- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-10-09
- Bylos Nr.
- e2A-952-163/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-10701-2015-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Dobrovolskis, Kristina Domarkienė, Alona Romanovienė
- Atsakovas
- S. M.
- Ieškovas
- R. J. A.
- Trečiasis asmuo
- VĮ Registrų centras
- Advokatai
- Ričardas Noreika
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Kristinos Domarkienės, Alonos Romanovienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės S. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. J. A. patikslintą ieškinį atsakovei S. M., tretieji asmenys VĮ Registrų centras, dėl nuosavybės dalių pakeitimo, naudojimosi namu tvarkos nustatymo bei leidimo įregistruoti kadastro duomenų pakeitimus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas R. J. A. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė leisti įregistruoti VĮ Registrų centre palėpės patalpas, pažymėtas indeksais 1-12 (7,64 kv. m) ir 1‑13 (8,26 kv. m) be atsakovės S. M. sutikimo; leisti įregistruoti VĮ Registrų centre gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-07-03 kadastrinius matavimus, bylos Nr. (duomenys neskelbtini), be atsakovės S. M. sutikimo; pakeisti gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), bendrosios nuosavybės teisės dalis, nustatant, kad ieškovui R. J. A. priklauso 5350/10000 dalys (61,845 kv. m), o atsakovei S. M. 4650/10000 dalys (53,745 kv. m) gyvenamojo namo 115,59 kv. m bendrosios nuosavybės teise priklausančių patalpų; nustatyti gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimosi patalpų naudojimosi tvarką (ieškovui R. J. A. priskirti naudotis pastogės patalpomis, pažymėtomis indeksais 1-10 (12,77 kv. m), 1-11 (16,07 kv. m), 1-7 (3,79 kv. m), 1-8 (9,66 kv. m), 1-9 (2,52 kv. m), 1-12 (7,64 kv. m) ir 1-13 (8,26 kv. m); atsakovei S. M. priskirti naudotis pirmo aukšto patalpomis, pažymėtomis indeksais 1-2 (2,8 kv. m), 1-3 (11,27 kv. m), 1-4 (2,89 kv. m), 1-5 (15,82 kv. m), 1-6 (19,83 kv. m); ieškovui R. J. A. ir atsakovei S. M. priskirti naudotis bendrai patalpomis (koridoriumi), pažymėtą indeksu 1-1 (2,27 kv. m)); priteisti bylinėjimosi išlaidas.Ieškovas nurodė, kad jam kartu su atsakove S. M. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), bei kiti inžineriniai statiniai – kiemo aikštelė. Pagal VĮ Registrų centro duomenis, ieškovui nuo registruoto 116,77 kv. m gyvenamojo namo priklauso 49/100, o atsakovei 51/100 dalis. Taip pat nurodė, jog ieškovas ir atsakovė bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo (duomenys neskelbtini), esantį 0,0777 ha žemės sklypą, kurio 381/777 žemės sklypo dalis priklauso ieškovui, o atsakovei – 396/777 dalys žemės sklypo.Teigė, jog faktinis gyvenamojo namo naudojimas yra nusistovėjęs daugelį metų – atsakovė atskirai naudojasi pirmu aukštu bei po juo esančiu rūsiu, o tiek ieškovas, tiek prieš jį buvę savininkai V. A. bei V. P. naudojosi ir naudojasi visomis pastogės patalpomis. Ieškovas nurodė, jog į savo patalpas patenka per pirmame aukšte esantį koridorių, iš kurio patenkama tiesiogiai į laiptinę. Pažymėjo, kad tiek V. A. įsigydama dalį namo, tiek ieškovas įsigijo faktiškai naudojamas pastogės patalpas ir buvo įsitikinęs, kad įsigyja būtent šią namo dalį, ką iki šiol ir naudoja. Atkreipė dėmesį, kad V. A. įsigijus namo dalį, dalis pastogės patalpų (pačiame pastogės viršuje) nebuvo įrengtos, namo stogas nebuvo sutvarkytas. Ieškovas, žinodamas, kad mama V. A. padovanos savo namo dalį jam, ėmėsi remonto darbų. 2005 m. ieškovas paėmė paskolą, kurią skyrė namo stogo remontui. Ieškovas planavo remontuodamas patalpas taip pat įsirengti papildomas patalpas pačiame palėpės viršuje. Teigia, jog šią aplinkybę patvirtina prie pradinio ieškinio pridėti bankiniai pavedimai. Pažymėjo, kad nors namo stogas yra bendra namo bendraturčių nuosavybė, tačiau atsakovė prie šio remonto neprisidėjo. Tai iš dalies buvo susiję ir su tuo, kad ieškovo mama su atsakove tuo metu susitarė, kad atsakovė visiškai nepretenduos į pastogės patalpas. Tuo tikslu atsakovė 2003-01-21 parašė notarinį pareiškimą, kad V. A. pakeistų namo stogo dangą bei įrengtų atskirą įėjimą. Be to, 2005-07-04 atsakovė parašė dar vieną pareiškimą, kuriuo patvirtino, kad neturi jokių pretenzijų dėl palėpės, esančios name, adresu (duomenys neskelbtini). Mano, kad namo bendraturčiai faktiškai susitarė valdyti namą taip, kaip šie santykiai ilgą laiką buvo susiklostę, t. y. atsakovė toliau naudosis pirmu aukštu, o ieškovas (jo motina V. A.) palėpės patalpomis, į kurias atsakovė nurodė nepretenduosianti ir neturėsianti pretenzijų.Atsakovė S. M. su ieškiniu nesutiko, prašė jo netenkinti bei nurodė, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruoti duomenys būtų nuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, ir registre būti kiti nei 1993-01-19 pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyti duomenys. Todėl jokių naujų aplinkybių, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindą), nei iki pradinio ieškinio pateikimo, nei po jo negalėjo paaiškėti.Atsakovė pažymėjo, kad 2014-12-10 Klaipėdos miesto apylinkės teismo priimtame sprendime už akių, civ. 2-11757-618/2014 (įsiteisėjo 2015-05-28), ieškovas R. J. A. buvo įpareigotas per 30 dienų pašalinti kliūtis S. M. naudotis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo laiptine ir palėpe. Teigia, jog šioje byloje buvo nustatyta, kad gyvenamojo namo pastogėje yra palėpė, kuri nėra R. J. A. priklausančios mansardos dalis ir laikytina gyvenamojo namo bendro naudojimo objektu. Mano, jog ginčas vyko tarp tų pačių šalių, įsiteisėjęs sprendimas nėra įvykdytas, todėl remiantis LR CPK 182 straipsniu atsakovei dar kartą įrodinėti, kad palėpė ir laiptine yra bendrojo naudojimo, nereikia.Taip pat teigė, jog ieškovo minimo 2005-07-04 pareiškimo, kad S. M. ,,Neturiu jokių pretenzijų dėl palėpės esančios (duomenys neskelbtini)“, nepasirašė. Be to, tai nėra susitarimas dėl bendrojo naudojimo objekto – palėpės – naudojimo tvarkos ar jos perleidimo ieškovui. Teigė, kad tai yra suklastotas „dokumentas“, todėl jis jokių ieškovo teisių į palėpę nepatvirtina.Trečiasis asmuo valstybės įmonė Registrų centras prašė ieškovo R. J. A. patikslinto ieškinio reikalavimus nagrinėti ir spręsti teismo nuožiūra.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-02-07 sprendimu ieškinį tenkino bei leido įregistruoti VĮ Registrų centrui palėpės patalpas, pažymėtas indeksais 1-12 (7,64 kv. m) ir 1‑13 (8,26 kv. m) be atsakovės S. M. sutikimo; leido įregistruoti VĮ Registrų centrui gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-07-03 kadastrinius matavimus, bylos Nr. (duomenys neskelbtini), be atsakovės S. M. sutikimo; pakeitė gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), bendrosios nuosavybės teisės dalis, nustatant, kad ieškovui R. J. A. priklauso 4877/10000 dalys (61,845 kv. m), o atsakovei S. M. 5123/10000 dalys (64,965 kv. m) gyvenamojo namo 126,81 kv. m bendrosios nuosavybės teise priklausančių patalpų; nustatė gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimosi patalpų naudojimosi tvarką (ieškovui R. J. A. priskyrė naudotis atskirai pastogės patalpomis, pažymėtomis indeksais 1-10 (12,77 kv. m), 1-11 (16,07 kv. m), 1-7 (3,79 kv. m), 1-8 (9,66 kv. m), 1-9 (2,52 kv. m), 1-12 (7,64 kv. m) ir 1-13 (8,26 kv. m); atsakovei S. M. priskyrė naudotis atskirai pirmo aukšto bei rūsio patalpomis, pažymėtomis indeksais R-1 (5,28 kv. m), R-2 (2,85 kv. m) R-3 (3,09 kv. m), 1-2 (2,8 kv. m), 1-3 (11,27 kv. m), 1-4 (2,89 kv. m), 1-5 (15,82 kv. m), 1-6 (19,83 kv. m); ieškovui R. J. A. ir atsakovei S. M. priskyrė naudotis bendrai patalpomis (koridoriumi), pažymėtomis indeksu 1-1 (2,27 kv. m)); taip pat priteisė iš atsakovės S. M. ieškovui R. J. A. 500 eurų bylinėjimosi išlaidų.Nurodė, kad pagal 1993-01-19 pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą tarp Klaipėdos miesto valdybos ir atsakovės S. M., atsakovė nupirko gyvenamojo namo 51/100 dalį (sudarant sutartį visas namas turėjo 105,41 kv. m), taip pat atskirai nupirko sandėlį, ūkinį pastatą bei rūsį. Sutartyje nustatyta tvarka, kad atsakovė S. M. naudosis namo pirmuoju aukštu, o bendru koridoriumi, pažymėtu plane pažymėtu a-1 (2,51 kv. m), S. M. naudosis kartu su V. P.. Taip pat nurodė, kad pagal 1993-01-19 pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą tarp Klaipėdos miesto valdybos ir V. P., pastarasis nupirko 49/100 dalis to paties gyvenamojo namo. Notaro patvirtintoje pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta, kad pirkėjas (šiuo atveju V. P.) nusipirkta gyvenamojo namo dalimi naudosis: visa mansarda. Bendru koridoriumi, esančiu namo pirmajame aukšte, plane pažymėtu a-1 (2,51 kv. m), bendrai naudosis su S. M..Pažymėjo, kad CK 4.48 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, nuosavybės teisę įgyjant perdavimo būdu (t. y. sudarant pirkimo–pardavimo arba dovanojimo sutartį), naujasis savininkas į perduotą daiktą įgyja tiek teisių ir pareigų, kiek jų turėjo buvęs daikto savininkas. Darė išvadą, kad minėtomis sutartimis buvo konkrečiai ir detaliai apibrėžtos ieškovo ir atsakovės teisės ir pareigos į valdomą gyvenamąjį namą (atsakovė valdo rūsį ir pirmą aukštą bei ½ koridoriaus plane pažymėtu a-1 (2,51 kv. m), o ieškovas valdo visą mansardą, t. y. viską, kas yra virš pirmo aukšto, bei ½ dalį koridoriaus, plane pažymėtu a-1 (2,51 kv. m).Pabrėžė, jog šios bylos specifika rodo, kad patalpos, esančios virš pirmo aukšto, t. y. mansarda, palėpė ir pan., nėra bendro naudojimo patalpos, nes jas 1993-01-19 pirkimo–pardavimo sutartimi įsigijo vienas V. P., o po to atitinkamai perdavė V. A., o pastaroji šią namo dalį 2007-07-16 padovanojo R. J. A..Taip pat teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovė S. M. 2003-01-21 parašė notarinį pareiškimą, kad V. A. pakeistų namo stogo dangą bei įrengtų atskirą įėjimą. Be to, 2005-07-04 atsakovė parašė dar vieną pareiškimą, kuriuo patvirtino, kad neturi jokių pretenzijų dėl palėpės, esančios (duomenys neskelbtini) name. Nurodė, kad atsakovė nepripažino savo parašo po šia sutartimi, teigdama, kad jos parašas suklastotas, ir sutiko, kad būtų atlikta parašo ekspertizė, tačiau vėliau atlikti ekspertizę kategoriškai atsisakė. Taigi teismas vertino, kad atsakovė buvo davusi sutikimą atlikti remonto darbus ieškovo valdomoje mansardoje.Be to, teismas atmetė atsakovės argumentus kaip nepagrįstus, kad jei Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-12-10 priimdamas sprendimą už akių civ. byloje 2-11757-618/2014 galutinai nustatė naudojimosi tvarka ir pasikeitus aplinkybės negali būti nustatyta nauja naudojimosi tvarka. Teismo vertinimu, ankstesnėje civilinėje byloje atsakovės ieškinys nėra tapatus šios bylos ieškovo ieškiniui bei skiriasi ieškinio pagrindai, kadangi ieškinio reikalavimas (dalykas) ir aplinkybės, kuriomis jis grindžiamas (pagrindas), šioje byloje skiriasi. Išnagrinėtoje byloje S. M. reikalavo įpareigoti atsakovą pašalinti kliūtis iš pirmojo aukšto patekti į laiptinę ir palėpę. S. M. teigė, kad negali tinkamai atlikti gyvenamojo namo administratorės funkcijų, t. y. prižiūrėti gyvenamojo namo stogą, kaminą, užtikrinti šių objektų tinkamą priešgaisrinę būklę. Tuo tarpu šioje byloje ieškovas reiškia kitą savarankišką reikalavimą – pripažinti jam nuosavybės teisės į jo įrengtą (pertvarkytą) mansardą ir suteikti jam teisę įregistruoti kadastrinius matavimus Nekilnojamojo turto kadastre be atsakovės sutikimo. Teigia, kad skirtingai nei ankstesnėje byloje, šis reikalavimas yra pagrindinis reikalavimas, kurio patenkinimas nepriklauso nuo kitų reikalavimų išsprendimo. Toks reikalavimo pobūdžio pasikeitimas reiškia ne tik, kad ieškinio dalykas pasikeitė, bet ir susijęs su tuo, kad po ankstesnės bylos išnagrinėjimo pasikeitė faktinės aplinkybės, kurios sudaro šioje byloje pareikšto ieškinio pagrindą.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovė S. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-02-07 sprendimą ir priimti naują sprendimą – R. J. A. patikslintą ieškinį S. M. atmesti.Nurodė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas priimdamas 2017-02-07 sprendimą išėjo už ieškinio reikalavimo ribų, kadangi Klaipėdos miesto apylinkės teismas, be ieškovo reikalavimo, 2017-02-07 sprendimu pakeitė bendrosios nuosavybės teisės dalis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), 126,81 kv. m patalpų. Teigia, kad vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 str. 2 d., CK 4.77 str. padidėjęs plotas (kuris apima ieškovo nurodytas patalpas 1-12, 1‑13) turėtų būti padalytas proporcingai jų bendrosios nuosavybės teise turimoms dalims, t. y. ieškovui 49/100, apeliantei 51/100. Taip pat nurodė, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad patalpų 1-12, 1-13 ieškovas nesukūrė, nepadidino gyvenamojo namo ploto – palėpė buvo iki ieškovui ir apeliantei įsigyjant nuosavybėn gyvenamojo namo dalis. Mano, jog teismui priėmus nepagrįstą sprendimą, apeliantė neteko turto, kadangi pagal byloje esantį Nekilnojamojo turto registro 2015-11-24 išrašą vidutinė namo vertė, vertinant masinio vertinimo būdu, yra 78 567 Eur (1 kv. m vertė yra 672,80 Eur, t. y. 78 567 Eur 116,77 kv. m).Pažymi, kad teismo argumentai, kad bendrojo naudojimo palėpė yra sudėtinė ieškovui priklausančios mansardos dalis bei tai, kad bendrojo naudojimo laiptinė priklauso tik jam vienam, jau buvo paneigti pirmos ir apeliacinės instancijos teismų pagal S. M. ieškinį c. b. Nr. 2-11757- 618/2014 dėl įpareigojimo R. J. A. pašalinti kliūtis naudotis bendrojo naudojimo laiptine ir palėpe. Teigia, kad šioje byloje buvo nustatytos aplinkybės, kad laiptinė ir palėpė yra bendrojo naudojimo, ginčas vyko tarp tų pačių šalių, įsiteisėjęs sprendimas nėra įvykdytas, todėl remiantis LR CPK 182 straipsniu atsakovei dar kartą įrodinėti šių aplinkybių nereikia.Atkreipia dėmesį, kad 2005-07-04 sutartis nėra susitarimas dėl bendrojo naudojimo objekto – palėpės – naudojimo tvarkos ar jos perleidimo ieškovui. Teigia, jog teismas į tai priimdamas sprendimą neatsižvelgė. 2005-07-04 sutartyje apskritai yra nurodyta, kad ji sudaroma ne su ieškovu, todėl nesuteikia jokių teisių į bendrą nuosavybę. Be to, nurodė, kad apeliantė 2017‑02‑22 Klaipėdos apylinkės prokuratūrai yra pateikusi pareiškimą dėl civilinėje byloje Nr.e2-41-639/2017 pateiktų dokumentų, t. y. 2003-01-21 pareiškimo Klaipėdos miesto architektūros skyriui bei 2005-07-04 sutarties suklastojimo.Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas R. J. A. prašo apeliantės S. M. apeliacinį skundą atmesti bei nurodė, kad patikslintame ieškinyje rūsio patalpos nebebuvo nurodytos ir niekam nepriskirtos. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas šią aplinkybę įvertino kaip rašymo apsirikimą (techninę klaidą), todėl teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje teisingai nurodė visas patalpas, kaip jos išvardytos ieškovo pateiktame VĮ Registrų centro parengtame namo padalijimo projekte. Teigia, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje neginčijamai nustatyta, kad minėtomis rūsio patalpomis išimtinai naudojasi tik atsakovė, o ieškovas apskritai į jas nepretenduoja. Taigi teismui nustačius gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), ploto dalis ne nuo ieškovo patikslintame ieškinyje nurodyto 115, 59 kv. m namo ploto (be rūsio), o nuo viso bendro namo ploto (įtraukiant rūsį) – 126,81 kv. m, atsakovės padėtis turto valdymo prasme niekaip nepablogėjo.Atkreipė dėmesį, jog 2003-01-21 atsakovė S. M. parašė notarinį pareiškimą, kad V. A. pakeistų namo stogo dangą bei įrengtų atskirą įėjimą. Be to, 2005-07-04 atsakovė S. M. parašė dar vieną pareiškimą, kuriuo patvirtino, kad neturi pretenzijų dėl palėpės, esančios (duomenys neskelbtini), name. Taip pačiais metais, t. y. 2005-07-04, buvo sudaryta dar ir sutartis dėl namo (duomenys neskelbtini), remonto darbų. Ši sutartis buvo sudaryta tarp atsakovės S. M. ir L. A. (kuri tuo metu atstovavo ieškovo motinai V. A.). Pažymėjo, kad minėtos sutarties 6 p. yra numatyta, kad atsakovė, t. y. S. M., neprieštarauja, jog L. A. naudotųsi palėpe savo nuožiūra pagal poreikį.Pažymėjo, kad ieškovas palėpės patalpas padidino ne tik turėdamas atsakovės sutikimą, tačiau ir išimtinai šias patalpas įrengė savo lėšomis ir jėgomis. Teigia, jog nagrinėjamoje byloje nėra absoliučiai jokių duomenų, kad atsakovė vienokia ar kitokia forma būtų prisidėjusi prie palėpės patalpų įrengimo. Be to, įrengtos naujos palėpės patalpos yra tiesiogiai susijusios su žemiau esančia palėpe, į naujai įrengtas palėpės patalpas galima patekti tik per žemiau esančią ir ieškovui priklausančią palėpę. Darė išvadą, kad iš byloje esančių duomenų akivaizdu, kad nagrinėjamos palėpės patalpas išimtinai įsirengė ieškovas savo lėšomis ir jėgomis. Anksčiau, t. y. iki tol, kol ieškovas nagrinėjamos palėpės (pastogės) patalpas įrengė, tokių patalpų apkritai nebuvo.Ieškovas taip pat pažymėjo, kad atsakovės nurodomoje civilinėje byloje Nr. 2-11757-618/2014 ir nagrinėjamoje civilinėje byloje iš esmės skiriasi ne tik faktinės aplinkybės, bet ir ieškinio dalykas. Atsakovės nurodomoje civilinėje byloje S. M. reikalavo įpareigoti atsakovą pašalinti kliūtis iš pirmojo aukšto patekti jai į laiptinę ir palėpę, kadangi dėl šios priežasties S. M. negalinti atlikti namo administratorės funkcijų. Taigi reikalavimas minėtoje civilinėje byloje siejamas su S. M. noru atlikti namo administratorės funkcijas. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje ieškovas yra pareiškęs reikalavimą – pripažinti jam nuosavybės teisę į jo lėšomis ir jėgomis įrengtą (pertvarkytą) pastogę (palėpę) ir suteikti jam teisę įregistruoti kadastrinius matavimus Nekilnojamojo turto kadastre be S. M. sutikimo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo leista įregistruoti patalpas be atsakovės sutikimo, pakeistos gyvenamojo namo nuosavybės dalys bei nustatyta gyvenamojo namo naudojimosi tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo.
Faktinės bylos aplinkybės
Bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantė S. M. 1993-01-19 pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu iš Klaipėdos miesto valdybos nusipirko 51/100 dalį (sudarant sutartį visas namas turėjo 105,41 kv. m) gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat atskirai nupirko sandėlį, ūkinį pastatą bei rūsį. Sutartyje numatyta, kad atsakovė S. M. naudosis namo pirmuoju aukštu, o bendru koridoriumi, plane pažymėtu a-1 (2,51 kv. m), S. M. naudosis kartu su V. P.. Taip pat nustatyta, kad V. P. 1993-01-19 pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu iš Klaipėdos miesto valdybos nusipirko 49/100 dalis (sudarant sutartį visas namas turėjo 105,41 kv. m) gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Sutartyje numatyta, kad V. P. naudosis visa namo mansarda bei bendru koridoriumi, plane pažymėtu a-1 (2,51 kv. m), bendrai su S. M.. 2003-01-22 pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. K1AK-838 V. P. pardavė jam priklausančią 49/100 dalį gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), V. A.. 2007-07-16 dovanojimo sutartimi V. A. padovanojo ieškovui R. J. A. jai nuosavybės teise priklausančią 49/100 dalį gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini).
Dėl apeliacinio skundo argumentų
CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta pagrindinė bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo taisyklė, pagal kurią bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad tokia įstatymo nuostata įpareigoja bendraturčius, įgyvendinant savo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio abiem šalims sprendimo būdo, taip pat ir vykstant ginčui teisme. Optimalesniam naudojimosi bendrąja nuosavybe variantui pasiekti būtinas bendraturčių kooperavimasis, todėl siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2012; 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-390/2012 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, kiekvieno iš bendraturčių teisė keisti bendrai valdomą daiktą ribojama draudimu pažeisti kitų bendraturčių teises ir teisėtus reikalavimus. Bendraturtis turi teisę padidinti bendrąją dalinę nuosavybę, rekonstruojant bendrai valdomą daiktą (CK 4.77 straipsnis), tačiau šią teisę jis gali įgyvendinti, laikydamasis teisės normose nustatytų taisyklių. Vienas iš tokių reikalavimų ir teisės laisvai disponuoti bendrosios dalinės nuosavybės teise turimu daiktu ribojimų yra įpareigojimas statytojui gauti kitų asmenų, kurių teisės ar teisėti interesai susiję su būsima statyba ar rekonstrukcija, sutikimą.Teikdama apeliacinį skundą apeliantė nurodė, jog pirmosios instancijos teismas 2017-02-07 sprendimu išėjo už ieškinio reikalavimo ribų, kadangi, be ieškovo reikalavimo, skundžiamu sprendimu pakeitė gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), 126,81 kv. m patalpų bendrosios nuosavybės teisės dalis. Apeliantė mano, jog padidėjęs plotas turėtų būti padalytas proporcingai jų bendrosios nuosavybės teise turimoms dalims, t. y. ieškovui 49/100, o apeliantei 51/100. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ieškinio suformulavimas ir jo pateikimas teismui yra ieškovo procesinė teisė, kuria jis savo nuožiūra disponuoja (CPK 42 str. 1 dalis). Teisminio nagrinėjimo dalyką apibrėžia svarbiausi ieškinio turinį sudarantys elementai – ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas. Kaip ieškinio dalykas suprantamas ieškovo per teismą atsakovui pareikštas materialusis teisinis reikalavimas, o ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką (CPK 135 str. 1 d. 2, 4 p.). Teismas privalo ginčą spręsti pagal ieškovo pareikštus reikalavimus, negali pats nei suformuluoti, nei pakeisti ieškinio dalyko (pvz., negali priteisti šaliai to, ko ji neprašo, arba priteisti daugiau, nei šalis prašo) ar faktinio pagrindo (negali savo sprendime remtis tokiais faktais, kurių šalys teismui nenurodė, ir įrodymais, kurių byloje nėra). Kitaip tariant, teismas, priimdamas sprendimą, negali peržengti ieškinio ribų. Bylos nagrinėjimo ribas ieškovas turi apibrėžti teismui teikiamame ieškinyje, suformuluodamas jame ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą (CPK 135 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog teikdamas ieškinį bei formuluodamas ieškinio dalyką ieškovas teismo prašė pakeisti gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrosios nuosavybės teisės dalis, nustatant, kad ieškovui R. J. A. priklauso 5350/10000 dalis (61,845 kv. m), o atsakovei S. M. 4650/10000 dalis (53,745 kv. m) gyvenamojo namo 115,59 kv. m. bendrosios nuosavybės teise priklausančių patalpų. Tačiau pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas į ieškinio faktinį pagrindą bei įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus konstatavo, jog ieškovas nurodydamas, kad gyvenamojo namo plotą sudaro 115,59 kv. m, nepagrįstai neįtraukė rūsio patalpų ploto (11,22 kv. m), o tai, pirmosios instancijos vertinimu, yra rašymo apsirikimas (kadangi viso namo bendras plotas sudaro ne 115,59 kv. m, o 126,81 kv. m). Teisėjų kolegija sutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu, kadangi iš bylos duomenų matyti, jog ieškovas teikdamas ieškinį į bylą pateikė 2015‑08‑05 Nekilnojamojo turto registro „pastato patalpų padalinimo projektą“, kuriame nurodyta, jog pastato patalpų padalijimo projektas atliktas pagal naujus patalpų plotus, kur visas pastato dalijamas plotas yra 126,81 kv. m. Šis projektas patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadas, išdėstytas skundžiamame sprendime, todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog nors ieškovas ir neteisingai nurodė bendraturčiams priklausančias ginčo gyvenamojo namo nuosavybės teisės dalis, tačiau pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieškinio faktinį pagrindą, šį ieškovo suklydimą ištaisė, todėl šiuo atveju apeliantės teisės nebuvo pažeistos. Taigi, esant nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą, neišėjo už ieškinio ribų, teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, todėl teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo sutikti su apeliantės nurodomais argumentais, jog buvo peržengtos ieškinio ribos, bei šiuos apeliantės argumentus atmeta kaip nepagrįstus.Apeliaciniu skundu taip pat teigiama, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovas nesukūrė patalpų pažymėtų indeksais 1-12 ir 1-13, teigia, jog nepadidino gyvenamojo namo ploto, kadangi palėpė buvo dar iki ieškovui ir apeliantei įsigyjant ginčo namą. Teisėjų kolegija šiuos apeliantės argumentus laiko nepagrįstais. Šiuo atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo nurodytu argumentu, jog šios bylos specifika yra ta, kad patalpos esančios virš pirmo aukšto t. y. mansarda, nėra bendro naudojimo patalpos. Atkreiptinas dėmesys, jog 1993-01-19 pirkimo – pardavimo sutartyje, kurios pagrindu V. P. nusipirko 49/100 dalis gyvenamojo namo esančio adresu (duomenys neskelbtini), nurodyta, jog V. P. naudosis visa namo mansarda bei bendru koridoriumi, plane pažymėtu a-1 (2,51 kv. m) bendrai su S. M.. Pažymėtina, jog bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantė S. M. dar 2005-07-04 pareiškimu registro-kadastro įmonei nurodė, jog neturi jokių pretenzijų dėl palėpės esančios adresu (duomenys neskelbtini) name. Taip pat 2005-07-04 sutarties su L. A., (kuri atstovavo tuometinę mansardos savininkę V. A.) 6 punktu S. M. neprieštaravo, kad L. A. naudotųsi palėpe savo nuožiūra pagal poreikį. Nors apeliantė nurodė, jog tiek 2005-07-04 pareiškimo, tiek 2005-07-04 sutarties ji nepasirašė bei jos parašai yra suklastoti, tačiau tokius apeliantės argumentus paneigia 2017-08-21 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11K-166(17). Šios specialisto išvados, išvadų 1 punkte nurodyta, jog tirti pateiktuose dokumentuose: 2003-01-21 pareiškime, eilutėje „parašas, pavardė“ ir 2005-07-04 sutartyje, po tekstu, dešinėje, vardą ir pavardę „S. M.“ parašė ir pasirašė S. M.. 2 punkte nurodoma: Tikėtina, kad 2005-07-04 pareiškime, kurio kopija pateikta tirti (originalas negautas), po tekstu, vardą ir pavardę „S. M.“ parašė S. M.. Teisėjų kolegija sprendžia, jog šie įrodymai patvirtina, jog apeliantė ne tik davė leidimą atlikti pastogės įrengimo darbus, tačiau taip pat nurodė, jog neturi jokių pretenzijų į ją. Be to, 1999 m. rugsėjo 30 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu dėl reglamento STR 1.14.01:1999 „Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarka“ patvirtinimo, nurodyta, kad pastogė (palėpė) yra erdvė tarp pastato viršutinio aukšto perdangos, sienų ir stogo. Taip pat šiuo įsakymu nurodoma, jog pastogės patalpos (t. y. mansarda, mezoninas) yra pastogėje įrengtas aukštas arba jo dalis, kurio (kurios) dalis sienų arba lubų gali būti nuožulnios. Iš nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos matyti, jog ginčo gyvenamasis namas yra vieno aukšto pastatas, todėl šiuo atveju laikytina, jog visos patalpos, esančios aukščiau pirmojo aukšto, priskiriamos pastogei (palėpei). Kadangi mansarda yra pastogės (palėpės) patalpa, o V. P. 1993-01-19 pirkimo – pardavimo sutartimi įsigijo visą ginčo gyvenamojo namo mansardą, todėl darytina išvada, jog papildomai įrengtos patalpos nelaikytinos bendrąja daline nuosavybe. Įvertinus teisinį reglamentavimą, susiklosčiusias aplinkybes, jog V. P. 1993-01-19 pirkimo – pardavimo sutartimi įsigijo visą namo mansardą, kurią ieškovas perėmė dovanojimo sutarties pagrindu bei į tai, jog atsakovė dar 2005-07-04 raštu nurodė, jog pretenzijų į palėpės patalpas neturi, teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškovo įrengtos patalpos pažymėtos indeksais 1-12 ir 1-13 negali būti laikomos bendra daline nuosavybe, todėl apeliantės argumentai, jog ieškovas nepadidino gyvenamojo namo ploto laikytini nepagrįstais.Apeliantė savo apeliaciniame skunde, be kita ko, remiasi ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-12-10 priimtu sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-11757-618/2014. Teigia, jog šioje byloje buvo nustatytos aplinkybės, kad laiptinė ir palėpė yra bendrojo naudojimo, ginčas vyko tarp tų pačių šalių, įsiteisėjęs sprendimas nėra įvykdytas, todėl remiantis LR CPK 182 str., atsakovei dar kartą šių aplinkybių nereikia įrodinėti. Pažymėtina, jog aplinkybę, ar teisme nebuvo nagrinėtas tapatus ginčas (reikalavimas), turi konstatuoti bylą nagrinėjantis teismas. Taikant CPK 293 straipsnio 3 punktą svarbu nustatyti ieškinio tapatumo klausimą. Įstatyme ieškinių tapatumas siejamas su trimis kriterijais (požymiais): tomis pačiomis šalimis, tuo pačiu ieškinio dalyku ir tuo pačiu ieškinio pagrindu (CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Taigi sprendžiant klausimą dėl ieškinių tapatumo pirmiausia reikia nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie yra anksčiau pradėtos nagrinėti bylos šalys. Antrasis tapataus ieškinio požymis yra ieškinio dalyko sutapimas. Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialusis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas. Trečiasis tapataus ieškinio požymis siejamas su ieškinio pagrindu. Kadangi ieškinio pagrindą sudaro faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, todėl naujas ieškinys galimas tik kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nėra teisminio nagrinėjimo dalykas jau nagrinėjamoje byloje. Ieškinio pagrindas pripažįstamas tapačiu, kai ieškinys grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais. Reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2013; kt.). Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog nors Klaipėdos miesto apylinkės teismas nagrinėjo ginčą civilinėje byloje Nr. 2-11757-618/2014 tarp tų pačių šalių, tačiau nei ieškinio dalykas, nei ieškinio pagrindas su šia nagrinėjama byla nesutampa. Pažymėtina, jog nagrinėjant ginčą civilinėje byloje Nr. 2-11757-618/2014 ieškinio reikalavimas buvo įpareigoti atsakovą (šioje byloje ieškovą R. J. A.) pašalinti kliūtis iš pirmojo aukšto patekti į bendro naudojimo laiptinę ir palėpę. Tuo tarpu šioje civilinėje byloje ieškinio dalykas yra leisti įregistruoti palėpės patalpas be bendraturtės sutikimo, pakeisti gyvenamojo namo nuosavybės teisės dalis bei nustatyti patalpų naudojimosi tvarką. Iš byloje nustatytų aplinkybių akivaizdu, jog ieškinio dalykas minimose abiejose civilinėse bylose nesutampa. Taip pat nėra teisinio pagrindo teigti, jog šiose civilinėse bylose sutampa ir ieškinio pagrindas, kadangi ieškovas teikdamas ieškinį iš esmės remiasi kitais rašytiniais dokumentais (pvz., šioje byloje ieškovas ieškinį grindžia 2015‑08‑05 Nekilnojamojo turto registro „pastato patalpų padalinimo projektu“, 2005-07-04 atsakovės pareiškimu kadastro-registro įmonei bei 2005-07-04 sutartimi ir kitais įrodymais, tačiau šie įrodymai civilinėje byloje Nr. 2-11757-618/2014 nebuvo pateikti ir teismas priimdamas sprendimą jų nevertino). Atsižvelgiant į tai, kad nei ieškinio dalykas, nei ieškinio pagrindas šioje civilinėje byloje bei civilinėje byloje Nr. 2-11757-618/2014 nesutampa, teisėjų kolegija daro išvadą, jog apeliantės argumentai, kad laiptinė ir palėpė yra bendro naudojimo patalpos bei šių aplinkybių apeliantei dar kartą nereikia įrodinėti, yra nepagrįsti, todėl atmestini. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog kiti apeliacinio skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam ginčo išnagrinėjimui neturi, todėl pažymi, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).Remdamasis išdėstytomis ir įvertintomis aplinkybėmis, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ir jį naikinti arba keisti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, jų įvertinimu ir padarytomis išvadomis, kurių pagrindu nuspręsta netenkinti pateiktų apeliacinių skundų.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 str.). Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas R. J. A. prašo teismo priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas pagrįsdamas savo prašymą į bylą pateikė jo bylinėjimosi išlaidas patvirtinantį įrodymą – 2017-03-20 advokato Ričardo Noreikos išrašytą pinigų priėmimo kvitą Nr. 882207 300 Eur. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytus rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti jų redakcija), į Rekomendacijų 8.11 punktą, kuris numato, jog už atsiliepimą į apeliacinį skundą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis siekia 1,3 koeficiento, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (šiuo konkrečiu atveju – 817,6 Eur), į byloje pateiktus duomenis – 2017-03-20 pinigų priėmimo kvitą, nusprendžia, kad ieškovo prašymas priteisti 300 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, tenkintinas (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis, 302 straipsnis).Apeliacinį skundą atmetus, atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (LR CPK 93 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui R. J. A. iš atsakovės S. M. 300 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.