Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Procesinių sprendimų kategorija 2.3.2.4.3; 2.3.4.4.2; 2.3.5.2.1; 3.2.6.1; 3.2.6.5

2022 m. balandžio 25 d.

viešame teismo posėdyje nuotolinio vaizdo konferencijos būdu žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. S. patikslintą ieškinį atsakovui P. S. dėl santuokos nutraukimo ir kitų susijusių klausimų išsprendimo, tretieji asmenys UAB „Sotero LT“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, institucija teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė V. S. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui P. S. (toliau – ir atsakovas), kurį 2021 m. rugpjūčio 24 d. patikslino, teismo prašydama: 1) nutraukti šalių santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) po santuokos nutraukimo ieškovei palikti pavardę (duomenys neskelbtini), o atsakovui – (duomenys neskelbtini); 3) nustatyti nepilnametės dukters O. S. gyvenamąją vietą su ieškove; 4) priteisti šalių nepilnametei dukrai O. S. iš atsakovo P. S. išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis 250 Eur dydžio išmokomis iki dukra sulauks pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; 5) paskirti ieškovę V. S. dukters išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; 6) pripažinti, kad po santuokos nutraukimo prievoles kreditoriams UAB „Sotero LT“ ir Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos vykdys P. S.; 7) priteisti ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė ieškinį grindė šiomis aplinkybėmis ir argumentais: ieškovė V. S. ir atsakovas P. S. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) šalims gimė dukra O. S. (Duomenys neskelbtini), dar negimus vaikui, atsakovas paliko šeimą. Gimus dukrai atsakovas šeima nepasirūpino, vaikui išlaikymo neteikė ir iki šiol neteikia. Tarp sutuoktinių, kaip šeimos, artimas ryšys taip ir nesusiformavo, sutuoktiniai nutolo vienas nuo kito. Ieškovės manymu, santuoka nutrūko dėl atsakovo kaltės, tačiau ieškovė teigė, kad neįrodinės atsakovo kaltės ir prašo santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovas paliko šeimą dar prieš gimstant dukrai, taigi, šalių dukra faktiškai visuomet gyveno tik su motina, todėl vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove. Atsakovas su vaiku nebendrauja, iki šiol nerodė jokio susidomėjimo vaiku, todėl ieškovė neprašo nustatyti konkrečios tėvo ir dukters bendravimo tvarkos. Dukters poreikiams per mėnesį reikalinga 570 Eur suma, kurią sudaro išlaidos maistui, drabužiams, avalynei, sveikatos priežiūrai, higienos prekėms, komunaliniams mokesčiams, ugdymui, laisvalaikiui, buities prekėms, ir kt. Atsakovas niekada neteikė dukrai išlaikymo. Sutuoktinių turtinė padėtis žymiai nesiskiria, šalys neturi nekilnojamojo turto, transporto priemonių. Šiuo metu ieškovė yra prastovose, jos pajamos sudaro apie 450 Eur, atsakovo pajamos ieškovei nėra žinomos. Atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį ir dukters poreikius, iš atsakovo priteistinas 250 Eur išlaikymas dukrai. Sutuoktiniai bendrosios jungtinės nuosavybės teise bendro nekilnojamojo turto ar registruoto kilnojamojo turto neturi, o asmeninius daiktus sutuoktiniai yra pasidaliję bendru sutarimu. Ieškovė įsipareigojimų kreditoriams neturi, atsakovas turi finansinių įsipareigojimų UAB „Sotero LT“, t. y., 3408,45 Eur suma yra išieškoma vykdomojoje byloje Nr. 0457/19/01446; 2494,90 Eur suma yra išieškoma vykdomojoje byloje Nr. 0157/19/01445, taip pat – Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos: 16 Eur suma yra išieškoma vykdomojoje byloje Nr. 0173/20/00809; 60 Eur suma yra išieškoma vykdomojoje byloje Nr. 0173/20/00630; 195 Eur suma yra išieškoma vykdomojoje byloje Nr. 0173/20/00415; 119 Eur suma yra išieškoma vykdomojoje byloje Nr. 0173/20/00355; 35 Eur suma yra išieškoma vykdomojoje byloje Nr. 0173/18/01410; 90 Eur suma yra išieškoma vykdomojoje byloje Nr. 0173/16/00650. Ieškovė prašo visus nurodytus finansinius įsipareigojimus pripažinti asmeninėmis atsakovo prievolėmis. Ieškovė nereikalauja išlaikymo iš atsakovo. Po santuokos nutraukimo prašo palikti jai santuokinę pavardę (CBP-19436, DOK-157697).

Atsakovui P. S. procesiniai dokumentai (ieškovės ieškinys su priedais bei teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo) buvo siųsti ieškinyje nurodytu adresu – (duomenys neskelbtini), tačiau įteikti nebuvo ir grąžinti teismui (el. bylos priedas, b. l. 6). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutartimi buvo paskelbta atsakovo P. S. paieška, kuri 2021 m. sausio 13 d. nutraukta negavus duomenų apie atsakovo gyvenamąją vietą. Atsakovui P. S. procesiniai dokumentai bei šaukimas į teismo posėdį įteikti 2022 m. sausio 20 d. viešo paskelbimo būdu. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį/patikslintą ieškinį byloje nepateikė, į bylos nagrinėjimą neatvyko, todėl civilinė byla išnagrinėta jam nedalyvaujant.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2021 m. spalio 1 d. pateikė išvadą, kurioje nurodė, jog nepilnametė O. S., gim. (duomenys neskelbtini), kartu su motina V. S. bei seneliais O. ir N. Š. gyvena keturių kambarių su visais patogumais bute (duomenys neskelbtini). Butas priklauso ieškovės tėvams, yra švarus, tvarkingas, erdvus. Mergaitė dalinasi kambariu su mama, jame yra reikiami baldai bei daiktai, mažametei sudarytos tinkamos sąlygos augti, vystytis, ugdytis. O. lanko Vilniaus vaikų lopšelį-darželį (duomenys neskelbtini), didelių sveikatos nusiskundimų neturi. V. S. dirba (duomenys neskelbtini) vadybininke, jos darbo pajamos 460 Eur per mėnesį, taip pat gauna 70 Eur per mėnesį išmoką vaikui. Pasak ieškovės, su atsakovu atskirai gyvena apie tris metus, jis neteikia jokio išlaikymo vaikui, su O. S. nebendrauja, paskutinį kartą matė dukrą jai gimus, ji viena rūpinasi vaiku, jį išlaiko, auklėja ir ugdo. Ieškovės teigimu, ji su P. S. nepalaiko jokių ryšių, pažymėjo, kad gyvenant kartu atsakovas vartojo kokainą, todėl ji juo nepasitiki, nenorėtų, kad dukra liktų su juo viena. Tarnybos specialistams nepavyko ištirti atsakovo P. S. šeimos aplinkos sąlygų bei pabendrauti su juo. Tarnyba neprieštarauja, kad nepilnametės O. S. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina V. S., o iš tėvo P. S. būtų priteistas išlaikymas, įvertinus vaiko poreikius bei proporcingai tėvų turtinei padėčiai (DOK-181693). Į paskirtą parengiamąjį/teismo posėdį Tarnybos asmens atstovai neatvyko, prašė bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant (DOK-57984), todėl byla išnagrinėta Tarnybos atstovams nedalyvaujant.

Teismo posėdžio metu ieškovė pareikštą ieškinį palaikė jame išdėstytais argumentais ir motyvais bei patikslino savo poziciją dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir siūlomos bendravimo tvarkos nustatymo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl santuokos nutraukimo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60–3.61 straipsniai numato, kad bylą nagrinėjant ginčo teisena santuoka gali būti nutraukiama dėl vieno sutuoktinio kaltės, taip pat dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, jog įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinių pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Siekiant proporcingai paskirstyti procesinę šalies įrodinėjimo pareigą dėl santuokos nutraukimo priežasčių, CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos prezumpcijos, kurioms esant laikoma, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės. Nors pagal 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyviais aplinkybes (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016; Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1048-619/2017; kt.).

Vadovaujantis į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovė V. S. (pavardė iki santuokos –duomenys neskelbtini) ir atsakovas P. S. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje (toliau – ir Vilniaus miesto CMS), įrašo Nr.(duomenys neskelbtini) (el. bylos priedas, b. l. 3). Ieškovė ir atsakovas turi nepilnametę dukrą O. S., gim. (duomenys neskelbtini)(Vilniaus CMS (duomenys neskelbtini). gimimo liudijimas, Nr. (duomenys neskelbtini).

Iš ieškovės ieškinyje nurodytų aplinkybių, ieškovės paaiškinimų, duotų bylos nagrinėjimo teisme metu, matyti, kad šalių santuoka yra faktiškai išrišusi – ieškovė nurodė, kad šalys jau daugiau nei trejus metus negyvena kartu, nebendrauja, nesusitinka. Atsakovas siekio taikytis neišreiškė. Teismas daro išvadą, kad bendras ieškovės ir atsakovo gyvenimas faktiškai pasibaigęs, santuoka iširusi, todėl nėra tikslinga skirti terminą susitaikymui.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, taip pat tai, jog šalys nesiekė išsaugoti šeimos (ieškovės teigimu, po santuokos sudarymo praėjus mėnesiui, šalys pradėjo gyventi atskirai), nedėjo pastangų tarpusavio santykiams išsaugoti, palaikyti, derinti tarpusavio interesus, teismas konstatuoja, kad abi šalys pažeidė abipuses sutuoktinių pareigas, neišsaugojo šiltų santykių, pagarbos vienas kitam ir lojalumo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, teismas gali pripažinti, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad abi šalys pažeidė sutuoktinių pareigas, šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo.

CK 3.69 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę.

Ieškovė prašo po santuokos nutraukimo palikti jai santuokos metu turėtą pavardę – (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į aplinkybę, kad atsakovas dėl tokio reikalavimo prieštaravimų nepareiškė, teismas sprendžia palikti ieškovei santuokinę pavardę (duomenys neskelbtini), o atsakovui – pavardę (duomenys neskelbtini).

Dėl tarpusavio išlaikymo.

Reikalavimo dėl išlaikymo ieškovė nereiškė. Esant tokioms aplinkybėms, išlaikymas nei vienai iš šalių nepriteisiamas.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Civilinio kodekso 3.169 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų sutarimu. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. Vaiko gyvenamoji vieta nustatoma atsižvelgiant ne į tėvų, kurie pagal įstatymą yra lygūs, bet į vaiko interesus, lemiamą reikšmę turi tėvų asmeniniai bruožai, santykiai su vaiku, požiūris į vaiką, moralinė charakteristika, vaiko auklėjimo prioritetai.

Byloje nesant tarp šalių ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos, teismas išsamiau nevertina ir nepasisako dėl tėvo ir motinos asmeninių bruožų, gebėjimo rūpintis vaiku, kitų reikšmingų aplinkybių sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą. Teismui neturint duomenų, kad motina netinkamai naudotųsi motinos valdžia, netinkamai vykdytų savo pareigą rūpintis vaiku, kartu įvertinus aplinkybę, jog atsakovas dukterimi visiškai nesirūpina, su ja nebendrauja, neteikia jai išlaikymo, atsižvelgiant į Tarnybos išvadą, O. S. gyvenamoji vieta nustatytina kartu su ieškove V. S. (CK 3.174 straipsnis).

Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo

CK 3.175 straipsnis numato, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Ieškovė ieškinyje nurodė, jog ji neprieštarauja tėvo ir dukters bendravimui, iki šiol nėra kilę nesutarimų dėl bendravimo, nes atsakovas nerodo jokio susidomėjimo vaiku, dukrą matė tik jai gimus, ieškovė viena rūpinasi vaiku, jį išlaiko, auklėja, ugdo. Ieškovė neprašo nustatyti konkrečios bendravimo tvarkos.

Teismo posėdžio metu ieškovė savo poziciją dėl bendravimo tvarkos patikslino, nurodydama, jog prašo nustatyti, kad atsakovas bendrautų su dukra jai dalyvaujant ir apie planuojamą bendravimą informuotų bent prieš savaitę laiko, tam kad ieškovė galėtų paruošti nepilnametę dukra bendravimui su tėvu.

Atsižvelgiant į ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, teismo posėdžio metu teiktus paaiškinimus, tai, jog atsakovas visai nebendrauja su vaiku, vaiko aplankyti buvo atvykęs tik du kartus: vieną kartą po gimdymo ir dar kartą – į ieškovės tėvų namus, kuomet vaikui buvo apie 2 mėnesius, daugiau ieškovė atsakovo nematė, įvertinus tai, jog nepilnametė nuo gimimo gyvena kartu su ieškove, vaikas dėl jauno amžiaus tėvo neprisimena, su juo nebendrauja, nesant atsakovo pareikštų konkrečių reikalavimų dėl bendravimo su vaiku nustatymo, teismas ieškovės prašymą dėl siūlomos nustatyti bendravimo tvarkos tenkina ir nustato, jog atsakovas bendrauja su dukra su ieškove sutartu laiku ir tvarka, apie planuojamą bendravimą įspėjęs ieškovę prie 7 (septynias) dienas, tėvo ir dukters bendravime dalyvaujant vaiko motinai.

Kartu pabrėžtina, jog santykiai dėl bendravimo su vaiku ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo.

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Nustačius nepilnametės dukters gyvenamąją vietą su ieškove, iš atsakovo priteistinas išlaikymas vaikui. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, CK 3.192 straipsnis numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas.

Nepilnamečiui vaikui gyvenant su vienu iš tėvų, kito tėvo (motinos) pareiga išlaikyti nepilnametį vaiką nepasibaigia. Įstatyme įtvirtinta galimybė tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), tačiau geranoriškai to padaryti nepavykus išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194 straipsnio 2 dalis, 3.196 straipsnis).

Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas suteikia teisę šalims laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, įskaitant ir teisę pasirinkti poziciją gintis ar sutikti su pareikštais reikalavimais (CPK 12 straipsnis, 13 straipsnis). Dėl to teismas nagrinėja pareikštą reikalavimą, vadovaudamasis byloje surinktais įrodymais.

Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Tai yra nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių, taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiui vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016). Nurodyti kriterijai taikomi vadovaujantis CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu.

Vaiko išlaikymui priteistiną sumą teismas nustato įvertinęs konkretaus vaiko poreikius, tėvų turtines galimybes, tačiau ši teismo pareiga negali būti tapatinama su pareiga teismo procesiniame sprendime detaliai įvardyti, kokia pinigų suma turi būti skiriama konkretaus vaiko poreikio tenkinimui (2017 m. lapkričio 28 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėj byloje Nr. e2A- 1587-619/2017). Vertindamas prašomas priteisti sumas vaikų išlaikymui teismas tai daro atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis), vadovaudamasis į bylą pateiktais įrodymais, šalių paaiškinimais, visuotinai žinomomis prekių ir paslaugų kainomis, atsižvelgdamas į tai, ar nurodyti poreikiai yra realūs, ar nurodytos protingumo kriterijus atitinkančios jiems tenkinti skirtinos sumos.

Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, atsižvelgtina į vaiko poreikius. Teismo vertinimu, visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šiems poreikiams tenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio.

Bylos duomenimis, šalių nepilnametė dukra O. S. yra gimusi (duomenys neskelbtini) Mergaitei šiuo metu yra (duomenys neskelbtini).

Ieškovė pateikė teismui nepilnamečio vaiko poreikių paskaičiavimus, kuriuose nurodė, jog dukters poreikių patenkinimui per mėnesį vidutiniškai reikalinga apie 570 Eur suma per mėnesį. Vaiko poreikius detalizavo nurodydama, kad mėnesinės išlaidos: maistui – 160 Eur, aprangai ir avalynei – 50 Eur, sveikatos priežiūrai – 15 Eur, higienos priemonėms – 65 Eur, komunaliniai mokesčiai (dukters dalis) – 60 Eur, mobilusis ir interneto ryšiui, televizijai – 10 Eur, transportui – 80 Eur, atostogoms – 40 Eur, gimtadienio šventei, kitų vaikų gimtadieniams – 40 Eur, kita – 50 Eur.

Teismo posėdžio metu ieškovė savo poziciją dėl nepilnametės dukters poreikių bei priteistino išlaikymo dydžio patikslino, nurodydama, jog dukters maitinimui namuose yra skiriama apie 100 Eur per mėnesį, taip pat papildomai kainuoja vaiko maitinimas darželyje; drabužiams ir avalynei įsigyti per mėnesį reikalinga apie 50 Eur; sveikatos priežiūrai (pasak ieškovės, dukra dažnai serga, reikalinga pirkti įvairius nosies lašus, burnos mikstūras ir pan.) – apie 20 Eur; higienos priemonėms (sauskelnėms, įvairiems kremams, dušo želė, šampūnui, vazelinui) – apie 25 Eur. Ieškovė teismui nurodė, jog kartu su dukra gyvena tėvams nuosavybės teise priklausančiame būste, todėl išlaidų būsto nuomai nepatiria. Komunalinius mokesčius apmoka ieškovės tėvas, ji šių mokesčių (ar jų dalies) tėvams nekompensuoja, tik bendrai namams perka įvairius daiktus. Ieškovė mobilaus ryšio paslaugoms apmokėti per mėnesį skiria apie 10 Eur, tačiau dukra šiomis paslaugomis nesinaudoja. Už namuose esančią televiziją bei interneto paslaugas apmoka ieškovės tėvai. Dukra naudojasi tik internetu. Ieškovė nurodė, jog dukra lanko valstybinį darželį, už kurį moka apie 43 Eur per mėnesį. Ugdymo įstaigos pilną mėnesį mergaitė dar nėra lankiusi, paprastai lanko apie 2,5 savaitės, likusį laiką serga. Kadangi dukters darželis yra prie namų, vaikui transporto išlaidos nėra patiriamos, tik pačiai ieškovei, siekiant nuvykti į darbą. Dukters gimtadienio šventei patiriamos išlaidos sudaro apie 40 Eur per metus. Panaši išlaidų suma (40 Eur) per pusmetį yra skiriama dukrai dalyvaujant kitų vaikų gimtadieniuose. Ieškovė paaiškino, jog kitoms išlaidoms, sudarančioms apie 50 Eur per mėnesį, ji priskiria išlaidas, patiriamas su dukra lankantis kavinėse, picerijose, žaidimų kambariuose. Taip pat apie 60 Eur per mėnesį yra skiriama dukters ugdymo priemonėms, įvairioms knygutėms, žaislams įsigyti. Pasak ieškovės, atostogoms kol kas didelių išlaidų nebuvo patirta, tačiau ieškovė planuoja kelių dienų atostogas į užsienį, kurių kaina vaikui, įvertinus lėktuvo bilietų bei viešbučių kainas, sudarytų apie 200 Eur. Kadangi atostogų kelionės ieškovės planuojamos du kartus per metus, išlaidos dukters atostogoms sudarytų apie 400 Eur per metus.

Tiek pateiktoje suminėje vaiko poreikių lentelėje, tiek ir apklausta teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, jog dukters maitinimui namuose per mėnesį yra skiriama apie 100-160 Eur. Atsižvelgiant į šalių nepilnametės dukters amžių, aplinkybę, jog darbo dienomis ji lanko ugdymo įstaigą, kurioje yra teikiama ir maitinimo paslauga, įvertinus visuotinai žinomas, maisto prekių ir produktų kainas, teismas ieškovės nurodomas išlaidas šalių nepilnametės dukters maitinimui namuose, sudarančias apie 100 Eur per mėnesį, pripažįsta protingomis ir pagrįstomis.

Ieškovė teismui nurodė, jog dukters drabužiams ir avalynei per mėnesį yra reikalinga skirti vidutiniškai apie 50 Eur. Spręsdamas dėl išlaidų drabužiams, avalynei pagrįstumo teismas pažymi, jog tikėtina, kad 3 metų mergaitės aprangos bei avalynės poreikiui patenkinti per mėnesį yra reikalinga apie 50 Eur suma. Nors tokia suma nėra reikalinga kiekvieną mėnesį, tačiau atsižvelgiant į tai, kad tokio amžiaus vaikas nuolat ir sparčiai auga ir kiekvieną sezoną yra reikalinga jį aprūpinti tinkamais sezoniniais drabužiais ir avalyne, tikėtina, jog vidutinės mėnesio išlaidos aprangai ir avalynei per mėnesį sudaro apie 50 Eur.

Ieškovė nurodė, jog dukters higienos priemonėms per mėnesį yra reikalinga skirti apie 25 Eur ir paaiškinimo, jog į šią sumą įeina išlaidos sauskelnėms, įvairiems kremams, dušo želė, šampūnui, vazelinui ir pan. taip pat apie 20 Eur yra reikalinga skirti vaiko sveikatos priežiūrai. Spręsdamas dėl šių išlaidų dydžio bei pagrįstumo, teismas, atsižvelgdamas į visuotinai žinomas prekių ir paslaugų kainas, teismas šias ieškovės nurodomas išlaidas pripažįsta protingomis ir pagrįstomis.

Bylos duomenimis, O. S. lanko valstybinę ugdymo įstaigą – Vilniaus mieste esantį darželį. Vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos patvirtintu Mokesčio už vaiko išlaikymą Vilniaus miesto savivaldybės mokyklose, įgyvendinančiose ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, nustatymo tvarkos aprašu, už vaiko išlaikymą įstaigoje tėvai moka Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nustatyto dydžio mokestį, kurį sudaro; 1) vaiko dienos maitinimo normos mokestis, sudarantis 2,50 Eur dienai; ir 2) mokestis ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaiko ugdymo reikmėms tenkinti ir darbuotojų darbo apmokėjimui, sudarantis 1 Eur dienai. Tokiu atveju, nesant taikomų lengvatų, mokestis už darželį Vilniaus mieste vidutiniškai sudaro apie 77 Eur per mėnesį (2,50 Eur x 22 d. + 1 Eur x 22 d. = 77 Eur), todėl ši suma įtrauktina į šalių nepilnametės dukters poreikius.

Ieškovė teismui nurodė, jog dukters ugdymo ir lavinimo priemonėms skiria vidutiniškai apie 60 Eur per mėnesį, dar apie 50 Eur per mėnesį skiria kitoms išlaidoms (apsilankymai kavinėse, vaikų pramogų erdvėse ir pan.), apie 40 Eur per metus skiria dukters gimtadienio šventei, dar apie 80 Eur per metus dukters apsilankymams kitų vaikų gimtadieniuose, taip pat dalis išlaidų yra planuojama skirti dukters vasaros atostogoms. Spręsdamas dėl išlaidų būtinumo bei jų dydžio, teismas pažymi, jog šios išlaidos nepripažintinos būtinomis ir turėtų būti dengiamos, atsižvelgiant į tėvų finansines galimybes. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu, turi būti skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

Remiantis byloje surinktais įrodymais, ieškovės paaiškinimais, aukščiau nurodytomis aplinkybėmis, nustatytomis vertinant vaiko poreikius, vadovaujantis civiliniame procese galiojančiu rungimosi principu, taip pat atsižvelgiant į tai, kad vaiko išlaikymui skiriamos sumos turi būti adekvačios, skaičiuojamos atsižvelgiant į abiejų šalių finansines galimybes, teismas daro išvadą, kad šalių nepilnametės dukters O. S. poreikiams tiek kasdieniams, tiek papildomiems (laisvalaikio, ugdymosi ir pan.) patenkinti reikalingas apie 400 Eur išlaikymas per mėnesį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymu, kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų arba vyresniam kaip 18 metų asmeniui, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 21 metai, skiriama ir mokama 1,54 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį, nuo 2022 m. sausio mėnesio sudaranti 73,50 Eur.

Teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis paprastai mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą ir Valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (2020 m. balandžio 16 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas). Vis dėlto kasacinio teismo praktikoje (2020 m. gruodžio 2 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020) atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma. Atsižvelgiant į aplinkybę, jog atsakovas nuo pat šalių nepilnametės dukters O. S. gimimo visiškai nedalyvauja vaiko gyvenime, su dukra nebendrauja, mergaite rūpinasi išimtinai ieškovė, padedama savo artimųjų, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju iš tėvų priteistinas išlaikymas neturėtų būti mažinamas išmokų, teikiamų pagal Išmokų vaikams įstatymą suma. Kartu pažymėtina, jog motinai (tėvui), su kuriuo lieka gyventi vaikas, ir taip tenka didesnė vaiko priežiūros ir išlaikymo našta, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010), todėl kartu su vaiku negyvenantis tėvas (motina) turi daugiau prisidėti prie vaiko išlaikymo materialiai.

Tėvų pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus yra lygios, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia kokias galimybes teikti išlaikymą turi kiekviena šalis ir proporcingai paskirsto teiktino išlaikymo pareigas (CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalys). Nustatydamas šalių turtinę padėtį, teismas turi vertinti jų gaunamas pajamas, turimą turtą, turimų išlaikytinių skaičių, sveikatos būklę ir kitas reikšmingas aplinkybes.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y., visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). CK 3.192 straipsnio 1 dalyje pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus numatyta tėvams, o ne kitiems asmenims, todėl ji negali būti perkelta nei tėvui, su kuriuo lieka gyventi vaikas, nei kitiems asmenims. Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

Bylos duomenimis, ieškovė kitų išlaikytinių neturi. Ieškovė yra sveika, darbingo amžiaus. Vadovaujantis Socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis bei teismo posėdžio metu duotais ieškovės paaiškinimais, V. S. dirba biuro vadybininke (duomenys neskelbtini), kur jai priskaičiuotas darbo užmokestis (neatskaičius mokesčių) per mėnesį sudarė: 2021 m. lapkričio mėnesį -790 Eur, 2021 m. gruodžio mėnesį - 1220,91 Eur, 2022 m. sausio mėnesį -1580 Eur. Duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas byloje nėra. Pasak ieškovės, gyvenant kartu, atsakovas sveikatos problemų ar kitų išlaikytinių neturėjo.

Vadovaujantis viešųjų registrų duomenimis, abi šalys nekilnojamojo turto, transporto priemonių, vertybinių popierių neturi, juridinių asmenų valdymo veikloje nedalyvauja. Ieškovė finansinių įsipareigojimų kreditoriams neturi. Vadovaujantis bylos duomenimis, atsakovas turi neįvykdytų finansinių įsipareigojimų kreditoriams UAB „Sotero LT“ ir Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės, susiję su atsakovo turimais finansiniais įsipareigojimais kreditoriams, nepaneigia jo, kaip vaiko tėvo, asmeninės turtinės pareigos teikti išlaikymą šalių nepilnametei dukrai. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad, esant galimybei taikyti tokį teisinį gynybos būdą, kuris užtikrins, jog bus apsaugoti vaiko interesai, jis turi būti taikomas, nors dėl to atsiradę teisiniai padariniai ir būtų nepalankūs kitiems asmenims, nagrinėjamu atveju – kitiems atsakovės kreditoriams.

Spręsdamas dėl išlaikymo šalių nepilnametei dukrai priteisimo bei vertindamas šalių turtinę padėtį bei kitas reikšmingas aplinkybes, teismas sutinka su ieškovės išdėstyta pozicija, jog abiejų šalių finansinė padėtis yra panaši, todėl abu tėvai lygiomis dalimis turėtų prisidėti prie šalių nepilnametės dukters išlaikymo.

Teismui nustačius, kad šalių nepilnametės dukters poreikių patenkinimui per mėnesį yra reikalinga apie 400 Eur suma, teismui O. S. gyvenamąją vietą po santuokos nutraukimo nustačius su ieškove (motina), V. S. reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo yra tenkintinas iš dalies, iš atsakovo priteisiant išlaikymą nepilnametei dukrai O. S., sudarantį po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2021 m. liepos 12 d. iki vaiko pilnametystės.

Teismo vertinimu, toks išlaikymo vaikui dydis, atsižvelgiant į šalių nepilnamečio vaiko amžių, jo poreikius ir jo poreikių patenkinimui reikalingą išlaidų dydį, šalių turtinę padėtį: tėvų gaunamas pajamas, turimą turtą, finansinius įsipareigojimus, šalių sveikatos būklę, kitų išlaikytinių buvimą bei išnaudotas galimybes dirbti ir užsidirbti, yra proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis, CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnio 1 dalis).

Priteista suma indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Nepilnamečiui vaikui išlaikyti skirtų lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skiriama ieškovė V. S. (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Ši teismo sprendimo dalis nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Pažymėtina, kad vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daug subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl, esant esminiam vaiko poreikių ir (ar) tėvų turtinės padėties pokyčiui, gali būti keičiamas ir išlaikymo vaikui dydis (CK 3.201 straipsnis).

Dėl turto padalinimo.

Teismas nutraukdamas santuoką turi padalinti visą sutuoktinių santuokos metu įgytą turtą (CPK 385 straipsnio 1 dalis). Ieškovė nurodė, kad šalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise turto neįgijo. Vadovaujantis VĮ „Registrų centro“ duomenimis, šalys neturi bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto. Vadovaujantis VĮ „Regitra“ duomenimis, šalių vardu registruotų transporto priemonių nėra, Juridinių asmenų registre neregistruota juridinių asmenų, kurių akcijos priklausytų šalims ar kurių veikloje dalyvautų šalys. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju nespręstinas klausimas dėl santuokoje įgyto turto padalijimo.

Dėl prievolių pobūdžio nustatymo.

Nutraukiant santuoką turi būti padalinamas tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Pagal CK 3.118 straipsnio 2 dalies nuostatas, sudarant turto balansą turi būti nustatomos bendros sutuoktinių skolos (prievolės) ir asmeninės sutuoktinių skolos (prievolės). Spręsdamas dėl prievolės kvalifikavimo teismas privalo nustatyti jos pobūdį vadovaudamasis CK 3.109 straipsniu. Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1-3 dalys).

Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Ieškovė prašė įsipareigojimus kreditoriams UAB „Sotero LT“ ir Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) pripažinti asmeninėmis atsakovo prievolėmis.

Vadovaujantis Antstolių informacinės sistemos registro 2021 m. liepos 12 d. duomenimis nustatyta, jog atsakovo P. S., kaip skolininko, atžvilgiu yra vykdomi išieškojimai VMI pagal paskirtas administracines baudas šiose vykdomosiose bylose:

1) 16 Eur įsiskolinimas iš skolininko P. S. išieškomas vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), išieškojimo pobūdis – administracinė bauda;

2) 60 Eur įsiskolinimas iš skolininko P. S. išieškomas vykdomojoje byloje (duomenys neskelbtini), išieškojimo pobūdis – administracinė bauda;

3) 195 Eur įsiskolinimas iš skolininko P. S. išieškomas vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), išieškojimo pobūdis – administracinė bauda;

4) 119 Eur įsiskolinimas iš skolininko P. S. išieškomas vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), išieškojimo pobūdis – administracinė bauda;

5) 35 Eur įsiskolinimas iš skolininko P. S. išieškomas vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), išieškojimo pobūdis – administracinė bauda;

6) 90 Eur įsiskolinimas iš skolininko P. S. išieškomas vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), išieškojimo pobūdis – administracinė bauda.

Atsižvelgiant į aplinkybę, jog asmeninėmis sutuoktinių prievolėmis pripažįstamos baudos, paskirtos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), po santuokos nutraukimo 1-6 punktuose nurodytos prievolės dėl administracinių baudų, paskirtų atsakovui, išieškojimo pripažįstamos asmeninėmis atsakovo P. S. prievolėmis.

Be to, vadovaujantis Antstolių informacinės sistemos registro duomenimis, iš atsakovo P. S. vykdomas išieškojimas kreditoriui UAB „Sotero LT“:

1) 3015,90 Eur įsiskolinimas iš skolininko P. S. išieškomas vykdomojoje byloje Nr.(duomenys neskelbtini) , išieškojimo pagrindas – 2019 m. gegužės 7 d. Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarės Dalijos Svirbutienės vykdomasis įrašas pagal vekselius/čekius;

2) 2208,06 Eur įsiskolinimas iš skolininko P. S. išieškomas vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), išieškojimo pagrindas – 2019 m. gegužės 7 d. Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarės Dalijos Svirbutienės vykdomasis įrašas pagal vekselius/čekius.

Ieškovė prašė prievoles UAB „Sotero LT“ pripažinti atsakovo asmeninėmis prievolėmis. Trečiasis asmuo UAB „Sotero LT“ pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog su ieškovės ieškinio reikalavimais nesutinka, kadangi prievolė pagal Nuomos sutartį yra solidari.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad tarp UAB „Sotero LT“ (nuomotojas) ir P. S. (nuomininkas) (duomenys neskelbtini) sudaryta Transporto priemonių nuomos neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų sutartis (duomenys neskelbtini), pagal kurią nuomininkui perduotas valdyti ir naudoti automobilis Volvo V50, 2007 metų (transporto vertė 4150 Eur).

Vertindamas prievolės pagal (domenys neskelbtini) sudarytą Nuomos sutartį pobūdį, teismas pažymi, jog Nuomos sutartis buvo sudaryta tik su atsakovu P. S., kuris pasirašė sutartį. Ieškovės paaiškinimais, atsakovas Nuomos sutartį sudarė jau šalims pradėjus gyventi skyrium, nebevedant bendro ūkio. Ieškovė apie sutarties sudarymą bei apie tai, jog atsakovui buvo perduotas automobilis veiklai vykdyti, nieko nežinojo, iš galimai vykdomos veiklos gaunamos pajamos nebuvo skirtos nei ieškovei, nei šeimos poreikiams tenkinti.

Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus bei ieškovės ieškinyje bei teismo posėdžio metu teiktus paaiškinimus, tai, jog šalys santuoką sudarė (duomenys neskelbtini), tačiau Nuomos sutarties sudarymo metu – 2018 m. spalio 16 d. jau negyveno kartu (ieškovės pateiktuose susirašinėjimuose 2018 m. rugsėjo 7 d. SMS žinutėmis teigiama, kad ieškovė yra išsikrausčiusi iš bendrų namų), tikėtina, jog Nuomos sutartis buvo sudaryta be ieškovės žinios, neturint ieškovės pritarimo, ir tik atsakovo asmeniniams poreikiams tenkinti. Nesant duomenų, kad atsakovas automobilį, priimtą valdyti (naudoti) pagal Nuomos sutartį, naudojo šeimos poreikiams tenkinti bei duomenų, kad atsakovas, galimai gautas pajamas iš pavežėjo paslaugų, naudojo šeimos poreikiams, taip pat atsižvelgus į aplinkybę, jog priverstiniai skolų išieškojimai buvo pradėti vykdomųjų įrašų pagal vekselius pagrindu, kas leidžia teismui spręsti, jog atsakovas, pasirašydamas vekselius, savo įsipareigojimą kreditoriui pripažino, daryta išvada, kad prievolės UAB „Sotero LT“ laikytinos asmeninėmis atsakovo prievolėmis. Byloje nenustatyta kitų pagrindų, kuriais remiantis prievolės trečiajam asmeniui UAB „Sotero LT“ turėtų būti pripažintos bendromis šalių prievolėmis. Nepateikta jokių duomenų, patvirtinančių ieškovės sutikimą dėl atsakovo priimtos prievolės ar, kad vėliau ieškovė butų pritarusi šiam sandoriui. Nesutiktina su trečiojo asmens teiginiu, kad Nuomos sutarties pagrindu valdomas automobilis buvo vienintelis, kuriuo buvo tenkinami šeimos interesai, kadangi Nuomos sutarties sudarymo metu šalys jau negyveno kartu, taigi iš automobilio galimai gaunamos lėšos (pajamos) nebuvo naudojamos šeimai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad iš CK 3.109 straipsnio nuostatų kylanti ir būtent kreditoriui tenkanti procesinė pareiga įrodyti bendrosios turtinės prievolės sąlygas atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (2012 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2012). Remiantis kasacinio teismo praktika, net sutuoktiniams gyvenant santuokoje, jų santuokoje įgytų prievolių solidarumas nėra preziumuojamas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010), todėl prievolės trečiajam asmeniui UAB „Sotero LT“ vykdomosiose bylose Nr.(duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini) (išieškojimą vykdo antstolis Arminas Naujokaitis), po santuokos nutraukimo pripažintinos asmeninėmis atsakovo P. S. prievolėmis. Teismas tenkina ieškinio reikalavimą ir atsakovo vardu įgytas prievoles po santuokos nutraukimo pripažįsta asmeninėmis atsakovo prievolėmis.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Pagal CPK 93 straipsnio nuostatas, baigus bylos nagrinėjimą iš esmės, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal Kodekso 96 straipsnyje nustatytas taisykles (CPK 99 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė, teikdama ieškinį teismui sumokėjo 75 Eur žyminį mokestį (2021 m. liepos 9 d. mokėjimo nurodymas per AB SEB banką). Byloje pateikti įrodymai, kad ieškovė yra sumokėjusi 1000,65 Eur už advokatės suteiktas teisines konsultacijas ir procesinių dokumentų rengimą (SEB banko sąskaitos: 2021 m. rugpjūčio 24 d. sumokėta 353,32 Eur; 2021 m. rugpjūčio 25 d. – 356,93 Eur; 2021 m. gruodžio 13 d. – 150 Eur; 2022 m. sausio 8 d. – 140,40 Eur).

Atsižvelgdamas į tai, jog prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pateiktas laiku, išlaidos buvo būtinos ir yra pagrįstos, neviršijančios Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose nurodytų maksimalių dydžių (CPK 98 straipsnio 2 dalis), jos priteistinos ieškovei iš atsakovo, proporcingai tenkintų ieškinio reikalavimų daliai.

Ieškovės ieškinio reikalavimai tenkinti iš dalies, t. y., 96 proc. ((reikalavimas dėl santuokos nutraukimo ir pavardžių tenkintas 100 proc. + reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo tenkintas 100 proc. + reikalavimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo tenkintas 100 proc. + reikalavimas dėl prievolių pobūdžio nustatymo ir tolesnio vykdymo tenkintas 100 proc. + reikalavimas dėl išlaikymo vaikui priteisimo tenkintas 80 proc.) / 5 =96 proc.). Atitinkamai teismas priteisia iš atsakovo ieškovei 1032,62 Eur (75 Eur +1000,65 Eur x 96 proc.).

Ieškovė įstatymu yra atleista nuo žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 7 dalimi, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktu, iš atsakovo valstybės naudai paskaičiuotina 54 Eur suma (200 Eur x 12 mėn.) x 3 proc. x 75 proc.) žyminio mokesčio.

Byloje patirta 30,46 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Ieškinį tenkinus 96 proc., jos tarp šalių paskirstytinos taip: atsakovo dalis – 29,24 Eur (30,46 x 0,96), ieškovės – 1,22 Eur. Atsižvelgiant į į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur), iš ieškovės valstybės naudai apskaičiuota suma nepriteistina. Viso iš atsakovo priteistina 83,24 Eur žyminio mokesčio ir išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (54 Eur + 29,24 Eur = 83,24 Eur).

Trečiasis asmuo UAB „Sotero LT“ pateikė prašymą priteisti iš ieškovės V. S. ir atsakovo P. S. lygiomis dalimi 435,60 Eur bylinėjimosi išlaidų. Trečiasis asmuo pateikė Advokatų profesinės bendrijos Averus (duomenys neskelbtini) sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) apie paskaičiuotas teisines paslaugas byloje. Atsižvelgiant į tai, jog trečiojo asmens reikalavimas dėl prievolės pripažinimo solidaria sutuoktinių prievole buvo netenkintas, UAB „Sotero LT“ patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Ieškovės V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovo P. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei V. S. (iki santuokos turėta pavardė – duomenys neskelbtini) palikti santuokinę pavardę (duomenys neskelbtini).

Nustatyti nepilnamečio vaiko O. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo P. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnametei O. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis 200 Eur (dviejų šimtų eurų) dydžio periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2021 m. liepos 12 d.) iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnamečiui vaikui O. S. išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti ieškovę V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Nustatyti atsakovo (tėvo) P. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendravimo su nepilnamete dukterimi O. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tvarką, nustatant, kad P. S. bendrauja su dukra O. S. su ieškove (motina) V. S. sutartu laiku ir tvarka, apie planuojamą bendravimą įspėjęs ieškovę V. S. prie 7 (septynias) dienas, tėvo ir dukters bendravime dalyvaujant vaiko motinai.

Po santuokos nutraukimo prievoles trečiajam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, kurių priverstinis išieškojimas vykdomas vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinti asmeninėmis atsakovo P. S. asmens kodas (duomenys neskelbtini), prievolėmis.

Po santuokos nutraukimo prievoles trečiajam asmeniui UAB „Sotero LT“, juridinio asmens kodas 303431973, t. y.,:

1) 3015,90 Eur įsiskolinimą iš skolininko P. S, išieškomą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), išieškojimo pagrindas – 2019 m. gegužės 7 d. Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarės Dalijos Svirbutienės vykdomasis įrašas pagal vekselius/čekius;

2) 2208,06 Eur įsiskolinimą iš skolininko P. S., išieškomą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), išieškojimo pagrindas – 2019 m. gegužės 7 d. Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarės Dalijos Svirbutienės vykdomasis įrašas pagal vekselius/čekius,

pripažinti asmeninėmis atsakovo P. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), prievolėmis.

Priteisti iš atsakovo P. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1032,62 Eur (vieną tūkstantį trisdešimt du eurus, 62 euro centus) ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo P. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 83,24 Eur (aštuoniasdešimt tris eurus, 24 euro centus) išlaidų. Išaiškinti, kad į valstybės pajamas priteistas bylinėjimosi išlaidas įsiteisėjus sprendimui nedelsiant privaloma sumokėti pavedimu į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas – 5662, paskirtis – Žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu) ir mokėjimo kvitą pateikti teismui (raštinei).

Sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai. Sprendimo apskundimas apeliacine tvarka nesustabdo šios dalies vykdymo.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išsiųsti įsiteisėjusio sprendimo kopiją Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriui, Vedybų sutarčių registrui.