- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-16
- Bylos Nr.
- e2A-315-642/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-06643-2018-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erinija Kazlauskienė, Jolanta Gailevičienė, Danutė Žvinklytė, Danutė Žvinklytė
- Atsakovas
- mažosios bendrijos (duomenys neskelbtini), mažajai bendrijai (duomenys neskelbtini)
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini)
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Žvinklytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolantos Gailevičienės, Erinijos Kazlauskienės, Danutės Žvinklytės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės mažosios bendrijos (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) patikslintą ieškinį atsakovei mažajai bendrijai (duomenys neskelbtini) dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 2 000 Eur gauto avanso, 1 300 Eur nuostolių atlyginimą, 76 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, kad 2018 m. kovo 15 d. tarp užsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) ir rangovės mažosios bendrijos (toliau – MB) (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta rangos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau taip pat vadinama – sutartis). Sutarties datoje yra padarytas rašymo apsirikimas, kad sutartis neva sudaryta 2018 m. balandžio 15 d., tačiau pagal sutarties atsiuntimo pasirašyti datą (2018 m. kovo 15 d.) ir pagal sutartį atliktų mokėjimų datą (2018 m. kovo 15 d.) bei kasos pajamų orderyje (duomenys neskelbtini) nurodytą sutarties numerį (Nr. (duomenys neskelbtini) akivaizdu, jog sutartis buvo sudaryta 2018 m. kovo 15 d. Pagal šią sutartį atsakovė įsipareigojo už 3 000 Eur pagaminti ir sumontuoti gelžbetoninį laiptatakį pagal suderintus brėžinius ieškovės (užsakovės) objekte, adresu (duomenys neskelbtini). Sutarties įsigaliojimo momentu buvo apibrėžtas apmokėjimo gavimas pagal atsakovės ieškovei pateiktą išankstinę sąskaitą apmokėjimui ir nuo tokiu būdu apibrėžto sutarties įsigaliojimo momento sutartyje numatyti gaminiai turėjo būti pagaminti ir sumontuoti per 2 savaites (sutarties 1, 2 ir 3 punktai). 2018 m. kovo 15 d. atsakovė atsiuntė užsakovės UAB (duomenys neskelbtini) atstovei pasirašyti rangos sutartį bei 2018 m. kovo 15 d. išankstinę sąskaitą sumokėti visą sutarties kainą – 3 000 Eur, sąskaita buvo apmokėta kitą darbo dieną, t. y. 2018 m. kovo 16 d., kasos pajamų orderis Nr. (duomenys neskelbtini), kasos pajamų orderyje nurodyta paskirtis – „Už laiptatakį pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)“. Ieškovė pažymėjo, kad įvykdyti visus savo įsipareigojimus pagal sutartį atsakovė privalėjo per dvi savaites nuo apmokėjimo gavimo – ne vėliau kaip iki 2018 m. kovo 30 d. Sutarties operatyvus įvykdymas buvo labai svarbi sąlyga užsakovei, kadangi statybos darbai turėjo būti atliekami veikiančiame vandens pramogų ir SPA komplekse. Tačiau atsakovė iki nurodyto termino padarė tik dalį visų darbų, atlikti likusių betonavimo darbų nebeatvyko, atsakovės atstovė į užsakovės telefoninius skambučius nereagavo, todėl atsakovei 2018 m. balandžio 20 d. buvo išsiųsta rašytinė ieškovės pretenzija, kuria atsakovei buvo nustatytas papildomas 7 dienų terminas sutartiniams įsipareigojimams įvykdyti. Po rangovei nustatyto papildomo termino rangos darbams pagal sutartį pabaigti, darbai turėjo būti visiškai užbaigti iki 2018 m. balandžio 27 d. Kadangi per ieškovės nustatytą papildomą terminą sutarčiai tinkamai įvykdyti atsakovė rangos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nevykdė, ieškovė šalių sudarytą 2018 m. kovo 15 d. rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su atsakove nutraukė nuo 2018 m. gegužės 20 d. Pateiktoje 2018 m. balandžio 20 d. pretenzijoje atsakovė buvo informuota, jog rangovei nedelsiant, t. y. 2018 m. balandžio 23 d., nesiėmus tęsti sutartyje numatytų rangos darbų, suėjus ieškovės nustatytam papildomam terminui įvykdyti sutartį, t. y. po 2018 m. balandžio 27 d., užsakovė sudarys sutartį su kitais rangovais sutartyje numatytiems atsakovės neatliktiems darbams atlikti (pabaigti) bei nurodė pasinaudosianti savo teise reikalauti iš tinkamai savo sutartinių įsipareigojimų neįvykdžiusios šalies atitinkamų nuostolių atlyginimo. Kadangi atsakovė iki galo neatliko visų laiptatakio įrengimo darbų, faktiškai pabaigti atsakovės pradėtus ir nebaigtus laiptatakio įrengimo darbus ieškovė buvo priversta samdyti kitus rangovus: remiantis 2018 m. gegužės 2 d. statybos rangos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) rangovė UAB (duomenys neskelbtini) pabaigė laiptų įrengimo darbus, darbų kaina – 1 300 Eur plius PVM. Be to, remiantis 2018 m. gegužės 22 d. statybos rangos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), kita rangovė UAB (duomenys neskelbtini) pagamino ir sumontavo laiptų turėklus, darbų kaina – 3 960 Eur plius PVM. Ieškovė teigė, kad 2018 m. kovo 15 d. sutartis apėmė šalių susitarimą ne tik dėl laiptatakio įrengimo, bet ir laiptų turėklų, kuriuos vėliau įrengė kita rangovė – UAB (duomenys neskelbtini). Tai patvirtina tai, jog atsakovė priėmė iš ieškovės avansinį apmokėjimą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2019 m. spalio 25 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas nutarė priteisti ieškovei UAB (duomenys neskelbtini) iš atsakovės (duomenys neskelbtini), 1 300 Eur nuostolių ir 1 000 Eur sumokėto avanso bei 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos 2 300 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 1 153,64 Eur bylinėjimosi išlaidų, kitą ieškinio dalį atmetė.
4. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje nustatyta, jog atsakovė sutartį įvykdė tik iš dalies, t. y. parengė gelžbetoninio laiptatakio brėžinius, pagamino ir sumontavo laiptų metalines konstrukcijas, tačiau visų darbų nebaigė, t. y. konstrukcijos neužpylė betonu. Atsakovės teigimu, šie darbai nebuvo atlikti dėl pačios ieškovės kaltės, kadangi ji (ieškovė) uždraudė nešti betoną per centrines pastato duris, teigdama, jog tai trukdys ieškovės klientams.
5. Teismo vertinimu, atsakovė neįrodė, kad ieškovė draudė nešti betoną per centrines pastato duris, ir dėl to atsakovė negalėjo pabaigti betonavimo darbų. Šią aplinkybę patvirtina šalių vadovų susirašinėjimo medžiaga, joje nurodoma, kad atsakovė neranda tiekėjų, galinčių anksti ryte atvežti betoną į užsakovės objektą. UAB (duomenys neskelbtini) vadovas 2018 m. balandžio 10 d. siuntė M. B. kontaktus tiekėjo, galinčio atvežti betoną. Šalių susirašinėjimo medžiagoje nėra jokios nuorodos apie (ne)galimumą betoną atgabenti per centrines pastato duris. Teisminio nagrinėjimo metu atsakovės vadovas pripažino, kad jis neturi įrodymų (liudytojų, raštų ir pan.), kurie patvirtintų jo nurodytą aplinkybę. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas vertino, kad atsakovė įvykdė ne visus savo sutartinius įsipareigojimus, todėl jai turi būti taikoma sutartinė atsakomybė.
6. Teismas atkreipė dėmesį į atsakovės argumentus, kad ieškovės elgesys yra neva nesąžiningas, nes ieškovė, net nesulaukusi jos pačios nustatyto sutarties nutraukimo termino pabaigos (2018 m. gegužės 20 d.), taigi, galiojant šalių sudarytai sutarčiai, 2018 m. gegužės 2 d. sudarė statybos rangos sutartį su UAB (duomenys neskelbtini) laiptų konstrukcijos darbams pabaigti. Tačiau teismas pažymėjo, kad atsakovei buvo nustatytas papildomas 7 dienų terminas sutartiniams įsipareigojimams įvykdyti, t. y. ieškovė ragino atsakovę pabaigti rangos darbus. Po rangovei nustatyto papildomo termino rangos darbams pagal sutartį atlikti, minėti darbai vis tiek nebuvo pabaigti. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje esančių įrodymų visuma, padarė išvadą, kad sutartis buvo nutraukta ne dėl atsakovės nurodomos priežasties – šalių nesutarimo dėl betono užpylimo būdo, o dėl ieškovės nurodytos priežasties – atsakovės vengimo užbaigti rangos darbus. Teismas pažymėjo, kad sutarties nutraukimo teisėtumas byloje nėra ginčijamas, t. y. atsakovė nepateikė priešieškinio.
7. Įrodinėdama savo reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo pagrįstumo, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.258 straipsnio 5 dalimi, ieškovė pateikė šalių sudarytą sutartį pakeičiančią sutartį, t. y. 2018 m. gegužės 2 d. statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje rangovė UAB (duomenys neskelbtini) įsipareigojo pabaigti laiptų įrengimo darbus, darbų kaina – 1 300 Eur plius PVM. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog ši rangos sutartis buvo sudaryta dėl darbų, kuriuos pagal rangos sutartį turėjo atlikti atsakovė, tačiau, pažeidusi sutartį, šių darbų neatliko, o atsakovė nepateikė jokių priešingų argumentų bei įrodymų, kad pakeičianti sutartis buvo sudaryta neprotingomis sąlygomis. Remdamasis išdėstytais argumentais, teismas darė išvadą, kad yra pagrindas tenkinti ieškovės reikalavimą ir priteisti ieškovei iš atsakovės 1 300 Eur nuostolių, atsiradusių dėl pakeičiančios sutarties sudarymo, atlyginimą.
8. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovė neįrodė, kad šalys susitarė dėl laiptatakio ir kartu visų laiptų turėklų įrengimo, t. y. visų darbų įrengimo, kuriuos vėliau įrengė kita rangovė – UAB (duomenys neskelbtini). Visų pirma šalių sutartyje konkrečiai nurodyta, kad atsakovė įsipareigoja pagaminti ir sumontuoti gelžbetoninį laiptatakį, o ne laiptus. Kiti ieškovės teikiami įrodymai nėra pakankami tam, kad būtų galima pripažinti, jog šalys susitarė dėl visų laiptų įrengimo.
Šalies argumentai
9. Ieškovė teigė, kad iš viso atsakovė gavo 5 000 Eur avanso, t. y. 3 000 Eur už laiptatakį ir 2 000 Eur už laiptų turėklus. Atsakovas su tuo nesutiko ir paaiškino, kad iš viso pagal šią sutartį ji iš ieškovės gavo 3 000 Eur, t. y. 2017 m. lapkričio 28 d. gavo 2 000 Eur avansą, dėl to išrašė raštelį, po to gavo dar 1 000 Eur, tačiau, pasirašydama kasos pajamų orderį, pasirašė kad gavo 3 000 Eur. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nuomone, šiuo atveju turi būti vertinami oficialūs buhalteriniai dokumentai, kurie patvirtina, kad šalys susitarė dėl rangos darbų dėl 3 000 Eur už laiptatakio įrengimą. Teismo vertinimu, labiau tikėtina, jog atsakovė iš viso gavo 3 000 Eur. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad ieškovės finansinės apyskaitos informacija, jog 2017 m. lapkričio 28 d. išmokėtas 2 000 Eur ir 2018 m. kovo 16 d. 3 000 Eur avansas, nėra vertintina, kadangi ji išrašyta vienašališkai ieškovės.
Žemesnės instancijos teismas
10. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad šioje byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių turėtų būti nukrypstama nuo rungtyniškumo principo, todėl turi būti taikoma bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė: kas teigia, tas įrodinėja. Byloje teismas 2019 m. kovo 6 d. pasiūlė šalims paskirti statybos darbų techninę ekspertizę, tačiau šalys atsisakė tai padaryti. 2019 m. birželio 13 d. ir 2019 m. gegužės 14 d. posėdžių metu pasiūlė šalims pateikti papildomų įrodymų, kurie patvirtintų, kokia yra konkreti atsakovės neatliktų darbų vertė, ir atitinkamai nurodytą sumą atsakovė turėtų grąžinti ieškovei. Atsakovė teigė, kad jos neatliktų darbų, t. y. betono neužpylimo, vertė yra 300 Eur. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, nurodyta suma neatitinka tikrovės, kadangi UAB (duomenys neskelbtini) nurodytus darbus atliko už 1 300 Eur. Įvertinus tai, kad atsakovė specializuojasi laiptų gamyboje, be to, veiklą vykdo kaip mažoji bendrija, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovė galėjo šiuos darbus atlikti pigiau, todėl įvertino, kad atsakovė neatliko darbų už 1 000 Eur ir šią sumą atsakovė privalo grąžinti ieškovei kaip be pagrindo įgytą turtą (CK 6.237 straipsnis).
11. Spręsdamas klausimą dėl delspinigių atlyginimo, pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovė, remdamasi tuo, kad šalių sudarytos rangos sutarties 7 punkte yra numatyta atsakovės atsakomybė už vėlavimą atlikti sutartyje numatytus darbus (už kiekvieną uždelstą dieną skaičiuojant po 0,05 proc. dydžio delspinigius), prašė priteisti iš atsakovės 76 Eur delspinigių. CK 6.73 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, kai pareiškiamas reikalavimas atlyginti nuostolius, netesybos (t. y. ir delspinigiai) įskaitomos į nuostolių atlyginimą (analogiška taisyklė – CK 6.258 straipsnio 2 dalyje). Tais atvejais, kai nuostolių suma didesnė nei sutartimi nustatytos netesybos, pagal CK 6.73 straipsnio 1 dalį, priteisiamas nuostolių atlyginimas, apimantis įskaitomą netesybų sumą. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovės reikalavimas priteisti delspinigius negali būti patenkintas, kadangi jų dydis (76 Eur) yra mažesnis už priteistus nuostolius (1 300 Eur) ir grąžintą avansą (1 000 Eur).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
12. Atsakovė (duomenys neskelbtini) (toliau – apeliantė) apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
12.1. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas patikslintus ieškovės reikalavimus ir nustatęs, kad ieškovė sumokėjo atsakovui 3 000 Eur už gelžbetoninio laiptatakio pagaminimą, turėjo pasisakyti dėl to, ar atsakovė sutartyje nurodytus darbus atliko. Atsakovė nuosekliai laikėsi pozicijos, kad ji nesutinka su ieškovės teiginiu, kad buvo atlikta tik 30 procentų sutartyje numatytų darbų. Atsakovė parengė gelžbetoninio laiptatakio brėžinius, pagamino ir sumontavo laiptų metalines konstrukcijas, nupirko betoną ir buvo pasiruošusi jį atvežti bei sumontuoti laiptatakį. Tačiau, planuojant atlikti betono pylimo darbus, ieškovė nurodė, kad negalima nešti betono per centrines pastato duris, nes tai trukdys ieškovės klientams.
12.2. Apeliantė pažymėjo, kad, derinant minėtus klausimus, ieškovė pateikė pretenziją, kurioje, net nepasisakiusi dėl minėtų betono pylimo darbų, nustatė itin trumpus terminus ir net pažymėjo, kad nelaukus įstatymo numatyto termino dėl sutarties nutraukimo, sudarys sutartį su naujais rangovais. Ieškovės elgesys, kai ieškovė, net nesulaukusi jos pačios nustatyto sutarties nutraukimo termino pabaigos (2018 m. gegužės 20 d.), taigi galiojant šalių sudarytai sutarčiai, 2018 m. gegužės 2 d. sudarė statybos rangos sutartį su UAB (duomenys neskelbtini) dėl laiptų konstrukcijos darbų, negali būti laikomas sąžiningu ir atitinkančiu įstatymo keliamus reikalavimus. Todėl, nors atsakovė neneigė, kad darbų nepabaigė (atsakovės vertinimu, nebaigtų darbų kaina sudaro apie 300 Eur), tačiau taip nutiko dėl pačios ieškovės kaltės ir ieškovė turi prisiimti dėl tokių veiksmų atsiradusius padarinius.
12.3. Be to, bylos duomenys patvirtina, kad UAB (duomenys neskelbtini) atliko ne tik betonavimo darbus, bet ir kitus darbus. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad „1 300 Eur nuostoliai atsirado dėl pakeičiančios sutarties sudarymo“, yra nepagrįsta. Taip pat neaišku, kaip teismas nustatė, kad atsakovė neatliko darbų už 1 000 Eur ir kodėl šią sumą priteisė kaip be pagrindo gautą turtą. Ieškovės nurodytos išlaidos už darbus, kurie nebuvo aptarti šalių sudarytoje rangos sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), niekaip priežastiniu ryšiu nėra susijusios su šalių santykiais dėl jų sudarytos rangos sutarties. Atsakovė atliko didžiąją dalį darbų, dėl kurių kokybės ieškovė jokių pretenzijų nereiškė. Likę betono pylimo darbai nebuvo atlikti dėl pačios ieškovės kaltės. Kadangi ieškovė neįrodė būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, todėl tenkinti ieškinį nebuvo teisinio pagrindo.
12.4. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu prašė atsižvelgti į ieškovės elgesį, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Tačiau, nors ieškovė bylos nagrinėjimo metu sumažino savo reikalavimus, pirmosios instancijos teismas į tai neatsižvelgė ir jokių argumentų dėl to nepateikė. Todėl nėra pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškinys tenkintas 68,12 procentine išraiška. Pirmosios instancijos teismo veiksmai, priteisiant iš atsakovės išlaidas (kurios susidarė ieškovui nepagrįstai pareiškus piniginius reikalavimus), yra visiškai nepagrįsti ir neatitinka nei protingumo, nei sąžiningumo, nei teisingumo kriterijų.
Atsiliepimas
13. Ieškovė UAB (duomenys neskelbtini) pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliantės MB (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą atmesti ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. spalio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:
13.1. Ieškovė UAB (duomenys neskelbtini) niekada nesudarė kliūčių atsakovei MB (duomenys neskelbtini) vykdyti savo įsipareigojimus ir kuo greičiau bei kokybiškiau pabaigti statybos darbus, nes ieškovė pati buvo labiausiai suinteresuota tokių darbų operatyviu ir sklandžiu įvykdymu.
Šalies argumentai
13.2. Ieškovė pažymėjo, jog atsakovė be deklaratyvių paaiškinimų niekaip savo teiginių apie realų pasirengimą vykdyti sutartį, tam reikiamų medžiagų (betono) pirkimą ir pan. niekaip neįrodinėjo ir neįrodinėja. Atsakovės teikti pareiškimai yra nepagrįsti ir neatitinkantys tikrovės.
13.3. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsakovė byloje niekaip neįrodė, kad ieškovė draudė nešti betoną per centrines pastato duris, ir dėl to atsakovė negalėjo pabaigti betonavimo darbų, ir tokių teismo išvadų nepagrįstumo atsakovė savo apeliaciniame skunde, išskyrus tuos pačius teismo jau atmestus deklaratyvius teiginius, byloje neįrodė. Ieškovės nuomone, nėra pagrindo nesutikti su šiais pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir išvadomis.
13.4. Nors apeliantė savo skunde teigia, jog „bylos duomenys patvirtina, kad UAB (duomenys neskelbtini) atliko ne tik betonavimo darbus, bet ir kitus darbus“, todėl teismas neva nepagrįstai priėjo prie išvados, kad tinkamai rangos sutarties neįvykdžiusi atsakovė atsako už visus ieškovės nuostolius dėl pakeičiančios sutarties su UAB (duomenys neskelbtini) sudarymo – 1 300 Eur, tačiau apeliantė niekaip nepaaiškino, kokie konkrečiai pakeičiančios rangos sutarties su UAB (duomenys neskelbtini) pagrindu atlikti darbai yra nesusiję su statybos rangos darbais, kuriuos privalėjo atlikti pati atsakovė.
13.5. Ieškovė nurodė, kad į bylą buvo pateiktas UAB (duomenys neskelbtini) rašytinis paaiškinimas teismui, jog ankstesnės rangovės sumontuotos metalinės laiptų konstrukcijos buvo nekokybiškai padengtos agresyviai aplinkai nepritaikytais dažais, matėsi daug nepadengto metalo, todėl, turėdamas užtikrinti, jog jo paties atliekami darbai būtų atlikti tinkamai, naujasis rangovas buvo priverstas metalinę konstrukciją iš naujo padengti atitinkamos klasės dažais ir tik tada pilti betoną.
13.6. Ieškovė pažymėjo, kad nors apeliantė kaltina ieškovę nesąžiningu elgesiu, pastarajai sudarant sutartį su kitu rangovu, UAB (duomenys neskelbtini), tačiau apeliantė nepagrindžia, kokią teisinę reikšmę jos nurodomos pastarosios „aplinkybės“ turi byloje nagrinėjamo ginčo išsprendimui ir (ar) šalina atsakovės atsakomybę dėl šalių sutartinių įsipareigojimų netinkamo vykdymo.
13.7. Ieškovė nurodo, kad nors 2018 m. kovo 15 d. sutartį pakeičianti rangos sutartis su UAB (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta formaliai dar nesant pasibaigusiam terminui nutraukti pradinę rangos sutartį (terminas suėjo 2018 m. gegužės 20 d.), tačiau faktiškai pakeičiančioji rangos sutartis buvo pradėta vykdyti tik pasibaigus 2018 m. kovo 15 d. rangos sutarties nutraukimo terminui. Kaip matoma iš UAB (duomenys neskelbtini) rašytinio paaiškinimo teismui, darbus užsakovės UAB (duomenys neskelbtini) objekte ši įmonė atliko 2018 m. gegužės 22–31 dienomis, t. y. jau esant pasibaigus pradinei sutarčiai su atsakove.
13.8. Ieškovės nuomone, pirmosios instancijos teismas aiškiai pagrindė savo priimamo sprendimo motyvus ir nėra jokio pagrindo apeliantės nurodytais motyvais sprendimą keisti ar naikinti. Spręsdamas dėl to, kokia dalis 2018 m. kovo 16 d. kasos pajamų orderio Nr. 13 pagrindu gauto 3 000 Eur avansinio apmokėjimo rangovės MB (duomenys neskelbtini) turi būti grąžinta užsakovei UAB (duomenys neskelbtini), rangovei neatlikus dalies rangos darbų, teismas kaip orientaciniu kriterijumi vadovavosi kito rangovo, pabaigusio atsakovės nepabaigtus darbus, analogiškų darbų atlikimo kaina. Ieškovė atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas šias aplinkybes netgi vertino apeliantei (atsakovei) palankesniu būdu – įvertinęs tai, jog atsakovė specializuojasi laiptų gamyboje, be to, veiklą vykdo kaip mažoji bendrija, teismo vertinimu, atsakovė galėjo šiuos darbus atlikti pigiau nei kita rangovė UAB (duomenys neskelbtini) t. y. ketvirtadaliu mažesne kaina (1 000 Eur), nei šiuos darbus atliko UAB (duomenys neskelbtini) (1 300 Eur).
13.9. Atsižvelgiant į teismo patenkinto ieškinio sumą, ieškovės nuomone, nėra pagrindo nesutikti su teismo išvadomis dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, o atsakovės apeliacinio skundo argumentai ir reikalavimai nesudaro pagrindo pripažinti teismo išvadų dėl šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nepagrįstomis.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.
15. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, tai, kad ieškovės ir atsakovės (apeliantės) atstovai dalyvavo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.
16. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies tenkintas ieškovės reikalavimas dėl avanso, nuostolių, delspinigių priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
17. CK 6.644 straipsnio 1 dalyje rangos sutartis apibrėžta kaip sutartis, kuria viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Rangos sutarties esmę sudaro tai, kad rangovas įsipareigoja savo rizika atlikti tam tikrą darbą ir jo rezultatą perduoti užsakovui, o užsakovas privalo priimti darbų rezultatą ir už jį apmokėti.
18. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad 2018 m. kovo 15 d. tarp užsakovės UAB (duomenys neskelbtini) ir rangovės (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta rangos sutartis Nr. 180415, kuria atsakovė įsipareigojo už 3 000 Eur pagaminti ir sumontuoti gelžbetoninį laiptatakį pagal suderintus brėžinius užsakovės objekte, esančiame (duomenys neskelbtini) . Sutarties įsigaliojimo momentu buvo apibrėžtas mokėjimo gavimas pagal atsakovės ieškovei pateiktą išankstinę sąskaitą, ir nuo tokiu būdu apibrėžto sutarties įsigaliojimo momento sutartyje numatytą gaminį atsakovė turėjo pagaminti ir sumontuoti per 2 savaites. 2018 m. kovo 16 d. kasos pajamų orderiu Nr. 13 ieškovė atsakovei sumokėjo sutartą darbų kainą – 3 000 Eur, tačiau atsakovė per rangos sutartyje numatytą terminą padarė tik dalį visų darbų, o atlikti likusių laiptatakio betonavimo darbų nebeatvyko.
19. Ieškovė iš esmės savo reikalavimą grindė aplinkybėmis, kad atsakovė laiku neatliko rangos sutartyje nustatytų darbų, dėl to ieškovė nutraukė sutartį su atsakove ir, teikdama patikslintą ieškinį, reikalavo priteisti iš atsakovės 2 000 Eur gauto avanso, 1 300 Eur nuostolių atlyginimo, 76 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas.
20. Teikdama apeliacinį skundą, atsakovė nurodė, kad 2018 m. kovo 15 d. rangos sutartis tarp ieškovės ir atsakovės, pagal kurią turėjo būti įrengtas gelžbetoninis laiptatakis iš ieškovės vandens komplekso baseinų zonos (pirmo aukšto) į antrame pastato aukšte esančią SPA zoną, nebuvo įvykdyta „dėl pačios ieškovės kaltės ir ieškovė turi prisiimti dėl tokių veiksmų atsiradusius padarinius“.
21. Apeliacinės instancijos teismas tokius apeliantės argumentus vertina kritiškai. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad atsakovė neįrodė, jog ieškovė draudė nešti betoną per centrines pastato duris, ir dėl to atsakovė negalėjo pabaigti betonavimo darbų. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, šią aplinkybę patvirtina šalių vadovų susirašinėjimo medžiaga, kurioje nėra jokios nuorodos apie (ne)galimumą betoną atgabenti per centrines pastato duris. Be to, pirmosios instancijos teisminio nagrinėjimo metu atsakovo vadovas pripažino, kad jis neturi įrodymų (liudytojų, raštų ir pan.), kurie patvirtintų jo nurodytą aplinkybę apie tai, kad ieškovė nesuteikė galimybės atsinešti betoną ir pabaigti atlikti betonavimo darbus. Atsižvelgiant į aplinkybes, kad nagrinėjami ginčo statybos rangos darbai buvo atliekami veikiančiame užsakovo vandens ir sveikatinimo centre (duomenys neskelbtini) (esančiame (duomenys neskelbtini) t. y. darbai buvo atliekami klientų lankomose patalpose, apeliacinės instancijos teismas turi pagrindo tikėti atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytais argumentais, jog ieškovė ne tik kad neturėjo jokio suinteresuotumo vilkinti statybos darbus, sudaryti kliūtis rangovui užpilti betonu sumontuotą metalinę laiptų konstrukciją, bet pati nuolat ieškojo atsakovės ir ragino kuo greičiau pabaigti statybos darbus.
22. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į apeliantės nurodytus argumentus, jog ji nupirko betoną ir buvo pasiruošusi jį atvežti bei sumontuoti laiptatakį, tačiau nei pirmosios instancijos teisme, nei teikdama apeliacinį skundą, atsakovė byloje nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių šiuos deklaratyvius teiginius. Atsakovė niekaip neįrodė savo teiginių apie realų pasirengimą vykdyti sutartį, tam reikiamų medžiagų (betono) pirkimą ir pan.
23. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas apeliantės argumentus, kad šalių sudaryta rangos sutartis neįvykdyta dėl ieškovės kaltės, laiko esant nepagrįstais ir neatitinkančiais tikrovės.
24. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog atsakovė sutartį įvykdė tik iš dalies, t. y. parengė gelžbetoninio laiptatakio brėžinius, pagamino ir sumontavo laiptų metalines konstrukcijas, tačiau visų darbų nebaigė, t. y. konstrukcijos neužpylė betonu. Šios aplinkybės niekaip neginčijo ir pati atsakovė. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nesant nustatytos užsakovės kaltės dėl to, kad sutartinė prievolė neįvykdyta arba neįvykdyta tinkamai, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nėra ir jokio pagrindo atleisti atsakovę MB (duomenys neskelbtini) nuo atsakomybės už pačios rangovės pripažįstamą sutartinės prievolės neįvykdymą ir ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) ieškinį visiškai atmesti, kaip to savo skunde reikalauja apeliantė.
25. Apeliacinį skundą atsakovė grindžia ir tokiais argumentais, kad atsakovės neatliktus (ne iki galo atliktus) darbus atlikusi kita rangovė UAB (duomenys neskelbtini) neva atliko ne tik tuos rangos darbus, kuriuos pagal ginčo rangos sutartį turėjo atlikti atsakovė, todėl, apeliantės teigimu, teismas nepagrįstai priteisė ieškovei visus šios patirtus nuostolius dėl pakeičiančios sutarties sudarymo.
26. Reikalavimai, keliami pakeičiančiai sutarčiai, ir kriterijai, kvalifikuojantys šią sutartį, yra nustatyti CK 6.258 straipsnio 5 dalyje. Pagal šią materialiosios teisės normą, jeigu šalis nutraukė sutartį dėl to, kad kita šalis ją pažeidė, ir per protingą terminą sudarė nutrauktą sutartį pakeičiančią sutartį, tai ji turi teisę reikalauti iš sutartį pažeidusios šalies kainų skirtumo bei kitų vėliau atsiradusių nuostolių atlyginimo.
27. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad faktiškai pabaigti atsakovės pradėtus ir nebaigtus laiptatakio įrengimo darbus ieškovė buvo priversta samdyti kitą rangovę UAB (duomenys neskelbtini), kuri, remiantis 2018 m. gegužės 2 d. statybos rangos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), pabaigė laiptų įrengimo darbus, darbų kaina – 1 300 Eur plius PVM.
28. Įrodinėdama savo reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo pagrįstumą, ieškovė pateikė sudarytą pakeičiančią sutartį, nurodė objektyvias aplinkybes, lėmusias būtinybę sudaryti šią sutartį, tuo tarpu atsakovė, tiek atsikirsdama į ieškinį, tiek teikdama apeliacinį skundą, jokių priešingų argumentų bei įrodymų, kad pakeičianti sutartis nebuvo sudaryta protingomis sąlygomis, nepateikė (CPK 178 straipsnis). Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėjo prie išvados, kad tinkamai rangos sutarties neįvykdžiusi atsakovė atsako už visus ieškovės nuostolius dėl pakeičiančios sutarties su UAB (duomenys neskelbtini) sudarymo – 1300 Eur, tačiau apeliantė nepateikė jokių objektyvių duomenų, kokie konkrečiai pakeičiančios rangos sutarties su UAB (duomenys neskelbtini) pagrindu atlikti darbai yra nesusiję su statybos rangos darbais, kuriuos privalėjo atlikti pati atsakovė.
29. Kaip matyti iš byloje pateiktos 2018 m gegužės 2 d. statybos rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sudarytos tarp užsakovės UAB (duomenys neskelbtini) ir rangovės UAB (duomenys neskelbtini), pastaroji įmonė įsipareigojo pabaigti sumontuoti iš 1-ojo aukšto baseinų ir pirčių erdvės į 2-ą aukštą SPA zonoje laiptų konstrukciją, laiptų konstrukciją padengti C5 klasės dažais, atlikti laiptų betonavimo darbus su C30/37-XC4-C10.20-16-S2 klasės betonu, paruošti laiptus dažymo darbams – padengti laiptų konstrukciją „Knauf“ gruntu „Betokontakt“. Be to, į bylą buvo pateiktas UAB (duomenys neskelbtini) rašytinis paaiškinimas teismui, jog ankstesnės rangovės sumontuotos metalinės laiptų konstrukcijos dažais buvo padengtos nekokybiškai, matėsi daug nepadengto metalo, todėl, turėdamas užtikrinti, jog jos pačios atliekami darbai būtų atlikti tinkamai, naujoji rangovė buvo priversta metalinę konstrukciją iš naujo padengti atitinkamos klasės dažais, ir tik tada pilti betoną.
30. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad šalių sudarytoje 2018 m. kovo 15 d. rangos sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovė įsipareigojo už 3 000 Eur užmokestį pagaminti ir sumontuoti gelžbetoninį laiptatakį pagal suderintus brėžinius, nebuvo konkretizuota, kokie darbai apima laiptatakio pagaminimo ir sumontavimo darbus. Tačiau pati rangos sutarties esmė ir šalių joje sutartas galutinis rezultatas lemia, kad rangos darbus atliekanti rangovė privalo tinkamai atliktų visus tarpinius darbus (įskaitant metalinės konstrukcijos tvirtumą, jos padengimą tinkamais užsakovės objekto aplinkai dažais), kad gaminys – laiptatakis būtų be trūkumų ir tinkamas naudoti pagal paskirtį. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią; sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 straipsnio 1 dalis).
31. Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovės teiginiai, neva rangovė UAB (duomenys neskelbtini) atliko „kitus darbus“, kurie niekaip priežastiniu ryšiu nėra susiję su šalių santykiais dėl jų sudarytos rangos sutarties, atmestini kaip nepagristi ir neįrodyti. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad UAB (duomenys neskelbtini) atliko ieškovei darbų, kurių nebaigė atsakovė už 1300 Eur plius PVM.
32. Apeliaciniame skunde atsakovė nesąžiningu vadina ieškovės elgesį, kai ieškovė, nesulaukusi įstatyme numatyto termino sutarties nutraukimui, sudarė sutartį su kita rangove, pakeičiančią sutartį dėl atsakovės neatliktų rangos darbų atlikimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad šiuo atveju sutarties nutraukimo teisėtumas byloje nėra ginčijamas, t. y. atsakovė nepateikė priešieškinio. Be to, pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, jog atsakovei buvo nustatytas papildomas 7 dienų terminas sutartiniams įsipareigojimams įvykdyti, t. y. ieškovė ragino atsakovę pabaigti rangos darbus, tačiau ir po rangovei nustatyto papildomo termino rangos darbai pagal sutartį nebuvo pabaigti. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytus argumentus, kad nors 2018 m. kovo 15 d. sutartį pakeičianti rangos sutartis su UAB (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta formaliai dar nesant pasibaigusiam terminui nutraukti pradinę rangos sutartį (kuris suėjo 2018 m. gegužės 20 d.), tačiau faktiškai pakeičiančioji rangos sutartis buvo pradėta vykdyti tik pasibaigus šalių rangos sutarties nutraukimo terminui, nes, kaip matyti iš UAB (duomenys neskelbtini) rašytinio paaiškinimo teismui, darbus užsakovės UAB (duomenys neskelbtini) objekte ši įmonė atliko 2018 m. gegužės 22–31 dienomis, t. y. jau esant pasibaigus pradinei sutarčiai su atsakove.
33. Teikdama apeliacinį skundą, atsakovė nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovė neatliko darbų už 1 000 Eur ir, apeliantės nuomone, teismas nepagrįstai šią sumą priteisė iš atsakovės kaip be pagrindo gautą turtą.
34. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje pateiktus duomenis, įvertinęs oficialius buhalterinius dokumentus, pagrįstai konstatavo, kad šalys susitarė dėl rangos darbų už 3 000 Eur ir būtent šią sumą atsakovė gavo iš ieškovės, išrašant 2018 m. kovo 16 d. kasos pajamų orderį Nr. 13. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą, kokia dalis minėtu kasos pajamų orderiu gauto 3 000 Eur avansinio apmokėjimo turi būti grąžinta užsakovei UAB (duomenys neskelbtini), rangovei MB (duomenys neskelbtini) neatlikus dalies rangos darbų, teismas kaip orientaciniu kriterijumi vadovavosi kitos rangovės UAB (duomenys neskelbtini), pabaigusios atsakovės nepabaigtus darbus, analogiškų darbų atlikimo kaina.
35. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad byloje pirmosios instancijos teismas 2019 m. kovo d. pasiūlė šalims paskirti statybos darbų techninę ekspertizę, tačiau šalys atsisakė tai padaryti. 2019 m. birželio 13 d. ir 2019 m. gegužės 14 d. posėdžių metu pasiūlė šalims pateikti papildomų įrodymų, kurie patvirtintų, kokia yra konkreti atsakovės neatliktų darbų vertė, tačiau byloje objektyvių įrodymų, už kokią sumą nebuvo atlikta dalis rangos darbų pagal šalių rangos sutartį, nebuvo pateikta.
36. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į byloje atsakovės pateiktą 2018 m. birželio 20 d. sąmatą, kuria atsakovė grindžia gelžbetoninio laiptatakio su aikštele gaminimo, montavimo, betonavimo darbų kainą. Pažymėtina, kad į betonavimo darbų sąmatą nėra įtraukta dalis darbų (metalinių konstrukcijų dažymas specialiais dažais), o dviejų darbuotojų keturių valandų betono lyginimo, vibravimo darbo užmokestis įvertintas tik 100 Eur, betono transportavimo paslaugos į Kretingos rajoną – 46 Eur. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tokius atsakovės skaičiavimus vertino kritiškai, kaip neatitinkančius tikrovės. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, atsakovės nurodyta 300 Eur vertės neatliktų darbų suma neatitinka tikrųjų rinkos kainų ir ekonominės realybės.
37. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į atsakovės teiginius, kad jos neatliktų darbų suma yra 300 Eur, į tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) nurodytus darbus atliko už 1 300 Eur, pažymėjęs aplinkybę, jog atsakovė specializuojasi laiptų gamyboje, be to, veiklą vykdo kaip mažoji bendrija, pagrįstai priėjo prie išvados, jog atsakovė galėjo šiuos darbus atlikti pigiau nei UAB (duomenys neskelbtini), t. y. atsakovė neatliko darbų už 1000 Eur, ir šią sumą, kaip be pagrindo įgytą turtą (CK 6.237 straipsnis), priteisė ieškovei iš atsakovės.
38. CK 6.258 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu šalis nutraukė sutartį dėl to, jog kita šalis ją pažeidė, ir per protingą terminą sudarė nutrauktą sutartį pakeičiančią sutartį, tai ji turi teisę reikalauti iš sutartį pažeidusios šalies kainų skirtumo bei kitų vėliau atsiradusių nuostolių atlyginimo. Šioje normoje įtvirtintas specifinis nuostolių skaičiavimo būdas atvejams, kai kreditorius sudaro naują pakeičiančiąją sutartį su kitu skolininku vietoj pirminio skolininko neįvykdytos sutarties.
39. Teisės doktrinoje taip pat nurodoma, kad įrodyti, jog pakeičiančioji sutartis sudaryta protingomis sąlygomis ir per protingą terminą, tenka šią sutartį sudariusiai nukentėjusiai šaliai. Ši pozicija grindžiama tuo, kad nukentėjusi šalis turi sugebėti pagrįsti tai, jog sudarė pakeičiančiąją sutartį protingai ir siekė sukelti kiek įmanoma mažiau nuostolių pradinę sutartį pažeidusiam kontrahentui. Taip yra užtikrinama, kad nukentėjusi šalis nepiktnaudžiaus teise sudaryti pakeičiančiąją sutartį, kartu nedarydama žalos sutarties neįvykdžiusiam kontrahentui (Vogenauer, Ed. S. Commentary on the UNIDROIT Principles of International Commercial Contracts (PICC). Second ed. Oxford university press, 2015, p. 1001).
40. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teisei į nuostolių, atsiradusių dėl pakeičiančiosios sutarties sudarymo, atlyginimą įgyti yra būtinos šios sąlygos: 1) pradinė sutartis turi būti nutraukta nukentėjusios šalies; 2) ši sutartis turi būti nutraukta dėl kitos šalies padaryto pažeidimo (neįvykdymo); 3) nukentėjusi šalis turi sudaryti pakeičiančiąją sutartį su trečiuoju asmeniu; 4) pakeičiančioji sutartis turi būti sudaryta per protingą terminą. Esant šių sąlygų visetui, nukentėjusi šalis gali reikalauti iš pradinio kontrahento (sutartį pažeidusios šalies) tarp pradinės ir pakeičiančiosios sutarties esančio kainų skirtumo bei kitų vėliau atsiradusių nuostolių atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464-687/2017, 25 punktas).
41. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pirmos instancijos teismas teisingai konstatavo, kad UAB (duomenys neskelbtini) atliko ieškovei darbų, kurių nebaigė atsakovė už 1300 Eur plius PVM. Pirmos instancijos teismas, priteisdamas iš atsakovės ieškovei 1300 Eur, taikė CK 6.258 straipsnio 5 dalies normą, reglamentuojančią kitų vėliau atsiradusių nuostolių atlyginimą. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju netaikytina teisės norma, reglamentuojanti kitų vėliau atsiradusių nuostolių atlyginimą, nes ieškovė net neįrodinėjo vėliau galimai atsirasiančių nuostolių atlyginimą. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nagrinėjamu atveju taikytina CK 6.258 straipsnio 5 dalies norma, reglamentuojanti ieškovės teisę reikalauti iš sutartį pažeidusios šalies kainų skirtumo. Kainų skirtumą sudaro 300 Eur, t.y. iš 1300 Eur, kuriuos ieškovė sumokėjo UAB (duomenys neskelbtini) atimant 1000 Eur, kuriuos pirmos instancijos teismas priteisė kaip atsakovės neatliktus darbus, kaip be pagrindo įgytą turtą.
42. Teisėjų kolegijos nuomone, apeliantė nepagrįstai tvirtina, kad byloje nenustatytos visos civilinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime išsamiai išdėstė, kokių faktinių duomenų pagrindu ir kokiu juridiniu pagrindu vadovaudamasis nustatė būtinas civilinės atsakomybės sąlygas. Su pirmosios instancijos teismo išvadomis teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti, nes apeliacinio skundo argumentai jų teisėtumo ir pagrįstumo nepaneigia. Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda už sutartinės prievolės neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1 dalis). Sutartinės prievolės neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas nėra preziumuojamas (CK 6.246 straipsnis, 6.256 straipsnis), todėl ginčo atveju jį privalo įrodyti ieškovas, reikalaujantis taikyti sutartinę civilinę atsakomybę. Skolininko kaltė, kaip sutartinės civilinės atsakomybės prielaida, yra preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Kaip jau minėta, byloje padaryta pagrįsta išvada, kad minėta rangos sutartis nutraukta dėl atsakovės padaryto jos pažeidimo. Byloje surinkti įrodymai, kurių turinio iš esmės neginčija ir apeliantė, patvirtina, kad atsakovė neatliko visų darbų pagal šalių pasirašytą rangos sutartį, dėl rangovės (atsakovės) kaltės buvo pažeistas rangos sutarties terminas numatytiems darbams atlikti, ieškovė dėl sutarties pažeidimo turėjo nutraukti rangos sutartį, sudaryti sutartį su kita rangove likusiai darbų apimčiai, dėl to patyrė nuostolių.
43. Civilinės atsakomybės taikymui svarbu, kad būtų priteisiamos tik tos išlaidos, kurios yra būtinos realiam kreditoriaus turtinės padėties atkūrimui, priežastiniu ryšiu susijusios su žalos padarymu bei patikimai įrodytos. Be to, jos turi būti protingos ir pagrįstos. Kasacinio teismo išaiškinta, kad nuostolius išlaidų forma apibūdina tokie požymiai: realumas, būtinumas ir protingumas (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2004; 2008 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, ieškovė padarytų nuostolių dydį įrodė byloje ištirtais ir sprendime nurodytais rašytiniais įrodymais, kurių turinio ir patikimumo apeliantė nenuginčijo. Teismo priteistas nuostolių dydis realumo, būtinumo ir protingumo kriterijus atitinka.
Dėl bylos procesinės baigties
44. Įvertinusi visus apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog kiti argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).
45. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra keistinas, t.y. vietoje priteisto 1 300 Eur nuostolių atlyginimo priteistinas ieškovei UAB (duomenys neskelbtini) iš atsakovės MB (duomenys neskelbtini) 300 Eur kainų skirtumas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
46. Pakeitus teismo sprendimą, perskirstomos pirmosios instancijos teisme šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos.
47. Remiantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
48. Pagal CPK 88, 93, 98 straipsnius, teismas, spręsdamas klausimą dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, turi pirmiausia nustatyti: 1) ar šios išlaidos patirtos (CPK 88 straipsnis); 2) pagal išvardytus reikalavimus nustatyti jų dydį, o ne vien vadovautis atliktais mokėjimais (CPK 98 straipsnis); 3) nustatytą bylinėjimosi išlaidų sumą paskirstyti pagal bylos nagrinėjimo rezultatus (CPK 93 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad visais atvejais, priteisiant išlaidas už teisinę advokato ar advokato padėjėjo pagalbą, yra taikomas ir realumo kriterijus, t. y., kad šiems asmenims už suteiktas pirmiau nurodytas teisines paslaugas yra sumokėta ir bylą laimėjusi šalis patyrė atstovavimo civiliniame procese išlaidas bei įstatymo nustatyta tvarka teismui pateikė tai patvirtinančius įrodymus (CPK 98 straipsnis). Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad tokiais atvejais išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2017 m. sausio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2017, 10 punktas).
49. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje ieškovė, siekdama apginti savo teises ir teisėtus interesus, buvo priversta pateikti teismui ieškinį ir patyrė bylinėjimosi išlaidas. Teisėjų kolegija, vertindama nustatytas aplinkybes teisinių paslaugų kompleksiškumo aspektu bei ieškovės prašytų išlaidų už advokato teisinę pagalbą dydį (2 141 Eur), mano, kad pagrindo mažinti ieškovei iš atsakovės priteistų bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą dydį nėra.
50. CPK 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog žyminis mokestis – viena iš bylinėjimosi išlaidų rūšių. Į bylą pateiktas ieškovės mokėjimo nurodymas patvirtina, kad ieškovė, teikdama ieškinį pirmosios instancijos teismui, sumokėjo 121 Eur dydžio žyminį mokestį. Ieškovė ieškinį patikslino, sumažindama ieškinio reikalavimus, todėl atitinkamai sumažėjo ir už ieškinį mokėtinas žyminis mokestis – 76 Eur.
51. CPK 93 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė turėjo 2 141 Eur teisinės pagalbos (atstovavimo) išlaidų. Kadangi, ieškinį patenkinus iš dalies, patenkinta 38,51 proc. ieškinio reikalavimo, ieškovei iš atsakovės pirmosios instancijos teisme priteistina 824,50 Eur teisinės pagalbos išlaidų ir atitinkamai 29 Eur žyminio mokesčio. Atsakovė turėjo 1 000 Eur teisinės pagalbos (atstovavimo) išlaidų, be to atsakovė sumokėjo 38 Eur žyminį mokestį už atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Atsižvelgiant į atmestų reikalavimų dalį, atsakovei iš ieškovės priteista 61,49 proc. jos patirtų teisinės pagalbos išlaidų – 614,90 Eur bei 38 Eur žyminio mokesčio už atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Atlikus tarpusavio vienarūšių reikalavimų (piniginių) įskaitymą (29 Eur +824,50 Eur) – (614,90 Eur+ 38 Eur) = 1153,64 Eur), iš atsakovės ieškovei priteistina 200,60 Eur.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
52. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas reglamentuojamas CPK 93 straipsnyje. Vadovaujantis šio straipsnio 1 dalimi, nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 93 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
53. Ieškovė nepateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių dokumentų, todėl klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ieškovei nespręstinas.
54. Atsakovė pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme – 1 000 Eur. Apeliacinį skundą tenkinus iš dalies, atsakovės apeliacinio skundo reikalavimų patenkinta 43,48 proc., todėl atitinkamai atsakovei iš ieškovės priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas apeliacinės instancijos teisme – 434,80 Eur.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. spalio 25 d. sprendimą pakeisti, t.y. vietoje priteisto 1300 Eur nuostolių atlyginimo, priteisti ieškovei UAB (duomenys neskelbtini) iš atsakovės MB (duomenys neskelbtini) 300 Eur kainų skirtumą.
Priteisti iš atsakovės MB (duomenys neskelbtini) ieškovei UAB (duomenys neskelbtini) 200,60 Eur (du šimtus eurų šešiasdešimt centų) bylinėjimosi išlaidų turėtų pirmosios instancijos teisme.
Priteisti iš ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) atsakovei MB (duomenys neskelbtini) 434,80 Eur (keturis imtus trisdešimt keturis eurus aštuoniasdešimt centų) bylinėjimosi išlaidų turėtų apeliacinės instancijos teisme.