- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-10
- Bylos Nr.
- e2S-1398-796/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-06643-2018-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Domarkienė
- Atsakovas
- mažosios bendrijos (duomenys neskelbtini), mažajai bendrijai (duomenys neskelbtini)
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini)
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės mažosios bendrijos (duomenys neskelbtini) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. gegužės 29 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei mažajai bendrijai (duomenys neskelbtini) dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės mažosios bendrijos (toliau – MB) (duomenys neskelbtini) 5260,00 Eur skolos, 117,00 Eur delspinigių 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimų įvykdymo užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai atsakovei priklausančias pinigines lėšas, esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis. Savo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindė tuo, kad atsakovės įsiskolinimas laikytinas dideliu, o turtinė padėtis nėra žinoma, ji gali skubėti nuslėpti turtą, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą.
Žemesnės instancijos teismas
2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi prašymas tenkintas – teismas nusprendė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) reikalavimų įvykdymui užtikrinti areštavo neperžengdamas pareikšto reikalavimo ribų – 5 377,00 Eur – atsakovei MB (duomenys neskelbtini) priklausančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, o jų nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančius atsakovei ir esančius pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, iš esmės neviršijant bendros 5 377,00 Eur sumos.
Atsiliepimas
3. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka.
Šalies argumentai
4. 2019 m. balandžio 12 d. ieškovė pareiškimu patikslino ieškinio dalyką – sumažino savo reikalavimus ir teismo prašė: 1) ieškovei UAB (duomenys neskelbtini) iš atsakovės MB (duomenys neskelbtini) priteisti 2000,00 Eur gauto avanso; 2) priteisti ieškovei iš atsakovės MB (duomenys neskelbtini) 1300,00 Eur nuostolių atlyginimą; 3) priteisti ieškovei UAB (duomenys neskelbtini) iš atsakovės MB (duomenys neskelbtini) 76,00 Eur delspinigių; 4) priteisti ieškovei UAB (duomenys neskelbtini) iš atsakovės MB (duomenys neskelbtini) 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo.
5. Atsakovė 2019 m. gegužės 14 d. pateikė prašymą panaikinti teismo 2018 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, savo prašymą motyvavo tuo, kad ieškovė sumažino savo ieškinio reikalavimus nuo 5 377,00 Eur iki 3 376,00, t. y. beveik 40 procentų. Nurodė, jog net ieškinio tenkinimo atveju atsakovei – juridiniam asmeniui – 3 376,00 Eur suma nelaikytina didele.
Atsiliepimas
6. 2019 m. gegužės 24 d. ieškovės atstovė pateikė atsiliepimą į atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, jame nurodė, jog nesutinka su atsakovės prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Ieškovės atsiliepime nurodoma, jog faktinė situacija, kurią vertindamas teismas nusprendė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nepakito.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2019 m. gegužės 29 d. nutartimi atsakovės MB (duomenys neskelbtini) atstovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo atmetė.
8. Teismas nusprendė, jog nors atsakovė nurodė, kad dirba pelningai, tačiau pateikdama prašymą panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones, kartu nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovės finansinė padėtis yra gera ir kad atsakovė tuo atveju, jeigu byloje bus priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas, bus finansiškai pajėgi įvykdyti teismo sprendimą.
Atsiliepimas
9. Teismas nurodė, kad sutinka su ieškovės atsiliepime į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo nurodytais argumentais, kad nors byloje turtinis reikalavimas buvo sumažintas 2000,00 Eur suma, tačiau ieškovės šioje byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos jau šioje proceso stadijoje sudaro 1694,00 Eur, taigi ieškovės galimybės gauti pagrįstą bylinėjimosi išlaidų apmokėjimą taip pat turi būti užtikrintos. Teismas taip pat nurodė, jog nors turtinis reikalavimas buvo sumažintas, tačiau, atsižvelgiant į ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, matyti, jog ieškovės prašoma priteisti piniginė suma (3379,00 Eur ieškinio reikalavimas ir 1694,00 Eur bylinėjimosi išlaidos) yra labai artima taikytų laikinųjų apsaugos priemonių sumai.
Žemesnės instancijos teismas
10. Teismas nustatė, jog atsakovė nepateikia jokių svarių argumentų ar duomenų, kad pasikeitė kokios nors aplinkybės nuo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dienos, t. y. atsakovė savo prašymą panaikinti laikinąsias apsaugos priemones grindžia tuo, kad ieškinio suma nėra didelė, be to, byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų nesąžininga ir kad galėtų kilti sunkumų dėl galimo ieškovei palankaus sprendimo įvykdymo.
11. Teismas pažymėjo, kad laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos, nes, teismo vertinimu, jų nepritaikius būsimo teismo sprendimo įvykdymas iš esmės pasunkėtų arba apskritai taptų nebeįmanomas. Teismo vertinimu, atsakovė neįrodė, jog ieškovės interesas atgauti skolą bus pakankamai užtikrintas netaikius laikinųjų apsaugos priemonių.
12. Teismas nusprendė, jog nors ieškinio turtinis reikalavimas buvo sumažintas, tačiau išaugus bylinėjimosi išlaidoms, kurių atlyginimas taip pat turi būti užtikrinamas, bendras ieškovės piniginis reikalavimas yra labai artimas taikytų laikinųjų apsaugos priemonių sumai, todėl keisti laikinąsias apsaugos priemones pagrindo taip pat nėra.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
13. Atsakovė MB (duomenys neskelbtini) (toliau – ir apeliantė) prašo atskirąjį skundą patenkinti, panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. gegužės 29 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atsakovo prašymą dėl jam taikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Kiekviename teismo sprendime privalomos išvados dėl faktinių bylos aplinkybių įrodymo laipsnio, dėl nustatytų faktų teisinių padarinių ir šalių teisių bei pareigų. Šias išvadas būtina pagrįsti tam tikrais argumentais, kurie pašalintų abejones dėl jų teisingumo ir pagrįstumo. Teismas šių reikalavimų nesilaikė, teismo padarytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių.
Žemesnės instancijos teismas
13.2. Byloje svarbi aplinkybė yra ta, kad ieškovė pati savo laisva valia bylos nagrinėjimo eigoje sumažino ieškinio reikalavimus nuo 5 377,00 Eur iki 3 376,00 Eur, t. y. 2 000,00 Eur suma. Tai reiškia, kad visą laiką nuo pat ieškinio pareiškimo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui nepagrįstai buvo taikomos laikinosios apsaugos priemonės 2 000,00 Eur sumai. Tokie ieškovės veiksmai sąžiningumo aspektu (inicijuoti laikinųjų apsaugos priemonių taikymą atsakovui) traktuotini ne kaip siekis ginti savo teises ir užtikrinti galimą ieškovui palankaus sprendimo vykdymą, o noras kaip galima labiau pasunkinti atsakovės veiklą.
13.3. Nagrinėjamu atveju nėra jokių duomenų apie galimą atsakovės nesąžiningumą, todėl jau vien dėl šios aplinkybės laikinosios apsaugos priemonės atsakovei turėtų būti panaikintos. Pirmosios instancijos teismas nepaneigė atsakovės argumento, kad ginčo suma atsakovei, kaip juridiniam asmeniui, nelaikytina didelė.
13.4. CPK 93 straipsnio 4 dalis įpareigoja teismą atsižvelgti į šalių procesinį elgesį sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Kadangi ieškovas pats atsisakė nuo beveik 40 procentų savo reikalavimų, todėl bet kuriuo atveju jam neturės būti priteisiamos visos patirtos bylinėjimosi išlaidos. Teismo išvada, kad ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimas turi būti užtikrinamas, yra nepagrįsta. Teismas bet kuriuo atveju, sumažėjus ieškinio reikalavimams, turėjo sumažinti laikinųjų apsaugos priemonių mastą. Teismo pozicija, kad „bendras ieškovės piniginis reikalavimas yra labai artimas taikytų laikinųjų apsaugos priemonių sumai“, nesudaro pagrindo palikti nepakeistą laikinųjų apsaugos priemonių mastą.
Atsiliepimas
14. Ieškovė UAB (duomenys neskelbtini) atsiliepimu į atsakovės atskirąjį skundą prašo atmesti atsakovo MB (duomenys neskelbtini) atskirąjį skundą ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. gegužės 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-368-639/2019 palikti nepakeistą; priteisti iš apelianto (atsakovo) UAB (duomenys neskelbtini) ieškovui UAB (duomenys neskelbtini) ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su atsiliepimo į atsakovo atskirąjį skundą parengimu. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais motyvais:
14.1. Nesutiktina su atsakovės argumentais, kurie iš esmės yra analogiški atsakovo 2019 m. gegužės 14 pateiktame prašyme išdėstytiems argumentams. Skundžiama teismo 2019 m. gegužės 29 d. nutartis yra pagrįsta ir tinkamai motyvuota, nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo jos keisti ar naikinti. Atsakovė nepateikia jokių įrodymų, nenurodo reikšmingų faktinių aplinkybių, galinčių pagrįsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo išnykimą, aplinkybių, buvusių taikant laikinąsias apsaugos priemones, pasikeitimą ar kad, panaikinus laikinąsias apsaugos priemones, ieškovo interesas galbūt palankaus jam sprendimo atveju bus užtikrintas.
14.2. Priimant 2018 m. rugpjūčio 6 d. nutartį ir taikant atsakovei laikinąsias apsaugos priemones, buvo atsižvelgta į šalių interesų pusiausvyrą ir į atsakovo teisėtus interesus, – nuspręsta, kad pirmiausia turėtų būti areštuojamas nekilnojamasis ar kilnojamasis turtas, o tik jo nesant – piniginės lėšos, priklausančios atsakovui ir esančios pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, atsakovas šios nutarties neginčijo, su jos pagrįstumu visiškai sutiko.
14.3. Sutiktina su skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti panaikintos pasikeitus aplinkybėms, atsakovei pateikus pakankamus įrodymus, paneigiančius būsimo teismo sprendimo neįvykdymo grėsmę. Tokios pozicijos laikomasi ir teisminėje praktikoje. Su atskiruoju skundu atsakovė nepateikė jokių įrodymų, nors skundžiamojoje nutartyje jai buvo „pasufleruota“, kokie dokumentai galėtų pagrįsti jos „gerą“ finansinę būklę. Atsižvelgiant į tai, visiškai nepagrįstas atsakovės argumentas, kad teismas skundžiamojoje nutartyje nepagrįstai neatsižvelgė į atsakovės argumentus, kad jai ieškinio suma nėra didelė. Atsakovei byloje neįrodžius, jog įmonė veikia pelningai, turi pakankamai turto ir pan., jos teiginiai, jog jai ieškinio suma nėra didelė, yra pagrįstai pripažinti neįrodytais.
14.4. Atsakovė neturi jokio nekilnojamojo turto bei piniginių lėšų sąskaitose. Vieši duomenys patvirtina, kad atsakovė nėra atsakinga ir yra tikimybė, kad turi finansinių sunkumų. Tokia situacija rodo galimus sunkumus siekiant išieškoti priteistą sumą, jei teismas priimtų palankų sprendimą ieškovei, tuo labiau nesudaro pagrindo panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
14.5. Vertinant bylos aplinkybes, kurios buvo 2018 m., teismui sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių būtinumo ir dabar, atsakovei pateikus 2019 m. gegužės 14 d. prašymą ir atskirąjį skundą, nėra pagrindo spręsti, kad atsakovės padėtis pasikeitė ir išnyko priežastys, lėmusios laikinųjų apsaugos priemonių taikymą.
14.6. Atsakovės argumentas, jog byloje nėra duomenų, kad ji yra nesąžininga, neturi esminės (lemiamos) teisinės reikšmės ginčo klausimo išsprendimui, kadangi byloje jau priimtas procesinis sprendimas taikyti laikinąsias apsaugos priemones bei esant pakankamiems įrodymams, jog atsakovė neturi nei turto, nei piniginių lėšų, kuriomis galėtų užtikrinti (garantuoti) ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Atsižvelgiant į tai, vien „nesąžiningumo įrodymų nebuvimas byloje“ šioje situacijoje neturi lemiamos ar kiek reikšmingesnės teisinės reikšmės.
14.7. Atsakovės nurodytu aukštesnės instancijos teismų bylų ratio decidendi nesutampa su šia nagrinėjama byla, todėl ir atsakovės nurodomais teismų išaiškinimais negali būti remiamasi šioje byloje sprendžiamo ginčo klausimu. Atsakovės nurodomos teismų išaiškinimų citatos paimtos iš konteksto, siekiant jas pritaikyti šiai nagrinėjamai situacijai.
14.8. Atsakovei įmokėjus į teismo depozitinę sąskaitą pinigų sumą, lygiavertę teismo taikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms ar patikslinto ieškinio, palūkanų ir ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų bendrai sumai, arba pateikus laidavimo raštą lygiavertei sumai, arba įkeitus turimą turtą ieškovės naudai, būtų užtikrinamas galbūt ieškovei palankus teismo sprendimas ir tik tokiu atveju išlaikoma šalių interesų pusiausvyra panaikinant / pakeičiant laikinąsias apsaugos priemones, ir atsakovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo galėtų būti svarstomas ir tenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
16. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
17. Apeliacijos objektas – Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. gegužės 29 d. nutarties, kuria atmestas atsakovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
18. Byloje kilo ginčas dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria teismas atsisakė panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones, pateikė atskirąjį skundą. Iš atskirojo skundo turinio matyti, kad apeliantė ginčija vienos iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų, t. y. grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, egzistavimą. Apeliantė atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais, jog ieškovė sumažino ieškinio reikalavus; atsakovė yra sąžininga; ieškinio reikalavimo suma jai, kaip juridiniam asmeniui, nėra didelė.
19. Nagrinėjamu atveju civilinė byla pradėta pagal ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei MB (duomenys neskelbtini) dėl skolos priteisimo, ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 5260,00 Eur skolos, 117,00 Eur delspinigių 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė, be kita ko, prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai atsakovei priklausančias pinigines lėšas, esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis. Savo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindė tuo, kad atsakovės įsiskolinimas laikytinas dideliu, o turtinė padėtis nėra žinoma, ji gali skubėti nuslėpti turtą, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2018 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino – ieškovės reikalavimų įvykdymui užtikrinti taikė laikinąsias apsaugos priemones. Minėta nutartimi nutarė areštuoti atsakovei priklausančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, o jų nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančius atsakovei ir esančius pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, neviršijant bendros 5 377,00 Eur sumos. 2019 m. balandžio 12 d. ieškovė teismui pateikė patikslintą ieškinį, kuriame prašė: 1) ieškovei UAB (duomenys neskelbtini) iš atsakovės MB (duomenys neskelbtini) priteisti 2 000,00 Eur gauto avanso; 2) priteisti ieškovei iš atsakovės MB (duomenys neskelbtini) 1 300,00 Eur nuostolių atlyginimą; 3) priteisti ieškovei UAB (duomenys neskelbtini) iš atsakovės MB (duomenys neskelbtini) 76 Eur delspinigių; 4) priteisti ieškovei UAB (duomenys neskelbtini) iš atsakovės MB (duomenys neskelbtini) 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo. 2019 m. gegužės 14 d. atsakovė pateikė prašymą panaikinti teismo 2018 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo atmetė. Nurodė, jog atsakovė nepateikia jokių svarių argumentų ar duomenų, kad pasikeitė kokios nors aplinkybės nuo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dienos.
20. Laikinąsias apsaugos priemones reglamentuoja CPK 144–152 straipsniai. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti tikėtinai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir kartu garantuoti jo privalomumą (CPK 18 straipsnis, 144 straipsnio 1 dalis). Šiomis priemonėmis užtikrinami byloje pareikšti materialinio teisinio pobūdžio reikalavimai, t. y. iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos procesiniais tikslais suvaržomos konkrečių asmenų materialinės teisės. Įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, viena iš jų – ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, jog ieškovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas. Antra būtina sąlyga, leidžianti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo.
21. Taigi spręsdamas klausimą, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas visų pirma atlieka pareikštų reikalavimų pagrįstumo preliminarų (prima facie) vertinimą. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Pirmosios instancijos teismas, patenkindamas prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nustatė, kad ieškinys ir patikslintas ieškinys tikėtinai pagrįsti, ginčo dėl šios sąlygos nėra, todėl šios pirmosios instancijos teismo išvados nėra kvestionuojamos.
22. Tačiau, kaip minėta, vien preliminarus ieškinio pagrįstumo nustatymas nėra pakankamas pagrindas apriboti kito asmens teises laikinųjų apsaugos priemonių institutu. Antra būtinoji sąlyga taikyti šias priemones – grėsmė būsimo galbūt palankaus teismo sprendimo neįvykdymui, kuri nuosekliai plėtojamoje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje aiškinama kaip asmens nesąžiningumas – ketinimas paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį pasunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018 ir kt.). Proceso šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų įrodyti egzistuojant grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Kadangi laikinosios apsaugos priemonės reiškia atsakovo turtinių ir (ar) asmeninių teisių ribojimą, tai tokių ribojimų taikymas galimas tik tada, kai tam yra aiškus teisinis pagrindas. Taigi egzistuojančią realią grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui privalo įrodyti asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik individualiai įvertinus kiekvienos situacijos faktines aplinkybes.
23. Vertindamas antrosios sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti egzistavimą, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog aktualioje ir vyraujančioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad neišgalėjimas ir nenorėjimas įvykdyti teismo sprendimą (t. y. siekis išvengti vykdymo) yra visiškai skirtingos faktinės situacijos ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu ir (ar) piniginėmis lėšomis apribojimai (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-90-464/2019; 2019 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-92-196/2019; 2019 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-24-464/2019). Taigi tikėtiną grėsmę, kaip vieną iš sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, patvirtinti gali tik duomenys apie atsakovo nesąžiningumą ir (ar) jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį pasunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018), turint tikslą išvengti ieškovo naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1462-516/2018; 2018 m. birželio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-773-464/2018; 2017 m. sausio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2017 m. kovo 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; kt.). Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai asmuo pateikia konkrečių duomenų, bent tikėtinai pagrindžiančių atsakovo sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą. Todėl svarbu yra nustatyti ne asmens, dėl kurio prašoma taikyti apribojimus, turtinę padėtį ir pareikšto jam ieškinio sumos reikšmingumą, bet jo elgesį sąžiningumo aspektu (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-90-464/2019).
24. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi teigia, jog nagrinėjamu atveju nėra jokių duomenų apie jos galimą nesąžiningumą, todėl jau vien dėl šios aplinkybės laikinosios apsaugos priemonės turėtų būti panaikintos. Pirmosios instancijos teismas nepaneigė atsakovės argumento, kad ginčo suma atsakovei, kaip juridiniam asmeniui, nelaikytina didele.
25. Ieškovė atsiliepimu į atsakovės atskirąjį skundą nurodė, jog vertinant bylos aplinkybes, kurios buvo 2018 m., teismui sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių būtinumo ir dabar, atsakovei pateikus 2019 m. gegužės 14 d. prašymą ir atskirąjį skundą, nėra pagrindo spręsti, kad atsakovės padėtis pasikeitė ir išnyko priežastys, lėmusios laikinųjų apsaugos priemonių taikymą. Atsakovė neturi jokio nekilnojamojo turto bei piniginiu lėšų sąskaitose. Vieši duomenys patvirtina, kad atsakovė nėra atsakinga ir yra tikimybė, kad turi finansinių sunkumų. Tokia situacija rodo galimus sunkumus siekiant išieškoti priteistą sumą, jei teismas priimtų palankų sprendimą ieškovei, tuo labiau nesudaro pagrindo panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovės argumentas, jog byloje nėra duomenų, kad ji yra nesąžininga, neturi esminės (lemiamos) teisinės reikšmės ginčo klausimo išsprendimui, kadangi byloje jau priimtas procesinis sprendimas pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones bei esant pakankamiems įrodymams, jog atsakovė neturi nei turto, nei piniginių lėšų, kuriomis galėtų užtikrinti (garantuoti) ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Atsižvelgiant į tai, vien nesąžiningumo įrodymų nebuvimas byloje šioje situacijoje neturi lemiamos ar kiek reikšmingesnės teisinės reikšmės.
26. Iš pateikto byloje 2018 m. rugpjūčio 8 d. turto aprašo Nr. (duomenys neskelbtini) (vykdomojoje byloje (duomenys neskelbtini)) nustatyta, jog areštuotą atsakovės turtą sudaro: automobilis „Transporter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei 4 sąskaitos. Interneto portalo www.rekvizitai.lt duomenimis, atsakovė veikia nuo 2012 m. lapkričio 14 d., įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai 2019 m. spalio 2 d. siekia 154,96 Eur. Iš byloje pateiktos atsakovės metinės pelno mokesčių deklaracijos mokestiniu laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. matyti, jog į mokesčio bazę įtrauktų visų vieneto pajamų suma sudaro 23 395,00 Eur, mokestinio laikotarpio veiklos rezultatas (pelnas) – 16 462,00 Eur.
27. Naujausioje ir aktualiausioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra pasisakoma, jog vien tik aplinkybė, kad ieškinio suma atsakovui yra didelė, negali būti vertinama kaip absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones; laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nekuria materialinių vertybių, nedidina turto vertės ir nepagerina asmens turtinės padėties, jis padeda išsaugoti esantį turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą; laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie atsakovo galimą nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą, kitaip jį pasunkinti ar apie kitokį jo elgesį, nesuderinamą su sąžiningo asmens elgesio principu (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-804-516/2017). Vien tik argumentai, kuriais siekiama įrodyti prastą asmens turtinę padėtį, nesudaro pagrindo manyti, jog egzistuoja grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. Grėsmę, kaip vieną iš sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, kaip minėta, gali patvirtinti duomenys apie galimą atsakovo nesąžiningumą ir (ar) jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį pasunkinti. Todėl svarbu yra nustatyti ne asmens, kuriam prašoma taikyti apribojimus, turtinę padėtį ir pareikšto jam ieškinio sumos reikšmingumą, bet jo elgesį sąžiningumo aspektu (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-454-943/2019). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, mano, kad byloje nėra duomenų, pagrindžiančių tikėtiną atsakovės nesąžiningumą.
28. Taigi šiuo atveju, kaip teisingai pažymėjo apeliantė, jos sąžiningumas nėra paneigtas. Teismo nurodyta aplinkybė, kad atsakovė neįrodė, jog ieškovės interesas atgauti skolą bus pakankamai užtikrintas netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, nesudaro pagrindo preziumuoti atsakovės nesąžiningumo. Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo įstatyme nustatytos nesąžiningumo prezumpcijos (pvz., Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.67 straipsnyje) nėra taikomos. Priešingai, atsakovo nesąžiningumą visuomet privalu įrodinėti tam asmeniui, kuris ir prašo atitinkamų priemonių taikymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1073-464/2017, 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1119-464/2017, 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1143-464/2017).
29. Atitinkamai įmonės valdymo ir turtinės padėties pokyčiai tiek, kiek jais nėra įrodinėjami ketinimai paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį pasunkinti, yra neaktualūs. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tuo atveju, jeigu ieškinio reikalavimai būtų tenkinami, bet jiems įvykdyti skolininko turto neužtektų, negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemtų objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne atsisakymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1593-464/2017).
30. Pažymėtina, jog šalys civiliniame procese yra lygios ir vien ieškinio, kuriuo reikalaujama priteisti pinigų sumą, kurios nurodymas priklauso tik nuo ieškovės, pateikimas, nepateikus jokių įrodymų, kad atsakovė vengs vykdyti galbūt ieškovui palankų teismo sprendimą arba atlieka ar atliks ateityje veiksmus, kuriais būtų siekiama sumažinti galimybes įvykdyti teismo sprendimą, nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovei.
31. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad ieškovė bylos nagrinėjimo eigoje sumažino ieškinio reikalavimus nuo 5 377,00 Eur iki 3 376,00 Eur, t. y. 2 000,00 Eur suma. Tai reiškia, kad visą laiką nuo pat ieškinio pareiškimo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui nepagrįstai buvo taikomos laikinosios apsaugos priemonės 2 000,00 Eur sumai. Teismas bet kuriuo atveju, sumažėjus ieškinio reikalavimams, turėjo sumažinti laikinųjų apsaugos priemonių mastą. Teismo pozicija, kad „bendras ieškovės piniginis reikalavimas yra labai artimas taikytų laikinųjų apsaugos priemonių sumai“, nesudaro pagrindo palikti nepakeistą laikinųjų apsaugos priemonių mastą.
32. CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Šis principas iš esmės reiškia draudimą laikinosiomis apsaugos priemonėmis taikyti didesnius suvaržymus nei absoliučiai būtina siekiant užtikrinti būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Ekonomiškumo principas siejamas su bendruoju teisės principu – proporcingumu, kuris reiškia, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto. Teismas turi siekti subalansuoti proceso dalyvių interesų apsaugą, nesuabsoliutinti vienos iš šalių interesų kitos šalies teisėtų interesų sąskaita.
33. CPK 148 straipsnio 1 dalis nustato teisę dalyvaujantiems byloje asmenims ar kitiems suinteresuotiems asmenims teikti pagrįstą prašymą vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita. Minėtos normos pagrindu gali būti keičiamas ne tik laikinųjų apsaugos priemonių pobūdis, bet ir mastas. Taikant laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimą reglamentuojančias teisės normas yra užtikrinama abiejų bylos šalių teisių apsauga: jei pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra efektyvios ar pakankamos būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, ieškovas gali prašyti jas pakeisti kitomis, o jeigu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių rūšis ar mastas yra pernelyg varžantys atsakovo interesus, jis gali pateikti prašymą taikyti kitas jo siūlomas laikinąsias apsaugos priemones arba sumažinti jų mastą. Taigi kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi įvertinti, kokie padariniai kiltų ieškovui, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų taikytos, o ieškinys būtų patenkintas, ir kokie padariniai kiltų atsakovui, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų taikytos, o ieškinys – atmestas. Be to, visais atvejais teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, turi įvertinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo, ekonomiškumo principų, proceso šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1205-196/2017).
34. Nagrinėjamu atveju skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, jog nors ieškinio turtinis reikalavimas buvo sumažintas, tačiau išaugus bylinėjimosi išlaidoms, kurių atlyginimas taip pat turi būti užtikrinamas, bendras ieškovės piniginis reikalavimas yra labai artimas taikytų laikinųjų apsaugos priemonių sumai, todėl keisti laikinąsias apsaugos priemones pagrindo taip pat nėra.
35. Įvertinus tai, kas nustatyta anksčiau, sutiktina su atskirojo skundo teiginiu, jog pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimas turi būti užtikrinamas, yra nepagrįsta. Pažymėtina, jog pagrindą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones sudaro naujų aplinkybių atsiradimas ar aplinkybių pasikeitimas, atsiradęs po laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bei lemiantis, jog laikinosios apsaugos priemonės yra neefektyvios ar pažeidžiančios proporcingumo, ekonomiškumo principus. Apeliacinės instancijos teismas mano, jog pirmosios instancijos teismo argumentas, kad bendras ieškovės piniginis reikalavimas yra labai artimas taikytų laikinųjų apsaugos priemonių sumai, nesudarė pagrindo palikti nepakeistą laikinųjų apsaugos priemonių mastą.
36. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad taikomos laikinosios apsaugos priemonės neturi varžyti asmens (asmenų) akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti, turi būti proporcingos siekiamiems tikslams, t. y. teisingumas reikalauja užtikrinti ieškovo ir atsakovo teisėtų interesų pusiausvyrą bei išvengti socialinio gyvenimo nestabilumo, taigi turi būti vertinama ne galimybė, o būtinybė konkrečiu atveju taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Kitu atveju būtų paneigtas laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo išimtinis pobūdis.
37. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šioje proceso stadijoje nėra nustatytas apeliantės nesąžiningumas, siekiant ateityje išvengti galbūt jai nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo, todėl apeliantei taikyti laikinąsias apsaugos priemones šiuo konkrečiu atveju nebuvo pagrindo. Pažymėtina ir tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, nesant objektyvių duomenų apie apeliantės nesąžiningumą, nepagrįstai varžytų apeliantės ūkinę-komercinę veiklą, o toks laikinųjų apsaugos priemonių taikymas prieštarautų ekonomiškumo principui (CPK 145 straipsnio 2 dalis).
38. Ieškovė atsiliepimu į atsakovės atskirąjį skundą, be kita ko, prašo priteisti ieškovei iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
39. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad kol nėra išnagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iš šalių naudai, t. y. kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, priteisti bylinėjimosi išlaidas nėra pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-2019/2018).
40. Nagrinėjamoje byloje dar neegzistuoja visos CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos, todėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas priimant šį procesinį sprendimą yra nesprendžiamas.
41. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).
Dėl bylos procesinės baigties
42. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas mano, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, nes neįvertino, kad nėra vienos iš būtinųjų sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – grėsmės teismo sprendimo įvykdymui. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta atskirasis skundas tenkintinas. Panaikintina Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. gegužės 29 d. nutartis ir klausimas išspręstinas iš esmės – atsakovo prašymas tenkintinas. Panaikintinos Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi atsakovei MB (duomenys neskelbtini) taikytas laikinąsias apsaugos priemones (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 ir 291 straipsniais, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. gegužės 29 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovės prašymą tenkinti.
Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi atsakovei MB (duomenys neskelbtini) taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Išsiųsti šios nutarties patvirtintą kopiją Turto arešto aktų registro tvarkytojui vykdyti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.