Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eglės Gruodienės, Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Pauliaus Veršekio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Ievos Rondomanskaitės (toliau tekste – ir prokurorė) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 1 d. nuosprendžio, kuriuo R. T. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – ir BK) 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 5 dalyje, ir jam paskirta 30 parų arešto bausmė; taip pat pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 75 parų arešto bausmė; taip pat pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje, ir jam paskirta 15 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir R. T. paskirta subendrinta 75 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir R. T. paskirta galutinė 50 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2022 m. gegužės 21 d. 18.40 val. iki 2022 m. gegužės 22 d. 15.34 val. (viena diena), bei nuo 2022 m. birželio 26 d. 19.47 val. iki 2022 m. birželio 27 d. 14.36 val. (viena diena), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai arešto parai. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, R. T. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 6 metus, terminą skaičiuojant nuo 2022 m. birželio 27 d. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, R. T. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – konfiskuotino turto – automobilio „Peugeot 307“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos – 1 330 Eur – konfiskavimas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos faktinės aplinkybės

1. R. T. nuteistas už tai, kad jis pasikėsino pagrobti nedidelės vertės svetimą turtą, t. y. jis 2022 m. gegužės 21 d., apie 17.06 val., būdamas UAB „Kesko Senukai Lithuania“ priklausančioje parduotuvėje „Senukai“, esančioje Vilniuje, P. Lukšio g. 34, prekybos salėje paėmė ir už striukės užsikišo smūginį veržliasukį „TW001GZ 40V“, kurio vertė 479 Eur, ir su preke, už ją neatsiskaitęs, praėjo pro parduotuvės kasas, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi buvo pastebėtas ir už kasų sulaikytas apsaugos darbuotojo, tokiu būdu pasikėsino pagrobti svetimą, UAB „Kesko Senukai Lithuania“ priklausantį 479 Eur vertės turtą. Šiais veiksmais R. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje 178 straipsnio 5 dalyje.

2. Taip pat nuteistas už tai, kad jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, t. y. jis 2022 m. birželio 26 d., apie 19.45 val., (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Peugeot 307“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,95 promilių neblaivumas. Šiais savo veiksmais R. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

3. Taip pat nuteistas už tai, kad jis vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, t. y. jis, būdamas nuteistas įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 13 d. nuosprendžiu, kuriuo jis buvo pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemonę 5 metams, t. y. nuo 2021 m. rugpjūčio 3 d. iki 2026 m. rugpjūčio 3 d., žinodamas apie draudimą vairuoti transporto priemones ir būdamas pasirašytinai supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka, sąlygomis ir atsakomybe, gresiančia už vengimą ją vykdyti, 2022 m. birželio 26 d., apie 19.45 val., (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,95 promilės etilo alkoholio koncentracija, vairavo automobilį „Peugeot 307“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kai jam uždrausta vairuoti transporto priemones, tokiu būdu vengė atlikti minėtu teismo nuosprendžiu jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Šiais savo veiksmais R. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį prašymai bei argumentai

4. Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus vyriausioji prokurorė Ieva Rondomanskaitė prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 1 d. nuosprendžio dalį, kuria R. T. už nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą buvo paskirta arešto bausmė ir prašo už šio nusikaltimo padarymą paskirti jam 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Šią bausmę, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, subendrinti su 15 parų arešto bausme, paskirta už nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnyje, ir paskirti 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Šią subendrintą bausmę, vadovaujantis BK 63 straipsnio 3 dalimi, 65 straipsniu, subendrinti su 30 parų arešto bausme, paskirta už nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 5 dalyje, ir R. T. paskirti 1 metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti R. T. 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

4.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog R. T. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta bausmė yra per švelni ir neužtikrins asmens teisingo nubaudimo, neužkirs kelio naujiems tokio pobūdžio nusikaltimams. Prokurorės įsitikinimu, įvertinus pirmosios instancijos teismo argumentus dėl bausmės parinkimo už nusikaltimo padarymą, R. T. turėjo būti paskirta griežtesnė – laisvės atėmimo bausmė, siekiant teisingai įgyvendinti bausmės paskirtį.

4.3. Apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad R. T. yra ne kartą teistas už analogiškas nusikalstamas veikas, teistumas jam nėra išnykęs, jis teistas ir užsienio valstybėse. Jis, nepraėjus vieneriems metams, būdamas teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 13 d. nuosprendžiu už analogiško nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą, kuriuo jam buvo paskirta arešto bausmė, bausmės vykdymą atidedant, padarė analogišką nusikaltimą, dėl kurio nagrinėjama ši baudžiamoji byla. Pažymima, kad paskutiniais dviem teismų sprendimais jam paskirtos arešto bausmės, bausmės vykdymą atidedant, vadovaujantis BK 75 straipsniu, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. nutartimi R. T. panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir jis pasiųstas atlikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. rugpjūčio 11 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos 90 parų arešto bausmės. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, prokurorė daro išvada, kad R. T. anksčiau paskirtos griežtos arešto bausmės jo nesustabdė ir jis toliau darė nusikalstamas veikas, o paskutinį kartą – analogišką pavojingą tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Pažymima ir tai, kad R. T. ne kartą baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, už vairavimą esant neblaiviam. Prokurorės nuomone, šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis nedaro tinkamų išvadų dėl savo nusikalstamo elgesio, priešingai, jis ir toliau daro analogiškas nusikalstamas veikas, o skiriamos bausmės neįtakoja nei elgesio, nei asmenybės pasikeitimo.

4.4. Prokurorė apeliaciniame skunde akcentuoja ir nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, pavojingumą. Šiuo atveju nusikaltimo pavojingumas pasireiškė tuo, jog kaltinamasis vairavo transporto priemonę, kai jam buvo nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis, viršijantis 2,51 promiles, be to, nustatyta, kad alkoholį jis vartojo tą pačią dieną, prieš sėsdamas už vairo, vairavo Vilniaus gyvenamajame rajone, kur bet kuriuo metu gali pasirodyti žmonės, įskaitant ir vaikus, vairavo, kaip jau buvo minėta, neblaivus vairavo net ir būdamas jau baustas už analogišką nusikalstamą veiką, kai jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Kaip nurodoma apeliaciniame skunde, įvertinus nurodytas aplinkybes, itin neigiamai charakterizuojančias R. T., taip pat atskleidžiančias šio nusikaltimo pavojingumą, darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jam už nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą laisvės atėmimo bausmę.

4.5. Toliau apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai subendrino bausmę, paskirtą už nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir bausmę, paskirtą už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 5 dalyje, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu bei nurodydamas, kad padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius - BK 22 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnio 5 dalis ir BK 281¹ straipsnio 1 dalis.

4.7. Atsižvelgdama į pateiktus teismų praktikos išaiškinimus, į BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto normos turinį ir į tai, kad viena iš bendrintinų veikų yra nesunkus nusikaltimas (BK 281¹ straipsnio 1 dalis), o kita, numatyta BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 5 dalyje, yra baudžiamasis nusižengimas, prokurorė daro išvadą, jog bausmės už šias veikas bendrintinos, vadovaujantis BK 63 straipsnio 3 dalimi, kadangi veikos padarytos esant realiai jų sutapčiai.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

7. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus ir juos įvertinęs, pagrįstai R. T. pripažino kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 5 dalyje, 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje. Apeliaciniu skundu prokurorė neginčija teismo nustatytų faktinių nusikalstamų veikų aplinkybių, kvalifikacijos, tik nesutinka su nuteistajam R. T. pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį paskirta bausme bei taikytu bausmių subendrinimo būdu, todėl apeliacinės instancijos teismas, neįžvelgęs esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste – ir BPK) pažeidimų, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

8. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, taip pat pirmosios instancijos teismo nuosprendžio argumentus, sprendžia, kad nuteistajam R. T. paskirta per švelni bausmė.

9. Pažymėtina, jog bausmė – tai valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-171-697/2019). Pažymėtina ir tai, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, o apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.

10. BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – bauda, areštas ir laisvės atėmimas iki vienerių metų. Pirmosios instancijos teismas R. T. už šiame baudžiamojo įstatymo straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskyrė 75 parų arešto bausmę, kurią, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, subendrino apėmimo būdu su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 5 dalį ir 243 straipsnį, ir paskyrė 75 parų arešto bausmę, kurią, vadovaudamasis BK 64¹ straipsniu, sumažino vienu trečdaliu ir paskyrė galutinę 50 parų arešto bausmę.

11. Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas tokios bausmės paskyrimą argumentavo tuo, kad padarytas vienas pasikėsinimas padaryti baudžiamąjį nusižengimą nuosavybei, vienas baigtas tyčinis baudžiamasis nusižengimas teisingumui ir vienas baigtas nesunkus nusikaltimas, susijęs su transporto eismo saugumu, kaltininkas veikė tiesiogine tyčia. Teismas R. T. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis nusikaltimą padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas, skirdamas bausmę R. T., taip pat atsižvelgė į jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, jog jis yra jauno, darbingo amžiaus, nedirbantis, išsiskyręs, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, teistas, taip pat ir už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, už smurtinius nusikaltimus, teistumas nėra išnykęs, taip pat teistas ir užsienyje, ne kartą baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, įskaitant ir vairavimą esant neblaiviam, jis prisistatė ne savo vardu, apie paskirtų baudų sumokėjimą informacijos nėra, byloje duomenų apie psichiatrinį gydymą nėra, priklausomybės ligų centre gydėsi, nustatyti psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas. Paskutinis stacionarinis gydymas Respublikiniame priklausomybės ligų centre Vilniaus filiale Stacionarinės psichosocialinės reabilitacijos skyriuje nuo 2022 m. rugsėjo 27 d. iki 2022 m. spalio 12 d. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į aptartas aplinkybes, sprendė, jog bausmės tikslai bus pasiekti R. T. už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, paskyrus sankcijoje numatytą bausmę – areštą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kaip pagrįstai nurodyta prokurorės skunde, pirmosios instancijos teismas, skirdamas R. T. už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymą arešto bausmės rūšį, netinkamai įvertino bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes ir paskyrė aiškiai per švelnią bausmę, tokiu būdu neužtikrino teisingumo principo įgyvendinimo, įtvirtinto BK 41 straipsnyje.

12. Vienas iš esminių baudžiamosios teisės principų yra tinkamas asmeniui už teisės pažeidimus taikomų teisinių poveikio priemonių individualizavimas. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai reikalauja, kad priemonės, ribojimai būtų proporcingi teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus tikslus ir nevaržytų asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Teismo baigiamuoju aktu baudžiamojoje byloje skiriamos bausmės turi būti adekvačios padarytoms nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos, negali būti akivaizdžiai per švelnios ar per griežtos, turi atitikti nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdį, laipsnį ir kitus kaltės elementus. Teismas turėtų kaltininkui parinkti tokią bausmės rūšį arba kitą įstatyme numatytą baudžiamojo poveikio priemonę, kuri pozityviausiai veiktų asmenį ir užkirstų kelią nusikalstamo elgesio recidyvui.

13. Sprendžiant dėl R. T. skirtinos bausmės, svarbu pažymėti, jog R. T. anksčiau ne kartą teistas už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, teistumas jam nėra išnykęs, taip pat jis teistas užsienio valstybėse. Pastebėtina, jog jis, būdamas teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 13 d. nuosprendžiu už analogiško nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą, kuriuo jam buvo paskirta arešto bausmė, bausmės vykdymą atidedant, tačiau nepraėjus vieneriems metams, 2022 m. birželio 26 d. padarė analogišką nusikaltimą. Taigi, paskutiniais dviem teismų sprendimais R. T. buvo paskirtos arešto bausmės, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidedant bausmės vykdymą, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas R. T. buvo panaikintas ir jis pasiųstas atlikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. rugpjūčio 11 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos 90 parų arešto bausmės. Be to, įvertintinos ir tos aplinkybės, jog R. T. yra ne kartą baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, vairavimą esant neblaiviam, jam skirtos baudos nesumokėtos (t. 2, b. l. 122-129). Šios aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, jog nuteistasis savo elgesio nekoreguoja, atsainiai žiūri į jam valstybės paskirtas poveikio priemones ir jam pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį paskirta arešto bausme BK 41 straipsnyje numatyti tikslai negali būti pasiekti.

14. Teisėjų kolegija, skirdama R. T. bausmę pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Visų pirma, atsižvelgiama į R. T. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, jo kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, nusikalstamos veikos padarytą žalą – tiesiogine tyčia padarytas nesunkus nusikaltimas, vairuotojas vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, jam nustatytas gana didelis neblaivumo laipsnis – 2,95 promilių. Transporto priemonės vairavimas tokios būklės kelia didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių sveikatai ir gyvybei. Atsižvelgiama ir į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teisėjų kolegija taip pat įvertina ir byloje esančius duomenis, apibūdinančius nuteistąjį R. T. – jis yra gana jauno ir darbingo amžiaus, baustas administracine tvarka, taip pat ir už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, turintis galiojančių nuobaudų, teistas, taip pat įvertina kitas teisiškai reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, t. y. tai, kad jis nedirbantis, iš teismui pateiktų duomenų nematyti, kad jis dėtų realias pastangas susirasti darbą ir keisti gyvenimo būdą teigiama linkme.

15. Įvertinus bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes bei tai, kad R. T. anksčiau R. T. paskirta arešto bausmė bausmės tikslų, numatytų BK 41 straipsnyje, nepasiekė ir jis vėl daro analogiškas nusikalstamas veikas, darytina išvada, jog už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskirti arešto bausmę nėra tikslinga, ši bausmė nebus efektyvi. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo parinkta arešto bausmės rūšis už nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą, yra per švelni, bausmės tikslai nebus pasiekiami ir tik paskirta laisvės atėmimo bausmė padės sulaikyti R. T. nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą bei leis pasiekti bausmės tikslus, todėl ši skundžiamo nuosprendžio dalis keistina. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į aptartas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes bei vadovaudamasi bausmių individualizavimo principu, sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti R. T. už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskyrus šio straipsnio sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, jos dydį nustatant mažesnį, nei prokurorės apeliaciniame skunde prašomas skirti dydis, tačiau didesnį nei sankcijoje numatytas šios bausmės rūšies vidurkis, t. y. paskiriant 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Teismo vertinimu, toks bausmės dydis už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą, atsižvelgus į bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, yra proporcingas padarytai nusikalstamai veikai ir nuteistojo asmenybei.

Dėl bausmių bendrinimo

16. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai subendrino bausmę, paskirtą už nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir bausmę, paskirtą už baudžiamuosius nusižengimus, numatytus BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 5 dalyje, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu bei nurodydamas, kad padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius - BK 22 straipsnio 1 dalis 178 straipsnio 5 dalis ir BK 281¹ straipsnio 1 dalis.

17. Pažymėtina, jog pagal BK 63 straipsnio 5 dalį bausmių apėmimą teismas taiko, kai 1) yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis, 2) padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 straipsnius, 3) už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimt metų laisvės atėmimo bausmė arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

18. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, R. T. paskirtas bausmes subendrino bausmių apėmimo būdu, nustačius idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir BK 243 straipsnį, taip pat nustačius, kad nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 5 dalyje ir BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 straipsnius.

19. Prokurorė apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje 178 straipsnio 5 dalyje ir BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, labai skiriasi pagal pavojingumą, tuo pagrindu prašo bausmes, paskirtas už šias veikas bendrinti vadovaujantis BK 63 straipsnio 3 dalimi, t. y. taikant visišką bausmių sudėjimo būdą, nurodydama ir tai, kad veikos padarytos esant realiai jų sutapčiai.

20. Pagal teismų praktiką BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto prasme nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal savo pavojingumą, jeigu jos priskiriamos skirtingoms kategorijoms per vieną ar kelias (pvz., nesunkus ir sunkus, apysunkis ir labai sunkus nusikaltimas) arba viena iš nusikalstamų veikų yra baudžiamasis nusižengimas, o kita – apysunkis, sunkus arba labai sunkus nusikaltimas. Jeigu nusikalstamos veikos priskiriamos tai pačiai ar gretimoms kategorijoms (atitinkamai nesunkus ir apysunkis, apysunkis ir sunkus, sunkus ir labai sunkus nusikaltimai), bausmės bendrinamos sudėjimo būdu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-493/2005, 2K-9/2010, 2K-474/2010, 2K-70/2011, 2K-162-719/2020 ir kt.). Tuo atveju, kai nusikalstamos veikos priskiriamos gretimoms kategorijoms (pvz., nesunkus ir apysunkis nusikaltimas) arba viena nusikalstamų veikų yra baudžiamasis nusižengimas, kita – nesunkus nusikaltimas, spręsdami, ar konkrečios nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą, teismai kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti šių veikų pavojingumą, palygindami veikų kėsinimosi objektus, dalykus, padarymo būdus, sukeltus padarinius ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26/2005, 2K-380/2013, nutartis atnaujintoje baudžiamojoje bylose Nr. 2A-7-3-489/2019, 2K-95-511/2022).

21. Nors nusikaltimas ir baudžiamasis nusižengimas priklauso skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims, tačiau tai yra tik viena iš dviejų sąlygų, reikalingų bausmių apėmimo būdui skiriant subendrintą bausmę už kelias nusikalstamas veikas pagal BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktą taikyti. Kita būtina sąlyga yra ta, kad nusikalstamos veikos turi labai skirtis pagal pavojingumą. Pažymėtina, kad pagal BK 12 straipsnį baudžiamasis nusižengimas yra pavojinga ir šiame kodekse uždrausta veika (veikimas ar neveikimas), už kurią nustatyta bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu, išskyrus areštą. BK 11 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nusikaltimas yra pavojinga ir šiame kodekse uždrausta veika (veikimas ar neveikimas), už kurią nustatyta laisvės atėmimo bausmė, o to paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nesunkus nusikaltimas yra tyčinis nusikaltimas, už kurį baudžiamajame įstatyme nustatyta didžiausia bausmė neviršija trejų metų laisvės atėmimo. BK 11 straipsnyje nėra nustatyta kitų tyčinių nusikaltimų kategorijų, už kurias būtų įtvirtinta galimybė skirti švelnesnes maksimalias laisvės atėmimo bausmes nei nesunkus nusikaltimas. Iš to darytina išvada, kad nesunkus nusikaltimas nuo baudžiamojo nusižengimo iš esmės skiriasi tuo, kad tai yra viena pakopa pavojingesnė nusikalstama veika, palyginti su baudžiamuoju nusižengimu. Dėl to šių nusikalstamų veikų pavojingumas, nevertinant konkrečių nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, yra artimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. DOK-399/2021).

22. Nagrinėjamu atveju, nors R. T. padarytas nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir baudžiamasis nusižengimas, numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 5 dalyje, priskiriami gretimoms kategorijoms, tačiau šių veikų pavojingumas iš esmės skiriasi. Šią aplinkybę patvirtina tai, kad R. T. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 5 dalį skiriama arešto bausmė, o pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimo bausmė. Be to, nurodytomis veikomis buvo pažeisti skirtingi teisiniai gėriai – nuosavybė ir visuomenės saugumas. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės rodo, kad R. T. padarytos nusikalstamos veikos, nors ir priskiriamos gretimoms kategorijoms, tačiau labai skiriasi pagal pavojingumą. Dėl to darytina išvada, jog šios nusikalstamos veikos turi būti bendrinamos tarpusavyje taikant bausmių apėmimo būdą.

23. Įvertinus aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, R. T. už jo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, paskyrė per švelnią bausmę, tokiu būdu netinkamai išsprendė bausmės skyrimo klausimą, todėl skundžiamas nuosprendis keistinas BPK 328 straipsnio 2 punkte ir 326 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytu pagrindu. Bausmė, paskirta pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktais, bendrintina su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 243 straipsnį ir 22 straipsnio 1 dalį 178 straipsnio 5 dalį, taikant bausmių apėmimo būdą, griežčiausia bausme, skirta pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, apimant švelnesnes bausmes. Kadangi byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų

24. Vilniaus apygardos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus 2023 m. gruodžio 5 d. pažyma Nr. APD-2023-16539 dėl nuteistajam R. T. teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų. Šioje pažymoje nurodyta, kad R. T. teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos sudaro 185,00 Eur.

25. BPK 322 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 28 d. raštu buvo kreiptasi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus koordinatorių, prašant R. T. parinkti gynėją. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus koordinatorius parinko gynėją advokatą Aleksandrą Palamarčuką, atitinkamai Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 6 d. nutartimi jis buvo paskirtas R. T. gynėju.

26. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos taip pat galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje.

27. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje baudžiamojoje byloje būtinumą skirti nuteistajam R. T. gynėją numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Esant tokioms aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į sunkią nuteistojo turtinę padėtį, šių išlaidų priteisimas nėra galimas. Tokios pozicijos jau kurį laiką nuosekliai laikomasi ir teismų praktikoje (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-433-1020/2017, Nr. 1A-31-843/2017, Nr. 1A-508-468/2020, to paties teismo nuosprendžiai baudžiamosiose bylose Nr. 1A-473-626/2020, 1A-458-988/2020). Taip pat ir Lietuvos Aukščiausio Teismo formuojamoje praktikoje yra ne kartą nurodyta, kad sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, koks yra gynėjo paskyrimo teisinis pagrindas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-303/2014). Atsižvelgiant į tai, proceso išlaidos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo iš nuteistojo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus vyriausiosios prokurorės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 1 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria R. T. už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta 75 parų arešto bausmė, ir už šios nusikalstamos veikos padarymą paskirti 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 ir 2 punktais, R. T. paskirtą bausmę pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį subendrinti su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 243 straipsnį ir 22 straipsnio 1 dalį 178 straipsnio 5 dalį, taikant bausmių apėmimo būdą ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatomis, R. T. paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į R. T. skiriamą bausmę įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2022 m. gegužės 21 d., 18.40 val., iki 2022 m. gegužės 22 d., 15.34 val. (viena diena), bei nuo 2022 m. birželio 26 d. 19.47 val., iki 2022 m. birželio 27 d., 14.36 val. (viena diena), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo atlyginti proceso išlaidas, patirtas dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, netenkinti.

Nuosprendis įsigalioja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.