Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, vedęs, vykdantis individualią veiklą, teistas:

1) 2011 m. vasario 17 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 1 d. ir 184 str. 1 d. - galutine subendrinta bausme - laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams;

2) 2012 m. vasario 3 d. Plungės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. (3 veikos) - galutine bausme laisvės atėmimu 3 metams;

3) 2014 m. spalio 17 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 str. 1 d., 24 str. 6 d., 215 str. 1 d. - galutine bausme - laisvės atėmimu 2 metams 10 mėnesių;

4) 2015 m. rugpjūčio 31 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 str. 1 d., 24 str. 6 d., 215 str. 1 d. - galutine bausme - laisvės atėmimu 2 metams 7 mėnesiams;

5) 2016 m. sausio 13 d. Šalčininkų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 str. 3 d. - 20 MGL bauda;

6) 2016 m. birželio 22 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 24 str. 3 d., 22 str. 1 d., 182 str. 2 d., 24 str. 3 d., 182 str. 2 d. - galutine subendrinta bausme - laisvės atėmimu 4 metams ir 20 MGL bauda;

7) 2019 m. kovo 14 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 str. 7 d. - galutine subendrinta bausme - 30 parų areštu ir 20 MGL bauda. Neišieškotos baudos likutis - 608.63 Eur., paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės - uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones ir automobilio konfiskavimas;

8) 2019 m. lapkričio 11 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo teismo nuosprendžiu pagal BK 281¹ str. 1 d. - laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 2 metų laikotarpiui, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės - uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones ir automobilio konfiskavimas; kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. P. 2024 m. balandžio 29 d., apie 1.00 val., ties namu, esančiu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punktą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems, vairavo transporto priemonę „Volvo V50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,66 promilių neblaivumas.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltę patvirtina kiti byloje esantys įrodymai, kuriuos teismas paskelbė, vadovaudamasis BPK 273 straipsnio 1 dalies, 291 straipsnio pagrindu.

Išanalizavęs ir įvertinęs aptartų įrodymų visumą, teismas pripažįsta, jog įrodyta, kad A. P. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis vairavo automobilį būdamas neblaivus. Minėti kaltinamojo veiksmai atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius, nes A. P. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas. Kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė tiesiogine tyčia: jis suvokė, kad vairuoja automobilį būdamas neblaivus, suprato pavojingą šių savo veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti.

A. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas ir kiti klausimai

Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje nustatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, t. y. atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jos pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis A. P. padarė vieną tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Kaltinamasis anksčiau teistas aštuonis kartus, du kartus buvo nuteistas už analogišką nusikaltimą, bausmes atliko. A. P. administracine tvarka baustas, taip pat ir už tai, kad vairavo neturėdamas tokios teisės, dirba, vedęs, su žmona augina du mažamečius vaikus. Kaltinamasis kritiškai vertina savo elgesį, visiškai pripažino savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 61 straipsniu, atsižvelgiant į aptartų aplinkybių visumą, darytina išvada, jog baudžiamajame įstatyme įtvirtinti bausmės tikslai kaltinamajam bus pasiekti skiriant sankcijoje numatytą griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą, nustatant maksimalų jos dydį. Kadangi kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

BK 75 straipsnio 2 dalis numato, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Baudžiamajame įstatyme įtvirtinta, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Įstatyme nenurodyta aplinkybių sąrašo, į kurį turi atsižvelgti teismas, taikydamas bausmės vykdymo atidėjimą, todėl spręsdamas šį klausimą teismas vadovaujasi ne tik BK 75 straipsnio normomis, bet ir bausmės paskirties bei bausmės skyrimo bendraisiais pagrindais (BK 41, 54 straipsniai), kitomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, įtvirtinančiomis bausmių skyrimo taisykles.

Atsižvelgdamas į valstybės kaltintojos poziciją, įvertinęs tai, kad kaltinamasis nuo pat tyrimo pradžios savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi dėl tokio savo elgesio, dirba, išlaiko šeimą, vedęs, su žmonau augina du mažamečius vauikus, teismas turi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai A. P. gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo. Kaltinamajam skirtinos bausmės vykdymas atidėtinas maksimaliam trejų metų laikotarpiui, netaikant intensyvios priežiūros, o paskiriant BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 8, 10 punktuose numatytas pareigas, kurios užtikrintų bausmei keliamų tikslų įgyvendinimą ir sulaikytų kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, t. y. įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Teismo vertinimu, taikant bausmės vykdymo atidėjimo institutą ir kaltinamajam paskiriant įpareigojimus, įtakojančius jo elgesį ir skatinančius nenusikalsti, pastarajam žinant, kad netinkamai vykdant paskirtus įpareigojimus, bausmės vykdymo atidėjimas gali būti panaikintas, bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įvirtinti bausmės tikslai.

BK 67 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Spręsdamas dėl BK 68 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo teismas pažymi, kad vairavimas apsvaigus nuo alkoholio yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei, todėl įvertinus padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumą, A. P. nustatytą neblaivumo laipsnį, ankstesnius A. P. priimtus apkaltinamuosius teismo procesinius sprendimus už analogiškus nusikaltimus, administracinį baustumą, jam skirtina BK 68 straipsnyje įtvirtinta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise, tai yra, teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones 5 (penkeriems) metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės - specialiosios teisės sustabdymo - paskyrimo dienos, tai yra nuo 2024 m. gegužės 2 d.

Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamasis tyčia sėdo už vairo būdamas neblaivus, todėl, teismo vertinimu, šiuo atveju yra tikslingas turto, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, konfiskavimas.

Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį, turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. BK 72 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o pagal BK 72 straipsnio 5 dalį išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma, jei konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nusikalstamos veikos priemonę – automobilį “Volvo V50”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2023 m. liepos 21 d. pirkimo - pardavimo sutartimi A. P. sutuoktinė E. P. įsigijo 2023 m. liepos 21 d. (santuokos su kaltinamuoju metu) iš O. L. už 700 eurų (1 t., b.l. 43-44), minėtas automobilis nusikaltimo padarymo metu E. P. vardu registruotas nebuvo. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu E. P. nurodė, kad pati teisės vairuoti neturi, bet lanko kursus, kad įgytų vairuotojo pažymėjimą, o automobilį pirko už vyro pinigus, automobilį vairuodavo asmenys, turintys vairuotojo pažymėjimą, žino, kad vyras neturi vairuotojo pažymėjimo (1 t., b.l. 39-41). Kaltinamasis A. P. teisme nurodė, kad automobilis yra šeimos, jis prisidėjo prie automobilio pirkimo, o apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jis žmonai davė pinigų, kad ji nusipirktų automobilį, ką ji ir padarė, tačiau jai vis nepavyko išsilaikyti vairuotojo egzamino (1 t., b.l. 168-170). Bylos duomenys patvirtina, kad nusikaltimo padarymo metu automobilis nebuvo registruotas E. P. vardu, o E. P. vairuotojos egzamino nėra išlaikiusi ir teisės vairuoti neturi (1 t., b.l. 47, 102-103).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų ar vieno iš sutuoktinių vardu, yra pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

Šiuo atveju byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad būtų pasibaigusi automobilio “Volvo V50”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.100 straipsnis). Dėl to preziumuojama, kad automobilis bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso abiem sutuoktiniams, t. y. tiek kaltinamajam A. P., tiek ir jo sutuoktinei. Tačiau pagal teismų praktiką, jeigu asmuo, darydamas nusikalstamą veiką, kaip įrankį ar priemonę panaudoja turtą, kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso ir kitam asmeniui, toks bendraturtis nelaikytinas „kitu asmeniu“ ar „trečiuoju asmeniu“ pagal BK 72 straipsnio 4 ar 5 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-205-628/2018, 2K-81-676/2019, 2K-168-511/2020, 2K-283-942/2020 ir kt.), todėl, sprendžiant klausimą dėl turto konfiskavimo, neturi reikšmės ta aplinkybė, ar sutuoktinis suteikė turtą arba turėjo ir galėjo žinoti, kad toks turtas bus panaudotas darant nusikalstamą veiką. Žalos, atsiradusios dėl bendraturčio neteisėtų veiksmų sumažėjus bendrajai jungtinei nuosavybei, atlyginimo klausimas gali būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka. Taigi, vien tai, jog automobilis bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso kaltinamajam A. P. ir jo sutuoktinei, byloje nesant nustatytų kitų svarbių aplinkybių, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju negali būti taikomas automobilio konfiskavimas.

Įvertinus A. P. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, tai, kad kaltinamasis A. P., veikdamas tyčia, padarė nusikalstamą veiką, atsižvelgiant į kaltinamajam nustatytą girtumą, į tai, jog įvykio metu jis vairavo jam nuosavybės teise priklausiančią transporto priemonę, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, siekiant užkirsti kelią analogiškų pavojingų visuomenei nusikaltimų darymui, A. P. skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – nusikalstamos veikos padarymo priemonės – automobilio “Volvo V50”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), – konfiskavimas (BK 72 straipsnis).

Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės 2024 m. gegužės 3 d. nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas transporto priemonei - automobiliui “Volvo V50”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taikytinas iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo, po to panaikintinas.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (1 t., b.l. 171-186) - paliktinos galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, po to panaikintinos.

Daiktas, turintis reikšmės bylai tirti ir nagrinėti – kompaktinė laikmena su vaizdo įrašais, paliktina saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais,

nusprendžia:

A. P. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir jį nuteisti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. P. paskirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 8, 10 punktais, A. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams ir įpareigoti jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu:

- dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

- neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, A. P. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam 5 (penkerius) metus vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo 2024 m. gegužės 2 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2 dalimi, A. P. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, konfiskuojant automobilį “Volvo V50”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės 2024 m. gegužės 3 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą transporto priemonei automobiliui “Volvo V50”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taikyti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo - įvykdymo, po to panaikinti.

Pradėjus vykdyti nuosprendį, kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės bylai tirti ir nagrinėti – kompaktinę laikmeną su vaizdo įrašais, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.