Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Giedrė Telksnienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus vedėjos G. V. (toliau – ir pareiškėja) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 22 d. nutarties, kuria netenkintas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos teikimas dėl turto konfiskavimo pakeitimo į konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. T. T. (T. T.) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalį ir jam paskirta galutinė 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi ir 3 dalimi, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su neatlikta bausme, paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu ir T. T. paskirta galutinė subendrinta 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, T. T. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2017 m. balandžio 18 d. T. T. paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į transporto priemonę (automobilį) „Ford Cougar“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinas.

II. Skundo prašymai ir argumentai

4.3. Skunde vadovaujamasi teismų praktika, jog turto konfiskavimas ir konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas yra ta pati baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. BK 72 straipsnio 5 dalis numato galimybę iš kaltininko ar kitų asmenų išieškoti konfiskuotino turtę vertę atitinkančią pinigų sumą. Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui, konstatuotina, kad šiuo atveju būtų keičiama ne baudžiamojo poveikio priemonės rūšis, o jos turinys. Tokia teismo teisė numatyta BPK 361 straipsnio 1-3 dalyse.

Motyvuojamoji dalis

III. Teismo išvados ir argumentai

Skundas tenkinamas.

8. Analizuojant teismų praktiką baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, vykdymo procese matyti, kad situacija, kuomet vykdymo procese nustačius, jog nuosprendyje nurodyto turto konfiskuoti natūra neįmanoma, tai laikoma neaiškumais ir abejonėmis BPK 361 straipsnio prasme, kurie gali būti pašalinami pakeičiant šios baudžiamojo poveikio priemonės turinį, t. y. nesant konfiskuotino turto natūra, išieškojimas turi būti nukreipiamas į jo vertę atitinkančią pinigų sumą. Teismų praktikoje laikoma, kad toks sprendimas (esant tam pačiam subjektui į kurį nukreiptas konfiskavimas) nuosprendžio esmės nekeičia, kadangi ir turto konfiskavimas, ir konfiskuoto turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas yra viena ir ta pati baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 15 d. nutartis Nr. 1S-171-851/2021, 2022 m. birželio 22 d. nutartis Nr. 1S-186-449/2022, 2021 m. liepos 12 d. nutartis Nr. 1S-173-318/2021, 2016 m. rugpjūčio 16 d. nutartis Nr. 1S-279-202/2016, 2016 m. birželio 22 d. nutartis Nr. 1S-205-177/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis Nr. 3K-3-155-381/2021 (120 punktas)). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad turto vertę atitinkančios sumos konfiskavimo paskyrimas vietoj turto konfiskavimo natūra nėra pagrindas konstatuoti, kad asmens padėtis yra pabloginama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-310-699/2018).

9. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 5 d. nuosprendžiu buvo pakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 30 d. nuosprendis bei, vadovaujantis BK 72 straipsniu, nuspręsta konfiskuoti V. T. ir T. T. priklausantį automobilį „Ford Cougar“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Nuosprendžio vykdymo metu nustatyta, kad VMI automobilio perimti ir realizuoti neturi galimybės, kadangi V. T. 2017 m. lapkričio 24 d. minėtą transporto priemonę pardavė. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šeštojo policijos komisariato Veiklos skyrius atsisakė V. T. atžvilgiu pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 246 straipsnio 1 dalį, šiam sprendimui pritarė ir Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorė 2022 m. gegužės 20 d. nutarimu. Esant tokiai situacijai, nėra galimybių konfiskuoti automobilį „Ford Cougar“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) natūra ar VMI reikšti reikalavimą dėl žalos atlyginimo kitame baudžiamajame procese, kvestionuotina ir žalos išieškojimo galimybė iš kaltų asmenų civilinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į tai, būtina išnaudoti BPK 361 ir 362 straipsniuose numatytą galimybę kilusius neaiškumus nuosprendžio vykdymo metu pašalinti teismui priėmus atskirą nutartį nuosprendžio vykdymo proceso metu bei išieškoti iš T. T. konfiskuotino turto - automobilio „Ford Cougar“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą.

10. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tenkinti VMI teikimą, nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 23 d. nutartyje Nr. 2AT-14-697/2021 suformuota praktika. Nors aptariamoje kasacinio teismo nutartyje ir nagrinėjamu atveju yra susiklosčiusi iš esmės identiška situacija – procesinio sprendimo vykdymo stadijoje nebėra konfiskuotino turto, o ANK 29 straipsnio 5 dalis iš esmės sutampa su BK 72 straipsnio 5 dalimi, tačiau priešingai, nei BPK, ANK XL skyriuje nėra nuostatų, reglamentuojančių vykdymo proceso kylančių abejonių ar neaiškumų pašalinimo galimybę, atitinkamai, situacija nelaikytina tapačia. Atsižvelgiant į tai, aptariamu atveju būtina atsižvelgti į aktualias BK ir BPK nuostatas bei aukštesniųjų teismų formuojamą praktiką būtent baudžiamosiose bylose.

11. Sutiktina su skundžiamos nutarties argumentu, jog BPK 357 straipsnio 6, 8 dalys tiesiogiai nenumato galimybės vykdymo proceso metu pakeisti turto konfiskavimo kita baudžiamojo poveikio priemone ar keisti turto konfiskavimo turinį, tačiau, kaip minėta, šiuo atveju baudžiamojo poveikio priemonė nėra keičiama, o jos turinio pakeitimo procedūra nėra BPK reglamentuota apskritai. Kaip minėta, teismų praktika automobilio konfiskavimo pakeitimą į konfiskuotinos transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą priskiria būtent BPK 361 straipsnio 3 dalyje aptariamiems neaiškumams vykdymo procese, kurie dėl galimo plataus spektro, tiesiogiai šioje normoje nėra aptariami. Atsižvelgiant į tai, aplinkybė, jog įstatyme tiesiogiai nėra įtvirtinta konfiskavimo, kaip baudžiamojo poveikio priemonės, turinio pakeitimo galimybė, nesudaro pagrindo atmesti tokio pobūdžio VMI prašymą.

12. BK 72 straipsnio 5 dalies pagrindu konfiskuotino turto vertė yra įrodinėtina baudžiamosios bylos aplinkybė, kuri nustatoma pagal BPK 20 straipsnyje nustatytas įrodinėjimo taisykles. Atitinkamai teismų praktikoje yra išaiškinta, kad turto tiek rinkos kaina, tiek rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, už kurią galėtų būti parduodamas turtas (kurią mokėtų pirkėjas) jo vertinimo dieną. Todėl, konfiskuotinos transporto priemonės (automobilio) vertei apskaičiuoti taikant šį rinkos vertės kriterijų, automobilio vertę atitinka pinigų suma (kaina), už kurią galėtų būti įsigytas (parduotas) analogiškas automobilis rinkoje (pirkėjo mokama reali automobilio pardavimo kaina rinkoje) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020). Pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę bylos tyrimo ir (ar) nagrinėjimo dieną (kasacinės nutartys Nr. 2K-100-648/2019, 2K-164-222/2019, 2K-7-12-495/2020).

12.1. Byloje pateikta VšĮ „E.“ pažyma, kurioje nurodyta, kad automobilio „Ford Cougar“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė nusikalstamos veikos padarymo metu buvo 1 220 EUR, būtent tokią konfiskuotino automobilio vertę VMI prašo išieškoti iš T. T..

12.2. Nutarime dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą nurodyta, jog V. T. automobilį „Ford Cougar“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė į sąvartyną už 100 EUR. Nors byloje aptariamos pirkimo-pardavimo sutarties nėra, 2022 m. kovo 14 d. išieškojimo negalimumo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog skolininkas antstoliui D. B. atsiuntė 2017 m. lapkričio 24 d. pirkimo-pardavimo sutartį dėl automobilio „Ford Cougar“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pardavimo. Akte pardavimo kaina neįvardinta. Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 30 d. nuosprendžio aprašomosios dalies matyti, jog nusikalstamos veikos padarymo metu (perduodant mašiną į saugojimo aikštelę) buvo nustatyti apgadinimai: nuleista kairės pusės galinė padanga, apgadintas dešinės pusės priekinis sparnas ir žibintas, taip pat smulkūs kėbulo defektai, tačiau iš T. T. pirmosios instancijos teismui duotų parodymų matyti, jog automobilis buvo važiuojantis, jis nusikaltimo dieną mašina naudojosi. Nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą užfiksuotas V. T. paaiškinimas, kad automobilis „Ford Cougar“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjo gatvėje, ji automobiliu nesinaudojo, nes nėra įgijusi tokios teisės, kai gavo baudą iš Viešosios tvarkos skyriaus už neeksploatuojamo automobilio laikymą bendro naudojimo vietoje, pardavė jį į sąvartyną. 2017 m. gegužės 30 d. nuosprendyje nurodyta, jog nusikalstama veika padaryta 2017 m. balandžio 18 d., tuo tarpu mašina parduota 2017 m. lapkričio 24 d., teismo vertinimu, per 7 mėnesius neeksploatuojamas automobilis iki V. T. nurodytų 100 EUR negalėjo nuvertėti. Akivaizdu, jog V. T. mašina buvo nereikalinga, kėlė papildomus rūpesčius ir išlaidas, todėl ji siekė kuo greičiau šį turtą realizuoti ir, matyti iš jos paaiškinimo, nesidomėjo rinkos kaina. Atsižvelgiant į tai, V. T. nurodyta automobilio pardavimo vertė negali būti laikoma objektyvia konfiskuotino turto verte jo pardavimo metu. Kitokių automobilio „Ford Cougar“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę patvirtinančių įrodymų byloje nėra, todėl teismas nemato teisinio pagrindo nukrypti nuo teismų praktikos sprendžiant dėl pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertės ir vadovaujasi VšĮ „E.“ nurodyta vidutine aptariamo automobilio verte.

13. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 22 d. nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl naikintina. Priimamas naujas sprendimas pakeisti teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės turinį ir iš T. T. išieškoti 1 220 EUR sumą į valstybės biudžetą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą tenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 22 d. nutartį panaikinti.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 5 d. nuosprendžiu, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės turinį. Automobilio „Ford Cougar“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimą pakeisti į šio konfiskuotino turto vertės išieškojimą. Iš nuteistojo T. T. išieškoti 1 220 Eur (vieną tūkstantį du šimtus dvidešimt eurų) į valstybės biudžetą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.