Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens UAB „Būsto paskolų draudimas“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr.e2FB-11289-192/2016 pagal pareiškėjos R. N. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Danske Bank A/S Lietuvos filialui, UAB Būsto paskolų draudimas, R. S. N., E. L., dėl R. N. bankroto bylos iškėlimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėja prašė iškelti jai bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirti MB „Lasis“. Nurodė, kad pradelstos skolos kreditoriams, t. y. 39 906,27 Eur viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas. Skoliniai įsipareigojimai yra kilę iš 2008-01-29 Kreditavimo sutarties Nr. BPSAV340802936 su vėlesniais papildymais ir pakeitimais, kuri sudaryta tarp AB Danske A/S Lietuvos filialo ir pareiškėjos. Pareiškėja savo prievolių tinkamam įvykdymui užtikrinti pagal kredito sutartį yra įkeitusi bankui butą. Pareiškėjos prievolė bankui yra solidari. 2008-01-29 pareiškėjos buvęs sutuoktinis R. S. N. sudarė laidavimo sutartį, pagal kurią įsipareigojo atsakyti bankui solidariai su kredito gavėja – pareiškėja. Kredito sutartis užtikrinta kredito draudimo. Kredito gavėjai tinkamai nevykdant Kredito sutartimi prisiimtų įsipareigojimų bankas 2013 m. lapkričio 4 d. nutraukė Kredito sutartį bei 2013 m. lapkričio 5 d. kreipėsi į bendrovę su pranešimu apie draudžiamąjį įvykį bei paraiška draudimo išmokai gauti. Iki Kredito sutarties sudarymo ir šios sutarties metu vertėsi individualia veikla, dirbo pagal verslo liudijimą, vertėsi kirpyklų, kosmetikos kabinetų ir salonų, soliariumų veikla. Tačiau, ekonominės krizės metu, sumažėjus klientų ratui, pareiškėjai pajamų neužteko pelningos individualios veiklos vykdymui užtikrinti. Pareiškėja 2008 m. balandžio mėn. išvyko į (duomenys neskelbtini) gyventi ir ieškoti geriau apmokamo darbo. Pareiškėjai nepavykus surasti geriau apmokamo darbo, ji grįžo į Lietuvą ir 2009-08-05 - 2009-12-18, 2010-07-27 – 2011-03-10, 2013-09-24, 2013-10-23 laikotarpiuose buvo registruota Kauno teritorinėje darbo biržoje. 2012 m., pablogėjus jos sveikatai, 2013 m. ji niekur nedirbo, gaudavo socialinę pašalpą, intensyviai ieškojosi darbo. Šios aukščiau nurodytos priežastys lėmė jos finansinės padėties apsunkinimą ir nemokumą. Taip pat nurodė, kad iš viso pareiškėjos ir jos nepilnamečių vaikų būtiniesiems poreikiams tenkinti kiekvieną mėnesį reikalinga 1 635,01 Eur dydžio suma.Suinteresuotas asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ atsiliepime į pareiškimą prašė bankroto bylos R. N. iškėlimo klausimą spręsti teismo nuožiūra, atsižvelgiant į pateiktus dokumentus ir nepažeidžiant kreditorių interesų. Taip pat teismui siūlė išsiaiškinti pareiškėjai priklausančio nekilnojamojo turto – buto tikrąją vertę bei pareiškėjos nurodomų būtinųjų poreikių išlaidas.Suinteresuotas asmuo Danske BankA/S atsiliepime nurodė, kad bankroto bylos iškėlimo klausimą palieka spręsti teismo nuožiūra vadovaujantis į bylą pateiktais įrodymais. Taip pat prašė bankroto administratore paskirti UAB „Karaliaučiaus grupė“. Siūlė teismui įpareigoti pareiškėją pateikti įrodymus pagrindžiančius nurodomų būtinųjų poreikių išlaidas.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2016 m. liepos 13 d. nutartimi pareiškėjos R. N. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo tenkino. Iškėlė R. N. fizinio asmens bankroto bylą. Paskyrė R. N. bankroto administratoriumi MB „Lasis“. Patvirtino laikotarpiui nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens R. N. bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos, patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą bendrai 648,30 Eur sumai, reikalingai fizinio asmens bankroto procedūroms atlikti. Patvirtino laikotarpiui nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens R. N. bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos, išlaidų sąmatą vienam mėnesiui 1635,01 Eur sumai, reikalingą fizinio asmens ir jos nepilnamečių vaikų būtiniesiems poreikiams tenkinti. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju CK 6.67 straipsnyje įtvirtintų pagrindų byloje nėra, todėl preziumuoti pareiškėjos nesąžiningumo šiuo pagrindu negalima.Teismas, detaliai ir išsamiai išnagrinėjęs byloje esančius rašytinius įrodymus apie pareiškėjai šiuo metu priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, skolinius įsipareigojimus kreditoriams, gaunamas pajamas, nustatė, jog pareiškėjos skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję, suma viršija 25 MMA, todėl pareiškėja formaliai atitinka FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje numatytą fizinio asmens nemokumo būklę. Teismas pripažinęs, kad egzistuoja visos sąlygos fizinio asmens bankroto bylai iškelti, pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo tenkino, R. N. iškėlė bankroto bylą.Teismas sprendė, kad pareiškėjos siūloma bankroto administratorės MB „Lasis“ atitinka teisės aktuose nustatytus reikalavimus, sutinka vykdyti administratoriaus pareigas, yra apsidraudusi savo civilinę atsakomybę. Suinteresuotas asmuo Danske Bank A/S, veikiantis per savo filialą Lietuvoje, siūlė administratore skirti UAB „Karaliaučiaus grupė“, tačiau teismas įvertinęs turimus duomenis apie abi bankroto administravimo paslaugas teikiančias įmones, nerado duomenų, dėl ko MB „Lasis“ negalėtų teikti fizinio asmens bankroto administratoriaus paslaugų. Pažymėjo, kad bankroto administratorės I. S. turima ilgametė bankroto administravimo praktika leidžia manyti, kad MB „Lasis“ galės tinkamai vykdyti pareiškėjos fizinio asmens bankroto administratoriaus funkcijas, todėl R. N. bankroto administratore paskyrė MB „Lasis“. Įvertinęs teismui pateiktą bankroto administratoriaus lėšų sumos, reikalingos bankroto procedūroms atlikti, nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos, pagrindimą, teismas laikė, kad nurodyta 648,30 Eur suma yra galima, todėl nustatė 648,30 Eur sumą, reikalingą bankroto procedūroms atlikti ( Įstatymo 4 straipsnio 6 dalis, 6 straipsnio 3 dalies 4 punktas).Atsižvelgiant į pareiškėjos nurodytą sumą, reikalingą kiekvieną mėnesį jos būtiniems poreikiams tenkinti, teismas sprendė, kad išlaidos yra pagrįstos, todėl nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą, įsiteisėjimo dienos, R. N. ir jos nepilnamečių vaikų būtiniesiems poreikiams tenkinti kiekvienam mėnesiui nustatė 1635,01 Eur sumą (FABĮ 6 straipsnio 3 dalies 3 punktas, 7 straipsnio 3 dalis). Pažymėjo, kad pareiškėja su vaikais gyvena (duomenys neskelbtini), kur pragyvenimo lygis yra aukštas, todėl vienam mėnesiui būtiniems poreikiams tenkinti numatoma 1 635,01 Eur suma nelaikytina labai didele.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 13 d. nutartį ir bankroto bylos iškėlimo klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti iškelti R. N. bankroto bylą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: LR fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau -FABĮ) 1 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog šis įstatymas taikomas fiziniam asmeniui, kurio pagrindinių turtinių interesų vieta yra Lietuvos Respublikoje. Teismo nutartyje dėl bankroto bylos iškėlimo nurodyta, jog pareiškėja dirba (duomenys neskelbtini), moka buto nuomą, moka už vaikų darželį. Taigi iš pateiktos informacijos galima spręsti, jog pareiškėja (duomenys neskelbtini) yra įsitvirtinusi, čia yra jos socialinių bei ekonominių interesų buvimo vieta. Nors pareiškėjai ir priklauso Lietuvoje esantis nekilnojamasis turtas - butas, esantis (duomenys neskelbtini), tačiau pareiškėjai gyvenant (duomenys neskelbtini) bei pradėjus bankroto procesą yra akivaizdu, kad šio turto nesiekiama išlaikyti. Iš skundžiamoje teismo nutartyje nurodytų faktų galima spręsti, jog pareiškėjos pagrindinių turtinių interesų vieta nėra Lietuvos Respublikoje. Taigi pareiškėjos bankroto byla nėra teisminga Lietuvos Respublikos teismams ir negalėjo būti nagrinėjama Kauno apylinkės teisme, dėl ko skundžiama nutartis yra naikintina.Teismas skundžiama nutartimi iškėlė pareiškėjai fizinio asmens bankroto bylą bei būtinųjų poreikių tenkinimui patvirtino 1.635,01 EUR/mėn. sumą, kai pareiškime nurodomas pareiškėjos gaunamas darbo užmokestis - 1.333,00 USD/mėn. (apie 1.200,00 EUR/mėn.). Šiuo atveju esant situacijai, kai pareiškėjos išlaidos gerokai viršija nurodomas gaunamas pajamas, pareiškėjos mokumo nėra galimybių atkuri nepažeidus kreditorių interesų bei užtikrinus kreditorių reikalavimų tenkinimą, pareiškėjos mokumas gali būti atkurtas tik nurašius pareiškėjos skolas, nors bankroto proceso tikslas yra žymiai platesnis nei vien tik skolų nurašymas. Papildomai pažymėtina, kad pareiškėjai negaunat pajamų, iš kurių būtų galima dalimis atsiskaitinėti su kreditoriais, nebus galimybių parengti mokumo atkūrimo planą, atitinkanti FABĮ 7 straipsnio reikalavimus, t.y. nebus galimybių suformuoti kreditorių reikalavimų tenkinimo grafiką, dėl ko bankroto procesas nebus efektyvus.Situacija, kai pareiškėjos gaunamos pajamos yra ženkliai mažesnės nei kad nurodomos gaunamos pajamos nesudaro galimybių įgyvendinti FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje nurodytą įstatymo paskirtį - sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, (toliau - fizinis asmuo) mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimu tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesu pusiausvyros. Atsiliepime į atskirąjį pareiškėja prašo atmesti suinteresuoto asmens UAB „Būsto paskolų draudimas” atskirąjį skundą, ir Kauno apylinkės teismo 2016-07-13 nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais: Vien aplinkybė, kad pareiškėja dėl savo sunkios materialinės padėties buvo priversta laikinai išvykti į užsienį niekaip nesuponuoja išvados, jog pareiškėjos bankroto byla nėra teisminga LR teismams. Pareiškėja yra LR pilietė, pareiškėjos vienintelis turtas yra Lietuvoje (pareiškėja (duomenys neskelbtini) jokio turto neturi), jai priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini) yra įkeistas kreditoriui AB Danske Bank A/S, jos skoliniai įsipareigojimai AB Danske Bank A/S ir UAB „Būsto paskolų draudimas”, dėl kurių ji pripažinta nemokia, yra susidarę Lietuvoje, todėl nėra jokio pagrindo teigti, jog pareiškėjos pagrindinių turtinių interesų vieta nėra Lietuvos Respublikoje, o bankroto byla turėtų būti sprendžiama užsienio valstybėje. Vien tai, kad pareiškėja su savo mažamečiais vaikais laikinai yra išvykusi į (duomenys neskelbtini), ten nuomoja būstą, leidžia vaikus į darželį ir gauna darbo užmokestį nėra pakankamas pagrindas spręsti, jog pareiškėjos turtinių interesų vieta yra ne Lietuvos Respublikoje. Pažymėtina, jog pareiškėja deklaravo savo gyvenamąją vietą Lietuvoje, nuolatinio išvykimo į užsienio valstybę nėra deklaravusi, todėl suinteresuoto asmens argumentai dėl bankroto bylos teismingumo nei teisiniu, nei faktiniu požiūriu nėra motyvuoti ir pagrįsti. Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas ne kartą pabrėžė, jog pareiškėja savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vieta laiko Lietuvos Respubliką, tuo tarpu, laikinai išvyko į užsienį prispausta finansinių sunkumų. Atstovas taip pat nurodė, jog pareiškėja siekia atkurti savo mokumą ir ketina grįžti į Lietuvą bei joje išlaikyti savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų centrą. Neaišku kokiu pagrindu suinteresuotas asmuo nurodo, kad pareiškėjos pareiškime nurodomas pareiškėjos gaunamas darbo užmokestis - 1 333,00 USD/mėn. (apie 1 200 Eur/mėn.). Tokie duomenys pareiškime nėra pateikti. Pareiškėja pažymi, kad j bylą pateikė metinių pajamų deklaraciją, iš kurios matyti, kad pareiškėjos metinės pajamos siekia 18 248 USD, 1520,66 USD/mėn., kas sudaro apie 1 362,11 Eur/mėn. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pareiškėja pateikė į bylą įrodymus, patvirtinančius, jog ji gauna valstybės paramą, t. y. valstybė kompensuoja dalį maisto išlaidų bei sulaukus eilės bus kompensuojama dalis patiriamų išlaidų, susijusių su būsto nuoma. Remiantis šiomis aplinkybėmis, suinteresuotas asmuo visiškai nepagrįstai teigia, kad pareiškėjos gaunamos pajamos yra ženkliai mažesnės nei, kad nurodomos išlaidos būtiniesiems poreikiams tenkinti. Pareiškėja turi nekilnojamojo turto — butą, esantį (duomenys neskelbtini), iš kurio galės būti tenkinami kreditorių reikalavimai, be to, pareiškėja savo pareiškime nurodė, jog nuolat ieško ir stengiasi susirasti kuo geriau apmokamą darbą, kad galėtų dengti turimus įsiskolinimus kreditoriams, todėl suinteresuoto asmens deklaratyvūs teiginiai, jog šiuo atveju nebus galimybių parengti mokumo atkūrimo planą, atitinkantį FABĮ 7 str. reikalavimus, yra niekuo nepagrįsti ir nemotyvuoti. Teismas fizinio asmens bankroto iškėlimo stadijoje neturi vertinti kokiomis proporcijomis ateityje bus dengiami kreditorių reikalavimai iš pareiškėjo turto ar pajamų, nes ši aplinkybė vertinama po bankroto bylos iškėlimo, plano tvirtinimo metu. Taigi, suinteresuotas asmuo nepagrįstai atskirajame skunde tvirtina, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pažeidė skolininko ir kreditoriaus interesų pusiausvyrą. verta paminėti tai, kad FABĮ 16 straipsnio 5 punktas nustato, kad bankrutuojantis fizinis asmuo turi pareigą nuo teismo nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos pervesti lėšas į depozitinę sąskaitą kreditorių reikalavimams tenkinti ir bankroto administravimo išlaidoms mokėti plane nustatyta tvarka. Taigi, pareiškėjai neįvykdžius šio reikalavimo, bet kurioje bankroto proceso stadijoje, bankroto byla galėtų būti nutraukiama, todėl nėra jokio pagrindo daryti išvadą, jog kreditorių interesai, pareiškėjai iškėlus bankroto bylą, nebus užtikrinami.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjai R. N. iškelta fizinio asmens bankroto byla, patvirtinta išlaidų sąmatą vienam mėnesiui 1635,01 Eur sumai, reikalinga fizinio asmens ir jos nepilnamečių vaikų būtiniesiems poreikiams tenkinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl pareiškėjos atitikties LR fizinių asmenų bankroto įstatymo 1 straipsnio 2 daliai.

Apeliantė nurodo, kad pareiškėja (duomenys neskelbtini) yra įsitvirtinusi, čia yra jos socialinių bei ekonominių interesų buvimo vieta, todėl pareiškėjos bankroto byla nėra teisminga Lietuvos Respublikos teismams ir negali būti nagrinėjama Kauno apylinkės teisme, dėl ko skundžiama nutartis yra naikintina. Tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su nurodytais argumentais.FABĮ 1 str. 2 d. nustatyta, kad šis įstatymas taikomas fiziniam asmeniui, kurio pagrindinių turtinių interesų vieta yra Lietuvos Respublikoje. Teismų praktikoje pažymėta, kad fizinio asmens nuolatine gyvenamąja vieta pripažįstama ta vieta, kurioje jis nuolat ar daugiausia gyvena (CK 2.12 str. 1 d., 2.16 str.). Vienas iš būdų nustatyti asmens gyvenamąją vietą yra gauti informaciją iš Gyventojų registro, kuriame yra kaupiami duomenys apie Lietuvos Respublikos piliečių asmens duomenis, taip pat gyvenamąją vietą, t. y. Gyventojų registro pažymoje nurodytas asmens gyvenamosios vietos adresas laikytinas asmens gyvenamąja vieta, kol šie duomenys yra nepaneigti kitų įrodymų. Gyvenamosios vietos deklaravimas viešajame registre yra tik vienas iš fizinio asmens gyvenamąją vietą apibūdinančių kriterijų, tuo tarpu nustatant asmens gyvenamąją vietą, be gyvenamosios vietos deklaravimo, svarbūs ir kiti kriterijai, kaip antai: faktinio gyvenimo toje vietoje trukmė bei tęstinumas, paties asmens vieši pareiškimai apie savo gyvenamąją vietą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011-04-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2011). Jei asmuo gyvena keliose vietose, bet deklaruoja tik vieną, tokiais atvejais teismai neturėtų vadovautis vien gyvenamosios vietos duomenimis gyventojų registre sprendžiant apie asmens gyvenamąją vietą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014-05-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-268/2014).Analizuojant turtinių interesų sąvoką, pasakytina, kad tai yra materialių daiktų, turtinių teisių (turto aktyvas) ir turtinių pareigų (turto pasyvas) visuma. Iš pareiškėjos pateiktų duomenų galima spręsti, jog visgi pareiškėjos pagrindinių turtinių interesų vieta yra labiau Lietuvos Respublikoje, nei (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų ir pareiškėjos pateiktų procesinių dokumentų turinio matyti, kad pareiškėja savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vieta nurodo Lietuvos Respubliką, nuolatinę savo gyvenamąją vietą nurodydama (duomenys neskelbtini). Gyventojų registro duomenimis pareiškėjos ir jos vaikų G. M. N. ir O. L. paskutinė gyvenamoji vieta taip pat nurodoma (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nėra oficialiai deklaravusi nei savo, nei vaikų išvykimo iš Lietuvos Respublikos. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad pareiškėjai bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas – butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos skolos kreditoriams yra Lietuvos Respublikoje. Siųstuose pranešimuose kreditoriams apie ketinimą kelti fizinio asmens bankroto bylą pareiškėja taip pat nurodo adresą Lietuvoje. Byloje taip pat pateikti medicininiai dokumentai, iš kurių matyti, kad pareiškėja lankosi Lietuvoje esančiose sveikatos priežiūros įstaigose. Kauno teritorinės darbo biržos Kauno miesto skyriaus 2013-12-30 pažymos duomenimis 2009-08-05 – 2009-12-18, 2010-07-27 – 2011-03-10, 2013-09-24 – 2013-10-23 laikotarpiais pareiškėja buvo registruota darbo biržoje. Kauno miesto savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus 2014-02-10 duomenimis pareiškėjai buvo paskirta socialinė pašalpa nuo 2014-01-01 iki 2014-04-01 už nepilnamečius vaikus. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad aplinkybė jog pareiškėja šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini) nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjos pagrindinių turtinių interesų vieta yra ne Lietuvos Respublikoje. (Pvz. žr. Kauno apygardos teismo 2015 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1047-173/2015).Pažymėtina ir tai, kad jau pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo buvo nurodytos visos aplinkybės, susijusios su pareiškėjos išvykimu iš Lietuvos ir gyvenimu (duomenys neskelbtini), tačiau apeliantė atsiliepime į pareiškėjos pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo nesirėmė ir nenurodė jokių argumentų dėl pareiškėjos neatitikimo FABĮ 1 str. 2d. Pirmosios instancijos teismas priimdamas pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo taip pat nenustatė, kad pareiškėja neatitiktų minėtos įstatymo nuostatos. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tarp FABĮ nustatytų sąlygų, dėl kurių, teismas gali atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą nėra numatyta sąlyga dėl asmens atitikimo FABĮ 1 str. 2 d.

Dėl sumos, reikalingos fizinio asmens būtiniesiems poreikiams tenkinti, dydžio.

Apeliantės teigimu, būtinųjų poreikių tenkinimui teismo patvirtinta 1 635,01 Eur/mėn. suma viršija pareiškėjos mėnesines pajamas, kurios siekia 1 333,00 USD/mėn., dėl ko pareiškėjai negaunant pajamų, iš kurių būtų galima dalimis atsiskaitinėti su kreditoriais, nebus galimybių parengti mokumo atkūrimo planą, o taip pat nesudaro galimybių įgyvendinti FABĮ 1 str.1 d. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodyti apeliantės argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumo.Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo poreikiams tenkinti būtinų lėšų dydžio pagrįstumo, turi vertinti pareiškėjo pateiktą informaciją ir įrodymus (jeigu jie pateikti), o tuo atveju, kai pagal pateiktus duomenis bylos išnagrinėjimas negalimas, t. y. negalima nuspręsti dėl pagrįsto būtinųjų išlaidų dydžio, turi teisę reikalauti papildomų įrodymų (FABĮ 5 str. 3 d. 1 p.). Vertinant lėšų, reikalingų pareiškėjo būtiniesiems poreikiams patenkinti, maksimalaus dydžio pagrįstumo klausimą, vienu iš vertinimo kriterijų galėtų būti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta minimalioji mėnesinė alga, kurios dydis, atsižvelgiant į esamą valstybės ekonominę padėtį, laikytinas nežeminančiu asmens orumo ir patenkinančiu asmens, siekiančio bankroto, poreikius. Išlaidų, reikalingų būtiniesiems poreikiams tenkinti, dydis gali viršyti nurodytą minimaliosios mėnesinės algos dydį, tačiau tam turi būti nustatyti objektyvūs kriterijai, konstatuoti konkrečioje byloje. Remiantis FABĮ 7 straipsnio 3 dalimi ir CPK 736 straipsniu, mažiausia galima tokių išlaidų suma, kurios dydžio nereikėtų įrodinėti, galėtų būti 1/2 MMA. Tačiau kiekvienoje konkrečioje byloje yra būtina atsižvelgti ir įvertinti, ar nustatyta suma iš tikrųjų patenkina būtiniausius asmens poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014).Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas patvirtino laikotarpiui nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens R. N. bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos, išlaidų sąmatą vienam mėnesiui 1635,01 Eur sumai, reikalingą fizinio asmens ir jos nepilnamečių vaikų būtiniesiems poreikiams tenkinti. Pagal byloje pateiktą metinių pajamų deklaraciją pareiškėjos metinės pajamos už 2015 metus sudarė 18 248 USD (16 276,87 Eur). Mėnesiui tenkančios gaunamos pajamos sudaro 1 356,41 Eur. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėja augina du nepilnamečius vaikus, iš kurių vienas lanko darželį. Atskaičius išlaidas vaikų išlaikymui (403,44 Eur), kitiems mokesčiams (būsto nuomai, maistui, vaistams, rūbams ir t. t). pareiškėjai lieka tik 952,97 Eur. Be to, įvertintina ir tai, kad pareiškėjos išlaidas sudaro tik būtiniausios išlaidos, t.y. išlaidos maistui, transportui, vaikų ugdymui ir mokslui, drabužiams, avalynei, būsto nuomai, vaistams Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus, įvertinus pareiškėjos gaunamas pajamas bei nurodomas išlaidas apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta iki mokumo atkūrimo plano patvirtinimo (įsiteisėjimo) 1635,01 Eur suma pareiškėjos būtiniesiems poreikiams tenkinti nėra per didelė ir (ar) pažeidžianti jos kreditorių interesus, kadangi ši suma nustatyta tik preliminariai, pradiniam bankroto proceso etapui, iki nutarties patvirtinti fizinio asmens mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos (FABĮ 7, 8 straipsniai). Pareiškėjos kreditoriai, spręsdami mokumo atkūrimo plano tvirtinimo klausimą, turės teisę reikšti pareiškėjai pastabas dėl plane nurodytų mokumo atkūrimo priemonių, taip pat ir dėl jos būtiniesiems poreikiams būtinos sumos dydžio (FABĮ 8 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-269-219/2015).Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog sprendžiant fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo klausimą, iš asmens neturi būti reikalaujama perteklinių arba akivaizdžių įrodymų, patvirtinančių ar paneigiančių jo turto, pajamų egzistavimą. Bankroto bylos iškėlimo stadijoje pareiškėjui privaloma pateikti FABĮ 4 straipsnio 4 dalyje nurodytą informaciją, tačiau šios informacijos teisingumas gali būti vertinamas bankroto bylos iškėlimo stadijoje, taip pat jau iškėlus bankroto bylą. O paaiškėjus aplinkybei, kad pareiškėjas pateikė neteisingą informaciją apie savo turtą, turimus įsipareigojimus, bankroto byla gali būti nutraukiama (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, bylos Nr. 3K-3-561/2014).Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą, atskirajame skunde, atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo R. N., padarė teisingas išvadas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti, remiantis atskirojo skundo motyvais nėra įstatyme numatytų pagrindų. Atsižvelgiant į tai, Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 13 d. nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 str. 1 d. 1 p.)

Kauno apygardos teismas, Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.