Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Bražinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjų Z. P. ir S. P., suinteresuoti asmenys I. T., A. V., prašymą dėl proceso atnaujinimo, –

Aprašomoji dalis

nustatė:

2019-04-11 nutartimi pareiškėjams nustatytas terminas prašymo dėl proceso atnaujinimo trūkumams pašalinti.

2019-04-24 teisme gautas prašymas dėl trūkumų šalinimo. Pašalinus trūkumus pareiškėjų prašymas dėl proceso atnaujinimo priimtas.

Atsakovai (pareiškėjai) kreipėsi į advokato padėjėją 2018-10-08, ko pasėkoje jiems buvo išaiškintos praleisto termino prieštaravimams pateikti pasekmės. To pasėkoje tarp šalių buvo sudaryta Teisinių paslaugų sutartis. Atstovas pateikė užklausas į notarų kontorą dėl paveldėjimo teisės liudijimo atsakovams išdavimo, ką buvo įsipareigojusi pasirašant Preliminariąją pirkimo pardavimo sutartį atlikti ieškovė. Buvo gautas atsakymas, kad ieškovė atsakovams paveldėjimo teisės liudijimo dokumentacijos per penkerius metus nesugebėjo sutvarkyti.

Taip pat atstovas kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos Ignalinos ir Visagino skyrių dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemės sklypą atsakovams, kadangi kitu atveju atsakovai visiškai būtų praradę teisę atkurti nuosavybės teises į žemės sklypą, kadangi per tuos penkerius metus ieškovė pagal Preliminariąją pirkimo pardavimo sutartį prisiimtų įsipareigojimų visiškai nevykdė.

Konstitucinė teisė į teisminę gynybą garantuoja suinteresuotam asmeniui teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, reikalaujant apginti pažeistą teisę ar įstatymo saugomą interesą (Konstitucijos 30 str. 1 d., CPK 5 str. 1 d.). Ši teisė apima galimybę suinteresuoto asmens prašyti teismo atnaujinti procesą byloje, kurioje sprendimas yra įsiteisėjęs. Proceso atnaujinimo institutas leidžia užtikrinti, kad nebūtų palikti galioti galimai neteisingi ir nepagrįsti teismo sprendimai tais atvejais, kai teismo padarytų fakto ar teisės klaidų nepavyko ištaisyti apeliacine ar kasacine tvarka. Žmogaus Teisių Teismas, pasisakydamas dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose, pažymėjo, kad teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, garantuojama Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje, turi būti aiškinama Konvencijos preambulės kontekste, kurioje teisės viršenybės principas įtvirtintas kaip bendro Konvenciją taikančių šalių paveldo dalis. Vienas iš esminių teisės viršenybės principo elementų - teisinio apibrėžtumo principas, todėl proceso atnaujinimas galimas esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2007 m. kovo 1 d. sprendimas, priimtas byloje Sypchenko v. Rusija (pareiškimo Nr. 38368/04); 2007 m. kovo 15 d. sprendimas, priimtas byloje Volkov v. Rusija (pareiškimo Nr. 8564/02) ir kt.).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo praktikoje yra konstatuota, kad pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad: 1) tokios aplinkybės buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) jos pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) jos turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas kitoks sprendimas. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada dėl ginčo išsprendimo, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Nagrinėjant prašymą atnaujinti procesą CPK 366 str. 1 d. 2 p. ir 9 p. pagrindu, būtina išsiaiškinti, ar pareiškėjos nurodytos aplinkybės yra esminės, t. y. ar jos būtų Įėmusios kitokius teismų sprendimus byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai.

Šiuo atveju, atsakovai sudarant preliminariąją prikimo pardavimo sutartį iš ieškovės negavo jokių pinigų ir tą puikiai žino ir ieškovė. Taip pat po Preliminariosios pirkimo pardavimo sutarties pasirašymo dienos praėjus penkeriems metams atsakovai dėl ieškovės kaltės vos neprarado teisių atkurti nuosavybės teises į žemės sklypą ir to pasėkoje atsakovų nenaudai buvo priimtas preliminarus sprendimas dėl ko atsakovai įpareigoti sumokėti ieškovei avansą - 6 950 Eur (šeši tūkstančiai devyni šimtai penkiasdešimt eurų), baudą - 6 950 Eur (šeši tūkstančiai devyni šimtai penkiasdešimt eurų), 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 13 900 Eur (trylika tūkstančių devyni šimtai eurų) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-08-01) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Taip pat akivaizdu, kad jeigu ieškovė būtų sąžininga atsakovų atžvilgiu, nebūtų pardavusi skolos kitam kreditoriui.

Tokia pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta teisės normos taikymo klaida turėjo įtakos priimant neteisėtą sprendimą ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka, kadangi atsakovai vadovaujantis procesinėmis teisės normomis tam neturėjo galimybių.

Civilinio proceso teisės normos turi užtikrinti veiksmingą asmens teisės į teismą, įtvirtintos Konstitucijoje bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įgyvendinimą. Į šią principinę nuostatą turi būti atsižvelgiama teismui aiškinant ir taikant civilinio proceso teisės normas. Civilinis procesas turi užtikrinti veiksmingą ir realų teisės į teisingą teismą įgyvendinimą abiem ginčo šalims, todėl civilinio proceso teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos taip, kad pasiektas rezultatas neprieštarautų šiems principams.

Būtent dokumentinio proceso specifika lemia tai, kad preliminarus teismo sprendimas yra tik tam tikra prielaida galutiniam sprendimui, kuris gali būti priimamas, gavus atsakovo prieštaravimus bei išklausius šalis teismo posėdyje (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2009), kas šiuo atveju nebuvo padaryta, o ieškovė pasinaudojusi atsakovų teisinių žinių trūkumu ir numačiusi, kad galimai yra galimybė, kad atsakovai nepateiks atsiliepimo, teismui pateikė tikrovės neatitinkančius faktus ir juos panaudojo procese sau naudinga linkme.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 368 straipsnio 1 dalis nustato, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, o šio Kodekso 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu atveju - jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip vieni metai (CPK 368 str. 2 d.). Šiuo atveju teismas 2019-02-14 atmetė atsakovų atskirąjį skundą dėl proceso atnaujinimo prieštaravimams pateikti, todėl atsakovai nuo 2019-02-14 sužinojo, kad teismas neatnaujins termino prieštaravimams pateikti, todėl trijų mėnesių terminas procesui atnaujinti nėra praleistas.

Proceso atnaujinimo tikslas - išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privačių šalių, bet ir viešąjį interesą (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra ir kt. v. UAB „Energo Development“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-431/2007). Dėl to teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas turi taikyti ne formaliai, o atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. ir kt. v. Vilniaus bažnyčia „Tikėjimo žodis“, bylos Nr. 3K-3-265/2004; kt.).

Analizuojant Preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį aiškiai matyti, kad ieškovė net nesiruošė sudaryti pagrindinės sutarties su atsakovais:

a) pirma, atsakovai iš ieškovės pasirašę Preliminariąją pirkimo pardavimo sutartį 6950 Eur negavo, ieškovė viso sandorio metu bendravo su atsakovų giminaite J. S. kuri ir paėmė iš ieškovės pinigus. Ji ir supažindino ieškovę su atsakovais ir pasiūlė ieškovę, kaip tvarkančią dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Visą tai žinodama, ieškovė kažkodėl pasirinko ne tą ieškinio šalį arba ieškovė turėjo tikslų praturtėti atsakovų sąskaita;

b) antra, kas kelią didelių abejonių ieškovės ketinimais sudaryti pagrindinę sutartį su atsakovais, tai kad Preliminarioji pirkimo pardavimo sutartis buvo sudaryta 2013-08-09 ir galiojo iki 2023-12-31, t.y. sutartis galiojo dešimt metų keturis mėnesius ir dvidešimt dvi dienas su galimybe ją pratęsti dar metams. Kyla klausimas ar gali šalys sudarinėti preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį dešimčiai ir daugiau metų ir ar tai atitinka protingumo ir sąžiningumo principus;

c) trečia, po preliminariosios pirkimo pardavimo sutarties pasirašymo dienos ieškovė su atsakovais daugiau nebendravo nors atsakovai bandė susisiekti su ieškove, tačiau to padaryti nepavyko, o ieškovė kaip matyti išjos veiksmų jokių dokumentų netvarkė ir to daryti nesistengė;

d) ketvirta, ieškovei buvo suteiktas įgaliojimas, kuriame nurodyta, kad atsakovė gali atstovauti, valdyti tvarkyti bei pilnai disponuoti (parduoti už kainą ir sąlygas savo nuožiūra) žemės sklypus, kuriems bus atkurtos nuosavybės teisės, taip pat įgaliojime nurodyta, kad ieškovė gali sudaryti (pasirašyti) sutartis, priėmimo-perdavimo aktus, gauti pinigus. Norime teismo atkreipti dėmesį, kad įgaliojime kalba eina ne apie ieškovės perkamą dalį žemės ploto, o apie visą 17,66 ha žemės plotą;

e) penkta, ieškovė įsipareigojo ir įgaliojime tai yra nurodyta, atstovauti atsakovus dėl paveldėjimo teisės liudijimo gavimo į V. P. turtą, tačiau ieškovė per penkerius metus negavo atsakovų Paveldėjimo teisės liudijimo iš notaro (2018-11-16 notaro išduotas liudijimas, kuriame nurodyta, kad iki šios datos Paveldėjimo teisės liudijimas išduotas nebuvo), tai turėjo būti pirmas etapas nuo ko ieškovė turėjo pradėti tvarkyti dokumentus nuosavybės teisėms atkurti, tačiau nebuvo ieškovės sutvarkyti net pirminiai dokumentai nuosavybės teisėms atkurti, maža to atsakovai dėl ieškovės neveikimo vos neprarado teisės atkurti nuosavybės teises j žemės sklypą;

f) šešta, keistai atrodo Preliminariosios sutarties 4.5 punktas, pagal kurį atsakovai įsipareigoja visu šios Sutarties galiojimo laikotarpiu surašyti testamentą ieškovei paveldėti visas teises ne į ieškovės perkamą 6 ha žemės plotą, o į visą 17,66 ha žemės plotą, atsakovų mirties atveju. Taip pat šiame punkte yra nurodyta, kad tokio testamento panaikinimas laikomas šios Sutarties sąlygų nevykdymu. Akivaizdu, kad Preliminarioji pirkimo pardavimo sutartis iš ieškovės pusės buvo sudaryta tik tam, kad ieškovė galėtų pasinaudoti netesybų institutu ir prisiteisti iš atsakovų baudą. Netesybos yra vienas prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų (CK 6.70 straipsnis). Pagrindinis netesybų bruožas - akcesoriškumas, įtvirtintas CK 6.74 straipsnyje, nustatančiame, kad jeigu sandoris, kurio pagrindu atsirado prievolė, įstatymų nustatyta tvarka pripažįstamas negaliojančiu, tai negalioja ir susitarimas dėl tokios prievolės įvykdymo užtikrinimo netesybomis. Vadinasi, šalių susitarimas dėl netesybų yra ne savarankiška, o išvestinė prievolė, kurios vykdymo pareiga atsiranda tik tada, kai viena iš šalių neįvykdo arba netinkamai įvykdo pagrindinę prievolę. Kaip nurodoma Aukščiausiojo Teismo praktikoje, teismas, nagrinėdamas ieškovo reikalavimą priteisti netesybas, turi aiškintis ne tik aplinkybes, susijusias su netesybų nustatymu, jų dydžiu ir kt., bet pirmiausia turi nustatyti, ar pagrindinė prievolė, kurios įvykdymui užtikrinti nustatytos netesybos, yra galiojanti, ar šalys tinkamai vykdė pagrindinę prievolę, ar nėra ginčo dėl pagrindinės prievolės ir kitas reikšmingas aplinkybes. Tai reiškia, kad civilinėje byloje dėl netesybų priteisimo aplinkybės, susijusios su pagrindinės prievolės įvykdymu, įeina į įrodinėjimo dalyko sudėtį;

g) septinta, akivaizdu, kad ieškovė matydama atsakovų bandymus atnaujinti procesą ir suprasdama ir pasverdama galimybes atnaujinus procesą išieškoti tariamą skolą iš atsakovų, perleido tariamą skolą kitam tariamam kreditoriui A. V..

2019-04-24 teisme gautas prašymas dėl trūkumų šalinimo, prie prašymo pridėtuose paaiškinimuose papildomai nurodė, kad atsakovai visiškai nesigaudo teisėje, todėl nelabai suprato situaciją, kol nesikreipė į advokato padėjėją. Advokato padėjėjui pradžioje taip pat nelengvai sekėsi surinkti visą objektyvią informaciją apie tariamą sandorį. Patys atsakovai nesuprasdami to nesugebėjo atstovui nupasakoti visų faktų apie tariamą sandorį. Atstovui taip pat prireikė laiko, kad susisiektų su NŽT dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Po kiek laiko atstovas buvo informuotas, kad jokie dokumentai dėl nuosavybės teisių atkūrimo tvarkomi nebuvo. Vėliau atstovas kreipėsi į notarą dėl atsakovams tvarkomų paveldėjimo teisės liudijimų. Notaras informavo, kad paveldėjimo teisės liudijimai atsakovams dar nesutvarkyti. Gauti atsakymai iš institucijų padėjo suprasti situaciją ir pradėti atstovui pradėti ruošti dokumentus dėl praleistų terminų atnaujinimo.

Visi šie veiksmai rodo, kad atsakovai nuosekliai išnaudodami visas galimybes bando atnaujinti procesą (II t., b. l. 14).

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-08-30 priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo tenkino ieškinį: priteisė solidariai iš atsakovų S. P. ir Z. P. ieškovės I. T., naudai avansą – 6 950,00 Eur, baudą – 6 950,00 Eur, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 13 900,00 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-08-01) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Preliminarus teismo sprendimas buvo įteiktas atsakovams, tačiau jie per nustatytus terminus prieštaravimų dėl teismo sprendimo nepareiškė, todėl teismo sprendimas įsiteisėjo

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje suformuluota taisyklė, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios aplinkybės, kurios atitinka šiuos požymius: jos egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; nebuvo žinomos ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui nagrinėjant bylą iš esmės; sužinomos pareiškėjo jau įsiteisėjus teismo sprendimui; joms esant galėjo būti priimtas visiškai kitoks sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2011-05-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2011; kt.). Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-01-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-12-01 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-219/2015; kt.). Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka šio reikalavimo, tai jos negali būti vertinamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas užbaigtoje civilinėje byloje.

Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią, jis tampa neginčytinas ir privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims bei vykdytinas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Įstatymų leidėjas numatė proceso atnaujinimo galimybę tik esant pakankamiems esminės klaidos byloje įrodymams, pareiškėjui veikiant sąžiningai ir aktyviai. Situacija, kai byloje dalyvaujantis asmuo jau pasibaigus bylos nagrinėjimui, po kelių metų sugalvoja, kad jis kažkaip kitaip suprato savo paties pasirašytos sutarties sąlygą, ir šio ,,naujo supratimo“ pagrindu prašo atnaujinti procesą užbaigtoje civilinėje byloje, neatitinka proceso atnaujinimo instituto paskirties bei tikslų. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, įrodinėjimo procesas negali būti begalinis, o proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011; 2012-06-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3-K3-282/2012 kt.).

Motyvuojamoji dalis

Kadangi atsakovų prašymas dėl proceso atnaujinimo yra akivaizdžiai nepagrįstas, nėra jokių naujai paaiškėjusių aplinkybių, tik siekis revizuoti įsiteisėjusį teismo sprendimą, kreipiantis į teismą praleidus visus įmanomus terminus, tokius atsakovų veiksmus vertiname kaip piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Prašo teismo atsakovų prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti ir priteisti ieškovei solidariai iš atsakovų 169,40 eurų bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti (II t., b. l. 26-29).

4. Suinteresuotas asmuo A. V. teismo nustatytu terminu atsiliepimo į prašymą dėl proceso atnaujinimo nepateikė. Informuotas tinkamai (II t., b. l. 22).

Prašymas dėl proceso atnaujinimo atmestinas.

Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Jį galima taikyti tik konstatavus Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalyje nustatytą pagrindą, kurį sudaranti aplinkybė konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatyta, peržiūrint bylą instancine tvarka. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai bei laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1999 m. spalio 28 d. sprendimas, priimtas byloje Brumarescu v. Rumunija (bylos Nr. 28342/95); 2002 m. liepos 25 d. sprendimas, priimtas byloje Sovtransavto Holding v. Ukraina (bylos Nr. 48553/99); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 06 21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007, 2009 02 09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-38/2009).

Proceso atnaujinimas – išimtinė įsiteisėjusių teismų sprendimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vieningą teismų praktiką, nurodo, kad proceso atnaujinimo institutas taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo neturi galimybės apginti pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės, t.y. instancinės sistemos, būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr.3K-7-362/2007; nutartis Nr.3K-3-499/2008; nutartis Nr.3K-3-561/2008).

CPK XVIII skyrius reglamentuoja proceso atnaujinimą. CPK 366 str. numatyti proceso atnaujinimo pagrindai. Pagal kasacinio teismo praktikoje suformuluotą taisyklę, CPK 366 str. l d. 2 p. prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t.y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2005; 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-598/2009; 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2011 ir kt.). Naujai paaiškėjusių aplinkybių esminės reikšmės bylai pobūdis suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių bylos duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada dėl ginčo išsprendimo, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2010; 2010 m. birželio l d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2010; 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-192/2011). Jeigu prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio l d. 2 p. prasme. Pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje šiuo pagrindu, turi įrodyti, kad jo nurodomos aplinkybės atitinka visus pirmiau nurodytus kriterijus (CPK 369 str. 2 d.). Pagrindinis kriterijus, apibūdinantis naujai paaiškėjusią esminę bylos aplinkybę, yra reikalavimas, kad tokia aplinkybė būtų egzistavusi bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu. Esant tokiai aplinkybei, svarbu, kad ji ne tik nebuvo, bet ir negalėjo būti žinoma bylos nagrinėjimo metu asmeniui, kuris remiasi šia aplinkybe prašyme dėl proceso atnaujinimo, t. y. turi būti vertinami ne tik subjektyvūs, bet ir objektyvūs sužinojimo kriterijai, tačiau ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo dėl proceso atnaujinimo pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti. Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka šių reikalavimų, jos negali būti vertinamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas užbaigtoje civilinėje byloje.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluotą taisyklę, CPK 366 str. l d. 2 p. prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios pareiškėjams nebuvo ir negalėjo būti žinomos. CPK 366 str. l d. 9 p. nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Pareiškėjai prašyme dėl proceso atnaujinimo konkrečiai nenurodo, kokios jų manymu naujai paaiškėjusios aplinkybės nebuvo žinomos pareiškėjams nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-28436-819/2018, taip pat nenurodė kokia pareiškėjų manymų padaryta aiški teisės normos taikymo klaida priimant sprendimą byloje Nr. Nr. e2-28436-819/2018, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą, kuris nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Pareiškėjai ir suinteresuotas asmuo I. T. 2013-08-09 sudarė preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį. 2013-08-09 suinteresuotam asmeniui I. T. pareiškėjai suteikė įgaliojimą veikti jų vardu pagal 2013-08-09 preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį. 2015-04-13 pareiškėjai panaikino 2013-08-09 suinteresuotam asmeniui I. T. išduotą įgaliojimą. Pareiškėjai nurodo, kad po Preliminariosios pirkimo pardavimo sutarties pasirašymo dienos praėjus penkeriems metams atsakovai (pareiškėjai) dėl ieškovės kaltės (I. T.) vos neprarado teisių atkurti nuosavybės teises į žemės sklypą ir to pasėkoje atsakovų nenaudai buvo priimtas preliminarus sprendimas dėl ko atsakovai įpareigoti sumokėti ieškovei avansą – 6950,00 Eur, baudą – 6950,00 Eur, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 13900,00 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovė (I. T.) įsipareigojo ir įgaliojime tai yra nurodyta, atstovauti atsakovus (pareiškėjus) dėl paveldėjimo teisės liudijimo gavimo į V. P. turtą, tačiau ieškovė per penkerius metus negavo atsakovų Paveldėjimo teisės liudijimo iš notaro, tai turėjo būti pirmas etapas nuo ko ieškovė turėjo pradėti tvarkyti dokumentus nuosavybės teisėms atkurti, tačiau nebuvo ieškovės sutvarkyti net pirminiai?dokumentai nuosavybės teisėms atkurti, maža to atsakovai dėl ieškovės neveikimo vos neprarado teisės atkurti nuosavybės teises j žemės sklypą. Pažymėtina, kad 2015-04-13 pareiškėjai panaikino 2013-08-09 suinteresuotam asmeniui I. T. išduotą įgaliojimą, todėl suinteresuotas asmuo nuo I. T. nuo 2015-04-13 neturėjo jokio teisinio pagrindo (galimybių) vykdyti įsipareigojimus pagal 2013-08-09 sudarė preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį. I. T. 2018-07-19 kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl 2013-08-09 preliminarios pirkimo-pardavimo sutarties nevykdymo. Teismas vadovaudamasis aktualios redakcijos, galiojančiomis procesinėmis ir materialiosios teisės normomis civilinėje byloje Nr. e2-28436-819/2018 priėmė sprendimą kuriuo tenkino I. T. ieškinį. Pareiškėjai nenurodė jokių 2018-08-30 teismo sprendime, civilinėje byloje Nr. e2-28436-819/2018 aiškių padarytų teisės normų taikymo klaidų, kurios galėtų turėti įtakos 2018-08-30 sprendimo teisėtumui, todėl nėra jokių pagrindų vadovaujantis CPK 366 str. l d. 9 p. atnaujinti procesą minėtoje byloje.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluotą taisyklę, CPK 366 str. l d. 2 p. prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios pareiškėjams nebuvo ir negalėjo būti žinomos. Kadangi pareiškėjų pateikti dokumentai nesuteikia papildomos reikšmingos bylos nagrinėjimui informacijos, taip pat pareiškėjai nenurodė jokių faktinių aplinkybių kurios jiems nebuvo žinomos civilinės bylos Nr. e2-28436-819/2018 nagrinėjimo metu ir kurios turėtų įtakos priimat teismo sprendimą, konstatuotina, kad pareiškėjai nepateikė duomenų kurių pagrindu galėtų būti atnaujintas procesas pagal CPK 366 str. l d. 2 p.

Spręsdamas klausimą dėl proceso atnaujinimo, teismas atnaujina procesą nustatęs dvi būtinas sąlygas: pirma, prašymas dėl proceso atnaujinimo paduotas nepraleidus termino, nustatyto CPK 368 straipsnyje; antra, prašymas yra pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais (CPK 365 straipsnio 1 dalis, 370 straipsnio 3 dalis). Šių aplinkybių įrodinėjimo našta tenka prašymą atnaujinti procesą pateikusiai šaliai, t. y. bylos proceso atnaujinimo siekianti šalis turi nurodyti konkretų faktinį proceso atnaujinimo pagrindą, motyvus, pateikti proceso atnaujinimo pagrindo buvimą patvirtinančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-02-24 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2014).

6. Teismas, vadovaudamasis išdėstytu, daro išvadą, kad pareiškėjai nepateikė duomenų, kurie negalėjo būti žinomi ir pateikti bylos (Nr. e2-28436-819/2018) nagrinėjimo metu, civilinės bylos proceso atnaujinimas iš esmės nekeistų priimto teismo procesinio sprendimo, nekeistų šalių teisinės padėties, nesukurtų tolesnių teisinių pasekmių, todėl, vertinant visas bylos aplinkybes, pripažintina, kad neegzistuoja realaus pagrindo, galinčio iš esmės pakeisti bylos baigtį, konstatuotina, kad pareiškėjų Z. P. ir S. P. prašymas atnaujinti procesą yra nepagrįstas, nes šiuo atveju nekyla abejonių dėl civilinės bylos baigties teisingumo.

7. Kiti pareiškėjų nurodyti argumentai, aplinkybės neturi esminės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013-11-12 sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

8. Suinteresuotas asmuo I. T. atsiliepime į pareiškimą dėl proceso atnaujinimo nurodė, kad patyrė 169,40 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias prašė priteisti solidariai iš pareiškėjų. Kadangi suinteresuotas asmuo I. T. nepateikė jokių duomenų apie tai, kad minėtos bylinėjimosi išlaidos buvo patirtos, prašomos 169,40 Eur bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos solidariai iš pareiškėjų.

Suinteresuotas asmuo A. V. 2019-05-20 pateikė teismui prašymą dėl 169,40 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš pareiškėjų už atsiliepimo į prašymą dėl proceso atnaujinimo parengimą. Kadangi suinteresuotas asmuo A. V. nepateikė teismui atsiliepimo į prašymą dėl proceso atnaujinimo, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo A. V. priteisti iš pareiškėjų 169,40 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 366, 368, 370 straipsniais, –

nutaria:

pareiškėjų Z. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir S. P., a. k. (duomenys neskelbtini) prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti.

Atmesti suinteresuoto asmens I. T., a. k. (duomenys neskelbtini) prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Atmesti suinteresuoto asmens A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.