Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2024-12-20 · Baudžiamoji byla Nr. T-532-890/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-12-20
Bylos Nr.
T-532-890/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-15996-2024-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Eglė Žakevičiūtė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. T-532-890/2024Teisminio proceso Nr.1-01-1-15996-2024-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.9.7.; 2.5.17.; 2.5.18. (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2024 m. gruodžio 20 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Eglė Žakevičiūtė,sekretoriaujant Ingai Sandu,dalyvaujant prokurorui Kaziui Grigaičiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prašymą dėl A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusiam (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – automobilio konfiskavimo – pakeitimo į jo vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-874-890/2024, A. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 8, 10 punktais, A. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams ir įpareigoti jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 7 punktu, 68 straipsniu, 72 straipsnio 2 dalimi, A. P. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždrausta 5 (penkerius) metus vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo 2024 m. gegužės 2 d., bei turto konfiskavimas, konfiskuojant automobilį „Volvo V50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės 2024 m. gegužės 3 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą transporto priemonei automobiliui „Volvo V50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuspręsta taikyti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – įvykdymo, po to ji panaikinama.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose 2024 m. gruodžio 9 d. gautas Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prašymas dėl A. P. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendžiu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – baudžiamojo poveikio priemonės – automobilio konfiskavimo – pakeitimo į jo vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą. Prašyme nurodoma, kad minėtas nuosprendis įsiteisėjo 2024 m. rugsėjo 4 d. ir 2024 m. rugsėjo 4 d. patvarkymu dėl turto konfiskavimo pateiktas vykdyti ikiteisminį tyrimą atlikusiai institucijai. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariate gautas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) raštas, kuriame nurodyta, kad VMI prie FM 2024 m. rugsėjo 10 d. gavo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriaus pranešimą, kuriame siūloma perimti automobilį „Volvo V50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuotą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendžiu, priimto baudžiamojoje byloje Nr. 1-874-890/2024 (teisminio proceso Nr. 1-01-1-15996-2024-1) pagrindu. Automobilio saugotoju nurodytas A. P., gyvenantis (duomenys neskelbtini). Nurodytu kontaktu susisiekus su turto saugotoju, jis su VMI prie FM atstovu kalbėti atsisakė, nurodė bendrauti su jo sutuoktine E. P.. 2024 m. rugsėjo 11 d. nuvykus apžiūrėti automobilio, jis buvo rastas daugiabučio namo kieme nuniokotas – išdaužtas priekinis stiklas, pradurtos visos padangos. 2024 m. spalio 17 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-40777-24, kurio metu A. P. buvo pareikštas įtarimas pagal BK 246 straipsnio 1 dalį. Tačiau 2024 m. lapkričio 29 d. ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-40777-24 nutrauktas, konstatuojant, jog nepadaryta nusikalstama veika, numatyta BK 246 straipsnio 1 dalyje. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad automobilį „Volvo V50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriam dar galioja laikinas nuosavybės teisės apribojimas ir kuris vykdant Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendį, nebuvo perimtas į VMI prie FM apskaitą dėl jo sugadinimo, įtariamojo sutuoktinė E. P., nesulaukusi institucijų sprendimų, pardavė tyrimo metu nenustatytam asmeniui, o gautus pinigus panaudojo savo reikmėm. Todėl galimybių šį daiktą paimti valstybės nuosavybėn nėra, dėl ko tikslinga A. P. paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą pakeisti į konfiskuotino daikto (automobilio „Volvo V50“) vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą VMI prie FM naudai. Kadangi turto konfiskavimas ir konfiskuoto turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas yra viena ir tapati baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, o vykdant nuosprendį, buvo nustatyta, kad A. P. sutuoktinė E. P. pardavė jiems perduotą saugoti automobilį „Volvo V50“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris buvo konfiskuotas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendžiu, dėl ko nėra galimybių konfiskuotą daiktą paimti valstybės nuosavybėn, prašoma šią nuosprendžiu A. P. paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio „Volvo V50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimą pakeisti į šio automobilio vertę atitinkančią pinigų sumos išieškojimą ir iš A. P. išieškoti konfiskuoto automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą – 2890 Eur, nurodytą pinigų sumą išieškant VMI prie FM naudai.

Teismo posėdyje prokuroras prašė prašymą tenkinti. Nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog nuteistojo A. P. sutuoktinė, nesulaukusi institucijos sprendimo, pardavė tyrimo metu nenustatytam asmeniui konfiskuotiną automobilį, būtina konfiskavimą pakeisti į automobilio vertęs atitinkančią pinigų sumą. Kitu atveju, nebūtų įvykdyta teismo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - turto konfiskavimas, tuo labiau, jog iš bylos duomenų matyti, kad automobilis buvo parduotas ir gautos piniginės lėšos, t. y., žmogus, pardavęs tą turtą, net praturtėjo. Susidariusi situacija yra netoleruotina, todėl prašo priteisti pinigų sumą atitinkančią automobilio turto vertę.

Nuteistasis A. P. ir VMI prie FM atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį informuoti. Jokių prašymų dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo iki posėdžio nebuvo gauta. Kadangi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 362 straipsnio 3 dalimi, proceso dalyvių neatvykimas nesustabdo klausimo dėl turto konfiskavimo vykdymo, nagrinėjimo, prašymas išnagrinėtas šiems proceso dalyviams nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

teikimas tenkintinas.

Pagal BPK 361 straipsnio 1 dalį, teismas nuosprendžio vykdymo metu turi teisę išspręsti dėl nuosprendžio kylančias abejones, jeigu jas išsprendus nepakeičiama nuosprendžio esmė. To paties straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad teismas gali pašalinti po nuosprendžio priėmimo atsiradusius neaiškumus, jei pasikeitė aplinkybės iki jo įvykdymo. Teismas gali priimti sprendimą: dėl papildomai rasto nuteistojo iki nuosprendžio priėmimo įgyto turto, kurį pagal įstatymus reikia konfiskuoti, konfiskavimo; dėl daiktų ir reikmenų, kuriuos pagal teismo nuosprendį reikia konfiskuoti, sąrašo patikslinimo, jeigu nuosprendyje nurodyta, kad konfiskuojama nuteistajam priklausančio turto dalis, bei dėl kitokių neaiškumų. Iš aptartos nuostatos matyti, jog pasikeitus aplinkybėms iki nuosprendžio įvykdymo teismas gali priimti sprendimus, susijusius su neaiškumais, kylančiais vykdant nuosprendyje nurodyto turto konfiskavimą (Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2022 m. liepos 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-221-1058/2022).

BPK 362 straipsnio 3 dalis numato, kad klausimus dėl baudos, turtinės žalos atlyginimo ar pašalinimo, įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, turto konfiskavimo, išplėstinio turto konfiskavimo vykdymo ar proceso išlaidų išieškojimo perdavimo vykdyti Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingai institucijai pagal BPK 342 straipsnį nagrinėja ir nutartimi išsprendžia nuosprendį priėmęs teismas.

BK 72 straipsnio 5 dalyje yra įtvirtinta, jog kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Toks teisinis reguliavimas užkerta kelią atvejams, kai kaltininkas sąmoningai daro nusikalstamas veikas su svetimu naudojamu turtu, žinodamas, kad toks turtas negali būti konfiskuojamas, ir kartu užtikrinamos teisės asmenų, kurie su savo turtu elgėsi apdairiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-262-489/2017, 2K-119-976/2018 2K-286-976/2018, 2K-72-489/2020). Be to, šia turto konfiskavimo nuostata siekiama užkirsti kelią atvejams, kuomet kaltininkas paslėpęs, išleidęs savo reikmėms ar praradęs konfiskuotiną turtą išvengtų aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo.

Analizuojant teismų praktiką baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, vykdymo procese matyti, kad situacija, kuomet vykdymo procese nustačius, jog nuosprendyje nurodyto turto konfiskuoti natūra neįmanoma, tai laikoma neaiškumais ir abejonėmis BPK 361 straipsnio prasme, kurie gali būti pašalinami pakeičiant šios baudžiamojo poveikio priemonės turinį, t. y. nesant konfiskuotino turto natūra, išieškojimas turi būti nukreipiamas į jo vertę atitinkančią pinigų sumą. Teismų praktikoje laikoma, kad toks sprendimas (esant tam pačiam subjektui į kurį nukreiptas konfiskavimas) nuosprendžio esmės nekeičia, kadangi ir turto konfiskavimas, ir konfiskuoto turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas yra viena ir ta pati baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys Nr. 1S-171-851/2021, Nr. 1S-186-449/2022, Nr. 1S-173-318/2021, nutartis Nr. 1S-279-202/2016, Nr. 1S-205-177/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-155-381/2021 (120 punktas)). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad turto vertę atitinkančios sumos konfiskavimo paskyrimas vietoj turto konfiskavimo natūra nėra pagrindas konstatuoti, kad asmens padėtis yra pabloginama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-310-699/2018).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-874-890/2024 A. P., vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2 dalimi, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant automobilį „Volvo V50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Nuosprendžio vykdymo metu nustatyta, kad VMI prie FM automobilio perimti ir realizuoti neturi galimybės, kadangi A. P. sutuoktinė E. P., nesulaukusi institucijų sprendimų, pardavė tyrimo metu nenustatytam asmeniui, o gautus pinigus panaudojo savo reikmėm. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariatas 2024 m. lapkričio 29 d. nutraukė pagal BK 246 straipsnio 1 dalį pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-40777-24, konstatuojant, jog nepadaryta nusikalstama veika. Esant tokiai situacijai, nėra galimybių konfiskuoti automobilį „Volvo V50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) natūra ar VMI prie FM reikšti reikalavimą dėl žalos atlyginimo kitame baudžiamajame procese, taip pat kvestionuotina ir žalos išieškojimo galimybė iš kaltų asmenų civilinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į tai, būtina išnaudoti BPK 361 ir 362 straipsniuose numatytą galimybę kilusius neaiškumus nuosprendžio vykdymo metu pašalinti teismui priėmus atskirą nutartį nuosprendžio vykdymo proceso metu bei išieškoti iš A. P. konfiskuotino turto – automobilio „Volvo V50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).

BK 72 straipsnio 6 dalis nurodo, kad teismas, skirdamas turto konfiskavimą, turi nurodyti konfiskuojamus daiktus arba konfiskuojamo turto vertę pinigais. Pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę bylos tyrimo ir (ar) nagrinėjimo dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-100-648/2019, 2K-164-222/2019, 2K-7-12-495/2020).

VšĮ „Emprekis“ duomenimis, automobilio, analogiško automobiliui „Volvo V50“, rinkos vertė su PVM – 2890 Eur (baudžiamosios bylos Nr. 1-874-890/2024 1 t., b. l. 48). Būtent tokią konfiskuotino automobilio vertę prašoma išieškoti iš A. P..

Iš baudžiamojoje byloje esančios 2023 m. liepos 21 d. Transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutarties matyti, kad 2023 m. liepos 21 d. E. P. automobilį „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nusipirko iš O. L. už 700 eurų (baudžiamosios bylos Nr. 1-874-890/2024 1 t., b. l. 43-44).

Aktualioje teismų praktikoje išaiškinta, jog rinkos kaina, tiek rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, už kurią galėtų būti parduodamas turtas (kurią mokėtų pirkėjas). Todėl, konfiskuotinos transporto priemonės (automobilio) vertei apskaičiuoti taikant šį rinkos vertės kriterijų, automobilio vertę atitinka pinigų suma (kaina), už kurią galėtų būti įsigytas (parduotas) analogiškas automobilis rinkoje. Automobilio rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, kurią už analogišką automobilį realiai mokėtų pirkėjas (pirkėjo mokama reali automobilio pardavimo kaina rinkoje), o į pirkėjo mokamą kainą yra įskaičiuotas ir PVM (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-7-12-495/2020). Nors minėtoje 2023 m. liepos 21 d. Transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartyje nurodoma, kad E. P. automobilį „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo už 700 eurų, tačiau tai nėra objektyvūs duomenys, pagrindžiantis realią automobilio pardavimo kaina rinkoje, nes individualus specialisto šios transporto priemonės įvertinimas, patvirtinantis tokią vertę, nebuvo atliktas.

Pagal teismų praktiką, nustatant konfiskuotino turto vertę, yra atsižvelgiama į vertę, buvusią pažeidimo (nusikaltimo) darymo metu, o ne po jo padarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-164-222/2019). Šiuo atveju iš pateikto prašymo duomenų matyti, kad VMI prie FM atstovams 2024 m. rugsėjo 11 d. nuvykus apžiūrėti automobilio, jis buvo rastas daugiabučio namo kieme nuniokotas – išdaužtas priekinis stiklas, pradurtos visos padangos, taigi, akivaizdu, jog transporto priemonė nebeatitiko tos padėties, kuri buvo nusikaltimo darymo metu, net jeigu individualų specialisto įvertinimą ir būtų galima atlikti. O kadangi automobilis yra parduotas nenustatytam asmeniui, toks individualus įvertinimas apskritai negalimas. Kitokių automobilio „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę patvirtinančių objektyvių įrodymų byloje nėra, todėl teismas nemato teisinio pagrindo nukrypti nuo teismų praktikos sprendžiant dėl pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertės ir vadovaujasi VšĮ „Emprekis“ nurodyta vidutine aptariamo automobilio verte.

Atsižvelgiant į tai, kad automobilio „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas jokiu būdu nereiškia neproporcingai griežtos poveikio priemonės, o priešingai, šioje situacijoje visuomenės ir kaltinamojo interesų pusiausvyra būtų pažeista, jei iš nuteistojo nebūtų išieškota konfiskuotino turto vertę atitinkanti piniginė suma, nes taip būtų formuojamos asmens nebaudžiamumo nuotaikos bei nepagarba baudžiamajam įstatymui, tokiu būdu neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių tikslo, todėl Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prašymas dėl automobilio konfiskavimo pakeitimo į jo vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą, tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 361, 362, 364 straipsniais,

nutaria:

Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prašymą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – automobilio konfiskavimo – pakeitimo į jo vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą, tenkinti.

Pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-874-890/2024 paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės turinį ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, automobilio „Volvo V50“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimą pakeisti į šio konfiskuotino turto vertės išieškojimą.

Iš nuteistojo A. P. į valstybės biudžetą išieškoti konfiskuotino turto – automobilio „Volvo V50“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 2890 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus devyniasdešimt eurų).

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Eglė Žakevičiūtė