- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-12
- Bylos Nr.
- 2S-1047-173/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-24040-2014-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Leonas Jachimavičius
- Pareiškėjas
- L. P.
Kauno apygardos teismo teisėjas Leonas Jachimavičius, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2F-2810-877/2015 pagal pareiškėjos L. P. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja L. P. Kauno apylinkės teismui pateikė pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, kuriuo prašė iškelti L. P. bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirti UAB „Centrinis bankroto biuras LT“.
Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) kartu su tuometiniu sutuoktiniu R. P. sudarė kredito sutartį su AB „Swedbank“ butui, esančiam (duomenys neskelbtini), įsigyti. Gautas 181 450 Lt dydžio kreditas panaudotas būsto pirkimui. Galimybes paimti kreditą sudarė tai, jog pareiškėjos sutuoktinis R. P. dirbo statybų sferoje, kur jo atlyginimas buvo pakankamai didelis. Tuo metu pareiškėja jau turėjo du mažamečius vaikus- A. G. M. (gim. (duomenys neskelbtini)) bei A. B. (gim. (duomenys neskelbtini)), kurių išlaikymu vaikų tėvas-T. B. beveik nesirūpino. (duomenys neskelbtini) metais gimė A. P.. Santuoka su R. P. nutraukta 2011 metais. Pareiškėja turėjo išlaikyti šeimą (3 mažamečius vaikus), namus, save. Vėliau įmonė, kurioje ji dirbo, bankrutavo, o naują darbą susirasti buvo sudėtinga. Buvo prisiregistravusi darbo biržoje, ieškojo jo savarankiškai, dalyvavo įvairiose programose tuo pačiu tikslu. Vėliau, neturėdama kitos išeities, įsidarbino UAB LINTEL, kur jos darbo užmokestis buvo minimalus, todėl darbo užmokesčio pakakdavo tik Banko įmokų sumokėjimui-pareiškėja toliau savarankiškai bandė mokėti paskolą, nors lėšų neretai pristigdavo ir pragyvenimui. Tuo metu vaikų tėvai- T. B. ir R. P., nė vienas jokių lėšų nemokėjo. Kai taip pragyventi nebegalėjo, ji pasiskolino lėšų ir išvyko (duomenys neskelbtini), kur kurį laiką nesėkmingai bandė ieškotis darbo. Siekdama geresnių gyvenimo perspektyvų, nusprendė mokytis, todėl negali dirbti pilnu etatu. Pareiškėjos uždarbio pakanka šeimos maistui, drabužiams bei būtiniausiai buičiai, todėl kreditorių reikalavimų pareiškėja negali dengti nei šiuo metu, nei artimoje ateityje. Pareiškėjos turto-buto esančio (duomenys neskelbtini) vertė yra apie 80000-90000Lt. Kito turto neturi. Įsiskolinimas kreditoriams yra apie 137 048,33 Lt. Darbo užmokestis yra apie 8000 NOK (896,95 Eur), gauna alimentus už vaikus (600 Lt per mėnesį) bei 195 Lt per mėnesį išmoką. Šeimos pragyvenimui reikalinga pinigų per mėnesį suma sudaro 1021,78 Eur (3528,95 Lt).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo AB „Kauno energija“ nurodė, kad neprieštarauja dėl bankroto bylos iškėlimo L. P., spręsti teismo nuožiūra (t.1, b.l. 142-143).
Suinteresuotas asmuo UAB „Kauno vandenys“ prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra (t.2, b.l. 3-4).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo „Swedbank“, AB prašė pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo netenkinti, bylą nutraukti arba atsisakyti iškelti bankroto bylą (t.2, b.l. 8-9). Nurodė, kad pareiškėjos ir jos vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), todėl byla neteisminga Lietuvos Respublikos teismui ir nutrauktina. Nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėja negali vykdyti skolinių įsipareigojimų, turimo turto užtenka padengti skolas ar didžiąją jų dalį. Pareiškėjos pajamos išaugusios, ji pajėgi sumokėti skolas. Fizinio asmens bylą atsisakytina kelti dėl nesąžiningo pareiškėjos elgesio, nes turtą suskubo parduoti, kai bankas kreipėsi dėl vykdomojo įrašo išdavimo.
Suinteresuotas asmuo UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra (t.2, b.l. 14-15).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2015 m. vasario 4 d. nutartimi atsisakė iškelti pareiškėjai L. P. fizinio asmens bankroto bylą (t.2, b.l. 40-43).
Teismas nustatė, kad byla teisminga Kauno apylinkės teismui, nes pareiškėjos nekilnojamasis turtas, skolos kreditoriams, teikiamas išlaikymas nepilnamečiams vaikams yra Lietuvos Respublikoje, pati pareiškėja nurodo, kad išvykusi į (duomenys neskelbtini) yra tik laikinai, nėra oficialiai deklaravusi išvykimo, todėl tas aplinkybes, kad didžiąją dalį pajamų šiuo metu pareiškėja gauna kitoje valstybėje ir ten yra jos faktinė gyvenamoji vieta, negalima vertinti, kaip lemiančias jos pagrindinių turtinių interesų buvimo vietą ne Lietuvos Respublikoje.
Bendra pareiškėjos nurodoma pradelstų jos kreditorinių įsipareigojimų suma sudaro 39691,94 EUR (137 048,33 Lt), (kreditorių duomenimis- 758,12 Lt didesnė) ir viršija įstatyme nustatytą 7500 EUR ribą. Kreditorinių reikalavimų egzistavimo faktą patvirtino atsiliepimus pateikę asmenys. Pareiškėjai nuosavybės teise priklauso butas (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 2006-10-03 duomenimis yra 140 442 Lt. Nors pareiškėja teigia, kad reali šio turto vertė yra 80000-90000 Lt, tačiau jokių objektyvių dabartinę rinkos vertę patvirtinančių įrodymų nepateikė. T.y. teismui pareiškėja nepateikė įrodymų, pagrindžiančių kitokią nekilnojamojo turto vertę, nei ji nurodyta viešame registre. Pateiktos Skelbiu.lt portale buvusių kitų butų pardavimo kainos (I t. 131-134 b.l.) bei susirašinėjimas su nekilnojamąjį turtą parduodančiais asmenimis nėra tinkami įrodymai, pagrindžiantys pareiškėjos parduodamo turto vertę, kuri nustatytina vertinant jį individualiai. T.y. pareiškėjos turimo nekilnojamojo turto vertė viršija pareiškėjos pradelstus įsipareigojimus kreditoriams. Turtą realizavus, visi kreditoriniai įsipareigojimai (ar bent didžioji dalis) galėtų būti padengta.
Pareiškėjos draudžiamos pajamos, jai 2013 m. dirbant UAB „Lintel“ 2013-07-04- 2013-10-18 sudarė 2720,04 Lt, iš darbo atleista pačios prašymu pagal Darbo kodekso 127 straipsnio 1 dalį. Jokių duomenų apie gautą darbo užmokestį pareiškėja nuo 2013-10-19 iki 2014-08-01 nepateikė, tačiau iš pateiktos į bylą Helgeland Sparebank sąskaitos (I t. 40-53 b.l.) matyti, kad tai yra sąskaitos išrašas Nr. 7, likutis iki 2014-07-31– 37092,34 NOK, kas sudaro pagrindą išvadai, jog pareiškėja ir iki tol dirbo (duomenys neskelbtini) ir gavo pajamas, apie kurias šioje byloje nenurodė, tačiau iki 2014-06-06, kada dėl pradelstų įsipareigojimų AB „Swedbank“ su ja nutraukė (duomenys neskelbtini) sudarytą kredito sutartį, pareiškėja nesiėmė jokių veiksmų padengti bent dalį pradelstų įsipareigojimų, sudaryti susitarimą su kreditoriumi AB „Swedbank“ atidėti įmokų mokėjimą vėlesniam laikui, mokėti mažesnes nei sutartas 553,57 Lt (t.1, b.l. 114) įmokas.
Iš pateiktos į bylą Helgeland Sparebank sąskaitos (t.1, b.l. 40-53) matyti, kad sąskaitos likutis 2014-07-31 dieną yra 37092,34 NOK, įplaukos nuo 2014-08-01 iki 2014-08-31 yra 8047,78 NOK, nuo 2014-09-01 iki 2014-09-30 - 13906,58 NOK; nuo 2014-10-01 iki 2014-10-31 - 15459,36 NOK; iš viso per tris mėnesius - 37413,72 NOK, be to, kiekvieną mėnesį pajamos auga. Pagal šiuos įrodymus vidutiniškai per mėnesį (duomenys neskelbtini) pareiškėja gavo 12471,24 NOK pajamų, kas sudaro 5219,71 Lt (pagal vidutinį Lietuvos banko nurodytą 4,1854 Lt kursą skaičiuojant 10 NOK, laikotarpiu nuo 2014-08-01 iki 2014-10-31). Be šių pajamų, pareiškėja kas mėnesį gauna 795 Lt (230,24 EUR) Lietuvoje, kurios yra skirtos vaikų išlaikymui. Į šias lėšas turėtų būti atsižvelgta, vertinant nepilnamečių išlaikytinių poreikius. T.y. pareiškėjos gaunamos vidutinės pajamos per mėnesį yra 1511,73 EUR. Pareiškėja nurodo, kad būtiniems poreikiams tenkinti jai ir jos išlaikytiniams – nepilnamečiams A. G. M., A. B., A. P. kas mėnesį reikalinga 1021,78 EUR suma. 230,24 EUR (795 Lt) vaikų išlaikymui pareiškėja kas mėnesį gauna iš Lietuvos valstybės ir T. B.. Įvertinus pareiškėjos gaunamas sumas bei jos nurodomas 1021,78 EUR lėšas, reikalingas būtiniems poreikiams tenkinti, pareiškėjai kas mėnesį lieka 720,19 EUR atsiskaitymui su kreditoriais. Teismas sprengė, kad net ir tuo atveju, jei pareiškėjos turimas nekilnojamasis turtas būtų realizuotas už mažesnę, nei jo rinkos vertė, pareiškėjos pajamos yra pakankamos per protingą laikotarpį atsiskaityti su kreditoriais.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė
Atskiruoju skundu pareiškėja L. P. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015-02-04 nutartį bei priimti naują nutartį- iškelti L. P. fizinio asmens bankroto bylą (t.2, b.l. 61-65).
1) Teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog pareiškėjos turimo nekilnojamojo turto vertė viršija pradelstus įsipareigojimus kreditoriams ir kad realizavus turtą, visi kreditoriniai įsipareigojimai (ar bent didžioji dalis) galėtų būti padengta. Turto vertę teismas nustatė remdamasis masiniu turto vertinimu, atliktu daugiau nei prieš 10 metų, remdamasis byloje dalyvaujančių asmenų prielaidomis, nors nurodė, kad turto vertė nustatytina vertinant jį individualiai. Turtą teismas įvertino savarankiškai, o tai pažeidžia teisingą bylos nagrinėjimą pareiškėjos atžvilgiu.
2) Turto vertinimas yra mokama paslauga. Turto vertinimo neatliko, nes tai būtų nebūtinosios išlaidos. Tačiau teismas turėjo būti aktyvus ir išreikalauti įrodymus, įpareigoti atlikti turto vertinimą. T.y. pareiškėjos turto masė nebuvo ištirta.
3) Laikotarpiu nuo 2014 metų sausio mėnesio iki 2014 metų rugpjūčio mėnesio dirbo (duomenys neskelbtini) valymo darbus. Darbo užmokestis sudarė 4636,54 NOK per mėnesį. Per nurodytą terminą darbo užmokestis sudarė 37092,34 NOK. Šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus pateiktų perdavus nagrinėti bylą iš naujo. Gaunamas darbo užmokestis keletą kartų mažesnis nei minimalus darbo užmokestis (duomenys neskelbtini), todėl gyveno skurdžiai, lėšų trūko net maistui, todėl neturėjo galimybės vykdyti kreditorinių įsipareigojimų.
4) Teismas neteisingai nustatė, jog per mėnesį pareiškėja gavo 12471,24 NOK pajamų. Pareiškime nurodytas teisingas jos darbo užmokestis, kuris yra 8000 NOK per mėnesį. Didesnės pajamos buvo susidariusios dėl padidėjusio darbų kiekio, kuris baigėsi. T.y. sąskaitos išraše matoma didesnė suma yra laikina.
5) Pareiškėjos 3 mažamečiai vaikai gyvena kartu su ja, todėl nesuprantama kaip ji galėtų išskirti už vaikus gaunamas lėšas iš bendrų gaunamų lėšų. Visos gaunamos lėšos yra panaudojamos šeimos gerovei.
6) Pareiškėjos pajamos yra nepakankamos per protingą laikotarpį atsiskaityti su kreditoriais. Pareiškėja pati to padaryti nesugebėtų.
7) Teismas, matydamas jog reikalingi papildomi dokumentai, paaiškinimai, privalėjo įpareigoti pareiškėją patiekti informaciją, o ne priimti nutartį.
8) Nutartis atsisakyti iškelti bankroto bylą pažeidžia ir kreditorių, ir pareiškėjos interesus. Egzistuoja visos sąlygos bankroto bylos iškėlimui. Pareiškėjos nesąžiningumo faktas nėra konstatuotas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo „Swedbank“, AB prašo bylą nutraukti arba atskirojo skundo netenkinti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą (t.2, b.l. 69-70). Nurodo, kad Fizinių asmenų bankroto įstatymas taikomas fiziniam asmeniu, kurio pagrindinių turtinių interesų buvimo vieta yra Lietuvos Respublikoje (FABĮ 1 str. 2 d.). Fizinis asmuo pareiškimą iškelti bankroto bylą pateikia vietovės, kurioje yra fizinio asmens gyvenamoji vieta, apylinkės teismui. Tiek pareiškėjos, tiek jos šeimos (vaikų) nuolatinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į šias aplinkybes netaikytinas FABĮ, byla nėra teisminga Lietuvos Respublikos teismui. Iš pirmosios instancijos teismo nutarties neaišku kodėl byla teisminga ne tik Lietuvos Respublikos teismas, bet ir kodėl ir Kauno apylinkės teismui. Nurodo, kad vertinant pareiškėjos nemokumą sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Pareiškėjos turimo turto pakanka padengti jei ne visą, tai didžiąją dalį skolų. Kreditorių reikalavimai pareiškėjai išimtinai susiję su turto išlaikymu, todėl pardavus turtą skolos nedidės. Fizinio asmens bankroto bylą atsisakytina kelti ir dėl pareiškėjos nesąžiningo elgesio, kuriuo ji tik didina savo skolinius įsipareigojimus.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ prašo dėl atskirojo skundo spręsti teismo nuožiūra (t.2, b.l. 70-71).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai
Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo nagrinėjimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta iškelti fizinio asmens bankroto bylą, yra pagrįsta ir teisėta.
Byloje buvo keliamas klausimas dėl bylos teismingumo. Pirmosios instancijos teismas, nurodė, kad įstatymas nereikalauja, kad fizinio asmens gyvenamoji vieta privalo būti Lietuvoje, svarbu, kad Lietuvos Respublikoje būtų pagrindinių turtinių interesų vieta bei įvertinęs aplinkybes, kad pareiškėjos nekilnojamasis turtas, skolos kreditoriams, teikiamas išlaikymas nepilnamečiams vaikams yra Lietuvos Respublikoje, pati pareiškėja nurodo, kad išvykusi į (duomenys neskelbtini) yra tik laikinai, nėra oficialiai deklaravusi išvykimo, sprendė jog byla teisminga Kauno apylinkės teismui. Nesutikti su šia pirmosios instancijos teismo išvada nėra teisinio pagrindo. CK 2.12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog fizinio asmens nuolatinė gyvenamoji vieta, reiškianti asmens teisinį santykį su valstybe ar jos teritorijos dalimi, yra toje valstybėje ar jos teritorijos dalyje, kurioje jis nuolat ar daugiausia gyvena, laikydamas tą valstybę ar jos teritorijos dalį savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vieta. Remiantis CK 2.16 straipsnio 1 dalimi fizinio asmens gyvenamoji vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena. Jei asmuo faktiškai gyvena keliose vietose, tai vieta, su kuria asmuo yra labiausiai susijęs (kur yra asmens turtas ar didžioji turto dalis, kur yra jo darbo vieta arba kur jis gyvena ilgiausiai), laikoma jo pagrindine gyvenamąja vieta (CK 2.16 straipsnio 2 dalis).
Atsižvelgiant į pirmos instancijos pagrįstai nustatytas aplinkybes bei byloje esančius įrodymus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nėra duomenų, kad pareiškėja išvyko į kitą valstybę siekdama su šia valstybe susieti savo gyvenimą, pagrindinė pareiškėjos išvykimo priežastis yra siekis užsidirbti. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, jog pareiškėja savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vieta nurodo Lietuvos Respublikos valstybę. Pareiškėjos nuolatine gyvenamąja vieta laikytina Lietuvos Respublika.
Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau–FABĮ) 1 straipsnio 1 dalis numato, jog FABĮ paskirtis yra sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Taigi sąžiningo fizinio asmens mokumo atkūrimas galimas tada, kai yra užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą, siekiama teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. FABĮ 6 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. Fizinio asmens nemokumas, tai fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (toliau – MMA) (FABĮ 2 str. 2 d.).
Teismų praktikoje nustatyta, jog sprendžiant dėl fizinio asmens nemokumo turi būti taikomi tokie kriterijai: skolų suma turi viršyti 25 MMA, šių skolų mokėjimo terminai turi būti pasibaigę ir asmuo faktiškai (objektyviai) neturi turėti galimybės šias skolas padengti. Kasacinio teismo pažymėta, kad situacija, kai asmens finansiniai įsipareigojimai didesni nei jo turimas turtas, tačiau gaunamos pajamos leidžia per protingą laikotarpį šiuos įsipareigojimus įvykdyti, reiškia, kad asmuo gali vykdyti skolinius įsipareigojimus. Vien tai, kad asmens turimų skolų suma viršija jo turimo turto vertę, nereiškia asmens nemokumo, jeigu jis gauna pajamas, kurios yra pakankamos skoloms padengti. Taip pat vien didelių pajamų gavimo faktas automatiškai nereiškia asmens mokumo, jeigu gaunamų, nors ir didelių, pajamų neužtenka jo įsipareigojimams padengti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-04-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-269-219/2015).
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas įvertinęs pareiškėjos turimo turto vertę, gaunamas pajamas, lėšas, reikalingas būtiniems poreikiams tenkinti, sprendė, jog pareiškėjai kas mėnesį lieka 720,78 Eur atsiskaitymui su kreditoriais, todėl pareiškėjos pajamos yra pakankamos per protingą laikotarpį atsiskaityti su kreditoriais.
Byloje nustatyta, jog pareiškėjos skoliniai įsipareigojimai kreditoriams sudaro 39 691,94 Eur (137 048,33 Lt). Teismas, vertindamas pareiškėjai priklausančio nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), vertę rėmėsi vidutine rinkos verte, nurodyta nekilnojamojo turto registre. Spręsdamas apie turto vertę teismas turtą įvertino ne savarankiškai, o rėmėsi byloje esančiais įrodymais, pagrindė kodėl remiasi būtent turto verte, nurodyta viešame registre ir kodėl kitus įrodymus atmeta kaip nepagrįstus. Atskiruoju skundu apeliantė su šiuo teismo argumentu nesutinka, nurodo teismas turėjo įpareigoti atlikti turto vertinimą, kurio ji neatliko, nes tai mokama paslauga. Pažymėtina, kad pareiškime buvo nurodyta, jog turto vertė nurodyta registre ir reali turo vertė skiriasi, todėl pareiškėja, pateikdama pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, turėjo pareigą įrodyti aplinkybes apie turto vertę. Be to, pažymėtina, kad teismas atmesdamas pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo nesirėmė vienintele aplinkybe, jog pardavus turtą bus patenkinti visi L. P. įsipareigojimai. Teismas nurodė, kad skoliniai įsipareigojimai, turtą realizavus už mažesnę kainą, gali būti patenkinti iš pareiškėjos pajamų. T.y. teismas atsižvelgė ir į pareiškėjos nurodomą turto vertę. Be to, jei ir būtų atliktas papildomas turto vertinimas, nereiškia, kad turtas būtų parduotas būtent už nustatytą kainą.
Iš byloje esančių duomenų matyti, jog byloje pateikti duomenys patvirtina, kad pareiškėja gauna lėšas vaikų išlaikymui. Tai yra išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo, alimentai (t.1, b.l. 55-81). Nors šios lėšos naudojamos vaikų poreikiams tenkinti, tačiau tai sumažina lėšų sumą, kurią pati pareiškėja turi skirti vaikų poreikių tenkinimui.
Nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, jog teismas nepagrįstai nustatė, jog pareiškėja per mėnesį gavo 12471,24 NOK pajamų. Šią teismo išvadą patvirtina byloje pateikti sąskaitų išrašai. Pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėja realiai gavo šias sumas bei kad pareiškėja turi realią galimybę uždirbti teismo nustatytas sumas. Įvertinus nurodytas aplinkybes konstatuotina, atskirajame skunde nurodyta aplinkybė, kad pareiškėjos darbo užmokestis yra 8000 NOK nepaneigia teismo išvados, jog pareiškėjos pajamos yra pakankamos per protingą laikotarpį atsiskaityti su kreditoriais. Net ir realizavus turtą už pareiškėjos nurodytą 23169,60 Eur (80 000 Lt sumą), liktų maždaug 16 522 Eur skolinių įsipareigojimų suma, kuri atsižvelgiant į realiai gaunamas pajamas galėtų būti padengta per du ar tris metus.
Kiti atskirojo skundo argumentai neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.
Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu nutarčiai panaikinti, nenustatyta, todėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis pagrįsta ir teisėta, naikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti. Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartį palikti nepakeistą.