- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-26
- Bylos Nr.
- e2A-96-524/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-00124-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Maškevičienė, Irma Čuchraj, Erika Misiūnienė
- Atsakovas
- Lietuvos
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Ekspozicijų centras“
- Trečiasis asmuo
- viešoji įstaiga „Atlanta Gym“
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
- 2.6.16.12Kiti su nuoma susiję klausimai
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Aušros Maškevičienės, Erikos Misiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Lietuvos jėgos trikovės federacijos apeliacinį skundą dėl dalies Plungės apylinkės teismo 2020 m. spalio 20 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ekspozicijų centras“ ieškinį atsakovei Lietuvos jėgos trikovės federacijai dėl skolos ir palūkanų priteisimo, trečiasis asmuo viešoji įstaiga „Atlanta Gym“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Ekspozicijų centras“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Lietuvos jėgos trikovės federacijai prašydama priteisti iš atsakovės 3 218,60 Eur skolą už parodų įrangos nuomos paslaugas, 8 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė nuo 2019 m. lapkričio 29 d. iki 2019 m. gruodžio 8 d. buvo išnuomojusi parodų įrangą 2019 metų Europos jaunių, jaunimo ir suaugusiųjų jėgos trikovės čempionatui, kuris vyko Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (toliau – ir VDU ŽŪA) manieže Kauno rajone. Sporto varžybas organizavo atsakovė kartu su trečiuoju asmeniu VšĮ ,,Atlanta Gym“ pagal 2019 m. birželio 4 d. sutartį ir 2019 m. lapkričio 17 d. susitarimą dėl 2019 m. birželio 4 d. sutarties sąlygų pakeitimo. Pagal susitarimus trečiasis asmuo susitarė su atsakove organizuoti ir pravesti 2019 m. Europos klasikinės jaunių, jaunimo, suaugusių jėgos trikovės čempionatą, todėl varžyboms buvo reikalinga įranga, kurią įvairiems renginiams nuomoja ieškovė. Įranga sporto varžyboms buvo sumontuota pagal iš anksto suderintą poreikį ir sąlygas, aptartas su čempionato organizatoriais. Dėl mokėjimo už čempionatui nuomojamą įrangą pagal susitarimus tarp atsakovės ir trečiojo asmens buvo numatyta, kad atsakovė trečiajam asmeniui perveda pinigines lėšas, kurios bus naudojamos atsiskaityti už Europos čempionato organizavimą, arba atsakovė įsipareigojo apmokėti trečiojo asmens atsakovei pateiktas sąskaitas. Trečiajam asmeniui piniginės lėšos nebuvo pervestos, tačiau sąskaitos už ieškovės suteiktas paslaugas Europos čempionato metu atsakovė neapmokėjo.
Atsiliepimas
2. Atsakovė Lietuvos jėgos trikovės federacija atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti, atsakovę pakeisti tinkama atsakove – VšĮ „Atlanta Gym“, o jeigu bylos išsprendimas neturės įtakos atsakovės Lietuvos jėgos trikovės federacijos teisėms ir pareigoms, pašalinti ją iš bylos. Nurodė, kad įsipareigojimų, susijusių su Europos čempionato organizavimu ir pravedimu, įskaitant ir įsipareigojimus sumokėti ieškovei už parodinės įrangos nuomos paslaugas, vykdymas buvo išimtinė trečiojo asmens atsakomybė. Atsakovei net nebuvo oficialiai pranešta apie trečiojo asmens prisiimtus finansinius įsipareigojimus, susijusius su Europos čempionato organizavimu, įskaitant ir įsipareigojimus atsiskaityti su ieškove dėl parodinės įrangos nuomos. Atsakovė niekada nebuvo pasirašiusi jokių sutarčių su ieškove, taip pat neturėjo ir neturi jokių civilinių santykių bei tiesioginių sąsajų su ieškove. Atsakovė ieškovės ir trečiojo asmens pasirašytame atliktų darbų perdavimo–priėmimo akte išvis nepaminėta ir šiame procese jokia forma nedalyvavo. Visos pajamos, gautos iš Europos čempionato organizavimo ir vykdymo, turėtų atitekti trečiajam asmeniui, t. y. pajamas gautų tik trečiasis asmuo, o išlaidų patirtų tik atsakovė. Trečiojo asmens žodinė sutartis su ieškove sudaryta jau po to, kai 13 atsakovės narių (sporto klubų) išreiškė nepasitikėjimą atsakovės vadovu, kuris buvo ir trečiojo asmens vadovas, kas nulėmė jo vėlesnį atsistatydinimą ir nušalinimą nuo atsakovės vadovo pareigų.
3. Trečiasis asmuo VšĮ ,,Atlanta Gym“ atsiliepimu į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog pasibaigus sporto varžyboms naudos gavėja, t. y. atsakovė, be jokio teisėto pagrindo atsisakė sumokėti sutartą kainą už išnuomotą įrangą, todėl atsakovė skolinga ieškovei 3 812,60 Eur sumą, kurią ieškovė ir prašė priteisti iš atsakovės. Atsakovė šiuo atveju iš esmės neteisi, teigdama, kad būtent trečiasis asmuo atsakingas už mokėjimo ieškovei atlikimą, nes tokio susitarimo atsakovė su trečiuoju asmeniu nesudarė. Būtent atsakovė buvo Europos čempionato pagrindinė organizatorė ir atsakingas asmuo už šio čempionato pravedimą. Trečiasis asmuo padėjo atsakovei organizuoti Europos čempionatą. Nors dėl parodų įrangos nuomos daugiau formaliai bendravo trečiasis asmuo, tačiau dėl būtino įrangos kiekio ir įrangos nuomos laiko bei įrangos nuomos kainos dydžio buvo nuolat tariamasi ir visi veiksmai derinami su atsakove, kuri ir priėmė esminius sprendimus. Trečiasis asmuo veikė dėl atsakovės ir jos interesais sutartiniu pagrindu, teikdamas sutartyje numatytas paslaugas. Trečiasis asmuo veikė tik kaip atsakovės atstovas padėdamas organizuoti Europos čempionatą, o išoriniuose santykiuose su trečiaisiais asmenimis veikė ir buvo atsakinga būtent atsakovė. Teigti, kad trečiasis asmuo buvo organizatorius ir kartu atsakingas už Europos čempionato organizavimą prieš trečiuosius asmenis, negalima, nes tai neatitinka nei faktinių objektyvių, nei valinių atsakovės ir trečiojo asmens santykių, kas matyti iš byloje esančių dokumentų bei duomenų. Atsakovė su trečiuoju asmeniu aiškiai sulygo dėl piniginių lėšų paskirstymo tvarkos tiek trečiųjų asmenų, tiek tarpusavio atžvilgiu, sutarė, atsakovei nevykdant pareigos (pasilikus tam tikrą sutartą sumą) per nustatytus terminus, likusias lėšas pervesti trečiajam asmeniui, atsakovė privalo apmokėti trečiojo asmens pateiktas sąskaitas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Plungės apylinkės teismas 2020 m. spalio 20 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, t. y. priteisė iš atsakovės 3 218,60 Eur skolą, 6 procentų metines palūkanas nuo 3 218,60 Eur sumos nuo 2020 m. vasario 25 d. iki šio teismo sprendimo visiško įvykdymo. Be to, priteisė iš atsakovės ieškovei 1 000 Eur atstovavimo išlaidų ir 72 Eur žyminio mokesčio, o trečiajam asmeniui 500 Eur atstovavimo išlaidų.
5. Teismas nurodė, kad dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimu, rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad 2019 metais VDU ŽŪA manieže Kauno rajone vyko Europos jaunių, jaunimo ir suaugusiųjų jėgos trikovės čempionatas. Sporto varžybas organizavo atsakovė kartu su trečiuoju asmeniu pagal 2019 m. birželio 4 d. sutartį Nr. 20190604/01 ir 2019 m. lapkričio 17 d. susitarimą prie 2019 m. birželio 4 d. sutarties. Pagal šiuos susitarimus atsakovė ir trečiasis asmuo susitarė dėl minėto čempionato organizavimo ir pravedimo. Pagal 2019 m. birželio 4 d. sutarties 4.3 punktą ir jo pakeitimą pagal 2019 m. lapkričio 17 d. susitarimo 6 punktą, Europos čempionato organizavimui ir pravedimui reikalingos piniginės lėšos atsakovės pervedamos į trečiojo asmens banko sąskaitą arba sumokamos atsakovės pagal pateiktas sąskaitas faktūras. Atsakovei iš valstybės biudžeto buvo suteikta 20 000 Eur Europos čempionato rengimo lėšų, jų detalioje sąmatoje nurodytos 1 500 Eur išlaidos montuojamų pertvarų ir atitvarų nuomai. Dalį Europos čempionato organizavimo ir pravedimo išlaidų apmokėjo pati atsakovė pagal atskirus susitarimus ir paslaugas suteikusių subjektų sąskaitas. Taip pat atsakovė apmokėjo dalį trečiojo asmens pagal sąskaitas pateiktų renginio organizavimo išlaidų, tačiau neapmokėjo ieškovės Europos čempionatui suteiktos parodinės įrangos nuomos 3 218,60 Eur išlaidų pagal sąskaitą faktūrą. Iš detaliosios valstybės biudžeto lėšų naudojimo sąmatos nustatyta, kad montuojamų pertvarų ir atitvarų nuomai yra paskirta 1 500 Eur, tačiau, atsakovės atstovo teigimu, šios išlaidos panaudotos padengti kitas turėtas Europos čempionato organizavimo ir pravedimo išlaidas. Pripažino, kad ieškovė suteikė įrangos nuomos paslaugas, paslaugos priimtos, tačiau apmokėti suteiktos paslaugos negali dėl lėšų trūkumo, nes visos gautos valstybės lėšos jau panaudotos, todėl mano, kad šias išlaidas privalo padengti trečiasis asmuo iš gauto pelno, organizuojant Europos čempionatą.
6. Teismas, įvertinęs tarp šalių susiklosčiusių prievolinių teisinių santykių turinį, padarė išvadą, kad Europos čempionato organizatorė yra atsakovė, kuriai buvo pavesta organizuoti ir pravesti sporto renginį, šiam tikslui buvo paskirtos ir į atsakovės sąskaitą pervestos valstybės biudžeto lėšos – 20 000 Eur. Pagal šalių susitarimus, atsakovė Europos čempionatui organizuoti pasitelkė trečiąjį asmenį, jam pavedė dalį Europos čempionato rengimo klausimų ir susitarė dėl organizavimo ir pravedimo išlaidų apmokėjimo. Nustatyta, kad susitarimai sudaryti abiejų susitarimų šalių valia ir iniciatyva, nenuginčyti, nėra duomenų apie tai, kad kitos sutarties sąlygos, išskyrus ieškovės suteiktų paslaugų apmokėjimą, neįvykdytos, ginčo dėl kitų susitarimų sąlygų įvykdymo taip pat nėra. Atsakovė nepareiškė pretenzijų dėl ieškovės suteiktos įrangos nuomos paslaugos kokybės ir turinio, vadinasi, paslauga suteikta tinkamai, šią aplinkybę pavirtino ir atsakovės atstovas. Ginčas kilo dėl ieškovės suteiktos paslaugos apmokėjimo tvarkos, ginčo dėl paslaugos sumos nėra. Pagal detaliąją valstybės biudžeto lėšų naudojimo sąmatą montuojamų pertvarų ir atitvarų nuomai skirta 1 500 Eur. Iš šių aplinkybių teismas nusprendė, kad pagal 2019 m. birželio 4 d. atsakovės ir trečiojo asmens susitarimą ir 2019 m. lapkričio 17 d. jo pakeitimą dėl Europos čempionato organizavimo ir jo išlaidų apmokėjimo tvarkos prievolė apmokėti ieškovės suteiktas paslaugas organizuojant Europos čempionatą tenka atsakovei, subjektui, kuriam pavesta organizuoti ir pravesti čempionatą, jam tenka ne tik teisės, bet ir pareigos. Teismas nusprendė, kad nėra jokio kito susitarimo dėl Europos organizavimo čempionato išlaidų apmokėjimo, todėl atliktų paslaugų sąskaita turi būti apmokėta atsakovės, nustačius, kad jokio kito susitarimo dėl Europos čempionato išlaidų apmokėjimo nėra.
7. Teismas pažymėjo, kad atsakovė, gavusi ieškovės paslaugas, nereiškė pretenzijų ne tik dėl paslaugų kokybės, bet ir dėl jų kainos, todėl atsikirtimą, kad atsakovės atsakomybė, jei ir būtų, negali viršyti detaliojoje valstybės biudžeto lėšų naudojimo sąmatoje nurodytos 1 500 Eur sumos, teismas vertina kritiškai, kaip siekį išvengti pareigos sumokėti už paslaugą. Ieškovės suteiktos paslaugos turinys buvo derinamas su atsakove, Europos čempionato organizatore, todėl jau gavus suteiktas paslaugas, jei nėra pretenzijų dėl jų apimties ir kokybės, vienašališkai sumažinti paslaugos kainą net ir teismui nėra teisinio ir faktinio pagrindo. Aplinkybė, kad nebuvo susitarimo tarp ieškovės ir atsakovės dėl įrangos nuomos, neatleidžia atsakovės nuo prievolės sumokėti už šią paslaugą, nes pati atsakovė pasirinko Europos čempionato organizavimo tvarką per trečiąjį asmenį ir įsipareigojo visas organizavimo išlaidas apmokėti. Europos čempionato biudžeto valdytoja buvo atsakovė, todėl privalėjo savo biudžetą planuoti, taip pat ir nustatyti tokią Europos čempionato išlaidų apmokėjimo tvarką, kad nepažeistų prievolės sumokėti už suteiktas paslaugas, organizuojant ir pravedant sporto renginį, vykdymo. Be to, pagal jau minėtus susitarimus tarp atsakovės ir trečiojo asmens nėra jokio susitarimo, kad, atsakovei pritrūkus lėšų apmokėti Europos čempionato organizavimo išlaidas, jos dengiamos trečiojo asmens sąskaita, ir aplinkybė, kad trečiasis asmuo gavo pajamų iš Europos čempionato organizavimo, nesukuria jam pareigos įvykdyti prievolę kitiems asmenims už atsakovę.
8. Teismas nurodė, kad iš atsakovės pagal įstatymą priteistinos įstatymo nustatytos 6 procentų metinės palūkanos ieškovei nuo priteistos šiuo teismo sprendimu sumos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, nes skolos sumokėjimo terminas yra suėjęs ir prievolė iki šiol nėra įvykdyta (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.37 straipsnio, 6.210 straipsnio 2 dalis). Netenkintinas ieškovės prašymas priteisti 8 procentų metines palūkanas, nes šiuo atveju taikytina CK 6.210 straipsnio nuostata dėl 6 procentų palūkanų dydžio praleidus prievolės įvykdymo terminą. Iš atsakovės priteistinos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos – atstovavimo išlaidos pagal pateiktus faktiškai patirtų išlaidų dokumentus, netenkinant prašymo priteisti prašyme dėl atstovavimo išlaidų priteisimo nurodytą atstovavimo išlaidų sumą – 2 762 Eur, nes nepateikti tokio dydžio atstovavimo išlaidų įrodymai. Taip pat priteistinas žyminis mokestis proporcingai pagal tenkinamų reikalavimų dalį (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 79 straipsnis, 93 straipsnio 1–3 dalys). Iš atsakovės pagal pateiktus dokumentus priteistinos ir trečiojo asmens turėtos atstovavimo išlaidos, parengiant atsiliepimą į ieškinį, nes trečiasis asmuo procese dalyvavo ieškovės, kurios naudai priimtas šis sprendimas, pusėje.
III. Apeliacinio skundo argumentai
9. Atsakovė Lietuvos jėgos trikovės federacija apeliaciniu skundu prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2020 m. spalio 20 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Taip pat prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, sudarant atsakovei galimybę tiesiogiai pateikti savo paaiškinimus apeliaciniam teismui.
10. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad skundžiamas teismo sprendimas turėtų būti panaikintas, nes iš esmės yra be motyvų, teismas be jokio teisinio pagrindimo pakeitė ieškinio pagrindą, teismo padarytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, teismas netinkamai pritaikė materialinės teisės normas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 330 straipsnis). Teismas savo sprendime tik išvardija teisės normas, kuriomis vadovaujasi, priimdamas skundžiamą sprendimą, tačiau motyvuojamojoje sprendimo dalyje nepateikia jokių teisinių argumentų, kuriomis iš išvardytų teisės normų jis vadovaujasi ir kaip teisiškai kvalifikuoja šalių santykius. Taigi, teismas pažeidžia CPK 370 straipsnio 4 dalies 4 punktą, reglamentuojantį sprendimo motyvuojamosios dalies turinį, dėl to darytina išvada, kad teismo sprendimas yra be motyvų. Pripažindamas, jog ieškovė savo prievolę išnuomoti parodų įrangą įvykdė tinkamai, todėl turi teisę iš naudos gavėjos reikalauti atlygio, teismas niekaip nemotyvuoja, kokiu teisiniu pagrindu atsirado ieškovės reikalavimo teisė, kodėl reikalavimas turėtų būti nukreiptas į atsakovę, kokios aplinkybės lemia reikalavimo dydį ir kt. Teismo pozicija, jog jis kritiškai vertina atsakovės atsikirtimą, kad jos atsakomybė negali viršyti detaliojoje valstybės biudžeto lėšų naudojimo sąmatoje nurodytos 1 500 Eur sumos, nes ieškovės suteiktos paslaugos turinys buvo derinamas su atsakove, todėl, jau gavus suteiktas paslaugas, vienašališkai sumažinti paslaugos kainą teismui nėra teisinio ir faktinio pagrindo, taip pat nėra pakankamai motyvuota ir pagrįsta. Pažymėtina, kad pati ieškovė pripažino, jog dėl parodų įrangos nuomos paslaugų formaliai ir tiesiogiai bendravo ne su atsakove, o su trečiuoju asmeniu, būtent pastarasis pasirašė atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktą, minėtame procese atsakovė jokia forma nedalyvavo. Minėtame akte aiškiai įvardyta, kad darbų priėmėjas yra trečiojo asmens vadovas, Europos čempionato organizatorius. Teismo akcentuota aplinkybė, kad susitarimo tarp ieškovės ir atsakovės dėl įrangos nuomos nebuvimas neatleidžia atsakovės nuo prievolės sumokėti už šią paslaugą, nes pati federacija pasirinko Europos čempionato organizavimo tvarką per trečiąjį asmenį ir įsipareigojo visas organizavimo išlaidas apmokėti, be to, Europos čempionato biudžeto valdytoja buvo atsakovė, kuri privalėjo planuoti savo biudžetą ir nustatyti tokią Europos čempionato išlaidų apmokėjimo tvarką, tėra teisinio pagrindo neturintys samprotavimai apie atsakovės atsakomybę. Teismo padaryta išvada, kad pagal 2019 m. birželio 4 d. atsakovės ir ieškovės susitarimą ir 2019 m. lapkričio 17 d. jo pakeitimą prievolė apmokėti ieškovei suteiktas paslaugas organizuojant Europos čempionatą tenka atsakovei, nes jokio kito susitarimo dėl Europos čempionato organizavimo išlaidų apmokėjimo nėra, yra ne tik nepagrįsta, bet ir nelogiška, nes ieškovė šiuose sandoriuose neminima, iš šių sandorių turinio jai neatsiranda jokių teisių reikalauti mokėjimo už Europos čempionato metu suteiktas paslaugas.
11. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas skundžiamame sprendime iš esmės nevertino ir nepasisakė dėl atsakovės atsiliepime išdėstytų motyvų (pažeistas CPK 270 straipsnio 4 dalies 3 punktas.) Teismas nevertino ir nepasisakė dėl aplinkybės, kad trečiojo asmens vadovas 2019 m. rugsėjo 28 d. įvykusios atsakovės neeilinės konferencijos metu buvo nušalintas nuo atsakovės prezidento pareigų (dėl šio sprendimo teisėtumo šiuo metu tebevyksta teisminis ginčas), todėl visi vėliau jo atlikti veiksmai – tarp jų ir galimas trečiojo asmens žodinis susitarimas su ieškove dėl Europos čempionatui suteiktos parodų įrangos nuomos bei šių paslaugų apimties ir dydžio (pagal pateiktą 3 218,60 Eur sąskaitą faktūrą), federacijos neinformavimas apie tokio susitarimo turinį ir vienašališkas atliktos paslaugos darbų priėmimas – galbūt buvo sąlygoti interesų konflikto tarp trečiojo asmens ir atsakovės situacijos, t. y. galimo vadovo veikimo ne federacijos, o savo vadovaujamos viešosios įstaigos interesais.
12. Ieškovė UAB „Ekspozicijų centras“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti Plungės apylinkės teismo 2020 m. spalio 20 d. sprendimą nepakeistą. Taip pat prašo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.
13. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad analizuojant skundžiamo teismo sprendimo turinį akivaizdžiai matyti, kad teismo sprendimas yra išsamiai motyvuotas, t. y. aprašytos teismo nustatytos bylos aplinkybės, taip pat įrodymai, kuriais grindžiamos teismo padarytos išvados, taip pat nurodytos ir įstatymo normos, kuriomis teismas vadovavosi priimdamas sprendimą. Teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje tinkamai atskleidė bylos esmę ir atsakė į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus dėl atsakovės pareigos vykdyti prievolę, t. y. atsiskaityti su ieškove už suteiktas kokybiškas paslaugas. Apeliaciniame skunde nurodytas argumentas, kad skundžiamas teismo sprendimas yra be motyvų, yra visiškai niekuo nepagrįsta atsakovės subjektyvi nuomonė. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas niekaip nemotyvuoja, kokiu teisiniu pagrindu atsirado ieškovės reikalavimo teisė. Šis atsakovės teiginys yra neatitinkantis tikrovės, kadangi teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje aiškiai nurodo pagrindą, dėl kurio ieškovei atsirado reikalavimo teisė atsiskaityti už suteiktas paslaugas. Teismo nustatytas faktines aplinkybes taip pat patvirtina ieškovės į bylą pateikti rašytiniai įrodymai. Atsakovė žinojo, kad žodinė sutartis tarp trečiojo asmens ir ieškovės dėl parodų įrangos nuomos buvo sudaryta būtent atsakovės naudai, nes būtent atsakovė buvo Europos čempionato rengėja (organizatorė) ir viso čempionatui reikalingo (būtino) biudžeto valdytoja, o reikalavimo dydį lėmė būtent pačios atsakovės užsakytos įrangos kiekis.
14. Atsiliepime į apeliacinį skundą teigiama, kad ieškovė už suteiktą paslaugą sąskaitą faktūrą išrašė atsakovei, kaip ir buvo žodžiu susitarta su Europos čempionato metu organizacines funkcijas atliekančiu trečiuoju asmeniu, kuris pagal sutartį ir susitarimą ieškovės pateiktą sąskaitą faktūrą už suteiktas paslaugas perdavė atsakovei. Ieškovės išrašytą sąskaitą faktūrą už suteiktas paslaugas atsakovė priėmė. Atsakovė, sudarydama sutartį su trečiuoju asmeniu dėl 2019 metų Europos klasikinės jaunių, jaunimo, suaugusių jėgos trikovės čempionato organizavimo ir pravedimo, sutartyje susitarė dėl konkrečių sutarties šalių teisių ir pareigų. Visoje sutartyje, įskaitant ir jos pakeitimus, nėra prisiimta pareiga trečiajam asmeniui apmokėti sąskaitas, susijusias su paslaugų ir (ar) prekių teikimu Europos čempionatui ir (ar) atsakovei. Priešingai, sutartyje ir susitarime buvo sutarta dėl faktinių fizinių veiksmų atlikimo, t. y. pasirūpinti faktiniu apgyvendinimu, transporto suorganizavimu, maitinimu. Visos išlaidos dengiamos atsakovės, o ne trečiojo asmens. Taigi, kai šalys norėjo konkrečiai susitarti dėl konkrečios sąlygos, šiuo atveju mokėjimų atlikimo, tą sutartyje ir padarė. Priešingai, nesant konkretaus susitarimo sutartyje dėl konkrečios sąlygos buvimo, jos buvimo konstatuoti būtų negalima. Todėl atsakovė šiuo konkrečiu atveju yra iš esmės neteisi, teigdama, kad neturi prievolės sumokėti už ieškovės suteiktas paslaugas 2019 metų Europos čempionato metu.
15. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad šiuo konkrečiu atveju atsakovė tvirtindama, kad neturi prievolės sumokėti už gautas paslaugas, nes neva sutartyje ir susitarime tarp atsakovės ir trečiojo asmens dėl Europos čempionato organizavimo ir pravedimo ieškovė nėra net minima, elgiasi nesąžiningai, nes teismo posėdžio metu pats atsakovės prezidentas tvirtino, kad parodų įranga buvo būtina 2019 metų Europos klasikinės jaunių, jaunimo, suaugusių jėgos trikovės čempionatui, nes be šios įrangos sporto varžybos nebūtų galėjusios vykti. Atsakovė nenurodo, apie kokius konkrečius įrodymus kalba. Kita vertus, atsakovė į bylą iš viso nėra pateikusi jokių įrodymų, kuriais remdamasi siekė išvengti prievolės atsiskaityti už gautą kokybišką paslaugą.
16. Trečiasis asmuo VšĮ ,,Atlanta Gym“ atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinis skundas atmestinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.
Dėl žodinio bylos nagrinėjimo
18. Prašymą bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka pareiškė atsakovė. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į civilinio proceso įstatyme įtvirtintą bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, pagal kurią apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 str. 1 d.), taip pat įvertinusi šios konkrečios bylos aplinkybes, konstatuoja, kad nėra būtinas žodinis atsakovės apeliacinio skundo nagrinėjimas, todėl nėra poreikio taikyti CPK 322 straipsnyje numatytą išimtį ir skirti bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismui pakanka byloje esančių duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai (CPK 320 str. 1 d.).
19. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Plungės apylinkės teismo 2020 m. spalio 20 d. sprendimas, kuriuo tenkintas visiškai ieškovės UAB „Ekspozicijų centras“ ieškinys atsakovei Lietuvos jėgos trikovės federacijai dėl skolos ir palūkanų priteisimo, trečiasis asmuo VšĮ „Atlanta Gym“, t. y. priteista iš atsakovės 3 218,60 Eur skolos, 6 procentų metinės palūkanų nuo 3 218,60 Eur sumos nuo 2020 m. vasario 25 d. iki šio teismo sprendimo visiško įvykdymo. Be to, priteista iš atsakovės ieškovei 1 000 Eur atstovavimo išlaidų ir 72 Eur žyminio mokesčio, o trečiajam asmeniui – 500 Eur atstovavimo išlaidų.
20. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pagal 2019-06-04 atsakovės Lietuvos jėgos trikovės federacijos ir trečiojo asmens VšĮ „Atlanta Gym“ susitarimą ir 2019-11-17 jo pakeitimą dėl Europos čempionato organizavimo ir jo išlaidų apmokėjimo tvarkos prievolė apmokėti ieškovės UAB „Ekspozicijų centras“ suteiktas paslaugas Europos čempionato organizavimui tenka atsakovei.
21. Apeliacinis skundas iš esmės motyvuojamas tuo, jog pirmosios instancijos teismo skundžiamas sprendimas yra be motyvų, teismas be jokio teisinio pagrindimo pakeitė ieškinio pagrindą, teismo padarytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, teismas netinkamai pritaikė materialinės teisės normas. Apeliacinės instancijos teisme pasisakytina dėl ieškovės UAB „Ekspozicijų centras“ suteiktos paslaugos apmokėjimo subjekto, šalių teisinio santykio kvalifikavimo.
Faktinės bylos aplinkybės
22. UAB „Ekspozicijų centras“ nuo 2019-11-29 iki 2019-12-08 buvo išnuomojusi parodų įrangą 2019 m. Europos jaunių, jaunimo ir suaugusiųjų jėgos trikovės čempionatui.
23. Sporto varžybas organizavo atsakovė Lietuvos jėgos trikovės federacija kartu su trečiuoju asmeniu viešąja įstaiga ,,Atlanta Gym“ pagal 2019 m. birželio 4 d. sutartį Nr. 20190604/01 ir 2019 m. lapkričio 17 d. susitarimą Nr. 1 prie 2019 m. birželio 4 d. sutarties (ieškinio priedai).
24. Pagal šiuos susitarimus atsakovė Lietuvos jėgos trikovės federacija ir trečiasis asmuo VšĮ „Atlanta Gym“ susitarė dėl minėto čempionato organizavimo ir pravedimo. Minėta sutartimi viešoji įstaiga „Atlanta Gym“ įsipareigojo organizuoti čempionatą (sutarties 1 punktas), o Federacija turėjo gauti iš viešosios įstaigos „Atlanta Gym“ sutartos kokybės Europos čempionato organizavimo ir pravedimo paslaugas (sutarties 5.1 punktas).
Žemesnės instancijos teismas
25. Pagal 2019-06-04 sutarties 4.3 punktą ir jo pakeitimą pagal 2019-11-17 susitarimo Nr. 1 6 punktą, Europos čempionato organizavimui ir pravedimui reikalingos piniginės lėšos atsakovės Lietuvos jėgos trikovės federacijos pervedamos į trečiojo asmens VšĮ „Atlanta Gym“ banko sąskaitą arba sumokamos atsakovės Lietuvos jėgos trikovės federacijos pagal VšĮ „Atlanta Gym“ pateiktas sąskaitas faktūras.
26. Atsakovė ginasi aplinkybe, jog Lietuvos jėgos trikovės federacijai iš Valstybės biudžeto buvo suteikta 20 000,00 Eur Europos čempionato rengimo lėšų, iš jų detalioje sąmatoje nurodytos 1500,00 Eur išlaidos montuojamų pertvarų ir atitvarų nuomai.
27. Atsakovei trečiojo asmens buvo persiųsta 2019 m. lapkričio 26 d. 3 218,60 Eur sumos įrengimo sąmata ir išsiųsta 2019 m. gruodžio 1 d. išankstinio apmokėjimo sąskaita ginčo sumai (ieškinio priedai).
28. Ieškovė ieškinyje nurodo, jog nors dėl parodų įrangos nuomos formaliai bendravo Všį ,,Atlanta Gym“, tačiau dėl būtino įrangos kiekio ir įrangos nuomos termino bei nuomos kainos dydžio VšĮ ,,Atlanta Gym“ tarėsi su atsakove.
29. Ieškovė pripažįsta, kad tarp jos ir VšĮ ,,Atlanta Gym“ buvo sudaryta žodinė sutartis trečiojo asmens, t. y. atsakovės, naudai dėl parodų įrangos nuomos.
30. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad ji su VšĮ ,,Atlanta Gym“ sutarė, kad už įrangos nuomą sumokės arba VšĮ, ,Atlanta Gym“ arba LJTF, kaip ir numato Susitarimo tarp VšĮ ,,Atlanta Gym“ ir atsakovės 6 punkto nuostata dėl Sutarties 4.3 punkto pakeitimo.
31. Pagal paminėtus susitarimus pareiga trečiajam asmeniui sumokėti už parodų įrangos nuomą kils tada, jeigu atsakovė į Všį ,,Atlanta Gym“ sąskaitą perves pinigines lėšas, skirtas 2019 m. Europos čempionatui, jeigu piniginės lėšos nebus pervestos, tai už atliktas paslaugas tiesiogiai sumokės LJTF, kai Všį ,,Atlanta Gym“ pateiks LJTF sąskaitas faktūras (tai numato Susitarimo 6 punktas).
32. 2019-11-28 ieškovė su trečiuoju asmeniu pasirašė atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktą Nr. 19/11/28-1 (ieškinio priedas).
33. 2019-12-12 ieškovė atsakovei išrašė PVM sąskaitą faktūrą dėl ginčo sumos (ieškinio priedas).
Dėl teismo sprendimo motyvų
34. Teisėjų kolegija negali sutikti su apelianto argumentais, kad teismo sprendimas yra nemotyvuotas ir pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą turėtų būti panaikintas. CPK 270 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad motyvuojamojoje teismo sprendimo dalyje glausta forma turi būti nurodomos teismo nustatytos aplinkybės, įrodymų vertinimas ir teismo argumentai dėl jų, taip pat teisės aktai,
kuriais vadovavosi teismas, ir kiti teisiniai įrodymai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Neišsamių pirmosios instancijos teismo motyvų išdėstymo sprendime faktas, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nėra pakankamai motyvuotas, savaime nėra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. Neišsamūs motyvai reiškia CPK normų pažeidimą, tačiau toks pažeidimas turi būti vertinamas kiekvienu konkrečiu atveju viso pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimo kontekste, įvertinant, ar toks proceso teisės normų pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui. Jeigu nenustatoma kitų pagrindų, tai pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti naikinamas vien dėl to, kad jo motyvai neišsamūs, nors bylos medžiagos duomenys leidžia daryti išvadą apie tai, kokiais teisiniais argumentais vadovaudamasis teismas priėmė sprendimą. Jei teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, tai negali būti pagrindas vien dėl formalių pažeidimų panaikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010, 2010 m. gegužės mėn. 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010, 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-603/2008, ir kt.).
35. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje ta aplinkybė, kad skundžiamo teismo sprendimo motyvai yra glausti, nesudaro pagrindo išvadai, kad jais visiškai nebuvo atsakyta į ieškinio reikalavimus, nevertinti atsakovo pateikti paaiškinimai ir argumentai bei bylos įrodymai. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, tinkamai įvertino pagrindinius (esminius) bylos faktinius bei teisinius aspektus, pasisakė dėl šalių išdėstytų argumentų ir nepažeidė teismo pareigos motyvuoti priimtą sprendimą.
36. Apeliantė nurodydama, jog teismo pozicija dėl detaliojoje valstybės biudžeto lėšų naudojimo sąmatoje nurodytos 1 500 Eur sumos nėra pakankamai motyvuota ir pagrįsta, nepateikė jokių argumentų, kokiu pagrindu pirmosios instancijos teismas turėjo plačiau pasisakyti dėl šios sumos, nes atsakovė nepateikė teismui priešieškinio, neprašė sumažinti ginčo sumos CPK numatytos formos ir turiniu procesiniu dokumentu. Taip pat byloje nenustatyta, jog atsakovė ir trečiasis asmuo yra iškėlę ginčą kitoje byloje, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo įstatyme nustatyto pagrindo plačiau analizuoti apeliantės nurodytus motyvus ir sumažinti ginčo sumą iki apeliantės nurodomos 1 500 Eur sumos.
37. Apeliantė nurodo, kad teismas savo sprendime tik išvardija teisės normas, kuriomis vadovaujasi, priimdamas skundžiamą sprendimą, tačiau motyvuojamojoje sprendimo dalyje nepateikia jokių teisinių argumentų, kuriomis iš išvardytų teisės normų jis vadovaujasi ir kaip teisiškai kvalifikuoja šalių santykius. Tačiau dėl šių apeliacinio skundo motyvų naikinti teismo sprendimo nėra teisinio pagrindo, nes pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog tarp ieškovės ir trečiojo asmens buvo sudaryta žodinė sutartis dėl įrangos nuomos, teismas, išanalizavęs 2019 m. birželio 4 d. atsakovės ir trečiojo asmens sutartį ir 2019 m. lapkričio 17 d. jos pakeitimą dėl Europos čempionato organizavimo ir jo išlaidų apmokėjimo tvarkos, nustatė, kad prievolę apmokėti ieškovės suteiktas paslaugas organizuojant Europos čempionatą tenka atsakovei, apeliantė dėl šių motyvų pateikė apeliacinį skundą, nurodydama išsamius motyvus, todėl darytina išvada, jog skundžiamas teismo sprendimas nėra be motyvų.
Dėl ieškinio pagrindo pakeitimo
38. Apeliantė nepagrįstai apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas be jokio teisinio pagrindimo pakeitė ieškinio pagrindą.
39. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teisinė ginčo šalių santykių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas šiems santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva; proceso įstatymai nereikalauja, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą. Nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai, tik bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi būti taikomas. Taigi byloje taikytinų teisės normų nustatymas, jų turinio išaiškinimas ir šalių sutartinių santykių kvalifikavimas priklauso teismo kompetencijai; šalių pateiktas teisės aiškinimas teismo, nagrinėjančio bylą, nesaisto. Netgi tais atvejais, kai teismas, spręsdamas ginčą pagal nustatytas byloje faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus ar taiko teisės normas, kuriomis nesiremia šalys ar dalyvaujantys byloje asmenys, tai nėra ieškinio pagrindo keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475-684/2015).
Dėl ieškovės UAB „Ekspozicijų centras“ suteiktos paslaugos apmokėjimo subjekto, šalių teisinio santykio kvalifikavimo
40. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, jog ūkinėje komercinėje veikloje šalių sudaryti sandoriai yra pagrindas atsirasti abipusėms asmenų civilinėms teisėms ir pareigoms (CK 1.136 straipsnis). Kai įmonės veiklos kyla šalių ginčų dėl įsiskolinimo, kiekvienu atveju sprendžiant dėl tokių reikalavimų pagrįstumo turi būti nustatomas faktinis pagrindas įsiskolinimui atsirasti – šalių sudaryta dvišalė sutartis arba tam tikrais atvejais kiti civilinių teisinių santykių atsiradimo pagrindai, numatyti CK 1.136 straipsnio 2 dalyje. Todėl teisingam nagrinėjamos bylos išsprendimui teisiškai reikšmingos aplinkybės yra šalių sutartinių santykių buvimo nustatymas, kadangi atsakovei prievolė sumokėti įsiskolinimą gali kilti tik tuomet, jei tarp šalių buvo sudarytas sandoris dėl ieškovės minimos paslaugos teikimo.
41. PVM sąskaitos faktūros išrašymas yra vienašalis aktas, sukuriantis šį mokestinį dokumentą išrašiusiam asmeniui prievolę sumokėti nustatyto dydžio mokestį valstybei, tačiau vien šio dokumento pagrindu civiliniai teisiniai santykiai neatsiranda (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2004; 2003 m. spalio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1040/2003). Kasacinės instancijos teismas taip pat yra pasisakęs, jog ieškovo išrašyta PVM sąskaita faktūra atsakovui pati savaime neįpareigoja atsakovo sumokėti joje nurodytą sumą, nes tokiai prievolei atsirasti būtinos papildomos sąlygos – įrodymai apie sutarties vykdymą, konkrečios ūkinės operacijos atlikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2004).
42. Kilus ginčui dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo, kai reikalavimai yra grindžiami PVM sąskaitų faktūrų duomenimis, kasacinio teismo praktika formuojama ta linkme, kad šalių sutartinių santykių pobūdis bei aplinkybės, susijusios su sutartinių įsipareigojimų vykdymu, gali būti įrodinėjamos visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, o išvados apie tokių reikalavimų pagrįstumą daromos vadovaujantis CPK 185 straipsnyje nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-164/2004; 2012 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2012).
43. Sprendžiant dėl šalių susitarimo turinio turi būti nustatytos ir kitos reikšmingos bylai aplinkybės, kurios leistų įvertinti ginčo šalių sutartinių santykių atsiradimo aplinkybes, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas aplinkybes, kaip numatyta CK 6.193 str. nustatytose sutarčių aiškinimo taisyklėse.
Žemesnės instancijos teismas
44. Šioje byloje ieškovė įrodė, jog ji paslaugą dėl ginčo sumos atsakovei ir trečiajam asmeniu suteikė, Ieškinio priedo rašytiniu įrodymu įrodė, jog ieškovės numatomų atlikti darbų sąmata buvo persiųsta atsakovės atstovui, 2019 m. gruodžio 1 d. išrašė atsakovei išankstinio apmokėjimo sąskaitą, o vėliau ir 2019 m. gruodžio 12 d. PVM sąskaitą faktūrą. Atsakovė nepateikė įrodymų, leidžiančių padaryti išvadą, kad ieškovė nesuteikė jos nurodomos paslaugos ar suteikė tik dalį paslaugos, kad atsakovė, gavusi ieškovės numatomų atlikti darbų sąmatą, teikė prieštaravimus ieškovei.
45. Įstatymų leidėjas prievolių atsiradimą sieja ne tik su rašytinių sutarčių sudarymu, bet ir su kitais juridiniais faktais, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (CK 6.2 straipsnis). Kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, kad tam, kad dvišalis sandoris būtų sudarytas, būtina abiejų sandorio šalių suderinta valia (CK 1.63 straipsnio 6 dalis). Dvišalis sandoris sukuria, pakeičia ar panaikina šalių subjektines teises ir pareigas ne anksčiau kaip nuo to momento, kada šalys laisvai išreiškė savo valią sudarydamos sandorį. Kai sudaroma dvišalė sutartis, ji sutarties šalims tampa privaloma taip pat nuo sutarties sudarymo momento, t. y. nuo sutarties akcepto, kai jį gauna oferentas, nebent šalys susitaria dėl kitokių konkrečios sutarties sudarymo bei jos įsigaliojimo sąlygų. Iki nurodyto momento šalys nesaistomos dar nesudarytos sutarties sąlygų, tačiau ikisutartiniuose santykiuose šalys privalo būti sąžiningos, kitaip privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (CK 6.163 straipsnio 3 dalis). Civilinėje teisėje pripažįstama, kad civilinių santykių dalyviai, sudarydami sutartis, yra lygūs ir laisvi sukurti civilines teises ir pareigas, t. y. sutarties šalys turi teisę savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Paprastai sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą (oferta) ir priimant pasiūlymą (akceptas). Kai sutarties šalys susitaria dėl visų esminių sutarties sąlygų, sutartis galioja ir yra privaloma sutarties šalims, nes turi joms įstatymo galią (CK 6.162 straipsnio 1 dalis, 6.189 straipsnio 1 dalis).
46. Šioje byloje atsakovė nurodo, jog ieškovė sudarė sutartį tik su trečiuoju asmeniu, tačiau tokia atsakovės pozicija neparemta bylos įrodymais. Byloje įrodyta, kad tarp bylos šalių ir trečiojo asmens susiklostė įvairialypiai sutartiniai santykiai, tačiau byloje įrodyta ir tai, kad ieškovės paslauga buvo suteikta tiek atsakovei, tiek trečiajam asmeniui.
47. Šioje byloje nėra iškeltas ginčas dėl atsakovės ir trečiojo asmens sutartinių santykių kvalifikavimo bei turinio, todėl byloje pasisakytina tik dėl ieškovės ir atsakovės santykių, atsiradusių trečiajam asmeniui veikiant atsakovės interesais pagal paminėtus susitarimus.
48. Nagrinėjamoje byloje teisingai nustatyta, kad sporto varžybas organizavo atsakovė Lietuvos jėgos trikovės federacija kartu su trečiuoju asmeniu viešąja įstaiga ,,Atlanta Gym“ pagal 2019 m. birželio 4 d. sutartį Nr. 20190604/01 ir 2019 m. lapkričio 17 d. susitarimą Nr. 1 prie 2019 m. birželio 4 d. sutarties (ieškinio priedai). Paminėti susitarimai įrodo bendrus atsakovės ir trečiojo asmens interesus.
49. Ginčo šalys nesutaria dėl to, ar atsakovė turi sumokėti ieškovei už suteiktas paslaugas, dėl kurių apimties atsakovės pavedimu susitarė trečiasis asmuo. Atsakovė nurodo, jog įsipareigojimus ieškovei turėjo įvykdyti trečiasis asmuo, tačiau remiantis šiuo motyvu atmesti ieškinį nėra teisinio pagrindo, nes byloje įrodyta, kad ieškovė paslaugą suteikė, ginčas pateikiant priešieškinį dėl suteiktos paslaugos sąmatos byloje neiškeltas, todėl byloje nustatyta, kad ieškovės ieškinį atmesti remiantis atsakovės nurodomais nesutarimais su trečiuoju asmeniu ar dėl trečiojo asmens vadovo veiklos šioje byloje nėra teisinio pagrindo.
50. Iš 2020 m. rugsėjo 30 d. teismo posėdžio protokolo nustatyta, jog atsakovės atstovas nurodė teismui, jog šioje byloje turėtų būti du atsakovai, šis atsakovės paaiškinimas leidžia padaryti išvadą, jog atsakovė pripažįsta solidariąją atsakomybę su trečiuoju asmeniu ieškovei.
51. Pagal CK 6.6 straipsnio 4 dalies nuostatą, esant solidariai prievolei kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. CK 6.14 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad ieškinio pareiškimas vienam iš bendraskolių neatima iš kreditoriaus teisės pareikšti ieškinį kitiems bendraskoliams, tačiau skolininkas, kuriam pareikštas ieškinys, turi teisę reikalauti įtraukti į bylą kitus bendraskolius. Byloje viešoji įstaiga ,,Atlanta Gym“ dalyvavo byloje trečiuoju asmeniu atsakovės pusėje, todėl paminėtas reikalavimas yra įvykdytas.
52. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad visų pirma, vadovaujantis dispozityvumo principu, ieškovas turi teisę pasirinkti atsakovą, t. y. asmenį, kuriam jis reiškia tam tikrus civilinius teisinius reikalavimus (CPK 13 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011). Ši ieškovo besąlyginė procesinė teisė negali būti paneigta net ir tuo atveju, kai reikalavimai yra reiškiami ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti (CPK 45 straipsnis). Šią išvadą patvirtina nuostata, kad bet kuriuo atveju net netinkamos šalies pakeitimas gali įvykti tik sutinkant ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2006; 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186/2011; 2014 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2014), todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo tenkinti paminėto atsakovės prašymo.
53. Šioje byloje įvertinus atsakovės ir trečiojo asmens susitarimus, atsakovės poziciją dėl trečiojo asmens įtraukimo atsakove nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti (CPK 45 straipsnis). Pagal 2019-11-17 susitarimo Nr. 1 6 punktą, Europos čempionato organizavimui ir pravedimui reikalingos piniginės lėšos atsakovės Lietuvos jėgos trikovės federacijos pervedamos į trečiojo asmens VšĮ „Atlanta Gym“ banko sąskaitą arba sumokamos atsakovės Lietuvos jėgos trikovės federacijos pagal VšĮ „Atlanta Gym“ pateiktas sąskaitas faktūras. Šios sutartinės nuostatos nenuginčytos, todėl paneigti atsakovės pareigos sumokėti ginčo sumą nėra teisinio pagrindo.
54. Byloje nustatyta, kad PVM sąskaita faktūra dėl ginčo sumos tiesiogiai pateikta atsakovei, todėl, su šiuo dokumentu kartu įvertinus ir įrodymą dėl 2019 m. lapkričio 26 d. įrengimo sąmatos persiuntimo atsakovei, atsakovės ir trečiojo asmens susitarimus, byloje konstatuoti, kad tik trečiasis asmuo buvo atsakingas ieškovei už suteiktos paslaugos apmokėjimą, nėra teisinio pagrindo.
55. Įstatyme nustatyta, kad sandoriai sudaromi žodžiu, raštu (paprasta ar notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 straipsnio 1 dalis). Sandoris, kuriam įstatymai nenustato konkrečios formos, laikomas sudarytu, jeigu iš asmens elgesio matyti jo valia sudaryti sandorį (konkliudentiniai veiksmai) (CK 1.71 straipsnio 2 dalis). Privaloma rašytinė sandorio forma (paprasta ar notarinė) irgi nustatyta įstatyme (CK 1.73, 1.74 straipsniai), o sandoriai, kuriems įstatymai ar šalių susitarimas nenustato rašytinės formos, gali būti sudaromi žodžiu (CK 1.72 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 1.93 straipsnio 1 dalį įstatymų reikalaujamos formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį tik tuo atveju, kada toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatymuose. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad tik nuomos sutartis, sudaryta ilgesniam kaip vienerių metų terminui, o nuomos sutartis dėl pastatų, statinių visais atvejais turi būti rašytinė (CK 6.478 straipsnio 1 dalis, 6.531 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2012). Šioje byloje atsakovei buvo išnuomota sąmatoje, kuri pateikta su ieškiniu ZIP laikmenoje, nurodyta įranga, todėl rašytinė tokios įrangos nuomos sutartis galėjo būti nesudaroma. Įstatymo nustatytos rašytinės formos nesilaikymas, jeigu įstatymuose įsakmiai nenurodyta kitaip, nedaro žodine tvarka sudarytos sutarties negaliojančios, tačiau pasunkina jos įrodinėjimą.
56. Byloje įrodyta, kad atsakovė Lietuvos jėgos trikovės federacija ir trečiasis asmuo VšĮ „Atlanta Gym“ susitarė dėl čempionato organizavimo ir pravedimo. Minėta sutartimi viešoji įstaiga „Atlanta Gym“ įsipareigojo organizuoti čempionatą (sutarties 1 punktas), o Federacija turėjo gauti iš viešosios įstaigos „Atlanta Gym“ sutartos kokybės Europos čempionato organizavimo ir pravedimo paslaugas (sutarties 5.1 punktas), todėl esant paminėtiems rašytiniams susitarimams atsakovė neturi pagrindo teigti, jog trečiasis asmuo neturėjo teisės jos vardu sudaryti sandorio su ieškove. Šios sutarties nuostatos leidžia padaryti išvadą, jog byloje įrodyta, kad trečiąjį asmenį ir atsakovę siejo šioje byloje nenagrinėjami tarpusavio teisiniai santykiai: atstovavimas, veikimas pagal jungtinę veiklą, veikimas kito naudai ir pan., todėl byloje įrodyta, kad šie asmenis turėjo bendrus tikslus ir trečiasis asmuo turėjo teisę atsakovės vardu susitarti su ieškove dėl bendro tikslo. Šie teisiniai santykiai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl teisėjų kolegija plačiau jų analizuoti neturi teisinio pagrindo, nes šioje byloje teisiškai reikšminga tik aplinkybė, ar trečiasis asmuo turėjo teisę veikti atsakovės vardu.
57. Lietuvos teisėje įtvirtintas santykinis sutarčių uždarumo principas, kurio turinys kasacinio teismo praktikoje aiškinamas kaip bendroji sutarčių teisės taisyklė, kad sutartis susaisto tik jos šalis, todėl, išskyrus įstatyme numatytas išimtis, turi teisinės įtakos tik jos šalių tarpusavio teisėms ir pareigoms (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2011 ir joje nurodytą praktiką). Sutarties uždarumo principo išimtys – įstatyme numatyti atvejai, kai sutartis turi įtakos trečiųjų asmenų, ne tik jos šalių, teisėms ir pareigoms. Vienas šių atvejų įtvirtintas CK 6.191 straipsnyje, tai – sutartis trečiojo asmens naudai, kurios esmė ta, kad sutarties šalis gali išlygti, jog iš sutarties atsiradusi prievolė turi būti įvykdyta trečiajam asmeniui, ir taip pastarajam sukurti reikalavimo teisę dėl šios prievolės vykdymo, todėl apeliaciniame skunde nurodytos nuostatos dėl atsakovės ir trečiojo asmens sutarties uždarumo yra nepažeistos, nes šios nutarties 56 p. sutartinių įsipareigojimų turinys įrodo bendrą atsakovės ir trečiojo asmens veiklą.
58. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad pirmosios instancijos teismas turėjo analizuoti atsakovės atsiliepime į ieškinį nurodomą aplinkybę, kad trečiojo asmens vadovas 2019 m. rugsėjo 28 d. įvykusios atsakovės neeilinės konferencijos metu buvo nušalintas nuo atsakovės prezidento pareigų ir dėl jo nušalinimo tebevyksta teisminis ginčas. Atkreiptinas dėmesys, jog apeliantės nurodomi motyvai nesudaro šios bylos nagrinėjimo dalyko, nes šioje byloje nebuvo iškeltas ginčas dėl atsakovės ir trečiojo asmens sutartinių įsipareigojimų bei piniginių reikalavimų viena kitai, todėl apeliantės nurodomi motyvai dėl jos ir trečiojo asmens pareigų viena kitai yra kito ginčo dalykas.
59. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir vertino byloje esančius įrodymus, padarė pagrįstas, argumentuotas išvadas ir iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jo keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
60. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalis). Ieškovė nepateikė įrodymų dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Plungės apylinkės teismo 2020 m. spalio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.