- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-06-28
- Bylos Nr.
- 1-320-1010/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-32100-2021-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Lina Šakarnienė
- Kaltinamasis
- A. S.
- Nukentėjusysis
- J. B., D. P.
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- BK) 140 straipsnio 3 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. S. mušdamas mažamečiams sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą, t. y. jis 2021 m. rugsėjo 13 d. apie 21 val., prie (duomenys neskelbtini) namo, Klaipėdos m., mažamečiui D. P. keliu sudavė smūgį į pilvą, tuo sukeldamas jam fizinį skausmą, bei mažamečiui J. B. kumščiu sudavė į dešinį skruostą, taip jam padarydamas netaisyklingos formos poodinę kraujosruvą dešiniame skruoste, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis A. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad supranta kuo yra kaltinamas, neprisipažįsta. Su kaltinimais nesutiko, nukentėjusiųjų nelietė, nemušė. Teigė, kad yra kaltinamas nebūtais dalykais. Tvirtino, kad vaikams buvo iškvietęs policiją, todėl jie galėjo pykti ant jo. Nurodė, kad buvo vakaras, apie 21.00 val., jis su žmona migdė vaikus Apie 22.00 val. jis su žmona miegojo. Išgirdo triukšmą, tada atsikėlė ir pro langą pamatė, kaip vaikai laužo vartelius prie sūpynių. Taip pat vaikai laužė sūpynes. Tada jis išlindo per langą ir sušuko, klausdamas ką jie daro. Po to išėjo į lauką ir vaikai išsilakstė. Tvirtino, kad vaikų telefono numerių neprašė. Vaikų nemušė. Nurodė, kad turi pilkus sportinius rūbus, tačiau svarstė, kad ir kitas asmuo galėjo turėti panašius sportinius rūbus, kuris galėjo vaikus gaudyti ir jiems trenkti. Tą vakarą matė, kaip vaikai nešiojosi skardinę, tačiau negalėjo įvardinti kokį gėrimą jie gėrė. Manė, kad jie tą vakarą buvo kažką vartoję, svarstė, kad galėjo būti vartoję narkotines medžiagas. Teigė, kad išėjus jam į lauką vaikai išsilakstė. Nurodė, kad po kelių savaičių jų kieme buvo daužomi langai, o jis su vaikais buvo kalbėjęs ir nufilmavo video. Spalio 3 dieną, kai buvo daužomi langai, vaikams kvietė policiją. Spalio 3 dieną jis buvo išėjęs į lauką ir filmavo vaikus, nes jie daužė langus. Teigė, kad jei jis nefilmuos jų, tuomet vaikai visą kiemą nugriaus. Nurodė, kad jie turėjo skardinę rankose. Rugsėjo 13 dieną, tiksliai negalėjo įvardinti, tačiau nurodė, kad matė tuos pačius vaikus. Spalio 3 dieną matė du tuos pačius vaikus. Nurodė, kad rugsėjo 13 dieną vilkėjo juodas kelnes, turėjo pilką liemenę ir šlepetes. Tuo metu nei rankinės, nei laikrodžio neturėjo. Minimi vaikai nei vienas negyvena jo kieme, išskyrus liudytoja S.. Tą dieną jis ėjo link vaikų, bet pamatę jį įsibėgiojo. Nurodė, kad byloje minimi berniukai norėjo su jo vaiku pasimainyti daiktais.
Nukentėjusysis J. B., kurio parodymai pagarsinti teisiamojo posėdžio metu, apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad D. suposi. Tada atėjo vyras ir paklausė kodėl jie supai. T. D. trenkė į pilvą, o paskui jam į galvą. D. pabėgo jis irgi bėgo, o vyras klausė kodėl jie bėga. Nurodė, kad viskas vyko 2021 m. rugsėjo 13 d., apie 21 valandą. Jis buvo lauke su draugu D. P.. Buvo dar draugas R.. Vėliau jis išėjo namo ir tik po 5 min. atėjo tas vyras. Jie buvo Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie sūpynių, prie 10 - to namo. Vyras išėjo iš devynaukščio. Vyras atėjo iš tos pusės kur devynaukštis ir žino, kad jis ten gyvena. Kai vyras atėjo jis ir D. stovėjo arti sūpynių ir suoliukų. Vyras priėjo prie D. ir su keliu trenkė jam stipriai į pilvą, vieną kartą. Jis tik pamatė, kad trenkė ir nieko nesuprato. Nuo D. vyras priėjo prie jo ir vieną kartą sudavė kumščiu jam į dešinį skruostą. Smūgis buvo stiprus. Jis tuo metu nieko nejuto, nes buvo adrenalino. Nei jis, nei D. po smūgių nugriuvę nebuvo. Po trenkimo jis truputį pasitraukė. D. pabėgo. Tada pabėgo ir jis. Vyras kalbėjo lietuviškai ir klausė kodėl jie supasi. Po to kai trenkė vyras rėkė kodėl bėga. Vyras kalbėjo nervingai. Vyrą ankščiau yra matęs daug kartų, jis vaikščiodavo „Ryporte“. Vyras įvykio metu buvo su pilkomis kelnėmis ir pilku megztiniu ir tamsiai žalia liemene. Buvo su vestuviniu auksiniu žiedu, ir sidabriniu laikrodžiu. Buvo apie 1,89 cm. ūgio. Nurodė, kad lieknas su raumenimis. Vyras buvo apkirptas plikai. Jo plaukų spalva kaip jo. Manė, kad vyrą jis pažintų, nes jį daug kartų yra matęs. Žinojo, kaip jis atrodo. Kai vyras jam sudavė iš pradžių jam buvo neskaudžiai, o paskui labai skaudėjo. Veidas buvo ištinęs ir jis sumuštą vietą šaldė su ledu. Spalva skuosto buvo kaip violetinė, kaip raudona, kraujo nebuvo. Pas gydytojus nevažiavo. Skausmas jautėsi apie savaitę laiko. Skausmas praėjo gal prieš kokios 3 dienas iki buvo apklaustas. Jautėsi supykęs. Manė, kad vyras taip pasielgė dėl to, kad D. suposi, o jis tik vieną kartą buvo atsisėdęs ant sūpynės. Kai jie suposi, daugiau nieko prie sūpynių nebuvo. Manė, kad vyras supyko dėl to, kad jie suposi. Toje vietoje, kur viskas vyko, vaizdo kamerų nėra. Aplinkui kitų žmonių nebuvo, kai vyras juos mušė. Apie įvykį papasakojo tėvams kitą dieną. Kodėl kitą dieną, nežinojo. Po to įvykio, jis daugiau to vyro sutikęs nebuvo. Vyras gyvena devynaukščiame, tai gali būti (duomenys neskelbtini) g. 8 ar 10 name. Žinojo, kad vyras turi mažų vaikų. Jį matė ankščiau prie krepšinio. Jis buvo su dukra, jie ėjo kartu, dėl to suprato, kad tai jo dukra. Tą vakarą vyro dukters prie sūpynių nebuvo (1 tomas, b. l. 21-24).
Apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją nukentėjusysis J. B. nurodė, kad viskas įvyko rugsėjo 13 dieną, 21 valandą vakaro, (duomenys neskelbtini) gatvėje prie 10 namo. Buvo jis, D., P., dar vienas draugas, kuris išėjo į namus. Jo draugai pasisupo, paskui jie nuėjo prie suoliuko ir ten stovėjo. Vyras išėjo iš namo. Jis buvo su pilku sportiniu kostiumu ir su liemene. Turėjo mažą tašę, laikrodį ir žiedą. Jo ūgis galėjo būti apie 187 cm. Tą vyrą yra matęs ir ankščiau. Jį buvo sutikęs krepšinyje, nežino kokioje gatvėje. Su juo nieko nekalbėjo. Po įvykio dar yra matęs tą vyrą. Vyras jų klausė ką čia daro. Kada jie pradėjo bėgti, sakė jiems, ko čia bėgate. Jis nežino, ar vyras buvo blaivus. Vyras trenkė jo draugui ir jam. Vyras pirma priėjo prie D.. D. tuo metu stovėjo. Neprisimena, ar D. sakė ką nors tam vyrui. Vyras D. trenkė vieną kartą su keliu į pilvą. T. D. pasitraukė, o paskui trenkė jam. Po ko jie pabėgo. Vyro smūgis D. buvo stiprus. D. sakė jam, kad jam skaudėjo. Vyras jam sudavė į dešinį žandą iš krumplių. Jam veidą skaudėjo apie savaitę laiko. Jo skruostas po smūgio buvo geltonas, mėlynos spalvos. Jis vyrui sakė, kad nieko nedarė. Jie po įvykio pabėgo ir viskas. Kai pamatė vyrą, jis iškvietė policiją. Tuo metu su juo buvo jo draugas N.. Patį įvykį matė jo draugas D.. Tėvams apie įvykį papasakojo rugsėjo 14 dieną. Tėvai tik kitą dieną pastebėjo, kad kažkas su juo ne taip. Tą pačią dieną nenorėjo visko pasakoti tėvams. Tėvams papasakojo visą įvykį. Draugui vyras trenkė tikriausiai dėl to, kad jis suposi. Kodėl jam vyras trenkė nežino (1 tomas, b. l. 76-78).
Nukentėjusysis D. P., kurio parodymai pagarsinti teisiamojo posėdžio metu, apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jis yra D. P. jam 13 metų, yra septintokas. Nurodė, kad jis sėdėjo su J. B. ir dar keliais draugais. Sėdėjo lauke prie devynaukščio (duomenys neskelbtini) gatvėje, adreso nežino. Iš pradžių kartu su J. suposi ant sūpynių, paskui nuėjo prie suoliukų. J. nubėgo toliau nuo jų su arbatos buteliu. Jis pribėgo prie jo, nes norėjo atsigerti. Tada prie jų priėjo vyras, kuris atėjo nuo devynaukščio pusės ir sakė ko čia supiesi. Jis galvojo, kad vyras pasakys, jog jie kažką negerai daro. Vyras priėjo prie jo, ranka palenkė jo galvą ir su keliu smogė į pūslę. Jis tuo tarpu stovėjo. Smūgis nebuvo stiprus, bet jo rankos drebėjo, nes išsigando. Praėjus kelioms minutėms nieko nebejautė. Skausmą, kai vyras jam sudavė skalėje nuo 1 iki 10 vertintų 4 ar 5 balais. Skaudėjo kelias sekundes, o po kokių 10 sekundžių jau viskas buvo gerai. Po suduoto smūgio jis toliau stovėjo, nugriuvęs nebuvo. Po to vyras nuėjo prie J.. J. tuo tarpu irgi stovėjo. Jis suprato, kad vyras norėjo trenkti J. į nosį, bet J. pasilenkė ir jam kliuvo į skruostą, į kurį tiksliai neprisimena, gal į kairį. Vyras J. sudavė kumščiu. Sudavė vieną kartą. Po smūgio J. toliau stovėjo, pargriuvęs nebuvo. J. ir jis buvo išsigandę, nesitikėjo tokios reakcijos ir pabėgo iš ten. J. vyras sudavė gan stipriai. Iš karto po smūgio J. toje vietoje buvo raudona. Kraujas nebėgo. J. sakė, kad jam skauda, kai liečia tą vietą. Tas vyras daugiau nieko jiems nesakė ir nieko nedarė. Jie tiesiog pabėgo. Kada viskas vyko tiksliai neprisimena, bet tai buvo 2021 m. šio mėnesio praeitą ar už praeitą savaitę. Viskas vyko apie 21 val. vakaro. Jis ir J. buvo 2 m. nutolę nuo sūpynių, kai vyras prie jų priėjo. To vyro ankščiau jis nėra matęs. Jį matė pirmą kartą. Jis pats to vyro tiksliai neįsidėmėjo. Kaip jis atrodė negali pasakyti. Tą dieną tas vyras ankščiau atėjęs nebuvo. Mano, kad vyras supyko dėl to, kad jie suposi ant raudonų sūpynių. Sūpynės yra normalios, visi ten supasi. Ir dideli, ir maži. Vyro atpažinti negalėtų, jo veido neįsidėmėjo. Vyras buvo piktas, susinervinęs. Vyras kalbėjo lietuviškai. Vyras visų pirma keliu sudavė jam, paskui kumščiu sudavė J.. Tą vakarą jam ta vieta į kurią vyras sudavė neskaudėjo. Jis nusiramino, viskas buvo gerai. Jokių sužalojimų nebuvo, į gydytojus nesikreipė. Savo artimiesiems apie įvykį nieko nepasakojo, nes nenorėjo. Papasakojo tada, kai jam paskambino iš policijos. Jis mano, kad jie su J. nieko blogo nedarė. Po to, kai vyras sudavė J. jis vėl ėjo link jo, jis tai pamatęs pradėjo bėgti. Konflikto su vyru draugai, kurie prieš tai buvo su jais, nematė, jie jau buvo nuėję. Ar daugiau aplinkui buvo kokių žmonių jis nežino. Ar J. žino, kas yra tas vyras, kuris juos mušė, jis nežino. Vėliau su J. buvo tame kieme, tačiau vyriškio nebematė. Kai jie suposi ant sūpynių daugiau vaikų aplinkui nebuvo. Su niekuo nesipyko. Uždavus klausimą kada nuėjo draugai ir ar jie galėjo matyti juos užpuolusį vyrą atsakė, kad jie nuėjo greitu tempu, gal prieš 1 min. iki ateinant tam vyrui. Mano, kad jie jo matyti negalėjo. Vėliau su jais susirašinėjo ir jie sakė, kad nieko nematė. Paklausus ar kažką įsidėmėjo to vyro išvaizdoje atsakė, kad vyras buvo už jį aukštesnis gal 5 cm., (jo ūgis 183 cm.) vyras buvo stambesnis. Daugiau jo neįsidėmėjo, nieko neatsimena (1 tomas, b. l. 46-49).
Apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją nukentėjusysis D. P. nurodė, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje prie devynaukščio, tikslaus adreso neprisimena, apie 21.00 val. ar 21.30 val. jie su draugais suposi ant sūpynių gan aukštai. Tada prie jų priėjo vyras ir sakė, kad jie laužo sūpynes. Vyras sudavė jam į pilvą iš kelio. Tada nuėjo prie J. ir trenkė jam. Vyras smogė jiems ir jie pradėjo bėgti. Jam paskaudėjo apie 10 minučių, o J. išsilaikė mėlynė apie savaitę laiko. Nepamena dienos kada viskas įvyko. Galėjo būti arba rugsėjo arba spalio pradžioje. Su juo buvo draugai R., S., L., D.. S. su L. sėdėjo ant suoliuko ir pamatę ateinant vyrą išėjo į namus. R. ankščiau buvo išėjęs į namus. Liko jis ir J.. Jis nematė, iš kur vyras atėjo. Pastebėjo kai jis nuo jų buvo per 5 metrus. Vyras buvo apie 183-185 cm. ūgio. Turėjo žalią liemenę, žiedą, laikrodį, trumpus plaukus, tašytę. To vyro ankščiau nėra matęs, tada jį pamatė pirmą kartą. Vyras jiems sakė ko čia supatės. Jo tonas buvo agresyvus, bet ramus. Vyras priėjo, pasakė, jie nieko nespėjo jam atsakyti ir jiems tada sudavė. Vyras pirma priėjo prie jo, paskui prie J.. Vyras paėmė jam už pakaušio palenkė ir su keliu trenkė į pilvą, į šlapimo pūslę. Jis juto skausmą apie 10 minučių, po to skausmas praėjo. Vyras jam vieną kartą sudavė į pilvą iš dešinės kojos. Įvykį matė L. ir S. Po įvykio jie pabėgo. Jis nubėgo į vieną pusę, o J. į kitą pusę. Po 15 minučių jis J. prisiskambino. J. sakė, kad buvo namuose. S. ramiai nuėjo į stotelę. J. vyras trenkė vieną kartą į dešinį skruostą. Smūgis buvo stiprus, nes liko mėlynė ant veido, J. sakė, kad jam skauda. Apie įvykį jis papasakojo R. Tėvams nesakė, kol nepaskambino iš policijos. Jam tik 10 minučių skaudėjo, todėl tėvams ir nesakė, nematė, kad yra dėl ko. Mano, kad viskas įvyko dėl to, kad jie laužė sūpynes, bet jis nemano, kad jie laužė sūpynes. Tą dieną jis su draugais nesistumdė, nesispardė. Nebuvo tarp jų konflikto. Jie nieko nelaužė. L. metė į langą obuoliuką po įvykio. Jie suposi ant sūpynių aukštai atsisėdę. Ant sūpynių suposi dviese (1 tomas, b. l. 79 -81).
Liudytoja bei nepilnamečio nukentėjusiojo D. P. atstovė pagal įstatymą D. P. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jai vaikas nieko nesakė, apie įvykį sužinojo, kada jai paskambino iš policijos. Įvykis buvo rugsėjo 13 dieną. Po savaitės jai paskambino iš policijos. Tvirtino, kad vaikai, J. ir D. suposi ant sūpynių, tada priėjo A., sakė buvo išgėręs, tada jis trenkė D. į pilvą, o paskui J. į akį. Po ko berniukai pabėgo. D. P. vaiko vardas D.. Kaltinamojo ji nepažįsta, iš matymo taip pat nežino. Paaiškino, kad vaikai žaidžia krepšinį, jie visada yra aktyvūs, visi vaikai tarpusavyje pasimuša, bet nepiktuoju. D. nesakė, kad piktuoju jie mušėsi. D. su J. yra draugai nuo vaikystės. Su A. po įvykio nekalbėjo. Nurodė, kad yra pareiškę civilinį ieškinį. Nori, kad A. atsakytų už savo elgesį. Po įvykio jos vaikas buvo šoke, nesavas. Jis buvo labai išsigandęs. Sūnus grįžęs namo niekuo nesiskundė. D. vaikščiojo visą savaitę ramus, keistas. Į tą kiemą daugiau jos vaikas nėjo. Žino, kad sūnus eina pažaisti krepšinį, nes prie namo yra krepšinio aikštelė. Kieme, tarp medžių stovi sūpynės. Kiemas yra apšviestas. Neprisiminė ar tuo metu, rugsėjo 13 dieną, buvo šviesu ar tamsu. Nurodė apie įvykį sužinojusi tada, kai paskambino policija, tuomet jos sūnus papasakojo, kad jam kaltinamasis A. trenkė į pilvą.
Liudytoja bei nepilnamečio nukentėjusiojo J. B. atstovė pagal įstatymą L. B. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad rugsėjo 13 dieną, kai sūnus grįžo iš lauko, buvo 21.05 val. Sūnus buvo užsidengęs veidą, tačiau jis nesakė, kas jam buvo. Kitą dieną sūnus jai viską papasakojo. Nurodė, kad jos sūnui kaltinamasis trenkė į veidą. Jam buvo mėlynas veidas, kraujosruva. Kieme suposi berniukai, jie buvo dviese. Tuomet priėjo kaltinamasis ir paklausė jų, ką jie veikia ir gavo smūgį jos sūnus į veidą, o D. kaltinamasis trenkė į pilvą. Po to berniukai pabėgo. L. B. sūnus buvo sukrėstas. Ji liepė sūnui neiti į kiemą, nes baiminosi, jog vėl gali būti sumuštas. Buvo susitikę su kaltinamuoju ikiteisminio tyrimo metu. Kai susitiko su kaltinamuoju, jis jai rodė vaizdo įrašus. Nurodė, kad matyti vaizdo įrašai nebuvo nesusiję su įvykiu. Susitaikyti su kaltinamuoju nepavyko. Jos sūnui J. B. šeimos gydytoja išrašė raminamuosius vaistus. Buvo padaryta ekspertizė. Su sūnumi ji kalbasi, bendrauja. Pateikė civilinį ieškinį, nurodė, kad palaiko jį. Duomenų, kad vartoja jos sūnus vaistus nepateikė. Pastebėjo sumušimą kitą dieną, kada sūnus viską papasakojo. Patvirtino, kad policija viską teisingai užrašė. Jos sūnus bendrauja su D.. Nurodė, kad anksčiau jos sūnus mėlynių nėra turėjęs visiškai.
Liudytojas S. A. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kieme buvo kilęs triukšmas, matė kaip eina jaunimas. Jis gyvena namo trečiame aukšte ir per langą matė įvykį. Nurodė, kad kieme buvo ar šeši, ar keturi vaikai, vaikinai pradėjo spardyti žaidimų aikštelės vartus ir sulaužė juos. Jis vaikų nepažinojo, jie ne vietiniai, ne iš jo rajono. Paaiškino, kad du vaikai pradėjo keiktis, sakė nusileisti, kalbėjo labai garsiai. Girdėjo, kad A. sakė, ką jūs darote, kiek galima laužyti. Girdėjo, kaip A. kalbėjosi su vaikais. Aršių vaikų jau nebebuvo. Jie išsigandę pabėgo. Kada A. nusileido tada vaikų jau nebuvo. Buvo impulsyvus aiškinimas. Nurodė, kad į tolį mato gerai ir matė, kad vaikai tarpusavyje nesimušė. A. vaikų taip pat nemušė. Būna kiemuose klyksmai. Vaikų jis neatpažintų, tačiau nurodė, kad buvo daug apsirengusių tamsiomis striukėmis, vienas buvo apsirengęs su šviesia striuke. Taip pat liudytojas nurodė, kad iš pradžių buvo daugiau vaikų. Vėliau pabėgo du vaikai. Liko keturi vaikai, kurie kalbėjosi su Senkumi. Kada vaikai pakalbėjo su kaltinamuoju, Senkus išėjo, tada vaikai pastovėjo truputėlį ir išėjo. Vaikai šaltai klausėsi. A. S. du vaikai pabėgo, o keturi vaikai liko. Buvo metas, kad vaikai bėgdavo skųstis tėvams, dėl muštynių. Tuo metu nebuvo nieko, niekas nesimušė. Paaiškino, kad vienas atvejis buvo, kad jis išgirdęs triukšmą, atėjo ir aprėkė vaikus.
Liudytojas L. J. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kaltinamąjį žino iš matymo. Paaiškino, kad nelabai ką atsimena, tačiau buvo toks įvykis, tačiau jis nieko nepadarė, jam nieko nebuvo. Buvo Klaipėdoje, praėjusių metų rudenį. Koks tiksliai mėnuo neatsiminė. Nurodė, kad nieko ypatingo nebuvo, tiesiog vienam kažkur buvo įtrenkta, kitam iš kelio įspyrė. Jis tiek tematė. Nurodė, kad kaltinamasis trenkė D. ir J.. D. ir J. yra jo pažįstami. Kartu su juo buvo ir daugiau žmonių. Taip pat buvo viena mergaitė, vardu S.. Jie visi buvo lauke. Jis nežinojo už ką tas vyras trenkė D. ir J.. Jis neatsiminė tiksliai kur jiems įtrenkė. Neatsiminė ar tas vyras ką nors sakė prieš trenkdamas.
Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo L. J. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, t. y., kad tikslaus laiko neprisiminė, buvo vakaras. Jis atėjo į kiemą sėdėjo ant suoliuko. Buvo trys draugai ir draugė. Draugai nuėjo pasisupti ant sūpynių. Jau ruošėsi eiti lauk. Kažkoks vyras atbėgo prie draugų ir pradėjo rėkauti. Klausė, ko čia supasi, liepė eiti lauk, sakė, kad sūpynės padarytos mažiems vaikams. Kiek matė, tas vyras pradėjo su tais dviem draugais muštis. Jis nelabai į juos žiūrėjo. Buvo tamsu aš nelabai matė, žino, kad vienam pataikė į veidą, o kitam į „kiaušinius“. Tie draugai pabėgo. Vėliau draugai jam papasakojo, kur vyras jiems sudavė. Vėliau tas vyras atėjo prie jo su S.. Jis liepė duoti draugų telefono numerį, grasino. Norėjo jiems paskambinti pakalbėti, sakė kad bus blogai, jei neduosim jų telefono numerių. Jis paskambino draugui, kažkuriam iš tų, kuriuos sumušė, kuriam neprisimena. Jis sakė, kad telefono numerio tam vyrui neduočiau. Skubėjo į autobusą, dėl to davė tam vyrui telefono numerį ir jis išėjo. Vyras jo manymu buvo girtas, nes smirdėjo alkoholiu. Pribėgęs vyras į akį pataikė J., o į „kiaušinius“ D.. J. sakė, kad su kumščiu davė jam į akį. Matė, kad J. akis buvo patinusi. D. į ‚kiaušinius“ pataikė iš kelio. D. sakė, kad jam skaudėjo. J. neklausė ar skaudėjo. Kai vyras pribėgo prie J. ir D. jie buvo nulipę nuo sūpynių, stovėjo. Vyras pribėgo jiems iš nugaros. Daugiau jokių asmenų nebuvo, nebuvo ir vaikų (3 t. b. l. 110-112).
Šalies argumentai
L. J. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti jo parodymai, kuriuos posėdžio metu pagarsino teismas, yra teisingi. Taip pat nurodė, kad tą vakarą tarp jo su draugais konflikto nebuvo, tiesiog sėdėjo. Po įvykio kaltinamojo nesutiko, jį matė tik tą kartą. Nurodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Pernai metų rugsėjo mėn. mokėsi, lankė mokyklą Gargžduose. Įvykio momentu nebuvo labai vėlus vakaras, buvo jau kažkiek sutemę. Paaiškino, kad nematė kur įtrenkė, nes buvo tamsu, bet patį įvykį, kad trenkė, matė. Manė, kad tai pačių nukentėjusiųjų pasakojimas, kur jiems įtrenkė. Jis sėdėjo netoli. Įvykį matė, tik nematė kur įtrenkė, į kurias vietas jiems pataikė pasakė patys draugai. Nurodė, kad S. buvo kartu su juo. Nežinojo ar ji galėjo viską matyti dėl tamsos. Tą vakarą jis skubėjo į autobusą, tą patį vakarą su draugais nebesusitiko. Kitą dieną susitikę nieko nesiaiškino, tiesiog pasakė kaip buvo. Paaiškino, kad tas vyras buvo apsirengęs juodai, su kažkokia taše, konkrečiai su kokia, neprisiminė.
Liudytojas L. O. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad įvykio nematė. Nurodė, kad buvo įtariamasis dėl vaikų sužalojimu rugsėjo 13 dieną, todėl buvau pakviestas į policiją. Policijos komisariate sužinojo, kad yra sumušti vaikai. Nurodė, kad buvo įtariamas dėl pilkų kelnių. Pareigūnai atvyko pas jį į namus ir paaiškino, kad yra nuskriausti vaikai ir ieško įtariamojo. Jis gyveno (duomenys neskelbtini). Jo buto langai išeina į abi puses, todėl jis mato, kas kieme vyksta. Kieme pasitaiko apsistumdymų ir agresyvesnių veiksmų, tačiau jam nėra tekę girdėti, kad namo kieme vyktų muštynės. Jis tik iš pareigūnų išgirdo, kad buvo sumušti vaikai, jo sutuoktinė taip pat nieko nematė. Nurodė, kad iš bendrų bruožų, jei to prireiktų, galėtų vaikus atpažinti. Taip pat nurodė, kad turi dukrą, todėl vaikai jį galėjo matyti vaikštant kartu su dukra. Su vaikais konfliktų nebuvo girdėjęs. Dažnai jis ir kiti kaimynai mato, kad yra sulaužyti žaidimų aikštelės žaislai. Nurodė, kad galėtų atpažinti vaikus, kurie laužė inventorių. Patvirtino, kad įvykio dieną buvo namuose, tačiau nieko negirdėjo.
Ekspertas G. P. teisiamojo posėdžio metu patvirtino savo išvadą, kuri buvo pagarsinta, t. y. 2021 m. rugsėjo 16 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadą Nr. G1320/2021(03) kurioje nurodyta, kad J. B. padaryta netaisyklingos formos poodinė kraujosruva dešiniame skruoste. Sužalojimai gavosi nuo vieno tiesioginio trauminio kontakto su kietu buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu, kas neprieštarauja užduotyje nurodytoms įvykio aplinkybėms. Sprendžiant iš poodinės kraujosruvos spalvos ir ribų, sužalojimas yra padarytas maždaug prieš 2-3 paras laiko iki objektyvios apžiūros, kas neprieštarauja užduotyje nurodytam įvykio laikui. Objektyvios apžiūros metu nustatyta viena trauminio kontakto žymė, kurios padarymo būdas yra nurodytas išvados 1-ame punkte. Sužalojimas nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (1 tomas, b. l. 146). Ekspertas nurodė, kad neprisimena kaip apžiūrėjo nukentėjusįjį, tačiau susipažinęs su specialisto išvada patvirtino, kad tokia apžiūra buvo, surašyta teisingai. Patvirtino, kad negali nustatyti kraujosruvos padarymo tikslaus laiko, jei norima nustatyti valandomis, to neįmanoma padaryti. Galima tik konstatuoti dienų tikslumu prieš kiek laiko buvo padarytas sužalojimas. Patvirtino, kad netaisyklingos formos poodinė kraujosruva J. B. buvo padaryta dešiniame skruoste. Sužalojimai gavosi nuo vieno tiesioginio trauminio kontakto su kietu buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu.
Liudytoja S. R., kurios parodymai pagarsinti teisiamojo posėdžio metu, ikiteisminio tyrimo metu apklausos metu nurodė, kad ji yra S. R. jai 15 metų. Kalbės apie berniukų ir vyro įvykį. Pažada sakyti tiesą. Buvo pas ją kieme, (duomenys neskelbtini), vidurinio namo kieme. Aplinkui yra kiti namai. Jie sėdėjo ant suoliuko ir keliems berniukams neužteko vietos ir jie atsisėdo ant sūpynės. Buvo 6. Buvo ji ir 5 berniukai. D. R., J., M. ir L.. D. ir J. nuėjo ant sūpynių. Atbėgo vienas vyras, ir sako jūs laužote sūpynes, negalite čia suptis, esate paaugliai. Užsipuolė juos. R. spėjo išeiti, nes jį telefonu pakvietė mama. Vyras priėjo prie D. ir spyrė jam į pilvą, o J. vyras su ranka pataikė į akį. Po šių smūgių D. su J. išėjo. Ji su draugu ėjo link stotelės. Tas pats vyras, kuris prieš tai spyrė D. į pilvą, o J. sudavė į akį, pribėgo prie jų ir pasakė: " duokit jų numerius", dar sakė, kad jei neduos jų telefono numerių išveš ją į policiją, o L. sumuš. Ji su L. skambino J. ir D., bet jie nekėlė ragelio. Jie išsigandę davė tam vyrui D. ir J. numerius ir jis nuėjo. Kitą dieną susitiko D. ir J.. D. skundėsi, kad jam skauda pilvą – pūslę, jis sakė, kad naktį negalėjo nueiti į tualetą. J. buvo mėlynė prie akies. Dar po savaitės tas pats vyras iškvietė policiją berniukams, kurie buvo kieme. Ten buvo D. J., D., L. ir dar N.. Juos išvežė į policiją, sakė, kad jie vartojo alkoholį, nors jie jo nevartojo. Juos nuvežė į policiją ir paleido. Paklausus, kada vyras mušė D. ir J., atsako: viskas vyko penktadienį, mėnesio ir dienos neprisimena, tai buvo gal 20:50 val. Buvo ruduo, gal pirmas rugsėjo mėnuo. Buvo šilta, ėjo į mokyklą. Vyras atėjo iš devynaukščio. Jai rodos jis gyvena 7 aukšte. Jis išbėgo visu greičiu, neužsirišęs batų. Vyras buvo stambus, juodai apsirengęs. Plaukai buvo nukirpti plikai. Vyrą galėtų atpažinti. Kai jis kalbėjo, smirdėjo alkoholiu. Paklausus, ką pirmiausiai vyras palietė atsako: pirmiausia vyras palietė D.. D. tuo metu stovėjo, jis ėjo prie suoliuko, buvo tik nulipęs nuo sūpynės. Vyras D. lietė su koja. Spyrė iš visų jėgų į pilvą vieną kartą. D. buvo be reakcijos, nieko nesuprato. Po spyrio jis nenukrito. J. stovėjo kartu su D.. Vyras J. pataikė su kumščiu į akį. Į kairę pusę. Sudavė vieną kartą. Smūgis buvo stiprus, iš visų jėgų. Ar iš karto po smūgio jam ant veido kas nors matėsi neįsidėmėjo. O ryte J. buvo su mėlyne. Dėl ko tas vyras šitaip pasielgė ji nežino. Berniukai nieko nedarė. Su ja įvykio metu buvo ir viską matė L. J.. M. įvykio nematė, jis išėjo ankščiau. Po to, kai vyras sumušė jos draugus ji buvo labai išsigandusi, iš streso drebėjo. Kai grįžo namo papasakojo viską tėvams. Išsigando dėl to, kad užpuolė berniukus ir pagrasino, kad ją išveš į policiją. Kai vyras užpuolė J. ir D. ji sėdėjo šalia ant suoliuko, gal už 3 ar 4 žingsnių. L. buvo šalia jos. Atbėgęs vyras buvo vienas ( 1tomas, b. l. 87-90).
Apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją liudytoja S. R. nurodė, kad atsitiko kieme ir vienas vyras užpuolė. Sėdėjo kieme, o keli draugai D. ir R. ant sūpynių, nes nebuvo vietos ant suoliuko. Vyras atbėgo susinervinęs ir pasakė, kad sulaužys sūpynes. D. su J. užpuolė, jis pribėgęs J. pataikė iš kumščio į akį, o D. iš kelio į pilvą. Manė, kad smūgiai buvo stiprūs. Įvykis įvyko (duomenys neskelbtini) namo kieme, buvo 20.50 val. rugsėjo pradžioje, praeitais metais. Lauke buvo dar šviesu. Ankščiau šį vyrą yra mačiusi prie garažų ir savo kieme supantis su vaikais. Konfliktas prasidėjo nuo to, kad vyras pats pribėgo ir pradėjo šaukti. Prieš tai jokio kontakto su juo nebuvo. Ji neatsimena, ar vartojo necenzūrinius žodžius. Tas vyras pribėgo prie jų ir pasakė L., kad skambintų J. ir D.. Pasakė, kad L. sumuš, kadangi nekėlė ragelio J. su D.. Vyras prašė jų telefono numerių ir jis bandė jiems prisiskambinti, bet niekas neatsiliepė. Sudavė jis pirmiau J., kai jis ėjo link namų, vyras trenkė jam iš kumščio priėjęs iš priekio. Prieš einant prie J. ir D. jis šaukė, ko jie laužo sūpynes. D. stovėjo išsigandęs ir vėliau jam sudavė iš kelio į pilvą smarkiai. Tas vyras buvo išgėręs, nes jis labai smirdėjo alkoholiu. Pirmiausia priėjo prie J., o D. buvo truputį toliau. Gal viskas užtruko apie 10 minučių. Kelias minutes užtruko smūgiai. Tą konfliktą matė tik ji ir L.. D. kai spyrė į pilvą jis užsiėmęs už pilvo nuėjo namo, o J. išsigandęs nuėjo taip pat namo. Po šio konflikto buvo sutikę šį žmogų. Kieme kuriame jie sėdėjo buvo futbolo varteliai vaikiški, bet jie jų nelietė. Jie jau buvo pakrypę. Draugai nieko nelaužė. Konflikto metu neatkreipė dėmesio, ar kas daugiau buvo kieme. Vyriškis atbėgo vienas. Su J. buvo susitikę ryte, jis pasakė, kad turi praleistų to vyro skambučių, bet jis jam neatsakė. Pagalbos telefonu jie neskambino. Ji apie tą įvykį niekam nepasakojo, tik tėvams (1 tomas, b. l. 101-103).
Iš 2021 m. rugsėjo 15 d. asmens apžiūros protokolo ir foto lentelės matyti, kad buvo apžiūrėtas nukentėjusysis J. B., ant kurio dešiniojo skruosto matoma apie 2 cm. hematoma gelsvai žalsvos spalvos ir taškinis odos nubrozdinimas (1 tomas, b. l. 138-142).
Iš 2021 m. gruodžio 8 d. apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas BPC garso įrašas, kuriame matyti, kaip 2021 m. rugsėjo 28 d. į BPC skambina nukentėjusysis J. B. ir nurodo, kad šiuo metu mato asmenį, kuris jį sumušė rugsėjo 13 d. (1 tomas, b. l. 154-156).
Iš 2021 m. gruodžio 3 d. apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti policijos pareigūnų „body“ kamerų vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuota, kaip atvykę policijos pareigūnai bendrauja su nukentėjusiuoju J. B., kuris nurodo, kad jį sumušęs asmuo šiuo metu yra prie garažų. Pareigūnams nuvykus į J. B. nurodyta vietą prie garažų rastas asmuo, kaip vėliau nustatyta A. S.. J. B. patvirtina, kad tai būtent tas asmuo, kuris jį sumušė (1 tomas, b. l. 157 -160).
Iš 2021 m. rugsėjo 28 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad buvo gautas pranešimas, jog adresu (duomenys neskelbtini), pranešėjas pastebėjo asmenį, kuris 2021 m. rugsėjo 13 d. jį sumušė. Parašytas pareiškimas policijai. Nuvykus į J. B. nurodytą vietą jis parodė asmenį, kuris jį sumušė. Nustatyta, kad tai A. S. (1 tomas, b. l. 176).
Motyvuojamoji dalis
Iš pateikto CD disko matyti, kad pateikti vaizdo įrašai, kuriuose nufilmuoti kieme sėdintys ant suoliuko ir šalia stovintys vaikai.
Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas
BK 140 straipsnyje nurodytu nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Mušimas ar kitoks smurtavimas gali pasireikšti poveikiu į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Fizinis skausmas negali būti objektyviai užfiksuotas kaip pavyzdžiui nežymus sužalojimas ar trumpas susargdinimas, kuriuos gali pagrįsti rašytiniai įrodymai (specialisto išvados, medicininiai dokumentai ir pan.). Tačiau toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą arba turi būti kreipiamasi į medikus pagalbos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2A-5/2014, Nr. 2K-152-693/2016).
Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu pabrėžti, kad pagal BK įtvirtintų normų, saugančių asmens sveikatą, sistemą neteisėtas fizinis poveikis bet kokio amžiaus žmogui laikomas nusikalstamu, jei sukelia jam bent fizinį skausmą (BK 140 straipsnis). Fizinio skausmo sukėlimas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui baudžiamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, o mažamečiam vaikui – pagal BK 140 straipsnio 3 dalį. Pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, be kita ko, atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė mažamečiui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiame BK straipsnyje nurodyta nusikalstama veika kėsinamasi į mažamečio kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. ???2K-417/2014, 2K-474-489/2016, 2K-10-489/2017, 2K-313-489/2019). Veika šiuo atveju objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas.
BK 140 straipsnio 3 dalyje numatyta kvalifikuota nusikalstamos veikos sudėtis; kvalifikuojamieji požymiai apibūdina nukentėjusįjį asmenį – mažametis. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (Žin., 1996, Nr. 33-807) 2 straipsnyje nustatyta, kad vaikas yra žmogus, neturintis 18 metų, išskyrus atvejus, kai įstatymai numato kitaip. BK nenumato šios nuostatos išimčių, todėl baudžiamojo įstatymo terminai „vaikas“ ir „nepilnametis“ – analogiški ir reiškia asmenį iki 18 metų. Terminas „mažametis“ reiškia asmenį iki 14 metų. Teismų praktika šiuo klausimu nuosekli ir vienareikšmė.
Byloje nustatyta, kad J. B. ir D. P., tiriamų byloje aplinkybių 2021 m. rugsėjo 13 d. metu buvo 13 metų amžiaus, t. y. mažamečiai.
Teismas, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kaip tai numatyta BPK 20 straipsnyje, pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad A. S. kaltinime nurodytu laiku, vietoje bei aplinkybėmis, konflikto metu mažamečiui D. P. sukėlė fizinį skausmą, o mažamečiui J. B. - nežymiai sutrikdė sveikatą.
Kaltinamasis A. S. viso proceso metu neigė savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau parodė, kad įvykio metu išėjo į kiemą dėl vaikų elgesio. Matė kaip vaikai laužo vartelius ir sūpynes, per langą klausė ką jie daro, bandė sudrausminti, po to išėjo į lauką norėdamas vaikus sudrausminti dėl jų elgesio, tačiau tvirtino, kad vaikai išsilakstė ir jis nieko jiems nedarė.
Tačiau tai, jog kaltinamasis buvo priėjęs prie vaikų bei atliko kaltinime nurodytus veiksmus, patvirtina: nukentėjusysis D. P., kris nurodė, kad apie 21.00 val. ar 21.30 val. jie su draugais suposi ant sūpynių gan aukštai. Tada prie jų priėjo vyras ir sakė, kad jie laužo sūpynes. D. P. tvirtino, kad A. S. sudavė jam į pilvą iš kelio. Tada nuėjo prie J. B. ir trenkė jam. Vyras smogė jiems ir jie pradėjo bėgti. D. P. paskaudėjo apie 10 minučių, o J. išsilaikė mėlynė apie savaitę laiko. Nukentėjusysis J. B. nurodė, kad viskas vyko 2021 m. rugsėjo 13 d., apie 21 valandą. Jis ir D. suposi. Tada atėjo vyras ir paklausė kodėl supasi. T. D. trenkė į pilvą, o paskui jam į galvą. D. pabėgo jis irgi bėgo, o vyras klausė kodėl jie bėga. Jis buvo lauke su draugu D. P.. Buvo dar draugas R.. Vėliau jis išėjo namo ir tik po 5 min. atėjo tas vyras. Jie buvo Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie sūpynių, prie 10 - to namo. Vyras išėjo iš devynaukščio. Vyras atėjo iš tos pusės kur devynaukštis ir žino, kad jis ten gyvena. Kai vyras atėjo jis ir D. stovėjo arti sūpynių ir suoliukų. Vyras priėjo prie D. ir su keliu trenkė jam stipriai į pilvą, vieną kartą. Jis tik pamatė, kad trenkė ir nieko nesuprato. Nuo D. vyras priėjo prie jo ir vieną kartą sudavė kumščiu jam į dešinį skruostą. Smūgis buvo stiprus. Jis tuo metu nieko nejuto, nes buvo adrenalino. Nei jis, nei D. po smūgių nugriuvę nebuvo. Po trenkimo jis truputį pasitraukė. D. pabėgo. Tada pabėgo ir jis. Prie jų netoliese buvo jų draugai. Liudytoja S. R. nurodė, kad tiesiogiai viską matė. Ji su draugais sėdėjo ant suoliuko, keliems berniukams neužteko vietos ir jie atsisėdo ant sūpynės. Kieme tuo metu kai draugai buvo sužaloti buvo ji ir 5 berniukai. D. ir J. sėdėjo ant sūpynių. Matė, kaip atbėgo vyras, ir sakė jie laužo sūpynes, negali čia suptis, kad jie yra paaugliai. Užsipuolė juos. Tiesiogiai matė kaip minėtas vyras priėjo prie D. ir spyrė jam į pilvą, o J. vyras su ranka pataikė į akį. Po šių smūgių D. su J. išėjo. Liudytojas L. J. taip pat nurodė, kad buvo kartu su draugais tą vakarą kai buvo užpulti jo draugai D. ir J. bei patvirtino, kad kaltinamasis trenkė D. ir J.. Nurodė, kad draugai nuėjo pasisupti ant sūpynių. Jau ruošėsi eiti lauk, kai kažkoks vyras atbėgo prie draugų ir pradėjo rėkauti. Klausė, ko čia supasi, liepė eiti lauk, sakė, kad sūpynės padarytos mažiems vaikams. Kiek matė, tas vyras pradėjo su tais dviem draugais muštis. Jis nelabai į juos žiūrėjo. Buvo tamsu nelabai matė, žino, kad vienam pataikė į veidą, o kitam į „kiaušinius“. Tie draugai pabėgo. Vėliau draugai jam papasakojo, kur vyras jiems sudavė. Vėliau tas vyras atėjo prie jo su S.. Jis liepė duoti draugų telefono numerį, grasino. Liudytoja L. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad rugsėjo 13 dieną, kai sūnus grįžo iš lauko, buvo 21.05 val. Sūnus buvo užsidengęs veidą, tačiau jis nesakė, kas jam buvo. Kitą dieną sūnus jai viską papasakojo. Nurodė, kad jos sūnui kaltinamasis trenkė į veidą. Jam buvo mėlynas veidas, kraujosruva. Paaiškino, kad kieme suposi berniukai, jie buvo dviese. Tuomet priėjo kaltinamasis ir paklausė jų, ką jie veikia ir gavo smūgį jos sūnus į veidą, o D. kaltinamasis trenkė į pilvą. Po to berniukai pabėgo. L. B. sūnus buvo sukrėstas. Liudytoja D. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad jai sūnus D. P. nieko nesakė, apie įvykį sužinojo, kada jai paskambino iš policijos. Įvykis buvo rugsėjo 13 dieną. Po savaitės jai paskambino iš policijos. Tvirtino, kad vaikai, J. ir D. suposi ant sūpynių, tada priėjo A., sakė buvo išgėręs, tada jis trenkė D. į pilvą, o paskui J. į akį. Po ko berniukai pabėgo. Liudytojas S. A. teismo posėdžio metu nurodė, kad kieme buvo kilęs triukšmas, matė kaip eina jaunimas. Jis gyvena namo trečiame aukšte ir per langą matė įvykį. Nurodė, kad kieme buvo ar šeši, ar keturi vaikai, vaikinai pradėjo spardyti žaidimų aikštelės vartus ir sulaužė juos. Girdėjo, kad A. sakė, ką jūs darote, kiek galima laužyti. Girdėjo, kaip A. kalbėjosi su vaikais. Jie išsigandę pabėgo. Kada A. nusileido tada vaikų jau nebuvo. Buvo impulsyvus aiškinimas. Matė, kad vaikai tarpusavyje nesimušė. A. vaikų taip pat nemušė. Asmenys, kurie įvykio dieną buvo tame pačiame kieme, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu, davė nuoseklius parodymus apie įvykusį konfliktą bei nurodė asmenį, padariusį nusikalstamą veiką.
Kaltinamasis teigia, kad įvykio dieną jis su vaikais nekalbėjo, kadangi jie išsilakstė, tačiau tai, jog įvykio dieną jis kalbėjo su vaikais bei atliko kaltinime nurodytą nusikalstamą veiką, patvirtina nukentėjusiųkų parodymai, liudytojų – S. A., D. P., L. B., L. J., S. R. parodymai.
Be to, nurodytos įvykio aplinkybės atitinka specialisto išvadoje nurodytus objektyvius duomenis apie nukentėjusiojo mažamečio J. B. sužalojimų lokalizaciją ir jų mechanizmą. Nukentėjusiojo mažamečio J. B. asmens apžiūros metu nustatyta, jog yra padaryta netaisyklingos formos poodinė kraujosruva dešiniajame skruoste. Sužalojimas gavosi nuo vieno tiesioginio trauminio kontakto su kietu buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu, kas neprieštarauja užduotyje nurodytoms įvykio aplinkybėms. Sužalojimas buvo apžiūrimas 2021 m. rugsėjo 16 d., o įvykis įvyko 2022 m. rugsėjo 13 d. ir sprendžiant iš poodinės kraujosruvos spalvos ir ribų, sužalojimas padarytas maždaug prieš 2-3 paras prieš apžiūrint nukentėjusįjį. Nustatyta viena trauminė kontakto žymė, kurios padarymo būdas yra vieno tiesioginio trauminio kontakto su kietu buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu. Specialistas susipažinęs su įvykio aplinkybėmis padarė išvadą, kad J. B., padaryta netaisyklingos formos poodinė kraujosruva dešiniajame skruoste. Sužalojimas gavosi nuo vieno tiesioginio trauminio kontakto su kietu buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu, galimai aptariamojo įvykio metu ir kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Medicininių dokumentų apžiūros protokoluose užfiksuota specialisto išvada yra išsami, kuri patvirtinta ir teisiamojo posėdžio metu apklausus ekspertą, bei teismui jokių abejonių nekelia. Pažymėtina, kad nukentėjusiojo mažamečio patirto nežymaus sveikatos sutrikdymo žymės jo skruosto srityje užfiksuotos specialisto išvadoje, pastebimos kurį laiką po įvykusio konflikto, o tai suponuoja išvadą, kad fizinis poveikis į nukentėjusiojo kūną buvo pakankamai intensyvus. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo vartotas fizinis smurtas buvo pakankamai stiprus, kad sukeltų nukentėjusiajam fizinį skausmą ir būtų padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.
Be to, iš 2021 m. rugsėjo 15 d. asmens apžiūros protokolo ir foto lentelės matyti, kad buvo apžiūrėtas nukentėjusysis J. B., ant kurio dešiniojo skruosto matoma apie 2 cm. hematoma gelsvai žalsvos spalvos ir taškinis odos nubrozdinimas (1 tomas, b. l. 138-142). Iš 2021 m. gruodžio 8 d. apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas BPC garso įrašas, kuriame matyti, kaip 2021 m. rugsėjo 28 d. į BPC skambina nukentėjusysis J. B. ir nurodo, kad šiuo metu mato asmenį, kuris jį sumušė rugsėjo 13 d. (1 tomas, b. l. 154-156). Iš 2021 m. gruodžio 3 d. apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti policijos pareigūnų „body“ kamerų vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuota, kaip atvykę policijos pareigūnai bendrauja su nukentėjusiuoju J. B., kuris nurodo, kad jį sumušęs asmuo šiuo metu yra prie garažų. Pareigūnams nuvykus į J. B. nurodyta vietą prie garažų rastas asmuo, kaip vėliau nustatyta A. S.. J. B. patvirtina, kad tai būtent tas asmuo, kuris jį sumušė, taip pat iš vaizdo įrašo matoma, kaip A. S. patvirtina policijos pareigūnui, kad su J. B. buvo kažkoks įvykis prie sūpynių, tačiau nekonkretizavo įvykio (1 tomas, b. l. 157 -160). Tai patvirtina, kad kaltinamasis A. S. buvo susitikęs su nukentėjusiuoju J. B. dėl sūpynių laužymo. Iš 2021 m. rugsėjo 28 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad buvo gautas pranešimas, jog adresu (duomenys neskelbtini), pranešėjas pastebėjo asmenį, kuris 2021 m. rugsėjo 13 d. jį sumušė. Parašytas pareiškimas policijai. Nuvykus į J. B. nurodytą vietą jis parodė asmenį, kuris jį sumušė. Nustatyta, kad tai A. S. (1 tomas, b. l. 176).
Nors teismas asmenų, kurių santykiai yra konfliktiški, įtempti, parodymus turi vertinti itin įdėmiai, atsargiai, turi įvertinti galimus proceso dalyvių savanaudiškus motyvus ar interesus. Nagrinėjamu atveju teismo vertinimu nėra pagrindo netikėti nukentėjusiųjų mažamečių parodymais, kurie, pasak kaltinamojo, yra melagingi ir kuriais siekiama nepagrįstai jį apkaltinti. Šioje byloje nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai iš esmės yra nuoseklūs, įtikinami, vieni kitiems neprieštarauja, vieni kitus papildo ir atitinka nustatytas faktines bylos aplinkybes. Kaltinamojo A. S. kaltė yra grindžiama ne vien tik nukentėjusiųjų parodymais, bet ir kitais byloje esančiais objektyviai užfiksuotais duomenimis, patvirtinančiais kaltinamojo veiksmuose esant nusikalstamos veikos sudėties požymių visumą.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo gynėjas nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu nėra nustatyta nusikalstamos veika padarymo vieta, ji neapžiūrėta. Kaltinamajame akte nurodyta (duomenys neskelbtini) namo kiemas, o liudytoja S. R. nurodo, kad buvo kiemas, adresu (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad iš viešai prieinamų duomenų matyti, kad (duomenys neskelbtini) g. ir (duomenys neskelbtini) g. ribojasi ir turi bendrą kiemą, namai stovi šalia vienas kito, todėl konstatuotina, kad įvykio vieta, kuriame buvo fiksuotas įvykis dėl mažamečių vaikų sužalojimo yra (duomenys neskelbtini), o liudytoja nurodė būtent tą įvykio vietą.
Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad A. S. 2021 m. rugsėjo 13 d. apie 21.00 val., prie (duomenys neskelbtini) namo, Klaipėdos m., mažamečiui D. P. keliu sudavė smūgį į pilvą, tuo sukeldamas jam fizinį skausmą, bei mažamečiui J. B. kumščiu sudavė į dešinį skruostą, taip jam padarydamas netaisyklingos formos poodinę kraujosruvą dešiniame skruoste bei sužalojimo pobūdis ir lokalizacija atitinka kaltinime nurodytas smurto panaudojimo aplinkybes.
Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju įrodymų visuma yra pakankama A. S. padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jo kaltei dėl nukentėjusiųjų mažamečių D. P. ir J. B. padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo įrodyti. Aptartų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis suprato savo veiksmų pavojingumą, numatė jų padarinius, t .y. smurtaudamas prieš nukentėjusiuosius mažamečius, mažamečiui D. P. keliu sudavė smūgį į pilvą, tuo sukeldamas jam fizinį skausmą, bei mažamečiui J. B. kumščiu sudavė į dešinį skruostą, taip jam padarydamas netaisyklingos formos poodinę kraujosruvą dešiniame skruoste, tokiais savo veiksmais sukėlė jam nežymų sveikatos sutrikdymą ir norėjo taip elgtis. Taigi, aptariamą nusikalstamą veiką A. S. padarė tiesiogine tyčia, t. y. smurtaudamas prieš mažamečius vaikus, kaltinamasis suvokė, kad tokiais veiksmais juos žaloja ir šių pasekmių siekė.
Aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, vieni kitus papildo, jų visuma pakankama A. S. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. Pagal nustatytas aplinkybes, teismas A. S. veiksmus nukentėjusiųjų D. P. ir J. B. atžvilgiu kvalifikuoja pagal BK 140 straipsnio 3 dalį.
Dėl bausmės skyrimo
Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalis numato sankciją už joje numatytą nusikalstamą veiką – baudą arba areštą, arba laisvės atėmimą iki dvejų metų.
Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai nurodyti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Kasacinės instancijos teismas, aiškindamas teisingumo principo reikšmę skiriant bausmes, ne kartą yra pažymėjęs, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka tiek kaltininko asmenybės, tiek padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-126-693/2018, 2K-209-222/2018, 2K-1-719/2020 ir kt.).
Teismas, atsižvelgia į tai, kad A. S. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą mažamečių sveikatai, į tai, jog nenustatyta nei atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių. Kaltinamasis anksčiau nebuvo teistas (b. l. 7-8). Administracine tvarka baustas 3 kartus (2 t. b. l. 3-5), duomenų, jog būtų įrašytas į psichiatro ir gydytojo narkologo įskaitas, nėra, dirba vykdo individualią veiklą (2 t. b. l. 1-2). Kaltinamasis A. S. turi nuolatinį darbą, todėl teismo vertinimu, arešto bausmės skyrimas kaltinamajam reikštų darbo praradimą, buitinės situacijos pablogėjimą šeimoje. Šių aplinkybių visuma rodo, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam paskyrus už padarytą nusikaltimą paskyrus sankcijoje numatytą baudą. Įvertinus anksčiau aptartas aplinkybes, A. S. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje, padarymą skirtina sankcijoje numatyta bausmė – didesnę nei minimalią baudą, tačiau mažesnę nei vidurkis (BK 47 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
Dėl civilinių ieškinių
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas J. B. yra nepilnametis, todėl savo teises įgyvendina per atstovą pagal įstatymą. J. B. atstovas pagal įstatymą L. B. byloje pareiškė civilinį ieškinį (1 t., b. l. 129-131,132-133), kuriuo prašė priteisti iš kaltinamojo A. S. 1 000 Eur neturtinę žalą. Nurodo, kad smurtą patyrė iš suaugusio asmens, iki šiol jaučia šio įvykio pasekmes, kieme jaučiasi nesaugiai, jaučia baimę, kad gali būti vėl užpultas. Patirti išgyvenimai turėjo įtakos mokslų kokybei, nes buvo sunku susikaupti per pamokas. J. B. jaučia nepasitikėjimą suaugusiais asmenimis.
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas D. P. yra nepilnametis, todėl savo teises įgyvendina per atstovą pagal įstatymą. D. P. atstovas pagal įstatymą D. P. byloje pareiškė civilinį ieškinį (1 t., b. l. 136-137), kuriuo prašė priteisti iš kaltinamojo A. S. 700 Eur neturtinę žalą. Nurodo, kad dėl A. S. sukelto fizinio skausmo, D. P. yra padidėjęs jautrumas, dirglumas, pradėjo nebepasitikėti pašaliniais asmenimis, ypač suaugusiais vyrais, atsirado nesaugumo jausmas, patyrė pažeminimą. Jam yra sunku suprasti, kodėl suaugęs nepažįstamas vyriškis be jokios dingsties smurtavo prieš jį.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis Civilinio kodekso nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-420/2007, 2K-209/2007, 2K-118/2013, 2K-235-628/2020). Pažymėtina, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-235-628/2020).
Nustatant neturtinės žalos dydį, taip pat turi būti atsižvelgiama į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Sukėlus skausmą žmogui ar nežymiai sutrikdžius sveikatą (BK 140 straipsnis), neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiesiems nustatomas nuo 145 Eur iki 1 000 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-316/2008, 2K-382/2009, 2K-144/2010, 2K-605/2011, 2K-267/2013, 2K-522/2013, 2K-35/2014, 2K-563/2014, 2K-425/2015, 2K-30/2015, 2K-164/2015, 2K-227/2017, 2K-347/2018 ir kt.). Kartu pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie sunkūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį. Kiekvienoje byloje, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių, žalos dydis nustatomas individualiai, kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios.
Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad dėl kaltinamojo A. S. veiksmų mažametis nukentėjusysis D. P. patyrė fizinį skausmą, o J. B. – nežymų sveikatos sutrikdymą. Dėl patirto smurto mažamečiai nukentėjusieji vienareikšmiškai patyrė sukrėtimą, stresą bei dvasinius išgyvenimus, jie buvo pažeminti, negalėjo apsiginti nuo jų atžvilgiu neigiamai nusiteikusio A. S. vartojamo smurto, todėl akivaizdu, kad mušami mažamečiai jautėsi beviltiškai ir nesaugūs. Bylos duomenimis nustatyta, kad D. P. patyrė skausmą, gėdą, slėpė sumušimo faktą nuo tėvų, taip patirdamas vidinius išgyvenimus. D. P. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad palaiko civiliniame ieškinyje nurodytas aplinkybes bei nurodė, kad sūnus buvo labai išsigandęs, visą savaitę vaikščiojo ramus, keistas. Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad dėl A. S. sukelto fizinio skausmo, D. P. yra padidėjęs jautrumas, dirglumas, pradėjo nebepasitikėti pašaliniais asmenimis, ypač suaugusiais vyrais, atsirado nesaugumo jausmas, patyrė pažeminimą. Jam yra sunku suprasti, kodėl suaugęs nepažįstamas vyriškis be jokios dingsties smurtavo prieš jį.
Nustatyta, kad J. B. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata - padaryta kraujosruva. Teisiamojo posėdžio metu L. B. nurodė, kad sūnus buvo sukrėstas, sūnui šeimos gydytoja išrašė raminamuosius vaistus. Ji su sūnumi kalbasi, bendrauja. Pateikė civilinį ieškinį, nurodė, kad palaiko jį. Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad J. B. smurtą patyrė iš suaugusio asmens, iki šiol jaučia šio įvykio pasekmes, kieme jaučiasi nesaugiai, jaučia baimę, kad gali būti vėl užpultas. Patirti išgyvenimai turėjo įtakos mokslų kokybei, nes buvo sunku susikaupti per pamokas. J. B. jaučia nepasitikėjimą suaugusiais asmenimis
Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį įvertina nurodytas aplinkybes, į kaltinamojo veiksmus, į tai, kad kaltinamasis yra darbingas asmuo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, konstatuoja, kad 700 Eur neturtinės žalos dydis J. B. bei 400 Eur neturtinės žalos dydis D. P. atitiks protingumo, sąžiningumo bei teisingumo reikalavimus, ir bus pakankamas kompensuoti mažamečių nukentėjusiųjų patirtus išgyvenimus, nepažeis ir nukentėjusiųjų bei kaltinamojo interesų pusiausvyros.
Pažymėtina, kad nukentėjusieji yra nepilnamečiai. Atsižvelgiant į tai, kad nepilnamečiai negali savarankiškai spręsti visų klausimų, susijusių su jo turto valdymu, naudojimu ir disponavimu, juos atlieka atstovai pagal įstatymą – tėvai. CK 3.185 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtą, kuris yra nepilnamečių vaikų nuosavybė, tvarko jų tėvai uzufrukto teisėmis. Pagal CK 3.186 straipsnio 1 dalies normą tėvams draudžiama naudoti vaikų turtą savo asmeniniams poreikiams tenkinti ir nustatyta, kad tėvai, įgyvendindami nepilnamečių vaikų turtines teises, privalo veikti išimtinai vaikų interesais. Pagal paminėtų teisės normų prasmę atstovai pagal įstatymą lėšas, priteistas kaip neturtinės žalos atlyginimas nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiems nepilnamečiams vaikams, tvarko vaiko interesais. Todėl nukentėjusiesiems priteistos lėšos neturtinės žalos atlyginimui uzufrukto teise pavedamos tvarkyti jų įstatyminėms atstovėms.
Dėl kitų klausimų
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktiniai diskai Nr. 1 ir Nr. 2 su nukentėjusiųjų J. B., D. P. ir liudytojos S. R. apklausų vaizdo įrašais įdėti į voką Nr. 1, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti bylos medžiagoje.
Kompaktiniai diskai Nr. 3, Nr. 4, Nr. 5 su nukentėjusiųjų J. B., D. P., bei liudytojų S. R. ir L. J. apklausų vaizdo įrašais, bei policijos pareigūnų „Body“ kamerų vaizdo įrašais ir BPC garso įrašu įdėti į voką Nr. 2, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti bylos medžiagoje.
Kompaktinis diskas pateiktas posėdžio metu A. S. su vaizdo įrašais, kuriuose nufilmuoti vaikais stovintys kieme, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti bylos medžiagoje.
A. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, po to kardomoji priemonė naikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais,
nusprendžia:
A. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje ir skirti jam 90 MGL (4500 Eur) dydžio baudą.
Nustatyti, kad A. S. paskirtą baudą turi sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas 6801. Sumokėjus baudą, privaloma pateikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų klientų aptarnavimo raštinės (dokumentų priėmimas) darbuotojui (S. Daukanto g. 8., Klaipėda, kabinetas Nr. 102, I aukštas) arba elektroniniu paštu klaipedos.apylinkes@teismas.lt įmokos kvitą (kvitus, jeigu mokama keliais mokėjimais). Laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai.
Priteisti iš kaltinamojo A. S. 700 Eur neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam J. B., o šių lėšų tvarkytoja paskirti jo mamą L. B. . Kitą nukentėjusiojo J. B. civilinio ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.
Priteisti iš kaltinamojo A. S. 400 Eur neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam D. P., o šių lėšų tvarkytoja paskirti jo mamą D. P.. Kitą nukentėjusiojo D. P. civilinio ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
Kompaktinius diskus Nr. 1 ir Nr. 2 su nukentėjusiųjų J. B., D. P. ir liudytojos S. R. apklausų vaizdo įrašais įdėtais į voką Nr. 1, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti bylos medžiagoje.
Kompaktinius diskus Nr. 3, Nr. 4, Nr. 5 su nukentėjusiųjų J. B., D. P., bei liudytojų S. R. ir L. J. apklausų vaizdo įrašais, bei policijos pareigūnų „Body“ kamerų vaizdo įrašais ir BPC garso įrašu įdėtais į voką Nr. 2, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti bylos medžiagoje.
Kompaktinė diską pateiktą posėdžio metu A. S. su vaizdo įrašais, kuriuose nufilmuoti vaikais stovintys kieme, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti bylos medžiagoje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.