Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas, e2-41-639/2017

Teismas: Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2017-02-07
Bylos Nr.: e2-41-639/2017
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-10701-2015-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Saulius Zajarskas
Ieškovas: R. J. A.
Atsakovas: S. M.
Trečiasis asmuo: Valstybės įmonei „Registrų centras“
Advokatai: Darius Krencius

Civilinė byla Nr.e2-41-639/2017(Proceso Nr.2-06-3- 10701-2015-8)Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.4.2.9.1.; 2.4.5.

KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. vasario 7 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Saulius Zajarskas,sekretoriaujant Raimondai Karbauskienei,dalyvaujant ieškovui R. J. A. ir jo atstovui advokatui Ričardui Noreikai,atsakovei S. M. ir jos atstovui advokatui Dariui Krenciui,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. J. A. patikslintą ieškinį atsakovei S. M., trečiajam asmeniui Valstybės įmonei „Registrų centras“, dėl nuosavybės dalių pakeitimo, naudojimosi namu tvarkos nustatymo bei leidimo įregistruoti kadastro duomenų pakeitimus, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovų reikalavimų santrauka

Šalies argumentai

ieškovas prašė teismo: 1) leisti įregistruoti VĮ „Registrų centras“ palėpės patalpas, pažymėtas indeksais (duomenys neskelbtini) (7,64 kv.m.) ir (duomenys neskelbtini) (8,26 kv.m.) be atsakovės S. M. sutikimo; 2) Leisti įregistruoti valstybės įmonės Registrų centre gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-07-03 kadastrinius matavimus, bylos Nr. 21/26846, be atsakovės S. M. sutikimo; 3) Pakeisti gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), bendrosios nuosavybės teisės dalis, nustatant, kad ieškovui R. J. A. priklauso 5350/10000 dalis (61,845 kv.m.), o atsakovei S. M. 4650/10000 dalis (53,745 kv.m.) gyvenamojo namo 115,59 kv.m. bendrosios nuosavybės teise priklausančių patalpų; 4) Nustatyti šią gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimosi patalpų naudojimosi tvarką:

a. ieškovui R. J. A. priskirti naudotis atskirai pastogės patalpomis, pažymėtomis indeksais (duomenys neskelbtini) (12,77 kv.m.), (duomenys neskelbtini) (16,07 kv.m.), (duomenys neskelbtini) (3,79 kv.m.), (duomenys neskelbtini) (9,66 kv.m.), (duomenys neskelbtini) (2,52 kv.m.), (duomenys neskelbtini) (7,64 kv.m.) ir (duomenys neskelbtini) (8,26 kv.m.);

b. atsakovei S. M. priskirti naudotis atskirai pirmo aukšto patalpomis, pažymėtomis indeksais (duomenys neskelbtini) (2,8 kv.m.), (duomenys neskelbtini) (11,27 kv.m.), (duomenys neskelbtini) (2,89 kv.m.), (duomenys neskelbtini) (15,82 kv.m.), (duomenys neskelbtini) (19,83 kv.m.);

c. ieškovui R. J. A. ir atsakovei S. M. priskirti naudotis bendrai patalpomis (koridoriumi), pažymėtą indeksu (duomenys neskelbtini) (2,27 kv.m.).

Taip pat prašė priteisti iš atsakovės visas ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad ieškovui R. J. A. kartu su atsakove S. M. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) bei kiti inžineriniai statiniai - kiemo aikštelė. Pagal VĮ Registrų centras duomenis ieškovui nuo registruoto 116,77 kv.m. priklauso 49/100 gyvenamojo namo, o atsakovei 51/100 dalis. Taip pat ieškovas ir atsakovė bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo (duomenys neskelbtini) esantį 0,0777 ha žemės sklypą, kurio 381/777 žemės sklypo dalis priklauso ieškovui, o atsakovei 396/777 dalys žemės sklypo.

Išvardintą turtą ieškovas įsigijo iš savo mamos V. A. 2007-07-16 dovanojimo sutarties pagrindu. V. A. turtą įsigijo iš V. P. 1997-04-28 bei 2003-01-22 pirkimo-pardavimo sutartimis. Kilus ginčui tarp atsakovės S. M. bei buvusio namo dalies savininko V. P. 1995-05-15 Klaipėdos m. apylinkės teismo sprendimu buvo nustatyta naudojimosi tvarka, žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini).

Gyvenamasis namas faktiškai susideda iš pirmo aukšto, rūsio bei pastogės patalpų, kurios eina per du pastogės aukštus. Šiuo metu gyvenamasis namas turi 116,77 kv. m. registruoto ploto, namas registruotas kartu su rūsiu. VĮ Registrų centras duomenų bazėje nurodyta, kad nuo šio 116,77 kv.m. ploto 49/100 dalis pastato priklauso ieškovui, tai būtų proporcingai 57,2173 kv., tačiau pagal 1989-02-01 atliktus pastato kadastrinius duomenis matyti, kad gyvenamąjį namą sudarė 105,41 kv.m. bendro ploto ir 11,36 kv.m. rūsio, viso 116,77 kv.m.

Pagal 1993-01-19 dienos pirkimo-pardavimo sutartį atsakovė įsigijo 51/100 dalį gyvenamojo namo nuo 105,41 kv.m., taip pat kartu įsigijo visą rūsio patalpą (11,36 kv. m.). Pagal šią sutartį atsakovei priklauso asmeninės nuosavybės teise 51/100 dalis gyvenamojo namo nuo 105,41 kv.m. (53,7591 kv. m.) ir 11,36 kv. m. ploto rūsys, o ieškovui atitinkamai nuosavybės teise priklauso 49/100 dalis gyvenamojo namo nuo 105,41 kv.m., t.y. 51,6509 kv.m. Minimoje sutartyje taip pat nurodyta, kad atsakovė nusipirkta gyvenamojo namo dalimi naudosis visu namo pirmuoju aukštu. Taip pat sutartyje numatyta, kad bendru koridoriumi, plane žymimu a-1 (2,51 kv.m.) naudosis bendrai su V. P. (buvęs savininkas ieškovo turimos pastato dalies). VĮ „Registrų centras“ įregistruodamas gyvenamojo namo nuosavybes dalis, netinkamai jas nustatė, kadangi atsakovė 51/100 dalį gyvenamojo namo įgijo nuo 105,41 kv.m, plius įgijo dar rūsio patalpas (11,36 kv. m.).

Faktinis gyvenamojo namo naudojimas yra nusistovėjęs daugelį metų - atsakovė atskirai naudojasi pirmu aukštu bei po juo esančiu rūsiu, o tiek ieškovas, tiek prieš jį buvę savininkai V. A. bei V. P. naudojosi ir naudojasi visomis pastogės patalpomis. Ieškovas į savo patalpas patenka per pirmame aukšte esantį koridorių, iš kurio patenkama tiesiogiai į laiptinę. Tiek V. A. įsigydama dalį namo, tiek ieškovas įsigydamas dalį namo iš savo mamos įsigijo faktiškai naudojamas pastogės patalpas ir buvo įsitikinę, kad įsigyja būtent šią namo dalį, ką iki šiol ir naudoja.

V. A. įsigijus namo dalį dalis pastogės patalpų (pačiame pastogės viršuje) nebuvo įrengtos, namo stogas nebuvo sutvarkytas. Ieškovas, žinodamas, kad mama V. A. padovanos savo namo dalį jam, ėmėsi remonto darbų. 2005 m. ieškovas paėmė paskolą, kurią skyrė namo stogo remontui. Ieškovas planavo remontuodamas patalpas taip pat įsirengti papildomas patalpas pačiame palėpės viršuje. Šią aplinkybę patvirtina prie pradinio ieškinio pridėti bankiniai pavedimai. Nors namo stogas yra bendra namo bendraturčių nuosavybė, tačiau atsakovė prie šio remonto neprisidėjo. Tai iš dalies buvo susiję ir su tuo, kad ieškovo mama su atsakove tuo metu susitarė, kad atsakovė visiškai nepretenduos į pastogės patalpas. Tuo tikslu atsakovė 2003-01-21 parašė notarinį pareiškimą, kad V. A. pakeistų namo stogo dangą bei įrengtų atskirą įėjimą. Be to, 2005-07-04 atsakovė parašė dar vieną pareiškimą, kuriuo patvirtino, kad neturi jokių pretenzijų dėl palėpės, esančios (duomenys neskelbtini) name. Taigi, namo bendraturčiai faktiškai susitarė valdyti namą taip, kaip šie santykiai ilgą laiką buvo susiklostę - atsakovė toliau naudosis pirmu aukštu, o ieškovas (jo motina V. A.) palėpės patalpomis, į kurias atsakovė nurodė nepretenduosianti ir neturėsianti pretenzijų. Po šių susitarimų buvo įrengta pačiame viršuje esanti pastogės dalis. Šia pastogės dalimi ieškovas naudojosi tik vienas, šias patalpas ieškovas laikė savo nuosavybe, į šias patalpas atsakovė nepretendavo, niekada nereiškė jokių pretenzijų dėl įrengtų patalpų.

Tačiau, praėjus keleriems metams, dėl ieškovui visiškai nežinomų ir nesuprantamų priežasčių atsakovė ėmė reikalauti patekimo į laiptinę, kuria naudojasi tik ieškovas, bei į ieškovo lėšomis įrengtas bei išimtinai jo naudojamas palėpės patalpas pačiame viršuje. Šiuo metu ieškovas gyvena Airijoje. Šią aplinkybę žinodama atsakovė kreipėsi į teismą dėl įpareigojimo netrukdyti naudotis laiptine ir palėpe, kurią atsakovė įvardino kaip „bendro naudojimo“.

2014 m. gruodžio 10 d. Klaipėdos m. apylinkės teismas ieškinį tenkino priimdamas sprendimą už akių. Ieškovo prašymai peržiūrėti minėtą sprendimą buvo atmesti. Susidarė tokia padėtis, kad atsakovė, faktiškai naudodama jos 51/100 dalį namo nuo 105,41 kv.m. atitinkantį namo plotą siekia naudoti dar daugiau ir patekti į ieškovo asmeniškai įrengtą bei jo atskirai naudojamą namo plotą - pastogę. Ieškovas įsirengdamas naujas palėpės patalpas manė, kad jas įsirengia savo asmenine nuosavybe, kad jos atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise nepriklausys. Kad atsakovė ir pati laikė kad įrengtos naujosios palėpės patalpos yra ieškovo mamos, o vėliau ieškovo nuosavybė, patvirtina jos 2003 metais ir 2005 metais parašyti pareiškimai, kad ji leidžia atlikti remontus, įrengti atskirą įėjimą, taip pat kad atsakovė absoliučiai jokių pretenzijų dėl palėpės neturi. Be to, ieškovas naujai įrengtomis palėpės dalimis naudojosi asmenine nuosavybe iki pat 2014 metų, kai dėl nesuprantamų aplinkybių atsakovė kreipėsi į teismą dėl įpareigojimo netrukdyti naudotis laiptine ir palėpe.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 4.77 str. 1 d. numato, kad jeigu bendraturtis, turėdamas kitų bendraturčių sutikimą ir laikydamasis įstatymų nustatytų taisyklių, savo lėšomis padidina bendrąjį daiktą ar jo vertę, tai šio bendraturčio reikalavimu jo dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje ir naudojimosi bendruoju daiktu tvarka turi būti atitinkamai pakeičiamos. Ši teisės norma reiškia, kad tuo atveju jeigu vienas bendraturtis savo lėšomis padidina bendrąjį daiktą ir šį daiktą padidina esant kito bendraturčio sutikimui, tai padidintos patalpos priklauso bendraturčiui, kuris šias patalpas padidino, atitinkamai dėl šio turi būti pakeičiamos turto dalys esančios bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Asmens, kuris įrengė naujas patalpas, dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje turi būti padidinta. Ieškovas palėpės patalpas padidino savo lėšomis, atsakovė visiškai neprisidėjo prie naujų patalpų įrengimo. Ieškovas patalpas taip pat įsirengė esant atsakovės sutikimui, kai buvo pradėta planuoti įrenginėti naujas patalpas, dar tuo metu ieškovo mama V. A. kreipėsi į atsakovę ir su ja sutarė, kad atsakovė leis įsirengti naujas patalpas palėpėje ir kad atsakovė jokių pretenzijų susijusių su palėpe neturi ir neturės. Atsakovė be žodinio pasakymo taip pat 2005-07-04 parašė pareiškimą, kad jokių pretenzijų dėl palėpės, esančios (duomenys neskelbtini) name, neturi. Įrengtos naujos palėpės patalpos yra įrengtos viršuje, mansardoje, kurią ieškovo mama nusipirko, o vėliau šią mansardą padovanojo ieškovui. Įrengtos naujos palėpės patalpos yra betarpiškai susijusios su žemiau esančiomis ieškovo patalpomis, į naujai įrengtas palėpės patalpas galima patekti tik per patalpas, kurias išimtinai naudojasi tik ieškovas. Visą laiką įrengus patalpas jos buvo naudojamos ir laikomos asmeninėmis ieškovo patalpomis, atsakovė į šias patalpas nepretendavo, atsakovė prie šių patalpų įrengimo neprisidėjo. Kadangi šiuo metu atsakovė pradėjo laikyti ieškovo įrengtas naujas palėpės patalpas bendra daline nuosavybė, dėl šių patalpų pradėjo reikšti įvairias pretenzijas, nors šios patalpos pagal CK 4.77 str. 1 d. reglamentavimą laikytinos ieškovo asmeninė nuosavybė, ieškovui nelieka kitos išeities, kaip tik kreiptis į teismą ir prašyti teismo pripažinti, kad naujai įrengtos patalpos pažymėtos 1-12 (7,64 kv.m.) ir 1-13 (8,26 kv.m.) indeksais, priklauso ieškovo asmenine nuosavybe ir reikalauti pakeisti nuosavybės dalis bendrojoje nuosavybėje.

Pripažinus naujai įrengtas gyvenamojo namo patalpas ieškovo asmenine nuosavybe, šias patalpas prašė leisti įregistruoti VĮ „Registrų centras“ be atsakovės leidimo, kadangi šio leidimo atsakovė nedavė, kai į ją ieškovas kreipėsi norėdamas įregistruoti naujai atliktus gyvenamojo namo kadastrinius matavimus. Minėta gyvenamojo namo pastogės patalpų dalis pačiame viršuje, kuri buvo neįrengta, ji tuo pačiu nebuvo inventorizuota, t.y. neįtraukta į bendrą gyvenamojo namo plotą. Ieškovas šią įrengtą pastogės dalį siekia inventorizuoti. Tuo tikslu ieškovas užsakė naujus namo kadastrinius matavimus, kurie buvo atlikti 2015-07-03. Atlikus naujus kadastrinius matavimus buvo užfiksuoti šios pastogės dalies kadastriniai duomenys, t.y. šioje pastogės dalyje yra dvi patalpos, pažymėtos indeksais 1- 12 (7.64 kv. m. ploto) bei 1-13 (8.26 kv. m. ploto). Iš viso šioje pastogės dalyje buvo inventorizuota 15.9 kv. m. ploto. Tuo pačiu buvo patikslinti ir perskaičiuoti viso namo patalpų plotai, kurie šiek tiek skiriasi nuo 1989-02-01 kadastriniais matavimais užfiksuotų patalpų plotų. Atlikus naujus kadastrinius matavimus, patikslinus patalpų plotus bei naujai inventorizavus ieškovo įrengtas pastogės patalpas 1-12 ir 1-13 buvo nustatytas naujas viso gyvenamojo namo patalpų plotas, t.y. 126,81 kv. m. Iš šio ploto 54,88 kv. m. yra pirmo aukšto, 11,22 kv. m. yra rūsio bei 60,71 kv. m. pastogės patalpos.

Taigi, esant nesutarimams dėl bendrojo naudojimo objekto valdymo, naudojimosi ir disponavimo, taip pat įrengus naujas patalpas, dėl jų įrengimo pakitus bendraturčių turto dalims, taip pat VĮ „Registrų centrui“ neteisingai anksčiau įregistravus bendraturčių dalis, yra būtina nustatyti naujas bendraturčiams priklausančias turto dalis, jas atitinkamai leidžiant įregistruoti, taip pat nustatyti bendrojo naudojimo objekto naudojimosi tvarką. Taigi, šiuo metu bendrosios dalinės nuosavybės teise ieškovui ir atsakovei priklauso 105,41 kv.m. pastato ploto, ieškovui priklauso 49/100 dalis, atsakovei - 51/100 dalis, plius atsakovei priklauso patalpose esanti rūsio patalpa (11,36 kv.m.). 2015-07-03 buvo atlikti naujo pastato kadastriniai matavimai. Atliktuose kadastriniuose matavimuose buvo užfiksuoti ir naujos pastogės dalies, esanti pačiame viršuje, kuri buvo neįrengta, matavimai. Atlikus naujus kadastrinius matavimus buvo užfiksuoti šios pastogės dalies kadastriniai duomenys, t.y. šioje pastogės dalyje yra dvi patalpos, pažymėtos indeksais 1-12 (7.64 kv. m. ploto) bei 1-13 (8.26 kv. m. ploto). Tuo pačiu buvo patikslinti ir perskaičiuoti viso namo patalpų plotai, kurie šiek tiek skiriasi nuo 1989-02-01 kadastriniais matavimais užfiksuotų patalpų plotų. Pagal naujai atliktus kadastrinius matavimus, viso bendras pastato plotas sudaro 126,81 kv.m., neįskaitant naujai įrengtų patalpų (15,9 kv.m.) ir rūsio patalpų, bendras plotas sudaro 99,69 kv.m. Pagal naujai atliktus kadastrinius matavimus pirmame aukšte esančios patalpos yra: 1-2 (2,8 kv. m.), 1-3 (11,27 kv. m.), 1-4 (2,89 kv. m.), 1-5 (15,82 kv. m.), 1-6 (19,83 kv. m.) bei 1-1 (2,27 kv. m.), pastogės patalpos yra: 1-10 (12,77 kv. m.), 1-11 (16,07 kv. m.), 1-7 (3,79 kv. m.), 1-8 (9,66 kv. m.), 1-9 (2,52 kv. m.), bei naujai įrengtos pastogės patalpos 1-12 (7,64 kv. m.), 1-13 (8,27 kv. m.). Pagal atliktus

naujus matavimus pirmajame aukšte viso bendro ploto yra 54,88 kv.m., o antrajame aukšte viso bendro ploto, neįskaitant naujai įrengtas patalpas yra 44,81 kv.m. Iš šio matyti, kad atsakovė naudojasi šiuo metu nežymiai didesne dalimi bendrojoje dalinėje nuosavybėje priklausančio turto, t.y. atsakovė naudodamasi pirmuoju aukštu viso naudojasi 53,745 kv.m. (iš pirmojo aukščio ploto 54,88 kv.m. atimama 1,135 kv.m. bendro ploto, t.y. ½ dalis ploto, kuriuo ieškovas naudojasi, kad patekti į palėpę, 1-1 pažymėjimas plane), tuo tarpu jeigu vadovautis, kad atsakovei priklauso tik 51/100 dalis nuo 99,69 kv.m., atsakovė turėtų naudotis tik 50,8419 kv. m. Iš šio matyti, kad atsakovė naudojasi nežymiai didesne dalimi namo ploto t.y. 2,9031 kv.m. (53,745-50,8419), nei šiai priklauso pagal jos turimą dalį, o ieškovas naudojasi 2,9031 kv. m. mažesniu plotu nei šiam priklauso. Kadangi atsakovė naudojasi pirmuoju aukštu ir šiame pirmajame aukšte yra užtektinai pastato ploto, kuris priklauso atsakovei, t.y. 51/100 dalis, o pastogės aukšte, neįskaitant naujai įrengtų patalpų, taip pat yra atitinkamas plotas, kuris priklauso ieškovui, t.y. 49/100 dalis, taip pat atsižvelgiant į tai, kad faktiškai atsakovė ir ieškovas iki šios dienos naudojasi pastato dalimis taip, kad atsakovė naudojasi pirmuoju aukštu, o ieškovas - pastoge, manytina yra tikslingiausia nustatyti naudojimosi tvarką pastato dalimi, kuri priklauso bendrąja daline nuosavybe, t.y. nustatyti, kad atsakovė naudojasi pirmuoju aukštu, pažymėtomis dalimis 1-2 (2,8 kv. m.), 1-3 (11,27 kv. m.), 1-4 (2,89 kv. m.), 1-5 (15,82 kv. m.), 1-6 (19,83 kv. m.) bei bendro naudojimo ½ dalimi pirmo aukšto patalpos (tambūro, pažymėtos indeksu 1-1 (dalies plotas 1,135 kv. m.), o ieškovo naudojamos pastogės patalpos pažymėtos indeksais 1-10 (12,77 kv. m.), 1-11 (16,07 kv. m.), 1-7 (3,79 kv. m.), 1-8 (9,66 kv. m.), 1-9 (2,52 kv. m.), 1-12 (7.64 kv. m. ploto) bei 1-13 (8.26 kv. m. ploto) bei bendro naudojimo ½ dalis pirmo aukšto patalpos (koridoriaus, pro kurį ieškovas patenka į namą), pažymėtos indeksu 1-1 (dalies plotas 1,135 kv. m.). Teigė, kad toks naudojimosi tvarkos projektas atitinka bendraturčių interesus, užtikrina racionalų naudojimąsi gyvenamuoju namu, nes iš esmės bendraturčiai naudotųsi dvi savarankiškas izoliuotas namo dalis bei bendrai nedidelę patalpą - koridorių, iš kurio ieškovas patenka į laiptinę, o atsakovė į savo patalpas. Tokia gyvenamojo namo naudojimosi tvarka atitiktų ir daugelį metų tarp bendraturčių nusistovėjusią faktinę gyvenamojo namo naudojimosi tvarką. Be to, atsakovė atskirai naudosis rūsio patalpomis, kadangi ji pagal 1993-01-19 sutartį šias patalpas įsigijo, o ieškovas atskirai naudosis naujai įrengtomis palėpės patalpomis, kadangi šias patalpas teismo yra prašoma pripažinti asmenine ieškovo nuosavybe.

Atlikus naujus kadastrinius matavimus viso pastato plotas tapo 126,81 kv. m. Iš šio ploto bendrojo naudojimo patalpos yra 99,69 kv.m., ieškovo naujai įrengtos patalpos 15.9 kv.m., kurias prašė pripažinti ieškovo asmenine nuosavybe padidinant jo dalį bendrojoje nuosavybėje, atsakovei priklausanti rūsio patalpa 11,26 kv.m. (naujai atliktuose kadastriniuose matavimuose, patalpos pažymėtos R-l, R-2, R-3 indeksais). Kadangi viso pastato plotas 126,81 kv.m., o bendrąja nuosavybe priklausančių patalpų plotas yra 99,69+15,9, viso 115,59 kv.m. tai atitinkamai turi būti pakeičiamos ir bendraturčių turimos dalys. Ieškovas nuo 115,59 kv.m. naudojasi (įvertinant naujai įrengtas dvi patalpas ir ½ dalį patalpų pažymėtų indeksu 1-1) 61,845 kv. m. kas sudaro 5350/10000 dalis pastato bendros nuosavybės patalpų ploto. Atsakovės turima 53,745 kv.m. ploto dalis esanti bendrojoje nuosavybėje nuo 115,59 kv.m. sudaro 4650/10000 dalį.

CK 4.75 str. str. 1 d. numato, kad esant nesutarimui bendrosios nuosavybės teisės objekto valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Šiuo atveju ginčas yra kilęs tiek dėl naudojimosi tvarkos, tiek dėl naujų kadastrinių matavimų registravimo VĮ Registrų centre. Atsakovė siekia patekti į ieškovo valdomas ir naudojamas pastogės patalpas, siekia valdyti ir naudotis didesne dalimi, nei jai priklauso pagal turimą bendrosios dalinės nuosavybės teisę. todėl ieškovas kreipiasi į teismą dėl jo pažeidžiamų teisių apgynimo ir prašė teismo nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką. Be to, ieškovas kreipėsi į VĮ Registrų centras dėl naujų kadastrinių matavimų užregistravimo, tačiau VĮ Registrų centras atsisakė šią paslaugą suteikti motyvuodamas tuo, kad nėra pateiktas visų namo bendraturčių prašymas.

Atsakovės atsikirtimų į patikslintą ieškinį santrauka

Šalies argumentai

Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad 1993-01-19 pirkimo-pardavimo sutartimi tarp Klaipėdos miesto valdybos ir S. M., atsakovė nupirko gyvenamojo namo 51/100 dalį (visas namas turi 105,41 m ), taip pat atskirai nupirko sandėlį, ūkinį pastatą bei rūsį.

V. P. nupirko 49/100 dalį to paties gyvenamojo namo (namo mansardą). Sutartyje nustatyta tvarka, kad atsakovė naudosis namo pirmuoju aukštu, o bendru koridoriumi, pažymėtu plane a-1 S. M. naudosis kartu su V. P.. V. P. 1997-04-28 pardavė savo namo dalį V. A., o pastaroji šią namo dalį 2007-07-16 padovanojo R.J. A..

Atsiliepimas

Atsakovė teigė, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kad nekilnojamojo turto registre įregistruoti duomenys būtų nuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, ir registre būti kiti, nei 1993-01-19 pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyti duomenys. Todėl jokių naujų aplinkybių, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindą), nei iki pradinio ieškinio pateikimo, nei po jo negalėjo paaiškėti.

Namą sudaro rūsys, pirmas aukštas ir mansarda. Teigė, kad yra paskirta gyvenamojo namo administratore. Gyvenamasis namas yra vieno buto pastatas. Ieškovas gyvena Airijoje, bendrojo naudojimo objektų priežiūra nesirūpina nebendradarbiauja, nesudaro sąlygą rūpintis bendrojo naudojimo objektais.

2014-12-10 Klaipėdos miesto apylinkės teismo priimtame sprendime už akių civ. 2-11757-618/2014 (įsiteisėjo 2015-05-28) ieškovas R.J. A. buvo įpareigotas per 30 dienų pašalinti kliūtis S. M. naudotis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) Klaipėda bendrojo naudojimo laiptine ir palėpe. Šioje byloje buvo nustatyta, kad gyvenamojo namo pastogėje yra palėpė, kuri ne R.A. A. priklausančios mansardos dalis ir laikytina gyvenamojo namo bendro naudojimo objektu. Laiptinė, per kurią patenkama į bendro naudojimo palėpę taip pa yra bendrojo naudojimo. Bylos šalys nėra sudariusios susitarimo dėl pastoges naudojimosi tvarkos. Ginčas vyko tarp tų pačių šalių, įsiteisėjęs sprendimas nėra įvykdytas, todėl remiantis LR CPK 182 straipsniu atsakovei dar kartą įrodinėti, kad palėpė ir laiptine yra bendrojo naudojimo nereikia.

Teigė, kad ieškovo minimo 2005-07-04 pareiškimo, kad S. M. ,,Neturiu jokių pretenzijų dėl palėpės esančios (duomenys neskelbtini) nepasirašė. Be to, tai nėra susitarimas dėl bendrojo naudojimo objekto – palėpės - naudojimo tvarkos ar jos perleidimo ieškovui. Teigė, kad tai yra suklastotas „dokumentas“ todėl jis jokių ieškovo teisių į palėpę nepatvirtina.

Nurodė, kad laiptinė iš pirmo aukšto į mansardą taip pat yra bendrojo naudojimo. Susitarimas dėl bendrojo naudojimo objekto - laiptinės naudojimo tvarkos tarp atsakovės ir ieškovo nėra sudarytas.

Reikšdamas ieškinį su prašymu leisti be atsakovės sutikimo įregistruoti VĮ Registrų centro turto kadastro registre - gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus bei daiktines teises į bendrojo naudojimo objektus - laiptinę ir palėpę daiktus, ieškovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo teisių galimą pažeidimą, kuriuos vertindamas teismas galėtų nustatyti atsakovės atsisakymo duoti sutikimą pagrįstumą. Dėl išdėstyto ieškinį prašė atmesti.

Trečiojo asmens Valstybės įmonės „Registrų centras“, atsiliepimo į ieškinį santrauka

Atsakovė S. M. 51/100 dalį gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), įsigijo pagal 1993-01-19 Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad visas namas turi 105,41 kv.m. bendro naudingo ploto, tame skaičiuje 64,50 kv.m. gyvenamojo ploto. Pagal nurodytą pirkimo-pardavimo sutartį taip pat įgijo ir rūsio patalpas, kurių žymėjimas R-l, R-2, R-3. Pirkimo - pardavimo sutartyje buvo aptarta ir naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka, t.y. pirkėja nusipirkta gyvenamojo namo dalimi naudosis visu namo pirmuoju aukštu. Bendru koridoriumi, plane žymimu a-1 (2,51 kv.m.) naudosis bendrai su P. V., N.“

Ieškovas R. J. A. 49/100 dalį gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), įgijo pagal 2007-07-16 Dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad bendras gyvenamojo namo plotas, kartu įtrauktas ir rūsio plotas (11,36 kv.m.), yra 116,77 kv.m. Gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai pirmą kartą užfiksuoti 1989-02-01 pagal kuriuos gyvenamojo namo bendras plotas be rūsio (11,36 kv.m.) buvo 105,41 kv.m. Po rekonstrukcijos 2015-07-01 atlikus naujus kadastrinius matavimus rūsio patalpos (11,22 kv.m.) įtrauktos į bendrą gyvenamojo namo plotą, kurį sudaro 126,81 kv.m. Nustatyti nauji gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys nekilnojamojo turto registre neįrašyti.

Atsiliepimas

Dėl ieškovo patikslintame ieškinyje teiginio, jog „VĮ „Registrų centras“ įregistruodamas gyvenamojo namo nuosavybės dalis, netinkamai jas nustatė, kadangi atsakovė 51/100 dalis gyvenamojo namo įgijo nuo 105,41 kv.m., plius įgijo dar rūsio patalpas (11,36 kv.m.).“ paaiškino, kad Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis numato, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Tokia nuostata nurodyta ir Civilinio kodekso 4.262 str. Registro duomenų teisingumas būtent ir užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti. Nuosavybės teisės įregistravimo privalomumas suponuoja registravimo funkciją vykdančiai institucijai bendro pobūdžio pareigą prieš registruojant nuosavybės teises patikrinti nuosavybės įgijimo ar perėjimo kitam asmeniui pagrindą, t.y. nekilnojamojo turto registro tvarkytojo funkcija yra tik duomenų iš jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą perkėlimas į nekilnojamojo turto registrą, tačiau nekilnojamojo turto registro tvarkytojui įstatymas nesuteikia teisės vertinti jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą teisėtumo.

Patikslinto ieškinio 3-iajame reikalavime ieškovas R. J. A. prašo pakeisti gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), bendrosios nuosavybės teisės dalis, nustatant, kad ieškovui R. J. A. priklauso 5350/10000 dalis (61,845 kv.m.), o atsakovei S. M. 4650/10000 dalis (53,745 kv.m.) gyvenamojo namo 115,59 kv.m. bendrosios nuosavybės teise priklausančių patalpų“. Nurodė, kad ieškovas nurodydamas, jog gyvenamojo namo plotą sudaro tik 115,59 kv.m., nepagrįstai neįtraukdamas rūsio patalpų ploto 11,22 kv.m. Aukščiau buvo minėta, kad po rekonstrukcijos 2015-07-01 atlikus naujus kadastrinius matavimus rūsio patalpos (11,22 kv.m.) įtrauktos į bendrą gyvenamojo namo plotą, kurį sudaro 126,81 kv.m. 2015-07-01 nustatyti nauji gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys nekilnojamojo turto registre neįrašyti. Naudojimosi tvarka gyvenamuoju namu šalių taip pat nėra aptarta.

Atsiliepimas

2015-07-07 atsakovė S. M. kreipėsi į valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialą (paslaugų apskaitos sistemoje prašymo registracijos Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl kadastro duomenų pakeitimo Nekilnojamojo turto registre nekilnojamojo daikto - gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini). Prie prašymo pridėtas 2014-12-10 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimas, 2015-02-18 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartis, 2015-05-28 Klaipėdos apygardos teismo nutartis. Išnagrinėjus aukščiau minimą prašymą bei prie jo pridėtus dokumentus nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojas 2015-07-20 priėmė sprendimą Nr. (4.6.10.)RS- 1144 prašymo pakeisti minėto nekilnojamojo daikto kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre netenkinti, vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 str. 2 p., kuriame nurodyta, kad kartu su dokumentais dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ar jų pakeitimo, kadastro tvarkytojui turi būti pateikiamas prašymas ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla, sudaryta pagal Kadastro nuostatų reikalavimus.

2015-08-05 ieškovas R. J. A. taip pat kreipėsi į valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialą (paslaugų apskaitos sistemoje prašymo registracijos Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl pastato patalpų padalinimo projekto sudarymo. Pastato patalpų padalinimo projektas atliktas 2015-08-07 pagal naujus 2015-07-01 atliktus kadastrinius matavimus.

2015-08-05 ieškovas R. J. A. kreipėsi į valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialą (paslaugų apskaitos sistemoje prašymo registracijos Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų pakeitimo, kadastro duomenų bylos išankstinės patikros bei nuosavybės teisių į statinius įregistravimo, adresu (duomenys neskelbtini). Prie prašymo pridėta 2015-08-05 Deklaracija apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1,2015-07-01 kadastro duomenų byla, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), 2014-12-30 Įgaliojimo Nr. GB-9997 kopija. Išnagrinėjus aukščiau minimą prašymą bei priėjo pridėtus dokumentus nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojas 2015-08-17 priėmė sprendimą Nr. (4.6.10.)RS-1295 prašymo pakeisti minėto nekilnojamojo daikto kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre netenkinti. Civilinio kodekso 4.75 str. nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių susitarimu, todėl prašymą pakeisti gyvenamojo namo kadastro duomenis nekilnojamojo turto kadastre turi pateikti visi nekilnojamojo turto savininkai ar jų įgaliotas asmuo. Daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą registruojamos tik tuo atveju, kai nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats daiktas (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 13 str. 1 d.).

Atsiliepimas

Pažymėjo, kad Valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialo 2015-07-20 sprendimas Nr. (4.6.10.)RS- 1144 ir 2015-08-17 sprendimas Nr. (4.6.10.)RS-1295 nekilnojamojo turto registro įstatymo nustatyta tvarka per vieną mėnesį nuo teritorinio registratoriaus sprendimo priėmimo dienos galėjo būti skundžiami Centriniam registratoriui - valstybės įmonei Registrų centrui ( (duomenys neskelbtini)) išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka.

Nuo 2015-11-24 Nekilnojamojo turto registre įregistruoti juridiniai faktai: nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka daiktui - pastatui, pagal 1993-01-19 Pirkimo-pardavimo sutartį pagal LR 1991-05-28 Įstatymą Nr. 1-727, 2014-12-10 Apylinkės teismo sprendimą Nr. 2-11757-618/2014, 2015-02-18 Apylinkės teismo nutartį Nr. 2- 2562-618/2015, 2015-05-28 Apygardos teismo nutartį Nr. 2S-729-479/2015.

Atsiliepimas

Dėl išdėstyto prašė ieškovo R. J. A. patikslinto ieškinio reikalavimus nagrinėti ir spręsti teismo nuožiūra, bei nurodė, kad teismo posėdyje Valstybės įmonės Registrų centro atstovas nedalyvaus.

TEISMO NUSTATYTOS FAKTINĖS APLINKYBĖS IR PRIIMAMO SPRENDIMO ARGUMENTAI

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Šalių ir jų atstovų paaiškinimais, bylos dokumentais nustatyta, kad ieškovui R. J. A. kartu su atsakove S. M. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) bei kiti inžineriniai statiniai - kiemo aikštelė bei žemės sklypas.

Nustatyta, kad pagal 1993-01-19 pirkimo - pardavimo sutartį sudaryta tarp Klaipėdos miesto valdybos ir atsakovės S. M., atsakovė nupirko gyvenamojo namo 51/100 dalį (sudarant sutartį visas namas turėjo 105,41 m ), taip pat atskirai nupirko sandėlį, ūkinį pastatą bei rūsį. Sutartyje nustatyta tvarka, kad atsakovė S. M. naudosis namo pirmuoju aukštu, o bendru koridoriumi, pažymėtu plane pažymėtu a-1 (2,51 kv/m) S. M. naudosis kartu su V. P.. ( Tomas I / puslapis 89).

Taip pat nustatyta, kad pagal 1993-01-19 pirkimo - pardavimo sutartį sudaryta tarp Klaipėdos miesto valdybos ir V. P. pastarasis nupirko 49/100 dalį to paties gyvenamojo namo. Notaro patvirtintoje pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyta, kad pirkėjas (šiuo atveju V. P.) nusipirkta gyvenamojo namo dalimi naudosis : visa mansarda. Bendru koridoriumi esančiu namo pirmajame aukšte, plane pažymėta a-1 (2,51 kv/m) bendrai naudosis su M. S. (Tomas I / puslapis 88).

V. P. 1997-04-28 pardavė savo namo dalį V. A., o pastaroji šią namo dalį 2007-07-16 padovanojo R.J. A. (Tomas I / puslapis 5).

Teismas pažymi, kad pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Kiekviena teisėta sutartis yra socialinis gėris, kuris šalims sukuria tam tikrą naudą (nebūtinai materialinę) ir šalis siejančių santykių aiškumą ir stabilumą. Sutarties galios ir autonomijos principas reiškia, kad ne tik pačios šalys privalo vykdyti iš sutarties kylančias teises ir pareigas, tačiau ir kiti asmenys turi gerbti šalių sudarytą sutartį. Tokios pareigos atsiranda ir teismui.

Teismas neturi jokio pagrindo daryti intervencijos į šalių sudarytą ir galiojančią sutartį, jei šalys nėra aiškiai išreiškusios tokio reikalavimo, pavyzdžiui sutartį panaikinti ar pakeisti. CK 1.78 straipsnis nurodo, kad teismas ex officio konstatuoja tik niekinio sandorio faktą. Taigi, teismui nenustačius sutarties kaip dvišalio sandorio prieštaravimo gerai moralei ir įstatymo imperatyvui teismas negali (ne)nustatyti naudojimosi tvarkos, kai šalys dėl jos yra susitarusios galiojančiu ir teisėtu sandoriu.

Teismas taip pat pažymi, kad CK 4.48 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, nuosavybės teisę įgyjant perdavimo būdu (t.y. sudarant pirkimo - pardavimo arba dovanojimo sutartį), naujasis savininkas į perduotą daiktą įgyja tiek teisių ir pareigų, kiek jų turėjo buvęs daikto savininkas.

Taigi buvusi daikto (gyvenamojo namo) savininkė Klaipėdos miesto savivaldybė, nurodė kiek teisių ir pareigų įgijo kiekvienas iš naujų savininkų:

t.y. pardavėjas pardavęs ginčo gyvenamąjį namą, atsakovei S. M. ir nurodė, kad pastaroji naudosis visu namo pirmuoju aukštu (su rūsiu), o bendru koridoriumi, pažymėtu plane pažymėtu a-1 (2,51 kv/m) S. M. naudosis kartu su V. P..

Taip pat pardavėjas pardavęs ginčo gyvenamąjį namą, buvusiam savininkui V. P. nurodė, kad pastarasis naudosis visa mansarda, o bendru koridoriumi, pažymėtu plane pažymėtu a-1 (2,51 kv/m) V. P. naudosis kartu su S. M.. V. P. 1997-04-28 pardavė savo namo dalį V. A., o pastaroji šią namo dalį 2007-07-16 padovanojo R.J. A..

Taigi minėtomis sutartimis buvo konkrečiai ir detaliai apibrėžtos ieškovo ir atsakovės teisės ir pareigos į valdomą gyvenamąjį namą (atsakovė valdo rūsį ir pirmą aukštą bei ½ koridoriaus plane pažymėtu a-1 (2,51 kv/m), o ieškovas valdo visą mansarda, t.y. viskuo kas yra virš pirmo aukšto bei ½ koridoriaus plane pažymėtu a-1 (2,51 kv/m).

Kadangi nuosavybės teisės (jų kiekis) įgytos perdavimo būdu, tai jokiais teismo sprendimais, savivaldybės potvarkiais, dėl namo administravimo ir pan., šios teisės negalima padidinti ar kitaip pakeisti. Tokiu būdu jei pirminis savininkas kitam savininkui perdavė pirmą aukštą ir rūsį, o dar kitam savininkui mansarda (t.y. viską kas yra virš pirmo aukšto) tai nurodyti naujieji savininkai ir valdo atitinkamas dalis. Praėjus nors ir dideliam laiko tarpui, vienas iš savininku, neturi jokio pagrindo teigti, kad jam priklauso ir kitos namo dalys nei nurodyta perdavimo sutartyje. Tai yra šiuo atveju atsakovė S. M. neturi jokio pagrindo teigti, kad jai priklauso kokia nors namo dalis esantį virš pirmo aukšto, nes kaip dar kartą pasikartotina, jai buvo perduotos tik namo rūsys ir pirmas aukštas bei ½ koridoriaus plane pažymėtu a-1 (2,51 kv/m).

Taigi teismas pažymi, kad šios bylos (šio atvejo) specifika, kad patalpos esančios virš pirmo aukšto, t.y. mansarda, palėpė ir pan. (nesvarbu kaip pavadinti) nėra bendro naudojimo patalpos, nes jas 1993-01-19 pirkimo - pardavimo sutartimi įsigijo vienas V. P., o po to atitinkamai perdavė V. A., o pastaroji šią namo dalį 2007-07-16 padovanojo R.J. A..

Teismas sutinka, kad namo rūsys, palėpė, įvairios laiptinės, įėjimai ir pan., paprastai būna bendro naudojimo patalpos. Tačiau kaip nurodyta šiuo atveju, dėl ankščiau paminėtų sutarčių, taip nėra, t.y. patalpos esančios virš pirmo aukšto, nėra bendro naudojimo patalpos, o yra ieškovo R.J. A. nuosavybė.

Kartu akcentuotina, jog nuosavybė, būdama viena iš prigimtinių asmens teisių, jos savininkui, be teisių (valdyti, naudoti, disponuoti), sukelia ir tam tikrų pareigų. Visų pirma savininkas savo teises gali įgyvendinti tik tokiu būdu, kad nepažeistų galiojančių įstatymų reikalavimų. Be to, savininko nuosavybės teisių įgyvendinimas yra neatskiriamas nuo pareigos nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.

Bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjekto teisė į statybą: statyti naują statinį, rekonstruoti, remontuoti patalpas, kai dėl to gali keistis dalys nuosavybėje, daikto valdymas ar naudojimo sąlygos, realizuojama bendru sutarimu su kitais nuosavybės teisės subjektais (CK 4.75 str. 1 d.). Pripažįstant bendraturčių teisę keisti bendrai valdomą daiktą, ši teisė ribojama draudimu pažeisti kitų bendraturčių teises ir teisėtus reikalavimus. Toks ribojimas pasireiškia teisės normose nustatytu įpareigojimu statytojui gauti kitų asmenų, kurių teisės ar teisėti interesai susiję su būsima statyba ar rekonstrukcija, sutikimą. Šie suinteresuoti asmenys turi teisę atsisakyti duoti sutikimą atlikti darbus, tačiau atsisakymas turi būti pagrįstas realia jų teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsme, kylančia iš numatomų statybos ar rekonstrukcijos darbų. Esant ginčui dėl atsisakymo duoti sutikimą, teismas nagrinėja konkretaus atsisakymo priežastis.

Šios bylos atveju pažymėtina, kad atsakovė S. M. 2003-01-21 parašė notarinį pareiškimą, kad V. A. pakeistų namo stogo dangą bei įrengtų atskirą įėjimą. Be to, 2005-07-04 atsakovė parašė dar vieną pareiškimą, kuriuo patvirtino, kad neturi jokių pretenzijų dėl palėpės, esančios (duomenys neskelbtini) name. (Tomas II /puslapis 133). Sutarties originalas pridėtas prie bylos. Atsakovė nepripažino savo parašo po šia sutartimi, teigdama, kad jos parašas suklastotas ir sutiko, kad būtų atlikta parašo ekspertizė, tačiau vėliau atlikti ekspertizę kategoriškai atsisakė. Tokiu būdu teismas vertina, kad atsakovė buvo davusi sutikimą atlikti remonto darbus ieškovo valdomoje mansardoje. Civilinio kodekso 4.77 str. 1 d. numato, kad jeigu bendraturtis, turėdamas kitų bendraturčių sutikimą ir laikydamasis įstatymų nustatytų taisyklių, savo lėšomis padidina bendrąjį daiktą ar jo vertę, tai šio bendraturčio reikalavimu jo dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje ir naudojimosi bendruoju daiktu tvarka turi būti atitinkamai pakeičiamos.

Bendraturčių teisė keisti bendrai valdomą daiktą ribojama draudimu pažeisti kitų bendraturčių teises ir teisėtus interesus. Toks ribojimas išreikštas teisės normose nustatytu įpareigojimu statytojui gauti kitų asmenų, kurių teisės ar teisėti interesai susiję su būsima statyba ar rekonstrukcija, sutikimą. Šie suinteresuoti asmenys turi teisę atsisakyti duoti sutikimą atlikti darbus, tačiau atsisakymas turi būti pagrįstas realia jų teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsme, kylančia iš statybos ar rekonstrukcijos darbų. Esant ginčui dėl atsisakymo duoti sutikimą, teismas nagrinėja konkretaus atsisakymo priežastis. Bendraturčių nesutikimas turi būti protingai motyvuotas. Protingais motyvais teismas gali pripažinti faktais, specialistų išvadomis, kitais patikimais duomenimis pagrįstus argumentus, kurie patvirtina, kad namo dalies rekonstrukcija pakeis esmines bendraturčių gyvenimo ar veiklos sąlygas, buvusias iki rekonstrukcijos, kitaip nei nustato statybos techniniai dokumentai, teisės normos, reguliuojančios statinio saugos ir eksploatavimo sąlygas, pvz., turi nepablogėti esama pastato techninė būklė, išlikti galimybė patekti į kelius ir gatves, natūralus apšvietimas, atitinkamų higienos standartų sąlygojami reikalavimai dėl triukšmo, vibracijos, oro taršos, kt. (Statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalis).

Atsakovė nenurodė jokių konkrečių priežasčių, dėl kurių nesutinka, kad būtų atlikta mansardos patalpų pertvarkymas. Pažymėtina, kad šios patalpos įrengtos išimtinai ieškovo lėšomis ir jėgomis ginčo dėl to byloje nėra, todėl tenkintinas ieškovo reikalavimas pripažinti jas ieškovo nuosavybe (CK 1.138 str. 1 d. 1 p.).

Be to tenkintinas ieškovo reikalavimas leisti įregistruoti palėpės patalpas, pažymėtas indeksais 1-12 (7,64 kv.m.) ir 1-13 (8,26 kv.m.) be atsakovės S. M. sutikimo, bei tenkintinas ieškovo reikalavimas leisti įregistruoti gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), 2015-07-03 kadastrinius matavimus, bylos Nr. (duomenys neskelbtini), be atsakovės S. M. sutikimo.

Taip pat tenkintinas reikalavimas pakeisti gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), bendrosios nuosavybės teisės dalis. Tačiau kaip teisingai nurodė VĮ „Registrų centras“ ieškovas nurodydamas, kad gyvenamojo namo plotą sudaro 115,59 kv.m., nepagrįstai neįtraukė rūsio patalpų ploto 11,22 kv.m. teismo vertinimu tai yra rašymo apsirikimas. Taigi viso namo bendras plotas sudaro ne 115,59 kv.m., o 126,81 kv.m. Todėl nustatytina, kad ieškovui R. J. A. priklauso 4877/10000 dalis (61,845 kv.m.), o atsakovei S. M. 5123/10000 dalis (64,965 kv.m.) gyvenamojo namo 126,81 kv.m. bendrosios nuosavybės teise priklausančių patalpų.

Teismas pažymi, kad po šių pakeitimų atsakovė niekaip nenukenčia, nes ji kaip valdė namo pirmą aukštą ir rūsį bei ½ dalį bendro koridoriaus, pažymėtu plane a-1 (2,51 kv/m), taip toliau ir valdo nurodytas patalpas.

Ieškovas taip pat prašė naują naudojimosi namų tvarka.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog teismas, spręsdamas bendraturčių ginčą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, privalo vertinti, ar bendraturčio pasirinktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų šalių konfliktinei situacijai šalinti (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011). Bendraturčiui paskiriamos naudoti dalies dydis turi atitikti jo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-956/2003). Teismo pareiga yra priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgiant į ginčo šalių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinant šalių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir prisidėtų prie geresnio nuosavybės valdymo. Siekdamas šių tikslų, teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006; 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2009). Savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys.

CK 4.75 straipsnio 1 dalyje, 4.81 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo tvarka ir būdai. Kasacinis teismas, nuosekliai plėtojamoje praktikoje aiškindamas minėtas CK nuostatas, yra pažymėjęs, kad CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostata, jog bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, reiškia įstatymo įtvirtintą kiekvieno bendraturčio pareigą visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo daiktu tvarka nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Ginčas dėl naudojimosi bendru nekilnojamuoju daiktu tvarkos sprendžiamas, vadovaujantis CK 4.81 straipsnio 1 dalies nuostata, kad, nustatant naudojimosi bendru daiktu tvarką, atsižvelgiama į bendraturčių dalis, turimas pagal bendrąją dalinę nuosavybės teisę, į galimybę skirti kiekvienam bendraturčiui izoliuotas namo patalpas. Ar yra galimybių nustatyti naudojimosi bendru daiktu tvarką, priklauso nuo konkrečioje byloje turinčių reikšmės aplinkybių (daikto paskirties, savybių, statybos techninių reglamentų ir kt.); teismai taip pat privalo vertinti, ar bendraturčio pasirinktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų šalių konfliktinei situacijai šalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011). Be to, bendraturčiui paskiriamos naudoti dalies dydis turi atitikti jo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-956/2003).

Teismo vertinimu ieškovo pateiktas VĮ „Registrų centro“ parengtas namo padalijimo (naudojimo) projektas atitinka šalių interesus ir nepažeidžia atsakovės teisėtų interesų (Tomas I / puslapis 24), todėl tenkintinas ieškovo reikalavimas nustatytina naudojimosi patalpų naudojimosi tvarką.

Teismas pažymi, kad ieškovas pateikdamas pirminį ieškinį ir kartu pateikdamas VĮ „Registrų centro“ parengtą namo padalijimo (naudojimo) projektą, pirminiame ieškinyje nurodė, kad atsakovei paskiriamos naudoti ir rūsio patalpas, tačiau patikslintame ieškinyje rūsio patalpos nebenurodytos ir jos niekam nepaskirtos. Teismas tai vertina taip pat kaip rašymo apsirikimą. Paminėtina, kad byloje nėra jokio ginčo, kad rūsio patalpomis naudojosi atsakovė ir ieškovas į jas nepretenduoja. Todėl teismo rezoliucinėje dalyje nurodytinos visos patalpos kaip jos išvardintos ieškovo pateiktame VĮ „Registrų centro“ parengtame namo padalijimo (naudojimo) projekte (Tomas I / puslapis 24).

Teismas taip pat pažymi, kad naudojimosi daiktu santykiai yra tęstinio pobūdžio. Dėl to pasikeitus tam tikroms aplinkybėms ar paaiškėjus naujoms aplinkybėms (pvz., pertvarkius patalpas ir pan.), kurios gali sudaryti pagrindą peržiūrėti teismo sprendimą, kiekvienas suinteresuotas asmuo gali kreiptis į teismą ir prašyti pakeisti nustatyta daikto naudojimosi tvarka.

Dėl to atmestini kaip nepagrįsti atsakovės argumentai, kad jei Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-12-10 d. priimdamas sprendimą už akių civ. byloje 2-11757-618/2014 galutinai nustatė naudojimosi tvarka ir pasikeitus aplinkybės negali būti nustatyta nauja naudojimosi tvarka. Be to teismo vertinimu ankstesnėje civilinėje byloje atsakovės ieškinys nėra tapatus šios bylos ieškovo ieškiniui, bei skiriasi ieškinio pagrindai.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą. Ieškinio dalykas yra reikalavimas, kurį ieškovas pareiškia atsakovui (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Sprendžiant klausimą dėl šalių tapatumo svarbu nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo šalys tą patį ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką turinčioje byloje. Ieškinio pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dėl to naujas ieškinys yra galimas tada, kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalyku išnagrinėtoje byloje. Kasacinis teismas pabrėžia, kad ieškinio pagrindas laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais, todėl ieškinių netapatumui nustatyti būtina konstatuoti faktinių aplinkybių pasikeitimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-475/2007; Nr. 3K-3-357/2009, Nr. 3K-3-290/2010).

Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad ginčo šalys šioje byloje yra tos pačios kaip ir civilinėje byloje 2-11757-618/2014, kurioje ieškovė buvo S. M.. Tačiau ieškinio reikalavimas (dalykas) ir aplinkybės, kuriomis jis grindžiamas (pagrindas) šioje byloje skiriasi. Išnagrinėtoje byloje S. M. reikalavo įpareigoti atsakovą pašalinti kliūtis iš pirmojo aukšto patekti į laiptinę ir palėpę. S. M. teigė, kad negali tinkamai atlikti gyvenamojo namo administratorės funkcijų, t.y. prižiūrėti gyvenamojo namo stogą, kaminą, užtikrinti šių objektų tinkamą priešgaisrinę būklę. Atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, teismas priėmė sprendimą už akių. Tai reiškia, kad pagrindinis reikalavimas ankstesnėje byloje buvo siejamas su S. M. siekiu atlikti gyvenamojo namo administratorės funkcijas. Tačiau ankstesnėje byloje nebuvo pareikštas reikalavimas įregistruoti padarytus naujus kadastrinius matavimus. Tuo tarpu šioje byloje ieškovas reiškia kitą savarankišką reikalavimą - pripažinti jam nuosavybės teisės į jo įrengtą (pertvarkytą) mansardą ir suteikti jam teisę įregistruoti kadastrinius matavimus Nekilnojamojo turto kadastre be atsakovės sutikimo. Skirtingai nei ankstesnėje byloje, šis reikalavimas yra pagrindinis reikalavimas, kurio patenkinimas nepriklauso nuo kitų reikalavimų išsprendimo. Toks reikalavimo pobūdžio pasikeitimas reiškia ne tik, kad ieškinio dalykas pasikeitė, bet ir susijęs su tuo, kad po ankstesnės bylos išnagrinėjimo pasikeitė faktinės aplinkybės, kurios sudaro šioje byloje pareikšto ieškinio pagrindą. Šios pasikeitusios faktinės aplinkybės nebuvo teisminio nagrinėjimo dalyku išnagrinėtoje byloje. Tai leidžia konstatuoti, kad dėl pasikeitusių faktinių aplinkybių, šioje byloje pareikšto ieškinio pagrindas nėra tapatus, o tuo pačiu jis sąlygojo ir ieškinio dalyko pasikeitimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovas turėjo 62,00 Eur. žyminio mokesčio taip pat ieškovas turėjo 1100,00 eurų teisinės pagalbos (advokato) išlaidų. Teismas, įvertinęs ginčo pobūdį, daro išvadą, jog šiuo konkrečiu atveju byla nėra sudėtinga, ginčui išnagrinėti taikytinų teisės normų išaiškinimai pateikti gausioje ir nuoseklioje kasacinio teismo praktikoje, taip pat, atsižvelgdamas į tai, jog ieškovo pateiktuose procesiniuose dokumentuose buvo netikslumų iš atsakovės ieškovui priteistina bylinėjimosi išlaidų suma mažintina iki 500,00 Eur. (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d., 98 str. 1, 2 d.).

Vadovaujantis LR CPK 270, 274 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

1) leisti įregistruoti valstybės įmonės Registrų centre palėpės patalpas, pažymėtas indeksais (duomenys neskelbtini) (7,64 kv.m.) ir (duomenys neskelbtini) (8,26 kv.m.) be atsakovės S. M. sutikimo;

2) Leisti įregistruoti valstybės įmonės Registrų centre gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-07-03 kadastrinius matavimus, bylos Nr. (duomenys neskelbtini), be atsakovės S. M. sutikimo;

3) Pakeisti gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), bendrosios nuosavybės teisės dalis, nustatant, kad ieškovui R. J. A. priklauso 4877/10000 dalis (61,845 kv.m.), o atsakovei S. M. 5123/10000 dalis (64,965 kv.m.) gyvenamojo namo 126,81 kv.m. bendrosios nuosavybės teise priklausančių patalpų;

4) Nustatyti šią gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimosi patalpų naudojimosi tvarką:

b. atsakovei S. M. priskirti naudotis atskirai pirmo aukšto bei rūsio patalpomis, pažymėtomis indeksais (duomenys neskelbtini) (5,28 kv.m), (duomenys neskelbtini) (2,85 kv.m.) (duomenys neskelbtini) (3,09 kv.m.), (duomenys neskelbtini) (2,8 kv.m.), (duomenys neskelbtini) (11,27 kv.m.), (duomenys neskelbtini) (2,89 kv.m.), (duomenys neskelbtini) (15,82 kv.m.), (duomenys neskelbtini) (19,83 kv.m.);

c. ieškovui R. J. A. ir atsakovei S. M. priskirti naudotis bendrai patalpomis (koridoriumi), pažymėtą indeksu (duomenys neskelbtini) (2,27 kv.m.).

Priteisti iš atsakovės S. M. ieškovo R. J. A. naudai 500,00 eurų bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų, nuo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Saulius Zajarskas