Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Teismo posėdyje ieškovė L. J. ieškinį palaikė visiškai. Nurodė, kad su atsakovu V. J. susituokė 2003-09-05, santuokoje gimė du vaikai: V. J., gim. ( duomenys neskelbtini ), ir D. J., gim. ( duomenys neskelbtini ). Ji turi iki santuokos su atsakovu gimusią dukrą V. S., kuri yra pilnametė ir gyvena atskirai. Nesutarimai su atsakovu prasidėjo apytikriai prieš 4 metus, po to kai atsakovas dėl darbo Prancūzijoje metu patirtos traumos neteko dalies darbingumo. Atsakovas po patirtos traumos tapo nervingas, pavydus, namuose nuolat keldavo konfliktus be jokios apčiuopiamos priežasties. Ji ir vaikai nuolat patirdavo psichologinį atsakovo smurtą dėl įvairių konfliktų, kurių metu atsakovas elgdavosi neadekvačiai, rėkdavo ant vaikų, ji su vaikais ne kartą nakvojo draugės namuose, vaikai ir ji namuose nesijautė saugiai. Atsakovas du kartus bandė nusižudyti, buvo gydytas psichiatrinėje ligoninėje. Vaikai ir ji pati dėl tokio atsakovo elgesio patyrė psichologinį smurtą, labai didelę įtampą, ji mažametį sūnų net vežė į ligoninę dėl nerimo sutrikimo. Fizinio smurto jos ar vaikų atžvilgiu atsakovas nenaudojo. Prašo nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės. Nuo 2019 m. gegužės mėnesio ji su atsakovu gyvena skyrium. Ji išsikėlė gyventi į Švenčionėlius, kur nuomojasi butą, vaikai Švenčionėliuose lanko ugdymo įstaigą, todėl vaikų V. J., gim. ( duomenys neskelbtini ), ir D. J., gim. ( duomenys neskelbtini ), gyvenamąją vietą prašo nustatyti su ja. Vaikai taip pat pageidauja su ja gyventi. Atsakovas su vaikais nebendrauja, vaikais atsakovas pradėjo labiau domėtis tik prasidėjus teismo procesui. Jokių kliūčių atsakovo bendravimui su vaikais nesudaro. Atsakovas dirba pagal slenkantį grafiką ir sudėtinga nustatyti konkrečią atsakovo bendravimo su vaikais tvarką, todėl prašo nustatyti, kad vaikų tėvas gali laisvai matytis ir bendrauti su vaikais nenustatant konkrečios tvarkos ir grafiko. Jos pajamos per mėnesį sudaro apie 800 €, ji dirba ( duomenys neskelbtini ), gauna 680 € darbo užmokestį, 100 € valstybės skiriama išmoka vaikams po 50 € kiekvienam vaikui, ir netekto darbingumo išmoka ( 36,01 € ), kurią gauna dėl jai nustatyto 45 % darbingumo. Atsakovas nuo to laiko, kai ji išsikėlė gyventi kitur, t. y. nuo 2019 m. gegužės mėn. iki 2020 m. vasario mėn. abiejų vaikų išlaikymui skyrė iš viso 200 €, jokia kita pagalba prie vaikų poreikių patenkinimo neprisidėjo. Abiejų vaikų poreikiai mėnesiui sudaro apie 700 €: išlaidos vaikų maitinimui mokykloje per mėnesį 80 € ( 40 x 2 ), drabužiams, avalynei, mokyklos reikmenims, higienos priemonėms, draudimui, taip pat maitinimui namuose, lavinimuisi, pramogoms ir pan. Vien 2019 m. rugpjūčio mėn., ruošiant vaikus į mokyklą, abiems vaikams išleido 500 € – striukės, avalynė, viršutiniai drabužiai, reikmenys į mokyklą. Taip pat šeima turi 80 € išlaidų už būstui teikiamas komunalines paslaugas, turi išlaidų automobilio priežiūrai, degalams, 100-120 € kiekvieną mėnesį reikia mokėti už buto nuomą, tačiau dėl sunkios materialinės padėties šiai dienai yra susidaręs įsiskolinimas už buto nuomą. Sūnui diagnozuota astma, jam būtina vartoti vaistus, vitaminus. Šeimai finansiškai padeda vyresnioji jos dukra V. S., kuri vien per 2019 m. jos ir vaikų poreikiams tenkinti pervedė 2980 €. Ji neprašo priteisti išlaikymą turtu, o prašo vaikams V. J., gim. ( duomenys neskelbtini ), ir D. J., gim. ( duomenys neskelbtini ), priteisti iš atsakovo 200 € dydžio išlaikymą kiekvienam vaikui, mokamą kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis iki kiekvieno vaiko pilnametystės. Santuokoje įgytas automobilis Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo naudojosi abu sutuoktiniai. Nuo 2019 m. gegužės mėn. šiuo automobiliu naudojasi atsakovas. Ji sutinka, kad šio automobilio rinkos vertė yra 1000 €, bei sutinka, kad šis automobilis natūra būtų priteistas atsakovui, jai išmokant 500 € dydžio kompensaciją. Ji naudojasi ir yra registruota automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) naudotoja, kuris nuosavybės teise nuo pat šio automobilio įsigijimo dienos priklauso jos dukrai V. S.. V. S. ėmė vartojimo kreditą ir įsigijo automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įmokas pagal kreditą mokėjo V. S.. Automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į ieškinį buvo įtrauktas klaidingai pagal VĮ „Regitra“ išduotą pažymą, todėl šis automobilis nėra dalintinas turtas. Santuokoje buvo paimti du kreditai, su kreditoriais UAB „SB lizingas“ ir Bigbank AS filialas, neatsiskaityta. UAB „SB lizingas“ išsimokėtinai buvo paimti baldai. Iki 2019 m. gegužės mėn. įmokas pagal šią sutartį mokėjo tiek ji, tiek atsakovas. Dabar įmokų pagal lizingo sutartį už baldus nemoka, nes baldai liko atsakovo bute ( duomenys neskelbtini ) Švenčionių r., ir atsakovas baldais naudojasi, todėl prašo kreditorinį įsipareigojimą UAB „SB lizingas“ – neišmokėtą kredito dalį, priteisti atsakovui kaip atsakovo asmeninę prievolę. K. B. AS filiale buvo paimtas šeimos poreikiams tenkinti su tikslu įsigyti automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Sutinka, kad liko neišmokėta 3576 € šio kredito dalis. Kadangi šis kreditas buvo paimtas šeimos poreikiams tenkinti, sutinka kad ši prievolė būtų pripažinta solidaria jos ir atsakovo prievole, kiekvienai iš šalių išmokant kreditoriui Bigbank AS filiale lygiomis dalimis po 1788 €.

Teismo posėdyje ieškovės atstovas advokatas K. R. prašė ieškinį tenkinti ieškinyje ir patikslintame ieškinyje nurodytais pagrindais ir motyvais. Atsakovas paskutinius ketverius metus gyvenant santuokoje elgėsi neadekvačiai, namuose nuolat kėlė konfliktus, išsakydavo grasinimus, bandė du kartus pasitraukti iš gyvenimo, todėl toks atsakovo elgesys traktuotinas kaip psichologinis smurtas, tai buvo daroma šeimos narių, vaikų akivaizdoje. Ieškovė ilgą laiką apie ketverius, taikstėsi su tokiu atsakovo elgesiu ir jį kentė. Liudytoja N. B. patvirtina šias aplinkybe, ji taip pat kažkiek dalyvavo tuose procesuose, žino, kad atsakovas buvo vaistų „prigėręs“, o išsigandusi šeima buvo atbėgusi pas ją. Aplinkybes dėl santuokos iširimo dėl atsakovo kaltės dalinai patvirtino ir atsakovas nurodydamas, kad kartais nesusivaldydavo, kad pavyduliavo, norėjo pasitraukti iš gyvenimo, bandė nusižudyti. Toks atsakovo elgesys sutuoktinės, savo nepilnamečių vaikų atžvilgiu, neatitinka jokių moralės normų ir vertintinas ne tik neigiamai, bet ir žalingu, nes nepilnamečiai tokių scenų negali matyti. Manytina, kad atsakovo Prancūzijoje prieš kelerius metus patirta trauma įtakojo atsakovo elgesį, tačiau ar dėl atsakovo patirtos traumos ir jos sukeltų padarinių turėtų nuolat kentėti ieškovė. Ieškovė mano, kad atsakovo kaltė dėl santuokos iširimo yra įrodyta bendraisiais CK 3.60 straipsnio 2 dalyje numatytais pagrindais, ieškovės, liudytojos ir dalinai paties atsakovo paaiškinimais, todėl ieškinys šioje dalyje turi būti patenkintas ir santuoka nutraukta dėl atsakovo kaltės. Atsakovas nuo 2019 m. gegužės mėn. iki 2020 m. vasario mėn. vaikams yra davęs po 5 € ir pervedęs iš viso 200 €. Ieškovė išleidžia 800 € vaikų išlaikymui: 350 € maistui, 210 € komunalinėms paslaugoms, 100 € drabužiams, avalynei, patalynei, 50 € higienos ir skalbimo priemonėms, 30 € vitaminams, vaistams, 60 € laisvalaikiui, 20 € vaikų draudimui. Atsakovas nuolat išsakydavo grasinimus, kad jokio išlaikymo nemokės, todėl buvo iškeltas reikalavimas išlaikymą priteisti turtu. Vėliau ieškovė ieškinio reikalavimą patikslino, prašo priteisti išlaikymą po 200 € kiekvienam vaikui. Šiuo metu minimali mėnesinė alga yra 550 €, vaikams turi būti užtikrinamos bent minimalios lėšos būtiniausiems vaikų poreikiams tenkinti. Ieškovės pajamos yra 700 €, gaunamų lėšų pragyvenimui ir vaikų išlaikymui neužtenka, todėl ieškovę materialiai remia dukra V. S., kuri per 2019 metus ieškovei pervedė 2900 €. Ieškovei padeda ir liudytoja N. B., kuri ieškovei paskolina pinigų būtiniausioms išlaidoms po 250 €, 100 €, tai rodo, kad ieškovei nepakanka lėšų. Atsakovas turi galimybę teikti prašomą priteisti išlaikymo vaikams dydį po 200 € kiekvienam vaikui. Atsakovo pajamos yra daugiau kaip 800 €, ir jeigu atsakovas 400 € skirtų savo vaikams, tai 400 € dar lieka atsakovui. Gyvenant taupiau, bei nedejuojant, kad atsakovas turi negalią, galimai dirbant kokį papildomą darbą ( pvz. namudinį ), asmeniniams atsakovo poreikiams tenkinti lėšų pakaktų. Ieškovė išlaikymą prašo priteisti nuo 2019-08-01, tokiu būdu ieškovė atsižvelgė į atsakovo išsakytus priekaištus, kad „išlaiko butą, mokėjo kreditus“, ieškovei išvykus gyventi kitur. Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ginčo nėra, vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove. Atsižvelgiant į atsakovo darbo pobūdį ( dirba naktį, savaitgaliais ), nagrinėjamu atveju nėra galimybės nustatyti atsakovo bendravimo su vaikais konkrečios tvarkos ar grafiko. Ieškovė atsižvelgė į atsakovo interesus bendrauti su vaikais pagal atsakovo turimas galimybes. Atsakovui niekas netrukdo susitarti dėl susitikimų ir bendrauti tiek su dukra, tiek su sūnumi. Ieškovė jokių kliūčių dėl atsakovo bendravimo su vaikais nesudaro, tačiau atsakovas nerodo jokio noro bendrauti su vaikais, todėl ieškovė neprašo nustatyti konkrečios bendravimo su vaikais tvarkos ar grafiko. Santuokoje įgytas turtas – vienas automobilis Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vidutinė rinkos vertė šalių sutarimu 1000 €, natūra priteistinas atsakovui, ieškovei priteisiant 500 € kompensaciją. Automobilis BMW į ieškinį įtrauktas per klaidą pagal VĮ „Regitra“ pažymos duomenis, tačiau šio automobilio savininkas yra kitas asmuo, todėl šis turtas nėra dalintinas turtas. Santuokoje dalis baldų įgyta pagal kreditoriaus UAB „SB lizingas“ suteiktą kreditą, kreditas neišmokėtas, visi baldai yra atsakovo bute, atsakovas baldais naudojasi. Į ieškinį ši prievolė neįtraukta, kadangi šios sutarties specialioje dalyje įrašyta, kad ši prievolė asmeninė. Turtas yra asmeninis, todėl prašo prievolę pagal atsakovo su UAB „SB lizingas“ sudarytą kredito sutartį pripažinti atsakovo asmenine prievole. Prievolę pagal kreditą su kreditoriumi Bigbank AS prašo pripažinti ieškovės ir atsakovo solidaria prievole, nes kreditas buvo paimtas šeimos poreikiams tenkinti, nurodant, kad ieškovė ir atsakovas lygiomis dalimis po 1788 € sumoka kreditoriui Bigbank AS pagal sutartį. Taip pat prašo iš atsakovo ieškovei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Teismo posėdyje atsakovas V. J. su ieškiniu sutiko iš dalies. Nesutinka su ieškinio reikalavimu nutraukti santuoką dėl jo kaltės, mano, kad santuoka iširo dėl jų abiejų ( ieškovės ir atsakovo ) kaltės. Nurodė, kad su ieškove L. J. susituokė 2003-09-05, santuokoje gimė du vaikai: V. J., gim. ( duomenys neskelbtini ), ir D. J., gim. ( duomenys neskelbtini ). Iki santuokos ieškovė turėjo dukrą V. S., kurią jis augino kaip savo nuo ketverių metų amžiaus. Šiuo metu V. S. yra pilnametė, gyvena atskirai. Šeima gyveno jam nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame ( duomenys neskelbtini ) Švenčionių r., jis dirbo tolimųjų reisų vairuotoju, išlaikė šeimą. Konfliktai šeimoje ėmė kilti po to, kai jis patyrė traumą darbo Prancūzijoje metu. Dėl patirtos traumos negalėjo dirbti ankstesnio darbo, turėjo ieškotis kito – mažiau apmokamo darbo, ieškovė taip pat turėjo ieškoti dirbo. Dėl patirtos traumos jam iki 2037 m. nustatytas 35 % darbingumas. Ieškinį dėl santuokos nutraukimo inicijavo ne jis, norėtų išsaugoti šeimą, tačiau nutraukti santuoką pageidauja ieškovė. Po patirtos traumos pajuto, kad sutuoktinė ėmė jo gėdytis, niekur su juo neišeidavo, vengdavo leisti laisvalaikį kartu. Sutinka, kad pavydėjo sutuoktinės ir tuo pagrindu taip pat kildavo kivirčai, tačiau ieškovė neįsiklausydavo į prašymus nerūkyti prie vaikų, nesivesti draugų į namus ir pan. Namuose labai dažnai lankydavosi ieškovės draugės su sutuoktiniais, neretai jam apie tai net nežinant, dėl beveik nuolatinio pašalinių asmenų buvimo su sutuoktine retai būdavo namuose vieni, neturėjo su ieškove savo – šeiminio laisvalaikio. Ieškovė savaitgalius leisdavo pas savo tėvus Baltarusijoje, tačiau paskutiniu metu jo kartu neimdavo. Dėl tokio ieškovės elgesio jautėsi vienišas, ženkliai mažiau uždirbo ir dėl to jautėsi nereikalingas, todėl mano, kad santuoka iširo dėl jų abiejų kaltės. Sutinka, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, jos gyvenamojoje vietoje. Ieškovė nuo 2019 m. birželio išvyko gyventi kitur, žino, kad gyvena Švenčionėliuose nuomojamame bute. Nepilnamečių vaikų išlaikymui sutinka skirti kiekvienam vaikui po 120 € kas mėnesį. Vaikams, kai juos aplankydavo, duodavo po 5 € ar 10 €, ieškovei išvykus gyventi kitur, pervedė vaikų poreikiams du kartus po 100 €. Jo darbo grafikas yra slenkantis, dirba naktimis ir savaitgaliais, todėl pageidauja, kad konkreti jo bendravimo su vaikais tvarka ar grafikas nebūtų nustatyta. Jis dirba UAB ( duomenys neskelbtini ) Pabradėje pagal neterminuotą sutartį, mėnesio pajamos yra apie 850 €, kurias sudaro jo darbo užmokestis apie 520 €, tačiau įmonė, kurioje jis dirba, dalį gamybos ketina perkelti į Visaginą, nėra tikras, kad išsaugos darbą. Taip pat gauna netekto darbingumo išmokas – 260 € ir 70 € dydžio. Jis turi išlaikyti jam nuosavybės teise priklausantį butą, kuriame gyvena – mokėti už komunalines paslaugas, elektros energiją ir pan., kito nekilnojamojo turto neturi. Moka įmokas pagal vartojimo kreditus, kurie buvo paimti šeimos poreikiams tenkinti, dėl sveikatos sutrikimų turi nuolat vartoti vaistus, periodiškai lankytis pas gydytojus, jo mėnesio išlaidos sudaro apie 606 €. Automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso V. S., šis automobilis nėra šeimos turtas, todėl negali būti dalintinas. Santuokoje buvo paimti du kreditai šeimos poreikiams tenkinti. Vartojimo kredito sutartis su Bigbank AS filialu ir sudaryta sutartis su UAB „SB lizingas“ dėl baldų įsigijimo. Su kreditoriais neatsiskaityta, įmokas pagal kreditus nuo 2019 m. birželio moka jis. Iki ieškovei išsikraustant į Švenčionėlius įmokas pagal kreditus mokėjo abu. Baldai, paimti pagal kreditavimo sutartį UAB „SB lizingas“, yra jo gyvenamojoje vietoje ( duomenys neskelbtini ), baldais naudojasi jis, sutinka, kad šis įsipareigojimas – neišmokėta kredito dalis pagal su UAB „SB lizingas“ sudarytą sutartį, būtų pripažinta jo asmenine prievole. Vartojimo kredito sutartis su Bigbank AS filialu, nors pasirašyta jo, tačiau paimta šeimos poreikiams tenkinti – buvo įsigytas automobilis Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Sutinka, kad neišmokėta 3576 € dydžio kredito dalis būtų pripažinta solidaria jo ir ieškovės prievole, kiekvienai iš šalių išmokant kreditoriui Bigbank AS lygiomis dalimis po 1788 €. Automobiliu Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2019 m. birželio naudojasi jis, jis turi negalią, todėl automobilis jam yra būtinas, todėl prašo automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jam priteisti natūra. Sutinka, kad šio automobilio vidutinė rinkos vertė yra 1000 €, sutinka ieškovei išmokėti 500 € dydžio kompensaciją.

Teismo posėdyje atsakovo atstovas advokatas M. N. prašo atsakovo priešieškinį tenkinti visiškai, priešieškinyje nurodytais pagrindais ir motyvais – nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, padalyti santuokinį turtą, priteisti išlaikymą vaikams po 120 € kiekvienam vaikui, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje yra nustatyti santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės prezumpcijos pagrindai: preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgėsi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Tai patvirtinančių duomenų byloje nėra ir ieškovė nepateikia. Ieškovė nurodo, kad sutuoktinis pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ( CK 3.60 straipsnio 2 dalis ), sutuoktiniai turi abipuses pareigas ir jas vykdyti turi abi šalys. Atsakovas patyrė traumą visam gyvenimui tai galėjo turėti poveikio ir jo sveikatai, ir psichikos sveikatai, tačiau ta aplinkybė nesudaro pagrindo taikyti prezumpciją dėl sutuoktinio kaltės. Nepateikta argumentų, kokias pastangas dėl santuokos išsaugojimo, abipusės pagalbos ir supratimo dėjo ieškovė. Atsakovas ir šiandien sako, kad norėtų santuoką išsaugoti. Mano, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovas yra iš dalies darbingas, labai gerai, kad apskritai turi darbą, atsakovui būtina nuolat vartoti vaistus. Dėl savo sveikatos būklės – viena akimi nemato, sutrikusi širdies veikla ir nustatyto darbingumo lygio ( 35 proc. ) atsakovas neturi jokių galimybių ieškotis kito, geriau apmokamo darbo ar tuo labiau dirbti papildomai. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas proporcingumo principas, į kuri turi būti atsižvelgta nustatant vaikams skirtino išlaikymo dydį – teismas negali priteisti daugiau nei objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis. Atsakovo pajamos per mėnesį 800 € ir objektyviai atsakovas negali uždirbti daugiau. Ieškovė nurodo, kad kiekvieno vaiko išlaikymui kiekvieną mėnesį išleidžia po 400 €, tačiau byloje nėra jokių tokias išlaidas patvirtinančių kvitų ar kitokių dokumentų. Ieškovė orientuojasi tik pagal jos gaunamas pajamas, t. y. kiek gauna darbo užmokesčio, tiek išleidžia, todėl objektyviai prašoma priteisti suma 200 € dydžio išlaikymo dydis kiekvienam vaikui nėra pagrįstas. Ieškovė nurodo, kad vaikus padeda išlaikyti suaugusi ieškovės dukra, pervedė 2900 € per 2019 m., tačiau tai patvirtinančių duomenų byloje nėra, be to ne faktas, kad ieškovės iš dukros gautos lėšos buvo panaudotos būtent vaikų išlaikymui. Įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, o nustatytas minimalus mėnesinės algos dydis teismams yra orientacinis dydis, vertinant kriterijus kiekvienu individualiu atveju nustatant vaikui skirtino išlaikymo dydį. Išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju individualiai, atsižvelgiant į realias tėvų galimybes ir turtinę padėtį, todėl prašo priteisti vaikų išlaikymui po 120 € kiekvienam vaikui iki vaikų pilnametystės. Santuokoje buvo paimti du vartojimo kreditai. Atsakovas sutinka, kad prievolė pagal vartojimo kreditą sudarytą su UAB „SB lizingas“ būtų pripažinta atsakovo asmenine prievole. Kitas kreditorinis įsipareigojimas buvo paimtas šeimos poreikiams tenkinti, todėl prievolė pagal šią sutartį dėl negrąžintos 3576 € dydžio kredito dalies su palūkanomis pripažintina solidaria ieškovės ir atsakovo prievole. Šalys sutarė, kad santuokoje įgyto turto – automobilio Audi A6 vidutinė rinkos vertė 1000 €. Objektyviai atsakovui yra būtinas automobilis jo būtiniausiems poreikiams tenkinti, todėl automobilį prašo natūra priteisti atsakovui, atsakovas sutinka ieškovei išmokėti 500 € dydžio kompensaciją už šį turtą. Teismo posėdyje išaiškėjo, ir atsakovas su tuo sutinka, kad automobilis BMW priklauso kitam asmeniui – ieškovės dukrai V. S., todėl tai nėra dalintinas turtas. Prašo priteisti atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Iš šalių, jų atstovų paaiškinimų bei bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė L. J. ir atsakovas V. J. Š. rajono civilinės metrikacijos skyriuje 2003-09-05 sudarė santuoką ( įrašo Nr. 86 ). Santuokoje šalims gimė vaikai: dukra V. J., gim. ( duomenys neskelbtini ) sūnus D. J., gim. ( duomenys neskelbtini ). Santuokos metu šalys įgijo kilnojamąjį turtą – automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Taip pat šalys turi kreditorius: Bigbank AS pagal 2016-11-09 sudarytą Vartojimo kredito sutartį Nr. 1640619/96pa, ir UAB „SB lizingas“ pagal 2018-09-13 sudarytą Vartojimo kredito sutartį Nr. C809092455.

Sutuoktinių kaltės, nutraukiant santuoką, vertinimas

Ieškovė prašo santuoką nutraukti dėl sutuoktinio – atsakovo V. J. kaltės, kadangi atsakovas iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas dėl ko bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas.

Atsakovas nesutinka su tokiu ieškovės reikalavimu, priešieškiniu prašo santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso ( toliau – ir CK ) 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, o CK 3.30 straipsnyje išdėstytos sutuoktinių pareigos išlaikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, jog santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-04-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015 ).Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį stengiantis išsaugoti santuoką tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; ir kt. ). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalykų konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2010; kt. ).

Nustatyta, kad nesutarimai šeimoje prasidėjo apytikriai prieš ketverius metus, t. y. po atsakovo darbe patirtos traumos dėl kurios jis prarado dalį darbingumo. Sutuoktiniai kartu nebegyvena nuo 2019 m. balandžio mėnesio, ieškovei išvykus gyventi į Švenčionėlių m., Švenčionių r. sav. Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Ieškovė nurodė, kad atsakovas po patirtos traumos tapo irzlus ir impulsyvus, dėl ko šeimoje kildavo konfliktai, du kartus bandė nusižudyti, gydėsi psichiatrinėje ligoninėje. Ieškovė gyvendama santuokoje su atsakovu nesijautė saugi, nerimavo dėl vaikų saugumo, vieną kartą vežė sūnų dėl nerimo sutrikimo, kurį sąlygojo tarp jos ir sutuoktinio kilęs konfliktas, kelis kartus buvo išsikrausčiusi gyventi kitur, vėliau vėl grįždavo ir gyveno su atsakovu. Atsakovas teigė, kad ieškovė po jo patirtos traumos ėmė atsakovo gėdytis, niekur su juo neišeidavo, jie neturėjo bendro laisvalaikio, be sutuoktinio išvykdavo švęsti metinių švenčių ( Naujųjų Metų ) pas savo tėvus gyvenančius Baltarusijoje, neįsiklausydavo į sutuoktinio prašymus nesikviesti draugių į svečius be jo žinios, nerūkyti vaikų akivaizdoje, dėl ko atsakovas jautėsi vienišas, atstumtas ir nereikalingas. Iš šalių paaiškinimų matyti, kad šeimos santykiai buvo įtempti ir palaipsniui blogėjo. Atsakovo išgyvenimai ir galimos psichologinės problemos ( bandymai nusižudyti, galimai susiję su po traumos įgyta negalia ), nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, kad atsakovas savo elgesiu esmingai pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas. Nagrinėjamu atveju, pagrindiniai įrodymai, kuriais ieškovė grindė jos nurodytas aplinkybes ( dėl sutuoktinio kaltės ), yra pačios ieškovės paaiškinimai, kurie dėl šalies suinteresuotumo negali būti objektyvūs, todėl manoma, kad ieškovė neįrodė, jog egzistavo faktai, sudarantys prielaidas taikyti įstatyme nustatytą santuokos iširimo priežasčių prezumpciją. Liudytoja N. B. iš dalies patvirtina tiek ieškovės, tiek atsakovo paaiškinimus, kad santykiai šeimoje pašlijo po atsakovo patirtos traumos, tačiau viena vertus liudytoja 2014 m. išvyko gyventi į kitą miestą, ir apie situaciją šeimoje žinojo tik iš ieškovės pasakojimų, antra vertus – šie teiginiai neleidžia daryti pagrįstos išvados, kad atsakovo elgesys šeimoje buvo nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu. Abu sutuoktiniai nebuvo lojalūs vienas kito atžvilgiu – dėl jų elgesio sutriko tarpusavio nuolatinis bendravimas, nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius, abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu turėjo įtakos santuokai iširti. Sutuoktiniams pristigo supratimo ir tolerancijos, jie kilusių problemų neketino spręsti abipusių nuolaidų būdu, t. y. šalys nebuvo tolerantiškos viena kitai, nesiekė tarpusavio supratimo, nedemonstravo moralinės pagarbos viena kitai, nedėjo pakankamai pastangų kurti bendrą santuokinį gyvenimą, todėl teismas daro išvadą, kad abu sutuoktiniai nesugebėjo siekti šeimos darnos abipusiu sutarimu ir pagarba, todėl manoma, kad dėl iširusios santuokos yra kalti abu sutuoktiniai.

Nutraukus santuoką šalims paliekamos santuokinės pavardės: L. J. – „J “, V. J. – „J “.

Vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo su vaikais tvarkos ir išlaikymo vaikams dydžio nustatymas

Teismas, nutraukdamas santuoką, turi nustatyti sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu ( motina ) tvarką ir išspręsti sutuoktinių nepilnamečių vaikų išlaikymo, taip pat vieno sutuoktinio išlaikymo bei jų bendro turto padalijimo klausimus, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka ( CK 3.59 straipsnis ).

Santuokoje gimė vaikai: dukra V. J., gim. ( duomenys neskelbtini ), sūnus D. J., gim. ( duomenys neskelbtini ).

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus proporcingai nepilnamečių vaikų poreikiams bei savo turtinei padėčiai, užtikrinti būtinas vaikams vystymosi sąlygas ( CK 3.192 straipsnis ). Nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo ( CK 3.3 straipsnio 1dalis ), kurio esmė yra ta, kad, teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus.

Ieškovė, teismo posėdyje patikslino ieškinį, t. y. reikalavimą priteisti iš atsakovo vaikų išlaikymui 50 € dydžio kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2019-08-01 iki kiekvieno vaiko pilnametystės, ir nekilnojamuoju turtu – kiekvienam vaikui priteisiant po ½ dalį atsakovo asmenine nuosavybės teise turimo buto, esančio ( duomenys neskelbtini ), pakeitė ir galutinai prašo priteisti iš atsakovo 200 € dydžio išlaikymą kiekvienam vaikui mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki kiekvieno vaiko pilnametystės, išlaikymo sumas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Atsakovas priešieškiniu ir teismo posėdyje sutiko mokėti 120 € dydžio išlaikymą, mokamą kiekvienam vaikui kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki kiekvieno vaiko pilnametystės.