Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Justo Namavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aivos Survilienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Jaunučio Vailionio, nuteistojo R. L. gynėjos advokatės Neringos Grubliauskienės ir nuteistojo R. N. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 26 d. nuosprendžio, kuriuo:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, 2 metų laisvės apribojimo bausme;

- pagal BK 260¹ straipsnio 5 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, 2 metų laisvės apribojimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę, ir D. L. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 metų laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį per bausmės vykdymo laiką: 1) būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 21.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose; 2) dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalimi, 71 straipsniu, D. L. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 15 MGL (750 Eur) įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, kuri turi būti sumokėta per 1 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas D. L. laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2023 m. liepos 10 d. iki 2023 m. rugpjūčio 8 d. ir nuo 2023 m. gruodžio 7 d. iki 2023 m. gruodžio 19 d., vieną sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

- pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, 2 metų laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 260¹ straipsnio 5 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, 3 metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę, ir R. N. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 3 metų laisvės atėmimas.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas R. N. laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2023 m. liepos 10 d. iki 2023 m. rugpjūčio 4 d.

- pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, 2 metų laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 259 straipsnio 1 dalį 45 parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę, ir M. Š. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 metų laisvės atėmimas.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas M. Š. laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2023 m. liepos 25 d. iki 2023 m. rugpjūčio 18 d.

M. Š. pagal BK 260¹ straipsnio 5 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.

- pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, 5 metų laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 259 straipsnio 1 dalį 45 parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę, ir R. L. paskirta subendrinta bausmė – 5 metų laisvės atėmimas.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, nuosprendžiu paskirta bausmė apėmimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 11 d. nutartimi R. L. paskirta galutine subendrinta 2 metų 9 mėnesių 10 dienų laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė subendrinta 5 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas R. L. laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2023 m. liepos 25 d. iki 2024 m. balandžio 25 d., taip pat Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 11 d. nutartyje nurodytais nuosprendžiais įskaityti laikotarpiai ir atliktos bausmės dalys.

R. L. pagal BK 260¹ straipsnio 5 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.

- pagal BK 260 straipsnio 3 dalį 10 metų laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 260¹ straipsnio 5 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) 11 metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę, ir A. Š. paskirta subendrinta bausmė – 11 metų laisvės atėmimas.

- pagal BK 260 straipsnio 3 dalį 10 metų laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 260¹ straipsnio 5 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) 11 metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę, ir A. Š. paskirta subendrinta bausmė – 11 metų laisvės atėmimas.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir 260¹ straipsnio 5 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) subendrintos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir A. Š. paskirta subendrinta bausmė –13 metų laisvės atėmimas.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 14 d. nutartimi A. Š. paskirta galutine subendrinta 6 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, ir paskirta galutinė subendrinta 15 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas A. Š. laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2023 m. liepos 25 d. iki 2023 m. spalio 25 d., taip pat Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 14 d. nutartyje nurodytais nuosprendžiais įskaityti laikotarpiai ir atliktos bausmės dalys.

Iš nuteistųjų R. L. ir A. Š. nepriteistos antrinės teisinės pagalbos išlaidos dėl jų gynėjų dalyvavimo pirmosios instancijos teisme.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. D. L., R. N. ir A. Š., veikdami bendrininkų grupe, A. Š. pasirūpinus siuntimu ir neturint leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną neteisėtai siuntus labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos – ne vėliau kaip iki 2023 m. liepos 10 d., iš siuntėjo ,,(duomenys neskelbtini)“, adresu: (duomenys neskelbtini), neteisėtai įgijo ir bendrai veikdami parsisiuntė paštu per siuntų tarnybą UAB ,,TNT“ siuntoje Nr. (duomenys neskelbtini) iš Graikijos į Lietuvą labai didelį kiekį sintetinės kilmės psichotropinės medžiagos 3‑chlormetkatinono (3-CMC, 1-(3-chlorfenil)-2-(metilamino)-1-propanonas), kurios masė – 301,67 g, grynasis kiekis – 231,0792 g, A. Š. pačiam nenorėjus paimti siuntos iš siuntų tarnybos kurjerio, suradus R. N., kuris pasiūlė siuntą paimti D. L., kuris 2023 m. liepos 10 d., 14.15 val., (duomenys neskelbtini), iš siuntų tarnybos kurjerio labai didelį kiekį sintetinės kilmės psichotropinės medžiagos 3-chlormetkatinono paėmė ir laikė, kol buvo sulaikytas policijos pareigūnų (duomenys neskelbtini).

2. D. L., R. N. ir A. Š., veikdami bendrininkų grupe, ne vėliau kaip iki 2023 m. liepos 10 d. 14.15 val., adresu: (duomenys neskelbtini), įgijo ir su savimi laikė labai didelį kiekį sintetinės kilmės psichotropinės medžiagos 3-chlormetkatinono (3-CMC, 1‑(3-chlorfenil)-2-(metilamino)-1-propanonas), kurios masė – 301,67 g., grynasis kiekis – 231,0792 g, kurią A. Š. neteisėtai atsisiuntė iš Graikijos Respublikos, adresu: (duomenys neskelbtini), paštu UAB ,,TNT“ siuntoje Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau pats nenorėdamas paimti siuntos iš siuntų tarnybos kurjerio surado R. N., kuris pasiūlė siuntą paimti D. L. ir pastarasis 2023 m. liepos 10 d. 14.15 val. iš siuntų tarnybos kurjerio, adresu: (duomenys neskelbtini), labai didelį kiekį sintetinės kilmės psichotropinės medžiagos 3‑chlormetkatinono paėmė ir laikė su tikslu perduoti R. N., o šis A. Š., tačiau buvo sulaikytas policijos pareigūnų, tokiu būdu kartu laikė su savimi labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos 3-chlormetkatinono.

3. R. L., M. Š. ir A. Š., veikdami bendrininkų grupe, ne vėliau kaip iki 2023 m. liepos 25 d. 16.50 val., adresu: (duomenys neskelbtini), įgijo ir laikė su savimi labai didelį kiekį sintetinės kilmės psichotropinės medžiagos 3-chlormetkatinono (3-CMC, 1‑(3‑chlorfenil)-2-(metilamino)-1-propanonas), grynasis kiekis – 244,1796 g, kurią A. Š. neteisėtai atsisiuntė iš Graikijos Respublikos, adresu: (duomenys neskelbtini), paštu UAB ,,ITELLA Logistics“ siuntoje Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau pats nenorėdamas paimti siuntos iš paštomato surado M. Š., kuris pasiūlė siuntą paimti R. L. ir pastarasis 2023 m. liepos 25 d. 16.50 val. paštomate prekybos centre ,,IKI“, adresu: (duomenys neskelbtini), labai didelį kiekį sintetinės kilmės psichotropinės medžiagos 3-chlormetkatinono paėmė ir laikė su tikslu perduoti M. Š., o jis – A. Š., tačiau buvo sulaikytas policijos pareigūnų, tokiu būdu veikdami kartu laikė su savimi labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos 3-chlormetkatinon.

4. R. L., M. Š. išteisinti dėl to, kad veikdami bendrininkų grupe su A. Š., neturėdami leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną neteisėtai siuntė labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos tiksliau nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip iki 2023 m. liepos 25 d. A. Š. iš siuntėjo ,,EZ TRADE MON IKE“, adresu: (duomenys neskelbtini), neteisėtai įgijus ir parsisiuntus paštu per siuntų tarnybą UAB ,,ITELLA Logistics“ siuntoje Nr. (duomenys neskelbtini) iš Graikijos į Lietuvą labai didelį kiekį sintetinės kilmės psichotropinės medžiagos 3-chlormetkatinono (3-CMC, 1-(3-chlorfenil)-2-(metilamino)-1-propanonas), grynasis kiekis – 244,1796 g, A. Š. pats nenorėdamas paimti siuntos iš paštomato surado M. Š., kuris pasiūlė siuntą paimti R. L.. Pastarasis 2023 m. liepos 25 d., 16.50 val., paštomate prekybos centre ,,IKI“, adresu: (duomenys neskelbtini), labai didelį kiekį sintetinės kilmės psichotropinės medžiagos 3-chlormetkatinono paėmė ir laikė, kol buvo sulaikytas policijos pareigūnų Antakalnio g. 73, Vilniuje.

5. R. L. 2023 m. liepos 25 d., ne vėliau kaip 16.50 val., (duomenys neskelbtini), neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti iš nenustatyto asmens neteisėtai įgijo psichotropinės medžiagos 3-chlormetkatitono (3-CMC, 1‑(3‑chlorfenil)-2-(metilamino)-1-propanonas), kurios grynasis bendras kiekis – 3,3978 g ir laikė su savimi keturiuose plastikiniuose maišeliuose iki kol 2023 m. liepos 25 d., 16.50 val., (duomenys neskelbtini), asmens kratos metu policijos pareigūnai šias psichotropines medžiagas rado ir paėmė.

6. M. Š. 2023 m. liepos 24 d., 20:00 val., (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo tiksliau nenustatytomis aplinkybėmis įgijo nenustatytą kiekį psichotropinės medžiagos 3-chlormetkatinono (3-CMC, 1-(3-chlorfenil)-2-(metilamino)-1-propanonas), kurios dalį suvartojo, o likusias psichotropines medžiagas chlormetkatinoną (3-CMC, 1-(3-chlorfenil)-2-(metilamino)-1-propanonas), kurio masė 0,4244 g, grynasis kiekis 0,3319 g, laikė bute, adresu: (duomenys neskelbtini), iki kol 2023 m. liepos 26 d., 00.36 val., policijos pareigūnai kratos metu šias psichotropines medžiagas rado ir paėmė.

7. A. Š., neturėdamas leidimo, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną neteisėtai siuntė labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos – ne vėliau kaip iki 2023 m. liepos 25 d., iš siuntėjo ,,EZ TRADE MON IKE“, adresu: (duomenys neskelbtini), neteisėtai įgijo ir parsisiuntė paštu per siuntų tarnybą UAB ,,ITELLA Logistics“ siuntoje Nr. (duomenys neskelbtini) iš Graikijos į Lietuvą labai didelį kiekį sintetinės kilmės psichotropinės medžiagos 3‑chlormetkatinono (3-CMC, 1-(3-chlorfenil)-2-(metilamino)-1-propanonas), kurios masė – 303,3287 g, grynasis kiekis – 244,1796 g, jis (A. Š.) pats nenorėdamas paimti siuntos iš paštomato surado M. Š., kuris pasiūlė siuntą paimti R. L. ir pastarasis 2023 m. liepos 25 d., 16.50 val., paštomate prekybos centre ,,IKI“, adresu: (duomenys neskelbtini), labai didelį kiekį sintetinės kilmės psichotropinės medžiagos 3-chlormetkatinono paėmė ir laikė, kol buvo sulaikytas policijos pareigūnų (duomenys neskelbtini).

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

8. Apeliaciniame skunde Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Jaunutis Vailionis prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 26 d. nuosprendį ir:

- D. L. už nusikaltimą, numatytą BK 260¹ straipsnio 5 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), skirti 10 metų laisvės atėmimo bausmę, už nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, 10 metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – 10 metų laisvės atėmimą. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti D. L. laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2023 m. liepos 10 d. iki 2023 m. rugpjūčio 8 d. ir nuo 2023 m. gruodžio 7 d. iki 2023 m. gruodžio 19 d.;

- R. N. už nusikaltimą, numatytą BK 260¹ straipsnio 5 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), skirti 10 metų laisvės atėmimo bausmę, už nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje – 10 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – 10 metų 6 mėnesių laisvės atėmimą. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, i bausmės laiką įskaityti R. N. laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2023 m. liepos 10 d. iki 2023 m. rugpjūčio 4 d.;

- R. L. už nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, skirti 10 metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – 10 metų laisvės atėmimą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę apėmimo būdu subendrinti su 2024 m. rugsėjo 11 d. nutartimi R. L. subendrinta 2 metų 9 mėnesių 10 dienų laisvės atėmimo bausme ir paskirti galutinę subendrintą 11 metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti R. L. laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2023 m. liepos 25 d. iki 2024 m. balandžio 25 d., taip pat Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 11 d. nutartyje nurodytais nuosprendžiais atliktas bausmės dalis;

- M. Š. už nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, skirti 10 metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą 10 metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti M. Š. laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2023 m. liepos 25 d. iki 2023 m. rugpjūčio 18 d.

8.1. Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad skundžiamame nuosprendyje teismas netinkamai įvertino padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą kaip tam tikrą išimtinę aplinkybę, o toks netinkamas šios aplinkybės suabsoliutinimas iš esmės ir lėmė teismo sprendimą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Kaip matyti iš nuosprendžio, mažesnis nuteistųjų padarytų nusikalstamų veikų pavojingumas iš esmės grindžiamas tuo, kad D. L. ir R. L. vaidmuo antraeilis, jie sutiko paimti psichotropines medžiagas, kadangi patys yra priklausomi, siekė tų medžiagų gauti, jokių kitų aktyvių veiksmų neatliko. Nuteistieji R. N. ir M. Š. atliko tarpininko vaidmenį, neturėjo tikslo įgyti neteisėtai siunčiamas psichotropines medžiagas, jas toliau platinti, visi jauno amžiaus, nuteistieji D. L., R. N. ir M. Š. yra dirbantys, D. L. studijuoja, sukūrė šeimą, augina mažametį vaiką, nustojo vartoti psichotropines medžiagas.

8.2. Pirmosios instancijos teismas, aptardamas ir vertindamas bausmės skyrimą nuteistajam R. L., nurodė aplinkybes: antraeilį vaidmenį, paimant iš paštomato psichotropines medžiagas, ir jauną amžių kaip išskirtines, lemiančias švelnesnės bausmės skyrimą. Tačiau teismo vertinimas, kad R. L. vaidmuo vykdant nusikaltimą antraeilis, neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Byloje neginčijamai nustatyta, kad tiek A. Š., tiek M. Š. patys nenorėjo eiti prie paštomato paimti siuntos ir ieškojo asmens, kuris sutiktų šį veiksmą atlikti. Prokuroro nuomone, jie suprato tokio veiksmo pavojingumą, o realus psichotropinių medžiagų užvaldymas buvo galimas tik fiziškai paėmus siuntą bei šiam asmeniui kilo didžiausia rizika. Taigi R. L. veiksmai paimant siuntą vertintini kaip pagrindinio vykdytojo ir nelaikytini antraeiliais. Jaunas amžius taip pat šioje baudžiamojoje byloje nelaikytina išskirtine aplinkybe, dėl kurios taikytina BK 54 straipsnio 3 dalis, atsižvelgiant į tas aplinkybes, kad nusikaltimų padarymo metu R. L. buvo (duomenys neskelbtini) m., tačiau jis jau buvo teistas 5 kartus, po nusikalstamų veikų padarymo dar nuteistas 3 kartus, iš viso teistas 8 kartus, teistumai susiję su vagystėmis, neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis. Jaunas amžius, kaip išskirtinė aplinkybė galėtų būti pripažinta, jei R. L. nusikalstų pirmą kartą, veika būtų padaryta spontaniškai, dėl susidėjusių kitokių aplinkybių, kas šioje byloje nenustatyta.

8.3. Pirmosios instancijos teismas, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas D. L., nurodė šias išskirtines aplinkybes – atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jauną amžių, pasikeitusį asmens elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, antraeilį vaidmenį. Tačiau teismas nepagrįstai pripažino išskirtine aplinkybe pasikeitusį asmens elgesį po nusikaltimo padarymo. Nors D. L. pradėjo dirbti, sukūrė šeimą, augina mažametį vaiką, tačiau teismo posėdyje pakeitė parodymus, pripažino tik faktiškai nustatytas aplinkybes, iš esmės neigė, kad padarė nusikalstamas veikas. Šios aplinkybės paneigia teismo išvadą apie D. L. teigiamai pasikeitusį elgesį. Nuosprendyje paminėtos aplinkybės (neteistas, dirbantis, sukūręs šeimą, studijuoja, augina mažametį vaiką) iš esmės yra daugiau tipinės (kasdieninio pobūdžio) negu išimtinės. Teismų praktikoje dažni tokie atvejai, kai jauni, dirbantys ar nedirbantys, turintys šeimą ar jos dar nesukūrę, net ir tuomet, kai yra jų atsakomybę lengvinančių aplinkybių, už sunkių nusikaltimų padarymą nuteisiami realia laisvės atėmimo bausme, netaikant BK 54 straipsnio 3 dalies (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Nr. 1A-213/2012). Todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes vien tik padėjimas atskleisti nusikalstamą veiką šioje situacijoje nelaikytina išskirtine aplinkybe, dėl kurios taikytina BK 54 straipsnio 3 dalis. Prokuroras nesutinka ir dėl D. L. antraeilio vaidmens nusikaltime, kadangi pagal bylos aplinkybes jis yra iš esmės pagrindinis vykdytojas, kaip ir R. L. atveju, užsakant siuntą iš Graikijos sutiko duoti savo duomenis, kur turi būti atgabenta siunta, taip pat paėmė atgabentą siuntą. Siuntos nepaėmus iš esmės jis būtų atsisakęs nuo nusikalstamos veikos vykdymo, kadangi siunta liktų siuntų tarnyboje. Paėmus siuntą realiai įgyjamos psichotropinės medžiagos. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė aplinkybes, kad siuntos su psichotropinėmis medžiagomis paėmimas nebuvo pirmas, už tai gaudavo atlygį, dėl atlygio sutiko ir šiuo atveju paimti siuntą.

8.4. Prokuroras teigia, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas R. N., nurodė tokias aplinkybes: jauną amžių, atliko tarpininko vaidmenį, anksčiau teistas už nesunkias veikas, ne laisvės atėmimo bausmėmis, dirba, nusikalstamas veikas padarė dėl kaltinamojo A. Š. įtakos, neturėjo tikslo įgyti neteisėtai siunčiamas psichotropines medžiagas, jas toliau platinti ir pan. Tokios teismo nurodytos aplinkybės, prokuroro nuomone, nelaikytinos išskirtinėmis, dėl kurių būtų galima taikyti 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir itin reikšmingai mažinti skirtiną laisvės atėmimo bausmę nuo žemiausios sankcijos ribos. Kaip jau minėtina dėl D. L., tos aplinkybės, kad asmuo jauno amžiaus, dirba, nėra atsakomybę lengvinančios ar išskirtinės, dėl kurių turėtų būti taikoma BK 54 straipsnio 3 dalis. Tai galėtų būti taikoma esant nusikalstamų veikų atsitiktiniam pobūdžiui, veikiant spontaniškai. Šiuo atveju tokių aplinkybių nenustatyta. Priešingai, byloje nustatytos aplinkybės, kad R. N. anksčiau teistas dėl neteisėto disponavimo psichotropinėmis medžiagomis, nusikalto neišnykus teistumui, jo atsakomybę sunkina dvi aplinkybės – nusikaltimų recidyvas ir bendrininkų grupė. Nors ikiteisminio tyrimo metu iš dalies pripažino savo kaltę, tačiau teisiamajame posėdyje savo kaltę neigė bei nurodė aplinkybes, prieštaraujančias byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, neva siuntą prašė paimti D. L., nes pats negalėjo, nežinojo, kad siunčiamos psichotropinės medžiagos. Tačiau pagal byloje nustatytas aplinkybes ant siuntos buvo nurodytas būtent D. L. adresas, jo telefono numeris jau siunčiant siuntą iš Graikijos ir siunta siųsta būtent D. L.. R. N. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Ikiteisminio tyrimo metu pas R. N. rastos svarstyklės, ant kurių rasta psichotropinių medžiagų pėdsakų – analogiškų parsiųstoms. Tai rodo, kad R. N. susijęs su nevienkartiniu disponavimu psichotropinėmis medžiagomis. Tokios aplinkybės atitinka ikiteisminio tyrimo metu duotus D. L. parodymus, kad tai nebuvo pirmas kartas parsisiunčiant psichotropines medžiagas, R. N. atsverdavo dalį psichotropinės medžiagos jam kaip užmokestį. Esant šioms nurodytoms faktinėms aplinkybėms, kurių teismas nevertino, BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymas R. N. nepagrįstas.

8.5. Pirmosios instancijos teismas, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas M. Š., nurodė tokias aplinkybes – jauną amžių, atliko tarpininko vaidmenį, anksčiau teistas, tačiau teistumai išnykę, dirba, nusikalstamas veikas padarė dėl kaltinamojo A. Š. įtakos, neturėjo tikslo įgyti neteisėtai siunčiamas psichotropines medžiagas, jas toliau platinti ir pan. Tokios teismo nurodytos aplinkybės, prokuroro nuomone, nelaikytinos išskirtinėmis, dėl kurių būtų galima taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir itin reikšmingai mažinti skirtiną laisvės atėmimo bausmę nuo žemiausios sankcijos ribos. Kaip jau minėtina dėl D. L. ir R. N., tos aplinkybės, kad asmuo jauno amžiaus, dirba, nėra atsakomybę lengvinančios ar išskirtinės, dėl kurių turėtų būti taikoma BK 54 straipsnio 3 dalis. Tai galėtų būti taikoma esant nusikalstamų veikų atsitiktiniam pobūdžiui, veikiant spontaniškai. Šiuo atveju tokių aplinkybių nenustatyta. Byloje neginčijamai nustatyta, kad A. Š. pasiūlė M. Š. paimti siuntą iš paštomato už užmokestį psichotropine medžiaga, su kuo jis sutiko, nors turėjo galimybę ir atsisakyti, tačiau suprasdamas veikos pavojingumą į nusikalstamą veiką įtraukė dar ir R. L., pasiūlydamas būtent jam paimti siuntą ir pažadėdamas pasidalinti užmokesčiu. Tokie veiksmai nelaikytini spontaniškais. Be to, ikiteisminio tyrimo pradžioje M. Š. iš esmės pripažino padaręs nusikalstamą veiką, tačiau vėliau tyrimo eigoje bei teismo posėdyje savo kaltę pradėjo neigti. Tai rodo jo nekritišką požiūrį į nusikalstamas veikas.

8.6. Viena iš aplinkybių, kodėl teismas taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas nuteistiesiems, nurodoma, kad nuteistųjų veika nebuvo pakankamai pavojinga. Su tokiomis teismo išvadomis prokuroras nesutinka. Įstatymo leidėjas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 3 dalyje ir 260¹ straipsnio 5 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) priskiria prie labai sunkių nusikalstamų veikų, siųstų psichotropinių medžiagų kiekis ženkliai viršija ribą, nuo kurios laikoma labai dideliu kiekiu. Atsižvelgiant į psichotropinės medžiagos kiekį, akivaizdu, kad tai skirta platinimui, o ne asmeniniam vartojimui. Nors byloje nesurinkta neginčijamų duomenų, kad nuteistieji planavo šias medžiagas platinti, tačiau turėjo suprasti ir suprato, kad didelis kiekis psichotropinės medžiagos skirtas platinimui, o ne asmeniniam naudojimui. Esant tokioms faktinėms aplinkybėms nėra pagrindo D. L., R. N., M. Š. ir R. L. padarytų nusikaltimų laikyti minimaliai pavojingais.

8.7. Apibendrindamas prokuroras nurodo, kad Vilniaus apygardos teismo nurodytos aplinkybės nėra išimtinės, leidžiančios konstatuoti mažesnį kaltininkų ar jų padarytų labai sunkių nusikalstamų veikų pavojingumą. Ne vienoje Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartyje pažymėta, kad teisingumo principas pažeidžiamas ir teismui skiriant aiškiai per švelnią bausmę, neatitinkančią nei nusikalstamos veikos, nei kaltinamojo asmenybės pavojingumo (Lietuvos aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-452/2012, Nr. 2K‑276-1073/2020).

9. Nuteistojo R. L. gynėjos advokatės N. Grubliauskienės apeliaciniame skunde prašoma panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 26 d. nuosprendį dalyje dėl R. L. pripažinimo kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, ir šioje dalyje jį išteisinti, pripažįstant, kad neįrodyta, jog jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką. Priešingu atveju prašoma sušvelninti R. L. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarymą paskirtą 5 metų laisvės atėmimo bausmę.

9.1. Nuteistojo gynėjos teigimu, skundžiamo nuosprendžio dalis, kuria R. L. buvo pripažintas kaltu dėl BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, yra neteisėta, nes neįrodytas R. L. dalyvavimas šios nusikalstamos veikos padaryme, jo kaltę grindžiant prielaidomis.

9.2. Pirmosios instancijos teismas nuosprendžio motyvuose nurodė (18 nuosprendžio lapas, 1 pastraipa), kad „duodami parodymus ikiteisminio tyrimo metu kaltinamieji R. N., D. L., R. L., M. Š. pripažino žinoję, jog siuntose bus psichotropinės medžiagos, tačiau nežinojo jų kiekio bei neigė, kad jie prisidėjo prie psichotropinių medžiagų kontrabandos“. Ši teismo nurodyta aplinkybė iš dalies neteisinga ir neatitinka R. L. ir M. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų turinio.

9.3. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme R. L. parodymai buvo tapatūs, nuoseklūs ir juose R. L. nurodė, kad M. Š. parodžius žinutę apie siūlomą paimti iš paštomato siuntą, jis susigundė dėl to, kad buvo siūlomas atlygis, nes jis tuo metu buvo priklausomas nuo psichotropinių medžiagų. R. L. teisme nurodė, kad jeigu būtų žinojęs, jog siuntoje yra kažkas neteisėto, tai jis nebūtų sutikęs siuntos paimti. Analogiškas aplinkybes ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nurodė ir M. Š.. Ikiteisminio tyrimo metu M. Š. parodė, kad kas yra siuntoje jie tiksliai nežinojo. M. Š. teigimu, jis galėjo spėti, kad siuntoje buvo narkotikai, kokie, tiksliai nežinojo, tikslaus kiekio irgi nežinojo. Tačiau byloje nėra jokių duomenų, ar M. Š. šiuo savo spėjimu pasidalino su R. L., o pastarajam teigiant, kad jis jokių duomenų apie siuntos turinį neturėjo, gynėja mano, kad M. Š. šiomis abejonėmis su R. L. nepasidalino, ir būtent todėl M. Š. (įtardamas siuntos turinio neteisėtumą) nevyko kartu su R. L. paimti siuntos.

9.4. Taigi R. L. nežinojo, kas yra siuntoje, tokios informacijos ar bent jau įtarimų dėl galimo siuntos turinio jam nenurodė ir M. Š., kuris jam ir pasiūlė paimti siuntą iš paštomato. Tai, kad R. L. tuo metu vartojo psichotropines medžiagas, įrodyta tiek paties R. L., tiek M. Š. parodymais, bei ką patvirtina ir 2023 m. priimti trys apkaltinamieji nuosprendžiai dėl BK 259 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų veikų padarymo. Tačiau gynėja pažymi, kad vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo teigti, jog R. L. žinojo arba galėjo numatyti, kad siuntoje bus būtent psichotropinės medžiagos, ir bent apytiksliai nuspėti jos kiekį, be to, net ir ta aplinkybė, kad R. L. buvo pažadėtas atlygis psichotropine medžiaga arba pinigais, nesudaro pagrindo manyti, kad jis galėjo numatyti ar nuspėti, kad toje siuntoje bus psichotropinės ir (ar) narkotinės medžiagos. Byloje nėra nustatyta, kad R. L. būtų buvę žinoma, iš kur yra gautas pasiūlymas paimti siuntą, nes, kaip nurodė M. Š., jis gavo šį pasiūlymą tam tikroje „Telegram“ programėlėje, prie kurios R. L. nebuvo prisijungęs.

9.5. Nurodytos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad R. L. neturėjo jokių duomenų dėl siuntos turinio, o M. Š. jeigu dėl siuntos turinio ir turėjo kokių nors abejonių, jomis su R. L. nepasidalino: gavęs pasiūlymą už atlygį paimti siuntą iš paštomato, M. Š., kuris taip pat vartojo psichotropines medžiagas, jo nesiėmė, galimai įtardamas, kad siuntoje gali būti draudžiamos apyvartoje medžiagos. Jis šį pasiūlymą pateikė R. L., sutardamas, kad už šią paslaugą gautu atlygiu dalinsis po lygiai, tačiau nutylėdamas esminę aplinkybę – įtarimus dėl šios siuntos turinio.

9.6. Nuteistojo gynėjos vertinimu, pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės, kad pasiūlymas buvo gautas iš asmens, su kuriuo susipažinta narkotikus vartojančių asmenų grupėse, kad nebuvo žinomi pasiūlymą pateikusio asmens duomenys, niekaip nėra susijusios su R. L. ir neįrodo jo kaltės, kadangi su pasiūlymą pateikusiu asmeniu bendravo tik M. Š., o byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad jis R. L. pateikė informaciją apie pasiūlymo gavimo aplinkybes (iš kur gautas pasiūlymas, kas pasiūlė, ar buvo nurodyta, kas yra siuntoje ir pan.). Taigi R. L. kaltė dėl BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo iš esmės grindžiama netiesioginiais įrodymais – teismas iš esmės R. L. kaltę įrodinėja M. Š. gauto pasiūlymo aplinkybėmis, nenurodydamas, kaip šios nurodytos aplinkybės pagrindžia R. L. kaltę.

9.7. Be jau nurodytų M. Š. parodymų, R. L. kaltė įrodinėta byloje apklaustų policijos pareigūnų V. D. ir D. R. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Jų apklausos protokoluose nurodyta, kad „sulaikius R. L., jis teigė, kad kitas asmuo paprašė jo paimti siuntą su narkotikais ir palikti sutartoje vietoje Perkūnkiemio g., Vilniuje...“. Iš pacituotų šių liudytojų parodymų lyg ir galima manyti, kad sulaikymo metu R. L. žinojo, jog siuntoje yra narkotinės medžiagos. Tačiau šių liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais teismas neturėtų vadovautis, kadangi šių liudytojų apklausos protokolų turinys leidžia teigti, kad šie įrodymai surinkti pažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) reikalavimus: šių liudytojų apklausos protokoluose surašyti parodymai yra visiškai tapatūs, t. y. juose nurodytos aplinkybės yra tapačios didele dalimi, kas leidžia teigti, kad šie parodymai yra užfiksuoti ne liudytojams laisvai pasakojant aplinkybes, o atlikus vieno liudytojo apklausą, šios apklausos pagrindu buvo surašytas kito liudytojo apklausos protokolas, t. y. vieno liudytojo apklausos duomenys kopijavimo būdu buvo perkelti į kito liudytojo apklausos protokolą. Be to, teismo posėdyje apklausiami šie liudytojai jau neteigė, kad sulaikius R. L., jis būtų sakęs, kad atėjo paimti siuntą su narkotikais, t. y. jie iš esmės patvirtino R. L. parodymus, kad jis kalbėjo apie siuntos paėmimą, nežinant jos turinio.

9.8. Visos aukščiau nurodytos aplinkybės leidžia teigti, kad byloje nėra surinkta jokių R. L. kaltės įrodymų dėl BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, t y. nėra duomenų, kad jis žinojo ar bent jau galėjo suprasti, jog siuntoje yra draudžiamos apyvartoje medžiagos (narkotinės ar psichotropinės), bei kad jis galėjo numatyti, koks jų kiekis, todėl dėl BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo R. L. turi būti išteisintas.

9.9. Jeigu apeliacinės instancijos teismas manytų kitaip, gynėjos nuomone, teismas turėtų pasisakyti dėl R. L. paskirtos bausmės dydžio pagrįstumo. Nors teismas, skirdamas bausmę, taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, tačiau R. L. paskirta bausmė yra pernelyg griežta.

9.10. Skirdamas R. L. bausmę teismas nurodė, kad R. L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, sunkinanti aplinkybė, kad veikos padarytos bendrininkų grupe, kad veikos padarytos būnant recidyvistu, kad jis padarė vieną sunkų ir vieną nesunkų nusikaltimus, kad nusikaltimai baigti, padaryti siekiant asmeninės ir turtinės naudos (gauti psichotropinių medžiagų asmeniniam vartojimui ir atlygį už siuntų su psichotropinėmis medžiagomis priėmimą), kad veikos padarytos jam būnant priklausomam nuo psichotropinių medžiagų ir vykdant M. Š. prašymą. Be to, teismas nurodė, kad R. L. 8 kartus teistas už nusikalstamas veikas, susijusias su neteisėtu disponavimu psichotropinėmis medžiagomis, turtines nusikalstamas veikas, daug kartų baustas administracine tvarka, nusikalstamų veikų padarymo metu niekur nedirbo, tačiau nurodė, kad net minimalios BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės skyrimas už nusikaltimus, padarytus byloje nustatytomis aplinkybėmis, būtų neteisingas. Be to, teismas nurodė, kad R. L. vaidmuo padarant inkriminuotas nusikalstamas veikas buvo antraeilis, jis, būdamas priklausomas nuo psichotropinių medžiagų ir siekdamas jų gauti, iš esmės sutiko priimti siuntą su psichotropinėmis medžiagomis, kurią turėjo perduoti kitiems asmenims, jokių kitų aktyvių veiksmų neteisėtai siunčiant psichotropines medžiagas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir neteisėtai jomis disponuojant jis neatliko.

9.11. Tačiau, gynėjos nuomone, teismas nenurodė dar vienos svarbios priežasties, kuri leistų manyti, kad R. L. atžvilgiu galėjo būti skiriama švelnesnė nei skundžiamu nuosprendžiu paskyrė teismas, bausmė – jo padėjimas atskleisti nusikalstamą veiką: teisme apklausiamas policijos pareigūnas D. R. nurodė, kad R. L. padėjo atskleisti nusikalstamą veiką, bendradarbiavo, pateikė pareigūnams visą jam žinomą informaciją.

9.12. Kaip matyti, teismas R. L. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarymą skyrė 5 metus laisvės atėmimo. Nėra ginčo, kad R. L. yra teistas, tame tarpe ir už veikas, susijusias su psichotropinių ir narkotinių medžiagų įgijimu, tačiau visos šios veikos yra priskiriamos prie nesunkių ir susijusios su jo turėta priklausomybe. Atsižvelgiant į tai, kad R. L., kaip turinčiu priklausomybę asmeniu, buvo pasinaudota, jo vaidmuo šios nusikalstamos veikos padaryme buvo antraeilis, neatsirado žala, R. L. bendradarbiavo su teisėsaugos pareigūnais ir atskleidė visas jam žinomas aplinkybes, jis kardomojo kalinimo metu ėmėsi priemonių priklausomybei įveikti, dalyvavo ir sėkmingai baigė elgesio pataisos programą, todėl teismui atmetus apeliacinio skundo dalį dėl jo išteisinimo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį yra pagrindas sušvelninti jam paskirtą 5 metų laisvės atėmimo bausmę.

10. Nuteistojo R. N. apeliaciniame skunde pateikti alternatyvūs prašymai: 1) panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 26 d. nuosprendį, kuriuo R. N. buvo pripažintas kaltu, priimti išteisinamąjį nuosprendį ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti arba 2) pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 26 d. nuosprendį ir paskirti R. N. švelnesnes bausmes.

10.1. Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad jo proceso metu duoti parodymai yra nuoseklūs ir nuoširdūs, jis padėjo ir ikiteisminio tyrimo pareigūnams, ir teismui. Pasak nuteistojo, narkotines medžiagas jis vartojo beveik visą savo sąmoningą gyvenimą, šiuo metu priklausomybės atsikratė. Narkotinių medžiagų siuntimo iš užsienio neorganizavo, pats neužsakė. Net nežinojo, kad bus siunčiamos narkotinės medžiagos, tuo labiau, kad iš užsienio.

10.2. Maždaug prieš 4 m., būdamas Vilniuje, nuteistasis susipažino su asmeniu „(duomenys neskelbtini)“. Nežinojo, kad jis užsiima narkotikų prekyba. „(duomenys neskelbtini)“ maždaug savaitę iki nurodomo nusikaltimo laiko paklausė, ar nuteistasis galėtų duoti savo duomenis, vardą, pavardę, adresą skubios siuntos iš užsienio atsiuntimui. Nuteistajam kilo įtarimas, kas ten gali būti. Kadangi pats nenorėjo, kad kažkas siųstų narkotikus iš užsienio jo vardu ir adresu, nuteistasis paprašė D. L., kad jis sutiktų prisiimti siuntą savo vardu ar gyvenamosios vietos adresu. D. L. sutiko. Jam pažadėjo duoti 20 g narkotinės medžiagos „kristalų“, kurių vertė būtų apie 400 Eur. Nuteistojo nuomone, D. L. numanė, kad jo vardu galimai bus siunčiami narkotikai. D. L. turėjo savo vardu prisiimti siuntą ir ją gavus perduoti „(duomenys neskelbtini)“. Nuteistasis norėjo padėti D. L., nes buvo jo sunki finansinė padėtis, jis nuteistajam buvo skolingas 400 Eur, tai būtų nurašęs skolą. Nuteistasis atvyko automobiliu pas D. L. tikslu jį pasiimti kartu su siunta ir po to kartu važiuoti pas „(duomenys neskelbtini)“ į (duomenys neskelbtini) esantį vaikų darželį, kur jis buvo pasislėpęs rūsyje. Jei policijos pareigūnai nuteistojo ir D. L. nebūtų sulaikę, būtų nuvežęs D. L., o jis būtų perdavęs „(duomenys neskelbtini)“ siuntą. Pastarasis jiems už siuntinio pristatymą būtų davęs narkotikų, todėl automobilyje turėjo svarstykles. Nuteistasis anksčiau buvo atėjęs į rūsį pasikalbėti su „(duomenys neskelbtini)“. Pastarasis pasakojo, kad pats parsisiuntė iš užsienio narkotikus „kristalus“. „(duomenys neskelbtini)“ buvo pasakojęs, kad jis nusiperka naują SIM kortelę, susikuria elektroninį paštą ir užsisako narkotikus iš užsienio, tačiau iš kokio tinklapio ar kokio žmogaus, kaip atsiskaito, nepasakojo. Nuteistasis pats kartais vartodavo narkotikus, parūkydavo „žolės“, tačiau nėra priklausomas. Šiuo metu metė, nes sukūrė šeimą, gimė vaikas, turi rūpintis šeima, susirado darbą.

10.3. Skunde teigia, jog D. L. patvirtino nuteistojo parodymus, nurodęs, kad R. N. pasiūlius priimti siuntą, jis sutiko, nes jam buvo skolingas pinigų, be to, jis nurodė, kad kartu su nuteistuoju vartodavo narkotines medžiagas. Nuteistasis nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad intensyvus narkotinių medžiagų vartojimas įrodo dalyvavimą darant nusikaltimus.

10.4. Nuteistajam nėra aišku, kurios aplinkybės įrodo teismo išvadą, kad „jiems neabejotinai buvo žinomas tiek siuntos turinys, tiek ir aplinkybė, kad ši siunta buvo neteisėtai siunčiama iš užsienio valstybės“. Nuteistojo supratimu, tai įrodo tik tai, ką jie su D. L. teigė, kad buvo aktyvūs narkotinių medžiagų vartotojai, siuntėsi informaciją apie įvairias narkotines medžiagas, žinias apie narkotinių medžiagų platintojų nesėkmes.

10.5. Nuteistajam taip pat nesuprantamas pirmosios instancijos teismo teiginys, kad iš susirašinėjimo sutuoktinės mobiliajame telefone matyti, jog jam buvo žinoma, kad jis atsiims narkotinių medžiagų siuntą iš užsienio. Nuo jo sulaikymo ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis tvirtino, kad jis pasirūpino, kad siuntą paimtų D. L., ji būtų perduota „(duomenys neskelbtini)“, tačiau tik numanė tos siuntos turinį ir todėl stengėsi jos nepaimti.

10.6. Nuteistasis taip pat mano, kad jam paskirta bausmė, net jeigu jis ir galėjo įvykdyti jam inkriminuojamus nusikaltimus, yra pernelyg griežta. Teismas neatsižvelgė į galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, nes jos nebuvo užbaigtos, asmenys sulaikyti bedarantys nusikaltimus. Bausmės paskyrimas, nuteistojo teigimu, yra neproporcingas konkretiems baudžiamojo įstatymo pažeidimams.

11. Nuteistojo M. Š. gynėjo advokato V. Gutausko atsiliepime į Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro apeliacinį skundą prašoma apeliacinį skundą atmesti.

11.1. Nuteistojo gynėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas padarė klaidą nurodydamas, kad M. Š. teistumas yra išnykęs. M. Š. 2016 m. buvo pripažintas kaltu dėl BK 259 straipsnio 2 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymo. Baudžiamojo nusižengimo padarymas pagal BK 97 straipsnio nuostatas teistumo neužtraukia. Todėl M. Š. teistumo niekada neturėjo. Tačiau prokuroro apeliaciniame skunde vartojama sąvoka „teistumai išnykę“, tokiu būdu bandant apeliacinės instancijos teismui klaidingai įteigti, kad M. Š. praeityje teistas ne kartą. Net jeigu tai nėra sąmoningas apeliacinės instancijos teismo klaidinimas, o prokuroro klaida, tai vis tiek yra nepriimtina, nes tai rodo, kad prokuroras prašo žmogui paskirti 10 metų laisvės atėmimo bausmę neįsigilinęs į bylos medžiagą ir netgi į bausmės skyrimui esminę reikšmę turinčią asmenį charakterizuojančią informaciją.

11.2. M. Š. tiek duodamas parodymus teisiamajame posėdyje, tiek nuo pirmosios apklausos momento teigė, jog siuntos turinio nežinojo, taip pat nežinojo, jog siunta, kurią jam paimti pasiūlė „Telegram“ vartotojas „(duomenys neskelbtini)“, yra iš užsienio. M. Š. nurodytas aplinkybes, kad siuntos turinys nebuvo žinomas, taip pat nebuvo žinoma, iš kur ta siunta atsiųsta, bei, kad paimtą siuntą jie turėjo perduoti tokios paslaugos paprašiusiam „Telegram“ vartotojui „(duomenys neskelbtini)”, tiek duodamas parodymus teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu nurodė ir pareigūnus pas M. Š. atvedęs R. L..

11.3. Be to, R. L., duodamas parodymus teisme kelis kartus kategoriškai nurodė, kad paimti siuntą, kuomet M. Š. jam parodė „Telegram“ vartotojo „(duomenys neskelbtini)“ žinutę su tokiu pasiūlymu, jis pasisiūlė pats. Tai, kad R. L. siuntos paimti nesiūlė, o tik parodė jam „Telegram“ gautą žinutę, teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir M. Š.. Dėl šių aplinkybių prokuroro teiginiai, kad M. Š. ikiteisminio tyrimo pradžioje iš esmės pripažino padaręs nusikalstamą veiką, tačiau vėliau tyrimo eigoje bei teismo posėdyje savo kaltę pradėjo neigti, neatitinka tikrovės.

11.4. Pirmosios instancijos teismas M. Š. pagal BK 260¹ straipsnio 5 dalį išteisino jam nepadarius šios nusikalstamos veikos ir prokuroras šios nuosprendžio dalies neskundžia. Tai reiškia, kad prokuroras pats supranta ir neginčija, jog M. Š. dėl labai sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 260¹ straipsnio 5 dalyje, padarymo baudžiamąja tvarka persekiojo nepagrįstai, tačiau apeliaciniame skunde vis tiek M. Š. nesutikimą su prokuroro pasiūlyta kvalifikacija vertina kaip nekritišką požiūri į padarytas nusikalstamas veikas.

11.5. Atsiliepime nurodoma, kad prokuroras, prašydamas M. Š. skirti 10 metu laisvės atėmimo bausme, nevertina ir neatsižvelgia į M. Š. teigiamai charakterizuojančius byloje pateiktus SODROS duomenis, iš kurių matyti, kad M. Š. yra atlikęs tarnybą Lietuvos kariuomenėje. Baudžiamojoje byloje yra pateikti duomenys, iš kurių matyti, kad M. Š. tarnybos Lietuvos kariuomenėje metu dar ir baigė papildomus kario kursus (t. 8, b. l. 67). Gynėjo vertinimu, tai teigiamai charakterizuoja M. Š. ir į tai būtina atsižvelgti individualizuojant jam skirtą bausmę.

11.6. Pasak gynėjo, prokuroras neatsižvelgia ir į tai, kad, kaip nurodė pareigūnas V. D., nuo pat sulaikymo momento M. Š. elgėsi gerai ir bendradarbiavo su pareigūnais. Gynėjas taip pat teigia, kad disponavimą narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis draudžiantis įstatymas šiame segmente yra ypatingai griežtas, kas neretai lemia situacijos, asmens ir veikos pavojingumo neatitikimą įstatyme įtvirtintai sankcijai. Dėl šios priežasties Lietuvos teismai, individualizuodami bausmes tokio pobūdžio bylose, itin dažnai naudojasi BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis, todėl prokuroro apskųstas nuosprendis visiškai atitinka Lietuvos teismų praktiką panašiose bylose (2018 m. liepos 23 d. Kauno apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-199-397/2018; 2021 m. gruodžio 21 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-260-312/2021; 2023 m. kovo 23 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-35-300/2023; 2024 m. gegužės 16 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. N1-88-606/2024).

11.7. Taigi, gynėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismo M. Š. paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė, atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją, nėra per švelni. Būtų neteisinga neatsižvelgti į tai, kad dėl turėtos priklausomybės M. Š. atliko tik antraeilį vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, į jo bendradarbiaujantį su pareigūnais elgesį nuo pat sulaikymo momento ir į tai, kad jis yra atlikęs savo pareigą valstybei tarnaudamas Lietuvos kariuomenėje. Ir priešingai, prokuroro prašoma skirti 10 metų laisvės atėmimo bausmė tokioje situacijoje yra nehumaniška.

11.8. Gynėjas papildomai atkreipia dėmesį, kad, Kauno apygardos teismui 2023 m. rugpjūčio 18 d. panaikinus prokuroro iniciatyva paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, M. Š., būdamas laisvėje jau du metus nuo paleidimo iš suėmimo momento jokių naujų nusikalstamų veikų nepadarė, kas taip pat rodo, kad jis iš esmės nėra pavojingas visuomenei.

12. Nuteistojo D. L. gynėjo advokato J. Vilio atsiliepime į Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro apeliacinį skundą prašoma apeliacinio skundo dalį dėl D. L. atmesti.

12.1. Gynėjo atsiliepime į apeliacinį skundą pažymima, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo baudžiamąją bylą ir priėmė pagrįstą bei motyvuotą nuosprendį. Vertinant lengvinančių aplinkybių dualumą svarbu atkreipti dėmesį, kokią reikšmę visam ikiteisminiam ir teisminiam procesui turėjo D. L. padėjimas išaiškinti nusikalstamą veiką. Tai yra be D. L. veiksmų, kuriuos teismo posėdyje teikdami paaiškinimus patvirtino ir policijos pareigūnai (V. D. ir D. R.), vargu ar iš viso būtų pavykę sulaikyti narkotinių medžiagų užsakymu, siuntimo organizavimu ir platinimu kaltinamus asmenis.

12.2. Jau sulaikymo metu D. L. atskleidė visą jam žinomą informaciją apie bendrininkų veiksmus, pateikė visus turimus elektroninius susirašinėjimus per mobiliąją programėlę su kitu kaltinamuoju ir, sutikdamas bendradarbiauti, sutiko vykti į susitikimą su šiuo asmeniu, taip sudarydamas galimybę pareigūnams jį sulaikyti. Tokiu būdu D. L. net rizikavo savo sveikata ir, tam tikra prasme, gyvybe (kadangi dalyvavo be specialaus pasirengimo, o sulaikymo metu realiai kyla grėsmė dėl sulaikomų asmenų galimo pasipriešinimo), dalyvaudamas policijos veiksmuose.

12.3. Gynėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas tikrai logiškai įvertino jog BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta nuostata taikytina pilna apimtimi jau vien dėl jos esminio elemento – padėjimo išaiškinti nusikalstamą veiką. Tai, kad D. L. pripažino savo veiką, yra tarsi fakultatyvinis ir savaime suprantamas faktas.

12.4. Nuteistojo gynėjas pažymi, kad pirminių parodymų metu D. L. buvo apsvaigęs nuo ilgalaikio narkotinių medžiagų vartojimo ir pasakodamas viską, kas tik jam yra ir gali būti žinoma, nelabai kreipė dėmesio į tai, kaip pareigūnai užrašė jo parodymus. Jis nekalba tokia profesionalia teisine terminologija, kuri buvo surašyta pirminėje apklausoje. Akivaizdu, kad rašant pirminius parodymus didesnę įtaką galėjo daryti apklausą vykdžiusių pareigūnų teksto formulavimas ir jų jau žinoma informacija (kad siuntinys atsiųstas iš užsienio – Graikijos), o ne paties D. L. išsakomos mintys. Tuo tarpu teisiamojo posėdžio metu savo parodymus nieko neverčiamas davė pats D. L. ir galimai jo kalba skambėjo labiau buitiškai, paprastai, tačiau jis išsamiai pasakojo tai, kas jam buvo žinoma veikos atlikimo metu.

12.5. Iš bylos medžiagos matyti, kad D. L. niekas niekada neinformavo, iš kur gali būti siunčiamos narkotinės medžiagos. Be to, dėl savo rolės menkumo jis vargiai ar galėjo būti informuojamas apie konkrečias nusikalstamo mechanizmo detales ir niuansus, ką ir patvirtina byloje esanti informacija, arba tiksliau jos nebuvimas.

12.6. Apeliaciniame skunde teigiama, esą ant siuntos etiketės buvo nurodytas ne tik D. L. adresas, bet ir jo telefono numeris. Gynėjas pažymi, kad tokia informacija neatitinka ikiteisminio tyrimo medžiagos duomenų. Tyrimo metu nustatyta, jog ant siuntos buvo nurodytas telefono numeris (duomenys neskelbtini), kuris veikė mobiliajame telefone su IMEI numeriu (duomenys neskelbtini). Vėliau į tą patį įrenginį buvo įdėta SIM kortelė su kitu numeriu – (duomenys neskelbtini). Šis telefonas su nurodytais numeriais buvo rastas ne pas D. L., bet kito nuteistojo – A. Š. – gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), atliktos kratos metu. Tuo tarpu D. L. siuntos pasiėmimo procese gavinėjo nurodymus iš kito asmens – R. N.. Todėl tai dar kartą įrodo, kad D. L. vaidmuo tebuvo toli nuo organizavimo ir bet kokio žinojimo.

12.7. Nuteistojo gynėjo vertinimu, pradėjus apeliacinį skundą konstruoti remiantis klaidingomis faktinėmis aplinkybėmis, tolesni apeliacinio skundo argumentai ir išvados praranda prasmę. Atsižvelgiant į tai, paneigiama apeliaciniame skunde implikuota prielaida, kad D. L. buvo susijęs su siuntos siuntimu ar jos organizavimu. Faktinė medžiaga rodo, jog siuntos siuntimo detales – tiek adresavimą, tiek kontaktinio numerio nurodymą – koordinavo kiti asmenys, o D. L. vaidmuo apsiribojo vieninteliu veiksmu – sutikimu priimti siuntą ir ją perduoti R. N.. Todėl jo dalyvavimas šioje veikoje buvo minimalus. Todėl nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad vien tai, jog nuteistasis neigė kai kurias veikos aplinkybes, paneigia atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimą ar rodo jo nenuoširdų gailėjimąsi bei nekritišką požiūrį į padarytas veikas. Priešingai, pirmos instancijos teismas akcentavo tiek D. L. aktyvius veiksmus, padedant išaiškinti nusikaltimo mechanizmą ir jį padariusius asmenis, tiek paties D. L. asmenybės bruožus.

12.8. Atsiliepime taip pat atkreipiamas dėmesys, kad nuteistasis D. L., kaip tai patvirtino ir prokuroras apeliaciniame skunde, teismo posėdyje prisipažino dėl objektyviai nustatytų veikos aplinkybių, o jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai turėjo reikšmės nusikalstamos veikos atskleidimui bei kitų asmenų, dalyvavusių veikos padaryme, identifikavimui. Tą patį patvirtino ir ikiteisminio tyrimo pareigūnai (V. D. ir D. R.), kurie nurodė, kad po D. L. sulaikymo jis geranoriškai bendravo ir pagal pareigūnų nurodymus toliau komunikavo „Wicker“ programėle su narkotinių medžiagų pasiimti atvykstančiu asmeniu. Jei D. L. nebūtų geranoriškai bendradarbiavęs ir nebendravęs „Wicker“ programėle, ikiteisminis tyrimas būtų įstrigęs. Tad prokuroro teiginiai, kad D. L. pripažino „tik objektyviai nustatytas aplinkybes“, yra nežinia, kodėl menkinantys D. L. prisipažinimo ir padėjimo ikiteisminiam tyrimui aplinkybes.

12.9. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo sutikti su pozicija, kad vien ta aplinkybė, jog nuteistasis teismo posėdžio metu tikslino savo dalyvavimo nusikalstamoje veikoje aplinkybes, sudaro pagrindą netaikyti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto. Tokie nedideli parodymų patikslinimai negali būti vertinami kaip esminis parodymų keitimas ar kaltės nepripažinimas. Jie niekaip nepaneigia nei nuteistojo kritiško požiūrio į padarytą nusikalstamą veiką, nei nuoširdaus gailėjimosi, juolab neįvertinus visos byloje nustatytų atsakomybę lengvinančių aplinkybių visumos.

12.10. Gynėjas atkreipia dėmesį, kad po nusikalstamos veikos padarymo nuteistasis D. L. ėmėsi aktyvių pastangų ir ne tik padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką ir ją padariusius asmenis, tačiau ir pakeitė savo gyvenimą teigiama linkme. Jis daugiau nenusikalto, sukūrė šeimą, šiuo metu mokosi, dirba ir siekia integruotis į visuomenę kaip atsakingas jos narys. Užsiima visuomenine veikla, per Caritas organizaciją savanoriauja ir neatlygintinai padeda tiems, kuriems šiuo metu pagalba reikalinga labiausiai – nepasiturintiems ir likusiems be globos asmenims. Nuteistasis iš esmės pakeitė savo gyvenimo būdą – atsisakė žalingų įpročių, įskaitant narkotinių medžiagų vartojimą, ką patvirtina ir pateikti kraujo tyrimo rezultatai. D. L. reguliariai tikrinosi kraują tiek iki nuosprendžio priėmimo, tiek ir po nuosprendžio priėmimo.

12.11. Nuteistojo gynėjo teigimu, nuteistojo elgesys rodo ne tik nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos, bet ir tvirtą apsisprendimą gyventi teisėtą, visuomenės normas atitinkantį gyvenimą. Toks gyvenimo būdo pokytis atspindi nuteistojo D. L. kritišką požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką ir yra reikšmingas vertinant jo asmenybę bei parodant, kad jis ne tik nebėra pavojingas visuomenei, bet yra netgi labai naudingas visuomenei – pavyzdingas tėvas, profesinės mokyklos studentas, pavyzdingas darbuotojas, Caritas savanoris, kuris siekia savo veiksmais prisidėti prie visuomenės gerovės.

12.12. Atsiliepime pažymima, kad šie veiksmai nebuvo atsitiktiniai ar formaliai pasyvūs – tai buvo aktyvus ir sąmoningas nuteistojo dalyvavimas, nukreiptas į nusikalstamos veikos nutraukimą bei atsakomybės prisiėmimą. Tai patvirtino ir sulaikymo operacijoje dalyvavę policijos pareigūnai (V. D. ir D. R.), kurie pabrėžė, kad D. L. savo noru pateikė visus susirašinėjimus, neslėpė faktinių aplinkybių ir išsamiai paaiškino, kaip turėjo vykti nusikalstama veika. Tokie jo veiksmai atskleidžia ne tik nuteistojo konstruktyvų požiūrį į tyrimą, bet ir svariai prisideda prie BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytų atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimo konstatavimo.

12.13. Atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino nuteistojo D. L. atsakomybę lengvinančią aplinkybę pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

12.14. Atsiliepime į apeliacinį skundą taip pat atkreipiamas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas sprendė, jog vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi nuteistajam D. L. yra pagrindas taikyti švelnesnę bausmę nei numatyta baudžiamajame įstatyme. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu visi bausmės tikslai yra pasiekiami: D. L. buvo sulaikytas nuo nusikalstamos veikos darymo ir jos nebedaro, jo laisvė buvo apribota ir jis buvo nubaustas jau vien pačiu procesu, naujų veikų D. L. nedaro ir nebedarys dėl išmoktos gyvenimo pamokos, kas rodo ir jam padarytą teigiamą poveikį, kad jis laikytųsi įstatymų. Galiausiai, teisingumo principas tikrai yra įgyvendinamas, kai asmuo, sąžiningai bendradarbiavęs, padėjęs atskleisti nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjęsis, gauna gyvenimo šansą tęsti dorą, sąžiningą gyvenimą, auginti savo palikuonį, rūpintis šeima ir visuomene.

12.15. Vertinant nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, gynėjas pažymi, kad D. L. vaidmuo buvo antraeilis, taip pat svarbu tai, kad nusikalstama veika nuo pradžių buvo „kontroliuojama policijos“, tai yra narkotinės medžiagos nebūtų „patekusios į rinką“, tad pati veika objektyviai nebuvo maksimaliai pavojinga, nors ją atliekantys asmenys to ir nekontroliavo, ir nežinojo.

12.16. Vertinant kaltės formą ir rūšį, gynėjas nurodo, kad D. L. kaltės forma yra neapibrėžta, nekonkretizuota, orientuota tik į savo atliktus veiksmus ir jų priežastis, nesiekiant „prisidėti prie narkotinių medžiagų platinimo“, o tesiekiant išspręsti savo asmenines problemas, kurios atsirado dėl ilgalaikės priklausomybės.

12.17. Vertinant nusikalstamos veikos tikslą, gynėjas pažymi, kad D. L. valia buvo ribota, apsunkintas pasirinkimas, priklausomybė nuo asmenų, platinusių narkotines medžiagas, o veiksmai neorientuoti į platinimą.

12.18. Vertinant nuteistojo vaidmenį, atkreipiamas dėmesys, kad neneigiant D. L. kaltės, jo vaidmuo yra antraeilis, mažareikšmis. Jei „pasiuntinio“ vaidmeniui nebūtų pasitelktas D. L., jo veiksmus būtų atlikęs bet koks kitas trečias asmuo, tad neneigiant kaltės vis tik konstatuotina, kad D. L. buvo labiau „techninė priemonė“ nusikalstamos veikos padarymui. D. L. vaidmuo darant inkriminuojamas nusikalstamas veikas buvo antraeilis – jis, būdamas priklausomas nuo psichiką veikiančių medžiagų ir būdamas skolingas narkotines medžiagas platinusiems asmenims 1 600 Eur, siekdamas sumažinti skolą 400 Eur, iš esmės tik sutiko priimti siuntą, kurią turėjo perduoti kitiems. Jokių kitų aktyvių veiksmų neteisėtai siunčiant psichotropines medžiagas per Lietuvos Respublikos sieną ir neteisėtai jomis disponuojant jis neatliko, taip pat ir neturėjo tikslo įgyti neteisėtai siunčiamas psichotropines medžiagas, jas toliau platinti.

12.19. Atsiliepime į apeliacinį skundą taip pat teigiama, kad tai, kaip BK 54 straipsnio 3 dalį pritaikė pirmosios instancijos teismas, nėra neįprasta praktika Lietuvos teisėje. Vilniaus universiteto teisės fakulteto SMD baigiamojoje konferencijoje 2025 gegužės mėnesį buvo pristatytas teismų praktikos tyrimas, kurį atliko teisės studentai tema „Humaniško baudžiamojo įstatymo link – ar Lietuvos baudžiamoji teisė sugebėjo išsivaduoti iš represyvumo gniaužtų?“. Tyrimo rezultatai atskleidė aiškią tendenciją kaip dažnai taikoma BK 54 straipsnio 3 dalis taikant baudžiamąją atsakomybę pagal BK 260 straipsnį.

12.20. Vertinant nuteistojo D. L. vaidmenį nusikalstamoje veikoje, jos motyvus bei tikslus, pažymėtina, kad nuteistasis veikė būdamas priklausomas nuo narkotinių medžiagų, patyręs ilgalaikį jų vartojimą, turėdamas įsiskolinimų platintojams ir jausdamas nuolatinį psichologinį spaudimą bei grėsmę dėl skolų grąžinimo. Esant tokiai situacijai, jis iš esmės neturėjo realios galimybės pasirinkti kito elgesio modelio. Psichologiškai pažeidžiamas dėl anksčiau persirgtų ligų ir priklausomybės sukeltų pasekmių, nuteistasis negalėjo veiksmingai pasipriešinti reikalavimams nurodyti savo gyvenamosios vietos adresą bei dalyvauti narkotinių medžiagų siuntos priėmime ir perdavime.

12.21. Nuteistojo gynėjo vertinimu, šias aplinkybes patvirtina ir byloje esantys kito nuteistojo R. N. parodymai, iš kurių matyti, kad pagrindiniai nusikalstamos veikos planavimo ir vykdymo veiksmai buvo derinami tarp pačio R. N. ir „(duomenys neskelbtini)“ – A. Š., o D. L. buvo pasitelktas tik techninei funkcijai – siuntos priėmimui ir perdavimui. Pats D. L. tiesiogiai su A. Š. nebendravo, jį matė vos porą kartų, susitikime dalyvavo kartu su R. N.. Visa informacija apie nusikalstamos veikos eigą jam buvo pateikta netiesiogiai, o apie pokalbių turinį jis tik fragmentiškai sprendė iš girdėtų nuotrupų, kurias vėliau išsamiai perteikė teisėsaugos pareigūnams.

12.22. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kuriais teigiama, kad D. L. vaidmens negalima laikyti antraeiliu. Faktinė bylos medžiaga patvirtina, jog jo dalyvavimas buvo ribotas, jis neveikė savo iniciatyva, neturėjo tiesioginio ryšio su pagrindiniais nusikalstamos veikos organizatoriais, siuntos pats neužsakinėjo, neorganizavo jos siuntimo, o jo veiksmai buvo nulemti priklausomybės ir išorinio spaudimo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai šias aplinkybes įvertino kaip reikšmingas, skiriant švelnesnę bausmę pagal BK 54 straipsnio 3 dalį.

12.23. Taip pat nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo teiginiu, kad nuosprendyje nurodytos aplinkybės – jog D. L. anksčiau neteistas, šiuo metu dirba, studijuoja, yra sukūręs šeimą, augina mažametį vaiką, taip pat atsisakė žalingų įpročių ir kardinaliai pakeitė gyvenimo būdą po nusikalstamos veikos padarymo – negali būti vertinamos kaip išskirtinės, sudarančios pagrindą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį. Pažymėtina, kad visos šios aplinkybės apibūdina nuteistojo D. L. asmenybės požymius, jo pavojingumą, o tai turi didžiulę įtaką individualizuojant baudžiamąją atsakomybę. Suprantama, kad remiantis vien tik pozityviomis asmenybės savybėmis – tokiais kaip teistumo nebuvimas, darbinė ir akademinė veikla, šeiminiai ryšiai ar gyvenimo būdo pasikeitimas – negalima mechaniškai taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies. Tačiau vertinant šias aplinkybes kartu su kitais reikšmingais veiksniais – nuteistojo aktyviu bendradarbiavimu su teisėsauga, pagalba atskleidžiant nusikalstamą veiką, savanoriškai pateikta informacija apie kitus nusikalstamos veikos dalyvius, nuoširdžiu gailėjimusi bei prisipažinimu dėl esminių veikos aplinkybių – susidaro išskirtinių aplinkybių visuma, kuri pateisina šios normos taikymą. Būtent tokioje situacijų visumoje įprastinis, įstatyme nustatytas bausmės skyrimo modelis nebeatitiktų teisingumo principo, todėl BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymas šiuo atveju yra ne tik teisėtas, bet ir būtinas, siekiant individualizuotos, proporcingos ir socialiai pagrįstos bausmės.

12.24. Nuteistojo gynėjo atsiliepime taip pat teigiama, kad vertinant visą bylos kontekstą prokuroro prašymas visiškai pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria D. L. paskirta švelnesnė bausmė, ir skirti jam, kaip ir kitiems šioje byloje nuteistiesiems asmenims, maksimalią – 10 metų laisvės atėmimo – bausmę, iš esmės ignoruojant individualizuotus faktinius ir teisinius aspektus, atrodo ne tik neproporcingas, bet ir neteisingas D. L. atžvilgiu. Tokiu prašymu iš esmės siekiama sulyginti visų byloje nuteistų asmenų atsakomybę, visiškai neatsižvelgiant j jų vaidmenų skirtumus, motyvus, elgesį prieš (buvusius teistumus) ir po nusikalstamos veikos padarymą, bendradarbiavimo su teisėsauga mastą bei asmenybės bruožus. Tai aiškiai prieštarauja ne tik baudžiamosios teisės nuostatoms dėl bausmės individualizavimo, bet ir teisingumo, proporcingumo principams, kurie yra pamatiniai baudžiamosios justicijos elementai.

12.25. Nuteistojo gynėjo vertinimu, tokio pobūdžio apeliacinio skundo argumentai turėtų būti vertinami kritiškai – kaip formaliai griežtą atsakomybę propaguojantis požiūris, nesuderinamas su realiu teisiniu ir faktiniu situacijos įvertinimu. Bausmės skyrimas negali būti grindžiamas vien tik bendrais principais, ignoruojant realų asmens pavojingumą ar jo elgesį, todėl D. L. paskirta švelnesnė bausmė pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, įvertinus visumą aplinkybių, buvo pagrįsta, proporcinga ir atitinkanti teisingumo esmę.

13. Teismo posėdžio metu prokuroras prašė R. L., M. Š. ir A. Š. veiksmus perkvalifikuoti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, tačiau apeliacinio skundo prašymo dalies dėl naujų bausmių skyrimo nekeisti; nuteistojo R. N. ir nuteistojo R. L. gynėjos skundus atmesti. Nuteistasis R. N. ir jo gynėjas prašė nuteistojo skundą tenkinti, prokuroro skundą atmesti. Nuteistasis R. L. ir jo gynėja prašė nuteistojo skundą tenkinti, jo veiksmus perkvalifikuoti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, prokuroro skundą atmesti. Nuteistasis D. L. ir jo gynėjas prašė prokuroro skundą atmesti. Nuteistasis A. Š. ir jo gynėjas prašė sušvelninti pirmosios instancijos teismo paskirtą bausmę.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro J. Vailionio ir nuteistojo R. L. gynėjos advokatės N. Grubliauskienės apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies. Nuteistojo R. N. apeliacinis skundas atmetamas.

14. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga ir teismo posėdyje išklausiusi proceso dalyvių, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, susijusias su nuteistojo R. N. atsakomybe. Tuo tarpu skirdamas bausmę R. N., teismas nors ir pagrįstai taikė BK 54 straipsnio 3 dalis nuostatas, tačiau neįvertino visų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių ir jam paskyrė aiškiai per švelnią bausmę. Todėl, vadovaujantis BPK 328 straipsnio 2 punktu, R. N. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskirta laisvės atėmimo bausmė padidinama iki 6 metų, pagal BK 260¹ straipsnio 5 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) – iki 7 metų. Galutinė subendrinta bausmė – 7 metai laisvės atėmimo.

15. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas D. L. paskyrė teisingą, tinkamai individualizuotą bausmę, tačiau įskaitydamas sulaikyme ir kardomajame kalinime išbūtą laiką į paskirtą laisvės apribojimo bausmę netaikė jam palankesnės naujos BK 66 straipsnio redakcijos (2024 m. balandžio 25 d. įstatymas Nr. XIV-2573), kuri numato įskaitymą santykiu 1:3. Todėl, vadovaujantis BPK 320 straipsnio 5 dalimi, 328 straipsnio 4 punktu, ši nuosprendžio dalis dėl įskaitymo keičiama.

16. Nuteistųjų R. L. ir M. Š. atžvilgiu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad šie nuteistieji padarė baigtą nusikalstamą veiką pagal BK 260 straipsnio 3 dalį. Todėl, vadovaujantis BPK 328 straipsnio 1 punktu, jų veiksmai perkvalifikuojami į pasikėsinimą pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį. Be to, apygardos teismas neteisingai nustatė, kad M. Š. atsakomybę sunkina recidyvas (BK 27 straipsnis, 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Tačiau teisėjų kolegija iš dalies sutinka su prokuroro skunde nurodomais argumentais ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas M. Š. nors ir pagrįstai taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, tačiau jam paskyrė pernelyg švelnią bausmę. Todėl M. Š. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį skiriama 5 metų laisvės atėmimo bausmė. R. L. paskirta bausmė, atsižvelgiant į tai, jog apygardos teismas iš esmės tinkamai įvertino nuteistojo veikos pavojingumą, tačiau jo veika kvalifikuotina kaip pasikėsinimas ir nesudaro recidyvo (BK 27 straipsnis, 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), sumažinama iki 4 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo.

Dėl R. N. atsakomybės pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, 260¹ straipsnio 5 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija)

17. Byloje nustatyta ir nėra ginčo dėl to, kad A. Š. parsisiuntė paštu iš Graikijos į Lietuvą siuntą, kurią pasiūlė paimti R. N., o pastarasis siuntą pasiūlė paimti D. L.. Siuntą D. L. turėjo duoti R. N., o šis – A. Š.. Nuteistasis R. N. apeliaciniame skunde teigia, kad tik numanė siuntos turinį ir todėl stengėsi jos nepaimti. Nuteistasis neorganizavo narkotinių medžiagų siuntimo iš užsienio. Nežinojo, kad bus siunčiamos narkotinės medžiagos, tuo labiau, kad iš užsienio. Teisėjų kolegija šiuos nuteistojo teiginius atmeta kaip jo gynybinę versiją.

18. Pirmosios instancijos teisme nuteistasis R. N. nurodė, kad galbūt mėnesį iki įvykio jam parašė A. Š. ir paprašė paimti siuntą. R. N. pats negalėjo paimti siuntos, pasiūlė ją atsiimti D. L.. Siuntas ėmė jau ne vieną kartą, todėl nesitikėjo, kad ten bus narkotikai. Neklausė, kas yra siuntoje. D. L. pats paprašė, kad R. N. jam už siuntos paėmimą duotų 20 g „kristalo“. D. L. jam buvo skolingas gana didelę sumą, ir būtų „nurašęs“ 400 Eur tiesiog už pagalbą (t. 8, b. l. 69–70).

19. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nuteistojo parodymai proceso metu nebuvo nuoseklūs: R. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ,,(duomenys neskelbtini)“ (teisėjų kolegijos past. – A. Š.) jo prieš maždaug savaitę laiko paklausė, ar norėtų duoti savo duomenis siuntos iš užsienio atsiuntimui. Tiksliai iš kur bus siunčiami narkotikai, jis nežinojo, tik tai, kad bus siunčiami iš užsienio. Įtarė, kad siuntinyje bus narkotikai, tik nežinojo, kokie, ir koks bus kiekis. Kadangi pats nenorėjo, kad siųstų narkotikus iš užsienio jo vardu ir adresu, paprašė D. L., ar jis sutiktų priimti narkotikų siuntą savo vardu ar gyvenamosios vietos adresu. D. L. sutiko. Jam pažadėjo duoti 20 g narkotinės medžiagos „kristalų“, kurių vertė apie 400 Eur. Narkotinių medžiagų siuntimo iš užsienio neorganizavo, pats jų neužsakė. „(duomenys neskelbtini)“ R. N. yra pasakojęs, kad siunčiasi narkotines medžiagas, „kristalus“, iš užsienio (t. 4, b. l. 135–139). Pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu nuteistasis šios savo parodymų kaitos nepaaiškino. Be to, jo pirminius parodymus patvirtina kiti bylos duomenys.

20. Pirma, siuntos pristatymo adresas buvo nurodytas prie D. L. draugės namų, ant siuntos – D. L. vardas ir pavardė (t. 8, b. l. 5); R. N. atvyko atsiimti siuntos iš D. L. tą pačią dieną. R. N. pažadėjo D. L. neproporcingai didelės vertės – apie 400 Eur – atlygį psichotropinėmis medžiagomis už siuntos paėmimą. Be to, apeliacinės instancijos teisme apklaustas nuteistasis A. Š. nurodė, kad R. N. turėjo paimti siuntą, pažadėjo jam 400 Eur atlygį (t. 9, b. l. 155). Taigi nuteistųjų vienas kitam žadėto atlygio dydis už neva paprastos siuntos atsiėmimą yra neproporcingai didelis. Be to, R. N. atlygį žadėjo narkotinėmis medžiagomis, taigi jau šis kontekstas sustiprina įsitikinimą, kad buvo siunčiamos narkotinės medžiagos.

21. Antra, pirmosios instancijos teisme nuteistasis D. L. nurodė, kad nežinojo, kas tiksliai bus siuntoje, tik nujautė, kad narkotinės medžiagos, bet tiksliai nežinojo kiekio. Tą suprato iš to, kad pats tuo metu vartojo narkotikus. Nežino, ar R. N. sakė, kad ten bus narkotikai. Siunta buvo skirta R. N., o po to turėjo būti perduota A. Š.. Yra anksčiau iš paštomato ėmęs siuntą tokiu pačiu principu, visas siuntas perduodavo R. N., paskui jis važiuodavo pas A. Š. (t. 8, b. l. 4–6). Ikiteisminio tyrimo metu D. L. nurodė, kad siunta buvo gauta jo vardu, jis pasakė savo asmens ir gyvenamosios vietos duomenis R. N., pastarasis pasakė ,,(duomenys neskelbtini)“ (teisėjų kolegijos past. – A. Š.), nes R. N. pats medžiagų neužsakinėja. Žinojo, kad siuntoje yra narkotinės medžiagos. Kai anksčiau kartu su R. N. lankėsi pas A. Š., pastarasis jiems pasakojo, kad užsakinėja narkotines medžiagas iš Graikijos (t. 4, b. l. 38–40), kas iš esmės atitinka ir paties R. N. parodymus ikiteisminio tyrimo metu.

22. Trečia, teisiamajame posėdyje liudytoju apklaustas pareigūnas V. D. parodė, kad buvo gauta informacija, kad iš Graikijos Respublikos buvo siunčiamos narkotinės medžiagos į Lietuvos Respubliką. Buvo nurodytas gavėjas ant siuntos, pareigūnai surengė pasalą, tada kurjeris įteikinėjo siuntą gavėjui ir pareigūnai sulaikė D. L.. Pastarasis paaiškino, kad čia ne jo narkotikai, jo paprašė draugas, kad jisai tiesiog paimtų. Tada laukė atvykstant minėto draugo (R. N.). Atvykus sulaikė ir jį; pokalbio metu R. N. pasakė, kad turi narkotikus perduoti dar trečiam asmeniui (t. 8, b. l. 30). Liudytoju apklaustas pareigūnas D. R. pirmosios instancijos teisme nurodė analogiškas aplinkybes, jog sulaikius R. N. pastarasis nurodė, kad trečiasis asmuo prašė jo suorganizuoti, jog kažkas tą siuntą paimtų. Jis suorganizavo, kad siuntą paimtų D. L. ir jam už tai bus tam tikras atlygis „kristalais“. Pats R. N. turėjo siuntą nunešti trečiam asmeniui, kuris yra ,,kažkokiose darželio rūsio patalpose“ ir už tai turėjo gauti tam tikrą atlygį iš tų pačių „kristalų“, kurie yra siuntoje (t. 8, b. l. 33). Teisėjų kolegija nemato priežasčių, kodėl nuteistasis D. L. ir liudytojai policijos pareigūnai V. D. ir D. R. būtų suinteresuoti apkalbėti R. N., todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi šių asmenų parodymais. Be to, nuteistasis D. L. nuo pat baudžiamojo proceso pradžios pripažino kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, viso proceso metu bendradarbiavo su ikiteisminio tyrimo institucija, padėjo išaiškinti nusikalstamas veikas bei joje dalyvavusius asmenis.

23. Ketvirta, kratos metu R. N. automobilyje buvo rastos ir paimtos svarstyklės (t. 1, b. l. 86). Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, jog „(duomenys neskelbtini)“ jam ir D. L. už siuntinio pristatymą būtų davęs narkotikų, todėl automobilyje turėjo svarstykles. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu R. N. nurodė, kad automobilyje turėjo svarstykles tam, kad „atsvertų“ „kristalus“ D. L.. „(duomenys neskelbtini)“ pastarajam būtų davęs apie 20 g D. L., o R. N. būtų bandęs gauti pinigų, pats „kristalų“ nebūtų ėmęs (t. 4, b. l. 135–137, 148).

24. Penkta, iš susirašinėjimo tarp D. L. (adresato pavadinimas „(duomenys neskelbtini)“) ir R. N. (adresato pavadinimas „(duomenys neskelbtini)“), matyti, kad bendraujama apie minėtą siuntą, D. L. klausia: „kodėl ne prie laiptinės“, R. N. atsako, kad dėl atsargumo. Jau D. L. paėmus siuntą, R. N. nurodo, kad D. L. gali išeiti į lauką ir kampe palaukti, bet ne prie laiptinės (t. 2, b. l. 110, t. 3, b. l. 52–57). Ikiteisminio tyrimo metu R. N. taip pat nurodė, jog A. Š. yra labai atsargus, susitikimų metu vengia pats išeiti iš darželio patalpų, tik iš vidaus atrakina duris. Iš šių duomenų matyti, jog bendraudami nuteistieji laikėsi konspiracijos, kas papildomai parodo, jog jie disponavo draudžiamomis medžiagomis.

25. Šešta, kratos pas nuteistąjį R. N. gyvenamojoje vietoje metu buvo rastas jo sutuoktinės E. N. mobiliojo ryšio telefonas, kurį apžiūrėjus nustatyta, kad ji žinojo, kad R. N. vyksta paimti siuntos su draudžiamu turiniu, kuri ateis iš užsienio: „Aš žinojau, kad jis turi lėkt į vln“, <...> „Žodžiu situacija tokia, kad jis norėjo ir mane kartu paimt. Žinau, kad vienas siuntėsi iš užsienio kitas turėjo paimti, o R. N. paimt iš to, kas paėmė siuntinį, ir pristatyt kitam. Aš kažkaip jaučiau, kad kažkas gali būti, pasakiau niekur nevažiuosiu. Šioje vietoje turbūt ir čiupo“, <...> „ir meskit tą reikalą“ (t. 2, b. l. 122–124). Taigi jei ši aplinkybė buvo žinoma sutuoktinei, kuri nusikalstamoje veikoje nedalyvavo, akivaizdu, kad ją suvokė ir pats R. N..

26. Be to, išanalizavus R. N. telefone esančius duomenis nustatyta, kad aplikacijoje „Telegram“ R. N. su kitais asmenimis susirašinėjo apie narkotines medžiagas, R. N. nurodo, kad: „galima krypto (pigiau) arba gyvai cashu (pigiau)“, taip pat nurodė, kad: „dabar mentai riša visus, baisu“. Taip pat išsaugotos įvairios nuotraukos, kur matomos užfiksuotos galimai narkotinės ir (ar) psichotropinės medžiagos. Vienoje iš šių rastų nuotraukų matomos užfiksuotos narkotinės medžiagos, vadinamos „kristalais“, kurios supakuotos į 5 skirtingus polietileninius maišelius (t. 2, b. l. 133–136). Tai rodo, kad R. N. užsiėmė narkotinių medžiagų platinimu. Šią aplinkybę sugretinus su nuteistojo R. L. parodymais, kad jie taip darė ne pirmą kartą, akivaizdu, kad R. N. siuntos turinys buvo žinomas.

27. R. N. gynėjas apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu atkreipė dėmesį į A. Š. parodymus, kad A. Š. esą nedetalizavo, kas tai per siunta, tiesiog R. N. paprašė ją paimti (t. 9, b. l. 155-156). Teisėjų kolegija pažymi, kad iš pirmiau aptartų bylos duomenų, taip pat ir iš paties nuteistojo R. N. parodymų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad jis suvokė siuntos turinį. Pagal teismų praktiką taikant BK 260 straipsnį kaltininkui pakanka suvokti, jog medžiagos, su kuriomis susiję jo veiksmai, yra narkotinės ar psichotropinės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, Nr. 2K-60/2014, Nr. 2K-452-788/2016). Tai reiškia, kad asmeniui nebūtina tiksliai žinoti narkotinių ar psichotropinių medžiagų rūšį.

28. R. N. apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad jis pats narkotinių medžiagų atsisiuntimo neorganizavo. Nors nagrinėjamu atveju nuteistasis iš tiesų pats neužsakinėjo psichotropinės medžiagos, tačiau pirmiau aptartais bylos duomenimis įrodyta, kad nuteistasis žinojo, kad A. Š. siunčiasi psichotropines medžiagas iš užsienio. Be to, bylos duomenimis, R. N. A. Š. nurodė D. L. duomenis siuntos gavimui, o pastarasis sutiko ją už atlygį paimti. Pagal teismų praktiką bendravykdytojas yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja dalį jų; visi bendrininkai nepriklausomai nuo to, kokius konkrečiai veiksmus jie atliko realizuodami nusikalstamą sumanymą, atsako už tą pačią nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K‑211/2008, Nr. 2K-197/2009, Nr. 2K-79/2012, Nr. 2K-295/2012, Nr. 2K-254/2013). Taigi byloje nustatyta, kad R. N. savo objektyviais veiksmais prisidėjo prie siuntos atsisiuntimo, o iš pirmiau aptartų duomenų matyti, kad jam buvo žinoma, jog siunta bus atsisiunčiama iš užsienio.

29. Atsižvelgdama į byloje surinktų duomenų visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino įrodymus ir pagrįstai konstatavo R. N. kaltę padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 3 dalyje, 260¹ straipsnio 5 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).

Dėl R. L. inkriminuotų veiksmų faktinių aplinkybių

30. Byloje nustatyta ir nėra ginčo dėl to, kad R. L. iš paštomato paėmė siuntą, kurią turėjo perduoti M. Š., o pastarasis – A. Š.. Nuteistojo R. L. gynėja apeliaciniame skunde nurodo, kad R. L. nežinojo siuntos turinio, t. y., kad joje buvo sintetinės kilmės psichotropinės medžiagos 3-chlormetkatinono (3-CMC, 1 (3 chlorfenil)-2-(metilamino)-1-propanonas). Šis nuteistojo gynėjos argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

31. Pirmosios instancijos teisme nuteistasis R. L. nurodė, kad su M. Š. vartojo alkoholį ir šis parodė žinutę, kad reikia paimti kažkokią siuntą. Tuo metu turėjo laiko, todėl sutiko paimti siuntą už atlygį pinigais, už kuriuos būtų nusipirkęs narkotinių medžiagų. Siuntą iš paštomato paėmė (duomenys neskelbtini) ir buvo sulaikytas. Jei būtų žinojęs, kad siuntoje yra kažkas nelegalaus, nebūtų apsiėmęs ją paimti (t. 8, b. l. 6–7). Ikiteisminio tyrimo metu R. L. nurodė, kad jo geram pažįstamui M. Š. pasiūlė pasiimti siuntą, o jis pasiūlė jam. Kas buvo toje siuntoje, nežinojo. Jis siuntą sutiko paimti, kad gautų piniginį atlyginimą arba iškart narkotikais ,,kristalais“ (6 t., b. l. 15–17). Pirmosios instancijos teisme nuteistasis M. Š. nurodė, kad jam kažkoks asmuo, su kuriuo jis nebuvo pažįstamas, tačiau bendraudavo per „Telegram“, atsiuntė žinutę, kad yra siunta, kurią reikia paimti, ir už tai bus atlygis 20 ,,kristalų“. Jis parodė žinutę R. L. ir jie susigundė šiuo atlygiu, kadangi abu buvo priklausomi nuo narkotikų. Atlygį būtų pasidalinę su R. L.. Jis parašė žinutę asmeniui, kad R. L. sutiko siuntą paimti. Po 2–3 d. minėtasis asmuo jam atsiuntė nuotrauką su paštomato adresu. Šią žinutę jis persiuntė R. L., kuris nuvyko paimti siuntos ir su taksi turėjo ją atvežti jam. Jie kartu turėjo ją perduoti minėtajam asmeniui. Kas buvo siuntoje, neįtarė (t. 8, b. l. 8).

32. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nuteistojo M. Š. parodymai dėl siuntos turinio teisme ne visai atitinka parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis nurodė, kad jis galėjo spėti, jog siuntoje narkotikai, tik tiksliai nežinojo, kokie, ir koks jų kiekis. Be to, su juo „Telegram“ kanalu bendravusį asmenį, pasivadinusį „(duomenys neskelbtini)“ jis žinojo iš grupių, kuriose vykdoma prekyba narkotinėmis medžiagomis (t. 6, b. l. 103–104; 115–116). Šios savo parodymų kaitos M. Š. nepaaiškino. R. L. gynėja skunde teigia, jog jeigu M. Š. tokių įtarimų turėjo, jis su R. L. jais nepasidalijo. Tačiau byloje nebuvo nustatyta jokių aplinkybių, kurios patvirtintų ar paneigtų šį gynėjos teiginį, todėl jis lieka deklaratyvus. Atvirkščiai, nėra įtikinama, jog abu nuteistieji, kurie vartojo narkotines medžiagas ir pažinojo vienas kitą, nebūtų suvokę, kas iš jų yra prašoma. Be to, tokius nuteistųjų parodymus paneigia ir liudytojais apklaustų pareigūnų V. D. ir D. R. parodymai pirmosios instancijos teisme. Liudytojas V. D. teisiamajame posėdyje nurodė, kad sulaikius R. L. pastarasis papasakojo, kad siunta jam nepriklauso; jis ją turėjo paimti ir kaip atlygį jam žadėjo tų „kristalų“ atberti. Nuteistasis pareigūnui nurodė, kad siuntoje kristalai, ir tam tikras jų kiekis jam pažadėtas kaip atlygis. Siuntą turi nuvežti į Perkūnkiemio g. ir padėti į gėlių vazoną. Liudytojas su kolegomis ir R. L. nuvyko į tą vietą. Siuntos atvyko atsiimti kitas asmuo (M. Š.), kuris buvo sulaikytas (t. 8, b. l. 30-33). Pirmosios instancijos teisme liudytoju apklaustas pareigūnas D. R. nurodė iš esmės analogiškas įvykio aplinkybes. Be to, pasak liudytojo D. R., vėliau sulaikytas M. Š. taip pat nurodė, jog jis turėjo iš siuntos nuberti narkotinių medžiagų (t. 8, b. l. 33–37).

33. Apibendrinant šiuos parodymus matyti, jog nuteistasis R. L. jį sulaikantiems pareigūnams nurodė, jog žino, kas turėjo būti siuntoje, taip pat jam buvo pažadėtas atlygis narkotinėmis medžiagomis. Be to, R. L. siuntą turėjo perduoti ne betarpiškai, bet paslėpti ją gėlių vazone, kas legalios siuntos atveju nebūtų paaiškinama. M. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad iš esmės žinojo, jog siuntoje yra narkotinės medžiagos. Abu nuteistieji buvo priklausomi nuo narkotinių medžiagų, taigi mokėjo su jomis elgtis, be to, pasak pačių parodymų, lankydavosi kanaluose, kuriose vykdoma narkotinių medžiagų prekyba. Taigi šie duomenys papildo vienas kitą ir neabejotinai parodo, jog R. L. suvokė, kokią siuntą jis turi paimti. Nors tikslus narkotinių medžiagų kiekis jam nebuvo žinomas, tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad jeigu nenustatoma, kad asmuo šią savo tyčią yra kaip nors konkretizavęs, tuomet nustatyti tyčiai pakanka, jog jis bendrais bruožais suvokia disponuojantis narkotinėmis medžiagomis ir jį tenkina bet koks jų kiekis (taip vadinama neapibrėžta tyčia arba dolus generalis).

34. Nuteistojo gynėja apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytojų V. D. ir D. R. duotais parodymais teismas neturėtų vadovautis, kadangi šių liudytojų parodymai yra visiškai tapatūs. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas jais ir nesivadovavo, tačiau rėmėsi pirmosios instancijos teisme duotais išsamiais liudytojų parodymais, kurie buvo nuoseklūs ir iš esmės tarpusavyje sutapo. Pagal BPK 276 straipsnį pagrindinis įrodymų šaltinis yra teismo posėdyje įrodymų tyrimo metu duoti parodymai. Ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais teismas gali remtis esant prieštaravimams ar kitais įstatyme numatytais atvejais. Be to, tiek nuteistieji, tiek jų gynėjai liudytojams teisiamojo posėdžio metu galėjo užduoti klausimus (ir šia teise gynyba aktyviai naudojosi), nurodyti prieštaravimus ar reikšti su jais susijusius prašymus. Nors parodymai V. D. ir D. R. apklausos protokoluose (t. 1, b. l. 22–24, 29–31) iš tiesų sutampa, ir matomai buvo surašyti pagal tą patį šabloną, tačiau tai nesuteikia priežasčių abejoti jų pirmosios instancijos teisme duotų parodymų patikimumu. Tokių skunde nenurodo ir gynėja.

Dėl R. L. ir M. Š. veiksmų kvalifikavimo

35. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog R. L., M. Š. ir A. Š. įgijo ir laikė narkotines medžiagas. Teisėjų kolegija nesutinka su teismo išvada, kad R. L. ir M. Š. padarė baigtą nusikaltimą pagal BK 260 straipsnio 3 dalį. Atsižvelgiant į bylos duomenis jų veiksmai yra vertintini kaip pasikėsinimas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį. Pagal šią nuostatą pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių.

36. Iš bylos medžiagos matyti, kad Kauno apskrities vyriausiajame policijos komisariate buvo disponuojama informacija, kad iš Graikijos į Lietuvą siuntų tarnyba UAB „TNT“ pristatys siuntą, kurioje galimai gabenamos narkotinės ar psichotropinės medžiagos, todėl 2023 m. liepos 24 d. atlikti neatidėliotini proceso veiksmai pagal BPK 158 straipsnį. 2023 m. liepos 24 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu UAB „ITELLA Logistics“ siuntų rūšiavimo vadovas pateikė pašto siuntą Nr. (duomenys neskelbtini). Išpakavus siuntą viduje rasta permatoma plastikinė vakuumuota pakuotė, kurios viduje šviesios spalvos, kieti, bekvapiai kristalai, kurių svoris apie 311 g. Atlikus greitąjį narkotinių ar psichotropinių medžiagų testą, parodė, kad tai sintetinė narkotinė ar psichotropinė medžiaga (t. 1, b. l. 10–11). 2023 m. liepos 24 d. savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų protokole nurodyta, kad rasti civilinėje apyvartoje draudžiami daiktai (narkotinės ar psichotropinės medžiagos) siuntoje Nr. (duomenys neskelbtini) pakeistos kitomis, vizualiai panašiomis medžiagomis, kuriose nėra draudžiamų daiktų ar medžiagų (t. 2, b. l. 10–14).

37. Taigi, nagrinėjamu atveju pašto siuntos turinys buvo kontroliuojamas teisėsaugos institucijų pareigūnų ir psichotropinės medžiagos buvo pakeistos į legalias medžiagas. Todėl R. L. iš paštomato paėmė ne psichotropines medžiagas, o muliažą, taigi fiziškai psichotropinių medžiagų neužvaldė. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie nuteistojo R. L. veiksmai turi būti kvalifikuojami ne kaip baigtas nusikaltimas, o kaip pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką, nes nuteistasis, nors ir atliko viską, ką, kaip jis mano, turėjo atlikti, bet nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių. Analogiškai vertintina ir nuteistojo M. Š. atsakomybė. Byloje nustatyta, kad R. L. siuntą su psichotropinėmis medžiagomis turėjo perduoti M. Š., tačiau buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Sulaikymo metu R. L. nurodė, kad siuntą turi nuvežti į Perkūnkiemio g. ir padėti į gėlių vazoną. Policijos pareigūnams ir nuteistajam R. L. nuvykus į vietą, siuntos atvyko atsiimti M. Š., kuris taip pat buvo sulaikytas. Atsižvelgiant į tai, nuteistasis M. Š. atliko viską, kaip jis mano, turi atlikti nusikalstamos veikos padarymui, bet nusikalstamos veikos nebaigė, t. y. fiziškai psichotropinių medžiagų neužvaldė. Nors nuteistojo M. Š. atžvilgiu apeliacinio skundo paduota nebuvo, jo veiksmai, vadovaujantis BPK 320 straipsnio 5 dalimi, taip pat perkvalifikuojami į pasikėsinimą.

38. Visgi, tokios išvados negalima daryti nuteistojo A. Š. atžvilgiu. Nors jis apeliacinio skundo nepadavė, tačiau pagal BPK 320 straipsnio 5 dalį nuosprendis gali būti švelninamas ir jo atžvilgiu. Teismų praktikoje nurodyta, kad įgijimas BK 260 straipsnio prasme – tai veiksmai, kuriuos atlikęs asmuo gauna psichotropines ar narkotines medžiagas. Tokie veiksmai yra pirkimas, mainai, radinio pasisavinimas, skolos atsiėmimas ar dovanos gavimas ir kt. (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-218/2009, Nr. 2K-353/2007, Nr. 2K-32/2006). Įgijimo pradinis momentas priklauso nuo situacijos, kurios metu vyko įgijimas. Nors nagrinėjamu atveju A. Š. narkotinių medžiagų nelaikė (taigi šio požymio atžvilgiu taip pat būtų svarstytinas pasikėsinimas), kadangi jų iš M. Š. neperėmė, tačiau jas įgijo nusipirkdamas internetu iš tiekėjo; taigi narkotinių medžiagų įgijimas A. Š. formaliai jau buvo baigtas medžiagų užsakymo metu, nors dar ir buvo reikalingi papildomi veiksmai jas galutinai užvaldyti. Nuteistasis A. Š. apeliacinio skundo nepadavė. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad A. Š. veiksmų kvalifikavimas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį nesikeičia, o jam pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė išlieka teisinga, nuteistojo atžvilgiu taikyti BPK 320 straipsnio 5 dalies nuostatas nemato pagrindo. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo daryti išvadą, kad A. Š. veiksmai gali būti vertinami kaip pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką.

39. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo R. L. ir M. Š. atžvilgiu ir laikoma nustatyta, kad A. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, R. L. ir M. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 3 dalyje, t. y.

ne vėliau kaip iki 2023 m. liepos 25 d. 16.50 val., adresu: Antakalnio g. 73, Vilnius, veikdami bendrininkų grupe A. Š. įgijo, o R. L. ir M. Š. pasikėsino įgyti ir laikyti su savimi labai didelį kiekį sintetinės kilmės psichotropinės medžiagos 3-chlormetkatinono (3-CMC, 1 (3 chlorfenil)-2-(metilamino)-1-propanonas), grynasis kiekis – 244,1796 g, kurią A. Š. neteisėtai atsisiuntė iš Graikijos Respublikos, adresu: (duomenys neskelbtini), paštu UAB ,,ITELLA Logistics“ siuntoje Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau pats nenorėdamas paimti siuntos iš paštomato surado M. Š., kuris pasiūlė siuntą paimti R. L., ir pastarasis 2023 m. liepos 25 d., 16.50 val., paštomate prekybos centre ,,IKI“, adresu: Antakalnio g. 73, Vilnius, pasikėsino paimti ir laikyti labai didelį kiekį sintetinės kilmės psichotropinės medžiagos 3-chlormetkatinono su tikslu perduoti M. Š., o jis – A. Š., tačiau buvo sulaikytas policijos pareigūnų, tokiu būdu veikdami kartu pasikėsino laikyti su savimi labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos 3-chlormetkatinono.

Dėl nuteistiesiems paskirtų bausmių

40. Prokuroras apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai pritaikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, skiriant bausmes D. L. ir R. N. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir 260¹ straipsnio 5 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), R. L. ir M. Š. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, ir paskyrė per švelnias bausmes; taip pat D. L. nepagrįstai nustatė atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Nuteistojo R. L. gynėja ir nuteistasis R. N. apeliaciniuose skunduose teigia, kad jiems paskirtos bausmės yra pernelyg griežtos.

41. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

42. BK 54 straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Jeigu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą, išskyrus atvejus, kai padaromas labai sunkus nusikaltimas. Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalį, teismas turi nurodyti, kokios yra reikšmingos (išimtinės) aplinkybės, dėl kurių straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas konkrečiam asmeniui už konkrečios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-377-489/2018, Nr. 2K-21-719/2020, Nr. 2K-40-648/2020, Nr. 2K-169-458/2020, Nr. 2K-185-495/2020 ir kt.). BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatoms taikyti paprastai turi būti nustatyta, kad padaryto nusikaltimo pavojingumas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo stadiją, bendrininkavimo formą, bendrininko rūšį, nusikaltimo padarymo vietą, laiką, būdą, nukentėjusiojo elgesio ypatumus, kilusius padarinius, yra žymiai mažesnis negu rūšinis tos nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-348/2013, Nr. 2K-P-89/2014, Nr. 2K-281-942/2018, Nr. 2K-169-458/2020, Nr. 2K-125-689/2021 ir kt.). BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatoms taikyti taip pat ne mažiau svarbu kaltininko asmenybė, kurios vertinimas sudarytų prielaidas daryti išvadą, kad net minimalios įstatymo sankcijoje nustatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, nebūtų teisingas. Vertinant kaltininko asmenybės pavojingumą, svarbų vaidmenį atlieka kaltininko nusikalstamo elgesio priežastys ir motyvai, asmenybės ypatumai, užsiėmimas, ankstesnis elgesys prieš nusikalstamos veikos padarymą, taip pat nusikalstamos veikos darymo metu ir po nusikalstamos veikos padarymo (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K 348/2013, Nr. 2K-281-942/2018).

Dėl nuteistajam D. L. paskirtos bausmės

43. Skirdamas bausmes D. L. už padarytus nusikaltimus, pirmosios instancijos teismas tinkamai atsižvelgė į jo padarytų nusikaltimų pavojingumą, nuteistąjį charakterizuojančius duomenis. D. L. padarė du labai sunkius nusikaltimus, nuteistojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Priešingai nei skunde teigia prokuroras, D. L. vaidmuo darant nusikalstamas veikas nebuvo pagrindinis – vien A. Š. skirtos siuntos paėmimo veiksmas pagal kitų asmenų nurodymus nuteistajam dar nesuteikia pagrindinio vykdytojo vaidmens. Atsižvelgiant į bylos duomenis jis išliko antraeilis: D. L., būdamas priklausomas nuo psichiką veikiančių medžiagų ir siekdamas jų gauti kaip atlygį, sutiko su nuteistojo R. N. prašymu paimti pašto siuntą, kurią turėjo perduoti pastarajam. D. L. siuntos pats neužsakinėjo, neorganizavo jos siuntimo, buvo pasitelktas tik antraeilei, techninei funkcijai – siuntos priėmimui ir perdavimui. Nagrinėjamu atveju taip pat nenustatytos analogiškų nusikalstamų veikų pavojingumą didinančios aplinkybės, kaip kelių skirtingų rūšių narkotikų ar psichotropinių medžiagų laikymas, nuteistasis buvo sulaikytas vos tik paėmęs siuntą iš kurjerio, psichotropinės medžiagos nebuvo išplatintos ar suvartotos, todėl D. L. padaryta nusikalstama veika neigiamų pasekmių kitiems asmenims ar aplinkai nesukėlė. Nors, pasak D. L. parodymų, jis narkotinių medžiagų siuntą paėmė ne pirmą kartą, vis dėlto byloje nebuvo nustatyta aplinkybių, kad nuteistasis pats aktyviai dalyvavo narkotinių medžiagų platinime.

44. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog nuteistojo parodymai viso proceso metu buvo išsamūs ir reikšmingai padėjo išaiškinti nusikalstamas veikas bei jose dalyvavusius asmenis. Liudytojas V. D. pirmosios instancijos teisme nurodė, kad D. L. bendradarbiavo ir padėjo pareigūnams išaiškinti veiką. Šią pagalbą liudytojas vertina kaip reikšmingą visam ikiteisminiam tyrimui. D. L. pareigūnams nurodė, kad susirašinėjimas vykdavo per programėlę ,,Wickr“. Po sulaikymo parašė R. N.: ,,turiu siuntą, atvažiuok“. Tekstą rašė pats D. L., kad nesukeltų įtarimo (t. 8, b. l. 30–33). Pirmosios instancijos teisme liudytojas D. R. nurodė, kad D. L. padėjo nustatyti kitus bendrininkus, rodė susirašinėjimus ,,Wickr“ programėlėje, kurioje buvo klausiama: ,,ar jau gavai“, jis patvirtino, kad gavo, buvo tartasi dėl atvykimo su R. N.. Be D. L. pagalbos tikriausiai nebūtų pavykę nustatyti kitų asmenų, jo pagalba reikšminga ikiteisminiam tyrimui (t. 8, b. l. 33–37). Taigi nuteistasis D. L. pateikė elektroninius susirašinėjimus su nuteistuoju R. N. ir, sutikdamas bendradarbiauti, sutiko vykti į susitikimą su juo, taip sudarydamas galimybę pareigūnams R. N. sulaikyti.

45. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę D. L., taip pat atsižvelgė į nuteistojo asmenybę charakterizuojančius požymius. Nuteistajam nusikalstamos veikos padarymo metu buvo konstatuojami psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant kelis narkotikus ir kitas psichoaktyviąsias medžiagas, priklausomybės sindromas bei (duomenys neskelbtini) sutrikimas, kurie nors ir netrukdė visiškai suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti (t. 3, b. l. 177–178), tačiau parodo, kad D. L. veiksmus lėmė priklausomybė nuo narkotinių medžiagų. Pažymėtina, jog klinikos UAB „Rezus“ kraujo tyrimo protokolai patvirtina, kad D. L. šiuo metu narkotinių ir psichotropinių medžiagų nebevartoja (t. 8, b. l. 81–84, t. 9, b. l. 78–91, 142–145, 172–179), taigi matomas jo noras atsikratyti priklausomybės. Nuteistasis yra jauno amžiaus, praeityje neteistas (t. 3, b. l. 106–107), vieną kartą baustas administracine tvarka už tai, kad į kitą važiuojamosios dalies pusę perėjo degant draudžiamam (raudonam) šviesoforo signalui (t. 3, b. l. 108), dirba (t. 8, b. l. 53), vedęs (t. 8, b. l. 65), augina mažametį vaiką (t. 8, b. l. 66), yra „Caritas“ savanoris (t. 9, b. l. 92–93), mokydamasis (duomenys neskelbtini) centre gaudavo stipendiją (t. 9, b. l. 97–101), 2025 m. įgijo (duomenys neskelbtini) kvalifikaciją (t. 9, b. l. 169–171). Taigi, nuteistojo D. L. elgesys rodo teigiamus asmenybės pokyčius. Prokuroro teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino išskirtine aplinkybe pasikeitusį asmens elgesį po nusikaltimo padarymo, tačiau iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog pirmosios instancijos teismas vertino visas bylos aplinkybes.

46. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę D. L., pripažino nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, nuoširdžiai gailisi ir padėjo išaiškinti joje dalyvavusius asmenis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Prokuroras apeliaciniame skunde teigia, kad nuteistasis D. L. iš esmės neigė savo kaltę, t. y. pirmosios instancijos teisme nurodė, kad nežinojo, jog psichotropinės medžiagos siunčiamos iš Graikijos, tik įtarė, kad gali būti siunčiamos psichotropinės medžiagos. Todėl negali būti laikoma, kad jis pripažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi.

47. Teismų praktikoje yra įtvirtinta, kad kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti veiką ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei teismas nustato du momentus: a) kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir b) kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Ši aplinkybė pripažįstama atsakomybę lengvinančia, jei kaltininkas pripažino padaręs nusikaltimą bylos tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, o nuoširdus gailėjimasis įvyko iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo. Kartu tai reiškia, kad kaltės neprisipažinimas ikiteisminio tyrimo metu neeliminuoja teisės tai padaryti baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu. Remiantis minėta teismų praktikoje suformuota taisykle, kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra kaltinamojo asmeninės valios aktas, kai kaltininkas savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, atlyginti žalą ir pan. Ši aplinkybė parodo asmens kritišką požiūrį į savo padarytą nusikalstamą veiką. Sprendžiant dėl šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti ir tai, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, Nr. 2K-479/2014, Nr. 2K-516-697/2015, Nr. 2K-381-507/2016 ir kt.).

48. Ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis D. L. nurodė, kad žinojo, kad pasiims narkotines medžiagas. Turėjo susitikti su R. N. ir perduoti siuntinį su narkotine medžiaga ,,kristalais“. Jei policijos pareigūnai jo nebūtų sulaikę, būtų R. N. perdavęs, o jis perdavęs ,,(duomenys neskelbtini)“ ir taip narkotikai būtų išplatinti per ,, (duomenys neskelbtini)“ valdomus kitus ,,barygas“. Šis kartas buvo trečias, du kartus iš paštomatų paėmė prieš maždaug mėnesį laiko, siunta buvo išgalvotu vardu. Niekada tiksliai nežinojo, koks bus narkotikas, kai pasiimdavo siuntą, bet žinodavo, kad narkotikai (t. 4, b. l. 38–40). Sekančios apklausos metu D. L. nurodė, kad numanė, kad pasiims narkotines medžiagas, tačiau nežinojo tikslaus kiekio ir kokie bus narkotikai (t. 4, b. l. 51). Pirmosios instancijos teisme D. L. nurodė, kad jis tiksliai nežinojo, kas yra siuntoje, tačiau nujautė, kad tai bus narkotinės medžiagos. Neprisimena, ar R. N. jam buvo sakęs, kad siuntoje yra narkotinės medžiagos, tačiau šį įtarimą turėjo, nes pats vartojo narkotines medžiagas, vartodavo ir kartu su R. N. (t. 8, b. l. 4–6).

49. Iš šių parodymų visumos matyti, kad nuteistasis D. L. iš esmės pripažino faktines įvykio aplinkybes. Tokios išvados nepaneigia tai, kad nuteistasis D. L. ikiteisminio tyrimo metu nurodė žinojęs, kad pasiims narkotines medžiagas, o bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme teigė, kad tiksliai nežinojo, kas yra pašto siuntoje, tik įtarė, kad joje gali būti narkotinės medžiagos, t. y. tik iš dalies pripažino žinojęs konkretų siuntos turinį. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks parodymų dalinis keitimas nėra esminis ir nepaneigia kaltės pripažinimo fakto, kadangi nuteistasis išsamiai paaiškino jam žinomas nusikalstamos veikos aplinkybes, aktyviai bendradarbiavo su ikiteisminio tyrimo pareigūnais, padėjo nustatyti kitus nusikalstamose veikose dalyvavusius asmenis. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai rodo ne tik kaltės pripažinimą, bet ir kritišką požiūrį į savo nusikalstamus veiksmus ir nuoširdų gailėjimąsi. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino D. L. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad nuteistasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte).

50. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalį, tinkamai atsižvelgė į bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir nuteistajam D. L. paskyrė teisingą, tinkamai individualizuotą bausmę, todėl ją griežtinti prokuroro nurodytais motyvais teisėjų kolegija nemato pagrindo.

51. Pirmosios instancijos teismas į nuteistajam D. L. paskirtą bausmę įskaitė sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2023 m. liepos 10 d. iki 2023 m. rugpjūčio 8 d. ir asmens laikymo teismo psichiatrijos ekspertizės atlikimo vietoje laiką nuo 2023 m. gruodžio 7 d. iki 2023 m. gruodžio 19 d. (t. 3, b. l. 172–178). Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis D. L. buvo laikinai sulaikytas 2023 m. liepos 10 d. (t. 3, b. l. 181–183), Kauno apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi nuteistajam D. L. paskirta kita kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra (t. 4, b. l. 15–19) ir pagal Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro (toliau – ĮKNR) duomenis jis buvo paleistas tą pačią dieną. Taigi nors teismas į D. L. paskirtą bausmę įskaitė 5 dienomis per daug (iki 2023 m. rugpjūčio 8 d.), nesant dėl to prokuroro apeliacinio skundo (jame prašoma įskaityti laiką, kokį konstatavo pirmosios instancijos teismas), teisėjų kolegija, neblogindama nuteistojo teisinės padėties, pirmosios instancijos teismo nuteistajam D. L. į bausmę įskaityto sulaikymo ir suėmimo laiko nekeičia.

52. Pirmosios instancijos teismas pagal BK 66 straipsnį į nuteistajam D. L. paskirtą subendrintą 2 metų laisvės apribojimo bausmę įskaitydamas sulaikyme išbūtą laiką neteisingai nurodė, kad viena kardomojo kalinimo diena prilyginama dviem laisvės apribojimo dienoms. Pagal nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusią BK 66 straipsnio 2 dalį (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija, įsigaliojimas pagal 2024 m. spalio 15 d. įstatymą Nr. XIV-3033), viena suėmimo ir (ar) laikino sulaikymo diena prilyginama trims laisvės apribojimo dienoms. Šiuo metu galiojančios baudžiamojo įstatymo nuostatos, palyginus su nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusia BK 66 straipsnio 2 dalies redakcija (2007 m. birželio 28 d. įstatymas Nr. X-1233), vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms, yra nuteistojo teisinę padėtį lengvinančios, todėl turi grįžtamąją galią (BK 3 straipsnio 2 dalis), todėl taikytinos jo laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiką įskaitant į jam paskirtą laisvės apribojimo bausmę, vieną sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant trims laisvės apribojimo dienoms.

Dėl nuteistajam R. N. paskirtos bausmės

53. Skirdamas bausmes R. N. už padarytus nusikaltimus, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į jo padarytų nusikaltimų pavojingumą, nuteistąjį charakterizuojančius duomenis. R. N. padarė du labai sunkius nusikaltimus, jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pirmosios instancijos teismas įvertino ir tai, kad nuteistasis R. N., būdamas priklausomas nuo psichiką veikiančių medžiagų, atliko tarpininko vaidmenį – jis bendravo su A. Š., surado D. L., kuris atsiėmė siuntą. Nuteistasis R. N. siuntos pats neužsakinėjo. Buvo sulaikytas iškart po nusikalstamos veikos padarymo, psichotropinės medžiagos nebuvo išplatintos ar suvartotos, todėl R. N. padaryta nusikalstama veika neigiamų pasekmių kitiems asmenims ar aplinkai nesukėlė. Pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad nuteistasis yra vedęs, turi mažametį vaiką (t. 8, b. l. 65–66), dirba (t. 4, b. l. 83), anksčiau teistas du kartus, taip pat ir už disponavimą narkotinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti (t. 4, b. l. 72–76), ne kartą baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus (t. 4, b. l. 68).

54. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas, paskirdamas bausmę R. N., neatsižvelgė į aplinkybę, jog nuteistasis nebuvo vien tarpininkas paimant narkotines medžiagas, tačiau pats aktyviai užsiėmė jų platinimu. Kratos metu paimtame R. N. mobiliajame telefone rastas 2023 m. birželio mėn. susirašinėjimas, kuriame jis tariasi su kitais asmenimis dėl narkotinių medžiagų pardavimo, kiekių ir kainų, nurodo, jog pats privažiuoti negali, nes veikla tapo rizikinga, jog „mentai riša visus“; vienam vartotojui rašo, jog „LSD“ ir „ratų“ (t. y. tablečių) neturi, tačiau turi „kr“ (t. y. kristalų). Be to, telefone rastos įvairios narkotinių medžiagų nuotraukos, taip pat ir į maišelius supakuotų kristalų (t. 2, b. l. 133–136). Aplinkybę, jog R. N. užsiėmė narkotinių medžiagų platinimu, ikiteisminio tyrimo metu nurodė ir D. L. (t. 4, b. l. 38–39). Nors narkotinių medžiagų platinimas R. N. įkaltintas nebuvo, vis dėlto nurodyta aplinkybė kaip asmenį charakterizuojanti medžiaga turi įtakos bausmės skyrimui.

55. Prokuroras apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, kad nuteistojo R. N. atsakomybę sunkina nusikaltimų recidyvas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). BK 27 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Taigi, teismas, pripažindamas asmenį recidyvistu, neatsižvelgia į asmens padarytus nusikaltimus, kuriuos jis padarė būdamas nepilnamečiu. Nuteistasis R. N. prieš šioje baudžiamojoje byloje jam inkriminuotas nusikalstamas veikas paskutinį kartą buvo teistas Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020 m. rugsėjo 24 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, kurią padarė būdamas nepilnametis. Todėl R. N. atžvilgiu pripažinti recidyvą nėra pagrindo; to nepadarė ir pirmosios instancijos teismas.

56. Apibendrinant šias aplinkybes darytina išvada, kad, viena vertus, pirmosios instancijos teismas R. N. pagrįstai taikė BK 54 straipsnio 3 dalį: narkotinių medžiagų siunta buvo skirta ne nuteistajam, būdamas pilnametis jis nusikalto pirmą kartą, turi šeimą ir dirba. Kita vertus, teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad vienas nuteistojo pragyvenimo šaltinių buvo narkotinių medžiagų platinimas, kas nagrinėjamos bylos kontekste neigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Todėl teisėjų kolegija vertina, kad R. N. pirmosios instancijos teismo paskirtos bausmės yra pernelyg švelnios, ir nuteistajam pagal BK 260 straipsnio 3 dalį skiria 6 metų laisvės atėmimo bausmę, o pagal 260¹ straipsnio 5 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) – 7 metų laisvės atėmimą; pagal BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktą galutinė subendrinta bausmė – 7 metai laisvės atėmimo.

57. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į R. N. paskirtą bausmę įskaitomas laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2023 m. liepos 10 d. iki 2023 m. rugpjūčio 4 d. (t. 4, b. l. 92, 117–120).

Dėl nuteistajam M. Š. paskirtos bausmės

58. Prokuroras apeliaciniame skunde nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam M. Š. paskirta bausme ir prašo skirti 10 metų laisvės atėmimo bausmę. Nurodo, kad nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra išskirtinės, o padarytas nusikaltimas nebuvo spontaniškas, juo labiau kad nuteistasis įtraukė R. L.. Sprendžiant bausmės klausimą papildomai atsižvelgtina ir į tai, kad M. Š. nusikalstama veika iš BK 260 straipsnio 3 dalies perkvalifikuojama į pasikėsinimą pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį.

59. M. Š., būdamas priklausomas nuo psichiką veikiančių medžiagų, pasikėsino padaryti labai sunkų nusikaltimą, atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką jis pasikėsino padaryti veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Nuteistasis M. Š. taip pat atliko tarpininko vaidmenį, siuntos pats neužsakinėjo, buvo pasitelktas siuntos priėmimui ir perdavimui. M. Š. yra jauno amžiaus, nevedęs, baigė bazinį kario ir CG granatsvaidžio granatsvaidininko kursus (t. 8, b. l. 67). Pirmosios instancijos teisme nuteistasis nurodė, kad šiuo metu dirba ir narkotinių medžiagų nevartoja (t. 8, b. l. 8). 2016 m. teistas už baudžiamojo nusižengimo padarymą (t. 6, b. l. 32–34), 2020 m. baustas administracine tvarka už važiavimą be bilieto bei smulkų sukčiavimą (t. 6, b. l. 35–37). Kadangi M. Š. laikytinas neteistu, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje jam nepagrįstai pritaikė baudžiamąją atsakomybę sunkinančią aplinkybę – recidyvą (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

60. Atsižvelgiant į šių duomenų visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas M. Š. pagrįstai taikė BK 54 straipsnio 3 dalį: nusikalstama veika liko pasikėsinimo stadijoje, nuteistasis narkotinių medžiagų paėmime atliko tarpininko vaidmenį, yra jauno amžiaus, iš esmės charakterizuojamas teigiamai. Kita vertus, apžiūrint M. Š. mobilaus ryšio telefono galerijoje buvo rasta nuotraukų, kuriose užfiksuotos narkotinės medžiagos, svarstyklės, pakuotės, pinigai, paruoštos narkotinės medžiagos vartojimui; įrenginio ekrano nuotrauka, kurioje užfiksuotas internetinio portalo langas, kuriame matoma, kad į pirkinių krepšelį yra pridėtos narkotinės medžiagos 3-CMC; įrenginio ekrano nuotraukos, kuriose užfiksuotas susirašinėjimo aplikacijos „Telegram“ langas, kuriame matomi kanalai, susiję su narkotinių medžiagų pardavimais. Be to, užfiksuotas susirašinėjimas, kuriuo įrenginio naudotojas su kitais asmenimis tariasi dėl narkotinių medžiagų pardavimo, siūlo kristalų (t. 2, b. l. 157–161). Šios aplinkybės, kitaip negu nustatė pirmosios instancijos teismas ir parodė pats nuteistasis, rodo, jog M. Š. užsiėmė narkotinių medžiagų platinimu. Todėl teisėjų kolegija vertina, jog pirmosios instancijos teismo M. Š. paskirta bausmė yra aiškiai per švelni, ir nuteistajam už nusikaltimą pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį skiria 5 metų laisvės atėmimo bausmę.

61. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1, 2 punktais, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinama su pirmosios instancijos teismo paskirta bausme už nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje, padarymą apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, kadangi padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas M. Š. laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2023 m. liepos 25 d. (t. 6, b. l. 48–50) iki 2023 m. rugpjūčio 18 d. (t. 6, b. l. 80–84).

Dėl nuteistajam R. L. paskirtos bausmės

62. Prokuroras apeliaciniame skunde R. L. prašo paskirti 11 metų laisvės atėmimo bausmę. Pasak prokuroro, jo vaidmuo paimant narkotines medžiagas buvo pagrindinis; nurodo, kad R. L. anksčiau ne kartą teistas. Nuteistojo gynėja, atvirkščiai, nurodo, kad nuteistajam paskirta bausmė yra pernelyg griežta: pasak gynėjos, R. L. vaidmuo šios nusikalstamos veikos padaryme buvo antraeilis, R. L. bendradarbiavo su teisėsaugos pareigūnais ir atskleidė visas jam žinomas aplinkybes, be to, kardomojo kalinimo metu ėmėsi priemonių priklausomybei įveikti, dalyvavo ir sėkmingai baigė elgesio pataisos programą. Teisėjų kolegija nesutinka nei su prokuroro, nei su R. L. gynėjos apeliaciniuose skunduose dėstomais argumentais, tačiau vertina, jog pirmosios instancijos teismas R. L. pagrįstai taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir, jo veiką perkvalifikavus į pasikėsinimą, jam paskirta bausmė mažintina iki 4 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo.

63. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje teisingai nurodė, jog R. L. vaidmuo nusikalstamos veikos padaryme buvo antraeilis. Kaip minėta pirmiau, vien techninis kito asmens užsakytų narkotinių medžiagų priėmimas, jas per tarpininką perduodant gavėjui dar nereiškia, jog asmuo buvo pagrindinis vykdytojas. Be to, kaip ir M. Š. atžvilgiu, R. L. nusikalstama veika pagal BK 260 straipsnio 3 dalį nebuvo baigta, ir liko pasikėsinimo stadijoje. Bylos duomenimis taip pat nėra neabejotinai nustatyta, kad R. L. pats būtų platinęs narkotines medžiagas. Nors jo mobiliajame telefone buvo rastas vartotojo „(duomenys neskelbtini)“ susirašinėjimas su kitu asmeniu, kuriame „(duomenys neskelbtini)“ nurodo turintis kristalų (t. 2, b. l. 169–171), tačiau kitų panašaus pobūdžio susirašinėjimų nenustatyta. R. L. ikiteisminio tyrimo metu taip pat nurodė, kad šios paskyros (kaip ir kitų: „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“) pats nekūrė, o paskyros jam buvo suteiktos pažįstamo asmens, kad nuteistasis atitinkamose grupėse galėtų prisijungti ir nusipirkti narkotinių medžiagų. Taigi paskyromis galėjo naudotis ne tik jis (t. 6, b. l. 15–17). Nors ši nuteistojo versija kelia abejonių, vis dėlto byloje kitų duomenų, kurie patvirtintų, jog R. L. galėjo verstis narkotinių medžiagų platinimu, nenustatyta.

64. R. L. yra jauno amžiaus, anksčiau ne kartą teistas už nusikalstamas veikas, paskutiniais nuosprendžiais, sulaukus pilnametystės, už nusikalstamas veikas, susijusias su neteisėtu disponavimu psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti, taip pat už atvirą vagystę (t. 4, b. l. 177–189), daug kartų baustas administracine tvarka, be kita ko už vairavimą neturint tam teisės ir policijos pareigūnų nurodymų nevykdymą (t. 4, b. l. 172), nusikalstamų veikų padarymo metu niekur nedirbo, turi mažametį sūnų. Pirmosios instancijos teisme nuteistasis nurodė, kad šiuo metu narkotinių medžiagų nevartoja, kalėjime dalyvavo priklausomybės programoje. Šiuo metu lankosi anoniminių narkomanų programoje, siekdamas visiškai atsikratyti priklausomybės (t. 8, b. l. 7). Apeliaciniame skunde gynėja taip pat atkreipia dėmesį, jog R. L. sulaikymo metu bendradarbiavo su pareigūnais. Iš tiesų, nors R. L. pagalba tyrėjams nebuvo tokia reikšminga kaip D. L., nes esminė nuteistųjų veikimo schema tuo metu jau buvo atskleista, tačiau, kaip matyti iš pareigūnų V. D. ir D. R. parodymų pirmosios instancijos teisme, R. L. informavo pareigūnus, kad turi perduoti siuntą kitam asmeniui, nurodė, kur turi ją nuvežti, nors M. Š. tiesiogiai neįvardijo (t. 8, b. l. 32, 35–36).

65. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje bei prokuroro apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad R. L. baudžiamąją atsakomybę sunkina recidyvas. BK 27 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Kaip matyti iš ĮKNR duomenų, šioje byloje nagrinėjamos veikos padarymo metu – 2023 m. liepos 25 d. – R. L. buvo teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 28 d. nuosprendžiu už nusikalstamas veikas, kurias padarė būdamas nepilnametis, kas recidyvo nepagrindžia. R. L. taip pat buvo nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 24 d. (pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu) ir 2023 m. lapkričio 7 d. nuosprendžiais už dar ankstesnes nusikalstamas veikas. Tačiau šie nuosprendžiai buvo priimti ir įsiteisėjo tik po šioje byloje nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo. Tas pats galioja ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 5 d. baudžiamajam įsakymui, papildomai pažymint, kad jis buvo priimtas dėl baudžiamojo nusižengimo pagal BK 259 straipsnio 2 dalį. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo kaip atsakomybę sunkinančią aplinkybę R. L. pripažinti recidyvą pagal BK 27 straipsnio 1 dalį.

66. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad, viena vertus, R. L. vaidmuo nusikalstamos veikos padaryme buvo antraeilis, nulemtas jo paties priklausomybės nuo narkotinių medžiagų. Be to, nusikalstama veika liko pasikėsinimo stadijoje. Ar nuteistasis pats užsiėmė narkotinių medžiagų platinimu, bylos duomenimis nėra vienareikšmiškai nustatyta. Todėl, kitaip negu teigia prokuroras, pirmosios instancijos teismas nuteistojo atžvilgiu pagrįstai taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Kita vertus, R. L. iš viso yra teistas 8 kartus, visos nusikalstamos veikos padarytos iki šioje byloje nagrinėjamo nusikaltimo padarymo. Kadangi R. L. nusikalstamą veiką padarė jauno amžiaus, iki šiol jo su narkotinių medžiagų disponavimu susijusios veikos nebuvo padarytos platinimo tikslu, tuo tarpu su nusikaltimais prieš asmenį susijusios veikos (BK 140 straipsnio 2 dalis, 180 straipsnio 1 dalis, 284 straipsnis) buvo padarytos nuteistajam dar esant nepilnamečiui, teisėjų kolegija vertina, kad perkvalifikavus jo veiką iš baigto nusikaltimo į pasikėsinimą pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį ir pašalinus recidyvą R. L. pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė mažintina iki 4 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo.

67. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė apėmimo būdu subendrinama su pirmosios instancijos teismo paskirta bausme už nusikalstamą veiką pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, kadangi padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims. Be to, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu R. L. paskirta subendrinta bausmė apėmimo būdu subendrinama su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 11 d. nutartimi paskirta bausme, kadangi padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims, ir R. L. skiriama galutinė bausmė – 4 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimas. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į R. L. bausmės laiką įskaitytinas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2023 m. liepos 25 d. (t. 5, b. l. 61–62) iki 2024 m. balandžio 25 d. (t. 5, b. l. 130–135).

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

68. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Prašymai ir įrodymai, patvirtinantys proceso išlaidų faktą ir dydį, turi būti pateikti laiku, tai yra iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos, nes prašymas dėl proceso išlaidų atlyginimo turi būti paskelbtas ir dėl šių prašymo kitiems proceso dalyviams turi būti užtikrinta galimybė pareikšti savo nuomonę, taip garantuojant tinkamą rungimosi principo įgyvendinimą.

69. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme 2025 m. rugsėjo 18 d. ir 2025 m. rugsėjo 29 d. gautos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo, kuriomis iš nuteistojo A. Š. prašoma priteisti 162,50 Eur ir 354,17 Eur už valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (t. 9, b. l. 121–124, 135–138).

70. Teisėjų kolegija pažymi, kad būtinybė skirti nuteistajam gynėją kilo dėl BPK 322 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos privalomos nuostatos, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis A. Š. yra jauno amžiaus, skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta laisvės atėmimo bausmė. Nagrinėjama baudžiamoji byla nėra labai didelės apimties; A. Š. baudžiamojoje byloje apeliacinio skundo nepateikė, prokuroras apeliacinio skundo dėl A. Š. taip pat nepateikė, apeliacinės instancijos teisme jis buvo apklaustas nuteistojo R. L. prašymu. Atsižvelgiant į tai išlaidos už A. Š. suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš jo nepriteisiamos.

71. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme 2026 m. sausio 6 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo, kuria iš nuteistojo R. N. prašoma priteisti 431,25 Eur už valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Teismo posėdis Lietuvos apeliaciniame teisme vyko 2026 m. sausio 5 d, kuriame byla buvo išnagrinėta. Kadangi prašymas teisme gautas teisėjų kolegijai išėjus į pasitarimų kambarį priimti procesinio sprendimo, taigi nebegali būti svarstomas teismo posėdyje, jis paliekamas nenagrinėtas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 1 dalimi, 320 straipsnio 5 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 2 punktu, 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 26 d. nuosprendžio dalį dėl M. Š. ir R. L. (R. L.) veiksmų kvalifikavimo, taip pat dėl bausmių skyrimo M. Š., R. L. (R. L.) ir R. N. bei jiems paskirtų bausmių subendrinimo:

M. Š. nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, perkvalifikuoti į BK 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti 5 metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, M. Š. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį paskirtą bausmę apėmimo būdu subendrinti su Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 26 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį paskirta bausme, ir M. Š. paskirti subendrintą 5 metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, M. Š. į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2023 m. liepos 25 d. iki 2023 m. rugpjūčio 18 d.

Iš Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 26 d. nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti aplinkybę, kad M. Š. atsakomybę pagal BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktą sunkina recidyvas.

R. L. (R. L.) nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, perkvalifikuoti į BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 260 straipsnio 3 dalį ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, jam paskirti 4 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę ir Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 26 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį paskirtą bausmę subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir R. L. (R. L.) paskirti subendrintą 4 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę apėmimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 11 d. nutartimi R. L. (R. L.) paskirta subendrinta 2 metų 9 mėnesių ir 10 dienų laisvės atėmimo bausme, ir R. L. (R. L.) paskirti galutinę subendrintą 4 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti R. L. (R. L.) laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2023 m. liepos 25 d. iki 2024 m. balandžio 25 d., taip pat Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 11 d. nutartyje nurodytais nuosprendžiais įskaitytus laikotarpius ir atliktas bausmės dalis.

Iš Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 26 d. nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti aplinkybę, kad R. L. (R. L.) atsakomybę pagal BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktą sunkina recidyvas.

Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 26 d. nuosprendžiu R. N. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskirtą 2 metų laisvės atėmimo bausmę padidinti iki 6 metų laisvės atėmimo.

Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 26 d. nuosprendžiu R. N. pagal BK 260¹ straipsnio 5 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) paskirtą 3 metų laisvės atėmimo bausmę padidinti iki 7 metų laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, ir R. N. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 7 metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, R. N. į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2023 m. liepos 10 d. iki 2023 m. rugpjūčio 4 d.

Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 26 d. nuosprendžio dalį dėl D. L. laikino sulaikymo ir suėmimo laiko įskaitymo:

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija), D. L. į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2023 m. liepos 10 d. iki 2023 m. rugpjūčio 8 d. ir nuo 2023 m. gruodžio 7 d. iki 2023 m. gruodžio 19 d., vieną sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant trims laisvės apribojimo dienoms.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

R. N. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025 m. rugsėjo 18 d. ir 2025 m. rugsėjo 29 d. prašymų iš A. Š. išieškoti 162,50 Eur ir 354,17 Eur už antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme netenkinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2026 m. sausio 6 d. prašymą iš nuteistojo R. N. išieškoti 431,25 Eur už antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme palikti nenagrinėtą.