Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Sergej Lebedev, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos akcinės bendrovės „Kauno energija“ pareiškimą dėl termino kreditoriaus reikalavimams pareikšti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys – Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto bankas, Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas netenkintinas.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad butai, esantys (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso skolininkui J. A. U. (e. b. l. 10, 11–12). Iš buto apyvartos žiniaraščio, sąskaitų matyti, kad už tiektą šilumos energiją butui, esančiam (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 20 d. iki 2022 m. vasario 26 d. yra susidaręs 297,93 Eur įsiskolinimas (e. b. l. 23–24). Butui, esančiam (duomenys neskelbtini), už tiektą šilumos energiją laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 1 d. iki 2022 m. vasario 6 d. yra susidaręs 434,52 Eur įsiskolinimas (e. b. l. 25–27). Kadangi skolininkas J. A. U. už patiektą šilumos energiją su pareiškėja laiku neatsiskaitė, todėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. balandžio 26 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-5637-1087/2021 pareiškėjos naudai buvo priteista 753,69 Eur skola bei bylinėjimosi išlaidos (e. b. l. 16–18). Pareiškėja vykdomąjį dokumentą buvo perdavusi antstolei J. Ž. priverstiniam skolos išieškojimui, iš kurios buvo gauta informacija apie skolininko mirtį (e. b. l. 19). VĮ „Registrų centras“ išrašas patvirtina, kad J. A. U. mirė (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 13). Iš testamentų registro išrašo matyti, kad testamentų registre nėra įregistruotų testatoriaus sudarytų testamentų ar palikimo priėmimo faktų (e. b. l. 14).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.63 straipsnio 1 dalį, palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Pagal CK 5.63 straipsnio 4 dalį, teismas gali atnaujinti šio straipsnio 1 dalyje numatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas atnaujinti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 576–578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).

Sprendžiant klausimą dėl termino atnaujinimo kreditorių reikalavimams pareikšti, turi būti sistemiškai ir individualiai vertinamos byloje nustatytos aplinkybės, leidžiančios pagrįsti ne tiek nežinojimą apie skolininko mirtį, kiek nesidomėjimą skolininku ir skolos išieškojimo procesu. Svarbia įstatyme nustatyto termino praleidimo priežastimi laikytinos tik termino eigos metu buvusios aplinkybės, nepriklausančios nuo terminą praleidusio asmens valios ir objektyviai sutrukdžiusios jam laiku pačiam ar per atstovą atlikti teisinį veiksmą, kuriam nustatytas terminas, pvz., nenugalimos jėgos aplinkybės, ūmios ligos, teismų ar kitų valstybės institucijų veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176-701/2015). Kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012). Taigi, kai kreditorius pareiškia reikalavimą palikimą priėmusiems įpėdiniams, praleidęs įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą, teismui svarbu nustatyti, dėl kokių priežasčių šis terminas praleistas ir ar jos gali būti pripažįstamos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą atnaujinti terminą.

Skolininko pareiga mokėti kas mėnesį įmokas suponuoja būtinybę kreditoriui bent periodiškai domėtis šios pareigos tinkamu atlikimu, būti atidžiam, valdyti informaciją apie skolininką, kuri leistų kreditoriui visais atvejais įstatymų nustatytais terminais atlikti jam tenkančias civilines teisines pareigas, pvz., nustatytas CK 5.63 straipsnio 1 dalyje, ar įgyvendinti teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-436-611/2017).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjos nurodytos termino praleidimo priežastys iš esmės susijusios su jos nežinojimu apie skolininko mirtį. Nustatyta, jog palikėjas J. A. U. mirė (duomenys neskelbtini), todėl įstatyme numatytas trijų mėnesių terminas baigėsi (duomenys neskelbtini) (CK 5.63 straipsnio 1 dalis). Byloje nėra duomenų, pagrindžiančių tai, kad per laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) egzistavo aplinkybės, nepriklausančios nuo pareiškėjos valios ir objektyviai sutrukdžiusios jai laiku pačiai ar per atstovą pareikšti reikalavimą palikėjo įpėdiniams. Iš pareiškėjos nurodomų skolų susidarymo laikotarpių (nuo 2020 m. vasario 1 d. bei 2020 m. gruodžio 20 d. iki palikėjo mirties (duomenys neskelbtini)) matyti, kad pareiškėjos nežinojimas apie skolininko mirtį buvo nulemtas ne tiek jos žmogiškųjų resursų stoka ar antstolio neveikimo, kiek pačios pareiškėjos pasyvumo ilgą laiką (virš dvejų metų vėliausios skolos atveju ir virš trejų metų seniausios skolos atveju) apskritai nesiimant jokių veiksmų pažeistoms teisėms ginti. Teismui nepateikti įrodymai, patvirtinantys tai, kad pareiškėja buvo aktyvi ir vykdymo procese, domėjosi skolos išieškojimo eiga. Be to, nors pareiškėja ir nurodo, jog informaciją apie skolininko mirtį ji sužinojo jau praleidus trijų mėnesių terminą, tačiau nenurodo tikslios šios informacijos sužinojimo datos, dėl ko neįmanoma nustatyti, ar pareiškėja nuo sužinojimo momento buvo pakankamai atidi ir rūpestinga, nedelsdama kreipėsi į teismą dėl termino atnaujinimo. Pareiškėjai, kaip pelno siekiančiai įmonei, taikomi aukštesni rūpestingumo, atidumo, organizuotumo standartai, todėl ji turi kontroliuoti, kad vartotojai už suteiktas paslaugas atsiskaitytų nustatytais terminais, o neatsiskaitymo atveju imtis priemonių skolai atgauti arba prisiimti riziką dėl skolos neišieškojimo (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1590-577/2018).

Teismas sprendžia, kad pareiškėja neįrodė, jog terminą pareikšti kreditoriaus reikalavimui J. A. U. įpėdiniams ji praleido dėl objektyvių, nepriklausančių nuo jos valios priežasčių, todėl pareiškimas netenkinamas (žr., pvz., Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. lapkričio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-2080-260/2018, 2019 m. sausio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-382-273/2019, 2019 m. balandžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-786-480/2019).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291, 578 straipsniais,

nutaria:

pareiškimą atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.