Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. skundą dėl antstolio S. U. veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolis S. U. ir skolininkas M. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą

10. Pareiškėjas atskirajame skunde suformulavo reikalavimus kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, prašant spręsti ar Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo 3 punktas atitinka Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 37¹ straipsnio 3 dalies, CPK 5 straipsnio 1 dalies, 175¹ straipsnio 6 dalies bei LR Konstitucijos 30 straipsnio nuostatas bei prašant ištirti ir nuspręsti ar CPK 175¹ straipsnio 7 dalies nuostata „Elektroniniai duomenys teismui pateikiami teisingumo ministro nustatyta tvarka ir forma“, prieštarauja Teismų įstatymo 37¹ straipsnio 3 dalies, CPK 5 straipsnio 1 dalies, 175¹ straipsnio 6 dalies bei LR Konstitucijos 30 straipsnio nuostatoms.

11. Apeliacinės instancijos teismas šį apelianto prašymą atmeta, kadangi jo minimų teisės normų taikymas yra aiškus, o toks prašymo tenkinimas užvilkintų bylos nagrinėjimą, neatitiktų proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia pareiškėjo dėmesį, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalimi pareiškėjas, manydamas, kad jo nurodomos teisės normos yra prieštaraujančios Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsniui, gali ir pats pateikti individualų konstitucinį skundą Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 67¹ straipsnyje nustatyta tvarka.

Dėl kreipimosi į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją

12. Atskirajame skunde pareiškėjas taipogi išreiškė prašymą kreiptis į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją su prašymu pateikti preliminarų nutarimą dėl LR teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo 3 punkto taikymo Lietuvos Respublikoje atitikimo Europos Sąjungos teisės normoms – 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 910/2014 nuostatų 25 straipsnio ir 46 straipsnio reikalavimams, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos su pakeitimais pagal Protokolą Nr. 11 6 straipsnio 1 dalies, 10 straipsnio, 13 straipsnio, 14 straipsnio nuostatoms. Vertinant šį apelianto prašymą pažymėtina, kad pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 267 straipsnį Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisdikcijai priklauso priimti prejudicinį sprendimą dėl a) Sutarčių išaiškinimo; b) Sąjungos institucijų, įstaigų ar organų aktų galiojimo ir išaiškinimo. Taigi, į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą kreipiamasi ne dėl nacionalinių teisės aktų atitikties Europos Sąjungos teisei, bet dėl sutarčių, kuriomis grindžiama Europos Sąjunga, ir Europos Sąjungos institucijų priimtų teisės aktų aiškinimo. Šiuo konkrečiu atveju pareiškėjas nesutinka su nacionaliniuose, bet ne Europos Sąjungos teisės aktuose esančių teisės normų aiškinimu, todėl nėra pagrindo kreiptis į Europos Sąjungos kompetentingas teismines institucijas.

Dėl ginčo esmės

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių pagrindų.

14. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjui nustatytas terminas pareiškimo (skundų dėl antstolio veiksmų) trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

15. Nustatyta, kad antstolio S. U. kontoroje 2021 m. spalio 29 d. (2021 m. spalio 28 d. skundas) ir 2021 m. lapkričio 8 d. (2021 m. lapkričio 6 d. skundas) elektroniniu paštu gauti V. J. skundai dėl antstolio 2021 m. spalio 27 d. priimto rašto Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomojoje byloje Nr. 0034/16/01333. Antstolis 2021 m. lapkričio 8 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjo skundų netenkino ir juos perdavė nagrinėti apylinkės teismui. Pirmosios instancijos teismas, gavęs antstolio perduotus, V. J. jam elektroniniu paštu siųstus skundus, jiems nustatė terminą trūkumams pašalinti – pateikti skundus CPK nustatyta tvarka, kadangi skundų pateikimas elektroniniu paštu neatitinka CPK nustatytų reikalavimų. Apylinkės teismas pareiškėjo skundams nustatė ir kitus trūkumus: nurodė pareiškėjui pateikti vieną patikslintą skundą, kuriame būtų aiškiai nurodyti abiejų skundų galutiniai reikalavimai; jeigu antstolis iki 2021 m. lapkričio 6 d. skundo pateikimo jau buvo atsisakęs Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2a-1204-273-2021 pagrindu pranešti iš skolininko išieškotą bei V. J. ,,išmokėtiną“ visą iki 2020 m. lapkričio 5 d. išieškotą neišmokėtų V. J. teisės aktų nustatyta tvarka priklausančių delspinigių sumą, pareiškėjas patikslintame skunde turi aiškiai nurodyti, kada konkrečiai jis to prašė antstolio, ir kokiu konkrečiu būdu antstolis atsisakė jam tai pranešti.

16. Apeliantas atskirajame skunde laikosi pozicijos, kad Teismų įstatymo 37¹ straipsnio 3 dalies, CPK 5 straipsnio 1 dalies ir 175¹ straipsnio 6 dalies nuostatos jam numato galimybę elektroniniu parašu pasirašytus procesinius dokumentus teismams siųsti elektroniniu paštu. Apeliacinės instancijos teismas šiems apelianto argumentams nepritaria.

17. Pažymėtina, kad apeliantui V. J. tiek pirmosios instancijos teismuose, tiek apeliacinėje instancijoje, ne kartą buvo išaiškinta, jog procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis teikiami teisingumo ministro nustatyta tvarka (CPK 175¹ straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 37¹ straipsnio 3 dalis). Elektroninių ryšių priemonių naudojimo teikiant teismui procesinius dokumentus tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 10 d.) patvirtintame Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos apraše (toliau – Aprašas). Procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikiami naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) Viešųjų elektroninių paslaugų posistemiu (VEP) (Aprašo 3 punktas).

18. Teismų praktikoje pripažįstama, kad skundas dėl antstolio veiksmų yra procesinis dokumentas, kuris turi atitikti procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, numatytus CPK 111–114 straipsniuose. CPK 115 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad trūkumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra pagrindas taikyti trūkumų šalinimo institutą, suformuoja procesinio dokumento „trūkumų esmingumo“ kriterijų. Procesiniai dokumentai, įskaitant ir skundus dėl antstolio veiksmų, perduotini trūkumams pašalinti tik tais atvejais, kai tie trūkumai yra ne vien formalaus pobūdžio, bet esminiai, trukdantys tinkamai pradėti ir atlikti su šių dokumentų priėmimu susijusius įstatyme numatytus procesinius veiksmus, šiuo atveju – pradėti procesą dėl antstolio veiksmų.

19. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundai dėl antstolio veiksmų yra su trūkumais – jie pateikti įstatyme nenumatytu būdu – per elektroninį paštą. Šis trūkumas yra esminis, kadangi pateikti skundai nėra patvirtinti pareiškėjo parašu, kaip tai numato CPK 111 straipsnio 2 dalies 7 punktas. Priešingai nei teigia apeliantas, Teismų įstatymo 37¹ straipsnio 3 dalies ir 175¹ straipsnio 6 dalies nuostatos jam nenumato galimybės procesinius dokumentus teismams siųsti elektroniniu paštu. Tai galioja ir skundams dėl antstolio veiksmų, kadangi kaip minėta anksčiau, skundas dėl antstolio veiksmų yra procesinis dokumentas, kuris turi atitikti procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus. Apibendrinant darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nustatydamas šį trūkumą pasielgė teisėtai ir pagrįstai.

20. Taip pat įvertinus V. J. skundus dėl antstolio veiksmų, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad abiejuose skunduose skundžiamas tas pats antstolio neveikimas (2021 m. spalio 27 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje dėl atsisakymo išmokėti delspinigius), tačiau skunduose skirtingai formuluojami likę reikalavimai. Iš esmės iš pareiškėjo pateiktų skundų nėra aišku ar jis 2021 m. lapkričio 6 d. skundą vertina kaip 2021 m. spalio 28 d. skundo patikslinimą, ar kaip naują skundą. Nors atskirajame skunde pareiškėjas nurodo, kad jis 2021 m. lapkričio 6 d. skundą vertina kaip naują savarankišką skundą, ką, jo manymu, turėjo vertinti ir apylinkės teismas, tačiau tokią poziciją apeliantas turėtų nurodyti patikslintame skunde. Spręstina, kad pareiškėjas turėtų pateikti patikslintą skundą (vieną procesinį dokumentą), kuriame būtų išsamiai, aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyti abiejų skundų galutiniai reikalavimai.

21. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs 2021 m. lapkričio 6 d. skundo reikalavimą – Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2a-1204-273-2021 pagrindu pranešti iš skolininko išieškotą bei V. J. išmokėtiną visą iki 2020 m. lapkričio 5 d. išieškotą neišmokėtų V. J. teisės aktų nustatyta tvarka priklausančių delspinigių sumą, sprendžia, kad šis reikalavimas nėra aiškiai suformuluotas, neaišku, ar antstolis šį prašymą yra atsisakęs tenkinti, ar ne. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad jeigu antstolis iki 2021 m. lapkričio 6 d. skundo pateikimo jau buvo atsisakęs Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2a-1204-273-2021 pagrindu pranešti iš skolininko išieškotą bei V. J. išmokėtiną visą iki 2020 m. lapkričio 5 d. išieškotą neišmokėtų V. J. teisės aktų nustatyta tvarka priklausančių delspinigių sumą, pareiškėjas patikslintame skunde turi aiškiai nurodyti tai, kada konkrečiai jis to prašė antstolio bei kada ir kokiu konkrečiu būdu antstolis atsisakė jam tai pranešti.

Dėl kitų atskirojo skundo argumentų

22. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT CBS teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

23. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atskirojo skundo argumentus sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų trūkumų šalinimą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsižvelgiant į aplinkybę, kad procesinis terminas trūkumams pašalinti jau yra pasibaigęs, apeliacinės instancijos teismas pareiškėjui nustato naują terminą Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 15 d. nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti – iki 2022 m. vasario 4 d. įskaitytinai.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 15 d. nutartį.

Nustatyti pareiškėjui V. J. terminą iki 2022 m. vasario 4 d. įskaitytinai Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 15 d. nutartyje nurodytiems pareiškimo (skundų dėl antstolio veiksmų) trūkumams pašalinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.