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 10 straipsnyje nurodyta, kad statinio kapitalinio remonto tikslas – pertvarkyti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų – ilgio, pločio, aukščio, skersmens ir pan. Laikoma, kad statinio laikančiosios konstrukcijos pertvarkomos, kai jos stiprinamos (išskyrus esamų angų užtaisymą), silpninamos, pakeičiamos (dalinai ar visos) to paties ar kito tipo laikančiosiomis konstrukcijomis. Tai reiškia, kad kapitalinio remonto atveju stiprinamos/silpninamos/keičiamos statinio laikančiosios konstrukcijos.

23. Patalpoje, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), V. K. atliekami darbai buvo tikrinami keletą kartų: 1) 2020 m. spalio 15 d. – nustatyta, kad patalpoje 22-2 atlikti grindų nuardymo darbai, atkastas pastato pamatas ir iškasta duobė (žvyrsmėlis), kurios gylis yra apie 0,70 m; patalpoje 22-2a atlikti grindų nuardymo darbai, dalinai atkasinėjami pastato pamatai, duobė apie 0,27 m; patalpoje 22-1 atlikti grindų nuardymo darbai, iš kairės nuo įėjimo iškasta duobė – 1,30 m gylis, 0,97 m aukštis, 1,19 m ilgis (užfiksuota nuotraukose); 2) 2021 m. vasario 2 d. – nustatyta, kad patalpoje 22-1 atlikti grindų ardymo darbai, įgilinta apie 0,26 m; patalpoje 22-2 atlikti grindų nuardymo darbai, beveik visu patalpos perimetru iškasta duobė (užfiksuotas esamas pagrindas – žvyras), patalpa įgilinta apie 0,70 m; patalpoje 22-2a atlikti grindų nuardymo darbai, įgilinta apie 0,20 m (užfiksuota nuotraukose); 3) 2021 m. spalio 15 d. – nustatyta, kad patalpoje 22-1, 22-2, 22-2a atlikti grindų ardymo darbai, situacija nuo 2021 m. vasario 2 d. nepakitusi (užfiksuota nuotraukose); 4) 2021 m. lapkričio 24 d. nustatyta, kad patalpoje 22-1 šiek tiek žiedu pakastas šlako sluoksnis, aptinkant esamas galimai betonines grindis; patalpoje 22-2 išgriautas likęs betoninis grindų „lopas-sala“; patalpoje 22-2a išardytas likęs grindų betonas, pakastas gruntas apie 0,5 m, kita situacija – nepakitusi (užfiksuota nuotraukose). Įvertinusi visumą šių V. K. atliktų statybos darbų, Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, pripažino, kad jais buvo susilpnintos laikančiosios statinio konstrukcijos, o būtent – pamatai, kas reiškia, kad buvo atlikti kapitalinio remonto darbai, tam neturint kapitalinio remonto projekto ir ekspertizės. Pirmosios instancijos teismas visiškai pritaria tokiai ne teismo tvarka administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjusios institucijos išvadai, ji Skundžiamame nutarime yra išsamiai argumentuota, todėl teismas šių argumentų nekartoja. Šiuo atveju nėra jokio pagrindo abejoti, kad betoninių rūsio grindų išardymas, po jomis buvusio šlako ir grunto iškasimas, taip atidengiant pastato pamatus, juos kaip laikančiąsias konstrukcijas susilpnino. Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad nuo 2020 m. spalio 15 d. iki 2021 m. lapkričio 24 d. iš patalpos 22-2 buvo pašalinti 44 kubiniai metrai grunto, iš patalpos 22-2a – 7,0–7,5 kubinio metro, iš patalpos 22-1 – apie 4,5 kubinio metro, pašalinus buvusį gruntą ir plytų/betono grindis, tose patalpose pasikeitė pamatus veikiančios jėgos, tai pamatams sukėlė slinkties pavojų, jie buvo susilpninti. Statybos techninio reglamento STR 2.05.21:2016 7.1 punktas numato, kad geotechninis poveikis yra grunto <...> poveikis konstrukcijai, o 40.10 punkte numatyta, kad geotechniniams poveikiams, be kita ko, priskiriamas nukrovimas ar grunto nukasimas. Geotechninių poveikių pakeitimas turi įtakos pamatų laikomosios galios skaičiavimui, todėl grunto nukasimas gilinant rūsį, net ir tada, kai jokie kiti statybos darbai su statinio pamatais neatliekami, laikomas statinio laikančiųjų konstrukcijų pertvarkymu ir kapitalinio remonto darbais.

24. Sutiktina, kad administracinio nusižengimo tyrimo metu, siekiant atsakyti į klausimą, ar nutarties 23 punkte išvardinti statybos darbai priskiriami kapitaliniam ar paprastajam remontui, buvo atliktas ne vienas ekspertinis tyrimas (2020 m. gruodžio 7 d. MB „Tyrimai ir projektai“, 2022 m. kovo 14 d. „Eicosolution“, 2022 m. balandžio 12 d. MB „Tyrimai ir projektai“, 2022 m. balandžio 25 d. UAB „Architektų gildija“, 2022 m. birželio 21 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro, 2022 m. gruodžio 7 d. UAB „Proplanas“), kurių išvados iš dalies yra prieštaringos. Vis tik Skundžiamame nutarime yra išsamiai išanalizuotos ir įvertintos visų šių tyrimų išvados, iš šios analizės akivaizdu, kad ir ekspertai (specialistai) pritarė tam, jog šiuo atveju betoninių grindų patalpose 22-1, 22-2, 22-2a demontavimas ir po jomis buvusio grunto iškasimas mažina laikančiųjų konstrukcijų stiprumines savybes. Teismas pritaria išsamiai atliktam Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, ekspertinių tyrimų vertinimui ir pakartotinai jo neatlieka. Ypač svarbu pažymėti ir tai, kad civilinio proceso tvarka išnagrinėtose bylose taip pat buvo atliktas šiai bylai reikšmingų aplinkybių, o būtent ir šios bylos nagrinėjimo dalyku esančių statybos darbų, vertinimas – šie darbai priskirti būtent kapitalinio remonto darbams. Tai buvo padaryta įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1134-1159/2023, taip pat įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-337-466/2023 ir Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-556-656/2024. Teismas neturi jokio pagrindo abejoti šiuose teismų sprendimuose padarytomis išvadomis. Įsiteisėjusiame Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 5 d. sprendime Nr. e2-337-466/2023 ir Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 16 d. nutartyje Nr. e2A-556-656/2024, be kita ko, nepatikimais laikyti ir šiai bylai aktualūs 2022 m. kovo 14 d. „Eicosolution“ vertinimo aktas ir 2022 m. balandžio 12 d. MB „Tyrimai ir projektai“ statinio dalies ekspertizės aktas, kadangi juos surašę specialistai D. K. ir J. M. teisme pripažino, kad jų išvados apie statybos darbų rūšį nėra pagrįstos tyrimais ir padarytos nevertinant statybos techninio reglamento STR 2.05.21:2016, taip pat abu pripažino faktą, kad grunto nukasimas nuo pamato turi poveikį, tačiau šiuo atveju tokio poveikio niekas neskaičiavo ir nevertino; D. K. vertino iš esmės ne savo, o Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, nuotraukas, darytas 2020 m. spalio 15 d. patikrinimo metu; J. M. ginčo patalpų ir jos priklausinių pats nefotografavo, o padarė ekspertines išvadas iš jam kitų asmenų pateiktų nuotraukų ir kt. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismas 2022 m. spalio 3 d. nutartyje Nr. AN2-263-908/2022 pateikė šiai bylai aktualios Lietuvos teismo ekspertizės centro 2022 m. birželio 21 d. specialisto išvados patikimumo vertinimą, t. y. teismas sutiko, kad šios išvados patikimumas yra abejotinas, kadangi ją pateikęs specialistas fiziškai nebuvo nuvykęs į tiriamą objektą, išvadą dėl remonto darbų priskyrimo paprastiesiems darbams padarė tik pagal teisės aktų ir jam pateiktų duomenų analizę suformuluotų klausimų ribose. Taigi, šios aplinkybės tik papildo Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atliktą ekspertinių tyrimų vertinimą ir jį sustiprina.

25. Taigi, ne viename vykusiame teisminiame procese, o taip pat ir šioje byloje, neginčijamai nustatyta, kad V. K. nuo 2020 m. rugsėjo 15 d. iki 2021 m. lapkričio 24 d., adresu (duomenys neskelbtini), vykdė ypatingosios kategorijos, trijų ir daugiau butų gyvenamosios paskirties daugiabučio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) negyvenamose rūsio patalpose (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), konkrečiai patalpose 22-1, 22-2 ir 22-2a) kapitalinį remontą, neturėdamas kapitalinio remonto projekto ir ekspertizės. Vienas esminių administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ir jo atstovo šioje byloje išsakytų argumentų yra tas, kad šiuo atveju nėra nustatyta V. K. kaltė kaip vienas iš būtinųjų administracinio nusižengimo sudėties požymių. Teismas visiškai nesutinka su tuo, kad V. K. nesuvokė ir negalėjo suvokti, atliekantis aptartus kapitalinio remonto darbus. Šiame kontekste svarbu pažymėti, kad V. K. užsakymu UAB „(duomenys neskelbtini)“ dar 2020 m. rugpjūčio 18 d. parengė Projektinius pasiūlymus – projekto pavadinimas „Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) kitos paskirties patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) paskirties keitimo į paslaugų kapitalinio remonto projektas“, statinio kategorija – Ypatingas, Statybos rūšis – Kapitalinis remontas. Šių projektinių pasiūlymų aiškinamajame rašte, be kita ko, nurodyta, kad įrenginėjant patalpas būtina nukasti užpiltą laužo sluoksnį ir įrenginėti grindis ant stabilaus pagrindo, dėl nepakankamo pamatų įgilinimo, iškasus statybinio laužo sluoksnį, būtina visų laikančių sienų perimetru pavesti (gilinti) pamatus. Šiuose projektiniuose pasiūlymuose taip pat nurodyta, kad patalpų paskirtis yra keičiama į paslaugų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsakymu UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko rūsio konstrukcijų tyrimus centrinėje pastato dalyje. Konstrukcinių tyrimų išvadose ir rekomendacijose nurodyta, kad įrenginėjant patalpas būtina nukasti užpiltą laužo sluoksnį ir įrenginėti grindis ant stabilaus pagrindo, dėl nepakankamo pamatų įgilinimo, iškasus statybinio laužo sluoksnį būtina visų laikančiųjų sienų perimetru pavesti (gilinti) pamatus. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo byloje surinktų duomenų visumos, daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), gyventojai šiuose projektiniuose pasiūlymuose numatytiems V. K. ketinimams nepritarė, kilo intensyvios diskusijos ir konfliktai, tačiau V. K. vis tiek ėmėsi statybos darbų, kurie, įvertinus nutarties 23 punkte aprašytą jų pobūdį, atitiko projektinių pasiūlymų esmę – patalpų įgilinimą, padidinant jų tūrį tam, kad jose būtų įmanoma, pakeitus paskirtį į paslaugų, vykdyti komercinę veiklą. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atliekant tokius statybos darbus buvo pašalintos ne tik grindys ir po jomis buvęs statybinis laužas, bet ir grunto sluoksnis, taip atidengiant pastato pamatus ir juos kaip laikančiąsias konstrukcijas susilpninant. Teismui nekyla jokių abejonių, kad vykdydamas tokius darbus ir turėdamas parengtus projektinius pasiūlymus V. K. suprato, kokiai statybos rūšiai šie darbai yra priskiriami (kapitaliniam remontui) ir norėjo taip veikti. Tokį teismo vidinį įsitikinimą sustiprina ir tai, kad tai nėra pirmasis V. K. statybos projektas, kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos duomenų, panašaus pobūdžio statybos darbus jis atlieka ir kituose objektuose, pavyzdžiui, adresu (duomenys neskelbtini), kas reiškia, kad asmuo neabejotinai turi žinių apie atitinkamiems statybos darbams keliamus reikalavimus, taip pat bendradarbiauja su atitinkamais specialistais (pavyzdžiui, kaip nustatyta įsiteisėjusiame Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 5 d. sprendime Nr. e2-337-466/2023, ekspertas J. M. V. K. teikia nuolatines paslaugas, t. y. tokias teikė ir teikia kituose V. K. labai panašiuose projektuose).

26. Sutiktina, kad Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atlikusi pirmuosius faktinių duomenų patikrinimus ginčo patalpose, vykdomų statybos darbų nevertino kaip kapitalinio remonto darbų (privalomasis nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl gyvenamojo daugiabučio namo bendrosios statinio ekspertizės užsakymo ir negyvenamosios patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kapitalinio remonto statybos projekto ir jo ekspertizės užsakymo V. K. buvo surašytas 2021 m. gruodžio 15 d. po paskutinio į šios administracinio nusižengimo bylos apimtį patekusio faktinių duomenų patikrinimo vietoje), vis tik tai V. K. kaltės dėl ANK 356 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo nepaneigia, juo labiau, kad kapitalinio remonto darbais laikoma atliktų statybos darbų visuma (taip pat ir darbai, užfiksuoti 2021 m. lapkričio 24 d. vykusio patikrinimo metu). Statybos įstatymo (2021 m. lapkričio 24 d. galiojusi įstatymo redakcija) 14 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad statytojas (užsakovas) privalo turėti nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą (kai tai privaloma) statinio projektą; organizuoti statinio projekto ekspertizę, kai ji privaloma; pagal 14 straipsnio 4 dalį statytojas (užsakovas) už šiame straipsnyje nurodytų pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą atsako šio įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka. Taigi, būtent statytojui tenka pareiga pasirūpinti reikiama dokumentacija teisėtam statybos darbų vykdymui. Kaip jau minėta nutarties 25 punkte, V. K., atvirkščiai, siekė vykdyti kapitalinio remonto darbus be kapitalinio remonto projekto ir ekspertizės, t. y. nederinant kapitalinio remonto darbų su daugiabučio gyvenamojo namo patalpų savininkais, kadangi šie tokiems darbams prieštaravo. Tokiu būdu V. K. kaip statytojas pats prisiėmė atsakomybę už atliekamų statybos darbų teisėtumą ir už į pagalbą pasitelktų ekspertų pasirinkimą.

27. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas teismo posėdžio metu nurodė ir tai, kad visų faktinių aplinkybių patikrinimo vietoje aktų (2020 m. spalio 15 d., 2021 m. vasario 3 d., 2021 m. spalio 19 d. ir 2021 m. lapkričio 26 d.) 8 dalyse nurodyta, kad pažeidimai nenustatyti, kas, atstovo teigimu, taip pat patvirtina, kad V. K. negalėjo suvokti besielgiantis neteisėtai. Pažymėtina, kad atstovo nurodomose 8 dalyse yra fiksuojami mažareikšmiai pažeidimai. Kaip teismo posėdžio metu paaiškino Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovas, mažareikšmiai pažeidimai yra tokie, kuriuos statytojas gali pašalinti inspektoriaus akivaizdoje patikrinimo metu, o tokių išties nebuvo nustatyta. Taigi, mažareikšmių pažeidimų nenustatymas neturi nieko bendra su tuo, kad paskutinio patikrinimo, vykusio 2021 m. lapkričio 24 d., metu, įvertinus visą esamą situaciją ginčo patalpose, buvo nustatyti grubūs pažeidimai, t. y. neteisėtai atlikti kapitalinio remonto darbai.

28. Šiuo atveju svarbu pasisakyti ir dėl V. K. atstovo advokato K. Pivoriūno teismui pateiktų dokumentų, t. y. Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, 2020 m. lapkričio 17 d. ir 2021 m. vasario 24 d. sprendimų, kuriuose buvo konstatuota, kad 2020 m. spalio 15 d. ir 2021 m. vasario 2 d. patikrinimų metų užfiksuoti statybos darbai nepriskiriami statinio kapitalinio remonto darbams, įrodomosios reikšmės. Pirmiausia, pažymėtina, kad šie dokumentai buvo surašyti V. K. atlikus tik dalį darbų, o kapitalinio remonto darbais nagrinėjamu atveju laikytina atliktų darbų visuma, buvusi 2021 m. lapkričio 24 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje metu. Antra, Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovas teismo posėdžio metu neneigė, kad jų pačių pozicija dėl ginčo objekte vykdomų statybos darbų skyrėsi, t. y. dalies darbuotojų pozicija buvo vadovautis Aplinkos ministerijos raštu, kuriame nebuvo pasisakyta apie kapitalinio ir paprastojo remonto atskyrimą rūsio įgilinimo atveju, taip pat pirmųjų patikrinimų metu buvo per daug patikliai žiūrima ir geranoriškai vertinama statytojo pateikta dokumentacija. Skirtinga Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, padalinių pozicija, adresu (duomenys neskelbtini), atliktiems/atliekamiems statybos darbams, buvo vienas iš argumentų, dėl kurių 2020 m. lapkričio 17 d. ir 2021 m. vasario 24 d. sprendimai galiausiai buvo panaikinti (2024 m. vasario 2 d. Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, viršininko įsakymu buvo panaikintas 2020 m. lapkričio 17 d. sprendimas; 2022 m. gegužės 17 d. Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, sprendimu buvo panaikintas 2021 m. vasario 24 d. sprendimas), t. y. šiuo metu šie dokumentai yra negaliojantys. Trečia, 2020 m. lapkričio 17 d. ir 2021 m. vasario 24 d. sprendimai buvo adresuoti DNS „(duomenys neskelbtini)“, kaip skundus dėl atliekamų statybos darbų teisėtumo teikusiam asmeniui, V. K. veiksmams šie dokumentai negalėjo daryti jokios įtakos, nes apie jų turinį jis paprasčiausiai nežinojo. Taigi Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, pozicija tam tikrais darbų atlikimo etapais nepaneigia V. K. kaltės dėl atliktų darbų visumos, t. y. nepaneigia to, kad galutinis V. K. tikslas buvo kapitalinis ginčo patalpų remontas, kurį jis tam tikrais etapais ir vykdė. Juo labiau, kad Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, pozicija pirminių patikrinimų metu buvo įtakota paties V. K. sąmoningų veiksmų, teikiant ekspertinius vertinimus, kurie vėliau skirtinguose teismų procesuose buvo pripažinti nepatikimais (nutarties 24 punktas).

29. Atsižvelgiant į skundo ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo teismo posėdžių metu išsakytus argumentus, svarbu dar kartą pažymėti, kad išvada, jog buvo atlikti būtent kapitalinio (o ne paprastojo) remonto darbai buvo padaryta atsižvelgiant į visumą nuo 2020 m. spalio 15 d. iki 2021 m. lapkričio 24 d. atliktų darbų (o ne į atskirus 2020 m. spalio 15 d., 2021 m. vasario 2 d., 2021 m. spalio 15 d. ir 2021 m. lapkričio 24 d. patikrinimo vietoje metu nustatytus darbus). V. K. atstovas nepagrįstai nurodo, kad nei vienas darbas, kuris buvo nustatytas ankstesniame akte, vėliau nebuvo tęsiamas. Iš nutarties 23 punkte aprašytų darbų turinio matyti priešingai, t. y. kad patalpose 22-1, 22-2 ir 22-2a nurodytu laikotarpiu buvo palaipsniui ardomos grindys, gilinamos patalpos, kasamas gruntas. Tai patvirtina ir tuo laikotarpiu DNS „(duomenys neskelbtini)“ pateiktas ne vienas skundas Institucijai, priėmusiai skundžiamą nutarimą, dėl ginčo patalpose vykdomų grindų ardymo darbų. Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2021 m. lapkričio 24 d. patalpoje 22-2 buvo išgriautas likęs betoninis grindų lopas-sala, patalpoje 22-2 pašalinta išlikusi betoninių grindų dalis, pašalintas buvęs pagrindas, patalpoje 22-2a iš kitos pusės buvo pašalintas lopas, kuris sudarė ketvirtadalį patalpos, pagrindas taip pat buvo pašalintas, buvo pilnai atidengtas pamatas, patalpa buvo pažeminta iki 22-2 patalpos lygio, kas tik patvirtina, kad paskutinio patikrinimo metu buvo užfiksuoti tęsiami anksčiau pradėti statybos darbai. Atsižvelgiant į tai, kad nutarties 25 punkte buvo nustatytas V. K. bendras sumanymas, o ne pavienių darbų atlikimo poreikis, 2020 m. spalio 15 d., 2021 m. vasario 2 d., 2021 m. spalio 15 d. ir 2021 m. lapkričio 24 d. patikrinimo vietoje metu nustatytų darbų nėra jokio pagrindo išskirti į atskiras veikas, nes jas realiai jungė vieninga administracinėn atsakomybėn patraukto asmens tyčia, t. y. jau pradėdamas darbus jis turėjo susiformavusį ir net projektinėje dokumentacijoje užfiksuotą sumanymą dėl tolimesnių neteisėtų statybos darbų atlikimo, tiesiog jie vyko tam tikrais etapais, kas reiškia, kad nagrinėjamu atveju buvo padarytas trunkamasis administracinis nusižengimas. ANK 39 straipsnyje nustatyta, kad administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per 2 metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per 2 metus nuo jo paaiškėjimo dienos. Tokiu būdu nėra jokio pagrindo pritarti V. K. atstovo pozicijai, kad dėl dalies atliktų darbų (nustatytų 2020 m. spalio 15 d., 2021 m. vasario 2 d., 2021 m. spalio 15 d.) jau yra suėjęs administracinės nuobaudos skyrimo terminas (ANK 39 straipsnis), nes administracinis nusižengimas šiuo atveju paaiškėjo tik 2021 m. lapkričio 24 d.

30. Teismas nesutinka ir su skundo argumentu, kad Skundžiamas nutarimas yra kartotinis. Skunde minimame įsiteisėjusiame Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 29 d. nutarime Nr. II-624-1072/2022 buvo sprendžiama dėl 2022 m. vasario 22 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte užfiksuotų darbų, kurių padarymo laikas yra vėlesnis, be to, teismas vertino darbus patalpose, kurios nėra Skundžiamo nutarimo dalykas. Kitas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 15 d. nutarimas Nr. II-429-1131/2022 buvo panaikintas Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 3 d. nutartimi Nr. AN2-263-908/2022, kuria buvo panaikintas ir Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, 2022 m. kovo 2 d. nutarimas, o byla grąžinta iš naujo tirti, kas reiškia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 15 d. nutarime ir Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, 2022 m. kovo 2 d. nutarime padarytos išvados taip pat nėra aktualios, nes šie procesiniai sprendimai negalioja.

31. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 3 d. nutartimi Nr. AN2-263-908/2022 byla buvo grąžinta institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, dėl to, kad nebuvo nustatyta pertvarų bei sienos, jungusios patalpas Nr. 22-2a ir Nr. 22-2, išgriovimo darbų įtaka patalpų laikančiosioms konstrukcijoms jų silpninimo aspektu, nebuvo aišku, ar kapitaliniais darbais laikytinas tik grunto nukasimas, ar visi 2021 m. lapkričio 24 d. patikrinimo metu fiksuoti darbai, nebuvo surinkta pakankamai duomenų, ar V. K. ginčo patalpoje atliktų statybos darbų tikslas buvo daryti poveikį laikančiosioms konstrukcijoms Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 10 punkto prasme, nebuvo vertinama, ar V. K. atliekamais statybos darbais nebuvo keičiami statinio išorės matmenys, pirmosios instancijos teismui ginčo atveju atliekamus statybos darbus pripažinus paprastuoju remontu, nebuvo sprendžiamas klausimas, ar šio pobūdžio darbams nėra reikalingas specialus leidimas, nebuvo išspręstas nukentėjusio asmens įtraukimo į bylą klausimas. Teismas nesutinka, kad Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, nepašalino šių trūkumų. Kaip nurodė Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovas, grąžinus bylą buvo atliekamas papildomas tyrimas, buvo užsakytas statinio ekspertizės aktas, buvo argumentuota, kodėl atlikti darbai nėra rekonstravimo darbai, pasisakyta dėl griovimo darbų patalpose 22-6, 22-4, 22-5. Iš Skundžiamo nutarimo turinio matyti, kad iš tiesų išvadoms dėl atliktų darbų priskyrimo konkrečiai statybos darbų rūšiai pagrįsti buvo atliktas ir įvertintas dar vienas ekspertinis tyrimas, t. y. 2022 m. gruodžio 7 d. UAB „Proplanas“ statinio ekspertizės aktas. Skundžiamame nutarime yra išsamiai argumentuota, kurie faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktuose užfiksuoti darbai laikomi statinio kapitaliniu remontu (kodėl pertvarų tarp patalpų 22-3, 22-4, 22-5, 22-6 ir tarp patalpų 22-2 ir 22-2a pašalinimas nelaikytinas kapitalinio remonto darbais), kokia atliktų statybos darbų įtaka statinio laikančiosioms konstrukcijoms, kodėl atlikti statybos darbai nelaikomi statinio rekonstravimu, pasisakyta dėl pastato išorės matmenų, išspręstas nukentėjusio asmens įtraukimo į procesą klausimas. Visa tai neabejotinai reiškia, kad Skundžiamas nutarimas buvo priimtas, atsižvelgus į Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 3 d. nutarties Nr. AN2-263-908/2022 turinį.

32. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 3 d. nutarties Nr. AN2-263-908/2022 turinys paneigia administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo argumentą, kad Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, savo iniciatyva įtraukė nukentėjusįjį į bylą ir pripažino jo teisę į civilinį ieškinį, jam nepareiškus jokių reikalavimų. Grąžindamas bylą, Vilniaus apygardos teismas, kaip jau minėta, nurodė, kad nukentėjusio asmens įtraukimo į bylą klausimas nebuvo išspręstas, bet turi būti sprendžiamas. Vilniaus miesto apylinkės teismo įsitikinimu, DNS „(duomenys neskelbtini)“ buvo pagrįstai pripažinta nukentėjusiąja šioje administracinio nusižengimo byloje. Pažymėtina, kad nukentėjusiuoju administracinio nusižengimo byloje laikomas fizinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta turtinė ar neturtinė žala (ANK 578 straipsnio 1 dalis). Kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos duomenų, DNS „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. spalio 16 d. rašte nurodė, kad vykdomi statybos darbai (be kita ko, ir patalpose 22-1, 22-2 ir 22-2a) sukėlė daugiabučio namo avarijos grėsmę, dėl ko DNS „(duomenys neskelbtini)“, kaip tai numatyta Statybos įstatymo 48 straipsnio 6 dalyje ir Statybos techniniame reglamente STR 1.03.01:2016, privalo užsakyti statinio ekspertizę ir imtis priemonių statinio avarinei būklei pašalinti. Kad tokios avarijos grėsmė yra kilusi, galima spręsti iš 2022 m. gruodžio 7 d. UAB „Proplanas“ statinio ekspertizės akto turinio. Byloje yra DNS „(duomenys neskelbtini)“ pateikta 2023 m. liepos 24 d. ekspertinio tyrimo paslaugų sutartis Nr. ET230721-1, pasirašyta tarp UAB „Statybos procesų valdymas“ ir DNS „(duomenys neskelbtini)“, dėl konstrukcijų dalies – pamatų statinio dalinės ekspertizės, kurios tikslas – parengti pastato, adresu (duomenys neskelbtini), avarijos grėsmės šalinimo projektą, atsakant į klausimą, kokią įtaką pamatams turėjo daugiabučio namo rūsyje, patalpoje, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atlikti statybos darbai, be kita ko, užfiksuoti ir 2021 m. lapkričio 26 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte. Šioje sutartyje nurodyta ekspertinio tyrimo kaina – 4 961 Eur. Teismo posėdžio metu nukentėjusiosios DNS „(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokatas K. Paliutis nurodė, kad šiuo metu bendrija atlieka šią ekspertizę ir patirs atitinkamas išlaidas. Esant tokioms aplinkybėms, teismui nekyla jokių abejonių, kad šis juridinis asmuo buvo pagrįstai pripažintas nukentėjusiuoju, pripažįstant jam teisę į civilinio ieškinio patenkinimą civilinio proceso tvarka. Teismo vertinimu, šiuo atveju nebuvo padarytas pažeidimas nukentėjusiąja pripažįstant DNS „(duomenys neskelbtini)“, o ne daugiabučio gyvenamojo namo patalpų savininkus. Šiuo atveju neteisėtais statybos darbais padaryta žala yra tiesiogiai susijusi su bendrojo naudojimo objektais. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK ) 4.82 straipsnio 1 dalis numato, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Pagal CK 4.83 straipsnio 3 dalį, butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bendrijos steigimo tikslas – įgyvendinti butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių arba kuriamų naujų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu ir priežiūra. Pagal minėto įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, bendrijos administravimas, tai bendrijos valdymo organo atliekamas bendrojo naudojimo objektų valdymo organizavimas, ūkinių ir finansinių reikalų tvarkymas. Pagal Statybos įstatymo 48 straipsnio 6 dalį, paaiškėjus, kad statinio būklė kelia pavojų statinyje ar arti jo esančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai, atsižvelgdamas į grėsmės pobūdį ar įvykus statinio avarijai, statinio naudotojas ir (ar) statinio techninis prižiūrėtojas privalo imtis priemonių žmonėms apsaugoti ir kitų šio įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje nurodytų priemonių. Teismas pripažįsta, kad V. K. savo veiksmais sukėlė realią grėsmę namo, adresu (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų mechaniniam atsparumui ir pastovumui, tuo pačiu ir grėsmę namo gyventojų saugumui, dėl ko DNS „(duomenys neskelbtini)“ kaip bendrojo naudojimo objektų valdytojas turėjo pagrindą imtis veiksmų tokiai grėsmei pašalinti. Kaip matyti iš minėtos 2023 m. liepos 24 d. ekspertinio tyrimo paslaugų sutarties turinio, ji buvo sudaryta būtent su DNS „(duomenys neskelbtini)“ (o ne su daugiabučio gyvenamojo namo patalpų savininkais), kuri yra laikoma užsakovu, pagal sutarties 8 punktą, būtent užsakovas (juridinis asmuo) turi pareigą atsiskaityti už ekspertinį tyrimą.

33. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, tinkamai išnagrinėjo bylą, teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes ir pagrįstai patraukė V. K. administracinėn atsakomybėn. Priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, administracine nuobauda paskirta laikantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių, todėl V. K. atstovo advokato K. Pivoriūno skundas atmetamas.

34. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. K. atstovas teismo posėdžio metu prašė priteisti V. K. 1 200 Eur bylinėjimosi išlaidas. Nukentėjusiosios DNS „(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokatas K. Paliutis – 871,20 Eur bylinėjimosi išlaidas.

35. Pagal ANK 666 straipsnį administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos. Pagal teismų praktiką bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos atsižvelgiant į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-5-303/2021).

36. Administracinio nusižengimo byla Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo skundą. Taigi, V. K. atstovo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas negali būti tenkinamas, nes minėtas skundas yra atmetamas, pripažįstant, kad V. K. pagrįstai pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą.

37. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Iš nukentėjusiosios DNS „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato K. Paliučio prašymo matyti, kad DNS „(duomenys neskelbtini)“ už pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose patyrė 871,20 Eur bylinėjimosi išlaidas. Iš pateiktos 2024 m. kovo 29 d. PVM sąskaitos-faktūros Nr. 2024-76 matyti, kad šią sumą sudaro DNS „(duomenys neskelbtini)“ suteiktos teisinės paslaugos – 2024 m. vasario 12 d., 2024 m. kovo 22 d. ir 2024 m. balandžio 19 d. pasirengimas ir atstovavimas teismo posėdžiuose šioje administracinio nusižengimo byloje. 2024 m. balandžio 4 d. mokėjimo duomenys ir Šedbaro advokatų profesinės bendrijos banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad tokia suma pagal minėtą PVM sąskaitą-faktūrą 2024 m. balandžio 4 d. ir 2024 m. balandžio 19 d. buvo apmokėta. Atsižvelgiant į tai, kad administracinio nusižengimo byla teisme buvo nagrinėjama pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo skundą (kuris yra atmetamas), nukentėjusiuoju šioje byloje pripažintas juridinis asmuo turėjo teisę ginti savo teisėtus interesus tokio proceso metu ir aktyviai šia savo teise naudojosi, todėl iš V. K. DNS „(duomenys neskelbtini)“ priteistina 871,20 Eur turėtų išlaidų advokato K. Paliučio paslaugoms apmokėti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

V. K. atstovo advokato Kornelijaus Pivoriūno skundo netenkinti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2023 m. lapkričio 20 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. VTPSI-ANR_N-135-2023 palikti nepakeistą.

Netenkinti V. K. atstovo advokato Kornelijaus Pivoriūno prašymo priteisti V. K. 1 200 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Nukentėjusiosios DNS „(duomenys neskelbtini)“ naudai iš V. K. priteisti 871,20 Eur turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti, susidariusių už nukentėjusiosios atstovavimą pirmosios instancijos teisme.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.