Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Albinos Pupeikienės (pirmininkės ir pranešėjos) ir Alvydo Žerlausko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. P. ir atsakovės I. P. apeliacinius skundus dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019 m. rugpjūčio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. P. ieškinį atsakovei I. P. dėl paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo dalies nuginčijimo ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, A. P., A. P., Ž. P., L. P., R. P., Z. J., I. P. ir (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarė A. R..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą, bei pagrįstumą analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

17. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Kad būtų išsamiai išsiaiškintos visos bylos aplinkybės, taip pat suteikta galimybė byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti paaiškinimus dėl ginčo, Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. sausio 23 d. nutartimi nutarta bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

18. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieškinys dėl paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo dalies nuginčijimo ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Faktinės bylos aplinkybės

19. Byloje nustatyta, jog ieškovas M. P., gimęs (duomenys neskelbtini) yra palikėjo A. P. vaikaitis (I t; e. b. l. 3, 11, 13). Ieškovo senelis – A. P. mirė (duomenys neskelbtini) (I t; e. b. l. 10), o ieškovo tėvas – Z. P. mirė (duomenys neskelbtini) (I t; e. b. l. 9). Atsakovė I. P. yra A. P. duktė bei Z. P. sesuo (I t; e. b. l. 16).

20. Byloje nekilo ginčo dėl aplinkybės, kad visa P. šeima gyveno (duomenys neskelbtini) esančiame name, kuriam vėliau suteiktas konkretus adresas – (duomenys neskelbtini) (I t; e. b. l. 20, 146, 149, 166; II t.; e. b. l. 12).

21. Šilutės rajono apylinkės teismas 2012 m. balandžio 26 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-279-204/2012, paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu nustatė, kad (duomenys neskelbtini) mirus Z. P., jos palikimą priėmė ir valdė jos sūnus – A. P., kuriam (duomenys neskelbtini) mirus, jo palikimą priėmė ir jį valdo pareiškėja – I. P. (I t.; b. l. 6-8, teismų informacinės sistemos Liteko duomenys, CPK 179 straipsnio 3 dalis). Iš minėto sprendimo turinio nustatyta, kad byloje suinteresuotu asmeniu dalyvavo ir ieškovas M. P., kuris tuomet neginčijo paties I. P. palikimo priėmimo fakto, tačiau nesutiko, kad pareiškėja I. P. priimtų palikimu visą namą, esantį (duomenys neskelbtini) (sprendimo 2 psl. 4 pastraipa ir 3 psl. 1 pastraipa), taip pat aptariamame sprendime pažymėta, kad teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktą, neturi aiškinti ar konstatuoti palikto turto kiekio / jo dalių, o suinteresuoti asmenys turi teisę taip pat pateikti pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo (sprendimo 3 psl. 2 pastraipa). (I t; b. l. 6-8).

22. Atsakovė I. P. Šilutės rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 26 d. sprendimą kartu su palikimo priėmimo pareiškimu pateikė (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarei, kuri 2017 m. rugpjūčio 16 d. išdavė paveldėjimo teisės pagal įstatymo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį visą A. P. turtą paveldėjo vienintelis asmuo, jo dukra – I. P. (I t; e. b. l. 131-145). Minėto paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu I. P. 2017 m. rugpjūčio 28 d. įregistravo savo nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą ir jo priklausinius (ūkinį pastatą bei daržinę), esantį (duomenys neskelbtini) (I t.; e. b. l. 89-90).

23. Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovo ieškinio reikalavimus nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovas M. P. priėmė palikimą po savo senelio A. P. mirties (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėjus turtą valdyti ir pripažinti negaliojančiu 2017 m. rugpjūčio 16 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini). Savo sprendimą motyvavo tuo, jog konstatavus, kad ieškovas M. P. įstatymo nustatytu terminu priėmė palikėjo A. P. palikimą per savo tuometinę įstatyminę atstovę (mama) pradėdamas turtą faktiškai valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis), nepagrįstai visas palikėjo turtas perėjo vienintelei įpėdinei jo dukteriai I. P., todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas panaikinti (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarės 2017 m. rugpjūčio 16 d. išduoto paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą dalyje dėl ½ nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini).

24. Atsakovė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, o ieškovas – su sprendimo dalimi dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, pateikė apeliacinius skundus. Atsakovė apeliacinį skundą grindžia tuo, jog tiek ieškovas, tiek jo mama, buvo pasyvūs, ir visiškai nesidomėjo paveldėjimo klausimais. Teigia, kad I. P. kaip ieškovo įstatyminė atstovė praleido vienerių metų senaties terminą, jį skaičiuojant nuo (duomenys neskelbtini) ir jo neprašė atnaujinti, net jei ir skaičiuoti senaties terminą nuo 2012 m. balandžio 26 d., kai buvo priimtas teismo sprendimas apie kurį ieškovas žinojo. Šilutės rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 26 d. sprendimas yra įsigaliojęs ir jame nustatytos aplinkybės turi prejudicinę galią. Teismui priėmus skundžiamą sprendimą, kuriuo nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovas priėmė palikimą po savo senelio A. P. mirties (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėjus turtą valdyti ir šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas dėl paveldėjimo teisės liudijimo gavimo, susidaro kolizija, kai dėl tų pačių dalykų yra priimti du skirtingi teismo sprendimai. Ieškovas prašo pakeisti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų. Apeliaciniame skunde nurodė, jog byla baigta teismo sprendimu tenkinant ieškovo ieškinio reikalavimus, todėl teismas nepagrįstai nepriteisė iš atsakovės ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgdama į apeliacinių skundų argumentus ir reikalavimus, teisėjų kolegija pasisako dėl skundžiamo teismo sprendimo.

Dėl ieškinio senaties

25. Bylos duomenimis, ieškovas dėl paveldėjimo teisės liudijimo nuginčijimo kreipėsi į teismą (2018 m. spalio 25 d.) praėjus daugiau kaip metams nuo atsakovės nuosavybės teisių į paveldėtą turtą įregistravimo (2017 m. rugpjūčio 28 d.). Atsakovė nesutinka su tuo, jog ieškovas apie savo pažeistą teisę sužinojo tik 2018 m. balandžio 20 d., t. y., bandant pašalinti kilusio gaisro name padarinius. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad atsakovė tiek procesiniuose dokumentuos, tiek teismo posėdžio metu prašė taikyti ieškinio senatį. Teigia, kad tiek ieškovas, tiek jo motina buvo pasyvūs ir nesidomėjo paveldėjimo klausimais.

26. Ieškinio senaties termino pradžios nustatymas yra fakto klausimas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, ginčams dėl paveldėto turto, priklausomai nuo to, kokie materialiniai santykiai yra susiklostę tarp įpėdinių, taikytini dvejopi ieškinio senaties terminai: 1) ginčas dėl palikimo tarp įpėdinių, įstatymų nustatyta tvarka įgyvendinusių paveldėjimo pagrindu atsiradusias teises ir taip įgijusių nuosavybės teises į palikimą, kvalifikuotinas kaip bendraturčių ginčas dėl to turto; tokio ginčo šalys pagal teisinį statusą yra nuosavybės teisinių santykių subjektai (CK 4.47 straipsnio 2 punktas), kurių teisėms į teisminę gynybą įgyvendinti taikytinas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas, skaičiuotinas nuo dienos, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą; 2) CK 5.8 straipsnyje nustatytas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas taikomas, kai palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą ginčija asmenys, kurie teisėtai pretenduoja į palikimą, tačiau dar nėra įgyvendinę paveldėjimo teisės ir negali to padaryti, nenuginčiję palikimo priėmusio asmens teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2009). Taikydamas ieškinio senatį teismas turi nustatyti termino pradžios momentą, o kai terminas praleistas - įvertinti termino praleidimo priežasčių svarbumą ir svarstyti jo atnaujinimo klausimą (CK 1.131 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2009).

27. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog ieškovo reikalavimus patenkinus, t. y., nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, jog ieškovas palikimą priėmė pradėjęs paveldimą turtą faktiškai valdyti, šalių ginčas kvalifikuotinas kaip ginčas tarp bendraturčių, kuriam taikomas bendrasis, t. y., dešimties metų, ieškinio senaties terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2013).

28. Ieškovas prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad priėmė palikimą pradėjęs paveldimą turtą faktiškai valdyti. Nagrinėjamu atveju apie savo teisių pažeidimą ieškovas turėjo ir galėjo sužinoti (duomenys neskelbtini), kai po mirusio A. P. palikimą priėmė jo duktė I. P. (konstatuota Šilutės rajono apylinkės teismas 2012 m. balandžio 26 d. sprendimu), todėl bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas ieškovo reikalavimams pareikšti praleistas.

29. Pažymėtina, jog nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad A. P. mirė (duomenys neskelbtini) (palikimo atsiradimo laikas). Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad šiuo atveju taikytinas CK 5.8 nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas, skaičiuojamas nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai asmuo, pretenduojantis į palikimą, sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas neteisingai taikydamas šią teisės normą klaidingai nustatė ieškinio senaties pradžią. Teismas nurodė, kad ieškovas apie savo galimai pažeistą teisę sužinojo 2018 m. balandžio mėnesį, todėl 2018 m. spalio 25 d. teisme inicijavęs civilinį procesą nepraleido CK 5.8 straipsnyje numatyto sutrumpinto vienerių metų ieškinio senaties termino. Iš civilinės bylos Nr. 2-279-204/2012 matyti, kad (duomenys neskelbtini) mirus Z. P., jos palikimą priėmė ir valdė jos sūnus A. P., kuriam (duomenys neskelbtini) mirus, jo palikimą priėmė ir jį valdo I. P.. Nustatyta, jog civilinės bylos Nr. 2-279-204/2012 nagrinėjimo metu ieškovas nors ir neginčijo paties I. P. palikimo priėmimo fakto, tačiau nesutiko, kad pareiškėja I. P. priimtų palikimu visą namą, esantį (duomenys neskelbtini). Minėtame sprendime pažymėta, kad teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktą, neturi aiškinti ar konstatuoti palikto turto kiekio / jo dalių, o suinteresuoti asmenys turi teisę taip pat pateikti pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo. Nustatyta, jog nei vienas iš suinteresuotų asmenų tuo nepasinaudojo. (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarė 2017 m. rugpjūčio 16 d. išdavė paveldėjimo teisės pagal įstatymo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį visą A. P. turtą paveldėjo jo dukra (atsakovė), paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu I. P. 2017 m. rugpjūčio 28 d. įregistravo savo nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą ir jo priklausinius esančius (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija nepritaria ginčijamame sprendime nurodytiems argumentams, jog nors pats ieškovas tuo metu savo paveldėjimo teisės nerealizavo, tačiau tikėtina nesuvokė, kad tokiu būdu jo paveldėjimo teisė bus pažeista (visiškai eliminuota). Ieškovas nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kurie galėtų patvirtinti, jog jis ar jam esant nepilnamečiu jo įstatyminė atstovė (mama) būtų atlikę kokius nors aktyvius veiksmus tam, kad po A. P. mirties priimtų palikimą, galimybė dalyvauti paveldėjimo procese po A. P. mirties nebuvo suvaržyta. Įvertinusi byloje esančius duomenis bei išklausius teismo posėdžio įrašus teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo veiksmus nėra pagrindo vertinti kaip nepriklausiusius nuo jo valios, atėmusias galimybę arba sukliudžiusius jam atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus realizuot savo teises. Konstatuotina, jog ieškovo delsimas ir neoperatyvus elgesys yra nesuderinami su vidutiniško atidumo ir rūpestingumo standartu.

30. CK 1.126 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad reikalavimą apginti pažeistą teisę teismas priima nagrinėti nepaisant to, kad ieškinio senaties terminas yra pasibaigęs. Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). CK 1.131 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Atsakovė teisme savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad ieškovas praleido terminą ginčyti ieškinyje pareikštiems reikalavimams ir prašė taikyti ieškinio senatį. Teisėjų kolegija, bylą apeliacinės instancijos teisme išnagrinėjusi žodinio proceso tvarka, daro išvadą, kad ieškovas yra praleidęs ieškinio senaties terminą ir nesant svarbių priežasčių, dėl kurių būtų galima spręsti dėl praleisto termino atnaujinimo, atsakovui prašant taiko ieškinio senatį, ieškinį atmeta pritaikius ieškinio senatį (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

Dėl palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus jį valdyti

31. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016). Įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vieną iš jų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018).

32. Kasacinio teismas taip pat yra pasisakęs, kad asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiškai jį pradedant valdyti, turi būti atsižvelgiama į turto, sudarančio palikimą, pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013).

33. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas neprieštarauja įstatymui, todėl šis reikalavimas buvo tenkintas, nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas – kad ieškovas po senelio A. P. mirties ((duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti paveldėtą turtą.

34. Atsakovė nesutinka su skundžiamu sprendimu iš esmės teigdama, jog pirmosios instancijos teismas klaidingai sprendė dėl ieškovo priimto palikimo faktiniu valdymu. Teigia, jog ieškovė priėmė visą po savo tėvo A. P. mirties buvusį turtą bei jį valdė ir valdo kaip savo asmeninį ir tai patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, tuo tarpu ieškovas tik deklaratyviai nurodė, kad mokėjo su gyvenamojo namo išlaikymu susijusius mokesčius, tačiau įrodymų nepateikė. Taip pat nurodė, jog atsakovė gyvenamąją vietą yra deklaravusi ginčo name, o ieškovas gyvena (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos minėtu adresu nėra deklaravęs.

35. Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnyje reglamentuotas palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Pastebėtina, kad nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-381/2011). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018).

36. Teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Išvadą, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, galima padaryti tik išanalizavus ir įvertinus reikšmingų aplinkybių visumą – atsakovo aiškinimus, liudytojų parodymus, kitus byloje esančius dokumentus. Vertinimui gali turėti įtakos asmens aiškinimai ar veiksmai, atlikti ir po šešių mėnesių nuo palikimo atsiradimo, nes jie gali rodyti asmens elgesio nuoseklumą ar prieštaringumą. Iš to teismas daro išvadas dėl asmens teikiamų įrodymų patikimumo, nes teismas gali patikėti aiškinimais, kurie kartu su vėlesniais veiksmais yra logiški ir nuoseklūs, bet gali atmesti kaip nepatikimus ir neįrodytus aiškinimus dėl nenuoseklumo – kaip prieštaraujančius vėlesniems aiškinimams ar veiksmams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007).

37. Kaip minėta, byloje ginčo nėra, kad visa P. šeima gyveno (duomenys neskelbtini) esančiame name, kuriam vėliau suteiktas konkretus adresas – (duomenys neskelbtini)

38. Šilutės rajono apylinkės teismas 2012 m. balandžio 24 d. sprendime (civilinėje byloje Nr. 2-279-204/2012) konstatuota, jog po A. P. mirties, pareiškėja I. P. pradėjo kartu su broliu S. P. rūpintis namo dalimi, kurioje gyveno tėvas, atliko remontą, mokėjo mokesčius ir vėliau pradėjo gyventi bei gyvena jose iki šiol, t. y., po A. P. mirties ji palikimą priėmė ir pradėjo valdyti, iki šiol faktiškai naudojasi ir rūpinasi jo likusiu po mirties turtu. Minėtame sprendime nurodyta, jog Šilutės rajono notarės patvirtino, kad duomenų apie palikimo priėmimą po Z. P. ir A. P. mirties nėra, niekas iš įpėdinių nesikreipė. (duomenys neskelbtini) 2011 m. birželio 29 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad I. P. iki tėvo A. P. mirties gyveno (duomenys neskelbtini), kartu jo namų valdoje ir dabar tebegyvena, priėmė ir valdo tėvo palikimą.

39. Išklausiusi teismo posėdžių garso įrašus, teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo nustatytoms aplinkybėms, jog A. P. mirties momentu ieškovas buvo nepilnametis (keturiolikos metų), taigi pareiga pasirūpinti jo teisių įgyvendinimu į palikimą, atsiradusį po A. P. mirties, teko jo įstatyminei atstovei motinai I. P. (CK 2.8 straipsnis, 3.185 straipsnis). Teismo posėdžio metu I. P. paaiškino, kad žinodama, jog ji pati asmeniškai į uošvio, A. P., palikimą nepretenduoja apie savo sūnaus M. P. teisių įgyvendinimą tuomet nepagalvojo, kadangi jai vienai teko rūpintis buitimi bei auginti vaikus, taip pat patvirtino, kad ji pati su savo vaikais nepertraukiamai visą laiką gyveno vienoje namo, esančio (duomenys neskelbtini) dalyje, ir liko gyventi tiek (duomenys neskelbtini) mirus jos sutuoktiniui Z. P., tiek mirus uošviui A. P., mokėjo mokesčius už elektrą, taip pat savo gyvenamojo namo dalį šildydavo kietu kuru. Atsakovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad ginčo name gyveno ir jos brolio žmona – I. P. su vaikais ir savo mama, visi ten gyveno be patogumų, vanduo buvo iš šulinio, kiekviena namo pusė šildėsi savo namo dalis malkomis, o už elektrą už ieškovo šeimos naudojamą namo dalį, pagal atskiro skaitiklio parodymus, ieškovas sumokėdavo grynais pinigais atsakovei ar jos dukrai.

40. Nagrinėjamu atveju A. P. mirė (duomenys neskelbtini) Ieškovas ieškinyje ir apeliaciniame skunde įrodinėjo, jog palikimą jis priėmė, nes namo dalį, adresas (duomenys neskelbtini), pradėjo faktiškai valdyti. Teigia, jog mirus jo tėvui (pirmosios eilės įpėdiniui), ieškovas A. P. palikimo atsiradimo metu atstovaujamas savo mamos I. P., su palikėjo turtu elgėsi kaip su savo, jį prižiūrėjo, tvarkė, mokėjo mokesčius, taip patvirtindamas savo kaip įpėdinio interesus įgyvendinti teises į palikimą. Pažymėtina, kad norint įrodyti, jog įpėdinis priėmė turtą kaip palikimą, faktiškai pradėjęs jį valdyti per įstatymo nustatytą terminą, nepakanka įrodyti, kad įpėdinis tęsė naudojimąsi tuo turtu, pradėtą iki palikėjo mirties tokiu pagrindu, kuris nesukuria nuosavybės teisės; vien nurodyti veiksmai nepatvirtina įpėdinio valios teisę naudotis turtu perkelti į kokybiškai naują stadiją – naudojimąsi, valdymą ir disponavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2010). Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą.

41. Iš byloje pateiktos 2019 m. sausio 1 d. ir 2019 balandžio 23 d. (duomenys neskelbtini) pažymos gyvenamosios patalpos savininkui (bendraturčiams) matyti, jog adresu (duomenys neskelbtini), savo gyvenamąją vietą deklaravo: V. Š., I. P., E. P., J. Š., R. B. (II t; e. b. l. 12; 26). 2018 m. rugsėjo 5 d. Gyventojų turto draudimo liudijimo / poliso, matyti, kad draudėjas I. P., draudimo vieta (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (II t; e. b. l. 14-15). 2018 m. balandžio 24 d. pažymoje dėl kilusio gaisro nurodyta, jog 2018 m. balandžio 20 d. kilo gaisras (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), I. P. priklausančiame gyvenamame name (II t; e. b. l. 20). Ieškovo atstovas pateikė 2019 m. kovo 21 d. (duomenys neskelbtini) atsakymą į prašymą, kuriame nurodytos aplinkybės nėra susijusios su (duomenys neskelbtini), gyvenamuoju namu (I t; e. b. l. 166). Ieškovas teigia, jog su palikėjo turtu elgėsi kaip su savo, jį prižiūrėjo, tvarkė, mokėjo mokesčius, tačiau ir šioms aplinkybėms pagrįsti rašytinių įrodymų į bylą nepateikė (CPK 178 str.). Priešingai, apeliacinės instancijos teisme jis paaiškino, kad po 2012 m. Šilutės apylinkės teismo sprendimo šeima buvo sutarusi, kad paveldėjimo dokumentus tvarkys kitas brolis – A. P.. Pažymėtina, jog šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, atsiranda neigiamos pasekmės, t. y., tokios aplinkybės pripažintinos neįrodytomis ir šalies reikalavimai (atsikirtimai) atmetami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-878/2002 ir kt.).

42. Ieškovas bylos metu jokių papildomų įrodymų teismui nepateikė (CPK 12, 178 straipsniai). Paaiškino, jog nuo 2018 m. pradžios gyvena (duomenys neskelbtini), šiuo metu ieškovo mama ginčijamoje namo dalyje taip pat nebegyvena, ten gyvena atsakovo brolis A. P., minėto namo dalyje nebetiekiama elektra.

43. Pripažįstant konkrečias priežastis svarbiomis, svarbus palikimą siekiančio priimti asmens elgesys, kuris vertinamas pagal tai, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai; kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014).

44. Iš bylos duomenų matyti, jog ieškovas turėjo realias galimybes savo teises į A. P. palikimą realizuoti asmeniškai ar per atstovę. Juolab, kad iš Šilutės rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 26 d. sprendimo matyti, jog suinteresuotas asmuo M. P. su pareiškėjos I. P. pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, sutiko iš dalies, paaiškino žinantis, kad patalpose gyveno A. P., jam mirus, jomis rūpinosi pareiškėja ir S. P.. Taigi jokių objektyvių kliūčių savalaikiai realizuoti ieškovui paveldėjimo teisę į A. P. turtą nebuvo. Atsižvelgiant į tai apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovo pasyvus elgesys rodo, kad jis valios priimti savo senelio (A. P.) palikimą niekada nebuvo išreiškęs. Ieškovas į teismą kreipėsi 2018 m. spalio 25 d., t. y., praleidęs ieškinio senaties terminą.

Dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo

46. Atsakant į atsakovės apeliacinio skundo argumentą, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą buvo šališkas atsakovės atžvilgiu ir 2019 m. liepos 15 d. nutartimi atnaujinęs civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės, peržengdamas ieškinio ribas savo iniciatyva įtraukė į civilinę bylą I. P. suinteresuotu asmeniu, iš minėtos teismo nutarties buvo galima spręsti koks bus priimtas teismo procesinis sprendimas. Pažymėtina, jog tuo atveju, jeigu byloje esančios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog bylą nagrinėjantis teisėjas (teisėjai) gali būti tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jo nešališkumo, teisėjas (teisėjai) turi nusišalinti nuo tolesnio bylos nagrinėjimo (CPK 65, 71 straipsniai) arba dalyvaujantys byloje asmenys gali jam (jiems) pareikšti nušalinimą (CPK 66, 68 straipsniai). Tačiau visais atvejais teisėjas (teisėjai) gali nusišalinti arba būti nušalinamas nuo jam (jiems) priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant jo (jų) arba dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik esant aplinkybėms, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) nešališkumu ar nesuinteresuotumu bylos baigtimi, taigi, esant tiesioginiam ar netiesioginiam jo (jų) suinteresuotumui bylos baigtimi arba pagrįstų abejonių dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo (CPK 65, 66, 71 straipsniai). Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, jog bylą nagrinėjusi teisėja turėtų tiesioginį suinteresuotumą šios bylos baigtimi, 2019 m. liepos 15 d. nutarties neskundė, teisėjai nušalinimo nepareiškė. Apeliantės nesutikimas su bylą nagrinėjančios teisėjos priimtu sprendimu šioje byloje nėra pagrindas abejoti šios teisėjos nešališkumu. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė nepateikė jokių objektyvių įrodymų dėl bylą nagrinėjusio teisėjo šališkumo.

Dėl procesinės bylos baigties

47. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias juridinio fakto nustatymą ir palikimo priėmimą bei juose įtvirtintą senatį, proceso teisės normas (CPK 185 straipsnis). Nustatyti teismo materialiosios teisės normų pažeidimai, sudaro pagrindą panaikinti teismo procesinį sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

48. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos teisingam šalių ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

50. Ieškovas M. P. nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime atliktu bylinėjimosi išlaidų paskirstymu ir apeliaciniu skundu prašo šią sprendimo dalį pakeisti, priteisiant iš atsakovės 675,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo naudai. Apeliaciniame skunde nurodė, jog byla baigta teismo sprendimu visiškai tenkinant ieškovo ieškinio reikalavimus, todėl atsakovei kyla pareiga atlyginti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

51. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, nusprendusi panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, perskirsto ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovo ieškinio netenkintus, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme neatlygintinos.

52. Šioje byloje atsakovei buvo teikiama antrinė teisinė pagalba ir atsakovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2018 m. gruodžio 12 d. sprendimu 100 procentų apimtimi buvo atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (I t; e. b. l. 69-70; II t; 153-154). Todėl antrinės teisinės pagalbos teikimo atsakovei išlaidos apmokėtinos iš biudžeto lėšų. Remiantis 2019 m. vasario 6 d. Nr. (duomenys neskelbtini) pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų duomenimis, nustatyta, kad atsakovei suteiktos išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą sudaro 325,00 Eur (I t; e. b. l. 101). 2019 m. rugpjūčio 1 d. Nr. (duomenys neskelbtini) pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų duomenis, atsakovei suteiktos antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidos sudaro 114,40 Eur (II t; e. b. l. 157). Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas yra keičiamas atsakovės naudai iš ieškovo valstybei priteistinos antrinės teisinės pagalbos, teiktos atsakovei pirmosios instancijos teisme, išlaidos – 439,40 Eur (CPK 96 straipsnio 3 dalis, 99 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

53. Ieškovo apeliacinio skundo netenkinus, ieškovo prašymas priteisti jam bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme, netenkintinas (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Kadangi atsakovė buvo atstovaujama valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirto atstovo, valstybei iš ieškovo priteistinos antrinės teisinės pagalbos, teiktos atsakovei apeliacinės instancijos teisme, išlaidos – 224,00 Eur (CPK 96 straipsnio 2 dalis, 99 straipsnio 2 dalis), kurias patvirtina valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateikta pažyma (II t; e. b. l. 184-185).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Panaikinti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 439,40 Eur (keturis šimtus trisdešimt devynis eurus, 40 ct) antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidoms pirmosios instancijos teisme atlyginti.

Priteisti iš ieškovo M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 224,00 Eur (du šimtus dvidešimt keturis eurus, 00 ct) antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.

Priteistos valstybei antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“; (duomenys neskelbtini), AB „Citadele“; (duomenys neskelbtini), AB Luminor Bank; (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas; (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių bankas; (duomenys neskelbtini), Danske Bank A/S Lietuvos filialas; (duomenys neskelbtini), UAB Medicinos bankas, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.