Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arvydas Žibas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. skundą dėl antstolio S. U. veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolis S. U. ir skolininkas M. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Antstolis 2021 m. lapkričio 8 d. patvarkymu Nr. S-210001063 V. J. 2021 m. spalio 28 d. ir 2021 m. lapkričio 6 d. skundų netenkino ir juos kartu su vykdomosios bylos Nr. 0034/16/01333 kopija perdavė nagrinėti Kauno apylinkės teismui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą

10. Pareiškėjas atskirajame skunde suformulavo reikalavimus kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, prašant spręsti ar Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo 3 punktas atitinka Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 37¹ straipsnio 3 dalies, CPK 5 straipsnio 1 dalies, 175¹ straipsnio 6 dalies bei LR Konstitucijos 30 straipsnio nuostatas bei prašant ištirti ir nuspręsti ar CPK 175¹ straipsnio 7 dalies nuostata „Elektroniniai duomenys teismui pateikiami teisingumo ministro nustatyta tvarka ir forma“, prieštarauja Teismų įstatymo 37¹ straipsnio 3 dalies, CPK 5 straipsnio 1 dalies, 175¹ straipsnio 6 dalies bei LR Konstitucijos 30 straipsnio nuostatoms.

11. Apeliacinės instancijos teismas šį apelianto prašymą atmeta, kadangi, visų pirma, tapatų prašymą pateiktam prašymui jau išnagrinėjo Kauno apygardos teismas 2022 m. sausio 18 d. įsiteisėjusia nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-120-343/2022. Naujų aplinkybių pateiktam prašymui pagrįsti apeliantas nepateikė. Antra, pareiškėjo prašyme nurodytų teisės normų taikymas yra aiškus, o prašymo tenkinimas užvilkintų bylos nagrinėjimą, neatitiktų proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų (CPK 7 straipsnis).

12. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia pareiškėjo dėmesį, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalimi, pareiškėjas, manydamas, kad jo nurodomos teisės normos yra prieštaraujančios Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsniui, gali ir pats pateikti individualų konstitucinį skundą Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 67¹ straipsnyje nustatyta tvarka.

Dėl kreipimosi į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją

13. Atskirajame skunde pareiškėjas taip pat išreiškė prašymą kreiptis į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją su prašymu pateikti preliminarų nutarimą dėl LR teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo 3 punkto taikymo Lietuvos Respublikoje atitikimo Europos Sąjungos teisės normoms – 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 910/2014 nuostatų 25 straipsnio ir 46 straipsnio reikalavimams, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos su pakeitimais pagal Protokolą Nr. 11 6 straipsnio 1 dalies, 10 straipsnio, 13 straipsnio, 14 straipsnio nuostatoms.

14. Pažymėtina, kad pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 267 straipsnį Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisdikcijai priklauso priimti prejudicinį sprendimą dėl: a) sutarčių išaiškinimo; b) Sąjungos institucijų, įstaigų ar organų aktų galiojimo ir išaiškinimo. Taigi, į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą kreipiamasi ne dėl nacionalinių teisės aktų atitikties Europos Sąjungos teisei, bet dėl sutarčių, kuriomis grindžiama Europos Sąjunga, ir Europos Sąjungos institucijų priimtų teisės aktų aiškinimo. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas nesutinka su nacionaliniuose, bet ne Europos Sąjungos teisės aktuose esančių teisės normų aiškinimu, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo kreiptis į Europos Sąjungos kompetentingas teismines institucijas. Be to, tapatų prašymą jau išnagrinėjo ir jo netenkino Kauno apygardos teismas 2022 m. sausio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-120-343/2022.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

II.

15. Pareiškėjas kartu su atskiruoju skundu pateikė papildomus rašytinius įrodymus – atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-792-775/2022 ir Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. vasario 9 d. Pranešimą dėl dokumentų grąžinimo Nr. 2-128-399/2022.

16. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Be kita ko, teikiami įrodymai turi atitikti ir jų sąsajumo su nagrinėjama byla kriterijų (CPK 180 straipsnis). Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290/2014, 2014 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290/2014). Taigi, įrodymai konkrečioje civilinėje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas (CPK 180 straipsnis).

17. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, pateikdamas teismui naujus įrodymus, nenurodė kokias aplinkybes jis ketina įrodinėti šiais rašytiniais įrodymais, be to, neprašė šių papildomų duomenų prijungti prie bylos. Taigi, susipažinus su pateiktų naujų įrodymų turiniu ir įvertinus jį įrodymų sąsajumo kriterijaus aspektu, darytina išvada, kad teikiami nauji įrodymai, juolab teismų kitose bylose priimti procesiniai sprendimai ar atskirojo skundo turinys, kurie nėra priskiriami prie įrodinėjimo priemonių (CPK 177 straipsnis), nei patvirtina, nei paneigia įrodinėtinas aplinkybes, reikšmingas nagrinėjamoje byloje kilusiam ginčui teisingai išspręsti. Todėl teismas atsisako juos priimti.

Dėl ginčo esmės

18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių pagrindų.

19. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjui per nustatytą terminą nepašalinus teismo nustatytų skundų dėl antstolio veiksmų trūkumų, skundai buvo laikyti nepaduotais ir grąžinti pareiškėjui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

20. Bylos ir pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0034/16/01333 duomenimis nustatyta, kad antstolio S. U. kontoroje 2021 m. spalio 29 d. (2021 m. spalio 28 d. skundas) ir 2021 m. lapkričio 8 d. (2021 m. lapkričio 6 d. skundas) elektroniniu paštu gauti V. J. skundai dėl antstolio 2021 m. spalio 27 d. priimto rašto Nr. S-210001043 vykdomojoje byloje Nr. 0034/16/01333. Antstolis 2021 m. lapkričio 8 d. patvarkymu Nr. S-210001063 pareiškėjo skundų netenkino ir juos kartu su vykdomąja byla Nr. 0034/16/01333 perdavė nagrinėti Kauno apylinkės teismui.

21. Pirmosios instancijos teismas, gavęs antstolio perduotus, V. J. jam elektroniniu paštu siųstus skundus, nustatė terminą skundų trūkumams pašalinti – pateikti skundus CPK nustatyta tvarka, kadangi skundų pateikimas elektroniniu paštu neatitinka CPK nustatytų reikalavimų; pateikti vieną patikslintą skundą, kuriame būtų aiškiai nurodyti abiejų skundų galutiniai reikalavimai; jeigu antstolis iki 2021 m. lapkričio 6 d. skundo pateikimo jau buvo atsisakęs Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2A-1204-273/2021 pagrindu pranešti iš skolininko išieškotą bei V. J. ,,išmokėtiną“ visą iki 2020 m. lapkričio 5 d. išieškotą neišmokėtų V. J. teisės aktų nustatyta tvarka priklausančių delspinigių sumą, pareiškėjas patikslintame skunde turi aiškiai nurodyti, kada konkrečiai jis to prašė antstolio, ir kokiu konkrečiu būdu antstolis atsisakė jam tai pranešti.

22. Nesutikdamas su Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 15 d. nutartimi, pareiškėjas dėl jos pateikė atskirąjį skundą, kurį išnagrinėjęs Kauno apygardos teismas 2022 m. sausio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-120-343/2022 skundą atmetė, o skundžiamą nutartį paliko nepakeistą. Teismas be kita ko nustatė pareiškėjui naują terminą – iki 2022 m. vasario 4 d. įskaitytinai Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 15 d. nutartyje nurodytiems skundo trūkumams pašalinti.

23. Pareiškėjui per nustatytą terminą skundų trūkumų nepašalinus, skundžiama nutartimi Kauno apylinkės teismas pareiškėjo skundus laikė nepaduotais ir juos gražino pareiškėjui.

24. Apeliantas, nesutikdamas su skundžiama nutartimi, nurodo, kad Teismų įstatymo 371 straipsnio 3 dalies, CPK 5 straipsnio 1 dalies ir 1751 straipsnio 6 dalies nuostatos jam numato galimybę elektroniniu parašu pasirašytus procesinius dokumentus teismams siųsti elektroniniu paštu. Pareiškėjo teigimu, Kauno apylinkės teismas nepagrįstai nesikreipė į LR vyriausiąjį archyvarą, Policijos departamentą, kad šie teismui padėtų įsitikinti V. J. asmens tapatybe ir valia.

25. Pažymėtina, kad tais pačiais argumentais apeliantas grindė ir atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 15 d. nutarties, kuria nustatyti skundų dėl antstolio veiksmų trūkumai. Kauno apygardos teismas 2022 m. sausio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-120-343/2022 konstatavo, kad apeliantui V. J. tiek pirmosios instancijos teismuose, tiek apeliacinėje instancijoje, ne kartą buvo išaiškinta, jog procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis teikiami teisingumo ministro nustatyta tvarka (CPK 175¹ straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 37¹ straipsnio 3 dalis). Elektroninių ryšių priemonių naudojimo teikiant teismui procesinius dokumentus tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 10 d.) patvirtintame Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos apraše (toliau – Aprašas). Procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikiami naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) Viešųjų elektroninių paslaugų posistemiu (VEP) (Aprašo 3 punktas). Teismų praktikoje pripažįstama, kad skundas dėl antstolio veiksmų yra procesinis dokumentas, kuris turi atitikti procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, numatytus CPK 111–114 straipsniuose. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjo skundai dėl antstolio veiksmų yra su trūkumais – jie pateikti įstatyme nenumatytu būdu – per elektroninį paštą. Šis trūkumas yra esminis, kadangi pateikti skundai nėra patvirtinti pareiškėjo parašu, kaip tai numato CPK 111 straipsnio 2 dalies 7 punktas. Teismas pažymėjo, kad priešingai nei teigia apeliantas, Teismų įstatymo 37¹ straipsnio 3 dalies ir 175¹ straipsnio 6 dalies nuostatos jam nenumato galimybės procesinius dokumentus teismams siųsti elektroniniu paštu. Tai galioja ir skundams dėl antstolio veiksmų, kadangi kaip minėta anksčiau, skundas dėl antstolio veiksmų yra procesinis dokumentas, kuris turi atitikti procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus.

26. CPK 18 straipsnis įtvirtina teismo sprendimo, nutarties ar kitokio procesinio dokumento privalomumo principą. Privalomumo savybę teismo procesinis sprendimas įgyja jam įsiteisėjus (CPK 279 straipsnis). Be to, įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas įgyja prejudicialumo ir nenuginčijimo savybes ir tai taikoma byloje dalyvaujantiems asmenims (CPK 182 straipsnio 2 punktas, CPK 279 straipsnio 4 dalis).

27. Vadovaujantis nustatytomis aplinkybėmis bei šios nutarties 26 punkte išdėstytu teisiniu reglamentavimu, konstatuotina, kad dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų pareiškėjo skundų trūkumų pagrįstumo jau yra pasisakęs Kauno apygardos teismas 2022 m. sausio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-120-343/2022. Minėta nutartis yra įsiteisėjus ir vykdytina. Todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo kitaip vertinti 2022 m. sausio 18 d. nutartyje padarytų išvadų dėl pareiškėjo pateiktų procesinių dokumentų atitikimo įstatymų numatytiems reikalavimams. Be to, minėtoje nutartyje Kauno apygardos teismas pasisakė ir dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutartimi nustatytų skundų trūkumų, kuriuos taip pat laikė nustatytais pagrįstai, todėl atmetęs atskirąjį skundą, nustatė naują terminą skundų trūkumams pašalinti.

28. CPK 115 straipsnyje reglamentuotas procesinių dokumentų ir jų priedų priėmimas ir trūkumų šalinimas. Jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, bet ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis). Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

29. CPK 73 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad procesiniai veiksmai atliekami įstatymų nustatytais terminais. Tais atvejais, kai procesinių terminų nėra nustatę įstatymai, juos nustato teismas.

30. Pastebėtina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas per teismo nustatytą terminą skundų trūkumų nepašalino, nepateikė patikslinto skundo teismui, termino nustatytiems skundų trūkumams pašalinti pratęsti neprašė. Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą pateiktus pareiškėjo skundus laikyti nepaduotais ir juos grąžinti padavusiam asmeniui.

Dėl kitų atskirojo skundo argumentų

31. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

32. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atskirojo skundo argumentus sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų trūkumų šalinimą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, todėl apelianto atskirasis skundas netenkinamas, o Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 7 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

33. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro 2 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, atsižvelgiant į tai, kad patirtų išlaidų suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas jos iš apelianto nepriteisia.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2022 vasario 7 d. nutartį palikti nepakeistą

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.