Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. K. atstovo advokato Kornelijaus Pivoriūno (toliau – ir pareiškėjas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 10 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Institucija) 2023 m. lapkričio 20 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. VTPSI-ANR_N-135-2023 (toliau – ir skundžiamas nutarimas) V. K. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 356 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 525 eurų dydžio bauda. Ši administracinė nuobauda V. K. paskirta už tai, kad jis, neturėdamas kapitalinio remonto projekto ir ekspertizės, nuo 2020 m. rugsėjo 15 d. iki 2021 m. lapkričio 24 d., adresu (duomenys neskelbtini), vykdė kitos naudojimo paskirties, daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendraturčių teritorijos žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) esančio ypatingosios kategorijos, trijų ir daugiau butų gyvenamosios paskirties daugiabučio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) negyvenamose rūsio patalpose (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kapitalinį remontą, kurio metu rūsio patalpose 22-1, 22-2 ir 22-2a visame plote išardė betonines rūsio grindis, iškasė po jomis buvusį šlaką ir gruntą, taip atidengė pastato pamatus, susilpnindamas juos kaip laikančiąsias konstrukcijas. Tokiais savo veiksmais V. K. pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (2021 m. lapkričio 24 d. galiojusi įstatymo redakcija) 24 straipsnio 1 dalies 4 punktą, 24 straipsnio 3 dalį, 34 straipsnio 1 dalį.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 10 d. nutartimi pareiškėjo skundas netenkintas ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2023 m. lapkričio 20 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. VTPSI-ANR_N-135-2023 paliktas nepakeistas.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

3. Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2023 m. lapkričio 20 d. nutarimą Nr. VTPSI-ANR_N-135-2023 bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 10 d. nutartį ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

3.1. Institucijos 2022 m. kovo 2 d. ir 2022 m. lapkričio 20 d. nutarimai grindžiami Institucijos 2020 m. spalio 15 d., 2021 m. vasario 2 d., 2021 m. spalio 15 d. ir 2021 m. lapkričio 24 d. patikrinimais. Vertindamas subjektyviuosius nusižengimo požymius, pirmosios instancijos teismas klaidingai konstatavo, jog minėtų aktų VIII dalyse yra konstatuoti mažareikšmiai pažeidimai, kadangi minimų aktų VIII dalyse nurodyta, kad mažareikšmių pažeidimų nėra. Prašoma apeliacinės instancijos teismo papildomai ištirti šią aplinkybę.

3.2. Faktinių duomenų patikrinimo aktų surašymo metu galiojo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2012 m. kovo 29 d. įsakymas Nr. 1V-53 „Dėl statybos ir ūkio subjektų veiklos patikrinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas). Remdamasis Aprašo 47 punktu, nurodo, kad iš byloje esančių aktų matyti, jog mažareikšmiai pažeidimai nebuvo nustatyti. Vadovaudamasis Aprašo 48.1.3 punktu, nurodo, kad byloje nėra duomenų, o Institucijos atstovas teisme patvirtino, jog apskritai nebuvo surašyti kokie nors privalomieji nurodymai ar kokie nors kiti dokumentai / pranešimai, kurių pagrindu asmuo būtų suvokęs, jog vykdo teisės aktų pažeidimą.

3.3. 2024 m. kovo 22 d. administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas teismui pateikė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2020 m. lapkričio 11 d. sprendimą Nr. 2D-16746 ir 2021 m. vasario 24 d. sprendimą Nr. 2D-2889. Šiuose sprendimuose Institucija konstatavo, jog 2020 m. spalio 15 d. ir 2021 vasario 2 d. atliko faktinių duomenų patikrinimą ginčo vietoje ir pažeidimų nenustatė.

3.4. 2022 m. gegužės 15 d. Institucija priėmė sprendimą dėl 2021 m. vasario 24 d. sprendimo Nr. 2D-2889 panaikinimo, t. y. nusprendė, jog 2021 m. vasario 2 d. faktinių duomenų patikrinimo metu pažeidimai buvo. Šį savo sprendimą Institucija grindė pasikeitusiu teisės aktų vertinimu. Minėtas sprendimas nebuvo adresuotas administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, apie sprendimą V. K. sužinojo atsitiktinai ginčus nagrinėjant kitoje byloje. Skundžiamo nutarimo sudarymo metu dar galiojo 2020 m. lapkričio 17 d. sprendimas Nr. 2D-16746, kuriuo Institucija buvo nustačiusi, jog 2020 m. spalio 15 d. faktinių duomenų patikrinimo metu pažeidimai nėra nustatyti. Minėtas sprendimas buvo taip pat panaikintas, tačiau tik 2024 m. vasario 2 d. Institucija 2020 m. lapkričio 17 d. ir 2021 m. vasario 24 d. sprendimais konstatavo, jog vykdomi darbai nepažeidė teisės aktų reikalavimų, todėl, pareiškėjo vertinimu, nėra suvokiama, kaip V. K. galėjo suvokti, jog daro kokį nors pažeidimą ir nori taip elgtis.

3.5. Skundžiamo nutarimo priėmimo pagrindas buvo 2022 m. gegužės 17 d. Institucijos sprendimas dėl 2021 m. vasario 24 d. sprendimo Nr. 2D-2889 panaikinimo, t. y. administracinėn atsakomybėn patrauktam V. K. buvo pritaikyta atsakomybė po to, kai Institucija pakeitė savo nuomonę dėl vykdytų darbų pobūdžio.

3.6. Institucija savo nutarimuose nekalba apie subjektyviąją administracinio nusižengimo pusę. Institucija laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 15 d. iki 2021 m. lapkričio 24 d. vykdė intensyvią darbų priežiūrą, jokių pažeidimų nenustatė. Šiuo laikotarpiu buvo atliktos papildomos apžiūros, surašyti faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai. Pažymima, kad jei administracinėn atsakomybėn patrauktas V. K. būtų suvokęs, jog daro kažką ne taip, būtų to nedaręs. Institucija administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atsakomybę sieja su pačios Institucijos pasikeitusiu teisės normų aiškinimu praėjus beveik 2 metams nuo darbų atlikimo.

4. Vilniaus apygardos teisme gautas Institucijos atsiliepimas į pareiškėjo apeliacinį skundą, kuriuo prašoma Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 10 d. nutartį palikti nepakeistą ir pareiškėjo apeliacinio skundo netenkinti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

4.1. Atsiliepime nurodoma, kad patikrinimo metu nenustačius mažareikšmių pažeidimų, faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto VIII dalyje jokie įrašai nedaromi, tačiau mažareikšmių pažeidimų nebuvimas ir jų neužfiksavimas akte nereiškia, kad nėra už juos reikšmingesnių ir pavojingesnių pažeidimų, kurių buvimą indikuojančios aplinkybės nurodomos minėtų aktų kitose dalyse, visų pirma – VII dalyje. Pažeidimai, kurie neatitinka Aprašo 46 punkte nurodytų mažareikšmiškumo kriterijų, faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte nėra nustatomi, o tik minėto akto kitose dalyse (išskyrus VIII dalį) nurodomos reikšmingesnių už mažareikšmius pažeidimus galimą buvimą indikuojančios aplinkybės. Nurodoma, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo negalėjo tikėtis, kad kuriame nors iš keturių minėtų aktų užfiksuotos faktinės aplinkybės jame bus kvalifikuotos kaip konkretus administracinis nusižengimas, kadangi tai padaroma tik užbaigus tyrimą, surašius administracinio nusižengimo protokolą, kai įvertinamas duomenų visetas, konkrečiu atveju įskaitant ir prejudicinius faktus, nustatytus kitose bylose, kuriose buvo nagrinėjamos tos pačios aplinkybės.

4.2. Atsiliepime nurodoma, kad, pavyzdžiui, 2021 m. vasario 3 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FAK-131 nurodytos reikšmingos aplinkybės, indikuojančios galimą pažeidimą: dėl statybų gauti du skundai (2020 m. gruodžio 2 d., Nr. 3D-3476, ir 2020 m. gruodžio 11 d., Nr. 3D-3587) (I dalis); statyba vykdoma atskiru sklypu nesuformuotoje valstybinėje žemėje (VI dalies 2.3 punktas); statybą leidžiančio dokumento nėra (VI dalies 5 punktas); nei statinio projekto, pagal kurį išduotas statybą leidžiantis dokumentas, nei statinio projekto, kai statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas, nėra (VI dalies 8 punktas); statyba vykdoma Vilniaus miesto istorinės dalies, vadinamos (duomenys neskelbtini), pietvakarinės dalies (kodas (duomenys neskelbtini)) ir Vilniaus miesto istorinės dalies, vadinamos (duomenys neskelbtini) (kodas (duomenys neskelbtini)), teritorijose (VI dalies 10 punktas); statybos darbai (aktualūs nagrinėjamai bylai) aprašyti VII dalies lentelės 5, 8 ir 11 punktuose. O štai 2021 m. spalio 19 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FAK-2136 tokios aplinkybės užfiksuotos dalyvaujant ne tik statytojui V. K., bet ir jo atstovui advokatui Kornelijui Pivoriūnui. Visuose keturiuose aktuose užfiksuotus duomenis ir Institucija, ir teismas išsamiai nagrinėjo ir kruopščiai vertino kartu su visais kitais byloje esančiais duomenimis. Išnagrinėto duomenų viseto, o ne kurio nors vieno faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto, tuo labiau – ne kažkurios vienos to akto dalies pagrindu teismas padarė išvadą, kad buvo nustatyti grubūs pažeidimai, t. y. neteisėtai atlikti kapitalinio remonto darbai.

4.3. Atsiliepime pažymima, kad teismas aiškiai ir vienareikšmiškai pasisakė, kad aptariamų aktų VIII dalyse nurodyta, jog mažareikšmių pažeidimų nėra, o iš skundžiamos nutarties teksto suprantama, kad minima VIII dalis yra skirta fiksuoti mažareikšmiams pažeidimams, jei tokių būtų, todėl apeliacinio skundo argumentas apie pirmosios instancijos teismo neva padarytą klaidą yra visiškai nepagrįstas skundžiamos nutarties tekstu ir turiniu, o taip pat ir atitinkamų aplinkybių tyrimo teismo posėdyje duomenimis, todėl nepagrįstas yra pareiškėjo prašymas, kad apeliacinės instancijos teismas papildomai ištirtų šią aplinkybę.

4.4. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad byloje nėra duomenų, o Institucija teisme esą patvirtino, jog apskritai nebuvo surašyti kokie nors privalomieji nurodymai, kiti dokumentai ar pranešimai, kurių pagrindu asmuo būtų suvokęs, jog vykdo teisės aktų pažeidimą. Institucija su tokia pareiškėjo pozicija nesutinka. Pažymima, kad bet kokie Institucijos privalomieji nurodymai, pranešimai ar kitokie dokumentai aptariamame administracinės atsakomybės taikymo kontekste yra tik Institucijos reakcija į statytojo jau padarytus neteisėtus veiksmus ar neveikimą, o Institucijos atliekamas tyrimas yra statytojo neteisėto veikimo ar neveikimo pasekmė, bet ne priežastis. Antra, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 3 dalyje ir ANK 2 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nagrinėjamai situacijai aktualus fundamentalus principas, kad įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės, todėl laikoma, kad asmenys, užsiimantys bet kokia veikla, privalo išsiaiškinti teisinį reglamentavimą, būtiną šiai veiklai vykdyti, o to nepadarę ir pažeidę galiojančią tvarką, negali pasiteisinti nežinojimu ir išvengti jiems kylančios atsakomybės. Trečia, vadovaujantis Statybos įstatymo 14 straipsniu, būtent statytojas, o ne Institucija nuo pat statybos sumanymo turi visą kompleksą pareigų, įskaitant minimo straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą pareigą turėti nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą statinio projektą, organizuoti statinio projekto ekspertizę, kai ji privaloma. Ketvirta, pagal Statybos įstatymo 14 straipsnio 4 dalį būtent statytojas (užsakovas) už šiame straipsnyje nurodytų pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą atsako šio įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir ANK nustatyta tvarka.

4.5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą nesutinkama su tuo, jog apskritai nebuvo surašyti kokie nors privalomieji nurodymai, kiti dokumentai ar pranešimai, kurių pagrindu asmuo būtų suvokęs, jog vykdo teisės aktų pažeidimą. Aptariamu administracinio nusižengimo padarymo laikotarpiu tiriant skundus buvo atlikti keturi patikrinimai, dėl kurių surašyti keturi faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktai. Apie patikrinimus statytojas nustatyta tvarka buvo informuotas ir juose dalyvavo, įskaitant dalyvavimą kartu su jį atstovaujančiu advokatu. Pažymima, kad statytojas dėl šių statybos darbų yra atstovaujamas ir konsultuojamas profesionalaus teisininko vėliausiai nuo 2021 m. sausio 4 d., kuomet sudarė atstovavimo sutartį su advokatu Kornelijumi Pivoriūnu. Trys iš keturių nagrinėjamu atveju aktualių faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktų betarpiškai po jų surašymo buvo įvertinti ne vien statytojo, bet ir jo advokato. Apibendrinant pažymima, kad vien dėl pačių patikrinimų ir pažeidimus indikuojančių aplinkybių, užfiksuotų minėtuose aktuose, advokato konsultuojamas statytojas negalėjo nesuprasti, jog dėl vykdomos statybos jam yra reiškiamos daugiabučio namo bendrosios dalinės nuosavybės objektų bendraturčių pretenzijos, kad veiksmai, dėl kurių reiškiamos pretenzijos, galimai pažeidžia ne tik trečiųjų asmenų interesus, bet ir teisės aktų reikalavimus. Tokia situacija pati savaime turėjo skatinti statytoją iš naujo ir nuodugniai įvertinti jo vykdomą statybinę veiklą, pasitikrinti, ar ji atitinka teisės aktų reikalavimus, reikalui esant – kreiptis oficialios konsultacijos į Instituciją, kas nebuvo padaryta, todėl statytojas negalėjo būti Institucijos suklaidintas.

4.6. Institucija pažymi, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam V. K. kaip statytojui buvo sudarytas 2020 m. spalio 19 d. privalomasis nurodymas Nr. (223.29 E)-PN-1387, išsiųstas 2020 m. spalio 19 d. lydraščiu Nr. 2D-14989. Šiuo privalomuoju nurodymu statytojas informuotas, kad Institucijoje nagrinėjamas 2020 m. spalio 8 d. skundas, susijęs su atliktais ar atliekamais statybos darbais, adresu (duomenys neskelbtini), todėl statytojui nurodoma pateikti Institucijai paaiškinimą dėl pastato, esančio (duomenys neskelbtini), rūsio patalpoje atliekamų statybos darbų; statybos projektą, kuriuo vadovaujantis atliekami statybos darbai; statybos projekto ekspertizę. Iš šio dokumento statytojui turėjo būti akivaizdu, kad jo atliekamiems darbams reikalingas tiek projektas, tiek jo ekspertizė. Be to, 2021 m. sausio 8 d. surašytas privalomasis nurodymas Nr. PN-20, kuris statytojui išsiųstas 2021 m. sausio 8 d. lydraščiu Nr. 2D-245. Šiuo privalomuoju nurodymu statytojas informuotas, kad Inspekcijoje nagrinėjamas 2020 m. gruodžio 2 d. pranešimas Nr. 3D-3476 ir 2020 m. gruodžio 11 d. pranešimas Nr. 3D-3587, todėl statytojui nurodoma, be kita ko, pateikti Institucijai paaiškinimą dėl patalpose, kurių unikalus Nr. 1095-9023-8010-0024, vykdomų ar jau įvykdytų statybos darbų; statybos projektą, projekto ekspertizės kopiją, statinio ekspertizės aktą ir kitų dokumentų teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintas kopijas, kuriais vadovaujantis minėtose patalpose atliekami statybos darbai. Atkreipiamas dėmesys, jog jau 2020 m. pabaigoje statytojui buvo žinoma, kad dėl atliekamų statybos darbų iš jo reikalaujama projekto ir jo ekspertizės, kas reiškia, kad be šių dokumentų atliekamus darbus Institucija laiko neteisėtais. Vertinant visos situacijos kontekste, statytojui, ypač turint omenyje tai, kad jis nuo 2021 m. sausio 4 d. konsultuojamas advokato, neturėjo likti jokių pagrįstų abejonių, kad jo atliekamiems darbams reikalingas tiek projektas, tiek jo ekspertizė.

4.7. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 13 straipsnio 1 dalimi nurodo, kad patikrinimų metu ir vertinant jų rezultatus nebuvo nustatytas statybos savavališkumas ir savavališkos statybos aktas nebuvo surašytas. Patikrinimų metu nebuvo nustatyta, kad statybos metu atsirado pavojingų statinio ar jo dalies deformacijų, įvyko statomo statinio ar jo dalies avarija ar yra avarijos grėsmė. Tačiau pažymima, kad nors statyba, kuri nebuvo savavališka Statybos įstatymo 2 straipsnio 46 dalies prasme, buvo vykdoma valstybinėje žemėje, tačiau nenustatyta, kad statytojas neatitiktų statytojo teisei įgyvendinti privalomų reikalavimų, nustatytų Statybos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje. Dėl nurodomų priežasčių, taip pat dėl to, kad statybos stabdymas esamoje situacijoje būtų reiškęs atidengtų ir susilpnintų pamatų palikimą ilgam laikui tokioje būklėje, statyba privalomuoju nurodymu nebuvo sustabdyta, tačiau iš statytojo privalomaisiais nurodymais reikalauta pateikti kapitalinio remonto projektą ir jo ekspertizę, nes atliktų statybos darbų rezultatai, pasireiškę pamatų susilpninimu juos nukraunant, galėjo būti pašalinti tik stiprinant pamatus, t. y. atliekant taip pat kapitalinio remonto darbus, kuriems konkrečioje situacijoje privalomas projektas ir jo ekspertizė. Institucijos pateikti privalomieji nurodymai pašalinti trūkumus, susijusius su projektine dokumentacija, atitinka Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalies ir šio įstatymo 13 straipsnio 2 dalies nuostatas, tas juose pažymėta kaip privalomųjų nurodymų pateikimo teisinis pagrindas.

4.8. Institucija atsiliepime nurodo, kad paskutinis privalomasis nurodymas, siekiant minėtų tikslų, statytojui įteiktas netrukus po paskutinio šios bylos apimtyje atlikto patikrinimo. 2021 m. gruodžio 15 d. privalomuoju nurodymu Nr. PN-2213 iš statytojo pareikalauta užsakyti gyvenamojo daugiabučio namo, kurio unikalus Nr. 1095-9023-8010, esančio (duomenys neskelbtini), bendrąją statinio ekspertizę pagal nurodytą užduotį. Pažymima, kad minimas privalomasis nurodymas, nors aptartas teismo posėdyje ir minimas bylos dokumentuose, kaip ir kiti privalomieji nurodymai, nebuvo pateiktas į bylą, nes, Institucijos nuomone, privalomuosiuose nurodymuose nenustatomos administracinio nusižengimo ištyrimui ir veikos kvalifikavimui svarbios aplinkybės, o tik nustatomi įpareigojimai pašalinti statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų padarinius. Tačiau, kadangi buvo paminėti ir aptarti, šie privalomieji nurodymai, kurių nebuvimu, be kita ko, grindžiamas apeliacinis skundas, pateikiami apeliacinės instancijos teismui kartu su šiuo atsiliepimu į apeliacinį skundą kaip atsiliepimo priedai, prašant juos prijungti prie bylos.

4.9. Vadovaudamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais dėl kaltės administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-69-2014, Nr. 2AT-9-746/2015, Nr. 2AT-44-976/2016; administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-8-895/2020, Nr. 2AT-43-495/2023, Nr. 2AT-9-489/2024), Institucija nurodo, kad apeliacinio skundo teiginiai, kad Institucija savo nutarimuose nekalba apie subjektyviąją pusę – kaltę, laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 15 d. iki 2021 m. lapkričio 24 d., vykdydama intensyvią darbų priežiūrą jokių pažeidimų nenustatė, yra nepagrįsti. Faktinės aplinkybės, indikuojančios tokių pažeidimų buvimą, yra užfiksuotos minėtuose faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktuose, jų prieduose, kituose bylos dokumentuose, kuriuose esančius duomenis ištyrus, susisteminus ir palyginus tarpusavyje statytojui buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Institucijai ne teismo tvarka išnagrinėjus bylą ir įvertinus duomenų visetą priimtas 2023 m. lapkričio 20 d. nutarimas, kuriame dėl statytojo kaltės glaustai nurodyta, jog vertintina, kad administracinis nusižengimas padarytas tiesiogine tyčia, nes jį darydamas statytojas suvokė pavojingą veikos pobūdį ir norėjo taip veikti.

5. Vilniaus apygardos teisme gautas daugiabučio namo savininkų bendrijos „V“ (toliau – bendrija) atstovo advokato Kristijono Paliučio atsiliepimas į pareiškėjo apeliacinį skundą, kuriuo prašoma pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 10 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Analizuojant visus statytojo nurodytus dokumentus, kuriuose jo statybos darbai vertinti kaip paprastasis remontas, matoma, kad tuose dokumentuose išvada apie statybos rūšį daroma remiantis tuo, kad nukasant gruntą nuo pamato nėra keičiamas pats pastato pamatas, tačiau šiuose aktuose nėra jokių išvadų dėl to, ar grunto nukasimas nuo pamato turi įtaką pamato stiprumui ar neturi. Nei viename dokumente, kuriuo rėmėsi statytojas, statybos techninis reglamentas STR „Geotechninis projektavimas“, kuris grunto nukasimą nuo pamato pripažįsta geotechniniu poveikiu, nėra paminėtas.

5.2. Vadovaudamasis Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2022 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622, (toliau – Statybos techninis reglamentas STR 1.01.08:2002) 10 punktu, nurodo, kad laikančiosios konstrukcijos pertvarkymu laikomas ne tik fizinis konstrukcijos ar jos dalies pakeitimas, bet visi darbai, kuriais tos konstrukcijos yra stiprinamos ar silpninamos. Apibendrindamas nurodo, kad pirminiuose Institucijos patikrinimo aktuose kapitalinio remonto apibrėžimą nustatanti teisės norma buvo aiškinama siaurinant ją iki laikančiosios konstrukcijos pakeitimo, ignoruojant dalis dėl konstrukcijos silpninimo. Pažymima, kad darant šias išvadas buvo ignoruojamas UAB „S“ parengtų projektinių pasiūlymų sprendinys ir išvada, kad atlikus rūsio patalpų įgilinimą yra būtinas pamatų pavedimas / įgilinimas, kad yra laikančiosios sienos keitimas, kas akivaizdu, kad pamatų įgilinimo priežastis yra grindų įgilinimas.

5.3. Nurodoma, kad V. K. atlikti statybos darbai yra pripažinti neteisėtu kapitaliniu remontu įsiteisėjusiame Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 7 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-1134-1159/2023. Taip pat nurodoma, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo įsiteisėjusiame 2023 m. gruodžio 5 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-337-466/2023 konstatuota, kad V. K. atliko neteisėtus kapitalinio remonto statybos darbus.

5.4. Atsiliepime nurodoma, kad pareiškėjo skundo argumentas, kad administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį neva suklaidino Institucijos priimti patikrinimo aktai, laikytinas nepagrįstu, kadangi V. K. ir J. K. užsakymu UAB „S“ parengtuose projektiniuose pasiūlymuose aiškiai nurodė, kad V. K. suplanuoti statybos darbai yra kapitalinis, o ne paprastasis remontas, kad dėl suplanuoto grindų įgilinimo būtinas esamų namo pamatų įgilinimas.

5.5. Bendrija į bylą yra pateikusi eksperto architekto R. M. ir konstruktoriaus G. T. parengtą 2022 m. balandžio 25 d. ekspertinio tyrimo aktą, kuriame nurodoma, kad patalpų įgilinimas, fiksuotas Institucijos 2020 m. spalio 15 d., 2021 m. spalio 13 d. ir 2022 m. kovo 31 d. patikrinimų metu, skirtingose patalpose buvo atliktas nuo 0,7 iki 0,8 metro. Ekspertai pastebėjo, kad projektiniuose pasiūlymuose nėra nurodytų duomenų, kurie patvirtintų poreikį įrenginėti grindis kitokioje altitudėje nei jos šiuo metu yra. Nei konstrukciniuose tyrimuose, nei kitoje pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad projektiniuose pasiūlymuose numatytas patalpų įgilinimas 0,7 metro yra kaip nors susijęs su kažkokių defektų šalinimu. Daro išvadą, kad projektiniuose pasiūlymuose numatytas grindų įgilinimas yra projektuojamas pagal užsakovo pageidavimą, siekiant padidinti esamų patalpų tūrį.

5.6. Įvertinęs Vilniaus miesto apylinkės teismo išvadas prevencinio ieškinio byloje, tiek teismo išvadose minimus dokumentus, daro išvadą, kad statytojas puikiai žinojo, kad atlieka kapitalinio remonto statybos darbus, kurių tikslas buvo pertvarkyti jo įsigytas patalpas be jokių projektų ir statybas leidžiančių dokumentų, siekiant dirbtinai pasinaudoti Statybos įstatyme numatytu išimtiniu kapitalinio remonto darbų atlikimo be statybos leidimo atveju – kai darbai atliekami šalinant avarinę būklę, kurią pats statytojas, vykdydamas statybos darbus, sukėlė. Pažymima, kad net ir šalinant avarinę būklę yra būtinas atitinkamas kapitalinio remonto projektas, nereikia tik statybą leidžiančio dokumento gavimo, o statytojas darbus atliko neturėdamas jokio statybos projekto, tik projektinius pasiūlymus.

5.7. Dėl bendrijos 2020 m. spalio 18 d. skundo Institucija atliko du statybos darbų patikrinimus Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatyme numatyta tvarka. Daugiabučių savininkų bendrijos atstovo vertinimu, Institucija neteisingai įvertino abiejų patikrinimų metu nustatytus statybos darbus kaip paprastojo remonto, ji nepagrįstai šiuos darbus laikė teisėtais, nepažeidžiančiais bendrijos teisių ir nekeliančiais grėsmės, todėl nenustačiusi jokių pažeidimų Institucija nepriėmė jokio privalomojo nurodymo dėl neteisėtos statybos pažeidimų pašalinimo.

5.8. Bendrija jai adresuotus Institucijos 2020 m. lapkričio 17 raštą Nr. 2D-16746 ir 2021 m. vasario 24 d. raštą Nr. 2D-2889 apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kadangi nesutiko su juose pateiktu statybos darbų vertinimu, kad atliekamas paprastasis remontas, todėl laikė šiuos atsakymus nepagrįstais. Pakeitusi savo vertinimą Institucija 2021 m. gruodžio 15 d. administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui dėl neteisėtų kapitalinio remonto statybos darbų surašė privalomąjį nurodymą Nr. PN-2213, po kurio pradėjo administracinio nusižengimo teiseną. Institucija 2024 m. vasario 5 d. pateikė teismui Institucijos 2024 m. vasario 2 d. įsakymą Nr. 1V-12, kuriuo panaikintas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2020 m. lapkričio 17 d. raštas Nr. 2D-16746. Šis įsakymas buvo priimtas tik tam, kad būtų galima užbaigti Regionų administracinio teismo administracinę bylą Nr. eI3-3296-595/2024, nes visi bendrijos skundo reikalavimai toje byloje jau buvo įvykdyti, o V. K. atliekami statybos darbai jau buvo įvertinti kaip kapitalinis remontas ir įsiteisėjusiame Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 7 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-1134- 1159/2023.

5.9. Apibendrinant nurodoma, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2020 m. lapkričio 17 d. raštas Nr. 2D-16746 (surašytas po 2020 m. spalio 15 d. patikrinimo) ir 2021 m. vasario 24 d. raštas Nr. 2D-2889 (surašytas po 2021 m. vasario 2 d. patikrinimo), kuriuose V. K. atliekamus statybos darbus Inspekcija vertino kaip paprastąjį remontą, bei šių raštų pripažinimas negaliojančiais teikiamais Institucijos sprendimais, jokios įtakos nagrinėjamai bylai neturi.

I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. K. atstovo advokato Kornelijaus Pivoriūno apeliacinis skundas atmetamas

6. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos kartu su atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą kaip atsiliepimo priedus pateikė dokumentus, t. y. 2020 m. spalio 19 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN-1387 kartu su 2020 m. spalio 19 d. lydraščiu Nr. 2D-14989, 2021 m. sausio 8 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN-20 kartu su 2021 m. sausio 8 d. lydraščiu Nr. 2D-245 ir 2021 m. gruodžio 15 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN-2213 kartu su 2021 m. gruodžio 15 d. lydraščiu Nr. 21708, kuriuos prašo prijungti prie bylos. Nurodo, kad minimi aktai buvo paminėti ir aptarti atsiliepime į apeliacinį skundą ir minimi pačiame apeliaciniame skunde, nurodant, kad jie Institucijos nebuvo surašyti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog Institucijos su atsiliepimu pateikti priedai – nurodymai ir kiti dokumentai yra atsiliepimo dalis, pridedama prie bylos, todėl naujų įrodymų prijungimo prie bylos klausimas šiuo aspektu nesprendžiamas. Atsižvelgiant į tai, kad minėti dokumentai buvo pateikti ir vertinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 3 d. nutartimi (t. 4, b. l. 1-5), Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 7 d. sprendimu civilinėje byloje (t. 1, b. l. 24-46), taip pat išsiųsti kartu su Institucijos atsiliepimu į apeliacinį skundą proceso šalims, teismas daro išvadą, kad su prašomais prie bylos prijungti dokumentais administracinio nusižengimo bylos proceso šalys yra susipažinusios, todėl nurodytais dokumentais nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą teismas vadovaujasi, bylą nagrinėdamas rašytinio proceso tvarka.

7. ANK 652 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

8. Iš pareiškėjo apeliacinio skundo turinio matyti, kad pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad Institucijos 2020 m. spalio 15 d., 2021 m. vasario 2 d., 2021 m. spalio 15 d. ir 2021 m. lapkričio 24 d. patikrinimuose konstatuoti mažareikšmiai pažeidimai, todėl pareiškėjas apeliacinės instancijos teismo prašo papildomai ištirti šią aplinkybę. Taip pat pareiškėjas apeliaciniame skunde kelia administracinėn atsakomybėn patraukto V. K. kaltės klausimą, t. y. nurodo, kad Institucija 2023 m. lapkričio 20 d. nutarime nieko nepasisakė dėl subjektyviosios administracinio nusižengimo pusės, o V. K. atsakomybę sieja su pačios Institucijos pasikeitusiu teisės normų aiškinimu praėjus beveik 2 metams. Šie pareiškėjo skunde nurodyti argumentai apibrėžia apeliacinio skundo nagrinėjimo ribas. Atsižvelgdamas į tai, teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

9. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs teismui pateiktą administracinio nusižengimo bylos medžiagą, įvertinęs apeliacinio skundo bei atsiliepimų į jį argumentus, patikrinęs skundžiamos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 10 d. nutarties motyvus, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2023 m. lapkričio 20 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. VTPSI-ANR_N-135-2023, sprendžia, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 10 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta vadovaujantis įstatymu ir įvertinus visas reikšmingas faktines aplinkybes. Tai, kad pareiškėjas nesutinka su skundžiama nutartimi, savaime nesudaro pagrindo jos naikinti ar teigti, kad teismo priimtas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

10. Nagrinėjamu atveju Institucijos 2023 m. lapkričio 20 d. nutarimu V. K. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą, ANK 356 straipsnyje, pagal kurį asmuo traukiamas atsakomybėn už statybos darbų atlikimą pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, išskyrus ANK 235 straipsnio 3 ir 5 dalyse, 265 straipsnio 5 dalyje, 281 straipsnio 5 dalyje, 314 straipsnio 3 ir 4 dalyse, 350, 351, 352, 353, 354, 355, 356¹, 356², 357, 357¹, 361, 363, 365 straipsniuose, 385 straipsnio 2 ir 4 dalyse, 459 straipsnio 3 ir 8 dalyse, 460 straipsnyje numatytus pažeidimus. Pažymėtina, kad administracinio nusižengimo, dėl kurio V. K. patrauktas administracinėn atsakomybėn, dispozicija yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus, todėl traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn ANK 356 straipsnio pagrindu administracinio nusižengimo protokole ir nutarime administracinio nusižengimo byloje turi būti nurodomi statybos darbų atlikimą reglamentuojantys teisės aktai ir jų nuostatos, kurios buvo pažeistos konkrečioje situacijoje. Institucijos 2023 m. lapkričio 20 d. nutarime pripažinta, kad V. K. administracinėn atsakomybėn patrauktas iš esmės dėl to, kad ypatingosios kategorijos daugiabučiame pastate esančioje patalpoje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) vykdė kapitalinio remonto statybos darbus, neturėdamas kapitalinio remonto projekto ir jo ekspertizės, nors tokie reikalavimai yra numatyti Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 3 dalyje bei 34 straipsnio 1 dalyje.

11. Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad statinio kapitalinio remonto projektas rengiamas ypatingojo ar neypatingojo statinio kapitaliniam remontui. Statybos įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad ypatingojo statinio, statinio, vadovaujantis šio įstatymo 6 straipsnio 3 dalimi, nurodyto Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos statinių, kurie turi būti pritaikomi specialiesiems neįgaliųjų poreikiams, sąraše, ir statinio, kurio projektavimas ir (ar) statyba finansuojama Lietuvos Respublikos ir (ar) Europos Sąjungos biudžeto lėšomis, projektų ekspertizė privaloma. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo byloje esančio Valstybės įmonės Registrų centro (toliau – VĮ Registrų centras) Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2020 m. kovo 30 d. išrašo, gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), yra priskiriamas ypatingajai statinio kategorijai (t. 1, b. l. 105-106). Kad ši aplinkybė administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui turėjo būti žinoma, patvirtina tai, kad VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2020 m. kovo 30 d. išrašas buvo pateiktas UAB „S“ V. K. užsakymu parengtame 2020 m. rugpjūčio 18 d. projektiniame pasiūlyme. Be kita ko, pažymėtina, kad minimo projektinio pasiūlymo tituliniame lape nurodoma, kad projekto pavadinimas yra „Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), kitos paskirties patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) paskirties keitimo į paslaugų kapitalinio remonto projektas“, statinio kategorija – ypatingas, Statybos rūšis – kapitalinis remontas (t. 1, b. l. 103-132). Taigi, žinodamas statinio kategoriją, t. y. kad pastatas priskiriamas ypatingai statinio kategorijai, laikydamasis Statybos įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos tvarkos, administracinėn atsakomybėn patrauktas V. K. privalėjo pasirūpinti projekto ekspertize.

12. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 53 dalį (galiojanti suvestinė redakcija nuo 2021 m. lapkričio 1 d. iki 2022 m. vasario 28 d.) statinio kapitalinis remontas apibrėžiamas kaip statyba, kurios tikslas – pertvarkyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų (ilgio, pločio, aukščio ir pan.). Toks statinio kapitalinio remonto tikslas numatytas ir Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 10 punkte, pagal kurį statinio kapitalinio remonto tikslas – pertvarkyti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų – ilgio, pločio, aukščio, skersmens ir pan. Laikoma, kad statinio laikančiosios konstrukcijos pertvarkomos, kai jos stiprinamos (išskyrus esamų angų užtaisymą), silpninamos, pakeičiamos (dalinai ar visos) to paties ar kito tipo laikančiosiomis konstrukcijomis. Statybos įstatymo kontekste laikančioji konstrukcija suprantama kaip konstrukcinis statinio elementas, kurio svarbiausia paskirtis – laikyti apkrovas (konstrukcijų, įrenginių, sniego, vėjo, žmonių, grunto ir pan.) ir užtikrinti statinio mechaninį atsparumą ir pastovumą (Statybos įstatymo 2 straipsnio 23 dalis). Statyba, kurios tikslas – perstatyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis (ilgį, plotį, aukštį ir pan.), laikoma statinio rekonstravimu (Statybos įstatymo 2 straipsnio 72 dalis). Be kita ko, laikoma, kad laikančiosios konstrukcijos perstatomos, kai įrengiamas naujas rūsys, praplečiamas esamas (Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 9.2 punktas). Pabrėžtina, kad statinio paprastuoju remontu, kurio sąvoka atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso sąvoką „einamasis remontas“, pripažįstama statyba, kurios tikslas – atnaujinti statinį jo nerekonstruojant ar kapitališkai neremontuojant (Statybos įstatymo 2 straipsnio 58 dalis, Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 12 punktas).

13. Administracinio nusižengimo byloje nustatyta, kad patalpoje, kurios unikalus numeris (duomenys neskelbtini), V. K. atliekami darbai Institucijos buvo tikrinami keletą kartų: 1) 2020 m. spalio 15 d. akte nurodoma, kad nustatyta, jog patalpoje 22-2 atlikti grindų nuardymo darbai, atkastas pastato pamatas ir iškasta duobė (žvyrsmėlis), kurios gylis yra apie 0,70 m; patalpoje 22-2a atlikti grindų nuardymo darbai, dalinai atkasinėjami pastato pamatai, duobė apie 0,27 m; patalpoje 22-1 atlikti grindų nuardymo darbai, iš kairės nuo įėjimo iškasta duobė – 1,30 m gylis, 0,97 m aukštis, 1,19 m ilgis (užfiksuota nuotraukose); 2) 2021 m. vasario 2 d. – nustatyta, kad patalpoje 22-1 atlikti grindų ardymo darbai, įgilinta apie 0,26 m; patalpoje 22-2 atlikti grindų nuardymo darbai, beveik visu patalpos perimetru iškasta duobė (užfiksuotas esamas pagrindas – žvyras), patalpa įgilinta apie 0,70 m; patalpoje 22-2a atlikti grindų nuardymo darbai, įgilinta apie 0,20 m (užfiksuota nuotraukose); 3) 2021 m. spalio 15 d. – nustatyta, kad patalpoje 22-1, 22-2, 22-2a atlikti grindų ardymo darbai, situacija nuo 2021 m. vasario 2 d. nepakitusi (užfiksuota nuotraukose); 4) 2021 m. lapkričio 24 d. nustatyta, kad patalpoje 22-1 šiek tiek žiedu pakastas šlako sluoksnis, aptinkant esamas galimai betonines grindis; patalpoje 22-2 išgriautas likęs betoninis grindų „lopas-sala“; patalpoje 22-2a išardytas likęs grindų betonas, pakastas gruntas apie 0,5 m, kita situacija – nepakitusi (užfiksuota nuotraukose). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atliekant tokius statybos darbus buvo pašalintos ne tik grindys ir po jomis buvęs statybinis laužas, bet ir grunto sluoksnis, taip atidengiant pastato pamatus ir juos, kaip laikančiąsias konstrukcijas, susilpninant. Vadovaujantis Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 10 punktu, darytina išvada, kad V. K. atliekami darbai silpnino statinio laikančiąsias konstrukcijas, todėl skundą nagrinėjančiam teismui įvertinus visumą jau nustatytų aplinkybių, nekyla abejonių, kad buvo atliekamas būtent kapitalinis remontas.

14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aplinkybę, jog administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui buvo žinoma, jog buvo daromas kapitalinis remontas, o ne paprastasis, pagrindžia ir tai, kad UAB „S“ kartu su projektiniu pasiūlymu pateikė ir daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), konstrukcijų tyrimų aiškinamąjį raštą, kurio išvadų ir rekomendacijų 3.4 punkte nurodoma, kad įrenginėjant patalpas būtina nukasti užpiltą laužo sluoksnį ir įrenginėti grindis ant stabilaus pagrindo, 3.5 punkte nurodoma, kad dėl nepakankamo pamatų įgilinimo, iškasus statybinio laužo sluoksnį, būtina visų laikančių sienų perimetru pavesti (gilinti) pamatus (t. 1, b. l. 123-124). Taigi, apeliacinės instancijos teismas sutinka su žemesniojo teismo padaryta išvada, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas V. K., vykdydamas Institucijos faktinių duomenų patikrinimo vietoje užfiksuotus atliekamus statybos darbus ir turėdamas parengtus projektinius pasiūlymus, suprato, kokiai statybos rūšiai jo atliekami darbai yra priskiriami, t. y. suprato, kad atlieka kapitalinį remontą, ir norėjo taip veikti.

15. Svarbu pažymėti ir tai, kad asmuo, ruošdamasis atlikti statybos darbus, turi pareigą pasidomėti teisiniu reglamentavimu, susijusiu su planuojamais atlikti statybos darbais. Be kita ko, skundžiamoje nutartyje nurodomos aplinkybės, kurių pareiškėjas apeliaciniu skundu neginčija, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. K. panašaus pobūdžio statybos darbus atlieka ir kituose objektuose, pavyzdžiui, pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), todėl sutiktina su apylinkės teismo išvada, kad asmuo turi žinių apie atliekamiems statybos darbams keliamus reikalavimus, taip pat bendrauja su atitinkamais specialistais, t. y. ekspertais, kurie teikia išvadas apie V. K. atliekamus statybos darbus.

16. Be kita ko, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimą, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam V. K. buvo žinoma, jog jis, neturėdamas kapitalinio remonto ir jo ekspertizės, atlikdamas statybos darbus daro grubius teisės pažeidimus, sustiprina Institucijos atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą nurodoma faktinė aplinkybė, jog 2021 m. spalio 19 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. FAK-2136 buvo surašytas dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. K. atstovui advokatui Kornelijui Pivoriūnui (t. 2, b. l. 117-142). Pažymėtina, kad po atliktų patikrinimų Institucija surašė privalomuosius nurodymus, kuriuos Institucija el. paštu (duomenys neskelbtini) išsiuntė administracinėn atsakomybėn patrauktam V. K. Institucijos 2020 m. spalio 19 d., 2021 m. sausio 8 d. privalomuosiuose nurodymuose nurodoma raštu pateikti: 1) paaiškinimus dėl patalpose (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) vykdomų / įvykdytų darbų; 2) statybos projektą, projekto ekspertizės kopiją, statinio ekspertizės aktą ir kitų dokumentų teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintas kopijas, kuriais vadovaujantis patalpose atliekami statybos darbai. Taigi, be jau aptartų aplinkybių, pastebėtina, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, naudojosi ir profesionalaus teisininko – advokato paslaugomis.

17. Pareiškėjas apeliaciniame skunde atkreipia dėmesį, kad žemesnės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje klaidingai konstatavo, jog Institucijos faktinių aplinkybių patikrinimo vietoje aktų (2020 m. spalio 15 d., 2021 m. vasario 3 d., 2021 m. spalio 19 d. ir 2021 m. lapkričio 24 d.) VIII dalyse yra fiksuojami mažareikšmiai pažeidimai. Dėl šio apeliacinio skundo argumento pastebėtina, kad apylinkės teismas nurodyta formuluote tik pažymėjo, kad aktų 8 dalys yra skirtos mažareikšmiams pažeidimams fiksuoti, pats teismas toliau nurodė, jog mažareikšmiai pažeidimai yra tokie, kuriuos statytojas gali pašalinti inspektoriaus akivaizdoje patikrinimo metu, tačiau tokių pažeidimų nebuvo nustatyta. Apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kuriai pritaria ir apeliacinės instancijos teismas, jog mažareikšmių pažeidimų nenustatymas neturi nieko bendra su tuo, kad paskutinio patikrinimo, vykusio 2021 m. lapkričio 24 d., metu, įvertinus visą esamą situaciją ginčo patalpose, buvo nustatyti grubūs pažeidimai, t. y. neteisėtai atlikti kapitalinio remonto darbai.

18. Kaip teisingai pažymėjo skundžiamą nutartį priėmęs žemesnės instancijos teismas, išvada, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens statybos darbai vertinti kaip kapitalinis remontas, buvo padaryta atsižvelgiant į jo padarytų darbų visumą nuo 2020 m. spalio 15 d. iki 2021 m. lapkričio 24 d. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos, nuo pirmojo V. K. atliktų statybos darbų patikrinimo, kuris buvo atliktas 2020 m. spalio 15 d., iki paskutinio patikrinimo, t. y. 2021 m. lapkričio 24 d., administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo tęsė statybos darbus, t. y. patalpoje, pažymėtoje 22-2, toliau atlikinėjo grindų ardymo darbus; patalpoje, pažymėtoje 22-2a, atlikinėjo grindų ardymo darbus, toliau atkasinėjo pastato pamatus, kasė gruntą; patalpoje, pažymėtoje 21-1, atlikinėjo grindų ardymo ir gilinimo darbus. Taigi, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo po pirmojo patikrinimo ir gauto privalomojo nurodymo nesiliovė atlikinėjęs statybos darbų. Sutiktina su Institucijos atsiliepime nurodomu argumentu, kad susiklosčiusi situacija, kuomet vyksta pasikartojantys Institucijos patikrinimai, daugiabučio namo bendrosios dalinės nuosavybės objektų bendraturčių reiškiamos pretenzijos, kad veiksmai, dėl kurių reiškiamos pretenzijos, galimai pažeidžia ne tik trečiųjų asmenų interesus, bet ir teisės aktų reikalavimus, turėjo paskatinti administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį įvertinti jo atliekamus statybos darbus, pasidomėti, ar vykdoma statybinė veikla atitinka statybos darbus reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, pasikonsultuoti su specialistais, ar netgi kreiptis į Instituciją oficialios konsultacijos.

19. Nors pareiškėjas skunde ginčija administracinėn atsakomybėn patraukto V. K. kaltę, t. y. skunde atkreipiamas dėmesys, kad Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, 2020 m. lapkričio 17 d. ir 2021 m. vasario 24 d. sprendimais konstatavo, jog V. K. vykdomi darbai nepažeidžia teisės aktų reikalavimų, todėl pareiškėjas nesutinka su tuo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas V. K. galėjo suvokti, jog daro kokį nors teisės pažeidimą ir norėjo taip veikti, tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiu pareiškėjo argumentu.

20. Pažymėtina, kad kaltė yra administracinio nusižengimo sudėties subjektyvusis požymis. Jos turinį sudaro psichinis asmens santykis su teisinę reikšmę turinčiais veikos požymiais, padariniais, aplinkybėmis, situacija, kuriai esant buvo padarytas nusižengimas. ANK 7 straipsnyje nurodyta, kad asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo.

21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) sudėties subjektyviuosius požymius, yra nurodęs, jog įstatymas (Administracinių nusižengimų kodeksas) neišskiria veikų, kurios gali būti padaromos tik tyčia ar neatsargiai, ar esant ir vienai, ir kitai kaltės formai, todėl kiekvieno pažeidimo (nusižengimo) atveju reikia spręsti, kokia kaltės forma gali būti padaromas konkretus pažeidimas (nusižengimas). Dėl kaltės formos už konkretų administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) teismai sprendžia, vadovaudamiesi gramatiniu, loginiu, sisteminiu įstatymo aiškinimu ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-25-696/2017).

22. Apylinkės teismas iš esmės nurodė išsamias aplinkybes, kodėl V. K. padarytas administracinis nusižengimas vertintinas kaip padarytas veikiant tyčia, darant išvadą, jog V. K. kaltės dėl atliktų darbų visumos nepaneigia tų darbų atlikimas etapais, t. y. nepaneigia to, kad galutinis V. K. tikslas buvo kapitalinis pastato patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), remontas, kurį jis vykdė tam tikrais etapais. Apeliacinės instancijos teismas šiai išvadai pritaria. Be kita ko, pažymėtina, kad aplinkybės, t. y. V. K. siekis atlikti kapitalinį remontą, kartu keičiant patalpų, kurių unikalus numeris (duomenys neskelbtini), paskirtį, statybos darbų tęsimas, nepaisant vykdomų Institucijos patikrinimų, besitęsiančių ginčų tarp administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ir daugiabučio namo bendrosios dalinės nuosavybės objektų bendraturčių, taip pat sustiprina teismo poziciją apie asmens suvokimą apie jo daromus teisės pažeidimus ir norą toliau taip veikti.

23. Atsižvelgdamas į nustatytų ir aptartų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 10 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta, priimta išsamiai ir tinkamai įvertinus nustatytas bylai reikšmingas aplinkybes bei tinkamai pritaikius įstatymą, todėl naikinti apylinkės teismo nutarties apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. K. atstovo advokato Kornelijaus Pivoriūno apeliacinį skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 10 d. nutartį.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.