Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Albinos Pupeikienės (pirmininkės ir pranešėjos) ir Alvydo Žerlausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Ž. K. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019 m. vasario 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Ž. K. ieškinį atsakovui antstoliui K. K., tretiesiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, draudimo įmonei (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikoje atstovaujamai žalų administratoriaus uždarosios akcinės draudimo brokerių bendrovės (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, V. Š., dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą, bei pagrįstumą analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

17. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo Ž. K. ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

19. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, nusprendė, jog nenustatyta, kad antstolis vykdė išieškojimą neteisėtai. Priešingai, jis turėdamas neatšauktą vykdomąjį raštą, privalėjo jį vykdyti. Nurodė, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad būtent dėl atsakovo neteisėtų veiksmų buvo padaryta žala ieškovui arba kad jis privalo atlyginti žalą, jei tokia buvo padaryta, už kitą asmenį. Pažymėjo, kad ieškovas patyrė turtinę žalą, o galbūt ir neturtinę žalą, kuri atsirado antstoliui atliekant vykdymo veiksmus, esant jau panaikintam vykdymo dokumentui, tačiau atsakovas dėl šios žalos nėra atsakingas. Dėl šios žalos atlyginimo ieškovas turi teisę kreiptis į atitinkamas institucijas, dėl kurių veikimo (neveikimo) ir galėjo atsirasti žala. Antstolis negali atsakyti už neigiamas pasekmes, kilusias vykdymo proceso šaliai dėl jos pačios nepakankamo aktyvumo bei netinkamo savo teisių gynimo.

20. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundą grindžia tuo, jog atsakovas, žinodamas, kad vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) buvo užvesta ir vykdomieji veiksmai atliekami Kauno apygardos teismo 2002 m. liepos 12 d. nuosprendžio pagrindu, privalėjo patikrinti, ar šis nuosprendis nėra pakeistas ar panaikintas. Teismas skundžiamu sprendimu pateisino antstolio aplaidžius, neteisėtus veiksmus ir viešąjį administravimą atliekančio asmens pareigą veikti teisėtai ir pagrįstai perkėlė skolininkui.

21. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apelianto argumentais. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas aiškiai motyvuotame sprendime tinkamai įvertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė iš esmės teisėtą bei pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės, kurio motyvams teisėjų kolegija pritaria, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl atskirų apeliaciniame skunde ieškovo nurodytų argumentų.

Faktinės bylos aplinkybės

22. Byloje nustatyta, jog Ž. K. 2002 m. liepos 12 d. Kauno apygardos teismo pripažintas kaltu pagal tuo metu galiojusio Baudžiamojo kodekso 272 straipsnio 2, 3 dalis, 225 straipsnio 2 dalį ir, be kitų bausmių, jam buvo skirta 362,03 Eur (1250,00 Lt) baudos bausmė bei ½ dalis turto konfiskavimo. Remiantis pagal šį nuosprendį išduotu vykdomuoju raštu, antstolio K. K. kontoroje buvo vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini). Vykdomąją bylą pradėjo vykdyti antstolis V. Š. (ankstesnis vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini)). Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2008 m. gruodžio 4 d. įsakymą Nr. 7P-97 dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2007 m. spalio 2 d. įsakymo Nr. 7P-119 „Dėl vykdomųjų bylų ir kitų dokumentų, neišmokėtų išieškotų piniginių lėšų ar turto, perimto bet neperduoto išieškotojui, antstolio archyvo perdavimo pasibaigus antstolio V. Š. įgaliojimams“ pakeitimo, antstolis K. K. perėmė vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriai buvo suteiktas naujas Nr. (duomenys neskelbtini).

23. Remiantis byloje esančiais duomenimis, nustatyta, kad 2003 m. liepos 10 d. Kauno apygardos teismo nutartimi, minėtu Kauno apygardos teismo 2002 m. liepos 12 d. nuosprendžiu paskirta baudos bausmė bei turto konfiskavimas buvo panaikinti.

24. 2018 m. liepos 12 d. iš Kauno apygardos teismo antstolis K. K. gavo patvirtinančius dokumentus apie vykdomojo rašto (duomenys neskelbtini), išduoto 2003 m. sausio 13 d., panaikinimą, kartu atsakovui pateikta kopija 2005 m. gruodžio 1 d. (duomenys neskelbtini)/02 lydraščio, adresuoto antstoliui V. Š., apie 2003 m. liepos 10 d. nutartį bei prašymas grąžinti vykdomuosius raštus. Gavęs šiuos dokumentus atsakovas antstolis K. K. iš dalies tenkino skolininko prašymą grąžinti išieškotas lėšas, panaikino priverstinio vykdymo priemones, tačiau atsisakė grąžinti iš skolininko išieškotas vykdymo išlaidas. 2018 m. rugpjūčio 24 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sprendimu Nr.(duomenys neskelbtini), išieškota bauda ieškovui grąžinta neteismine tvarka.

Dėl skundžiamo sprendimo ne(teisėtumo)

25. Nagrinėjamoje byloje ieškovas antstolio civilinę atsakomybę įrodinėja antstolio K. K. netinkamais veiksmais vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurie pasireiškė tuo, kad dėl jo buvo nepagrįstas vykdymo procesas. Apelianto teigimu, dėl šių veiksmų jam buvo padaryta neturtinė žala, t. y. buvo pakenkta jo sveikatai, santykiams su šeimos nariais.

26. Teisėjų kolegija pažymi, kad neteisėtais veiksmais gali būti pažeidžiami neturtiniai asmens interesai. Tokius interesus taip pat saugo ir gina teisė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1 straipsnio 1 dalis). CK 6.250 straipsnis apibrėžia neturtinę žalą: neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Taigi, sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, visų pirma nustatytinos asmens, kuriam nukreiptas reikalavimas atlyginti neturtinę žalą, atsakomybę suponuojančios sąlygos (CK 6.246–6.249 straipsniai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233-684/2015).

27. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CK 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Civilinė atsakomybė atsiranda esant asmens, įpareigoto atlikti atitinkamus veiksmus ar nuo jų susilaikyti, neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, kaltei dėl šių neteisėtų veiksmų padarymo ar neveikimo, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp veiksmų ar neveikimo ir atsiradusios žalos (CK 6.246–6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-185-916/2019). Sprendžiant klausimą dėl antstolio civilinės atsakomybės turi būti atsižvelgiama į antstolio profesinės veiklos teisinio reglamentavimo nulemtą civilinės atsakomybės taikymo specifiką. Iš profesinės veiklos kilusios civilinės atsakomybės atvejais turi būti įvertinta tai, kad profesine veikla užsiimančiam asmeniui nustatyti griežtesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai negu paprastai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2012). Tam, kad būtų pagrindas tenkinti nagrinėjamoje byloje pareikštus ieškinio reikalavimus ir taikyti antstoliui civilinę atsakomybę, būtina nustatyti visas antstolio civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, padarytą žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, taip pat kaltę. Taigi spręstina, ar yra pagrindas pripažinti neturtinės žalos atsiradimo faktą, o jeigu taip – ar yra priežastinis ryšys tarp neturtinės žalos ir neteisėtų atsakovių veiksmų bei ar ji atlygintina CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytų atvejų kontekste.

28. Byloje nustatyta, jog 2018 m. liepos 5 d. pareiškėjas Ž. K. pateikė antstoliui K. K. patikslintą skundą dėl išieškojimo nutraukimo vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo prašė: 1) pateikti užklausimą į Kauno apygardos teismą ir patikrinti, ar dėl skolininko 2003 m. liepos 10 d. buvo priimta nutartis dėl 2002 m. liepos 12 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje (duomenys neskelbtini), panaikinant baudą bei turto konfiskavimą; 2) antstolio veiksmus pripažinti neteisėtais; 3) sustabdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų; 4) nuo vykdymo pradžios išieškotas lėšas grąžinti į skolininko asmeninę sąskaitą Vilniaus pataisos namuose. Antstolis, vadovaudamasis CPK 510 straipsnio 3 dalimi, 2018 m. liepos 13 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškėjo patikslintą skundą tenkino iš dalies: pateikė paklausimą Kauno apygardos teismui dėl minėtos informacijos pateikimo, nurodė, jog grąžinus vykdomąją bylą iš teismo ketina ją užbaigti ir vykdomąjį dokumentą grąžinti jį išdavusiai institucijai, iš skolininko išieškotas, tačiau nepaskirstytas lėšas – 53,80 Eur sumą, grąžino skolininkui, o kitus patikslinto skundo dalies reikalavimus atmetė. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmai 2018 m. liepos 18 d. nutartimi, išnagrinėję civilinę bylą Nr. 2YT-3040-351/2018 pagal pareiškėjo Ž. K. skundą dėl antstolio veiksmų, skundą atmetė. Minėtoje nutartyje nurodė, kad visi atlikti veiksmai pagal jų atlikimo metu buvusią faktinę situaciją yra teisėti, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų.

29. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmai, 2018 m. rugsėjo 21 d. išnagrinėję civilinę bylą Nr. 2YT-3722-204/2018 pagal pareiškėjo Ž. K. skundą dėl antstolio veiksmų, pareiškėjo skundą atmetė. Nurodė, jog pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, jame nurodomos tokios pat aplinkybės ir reiškiami analogiški reikalavimai kaip ir ankstesniame teismui 2018 m. liepos 5 d. pateiktame patikslintame skunde dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo išnagrinėtas civilinėje byloje 2YT-3040-351/2018, ir 2018 m. liepos 18 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2018 m. rugpjūčio 4 d. ir kuriame pareiškėjo skundas buvo atmestas. Taip pat nurodė, jog iš prijungtos civilinės bylos Nr. 2YT-3040-351/2018 matyti, kad antstolis ankstesnį pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir išsprendė visus skolininko keliamus klausimus dėl skundžiamų antstolio veiksmų. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, vertino, jog pagal paskutinį ieškovo skundą dėl antstolio veiksmų (jau paaiškėjus apie vykdomojo dokumento panaikinimą) Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartimi byloje Nr. 2YT-3722-204/2018 konstatuota, kad antstolio veiksmai dėl vykdomųjų išlaidų negrąžinimo teisėti.

30. Vertinant tai, kas išdėstyta anksčiau, matyti, jog apelianto keliamas klausimas dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtumo jau yra išspręstas įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais, pripažinus antstolio K. K. vykdymo veiksmus dėl Ž. K. teisėtais ir pagrįstais. Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad teismai teisingumą įgyvendina ir užtikrina nagrinėdami bylas ir priimdami jose baigiamuosius aktus – sprendimus. Įsiteisėję teismo sprendimai, nutartys, įsakymai ar nutarimai yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) galią, jis tampa neginčytinas, todėl sprendimui, nutarčiai ar nutarimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai, nebegali iš naujo teisme pareikšti tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Šios normos tikslas – išvengti pakartotinio to paties ginčo nagrinėjimo teisme ir kelių teismo sprendimų dėl to paties reikalavimo priėmimo. Kadangi apelianto skundo argumentas dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtumo iš esmės jau yra išspręstas, atsakovo veiksmai pripažinti teisėtais ir pagrįstais, todėl ši apeliacinio skundo dalis laikytina nepagrįsta.

31. Teisėjų kolegija, įvertinus byloje esančių duomenų visumą bei teisinį reglamentavimą, sutinka su skundžiamo apeliacine tvarka apylinkės teismo sprendimo išvadomis, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad būtent dėl atsakovo neteisėtų veiksmų buvo padaryta žala ieškovui arba kad jis privalo atlyginti žalą, jei tokia buvo padaryta, už kitą asmenį.

32. Pažymėtina, kad civilinė byla nagrinėjama laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes. Įstatymų leidėjas nustatė ne tik įrodinėjimo pareigas, bet ir jų paskirstymo taisykles, kurių bendriausios yra suformuluotos CPK 12, 178 ir 179 straipsniuose. Įrodinėjimo pareiga pagal šias taisykles tenka tam, kas teigia – ieškovui reikia įrodyti ieškinio, atsakovui – priešieškinio, atsikirtimų faktinį pagrindą ir kita. Pastebėtina, jog vien tai, kad ieškovas atlieka bausmę įkalinimo įstaigoje, nekeičia jam tenkančios įrodinėjimo pareigos, nes jis netrukdomai gali naudotis advokato, antrinės teisinės pagalbos teikiamomis paslaugomis, kuriomis ir pasinaudojo teikdamas apeliacinį skundą.

33. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011). Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto daryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010). Kitaip tariant, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nenurodė konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o, nesutikdamas su teismo pateiktu įrodymų vertinimu dėl neturtinės žalos, tiesiog pakartotinai išdėstė savo reikalavimą, nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantas, nesuponuoja išvados, kad skundžiamas sprendimas yra neteisėtas.

34. Ginčo atveju nėra nustatyta visų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, t. y. nenustačius neteisėtų atsakovo antstolio veiksmų ir nesant įrodytai žalai, nėra pagrindo konstatuoti esant priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.246 – 6.249 straipsniai).

35. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, kiti apeliacinio skundo argumentai reikšmės, vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neturi, todėl teisėjų kolegija jų neanalizuoja ir plačiau neaptaria.

36. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje pateiktų įrodymų visumą, faktines bylos aplinkybes, įvertinusi įrodymus pagal įrodomosios reikšmės, sąsajumo ir tikėtinumo principus, išnagrinėjusi skundžiamą sprendimą, jo turinį, motyvaciją, apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, jas teisingai įvertino, teisingai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, taip pat materialinės teisės normas, reglamentuojančias civilinės teisinės atsakomybės pagrindus ir sąlygas (CK 6.246–6.249 straipsniai), neturtinės žalos atlyginimo prielaidas (CK 6.250 straipsnis), dėl ko buvo teisingai išspręstas šalių ginčas byloje, teismo sprendimo išvados atitinka nustatytas aplinkybes byloje. Vertinti šioje byloje esančius įrodymus kitaip, nei juos įvertino pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

37. Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme apeliantui neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Tokiu atveju neatlyginamos ir išlaidos valstybei už ieškovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą parengiant apeliacinį skundą (CPK 99 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019 m. vasario 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.