- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-10-26
- Bylos Nr.
- e2A-970-460/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-51-3-01237-2022-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Maškevičienė
- Atsakovas
- viešosios įstaigos „Saldus projektas“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės viešosios įstaigos „Saldus projektas“ (apeliantė) apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2023 m. liepos 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai „Saldus projektas“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Augma“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Juris LT“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei viešajai įstaigai (toliau – ir VšĮ) „Saldus projektas“ dėl skolos priteisimo, juo ieškovė teismo prašė priteisti iš atsakovės 166,03 Eur skolos, 8 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad pradinė kreditorė UAB „Augma“ su atsakove VšĮ „Saldus projektas“ 2022 m. liepos 28 d. sudarė prekių pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią pardavė atsakovei prekes ir už jas išrašė PVM sąskaitas faktūras. Atsakovė pretenzijų dėl prekių kokybės ir / ar kitokių pretenzijų nereiškė, PVM sąskaitų faktūrų negrąžino, tačiau su pradine kreditore neatsiskaitė. Ieškovė UAB „Juris LT“ ir UAB „Augma“ 2022 m. spalio 12 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu ieškovė, naujoji kreditorė perėmė, o UAB „Augma“ perleido reikalavimo teisę į atsakovę VšĮ „Saldus projektas“. Ieškovė 2022 m. spalio 13 d. pradinės kreditorės ir atsakovės sudarytoje sutartyje nurodytu elektroninio pašto adresu išsiuntė atsakovei pranešimą apie reikalavimo perleidimą. Nors atsakovė žinojo apie reikalavimo perleidimą, tačiau su ieškove tinkamai neatsiskaitė, todėl liko skolinga 116,55 Eur skolos, 40 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis vėlavimo prevencijos įstatymą ir pagal sutarties 5.3 punktą apskaičiuotų 9,48 Eur delspinigių. Iš viso atsakovės skola ieškovei sudaro 166,03 Eur.
2. Atsakovė VšĮ „Saldus projektas“ su ieškiniu nesutiko, todėl prašė jį atmesti, priteisti atsakovei iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas, paskirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesu, atgręžti įvykdytą Alytaus apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 10 d. įsakymą. Atsakovė nurodė, kad UAB „Augma“ neturėjo teisės be atsakovės rašytinio sutikimo perleisti iš jų sudarytos sutarties kylančių reikalavimo teisių ieškovei, nes tai tiesiogiai draudė pirkimo–pardavimo sutarties 10.2 punktas. Kadangi atsakovė tokio sutikimo nedavė, UAB „Augma“ pažeidė jų sudarytą sutartį ir tai lemia jos sutartinę atsakomybę. Atsakovė taip pat nurodė, kad nei UAB „Augma“, nei ieškovė UAB „Juris LT“ jokiais būdais nepranešė atsakovei apie reikalavimo perleidimą ir kreditoriaus pasikeitimą. Atsakovė paaiškino, kad 2022 m. spalio 18 d. mokėjimo pavedimu 116,55 Eur skolos suma buvo sumokėta UAB „Augma“ ir tai yra laikoma tinkamu prievolės įvykdymu. Be to, skolos suderinimo akte UAB „Augma“ nurodė 2022 m. spalio 17 d. buvusį 116,55 Eur atsakovės skolos likutį, todėl tai patvirtina, kad reikalavimas ieškovei nebuvo perleistas. Kadangi atsakovė tinkamai atsiskaitė su pradine kreditore, ieškovės reikalavimai dėl skolos, delspinigių ir ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų yra nepagrįsti. Atsakovė nurodė, kad savo prievolę ji jau yra įvykdžiusi pradinei kreditorei UAB „Augma“, iš jos taip pat jau yra išieškota skola ieškovės naudai pagal Alytaus apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 10 d. įsakymą, todėl šioje byloje pareikštu ieškiniu ieškovė nepagrįstai reikalauja skolos priteisimo trečią kartą. Dėl to ieškovei turėtų būti paskirta maksimali bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir taikytas teismo įsakymo įvykdymo atgręžimas.
3. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Augma“ atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens vadovas paaiškino, kad atsakovei buvo parduotos prekės, tačiau atsakovė už jas tinkamai neatsiskaitė, todėl 2022 m. rugsėjo mėnesį atsakovei buvo siųsta pretenzija. Atsakovei į pretenziją nereaguojant, 2022 m. spalio 12 d. skola buvo perduota UAB „Juris LT“. Vėliau, t. y. 2022 m. spalio 18 d., įmonė iš VšĮ „Saldus projektas“ gavo mokėjimą, kuris automatiškai perduotas buhalterijai. Vėliau buvo gautas dar vienas mokėjimas, todėl buvo išsiųstas laiškas atsakovei su informacija, kad yra susidariusi permoka ir trečiasis asmuo nori ją grąžinti. Pažymėjo, kad trečiasis asmuo neturi jokio tikslo ką nors apgauti, ypač įvertinus ginčo sumos dydį. Nors sutartyje numatyta, kad UAB „Augma“ neturi teisės perleisti reikalavimo be atsakovės sutikimo, tačiau atsakovė pirmoji pažeidė sutartį, todėl trečiasis asmuo turėjo imtis veiksmų skolai atgauti ir siekdama sumažinti skolos administravimo kaštus, kreipėsi į UAB „Juris LT“.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
4. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2023 m. liepos 24 d. sprendimu ieškinys tenkintas. Teismas nusprendė priteisti ieškovei UAB „Juris LT“ iš atsakovės VšĮ „Saldus projektas“ 116,55 Eur skolos, 9,48 Eur delspinigių, 40 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų, 8 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos 166,03 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2022 m. lapkričio 10 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 422 Eur bylinėjimosi išlaidų. Sprendimo pagrindiniai motyvai:
4.1. Teismo vertinimu, esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovė apie reikalavimo perleidimą buvo tinkamai informuota 2022 m. spalio 13 d., todėl atsakovei ši aplinkybė 2022 m. spalio 18 d. jau buvo (turėjo būti) žinoma. Teismas spendė, kad prievolės įvykdymas pradinei kreditorei šiuo atveju nelaikytinas tinkamu prievolės įvykdymu ir nepaneigia ieškovės reikalavimų pagrįstumo.
4.2. Teismas nurodė, kad vien tai, kad trečiasis asmuo UAB „Augma“ reikalavimo teises perleido ieškovei galbūt pažeisdama su atsakove sudarytos sutarties sąlygas, savaime nereiškia, kad ši reikalavimo teisė, kaip nematerialus turtas, neperėjo ieškovei.
4.3. Nors atsakovė faktiškai yra pervedusi pinigus pradinei kreditorei ir trečiasis asmuo to neginčija, tačiau atsakovė turi teisę reikalauti šios sumos grąžinimo kaip trečiojo asmens be pagrindo gautų lėšų.
4.4. Teismas nurodė, jog piniginės lėšos, dėl kurių šioje byloje yra kilęs ginčas, iš atsakovės buvo išieškotos tik dėl susiklosčiusios procesinės situacijos, t. y. atsakovės pavėluotai pateiktų prieštaravimų dėl teismo įsakymo. Šiuo metu Alytaus apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 10 d. įsakymas, kurio pagrindu įvykdytas išieškojimas, yra panaikintas. Vien tai, kad išieškotos piniginės lėšos yra likusios ieškovės žinioje neleidžia teigti, jog ieškovė yra įgijusi teisę jomis disponuoti, o atsakovė yra įvykdžiusi savo prievolę ieškovei, nes šioje byloje yra kilęs ieškovės ir atsakovės ginčas dėl skolos, atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir atgręžti įvykdytą Alytaus apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 10 d. įsakymą.
4.5. Šioje byloje ieškovės reikalavimai buvo pripažinti pagrįstais ir patenkinti, byloje nenustatyta, kad ieškovė būtų sąmoningai veikusi prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, todėl teismas nusprendė, kad nėra pagrindo skirti jai baudą už piktnaudžiavimą procesu.
4.6. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės ieškinys tenkinamas visiškai, teismas sprendė, jog nėra pagrindo taikyti teismo sprendimo (Alytaus apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 10 d. įsakymo) įvykdymo atgręžimo, todėl šio atsakovės prašymo netenkino.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Apeliantė pateikė apeliacinį skundą, juo prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2023 m. liepos 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės UAB „Juris LT“ ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovės UAB „Juris LT“ 1.268,00 Eur (vieną tūkstantį du šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovei VšĮ „Saldus projektas“, patirtų pirmosios instancijos teisme; atgręžti įvykdytą Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teismo 2022 m. lapkričio 10 d. įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-8874-922/2022 ir priteisti iš ieškovės UAB „Juris LT“ 334,46 Eur (tris šimtus trisdešimt keturis eurus ir 46 ct) atsakovei VŠĮ „Saldus projektas“; priteisti iš ieškovės UAB „Juris LT“ bylinėjimosi išlaidas atsakovei VŠĮ „Saldus projektas“, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas motyvuojamas tokiais argumentais:
5.1. Pirmosios instancijos teismas padarydamas išvadą, jog byloje yra pateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė jau 2022 m. spalio 13 d. buvo tinkamai informuota apie tai, kad trečiasis asmuo UAB „Augma“ perleido savo reikalavimo teises ieškovei UAB „Juris LT“, neteisingai vertino nurodytus faktus pagrindžiančius bylos duomenis.
5.2. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį ir priteisdamas iš atsakovės pinigines sumas, kuriomis ieškovė jau disponuoja, nes buvo iš atsakovės išieškotos antstolio pagal teismo įsakymą ir jų nėra grąžinusi atsakovei arba antstoliui, be pagrindo patenkino ieškinį, nors pagal bylos aplinkybes, turėjo ieškovei išaiškinti pasirinkti kitus savo teisinių interesų gynybos būdus.
5.3. Pirmosios instancijos teismas, ieškovei priteisdamas 9,48 Eur delspinigių, kai ši delspinigių suma antstolio jau buvo išieškota vykdant teismo įsakymą ir iki teismo sprendimo priėmimo nėra ieškovės grąžinta atsakovei arba antstoliui įvykdžiusiam teismo įsakymą, šioje dalyje priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.
5.4. Pirmosios instancijos teismas, ieškovei priteisdamas vienkartinį 40 Eur mokestį pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalį, kai šį suma antstolio jau buvo išieškota vykdant teismo įsakymą ir iki teismo sprendimo priėmimo nėra ieškovės grąžinta atsakovei arba antstoliui įvykdžiusiam teismo įsakymą, šioje dalyje priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.
5.5. Pirmosios instancijos teismas ieškovui priteisdamas 8 procentų dydžio metines palūkanas skaičiuojamos nuo priteistos 166,03 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2022 m. lapkričio 10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kai palūkanos antstolio jau buvo išieškotos vykdant teismo įsakymą ir iki teismo sprendimo priėmimo nėra ieškovės grąžintos atsakovei arba antstoliui įvykdžiusiam teismo įsakymą, šioje dalyje priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą
5.6. Apeliacinės instancijos teismui panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmus naują sprendimą, kuriuo ieškinys būtų atmestas, būtų pagrindas išspręsti įvykdyto teismo įsakymo atgręžimo klausimą.
6. Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
8. Teismas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą (jos dalį), sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.
Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka
9. Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Jis gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Iš paminėtų teisės normų akivaizdu, kad apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija spręsti šį klausimą savo nuožiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015). Teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, nes nagrinėjamos bylos apeliaciniam skundui išnagrinėti reikšmingos faktinės ir teisinės bylos aplinkybės aiškios, proceso dalyviai savo poziciją yra išsamiai išdėstę procesiniuose dokumentuose.
Byloje nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės
10.1 Trečiasis asmuo UAB „Augma“ ir atsakovė VšĮ „Saldus projektas“ 2022 m. liepos 28 d. sudarė prekių pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią trečiasis asmuo pardavė atsakovei prekes ir išrašė atsakovei tris PVM sąskaitas faktūras: 2022 m. rugsėjo 9 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. AUGV0337425, kurios suma 38,21 Eur, 2022 m. rugsėjo 19 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. AUGV0338405, kurios suma 34,73 Eur ir 2022 m. rugsėjo 21 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. AUGV0338666, kurios suma 43,61 Eur. Iš viso už parduotas prekes atsakovės skola UAB „Augma“ sudarė 116,55 Eur.
10.2 Ieškovė UAB „Juris LT“ ir UAB „Augma“ 2022 m. spalio 12 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią UAB „Augma“ perleido ieškovei reikalavimo teisę į VšĮ „Saldus projektas“ 116,55 Eur skolą kartu su visomis netesybomis (bauda, delspinigiais), palūkanomis bei nuostoliais, kurie turi būti skolininko sumokėti pradiniam kreditoriui. Reikalavimo perleidimo sutarties 7 punkte šalys susitarė, kad naujasis kreditorius ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po šios sutarties pasirašymo praneš skolininkui apie reikalavimo perleidimą naujajam kreditoriui ir pateiks skolininkui šią sutartį / jos išrašą.
10.3 Atsakovė VšĮ „Saldus projektas“ 2022 m. spalio 18 d. trečiajam asmeniui UAB „Augma“ pervedė 116,55 Eur sumą. Ieškovės UAB „Juris LT“ pareiškimo pagrindu Alytaus apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 10 d. išdavė teismo įsakymą dėl skolos išieškojimo iš atsakovės, kurį priverstinai įvykdė antstolė V. D.. Antstolės 2023 m. vasario 23 d. patvarkymu vykdomoji byla užbaigta visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą.
Žemesnės instancijos teismas
10.4 Alytaus apylinkės teismo 2023 m. vasario 20 d. nutartimi, atnaujinus terminą, buvo priimti skolininkės VšĮ „Saldus projektas“ prieštaravimai dėl teismo įsakymo. Per teismo nustatytą terminą ieškovė UAB „Juris LT“ pareiškė ieškinį, kuris pagal teismingumą perduotas nagrinėti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmams.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
11. Nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovė, naujoji kreditorė, reikalavo priteisti skolą ir kitas sumas, kurias atsakovė liko skolinga pradinei kreditorei UAB „Augma“. Atsakovė neginčijo nei skolos pradinei kreditorei UAB „Augma“ fakto, nei šios skolos dydžio, tačiau teigė, kad savo prievolę pradinei kreditorei atsakovė yra įvykdžiusi tinkamai, nes 2022 m. spalio 18 d. 116,55 Eur skolos suma buvo sumokėta. Atsakovė nurodė, kad ji nebuvo tinkamai informuota apie reikalavimo perleidimą, o trečiasis asmuo UAB „Augma“ neturėjo teisės perleisti ieškovei reikalavimo teisės be atsakovės rašytinio sutikimo.
Žemesnės instancijos teismas
12. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino nurodydamas, kad ieškovės reikalavimas dėl 116,55 Eur skolos priteisimo yra pagrįstas, atsakovė buvo tinkamai informuota apie reikalavimo perleidimą, dėl to ieškovei iš atsakovės priteisė 116,55 Eur skolą, kt.
13. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas nuspręsdamas, jog byloje yra pateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė jau 2022 m. spalio 13 d. buvo tinkamai informuota apie tai, kad trečiasis asmuo UAB „Augma“ perleido savo reikalavimo teises ieškovei UAB „Juris LT“, neteisingai vertino nurodytus faktus pagrindžiančius bylos duomenis. Apeliantės nuomone, teismas, tenkindamas ieškinį ir priteisdamas iš atsakovės pinigines sumas, kuriomis ieškovė jau disponuoja, nes buvo iš atsakovės išieškotos antstolio pagal teismo įsakymą ir jų nėra grąžinusi atsakovei arba antstoliui, be pagrindo patenkino ieškinį, nors pagal bylos aplinkybes, turėjo ieškovei išaiškinti pasirinkti kitus savo teisinių interesų gynybos būdus. Apeliantė tikina, kad teismas, ieškovei priteisdamas 9,48 Eur delspinigių, vienkartinį 40 Eur mokestį, 8 procentų dydžio palūkanas, kai šios sumos antstolio jau buvo išieškota vykdant teismo įsakymą ir iki teismo sprendimo priėmimo nėra ieškovės grąžinta atsakovei arba antstoliui įvykdžiusiam teismo įsakymą, šioje dalyje priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Apeliantės įsitikinimu, panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmus naują sprendimą, kuriuo ieškinys būtų atmestas, būtų pagrindas išspręsti įvykdyto teismo įsakymo atgręžimo klausimą.
14. Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, jog CK 6.109 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą.
15. Reikalavimo perleidimas (cesija) nėra abstraktus savarankiškas sandoris, o yra susietas su pagrindiniu sandoriu, kuriame vyko reikalavimų pasikeitimas, t. y. sutartimi, kuri yra cesijos esmė. Kai pagal cesijos sutartį pradinis kreditorius perduoda savo reikalavimo teisę naujajam kreditoriui, jis nustoja būti prievolės šalis, o vietoj jo prievolėje atsiranda naujasis kreditorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2008; 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2009; 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010; 2017 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-686/2017, 16 punktas).
16. Skolininko interesus sauganti taisyklė, įtvirtinta CK 6.109 straipsnio 1 dalyje, nustato pareigą informuoti skolininką apie reikalavimo perleidimo faktą. Šio pranešimo paskirtis yra apsaugoti skolininko interesus, kad jis žinotų, kam priklauso vykdytina prievolė, ir išvengtų ginčo dėl dvigubo apmokėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-684/2015; 2019 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293-823/2019, 28 punktas). Prievolės dalyviams esminę reikšmę turi pranešimas apie reikalavimo perleidimo faktą, nes nuo pranešimo momento pradinio ir naujojo kreditoriaus sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis pradeda veikti skolininko atžvilgiu ir nuo šio momento reikalavimo perleidimo faktą naujasis kreditorius gali panaudoti prieš skolininką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-313/2022).
17. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.109 straipsnio 1 dalies formuluotė, jog pranešimu laikomas reikalavimo perleidimo fakto įrodymo pateikimas skolininkui, reiškia, kad bet kuris pranešimas, nesvarbu, kokios formos ir kurio kreditoriaus (pradinio ar naujojo) pateikiamas, tačiau informuojantis skolininką apie cesiją, CK 6.109 straipsnio 1 dalies prasme yra įrodymas apie reikalavimo perleidimo faktą, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardytam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010).
18. Šioje nutartyje pateikti kasacinio teismo išaiškinimai patvirtina skolininko tinkamo informavimo svarbą apie reikalavimo teisės į jį perleidimą. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismo vertinimu byloje pakanka duomenų konstatuoti, kad atsakovė buvo tinkamai informuota apie reikalavimo teisės perleidimą. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, 2022 m. spalio 13 d. 19.03 val. pranešimas dėl reikalavimo perleidimo ir reikalavimo perleidimo sutarties kopija išsiųsti el. pašto adresu (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad šis elektroninio pašto adresas yra nurodytas UAB „Augma“ ir VšĮ „Saldus projektas“ 2022 m. liepos 28 d. pirkimo–pardavimo sutartyje kaip kontaktinis elektroninio pašto adresas. Be to, minėtoje sutartyje šis el. paštas nurodomas ir kaip įmonės, ir kaip įmonės direktoriaus el. paštas. Viešoje erdvėje esančiais duomenimis L. G. yra VšĮ „Saldus projektas“ direktorius. Byloje esantys duomenys apie atsakovės turimus ir naudojamus rekvizitus sudaro pagrindą manyti, kad šiuo atveju minėtas pranešimas, tiek reikalavimo perleidimo sutartis turėjo pasiekti atsakovę jos nurodytu elektroninio pašto adresu. Atkreiptinas dėmesys, kad teismas nustatė ir tai, kad ieškovės UAB „Juris LT“ pranešimas dėl reikalavimo perleidimo 2022 m. spalio 13 d. buvo išsiųstas ir registruotu paštu atsakovės buveinės adresu Klaipėdos g. 4A, Jokūbavo k., Kretingos r. Vien tai, kad atsakovė tik deklaratyviai nurodo negavusi jai siųsto elektroninio pranešimo, kad registruotas laiškas buvo grąžintas siuntėjui, kaip neįteiktas, šiuo atveju nepaneigia tinkamo ir sutarties sąlygas atitinkančio atsakovės informavimo el. paštu. Kaip žinoma, už savo rekvizitų pateikimą bei naudojimą, be kitko, vykdant sutartis yra atsakingas pats juridinis asmuo, dėl to galbūt iki galo netinkamas savo el. pašto naudojimas ir / ar pašto siuntų neatsiėmimas / jų ignoravimas negali perkelti atsakomybės / turėti įtakos ieškovės teisėms bei jų apimčiai pagal reikalavimo perleidimo ir / ar pirkimo–pardavimo sutartis. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad atsakovė yra juridinis asmuo, jai taikomi aukštesni elgesio standartai – rūpestingumo, apdairumo, protingumo, organizuotumo, todėl savo veiklą turi organizuoti taip, kad jai skirta informacija būtų gaunama tinkamai ir laiku.
19. Nors apeliantė tikina, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino 2022 m. liepos 28 d. pirkimo–pardavimo sutarties 7.2.3 ir 7.4 p. nuostatas dėl pranešimų įteikimo tvarkos, nes, jos nuomone, minėtos sutarties nuostatos saisto tik šią sutartį sudariusias šalis, t. y. atsakovę ir trečiąjį asmenį, bet ne ieškovę, dėl to šiomis sutarties nuostatomis vadovautis nėra teisinga, teisėjų kolegija su šia pozicija nesutinka. Pažymėtina, kad atsakovė apie reikalavimo teisės perleidimą buvo informuota ir paprastu paštu ir elektroniniu pašto adresu (duomenys neskelbtini). jai išsiunčiant ne tik pranešimą apie reikalavimo teisės perleidimą, bet ir reikalavimo teisės perleidimo sutartį. Antra, kasacinis teismas, pasisakydamas dėl reikalavimo perleidimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų, yra nurodęs, kad, vertinant reikalavimo perleidimo teisėtumą, reikia įvertinti: 1) prievolę, iš kurios atsirado teisė, esanti reikalavimo perleidimo dalykas; 2) sandorį, kurio pagrindu pradinis kreditorius perduoda naujajam kreditoriui reikalavimo teisę reikalavimo perleidimo forma (perleidimo pagrindą); 3) reikalavimo perleidimo (cesijos) sandorį, kuriuo perleidžiama reikalavimo teisė (atsisakoma reikalavimo teisės) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1255/2002; 2003 m. rugsėjo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-759/2003; kt.). Taigi reikalavimų perleidimo sutartis yra tiesiogiai susijusi su pradiniu sandoriu, kurio pagrindu perduodama reikalavimo teisė, ir visi ginčai dėl reikalavimo perleidimo sutarties yra taip pat susiję su pradiniu sandoriu, dėl to teismas teisingai vadovavosi 2022 m. liepos 28 d. pirkimo–pardavimo sutarties 7.2.3 bei 7.4 punktais, kuriuose nurodyta, kad jeigu per vieną darbo dieną nuo pranešimo išsiuntimo negaunamas patvirtinimas apie elektroninio laiško gavimą, laikoma, kad pranešimas yra gautas, jeigu buvo išsiųstas šioje sutartyje nurodytu el. pašto adresu; kad pranešimo gavimui įrodyti pakanka, kad yra išsiųstas elektroninis laiškas šioje sutartyje nurodytu elektroninio pašto adresu. Nagrinėjamu atveju apeliantė tik nurodė, kad tarp jos ir trečiojo asmens sutartiniai santykiai yra pasibaigę, tačiau neginčijo nei pradinio sandorio, nei reikalavimo perleidimo sandorio. Ji atsisakė vykdyti prievolę naujajai kreditorei formaliuoju (procedūriniu) pagrindu pareiškusi, jog, kadangi informacija apie reikalavimo perleidimo sutartį jai nebuvo persiųsta, todėl, jos manymu, reikalavimo perleidimas nesukelia jai teisinių pasekmių. Kaip minėta, šie apeliantės teiginiai nepagrįsti. Teisėjų kolegijos vertinimu, anksčiau išvardintos aplinkybės leidžia sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje pakanka duomenų, jog atsakovė apie reikalavimo teisės perleidimo faktą buvo informuota tinkamai. Dėl to nuo 2022 m. spalio 13 d. atsakovė žinojo (turėjo žinoti) apie reikalavimo perleidimą ir nuo šio momento reikalavimo teisės perleidimo faktas galėjo būti panaudotas tiek prieš trečiuosius asmenis, tiek prieš atsakovę (CK 6.109 straipsnio 1 dalis).
20. Apeliantė tikina, kad pirmosios instancijos teismas faktiškai pripažino, jog reikalavimas perleistas pažeidžiant pirkimo pardavimo sutarties nuostatas, tuo faktiškai pripažįstant, jog tiek trečiasis asmuo, tiek ieškovė elgėsi nesąžiningai sudarydami reikalavimo perleidimo sutartį, todėl nurodytos (nesąžiningas trečiojo asmens ir ieškovo elgesys) aplinkybės, atsižvelgiant į kitus bylos duomenis, turėjo būti vertinamos atsakovo naudai nustatant, jog atsakovas nebuvo tinkamai informuotas ir jam nebuvo ir negalėjo būti žinoma apie perleistą reikalavimą. Kaip minėta, byloje nustatyta, kad apeliantė apie reikalavimo sutarties perleidimą buvo informuota tinkamai, dėl to iš naujo vertinti atsakovės informavimo peripetijų nėra teisinio pagrindo. Antra, teismas pagrįstai vadovavosi kasacinio teismo išaiškinimais, kuriuose nurodoma, kad jog tuo atveju, kai iš sutarties kylančioms reikalavimo teisėms perleisti iš tiesų buvo reikalingas kitos šalies rašytinis sutikimas (šis atvejis), sutartyje nustatyto draudimo pažeidimas yra sutarties sąlygos pažeidimas, dėl kurio gali kilti sutartinė atsakomybė, tačiau sutarties sąlygos pažeidimas negali reikšti pačios sutarties negaliojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-161-684/2019, 19, 21 punktai). Tokia pozicija atitinka ir UNIDROIT principus (9.1.9 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 5 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos bylose dėl asmenų pasikeitimo prievolėje apžvalga Nr. AC-54-1. Teismų praktika. 2021, 54, p. 712-749). Nagrinėjamoje byloje nesant duomenų apie tai, kad 2022 m. spalio 12 d. UAB „Juris LT“ ir UAB „Augma“ sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis būtų pripažinta negaliojančia ar būtų pasibaigusi kitais pagrindais, spręstina, kad ieškovė šios sutarties pagrindu yra įgijusi reikalavimo teisę į atsakovės skolinius įsipareigojimus. Pridėtina, kad toks trečiojo asmens veiksmas – reikalavimo perleidimo sutarties sudarymas be atsakovės sutikimo – yra kvalifikuotinas kaip sutarties nevykdymas CK 6.205 straipsnio 1 dalies prasme. Trečiojo asmens veiksmai (sutarties sąlygos pažeidimas) atitinka neteisėtų veiksmų sąlygą civilinės atsakomybės prasme, todėl, atsižvelgiant į sutarties pažeidimo pobūdį, kitos sutarties šalies teisės galėtų būti ginamos taikant sutartį pažeidusiai šaliai sutartinę atsakomybę. Šiuo atveju, kaip minėjo pati apeliantė, pirkimo–pardavimo sutartis tarp trečiojo asmens ir atsakovės laikoma nutraukta (apeliacinio skundo 8.1.2. punktas).
21. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį ir priteisdamas iš atsakovės pinigines sumas, kuriomis ieškovė jau disponuoja, nes buvo iš atsakovės išieškotos antstolio pagal Alytaus apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 10 d. įsakymą ir jų nėra grąžinusi atsakovei arba antstoliui, be pagrindo patenkino ieškinį, nors pagal bylos aplinkybes turėjo ieškovei išaiškinti pasirinkti kitus savo teisinių interesų gynybos būdus. Apeliantės teigimu antrą kartą šios sumos priteisimas ir vykdytinam teismo sprendimui įsiteisėjus privalomumas šią sumą išmokėti ieškovei (įvykdyti teismo sprendimą) prieštarauja sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams. Dera pažymėti, jog bylos duomenimis nustatyta, kad Alytaus apylinkės teismo 2023 m. kovo 7 d. nutartimi Alytaus apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 10 d. įsakymas buvo panaikintas 2023 m. kovo 7 d. priėmus ieškovės UAB „Juris LT“ ieškinį atsakovei VšĮ „Saldus projektas“ ir byla pagal teismingumą perduota nagrinėti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmams. Teisėjų kolegija šiuo aspektu pritaria teismo išvadai, kad piniginės lėšos, dėl kurių šioje byloje yra kilęs ginčas, iš atsakovės buvo išieškotos tik dėl susiklosčiusios procesinės situacijos, t. y. atsakovės pavėluotai pateiktų prieštaravimų dėl teismo įsakymo. Šiuo metu Alytaus apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 10 d. įsakymas, kurio pagrindu įvykdytas išieškojimas, yra panaikintas. Vien tai, kad išieškotos piniginės lėšos yra likusios ieškovės žinioje, nesuteikia teisės konstatuoti, jog ieškovė yra įgijusi teisę jomis disponuoti, o atsakovė yra įvykdžiusi savo prievolę ieškovei, nes šioje byloje yra kilęs ieškovės ir atsakovės ginčas dėl skolos: atsakovė su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti ir atgręžti įvykdytą Alytaus apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 10 d. įsakymą. Akivaizdu, kad tuo atveju, jeigu po atsakovės prieštaravimų priėmimo teisme ieškovė nebūtų pareiškusi ieškinio, teismo įsakymas būtų panaikintas ir turėtų būti keliamas išieškotų sumų grąžinimo atsakovei klausimas, o tai akivaizdžiai nebūtų suderinama su ieškovės procesine pozicija byloje bei reikalavimo perleidimo sutartimi įgytų teisių turėtoja. Kaip žinoma, reikalavimo perleidimui galioja bendrieji disponavimo civilinėmis teisėmis principai: asmuo savo nuožiūra gali naudotis civilinėmis teisėmis tiek, kiek tai nepažeidžia imperatyviųjų įstatymo nuostatų ir kitų asmenų teisių (CK 1.137 straipsnis). Dėl to teismas neturi jokio pagrindo ieškinio pareiškimo vertinti kaip pakartotinio reikalavimo priteisti jau išieškotą skolą, nes joks įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas dėl šios skolos priteisimo nebuvo priimtas. Nagrinėjamu atveju ta aplinkybė, kad ieškovės šioje byloje reikalaujamos sumos jau yra faktiškai išieškotos iš esmės reiškia tik, kad ieškinio tenkinimo atveju gali išnykti poreikis inicijuoti priverstinį teismo sprendimo vykdymo procesą, tačiau ši aplinkybe nereiškia, kad atsakovė yra įvykdžiusi savo prievolę ieškovei ir šiuo pagrindu ieškinys turėtų būti atmetamas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, dėl nurodytų argumentų teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovės reikalavimas dėl 116,55 Eur skolos priteisimo yra pagrįstas, dėl to jį tenkino ir ieškovei iš atsakovės priteisė 116,55 Eur skolą (CK 6.38, 6.59, 6.101 straipsniai).
22. Pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies nuostatas kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40,00 Eur sumą, todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai ieškovei iš atsakovės priteisė 40,00 Eur sumą pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymą.
23. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu teisiniu situacijos vertinimu ir konstatuoja, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 9,48 Eur delspinigių ir 8 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2022 m. lapkričio 10 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, CK 6.71 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas dėl pirmiau pateikiamų motyvų pagrindu atsakovės apeliacinio skundų argumentus dėl palūkanų priteisimo atmeta kaip nepagrįstus.
24. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys tenkinamas visiškai, nėra pagrindo taikyti Alytaus apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 10 d. įsakymo įvykdymo atgręžimo, todėl šis atsakovės prašymas netenkinamas.
25. Atsižvelgdamas į tai, kas anksčiau nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios bei procesinės teisės normas, reglamentuojančias reikalavimo perleidimo institutą, nes išanalizavo jo reglamentavimą, visapusiškai ištyrė byloje esančius duomenis ir nustatė skundo pagrįstumui įvertinti reikšmingas faktines bylos aplinkybes.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų
26. Išdėstytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad į esminius klausimus atsakyta. Kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnis, 7 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą, kai yra atskleista bylos esmė, neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).
Dėl bylos procesinės baigties
27. Atsižvelgdamas į anksčiau išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialinės ir / ar procesinės teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
28. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.
29. Apeliacinio skundo netenkinus, apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos jai nepriteisiamos.
30. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė teisinės pagalbos išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teismas
nutaria:
Plungės apylinkės teismo 2023 m. liepos 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.