- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-09-12
- Bylos Nr.
- 2S-1104-1060/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-03660-2023-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Agnė Vyliaudaitė (pirm.)
- Pareiškėjas
- R. D.
- Suinteresuotas asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Ignitis“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, GelvoraSergel
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Agnė Vyliaudaitė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. D. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos R. D. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Ignitis“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, GelvoraSergel, uždaroji akcinė bendrovė, antstolė Audronė Adomaitienė.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja R. D. kreipėsi su skundu dėl antstolio veiksmų vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), prašydama neskirti ekspertizės areštuoto turto vertei nustatyti. Nurodoma, kad 2023 m. kovo 16 d. gavo antstolės Audronės Adomaitienės 2023 m. kovo 14 d. patvarkymą dėl ekspertizės skyrimo turto vertei nustatyti, su kuriuo nesutinka. Nurodo, kad patvarkyme dėl ekspertizės skyrimo turto vertei nustatyti yra nurodytos trys vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kurių bendra įsiskolinimo suma yra 927,69 Eur. Pareiškėja teigia, kad šią sumą galima vertinti sąlyginai vidutinio įsiskolinimo suma, o kadangi pareiškėja dirba 0,5 etato, nuo jos gaunamų darbinių pajamų yra nuskaičiuojamas įstatymo nustatytas išieškojimo procentas, todėl vertintina, kad skolinis įsipareigojimas kiekvieną mėnesį mažėja proporcingai jos gaunamų pajamų dydžiui. Taip pat pareiškėja nurodo, kad ji yra užsiregistravusi Užimtumo tarnyboje kaip intensyviai ieškanti darbo visu etatu, dabartiniu metu intensyviai dalyvauja darbo pokalbiuose, kas turės įtakos didesniam išieškomos sumos dydžiui. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad nekilnojamas turtas, (duomenys neskelbtini), yra vienintelė jos gyvenamoji vieta, o greta esantis žemės sklypas yra papildomas pragyvenimo šaltinis, t. y. šiltuoju metų sezonu ten augina daržoves šeimos poreikiams tenkinti bei atsargoms šaltojo sezono metu. Pareiškėjos teigimu, tikslas kuo greičiau ir realiai įvykdyti teismo sprendimą savaime nepateisina įstatymų reikalavimų bei vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų pažeidimo. Pareiškėja nurodo, kad ji, kaip turto savininkė, turi teisę ginčyti numatomą turto pardavimo faktą bei pabrėžia, kad ekspertizės areštuoto turto vertei nustatyti skyrimas didina jos išlaidas, kai lėšos galėtų būti panaudojamos skoliniams įsipareigojimams dengti. Pareiškėja prašo neskirti ekspertizės areštuoto turto vertei nustatyti.
2. Suinteresuotas asmuo antstolė Audronė Adomaitienė 2023 m. kovo 30 d. patvarkymu atsisakė tenkinti R. D. skundą ir skundą su antstolio patvarkymu bei vykdomąsias bylas Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) perdavė Kauno apylinkės teismui. Nurodoma, kad kontoroje priimti vykdyti Kauno miesto apylinkės teismo vykdomasis dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini), Kauno miesto savivaldybės administracijos vykdomasis dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini), Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų vykdomasis dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolų išieškojimo iš skolininkės R. D.. 2023 m. kovo 23 d. gautas R. D. skundas, kuriuo prašoma neskirti ekspertizės areštuoto turto vertei nustatyti. Antstolė mano, kad pareiškėjos reikalavimas yra nepagrįstas, todėl su pareikštu skundu nesutinka. Antstolė nurodo, kad vykdant minėtus vykdomuosius dokumentus skolininkei buvo siunčiami raginimai įvykdyti sprendimus geruoju, tačiau skolininkė šia teise nepasinaudojo ir prievolės neįvykdė, todėl buvo pradėtas priverstinis vykdymas, t. y. buvo areštuotos skolininkei priklausančios piniginės lėšos, esančios kredito įstaigose, bei apribota disponavimo teisė žemės sklypais, esančiais (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini). Antstolė pažymi, kad nuo 2010 metų skolininkė nesidomėjo savo skolomis ir su antstoliu nebendradarbiavo. 2023 m. sausio mėnesį nustačius, kad skolininkė dirba UAB „Apsaugos komanda“, buvo priimtas patvarkymas dėl skolos išieškojimo iš skolininkės darbo užmokesčio, iš kurio buvo išskaičiuota 26,38 Eur ir 36,75 Eur, o šiai dienai bendras visų vykdomųjų bylų skolų, palūkanų ir vykdymo išlaidų likutis sudaro 2 201,56 Eur. Antstolių informacinės sistemos duomenimis, skolininkės R. D. atžvilgiu iš viso vykdoma 17 vykdomųjų bylų, iš kurių nei viena neįvykdyta. 2023 m. sausio 30 d. gautas antstolės Neringos Bacevičienės pranešimas, kad skolininkei R. D. priklausančių žemės sklypų bendraturčio J. B. atžvilgiu išieškojimą vykdo antstolė Neringa Bacevičienė, todėl būtų tikslinga realizuoti bendrai skolininkams priklausančius žemės sklypus, esančius, (duomenys neskelbtini). Patikrinus antstolių informacinę sistemą, nustatyta, kad skolininko J. B. atžvilgiu iš viso vykdomos 26 vykdomosios bylos. Atsižvelgiant į vykdomųjų bylų duomenis bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normomis, 2023 m. kovo 14 d. priimtas patvarkymas dėl ekspertizės turto vertei nustatyti minėtiems žemės sklypams, neliečiant sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Antstolės teigimu, pareiškėja sąmoningai elgiasi nesąžiningai, piktnaudžiauja jai suteiktomis procesinėmis teisėmis bei daro sprendimų įvykdymą neįmanomu.
Atsiliepimas
3. Suinteresuoti asmenys UAB „Ignitis“, GelvoraSergel, UAB, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie LR FM) atsiliepimų į pareiškėjos skundą nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2023 m. balandžio 27 d. nutartimi netenkino pareiškėjos R. D. 2023 m. kovo 22 d. skundo dėl antstolės Audronės Adomaitienės veiksmų vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini).
5. Teismas, įvertinęs byloje esančią medžiagą, nurodė, kad turto arešto akte areštuoto turto vertė nenurodyta, todėl kilus abejonių dėl areštuoto turto vertės, antstolė priėmė patvarkymą dėl ekspertizės skyrimo turto vertei nustatyti.
6. Teismas pažymėjo, kad vienas iš įstatyme numatytų pagrindų skirti ekspertizę turto vertei nustatyti, yra antstolio abejonės dėl turto vertės. Nagrinėjamu atveju susiklostė būtent tokia situacija, todėl spręsti, kad antstolės veiksmai dėl ekspertizės skyrimo yra neteisėti, nėra jokio pagrindo.
7. Teismas nurodė, kad nors ekspertizės turto vertei nustatyti atlikimas didins skolininkės išlaidas, tačiau ši aplinkybė pati savaime nesudaro pagrindo spręsti, kad antstolės veiksmai skirti ekspertizę turto vertei nustatyti turėtų būti pripažinti neteisėtais. Teismas pažymėjo, kad skolininkė, tinkamai nevykdydama savo įsipareigojimų kreditoriams, turi prisiimti ir dėl to kylančias neigiamas turtines pasekmes, ypač kai skolininkės atžvilgiu yra pradėti priverstinio išieškojimo veiksmai. Vien ta aplinkybė, kad lėšas, kurios turės būti skirtos ekspertizės atlikimo išlaidoms apmokėti, skolininkė galėtų skirti savo skoloms padengti, nesudaro pagrindo spręsti, kad kilus abejonių dėl turto vertės, antstolė negali pasinaudoti jai įstatyme suteikta galimybe skirti ekspertizę turto vertei nustatyti. Be to, pareiškėja, nesutikdama su ekspertizės turto vertei nustatyti skyrimu, nepateikė jokių duomenų apie areštuoto jai priklausančio nekilnojamojo turto vertę, nenurodė ir galimų minėto nekilnojamojo turto – žemės sklypų verčių, į kurias būtų galėjusi atsižvelgti antstolė, spręsdama klausimą dėl pareiškėjos pateikto skundo pagrįstumo.
8. Teismas nustatė, kad antstolė išieškojimą yra nukreipusi į skolininkės gaunamas pajamas, t. y. išieškoma iš antros eilės turto. Teismas nurodė, kad pareiškėja pageidautų, kad išieškojimas būtų nukreiptas tik į pinigines lėšas, t. y. gaunamą darbo užmokestį, nes tikisi, kad ateityje dirbdama visu etatu ji gaus didesnes pajamas. Tačiau pareiškėja nurodytų aplinkybių nepagrindė. Teismas pažymėjo, kad antstolės kontoroje vykdomosios bylos pareiškėjos atžvilgiu vykdomos dar nuo 2010 metų, todėl pareiškėja per pakankamai ilgą laiko tarpą, t. y. per daugiau nei 13 metų galėjo imtis veiksmų, kad susirastų geriau apmokamą darbą ir (ar) dirbtų keliose darbovietėse, jog gautų didesnes su darbo santykiais susijusias pajamas, tačiau tokių veiksmų nesiėmė, nesiekė, kad jos įsiskolinimai kreditoriams būtų įvykdyti kaip įmanoma greičiau. Vykdomosios bylos duomenimis keturių vykdomųjų bylų skolų, palūkanų ir vykdymo išlaidų likutis sudaro 2 201,56 Eur, o iš skolininkės 2023 m. buvo išieškota 26,38 Eur ir 36,75 Eur. Skolininkės atžvilgiu vykdoma 17 vykdomųjų bylų ir nei viena iš jų nėra įvykdyta. Teismas nurodė, kad vykdomosios bylos duomenys sudaro pagrindą daryti išvadą, jog per Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 663 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą – šešis mėnesius, darant išskaitas iš skolininkės darbo užmokesčio ar kitų pajamų išieškotina suma ir vykdymo išlaidos nebus išieškotos. Pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, jog išieškotiną sumą ir vykdymo išlaidas galima išieškoti per šešis mėnesius.
9. Dėl žemės sklypo, skirto daržovėms auginti, teismas nurodė, kad CPK 664 straipsnyje numatyta, jog iš skolininkui priklausančios žemės ūkio paskirties žemės išieškoma ketvirtąja eile tik tuomet, jeigu skolininko pagrindinis verslas yra žemės ūkis. Pareiškėja nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog jos pagrindinis verslas yra žemės ūkis, todėl antstolė turi teisę nukreipti išieškojimą ir į minėtą nekilnojamąjį turtą. Aplinkybė, kad realizavus žemės ūkio paskirties žemės sklypą, pareiškėja neteks galimybės juo naudotis, užsiimti daržininkyste bei tokiu būdu užsiauginti sau ir savo šeimai daržovių bei pasirūpinti jų atsargomis, nesudaro pagrindo spręsti, kad antstolis negali imtis priverstinio vykdymo veiksmų, būtinų tinkamam vykdomojo dokumento įvykdymui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Atskiruoju skundu pareiškėja R. D. (toliau – apeliantė) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. balandžio 27 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – bylą išnagrinėti iš esmės – įpareigoti antstolę Audronę Adomaitienę neskirti ekspertizės areštuoto R. D. priklausančio turto vertei nustatyti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Antstolio veiksmai, nukreipiant skolos išieškojimą į pareiškėjai nuosavybės teise priklausantį turtą prieštarauja proporcingumo bei teisingumo principams ir taip pažeidžia vykdymo proceso šalių interesų pusiausvyrą. Vien tikslas kuo greičiau ir realiai įvykdyti sprendimą negali pateisinti įstatymų reikalavimų bei vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų pažeidimo.
1.2. Skolininko turto negali būti areštuota iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Tai reiškia, kad antstolis, vykdydamas jam pateiktus vykdomuosius dokumentus, turi imtis priemonių surasti ir areštuoti skolininko turto tiek, kad jo realiai pakaktų atsiskaityti su išieškotoju ir vykdymo išlaidoms kompensuoti.
1.3. Teismas nepagrįstai skyrė ekspertizę visam turtui, kuris yra bendrosios dalinės nuosavybės objektas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką turi būti įkainotas toks areštuotas turtas, į kurį yra nukreipiamas išieškojimas ir vėliau vykdoma turto realizavimo procedūra. Tuo tarpu visas skolininkui su kitais asmenimis priklausantis bendras turtas, kuris areštuojamas vykdant CPK 667 straipsnio reikalavimus, nėra tas turtas, į kurį bus nukreipiamas išieškojimas. Išieškojimas yra nukreipiamas ne į visą skolininkui su kitais asmenimis priklausantį bendrą turtą, o tik į skolininkui priklausančią bendro turto dalį. Tai reiškia, kad viso bendro turto įvertinimas jį areštavus nepasieks tų tikslų, kurių siekiama turto įkainojimo institutu, reglamentuotu CPK 681 straipsnyje.
1.4. Antstolė ir teismas neatsižvelgė į pareiškėjos argumentus ir netaikė CPK 663 straipsnio 1 dalies nuostatų, pagal kurias pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškotiną sumą ir vykdymo išlaidas galima išieškoti per šešis mėnesius, o išieškant iš skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, – per aštuoniolika mėnesių, darant šio Kodekso 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėja dirba pusę darbo dienos, yra užsiregistravusi Užimtumo tarnyboje kaip ieškanti darbo, dalyvauja pokalbiuose ir rodo, kad skolinius įsipareigojimus pareiškėja galės įvykdyti per įstatyme nurodytus 6 mėnesius, kas tokiu atveju reiškia, kad pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą CPK 663 straipsnio pagrindu.
Atsiliepimas
11. Suinteresuotas asmuo antstolė Audronė Adomaitienė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Antstolių informacinės sistemos duomenimis šiai dienai R. D. atžvilgiu iš viso vykdoma 17 vykdomųjų bylų, ir nei viena iš jų nėra įvykdyta. Pavyzdžiui, antstolis Regimantas Budreika iš skolininkės R. D. išieškojimą kreditoriaus AB Telia Lietuva vykdo nuo 2002 metų, kiti vykdomieji dokumentai pateikti vykdyti 2010, 2012, 2014, 2017 ir 2018 metais bei iki šios dienos skolinių įsipareigojimų R. D. nėra įvykdžiusi. 2022 m. lapkričio 28 d. kreditorius UAB B2Kapital pateikė naują vykdomąjį dokumentą dėl skolos išieškojimo. Taigi, skolos yra ne mažos ir jų daug, jos ir toliau didėja, nes mokėjimai vyksta iš darbo užmokesčio labai mažomis sumomis (t. y. kas mėnesį po 26,38 ir 36,75 Eur), tad vienintelis realus išieškojimas yra realizavimas minėto areštuoto turto. Pažymėtina, kad išieškojimai vyksta ne tik dėl nesumokėtų komunalinių mokesčių UAB „Ignitis“, tačiau ir dėl nesumokėto kredito UAB GelvoraSergel, UAB „Intrum Lietuva“, AB Telia Lietuva, UAB B2Kapital bei VMI prie LR FM naudai.
2.2. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką pats antstolis sprendžia dėl ekspertizės reikalingumo. Areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija, o teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – antstolio pareiga, nuo kurios tinkamo vykdymo priklauso išieškotojo reikalavimų patenkinimas kuo didesne apimtimi per kuo trumpesnį laiką, sukeliant kiek galima mažesnių neigiamų padarinių skolininkui.
2.3. Teismui tenkinus pareiškėjos reikalavimus ir panaikinus patvarkymą dėl ekspertizės skyrimo turto vertei nustatyti, būtų nepagrįstai ir neproporcingai apribota (faktiškai eliminuota) išieškotojų teisė atgauti skolą, kas iš esmės pažeistų kreditorių interesus, prieštarautų teisėtų lūkesčių ir interesų apsaugos bei teisingumo ir sąžiningumo principams, kiltų pavojus sklandžiam viešųjų paslaugų teikimui, kas prieštarauja viešajam interesui.
12. Suinteresuoti asmenys UAB „Ignitis“, GelvoraSergel, UAB, VMI prie LR FM atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
14. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
15. Pareiškėja su atskiruoju skundu pateikė 2023 m. balandžio 26 d. susitarimą dėl darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo ir 500,00 Eur pervedimo kvitus. Atskirajame skunde nurodoma, kad atsiradus naujoms aplinkybėms teismui teikiami nauji įrodymai, t. y. darbo sutartis su darbdaviu, kurioje yra nurodyta, jog darbo sutartis yra sudaryta neterminuotai ir 40 valandų per savaitę, ir kvitas, patvirtinantis, kad į antstolės sąskaitą yra pervesta 500,00 Eur skoliniams įsipareigojimams padengti.
16. CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai: 1) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti įrodymus; 2) įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, teismas turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktą).
17. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjos pateikti nauji įrodymai yra susiję su apeliantės atskirajame skunde įrodinėjamomis aplinkybėmis, šių įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, apeliacinės instancijos teismas šiuos įrodymus priima.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
18. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai. Vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra įstatymo nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 straipsnis). Antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų. CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus.
19. Nustatyta, kad vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) antstolė Audronė Adomaitienė vykdo išieškojimą pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 4 d. teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 299,35 Eur skolos, 53,88 Eur delspinigių, 3,77 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2009 m. birželio 4 d. iki teismo įsakymo visiško įvykdymo išieškojimo iš skolininkės R. D. išieškotojai GelvoraSergel, UAB. Vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) antstolė Audronė Adomaitienė vykdo išieškojimą pagal (duomenys neskelbtini) Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos tarnybos nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 23,17 Eur administracinės baudos iš skolininkės R. D. valstybei, atstovaujamai VMI prie LR FM. Vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) antstolė Audronė Adomaitienė vykdo išieškojimą pagal Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. balandžio 26 d. teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 278,78 Eur skolos, 11,18 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. balandžio 26 d. iki teismo įsakymo visiško įvykdymo išieškojimo iš skolininkės R. D. išieškotojai UAB „Ignitis“. Vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) antstolė Audronė Adomaitienė vykdo išieškojimą pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. liepos 28 d. teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 745,30 Eur skolos, 60,54 Eur palūkanų išieškojimo iš skolininkės R. D. išieškotojai B2Kapital, UAB.
20. Vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) 2018 m. rugsėjo 26 d. turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) antstolė Audronė Adomaitienė areštavo skolininkei nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, (duomenys neskelbtini). Turto arešto akte Nr. (duomenys neskelbtini) areštuoto nekilnojamojo turto vertė nenurodyta.
21. Vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) 2020 m. rugsėjo 17 d. turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) antstolė Audronė Adomaitienė areštavo skolininkei asmeninės nuosavybės teise priklausančias 5/8 dalis žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), ir 5/8 dalis žemės sklypo, (duomenys neskelbtini). Turto arešto akte Nr. (duomenys neskelbtini) areštuoto nekilnojamojo turto vertė nenurodyta.
23. Vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis antstolė Neringa Bacevičienė 2023 m. sausio 30 d. kreipėsi į antstolę Audronę Adomaitienę dėl dviejų skolininkų ir savininkų R. D. ir J. B. bendrų sklypų pardavimo organizavimo.
24. Antstolė Audronė Adomaitienė 2023 m. kovo 14 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl ekspertizės turto vertei nustatyti patvarkė skirti R. D. bei J. B. priklausančių žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini), ekspertizę turto vertei nustatyti; pavesti ekspertizę atlikti UAB „Verslavita“. Patvarkyme nustatyta, kad vykdant vykdomuosius dokumentus areštuota 5/8 dalis žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini), priklausančių R. D. bei 3/8 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), priklausančių J. B.. Atsižvelgiant į tai, jog dėl turto vertės kyla abejonių, skirtina ekspertizė areštuoto turto vertei nustatyti.
25. Apeliantė nesutinka su antstolės 2023 m. kovo 14 d. priimtu patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini), nurodydama, kad tokie antstolės veiksmai pažeidžia vykdymo proceso šalių interesų pusiausvyrą, kad nustačius viso turto, o ne dalies vertę, nebus nustatyta turto rinkos kaina, kad skolinius įsipareigojimus pareiškėja galės įvykdyti per įstatyme nurodytus 6 mėnesius ir dėl to pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą.
26. CPK 663 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškotiną sumą ir vykdymo išlaidas galima išieškoti per šešis mėnesius, o išieškant iš skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, – per aštuoniolika mėnesių, darant šio Kodekso 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų. Šiuo atveju antstolis gali realizuoti skolininko turtą, jei paaiškėja, kad darant išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų išieškotina suma ir vykdymo išlaidos per šioje dalyje nustatytą terminą nebus išieškotos. Šiame įstatymo straipsnyje yra numatyta teisė skolininkui, kuris siekia, jog išieškojimas nebūtų nukreiptas į jam priklausantį turtą, pateikti antstoliui įrodymus, patvirtinančius, jog yra galimybė skolą išieškoti iš kitų skolininko pajamų. Skolininkas šia jam suteikta teise gali pasinaudoti savo iniciatyva, net ir nesant antstolio pasiūlymo (Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-641-260/2016; Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-399-254/2019).
27. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog skolininkė neįrodė, kad išieškotiną sumą ir vykdymo išlaidas galima išieškoti per šešis mėnesius. Vertinant vykdomojoje byloje esančius duomenis bei skolininkės pateiktą skundą dėl antstolio veiksmų, nustatyta, kad vykdomojoje byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad skolininkė teikė antstoliui įrodymus dėl galimybės skolą išieškoti kitu būdu, pavyzdžiui, iš skolininkės gaunamų pajamų ir kt. Su atskiruoju skundu pateikti įrodymai, t. y. 2023 m. balandžio 26 d. Susitarimas dėl darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo ir 500,00 Eur pinigų pervedimo dokumentas nepatvirtina, kad įsiskolinimą skolininkė turės galimybes sumokėti per įstatyme nustatytą terminą. 2023 m. balandžio 26 d. Susitarime dėl darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo pakeistas terminuotos darbo sutarties terminas iki 2024 m. lapkričio 22 d. ir nustatyta 40 darbo valandų laiko norma per savaitę, nekeičiant kitų darbo sutarties sąlygų. Rašytinių įrodymų apie gaunamas pajamas skolininkė nepateikė nei su skundu dėl antstolio veiksmų, nei su atskiruoju skundu, o apsiribojo tik bendro pobūdžio, deklaratyviais teiginiais, kad įsiskolinimą padengs geruoju, sumokant skolą per įstatyme nustatytą terminą. Vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis nustatyta, kad vykdomųjų bylų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) bendra išieškotina suma sudaro 2 212,23 Eur (b. l. 54 – 53). Iš 2023 m. sausio 18 d. sąskaitos išrašo matyti, kad iš skolininkės sąskaitos antstolei Audronei Adomaitienei buvo nurašyta 41,33 Eur suma, 2023 m. sausio 16 d. buvo pervesta skolininkei 180,32 Eur darbo užmokesčio (b. l. 56 – 55). Skolininkės atžvilgiu vykdoma 17 vykdomųjų bylų, kurios yra neįvykdytos (b. l. 66). Vykdomosios bylos pradėtos vykdyti nuo 2000 m. Šie duomenys rodo, kad nėra galimybės skolą išieškoti iš kitų skolininko pajamų per šešis mėnesius ir dėl to nėra pagrindo taikyti CPK 663 straipsnio.
28. Kadangi nėra galimybės skolą išieškoti iš skolininko pajamų, šiuo atveju antstolis gali realizuoti skolininko turtą ir, siekdamas realaus sprendimo įvykdymo, areštuoti skolininkei priklausančius žemės sklypus. CPK 681 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę.
29. Įstatymas nedetalizuoja, kada antstoliui turėtų ar galėtų kilti abejonių dėl turto rinkos vertės, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad antstolis, vykdydamas išieškojimą, turi laikytis bendrųjų civilinio proceso principų ir siekti teisingo, operatyvaus, efektyvaus ir visoms šalims naudingo teismo sprendimo įvykdymo. Tinkamas areštuoto turto įvertinimas būtinas siekiant apginti tiek išieškotojo (pardavus turtą už didžiausią kainą maksimaliai padengiama skola), tiek skolininko (jam grąžinamas skolos ir turto vertės skirtumas) interesus. Šių interesų apsaugą būtent ir užtikrina galimybė skirti ekspertizę vykdymo procese.
Žemesnės instancijos teismas
30. CPK rinkos vertę atitinkančios turto pardavimo kainos samprata nėra nurodyta. Teismų praktikoje kaip teisės šaltiniu, atskleidžiančiu šių sąvokų turinį vadovaujamasi Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu (toliau – Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas), kuriame reglamentuojami turto ir verslo vertinimo principai, vertės nustatymo metodai bei jų taikymas konkrečioms turtinių santykių sritims, turto ir verslo vertinimo būdai, turto ir verslo vertintojų veiklos pagrindai, teisės, pareigos bei atsakomybė, 2 straipsnyje pateiktomis definicijomis (2008 m. sausio 28 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl areštuoto turto pardavimo iš varžytynių arba skolininko pasirinktam pirkėjui apžvalga, Teismų praktika 28).
31. Pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnį: turto arba verslo vertė – turto arba verslo naudingumo tam tikru metu matas, nustatytas pagal atitinkamą turto arba verslo vertinimo metodą, kurio taikymo procedūros ir tvarka nustatytos Turto ir verslo vertinimo metodikoje (11 dalis); turto arba verslo rinkos vertė – apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti perduotas turtas arba verslas jo vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį norinčių perduoti turtą arba verslą ir norinčių jį įsigyti asmenų sandorį po šio turto arba verslo tinkamo pateikimo rinkai, kai abi sandorio šalys veikia dalykiškai, be prievartos ir nesaistomos kitų sandorių ir interesų (10 dalis).
32. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymo Nr. 1K-159 Dėl turto ir verslo vertinimo metodikos patvirtinimo (toliau – Metodika) reglamentuojama turto arba verslo vertinimo tikslai; vertinimo tvarka; turto vertinimo metodai ir jų taikymas; verslo vertinimo metodai ir jų taikymas (1 punktas). Pagal Metodikos 8 punktą vertinama apmokestinimo, nuosavybės perleidimo tikslais ir kt. Vertinant apmokestinimo tikslu nustatoma: mokestinė (vidutinė rinkos) vertė, taikant masinį vertinimą (14.1. punktas). Vertinant nuosavybės teisės perleidimo tikslu nustatoma: rinkos vertė, taikant individualų vertinimą (26.1. punktas).
33. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės duomenimis žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 2 640,00 Eur, vertės nustatymo data: 2020 m. gegužės 20 d., rinkos vertės nustatymo būdas: masinis vertinimas; žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 6 460,00 Eur, vertės nustatymo data: 2020 m. gegužės 20 d., rinkos vertės nustatymo būdas: masinis vertinimas. Apeliacinės instancijos teismas pakartoja, kad masinio vertinimo būdas yra skirtas vertinant apmokestinimo tikslu (Metodikos 14.1. punktas). Nagrinėjamu atveju apeliantė nepateikė jokių įrodymų apie žemės sklypų rinkos vertes. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, kaina, maksimaliai artima esančiai laisvojoje rinkoje turto kainai, dėl to individuali vertė realiai atspindi žemės sklypų vertę, nei vertė, nustatyta masinio vertinimo būdu. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje, pagal kurią sąvoka „rinkos vertė“ neturėtų būti visiškai sutapatinama su Nekilnojamojo turto registro pažymėjime nurodyta turto verte, nes ji gali neatitikti turto rinkos vertės turto arešto akto surašymo dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2005).
34. Aukščiau nurodytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais, kad antstolio veiksmai, nukreipiant skolos išieškojimą į pareiškėjai nuosavybės teise priklausantį turtą prieštarauja proporcingumo bei teisingumo principams ir taip pažeidžia vykdymo proceso šalių interesų pusiausvyrą. Tiek skolininkas, tiek išieškotojas turi būti suinteresuoti teisingos turto vertės nustatymu. Byloje esant duomenims tik apie žemės sklypų rinkos vertes, nustatytas masinio vertinimo būdu, skirtu vertinant apmokestinimo tikslu, o ne nuosavybės teisės perleidimo tikslu, antstoliui pagrįstai kilo abejonių dėl realios turto rinkos vertės. Turtą pardavus už kuo didesnę kainą, be išieškotojo interesų, bus užtikrinti skolininkės interesai – grąžinta skola ir turto vertės skirtumas. Tokioje situacijoje įstatymas antstoliui būtent ir nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018, 20 punktas).
35. Dėl atskirojo skundo argumentų, kad antstolis areštavo iš esmės daugiau turto, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, apeliacinės instancijos teismas išaiškina, kad pagal teismų praktiką tuo atveju, kai antstolis negali įvertinti areštuojamo turto, jis turto arešto akte nurodo, kad turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas. Tuomet CPK 681 straipsnio 1 dalyje nurodytos įkainojimo procedūros antstolis neatlieka, tačiau tai nėra kliūtis turtui areštuoti. Ar turto neareštuota iš esmės per daug (CPK 677 straipsnio 2 dalis), gali būti žinoma tik po to, kai bus nustatyta areštuoto turto vertė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2005).
36. Apeliantės atskirojo skundo argumentai, kad turėjo būti įkainota tik areštuoto turto dalis, į kurią turi būti nukreiptas išieškojimas tik pagal skolininkės prievoles, kad viso bendro turto įvertinimas jį areštavus nepasieks tų tikslų, kurių siekiama turto įkainojimo institutu, reglamentuotu CPK 681 straipsnyje, yra nepagrįsti byloje nustatytomis aplinkybėmis. Atskirojo skundo argumentai būtų teisiškai pagrįsti tik tuo atveju, jeigu žemės sklypo dalies savininkas J. B. nebūtų skolininkas ir į jo dalį nebūtų nukreiptas išieškojimas. Vykdomosios bylos duomenimis nustatytos priešingos faktinės aplinkybės. Antstolė Neringa Bacevičienė 2023 m. sausio 30 d. kreipėsi į antstolę Audronę Adomaitienę dėl dviejų skolininkų ir savininkų R. D. ir J. B. bendrų sklypų pardavimo organizavimo. Antstoliai Marekas Petrovskis, Raimundas Stanislauskas, Neringa Bacevičienė yra areštavę skolininkui J. B. asmeninės nuosavybės teise priklausančias 3/8 dalis žemės sklypo, (duomenys neskelbtini). Antstoliai Reda Stašenienė, Marekas Petrovskis, Raimundas Stanislauskas, Neringa Bacevičienė yra areštavę skolininkui J. B. asmeninės nuosavybės teise priklausančias 3/8 dalis žemės sklypo, (duomenys neskelbtini). Skolininko J. B. atžvilgiu vykdoma 20 vykdomųjų bylų, kurios yra neįvykdytos (b. l. 62). Nagrinėjamu atveju antstolė skyrė ekspertizę įkainoti visą areštuotą turtą, į kurių atitinkamas dviejų skolininkų ir savininkų R. D. ir J. B. dalis bus nukreiptas išieškojimas ir vėliau vykdoma turto realizavimo procedūra.
37. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas aukščiau nurodytas aplinkybes, neturi pagrindo daryti išvados, kad šioje byloje yra nustatytas antstolio atliktų veiksmų neteisėtumas. Dėl to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kiti atskirojo skundo argumentai neturi jokios įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti apskųstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.