- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-05-24
- Bylos Nr.
- 2S-595-524/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-13193-2017-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Misiūnienė
- Pareiškėjas
- akcinės bendrovės „Swedbank“
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens antstolio Jono Petriko atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. sausio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos akcinės bendrovės „Swedbank“ skundą dėl antstolio Jono Petriko veiksmų.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja kreipėsi į antstolį Joną Petriką su skundu dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė panaikinti antstolio Jono Petriko 2017 m. rugsėjo 6 d. nurodymą Nr. S17-31166. Skundo pagrindu nurodė aplinkybes, jog nurodymas buvo pateiktas vykdyti tiesiogiai kredito įstaigai, o ne per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą (toliau – PLAIS). Pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 689 straipsnio 1 dalį nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d. antstolis nurodymus nurašyti pinigines lėšas turi teikti ne tiesiogiai kredito įstaigai, o per PLAIS. Šiuo atveju antstolio nurodymas buvo pateiktas tiesiogiai bankui, todėl turi būti panaikintas. Be to, nurodė, jog skolininkas (duomenys neskelbtini) mirė, todėl vadovaujantis CPK 626 straipsnio 1 dalies 1 punktu antstolis vykdomąją bylą privalėjo sustabdyti.Antstolis Jonas Petrikas 2017 m. spalio 12 d. patvarkymu dėl atsisakymo tenkinti skundą pareiškėjos skundo netenkino ir vadovaudamasis CPK 510 straipsnio 2 dalimi skundą su vykdomąja byla perdavė nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismui.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. sausio 22 d. nutartimi skundą patenkino, panaikino antstolio Jono Petriko 2017 m. rugsėjo 6 d. patvarkymą Nr. S17-31166. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad antstolis Jonas Petrikas vykdo vykdomąją bylą Nr. 0172/13/01798 pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 4 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-7396-794/2013 dėl 237,07 EUR (942,86 Lt) skolos ir 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko A. Š. išieškotojos AB „Klaipėdos vanduo“ naudai. 2014 m. sausio 6 d. priimtas patvarkymas, kuriuo nutarta areštuoti 237,07 EUR (942,86 Lt) sumą, esančią skolininko A. Š. banko sąskaitoje AB „Swedbank“ banke. Minėto patvarkymo pagrindu antstolis Jonas Petrikas 2015 m. rugsėjo 12 d. nurodymą nurašyti 237,07 EUR pateikė per PLAIS. 2017 m. rugsėjo 6 d. patvarkymu dėl informacijos pateikimo Nr. S17-31166 antstolis Jonas Petrikas kreipėsi į AB „Swedbank“ banką, prašydamas pateikti informaciją, ar A. Š., mirusio (duomenys neskelbtini), vardu yra atidaryta banko sąskaita (-os), nurodant sąskaitos (-ų) numerį (-ius), sąskaitos (-ų) likutį bei sąskaitai (-oms) taikomus apribojimus. Jeigu yra piniginių lėšų, prašo jas pervesti į antstolio Jono Petriko depozitinę banko sąskaitą. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad išieškojimo veiksmų vykdymas ne per PLAIS neatitiktų tikslų, kuriems įgyvendinti buvo įtvirtintas teisinis reguliavimas, nustatytas CPK 689 straipsnyje. Teisės aktai neišskiria atvejų, kuriais egzistuotų pagrindas nukrypti nuo taisyklės, nurodančios, kad išieškojimas iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigos sąskaitoje (sąskaitose), vykdomas per PLAIS, t. y. taisyklė dėl tokių išieškojimo veiksmų atlikimo per PLAIS yra absoliuti. Atsižvelgiant į tai, nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d. antstoliai nurodymus nurašyti lėšas turi teikti ne tiesiogiai kredito įstaigai, o per PLAIS. Nors 2014 m. sausio 6 d. priimtu patvarkymu nutarta areštuoti 237,07 EUR (942,86 Lt) sumą, esančią skolininko A. Š. banko sąskaitoje AB „Swedbank“ banke, o minėto patvarkymo pagrindu antstolis Jonas Petrikas 2015 m. rugsėjo 12 d. nurodymą nurašyti 237,07 EUR pateikė per PLAIS, tačiau įvertinus skundžiamo 2017 m. rugsėjo 6 d. patvarkymo turinį konstatuota, jog antstolis neturėjo teisės AB „Swedbank“ bankui tiesiogiai nurodyti pervesti A. Š. banko sąskaitoje esančias pinigines lėšas (jeigu jų yra) į antstolio Jono Petriko depozitinę sąskaitą. Be to, teismas nesutinka su antstolio 2017 m. spalio 13 d. patvarkyme dėl atsisakymo tenkinti skundą išdėstyta pozicija, jog skundžiamas patvarkymas yra tik informacinio pobūdžio. Priešingai, byloje esanti medžiaga patvirtina, kad skundžiamu patvarkymu, AB „Swedbank“ bankas įpareigota pervesti pinigines lėšas į antstolio depozitinę sąskaitą, o ne tik suteikti informaciją, ar A. Š. vardu yra atidaryta sąskaita, nurodant sąskaitos numerį, sąskaitos likutį bei sąskaitai taikomus apribojimus. Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad skolininkas A. Š. (duomenys neskelbtini) mirė. Atsižvelgiant į tai bei vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu darytina išvada, jog antstolis sužinojęs aplinkybę (apie skolininko A. Š. mirtį jam tapo žinoma 2016 m. vasario 8 d.), kad skolininkas mirė, vykdomąją bylą privalėjo sustabdyti, kol atsiras jo teisių perėmėjai. Nagrinėjamu atveju antstoliui nesustabdžius vykdymo veiksmų ir toliau tęsiant išieškojimą iš mirusio asmens turto, nesant jo teisių perėmėjų, buvo pažeistos imperatyvios CPK nuostatos.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo antstolis Jonas Petrikas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų atmesti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė ir aiškino procesines teisės normas, neobjektyviai analizavo faktines aplinkybes ir įrodymus, nesivadovavo suformuota teismų praktika ir priėmė nutartį formaliais motyvais ir argumentais, netinkamai aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias vykdymo procesą.Pareiškėjas nevykdė antstolio patvarkymo nei iki 2015 m. rugpjūčio 1 d. įsigaliojant PLAIS sistemai, nei po PLAIS sistemos įsigaliojimo. Būtent dėl šių banko veiksmų antstolis priėmė skundžiamą patvarkymą, kuriuo antstolis tik priminė bankui apie privalėjimą vykdyti ankstesnį antstolio patvarkymą (2014 m. sausio 6 d.). Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais 2017 m. gruodžio 29 d. nutartyje, tačiau minėtoje nutartyje nagrinėtos aplinkybės nebuvo identiškos šioje byloje susiklosčiusioms aplinkybėms, kadangi buvo sprendžiama situacija, kai antstolis, nesant galimybės pateikti nurodymus per PLAIS, AB „Swedbank“ bankui paštu siuntė nurodymus priverstinai nurašyti 1/2 dalį piniginių lėšų, esančių skolininkų sutuoktinių sąskaitose ir skolininkams priklausančių bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėjas prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodyti šie motyvai:Apeliantas neginčija fakto, kad nurodymas buvo teikiamas pažeidžiant įstatymuose nustatytą tvarką, t. y. tiesiogiai pareiškėjui, o ne per specialiai tam skirtą sistemą – PLAIS. Apeliantas tiesiog argumentuoja, kad nurodymas dėl įpareigojimo pervesti skolininko lėšas į antstolio depozitinę sąskaitą yra ne naujas įpareigojimas, o kildintinas iš ankstesnių įpareigojimų, pateiktų dar iki PLAIS įsigaliojimo, tai neva tik raginimas vykdyti ankstesnius antstolio patvarkymus. Sutikti su apeliantu nėra pagrindo, kadangi toks įpareigojimas yra priverstinis vykdymo veiksmas, dar ir pateiktas pažeidžiant įstatymuose nustatytą tvarką, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino nurodymą.Jei apeliantas tiesiog norėjo sužinoti apie skolininko lėšų sumą jo banko sąskaitose, tai pakako nurodymo dalies dėl informacijos pateikimo, tuo tarpu o reikalavimas pervesti lėšas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Neteisingi teiginiai, kad antstoliui yra nežinomas likutis skolininko sąskaitoje. Pažymėtina, kad tokia informacija antstoliui buvo perduota vykdant jo patvarkymo dalį dėl informacijos pateikimo, tokia informacija antstoliui yra prieinama per Antstolių informacinę sistemą, todėl antstolis turėjo technines galimybes sužinoti skolininko lėšų likutį sąskaitoje.Atmestini apelianto teiginiai, kad pirmosios instancijos teismo cituojamų nutarčių atveju kasacinės instancijos teismas nagrinėjo kitas aplinkybės. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas aiškiai nurodė, kad jokiame įstatyme nėra numatytų galimybių ir ar išimčių išieškojimą iš lėšų skolininkų sąskaitose vykdyti ne per PLAIS. Šis išaiškinimas aktualus ir šiai bylai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konst at uoja:
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, tai yra panaikintas antstolio 2017 m. rugsėjo 6 d. Patvarkymas Nr. S17-31166. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad antstolis Jonas Petrikas vykdo vykdomąją bylą Nr. 0172/13/01798 pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 4 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-7396-794/2013 dėl 237,07 EUR (942,86 Lt) skolos ir 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko A. Š. išieškotojos AB „Klaipėdos vanduo“ naudai. 2014 m. sausio 6 d. priimtas patvarkymas, kuriuo nutarta areštuoti 237,07 EUR (942,86 Lt) sumą, esančią skolininko A. Š. banko sąskaitoje AB „Swedbank“ banke. Minėto patvarkymo pagrindu antstolis Jonas Petrikas 2015 m. rugsėjo 12 d. nurodymą nurašyti 237,07 EUR pateikė per PLAIS. Antstolis Jonas Petrikas 2017 m. rugsėjo 6 d. patvarkymu dėl informacijos pateikimo Nr. S17-31166 Jonas Petrikas kreipėsi į AB „Swedbank“ banką, prašydamas pateikti informaciją, ar A. Š., mirusio (duomenys neskelbtini), vardu yra atidaryta banko sąskaita (-os), nurodant sąskaitos (-ų) numerį (-ius), sąskaitos (-ų) likutį bei sąskaitai (-oms) taikomus apribojimus. Jeigu yra piniginių lėšų, prašo jas pervesti į antstolio Jono Petriko depozitinę banko sąskaitą. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas patenkino skundą dėl antstolio veiksmų ir panaikino skundžiamą patvarkymą.Atskirajame skunde apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė ir aiškino procesines teisės normas, neobjektyviai analizavo faktines aplinkybes ir įrodymus, nesivadovavo suformuota teismų praktika ir priėmė nutartį formaliais motyvais ir argumentais, netinkamai aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias vykdymo procesą. Teigia, jog skundžiamas patvarkymas iš esmės buvo tik informacinio pobūdžio.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad pagal teismų sprendimų vykdymo proceso taisykles reikalaujama iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Antstolių įstatymo 3 straipsnis), kurio pašalinimas yra viešojo intereso sudėtinė dalis, garantuojanti skolininko teisių teismų sprendimų vykdymo procese veiksmingą gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009).Išieškojimą iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje (sąskaitose), arba disponavimo tokioje sąskaitoje (sąskaitose) laikomomis piniginėmis lėšomis apribojimą antstolis ir kitos institucijos ar pareigūnai, turintys teisę areštuoti ar duoti nurodymus priverstinai nurašyti skolininko pinigines lėšas arba nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą iš skolininko sąskaitos (sąskaitų), vykdo elektroninių ryšių priemonėmis per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą šio Kodekso, Vyriausybės, Sprendimų vykdymo instrukcijoje ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka (CPK 689 straipsnio 1 dalis). Kaip nustatyta iš byloje esančių įrodymų, antstolis 2014 m. sausio 6 d. priėmė patvarkymą, kuriuo nutarta areštuoti 237,07 EUR (942,86 Lt) sumą, esančią skolininko A. Š. banko sąskaitoje AB „Swedbank“ banke, ir įpareigojo minėtas pinigines lėšas pervesti į antstolio Jono Petriko depozitinę sąskaitą. Minėto patvarkymo pagrindu antstolis Jonas Petrikas 2015 m. rugsėjo 12 d. nurodymą nurašyti 237,07 EUR pateikė per PLAIS. Taigi, nustatyta, kad antstolis, laikydamasis vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų, tinkamai atliko vykdymo veiksmus.Tačiau skundžiamu 2017 m. rugsėjo 6 d. patvarkymu antstolis dėl informacijos pateikimo Nr. S17-31166 kreipėsi į AB „Swedbank“ banką, prašydamas pateikti informaciją, ar A. Š., mirusio (duomenys neskelbtini), vardu yra atidaryta banko sąskaita (-os), nurodant sąskaitos (-ų) numerį (-ius), sąskaitos (-ų) likutį bei sąskaitai (-oms) taikomus apribojimus. Jeigu yra piniginių lėšų, prašo jas pervesti į antstolio Jono Petriko depozitinę banko sąskaitą.Pirmiausia pažymėtina, kad, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, skundžiamo patvarkymo priėmimo metu antstoliui neabejotinai buvo žinoma apie tai, kad skolininkas yra miręs, kadangi pačiame patvarkyme antstolis nurodė skolininko mirties datą.CPK 625 straipsnio 2 dalis detalizuoja momentą, kada vykdomoji byla turi būti stabdoma – patvarkymas dėl vykdomosios bylos sustabdymo turi būti priimamas nedelsiant po to, kai paaiškėja aplinkybės, dėl kurių vykdomoji byla sustabdoma. Vykdomoji byla sustabdoma, kol po skolininko (išieškotojo) mirties ar juridinio asmens reorganizavimo (likvidavimo) atsiras jo teisių perėmėjas, neveiksniam tam tikroje srityje asmeniui bus paskirtas globėjas arba išnyks kitos aplinkybės, dėl kurių vykdomoji byla buvo sustabdyta. Vadovaujantis CPK 628 straipsnio 3 dalimi, sustabdęs vykdomąją bylą CPK 626 ir 627 straipsniuose numatytais pagrindais, antstolis gali imtis tik priemonių skolininko turtui surasti bei areštuoti. Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui, darytina išvada, kad antstolis ne tik nesustabdė vykdomosios bylos, bet ir jo veiksmai galėjo apsiriboti tik skolininko turto suradimu bei areštavimu.Kaip nurodyta CPK 585 straipsnio 1 dalyje, antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą. Iš skundžiamo patvarkymo matyti, jog antstolis, be reikalavimo pervesti pinigines lėšas, taip pat prašė pareiškėjo pateikti informaciją apie skolininko vardu atidarytas sąskaitas, nurodant sąskaitos numerį, sąskaitos likutį bei sąskaitai taikomus apribojimus. Tokią informaciją apie skolininko turtą antstolis turi teisę gauti ir tokie reikalavimai yra privalomi bei turi būti vykdomi nustatytu terminu ir šiuo konkrečiu atveju ši skundžiamo patvarkymo dalis neprieštarauja vykdymo procesą reglamentuojančioms teisės normoms, nes antstolis atlieka turto suradimo veiksmus. Todėl apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su apeliantu, jog minėta patvarkymo dalis yra informacinio pobūdžio ir nesukelia jokių teisinių pasekmių. Tačiau sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad kita skundžiamo patvarkymo dalis, kuria pareiškėjas buvo įpareigotas, esant banko sąskaitoje piniginių lėšų, jas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą, prieštarauja CPK 689 straipsnio nuostatoms, kadangi, kaip jau nurodyta anksčiau, CPK 689 straipsnis reglamentuoja, jog antstolis, vykdydamas išieškojimą, elektroninių ryšių priemonėmis per PLAIS pateikia atitinkamai įstaigai nurodymą priverstinai nurašyti skolininko pinigines lėšas skolai ir vykdymo išlaidoms padengti. CPK 689 straipsnis neišskiria atvejų, kuriais egzistuotų pagrindas nukrypti nuo taisyklės, nurodančios, kad išieškojimas iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigos sąskaitoje (sąskaitose), vykdomas per PLAIS. Tokios išlygos nėra nustatytos ir Sprendimų vykdymo instrukcijoje, PLAIS nuostatuose, kituose teisės aktuose, kurie įgyvendina pirmiau nurodytas proceso įstatymo normas. <...> Išieškojimo veiksmų vykdymas ne per PLAIS neatitiktų tikslų, kuriems įgyvendinti buvo įtvirtintas teisinis reguliavimas, nustatytas CPK 689 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486-690/2017). Nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi 2017 m. gruodžio 29 d. nutartyje pateiktais išaiškinimais civilinėse bylose Nr. 3K-3-486-690/2017, Nr. 3K-3-487-695/2017, Nr. 3K-3-488-969/2017, Nr. 3K-3-489-690/2017 ir Nr. 3K-3-490-690/2017, nes, apelianto teigimu, minėtoje nutartyje nagrinėtos aplinkybės nebuvo identiškos šioje byloje susiklosčiusioms aplinkybėms, kadangi buvo sprendžiama situacija, kai antstolis, nesant galimybės pateikti nurodymus per PLAIS, AB „Swedbank“ bankui paštu siuntė nurodymus priverstinai nurašyti 1/2 dalį piniginių lėšų, esančių skolininkų sutuoktinių sąskaitose ir skolininkams priklausančių bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Nors faktinės aplinkybės minėtose bylose nėra identiškos šioje byloje nagrinėjamoms aplinkybėms, tačiau minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje išaiškinti PLAIS įdiegimo tikslai, uždaviniai ir pagrindinės funkcijos, principai, todėl sutiktina su pareiškėjo atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytu argumentu, jog minėti išaiškinimai aktualūs ir šiai bylai. Esant visų nurodytų aplinkybių visumai, darytina išvada, jog skundžiamas antstolio patvarkymas iš dalies pažeidė vykdymo proceso normas, todėl yra pagrindas apelianto atskirąjį skundą tenkinti iš dalies. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš dalies neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, kurią atskirajame skunde nurodytais motyvais yra pagrindas pakeisti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas
nutaria:
pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. sausio 22 d. nutartį ir rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
Panaikinti antstolio Jono Petriko 2017 m. rugsėjo 6 d. patvarkymo Nr. S17-31166 dalį, kuria pareiškėjas akcinė bendrovė „Swedbank“ bankas įpareigotas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą pinigines lėšas iš skolininkui A. Š. priklausančios banko sąskaitos.
Kitą antstolio Jono Petriko 2017 m. rugsėjo 6 d. patvarkymo Nr. S17-31166 dalį palikti nepakeistą.
Grąžinti vykdomąją bylą Nr. 0172/13/01798 antstoliui Jonui Petrikui.