Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. B. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. B. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – Vilniaus miesto savivaldybės administracija, uždaroji akcinė bendrovė „Dirbantis kapitalas“, akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

1. Pareiškėjas J. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (nuo 2023 m. sausio 4 d. – Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos) (toliau – ir atsakovas, NŽT) Vilniaus miesto skyriaus 2022 m. sausio 19 d. sprendimą Nr. 49SD-853-(14.49.136 E.) ,,Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – ir Vilniaus skyriaus sprendimas, Sprendimas1), NŽT 2022 m. vasario 25 d. sprendimą Nr. 1SS-309-(7.5.) ,,Dėl skundo nagrinėjimo“ (toliau – ir Tarnybos sprendimas, Sprendimas2) bei įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. rugsėjo 17 d. prašymą „Dėl patikrinimo atlikimo ir nuosavybės teisių į žemės sklypo plotą, kuris nėra reikalingas statiniams eksploatuoti pastatui, atkūrimo“ (toliau – ir 2021 m. rugsėjo 17 d. prašymas) ir priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. Pareiškėjas yra pretendentas atkurti nuosavybės teises į buvusio žemės savininko D. Š. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytą 0,1350 ha ploto žemės sklypą, buvusioje (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Turėta žemės valda). Turėtos žemės valdos dalis – apie 0,06 ha patenka į valstybinės žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas).

2.2. Pareiškėjas, manydamas, kad visas Žemės sklypo plotas nėra reikalingas jame esantiems statiniams eksploatuoti, 2021 m. rugsėjo 17 d. prašymu kreipėsi į tuometį NŽT Vilniaus miesto skyrių ir prašė: 1) atlikti Žemės sklypo teritorijos patikrinimą, kad būtų nustatyta, ar visas Žemės sklypo plotas reikalingas jame esantiems pastatams eksploatuoti, 2) nustačius, kad ne visas Žemės sklypo plotas reikalingas jame esantiems pastatams eksploatuoti, teisės aktų nustatyta tvarka inicijuoti valstybės žemės nuomos sutarties nutraukimą dėl žemės sklypo dalies, nereikalingos pastatams eksploatuoti, 3) atkurti nuosavybės teises natūra į 0,06 ha žemės plotą, patenkantį į Žemės sklypo plotą, kuris nereikalingas Žemės sklype esantiems pasatams eksploatuoti.

2.3. Vilniaus skyriaus sprendimu atsisakyta tenkinti 2021 m. rugsėjo 17 d. prašymą nurodžius, kad nutraukti (patikslinti) Žemės sklypo 2002 m. spalio 22 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 554 N01/2002-2609, pakeistą 2007 m. gruodžio 22 d. susitarimu Nr. K01/2007-1613, 2008 m. birželio 17 d. susitarimu Nr. K01/2008-22 (toliau – ir Nuomos sutartis) nėra pagrindo, t. y. atsisakyta atkurti nuosavybės teises į laisvą (neužstatytą) žemę, ją grąžinant natūra. Vilniaus skyriaus sprendimas pagrįstas tik Žemės sklypo nuomininko – uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) ,,Vilniaus kooperacijos kolegija“ (toliau – ir Kolegija) nuomonės argumentais. NŽT Vilniaus miesto skyrius neatliko pareiškėjo nurodytų argumentų vertinimo bei faktinės situacijos patikrinimo Žemės sklype, t. y. nenustatė, ar išnuomotas Žemės sklypo plotas yra didesnis, nei yra būtinas jame esantiems statiniams eksploatuoti, ar visas Žemės sklypo plotas naudojamas jame esantiems statiniams, įregistruotiems Nekilnojamojo turto registre, eksploatuoti. NŽT Vilniaus miesto skyrius nevertino Kolegijos nurodytos informacijos tikrumo: ar Nekilnojamojo turto registre yra įregistruoti Kolegijos nurodyti nekilnojamojo turto objektai ir, ar Žemės sklype yra želdynų, kuriems būtina išskirti atskirą žemės plotą Žemės sklype.

2.4. Tarnybos sprendime nurodyta, kad duomenų apie laisvą ir neužstatytą (valstybės neišperkamą) žemę pažymėjimas kartografinėje medžiagoje ir laisvos (neužstatytos) žemės sklypų formavimas miestų teritorijose yra savivaldybės kompetencijai priskirta funkcija, o NŽT Vilniaus miesto skyrius, kreipdamasis į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją (toliau – ir Administracija), atliko šiam skyriui pagal kompetenciją priskirtus veiksmus. Tarnybos sprendime nepasisakyta dėl pareiškėjo 2021 m. rugsėjo 17 d. prašymo argumentų bei dėl pareiškėjo skundo argumentų, susijusių su Vilniaus skyriaus sprendimo nepagrįstumu, be to, neįsitikinta Kolegijos pateiktos informacijos patikimumu. NŽT tiesiog atsisakė spręsti klausimą dėl Žemės sklypo dalies, patenkančios į Turėtos žemės valdos dalį, grąžinimo natūra. NŽT neturi pagrindo atsisakyti atkurti natūra nuosavybės teises į Žemės sklypo dalį, patenkančią į Turėtos žemės valdos dalį, kurį nepriskirtina valstybės išperkamai žemei, o tokios nepriskirtinos valstybės išperkamai žemei žemės (nereikalingos statiniams eksploatuoti) Žemės sklype yra apie 0,2201 ha.

2.5. Iš Administracijos direktoriaus 2023 m. gegužės 16 d. įsakymo Nr. 30-1112/23 ,,Dėl leidimo inicijuoti teritorijos šalia (duomenys neskelbtini) detaliojo plano sprendinių koregavimą sklype (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) inicijavimo sutarties pagrindu“ ir Teritorijų planavimo proceso inicijavimo 2023 m. gegužės 17 d. sutarties Nr. A615-83/2, taip pat sprendinių brėžinio Nr. K-VT-13-23-403 ir aiškinamojo rašto matyti, kad planuojama griauti visus Žemės sklype esančius statinius ir numatyta negyvenamosios paskirties administracinio pobūdžio pastatų statyba bei požeminės automobilių stovėjimo aikštelės statyba, t. y. bus griaunamas pastatas – mokykla (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), savininkas – Kolegija, o jos vietoje numatyta statyti iki 33 aukštų pastatus. Žemės sklype esančių aikštelių mokymo veiklai nereikėjo, o nauja statyba (aikštelėmis) buvo siekiama kuo daugiau užimti Žemės sklypo teritorijos jau po to, kai pareiškėjas NŽT iškėlė klausimą, jog visas Žemės sklypo plotas yra nereikalingas mokyklai eksploatuoti ir prašė teisės aktų nustatyta tvarka inicijuoti Žemės sklypo Nuomos sutarties nutraukimą dalyje, kad jam būtų natūra atkurtos nuosavybės teisės į Žemės sklypo dalį.

3. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė akcentavo, kad Žemės sklypo nuomininkai patys negali spręsti, kokio ploto žemės sklypas yra reikalingas turimų pastatų eksploatacijai, kadangi tai turi nustatyti kompetentinga institucija. Atsakovas nepateikė įrodymų, jog aikštelės Žemės sklype egzistavo iki pareiškėjui kreipiantis dėl Žemės sklypo Nuomos sutarties pakeitimo, kad pareiškėjui būtų atkurtos nuosavybės teisės Turėtoje žemės valdoje. Pareiškėjui pateikus 2021 m. rugsėjo 17 d. prašymą Nekilnojamojo turto registre Žemės sklype buvo įregistruoti tik du statiniai, t. y. mokykla ir transformatorinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), savininkas akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Energijos skirstymo operatorius“, be to, nors aikštelės yra įregistruotos Nekilnojamojo turto registre, tai nėra kliūtis atkurti nuosavybės teisę Turėtoje žemės valdoje. NŽT visiškai nepasisakė dėl keliamo klausimo, susijusio su želdiniais Žemės sklype.

4. Atsakovas NŽT atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

5. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

5.1. NŽT Vilniaus miesto skyrius 2021 m. sausio 29 d. raštu Nr. 49SD-770-(14.49.136E.) „Dėl žemės sklypo ribų, ploto ir naudojimo sąlygų nustatymo piliečiui J. B.“ (toliau – ir 2021 m. sausio 29 d. raštas) kreipėsi į Administracijos direktorių dėl grąžintino natūra laisvo (neužstatyto) žemės sklypo suprojektavimo buvusio žemės savininko iki 1940 m. nacionalizacijos valdytoje žemėje. Administracija 2021 m. rugpjūčio 20 d. rašte Nr. A51-75562/21(2.14.2.12E-ŽEM) „Dėl informacijos apie laisvą (neužstatytą) žemę, D. Š. iki nacionalizacijos turėtos žemėvaldos ribose ties (duomenys neskelbtini) pateikimo“ (toliau – ir 2021 m. rugpjūčio 20 d. raštas, Raštas Nr. 75562) nurodė, kad Turėta žemės valda priskirta valstybės išperkamai žemei, nes patenka į Nekilnojamojo turto registre įregistruotus žemės sklypus, suformuotus pastatų eksploatacijai. Be to, pagal teritorijoje galiojančio Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006 m. spalio 25 d. sprendimu Nr. 1-1365 patvirtintos teritorijos šalia (duomenys neskelbtini) detaliojo plano sprendinius (toliau – ir Detaliojo plano sprendiniai), Turėtos žemės valdos dalis patenka į suplanuotą bendro (viešo) naudojimo želdyno žemės sklypą.

5.2. Vilniaus skyriaus sprendimu atsisakyta tenkinti pareiškėjo 2021 m. rugsėjo 17 d. prašymą, kadangi Žemės sklypo nuomininkas pateikė argumentus, pagrindžiančius, jog visas Žemės sklypas yra būtinas Žemės sklype esančių pastatų eksploatavimui, todėl nėra pagrindo nutraukti (patikslinti) Žemės sklypo Nuomos sutartį. NŽT, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, nurodė, kad atsižvelgiant į Administracijos pateiktą informaciją, nuosavybės teisių atkūrimo procesas gali būti vykdomas perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują žemės sklypą (jo dalį) individualiai statybai ar kitai paskirčiai. Visas Žemės sklypas yra reikalingas jame esančių statinių eksploatacijai, be to, vyrauja visuomenės poreikis (mokslo paskirties statiniai, kurie skirti švietimo ir mokslo reikmėms), o pareiškėjo argumentai, kad Žemės sklype registruoti tik mokykla bei transformatorinė ir šiems statiniams nereikalingas visas Žemės sklypas, yra nepagrįsti. Analogiškos pozicijos laikosi ir Administracija, kuriai teisės aktais priskirta teritorijų planavimo funkcija ir kuri pateikia NŽT teritoriniam skyriui informaciją kartografinėje medžiagoje apie laisvą (neužstatytą) žemę.

6. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė akcentavo, kad inžineriniai statiniai – aikštelės Žemės sklypo ribose buvo įrengtos ir eksploatuojamos nuo 1997 m., o 2021 m.–2022 m. buvo atlikta esamų aikštelių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre procedūra.

7. Trečiasis suinteresuotas asmuo Administracija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

8. Administracija atsiliepime į skundą nurodė, kad 2021 m. rugpjūčio 20 d. raštu NŽT Vilniaus miesto skyrius informuotas, jog žemės sklypas nuosavybės teisių atkūrimui ir grąžinimui Turėtos žemės valdoje nebus formuojamas, kadangi yra priskirtinas valstybės išperkamai žemei. Vilniaus miesto savivaldybės meras 2024 m. sausio 2 d. priėmė potvarkį Nr. 955-1/24 „Dėl žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti, projektavimo proceso Vilniaus miesto savivaldybėje pabaigos“ (toliau – ir Potvarkis), kuriuo nustatyta, jog buvusių rėžinių kaimų teritorijose ir žemės valdų ribose daugiau laisvos (neužstatytos) bei nepriskirtos valstybės išperkamai žemės nėra ir nėra daugiau laisvos (neužstatytos) natūra grąžintinos bei nepriskirtos valstybės išperkamai valstybinės žemės, kurioje galėtų būti projektuojami žemės sklypai. Potvarkio 2 punkte nustatyta, kad žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti, projektavimo procesas Vilniaus miesto savivaldybėje, įskaitant ir Grigiškių miestą, yra baigtas.

9. Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Energijos skirstymo operatorius“ (toliau – ir ESO) atsiliepime į skundą prašė spręsti teismo nuožiūra.

10. ESO atsiliepime į skundą nurodė kad, nepriklausomai nuo Žemės sklypo savininko, vadovaujantis nustatytomis elektros tinklų apsaugos zonomis bei įstatyminiu servitutu turi teisę prieiti, privažiuoti prie jam priklausančios transformatorinės ir, esant poreikiui (profilaktika, gedimų šalinimas), šia teise nepiktnaudžiaudamas pasinaudoja.

11. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Dirbantis kapitalas“ (toliau – ir Bendrovė) atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti, nutraukti administracinę bylą, kadangi pareiškėjas nepagrindė savo materialinio suinteresuotumo.

12.1. Bendrovė pagal 2022 m. birželio 9 d. perdavimo–priėmimo aktą Nr. 4319 iš Kolegijos įgijo nuosavybės teisę į mokyklą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis – mokslo, bendras plotas 2 960,49 kv. m), automobilių stovėjimo aikštelę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo aikšteles (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini)) bei kitus daiktus Žemės sklype, kuris yra išnuomotas Bendrovei iki 2032 m. vasario 1 d. Administracijos 2021 m. rugpjūčio 20 d. raštu yra konstatuojama, kad visas Žemės sklypo plotas yra užstatytas ir naudojamas esamų statinių eksploatacijai, t. y. šioje teritorijoje nėra laisvos žemės, į kurią būtų galimybė atkurti nuosavybės teises natūra. Administracijos 2021 m. rugpjūčio 20 d. raštas yra galiojantis, jo pareiškėjas neskundė, neginčijo, nors tokią galimybę turėjo, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad dalis Žemės sklypo yra neužstatyta, nereikalinga esamų statinių eksploatacijai ir galėtų būti grąžinama natūra.

12.2. Vilniaus skyriaus sprendimas ir Tarnybos sprendimas (toliau abu kartu – ir Sprendimai) yra priimti teisėtai, pagrįstai ir nėra jokio pagrindo jų naikinti ar keisti. Pareiškėjas siekia atkurti nuosavybės teises natūra toje dalyje, kurioje yra įrengta ir mokyklos eksploatacijai naudojama automobilių stovėjimo aikštelė. Ši aikštelė faktiškai buvo įrengta ir ja buvo naudojamasi nuo pat Žemės sklypo Kolegijai (mokymo reikmėms) suteikimo dienos ir Nuomos sutarties sudarymo.

12.3. Administracinės bylos nagrinėjimo metu pareiškėjo pateikti Detaliojo plano sprendinių koregavimo dokumentai neturi reikšmės dėl byloje nagrinėjamų aplinkybių, kadangi tai, kad yra koreguojamas detalusis planas ir nustatomi užstatymo reglamentai, nereiškia, kad mokykla privalo būti griaunama, be to, nėra keičiama Žemės sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir teritorijos naudojimo būdai. Byloje yra nagrinėjamas Sprendimų teisėtumo klausimas, todėl yra svarbios tos aplinkybės, kurios buvo Sprendimų priėmimo metu, o ne vėliau atliekami teritorijų planavimo procesai.

13. Teismo posėdžio metu Bendrovės atstovas akcentavo, kad buvusios žemėvaldos ribos negali būti koreguojamos grąžinant natūra ne buvusios žemėvaldos ribose esančią žemės sklypo dalį. Todėl kitų žemės sklype esančių plotų, nepatenkančių į kartografuotas buvusios žemėvaldos ribas, dydžiai, ribos, konfigūracija, (ne)reikalingumas statinių eksploatacijai, (ne)naudojimas ir kt. neturi jokios įtakos sprendžiant klausimą dėl žemės grąžinimo natūra, nes visiškai nesusiję su pretendento atkurti nuosavybės teises materialinėmis teisėmis.

II.

14. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gruodžio 19 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.

15. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. gruodžio 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1356-821/2023 (toliau – ir 2023 m. gruodžio 6 d. nutartis, Nutartis) pareiškėjo apeliacinį skundą tenkino iš dalies, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 19 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nusprendė, jog pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo esminių teisiškai reikšmingų aplinkybių bylai išnagrinėti, neatsakė į esminius pareiškėjo skundo argumentus dėl Žemės sklypo ploto, reikalingo esamiems statiniams eksploatuoti, dydžio ir priskyrimo valstybės išperkamai žemei. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, turėtų išsamiai atsakyti į esminius skundo argumentus dėl Žemės sklypo ploto, reikalingo esamiems statiniams eksploatuoti, įvertinti, ar pareiškėjo nurodoma žemės sklypo dalis gali būti suformuota kaip atskiras sklypas nuosavybės teisių atkūrimui natūra, įvertinti atsakovo ir šio sklypo naudotojo argumentus ir padaryti išvadas, ar gintinos pareiškėjo teisės į nuosavybės teisių atkūrimą į miesto žemę natūra.

III.

16. Regionų administracinis teismas 2025 m. lapkričio 11 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą. Teismas taip pat iš dalies tenkino trečiojo suinteresuoto asmens Bendrovės prašymą ir priteisė Bendrovei iš pareiškėjo 7 450,95 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

17.1. Nagrinėjamos bylos dalykas – Sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio žemės savininko D. Š. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytą 0,1350 ha ploto žemės sklypą, buvusioje (duomenys neskelbtini).

17.2. NŽT Vilniaus miesto skyrius 2021 m. sausio 29 d. raštu kreipėsi į Administraciją nurodydamas, kad vykdomas nuosavybės teisių atkūrimas Turėtos žemės valdoje ir prašoma organizuoti žemės sklypo kadastrinius matavimus bei patvirtinti natūra gražintino žemės sklypo planą.

17.3. Administracijos 2021 m. rugpjūčio 20 d. raštu NŽT Vilniaus miesto skyrius informuotas (rašto kopija pateikta pareiškėjui), kad Turėta žemės valda priskirta valstybės išperkamai žemei, kadangi patenka į Žemės sklypą ir žemės sklypą, (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kurie suformuoti juose esančių pastatų eksploatacijai. Be to, pagal teritorijoje galiojančio Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006 m. spalio 25 d. sprendimu Nr. 1-1365 patvirtinto teritorijos šalia (duomenys neskelbtini) detaliojo plano sprendinius, kartografuoto sklypo dalis patenka į suplanuotą bendro (viešo) naudojimo želdyno žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)).

17.4. Pareiškėjas 2021 m. rugsėjo 17 d. prašyme NŽT Vilniaus miesto skyriui nurodė manantis, kad visas Žemės sklypo plotas nėra reikalingas jame esantiems statiniams eksploatuoti, todėl į nebūtinąją dalį gali būti atkurtos nuosavybės teisės, žemę grąžinant natūra ir kartu pateikė savo paskaičiavimus, koks plotas būtų reikalingas Žemės sklype esančių pastatų – mokyklos ir transformatorinės, eksploatacijai. Pareiškėjas prašė: atlikti Žemės sklypo teritorijos patikrinimą ir nustatyti, ar visas Žemės sklypo plotas reikalingas jame esantiems pastatams eksploatuoti; nustačius, kad ne visas Žemės sklypo plotas reikalingas jame esantiems pastatams eksploatuoti, teisės aktų nustatyta tvarka inicijuoti valstybės žemės nuomos sutarties nutraukimą dėl žemės sklypo dalies, nereikalingos pastatams eksploatuoti; atkurti nuosavybės teises natūra į 0,06 ha žemės plotą, patenkantį į Žemės sklypo plotą, kuris nereikalingas Žemės sklype esantiems pastatams eksploatuoti.

17.5. Vilniaus skyriaus sprendime, be kita ko, nurodyta, kad NŽT Vilniaus miesto skyrius 2021 m. spalio 14 d. raštu Nr. 49SD-10423-(14.49.136 E.) kreipėsi į Žemės sklypo nuomininką – Kolegiją su prašymu pateikti nuomonę dėl Nuomos sutarties tikslinimo, keičiant nuomojamą Žemės sklypo plotą bei nurodant argumentus, pagrindžiančius Žemės sklype esančių pastatų eksploatavimui reikalingą Žemės sklypo dydį. Žemės sklypo nuomininkas pateikė argumentus, pagrindžiančius tai, kad visas Žemės sklypo plotas yra būtinas jame esančių statinių eksploatacijai ir veiklai, vykdomai statiniuose, vykdyti, be kita ko, nurodant, kad Žemės sklype esantiems statiniams eksploatuoti būtinas (mažiausias) žemės plotas kartu su automobilių parkavimui būtinu plotu (automobilių stovėjimo aikštelės plotu) bei privalomu mažiausiu želdynų plotu sudaro 4 995,9 kv. m (2 728,8 kv. m + 586,3 kv. m + 1 680,8 kv. m), kas yra net daugiau, nei Žemės sklypo plotas (4 204 kv. m), kuris buvo suformuotas ir Bendrovei išnuomotas mokyklos ir aikštelių eksploatavimui.

17.6. Nesutikdamas su Vilniaus skyriaus sprendimu, pareiškėjas pateikė skundą NŽT, nurodydamas, kad NŽT Vilniaus miesto skyrius, be teisinių argumentų ir neatlikęs Žemės sklypo teritorijos apžiūros, atsisakė spręsti dėl išnuomoto mokyklai eksploatuoti žemės ploto sumažinimo, be to, Vilniaus skyriaus sprendime cituojami tik Žemės sklypo nuomininko pateikti argumentai. Tarnybos sprendime, be kita ko, nurodyta, kad duomenų apie laisvą ir neužstatytą (valstybės neišperkamą) žemę pažymėjimas kartografinėje medžiagoje ir laisvos (neužstatyto) žemės sklypų formavimas miestų teritorijose yra savivaldybės kompetencijai priskirta funkcija, todėl NŽT Vilniaus miesto skyrius 2021 m. sausio 29 d. raštu kreipdamasis į Administraciją atliko pagal kompetenciją priskirtus veiksmus.

17.7. Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimais, kreipėsi į teismą nurodydamas, kad Sprendimai priimti pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių sprendimų atkurti nuosavybės teises priėmimo tvarka, imperatyviąsias teisės aktų nuostatas, o dalis buvusio žemės savininko D. Š. iki nacionalizacijos turėtos žemės negali būti priskiriama valstybės išperkamai žemei ir turi būti gražinta pareiškėjui natūra.

18. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 5 straipsnio 2 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057, (toliau – ir Tvarka) 106¹ punktu ir nurodė, kad Administracijos 2021 m. rugpjūčio 20 d. raštu atsisakyta formuoti žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui natūra, kadangi Turėtos žemės valda priskirta valstybės išperkamai žemei. Nors pareiškėjas neginčijo Administracijos 2021 m. rugpjūčio 20 d. rašte nurodytų aplinkybių, tačiau, teismo vertinimu, laikėsi pozicijos, kad žemės sklypas nuosavybės teisių atkūrimui natūra gali būti suformuotas, jeigu bus patikslinta Žemės sklypo Nuomos sutartis, sumažinus mokyklos eksploatacijai suformuoto žemės sklypo plotą. Pareiškėjas, siekdamas pakeisti Žemės sklypo Nuomos sutartį, NŽT pateikė 2021 m. rugsėjo 17 d. prašymą, be kita ko, prašydamas atlikti Žemės sklypo teritorijos patikrinimą ir nustatyti, ar visas Žemės sklypo plotas reikalingas jame esantiems pastatams eksploatuoti. Teismas, nustatęs, kad pareiškėjo tikslas – pakeisti Žemės sklypo Nuomos sutartį, kurios teisėtumas nėra šios administracinės bylos dalykas, nesprendė dėl Žemės sklypo Nuomos sutarties nuostatų. Teismas nustatė, jog šioje administracinėje byloje keliamas esminis klausimas – ar NŽT, nagrinėdama 2021 m. rugsėjo 17 d. prašymą, turėjo atlikti Žemės sklypo teritorijos patikrinimą, siekiant nustatyti, ar visas Žemės sklypo plotas reikalingas jame esantiems pastatams eksploatuoti. Atitinkamai įvertinus tokio patikrinimo rezultatus, būtų sprendžiama, ar yra pagrindas NŽT inicijuoti Žemės sklypo Nuomos sutarties sąlygų pakeitimus.

19. Teismas vadovavosi Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260, (toliau – ir Taisyklės) 35 punktu, Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1244, (toliau – ir Nuostatai) 7, 10–11 punktais ir atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas 2021 m. rugsėjo 17 d. prašyme nenurodė apie žemės naudojimo pažeidimus Žemės sklype, o kėlė klausimą dėl Žemės sklypo ploto esamų statinių eksploatacijai, sprendė, kad Žemės sklype organizuoti žemės naudojimo patikrinimą, kaip tai reglamentuota Nuostatuose, nebuvo pagrindo (Nuostatų 10 p. (2020 m. rugsėjo 23 d. nutarimo Nr. 1040 redakcija).

20. Teismas, įvertinęs pareiškėjo 2021 m. rugsėjo 17 d. prašymo turinį Nuostatų ir Taisyklių nuostatų atžvilgiu, priėjo prie išvados, kad NŽT Vilniaus miesto skyrius neturėjo imperatyvios prievolės atlikti faktinių duomenų patikrinimo vietoje ar organizuoti žemės naudojimo patikrinimą.

21. Teismas iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2022 m. kovo 23 d. išrašo (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatė, kad Žemės sklypo plotas yra 0,5202 ha (užstatyta teritorija – 0,5202 ha), kuriame registruoti Kolegijai nuosavybės teise priklausantys statiniai: mokykla (bendras plotas – 2 960,49 kv. m), automobilių stovėjimo aikštelė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas – 586,30 kv. m), kiemo aikštelė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas – 209,55 kv. m), kiemo aikštelė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas – 310,86 kv. m). Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2022 m. kovo 23 d. išrašas (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) patvirtina, kad Žemės sklype taip pat registruota ESO nuosavybės teise priklausanti transformatorinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas – 33,00 kv. m). Teismas priėjo prie išvados, kad Žemės sklype yra registruota ne tik mokykla ir transformatorinė, bet ir kiti statiniai, kurie nuosavybės teise priklausė Kolegijai (nors ir duomenys apie statinius Nekilnojamojo turto registre atnaujinti po pareiškėjo 2021 m. rugsėjo 17 d. prašymo), todėl tai, kad NŽT Vilniaus miesto skyrius, nagrinėdamas pareiškėjo 2021 m. rugsėjo 17 d. prašymą, kreipėsi į Žemės sklypo nuomininką, neprieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatoms, gero administravimo principui.

22. Nustatęs, kad nagrinėjamu atveju nebuvo taikyta VAĮ 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinės procedūros dalis (faktinių duomenų patikrinimas vietoje), teismas sprendė, jog tai nepaneigia byloje nustatytų aplinkybių, kad NŽT Vilniaus miesto skyrius siekė spręsti pareiškėjo 2021 m. rugsėjo 17 d. prašyme keliamus klausimus dėl žemės ploto, reikalingo Žemės sklype esančių statinių eksploatacijai. Tai, kad NŽT Vilniaus miesto skyrius kreipėsi į Žemės sklypo nuomininką ir atsakydamas į pareiškėjo 2021 m. rugsėjo 17 d. prašymą vadovavosi Kolegijos (Žemės sklypo nuomininko), kuri taip pat pateikė savo paskaičiavimus dėl reikalingo ploto statinių eksploatacijai, argumentais, nesant nustatytų kitų aplinkybių (nebuvo pateikta duomenų (informacijos) apie Žemės sklypo Nuomos sutarties pažeidimus – 2021 m. rugsėjo 17 d. prašyme pateikti pareiškėjo samprotavimai, kaip būtų galima sumažinti Žemės sklypo plotą), teismo vertinimu, nesudaro pagrindo pripažinti Vilniaus skyriaus sprendimo neatitinkančiu VAĮ 10 straipsnio 5–6 punktų reikalavimų.

23. Iš Tarnybai pateikto pareiškėjo skundo teismas nustatė, kad pareiškėjas suprato Vilniaus skyriaus sprendime pateiktus argumentus, dėl kurių Žemės sklypo Nuomos sutartis nebus nutraukiama (tikslinama). Teismas pažymėjo, kad Žemės sklypo Nuomos sutartis ir kiti dokumentai, kuriais nustatytas plotas, reikalingas Žemės sklype esančių statinių eksploatacijai, nėra šios administracinės bylos dalykas, o kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas pretendento į nuosavybės teisių atkūrimą teisėtas interesas ginčyti valstybės sudarytus žemės nuomos sandorius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) Civilinių bylų skyriaus 2024 m. gruodžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-255-781/2024). Teismas nurodė, kad pareiškėjas, manydamas, jog Žemės sklypo Nuomos sutartis turi būti pakeista, įgyvendindamas savo subjektinę teisę – atkurti nuosavybės teises natūra į turėtą žemę, gali kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą, ginčydamas valstybės sudarytą žemės nuomos sandorį.

24. Teismas nurodė, jog Tarnybos sprendime pareiškėjui išaiškinta, kad duomenų apie laisvą ir neužstatytą (valstybės neišperkamą) žemę pažymėjimas kartografinėje medžiagoje ir laisvos (neužstatytos) žemės sklypų formavimas miestų teritorijose yra savivaldybės kompetencijai priskirta funkcija, todėl NŽT Vilniaus miesto skyrius atliko pagal kompetenciją priskirtus veiksmus, t. y. aptartos Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir Tvarkos 106–106¹ nuostatos, pagrindžiančios, kad NŽT sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste gali priimti tik po to, kai savivaldybės administracijos direktorius pateikia informaciją apie laisvą neužstatytą žemę ir kartografinėje medžiagoje suprojektuoja natūra grąžinamą žemės sklypą.

25. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, susijusius su želdiniais Žemės sklype, pažymėjęs, kad pareiškėjo 2021 m. rugsėjo 17 d. prašyme nebuvo keliami klausimai, susiję su želdiniais Žemės sklype. Administracijos 2021 m. rugpjūčio 20 d. rašte (kurio pareiškėjas neginčija) yra nurodyta, kad pagal Detaliojo plano sprendinius Turėtos žemės valda patenka į suplanuotą bendro (viešo) naudojimo želdyno žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Tarnybos sprendime, be kita ko, aptariant nuostatas dėl valstybės išperkamos žemės yra išaiškinta, kad pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo nuostatas, teritorijų planavimas, savivaldybės teritorijos bendrojo plano ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas yra savarankiška savivaldybės funkcija. Taigi, teismas sprendė, kad NŽT Vilniaus skyrius, atsakydamas į pareiškėjo 2021 m. rugsėjo 17 d. prašymą neturėjo pasisakyti dėl želdinių Žemės sklype, o Tarnybos sprendime yra pateiktas aiškinimas dėl valstybės išperkamos žemės ir savarankiškų savivaldybės funkcijų.

26. Teismas nusprendė, kad Sprendimai atitinka esminius VAĮ reikalavimus. Nustatęs, kad Sprendimai teisėti ir pagrįsti, teismas pareiškėjo skundą atmetė, netenkinęs ir išvestinio reikalavimo dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

27. Teismas pripažino, kad Bendrovės būtinų ir pagrįstų bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 7 450,95 Eur, todėl priteisė ją Bendrovei iš pareiškėjo.

IV.

28. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

29. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja bylos faktines aplinkybes, be kita ko, susijusias su 2021 m. rugsėjo 17 d. prašymo teisiniu pagrindu (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 str. 6 d. 1 p., 11 d., Taisyklių nuostatomis, Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų, parduodamų ar išnuomojamų ne aukciono būdu, administravimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2020 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. 3D-40, (toliau – ir 2020 m. Metodika), kuria vadovaudamasis atliko žemės ploto, reikalingo Žemės sklype esantiems statiniams eksploatuoti, preliminarius skaičiavimus), skundžiamų Sprendimų priėmimo aplinkybėmis, ir nesutikimą su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

29.1. Teismas iš naujo išnagrinėjęs bylą neįvykdė jam privalomos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. gruodžio 6 d. nutarties ir nesivadovavo joje pateiktu teisės aiškinimu, todėl pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 148 straipsnio 2 dalį, 16 straipsnio 1 dalį:

29.1.1. Teismas netinkamai (priešingai nei Nutartyje) identifikavo, koks esminis klausimas keliamas šioje byloje. Teismas pareiškėjo skundą nagrinėjo tik analizuodamas atsakovo pareigą atlikti faktinių duomenų patikrinimą vietovėje (Žemės sklype), tačiau Nutartyje keliamo ginčo esmė vertinta gerokai plačiau, nurodžius, jog esminiai pareiškėjo skundo argumentai yra susiję su pareiškėjo paskaičiavimais dėl Žemės sklypo ploto, reikalingo esamiems statiniams eksploatuoti, dydžio, atliktais pagal 2020 m. Metodiką, taip pat su pareiškėjo teiginiais, jog Žemės sklype sporto aikštelės (b2 ir b3) bei automobilių stovėjimo aikštelė nėra registruotos Nekilnojamojo turto registre atskirais nekilnojamojo turto objektais ir jos fiziškai neegzistuoja bei su duomenų apie Žemės sklype faktiškai įrengtą 1 608,8 kv. m želdynų teritoriją nebuvimu.

29.1.1.1. Teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės aktų nuostatas, reguliuojančias faktinių duomenų patikrinimą vietoje valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo atveju, dėl to padarė neteisingą išvadą, jog teisės aktuose nėra imperatyvios nuostatos atlikti faktinių duomenų patikrinimą vietoje, kuris yra privalomas atlikti prieš sudarant valstybinės žemės nuomos sutartį. Aptarus Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktą, Taisyklių 28, 31 punktus ir 35 punkto 3 pastraipą, nurodžius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (2018 m. balandžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-133-219/2018, 2019 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-915/2019), teigiama, kad teismas Taisyklių 35 punkto (2021 m. rugpjūčio 25 d. nutarimo Nr. 699 redakcija) 3 pastraipos nuostatą taikė atsietai nuo kitų Taisyklių 35 punkto nuostatų, įtvirtintų 1 ir 2 pastraipose, iš kurių matyti, jog prieš sudarant valstybinės žemės nuomos sutartį atliekamas faktinių duomenų patikrinimas vietoje. Minėtoje teismų praktikoje išaiškinta, jog būtinųjų valstybinės žemės nuomos ne aukciono būdu sąlygų turi būti laikomasi ir nuomos sutarties galiojimo metu, sprendžiant klausimą dėl jau sudarytos valstybės žemės nuomos sutarties pakeitimo, būtina, be visa ko, atlikti faktinių duomenų patikrinimą vietoje, tikslu nustatyti naują žemės sklypo dydį, reikalingą statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto registre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.

29.1.1.2. Teismas nukrypo nuo šiam ginčui aktualios teismų praktikos, kurioje yra išaiškinta, kad tik patikrinus neužstatytos sklypo dalies išnuomojimo pagrįstumą galima atsakyti į klausimą, ar galima atkurti nuosavybės teises natūra; panaikinus kaip neteisėtai sudarytas nuomos sutartis, sklypo dalis gali būti traktuojama kaip laisva žemė, į kurią gali būti atkurtos nuosavybės teisės natūra (LAT 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2004, 2024 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-255-781/2024).

29.1.1.3. Specialiajame teisės akte (Taisyklių 35 p. 1 p.), reglamentuojančiame valstybinės žemės nuomos be aukciono sudarymo sąlygas ir tvarką, esant numatytai valstybinės žemės nuomos procedūrą vykdančios institucijos pareigai atlikti faktinių duomenų patikrinimą vietoje, teismo išvados, susijusios su VAĮ 27 straipsnio 1 dalimi, Nuostatų 11 punktu, neturi teisinės reikšmės ir nesudaro pagrindo teismo sprendimą pripažinti teisėtu ir pagrįstu.

29.1.2. Teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, neištaisė Nutarties 35 punkte nurodytų proceso teisės normų pažeidimų, t. y. 2024 m. vasario 26 d. nutartimi nurodęs proceso šalims pateikti nuomones dėl tolesnio bylos nagrinėjimo, skundžiamame sprendime nepateikė nei motyvų dėl gautų nuomonių, nei pareiškėjo argumentų, nurodytų Nutarties 35 punkte, neištyrė su tuo susijusių įrodymų, taip pat tų, kurie pareiškėjo ir Bendrovės buvo pateikti teismui, bylą nagrinėjusiam pirmą kartą. Teismas iš viso nevertino ir nepasisakė dėl papildomų dokumentų, kuriuos pareiškėjas pateikė 2025 m. balandžio 28 d. prašymu:

29.1.3. Teismas tinkamai neišnagrinėjo faktinių bylos aplinkybių, nes neįvertino, jog klausimą apie želdynų plotus Žemės sklype iškėlė NŽT Vilniaus miesto skyrius ir šis skyrius pats nusprendė dėl jo pasisakyti (pacituoti buvusios Žemės sklypo nuomininkės Kolegijos argumentus). Tarnybos sprendime iš viso nepasisakyta nei dėl NŽT Vilniaus miesto skyriaus argumentų, susijusių su želdynais Žemės sklype, nei dėl pareiškėjo motyvų, kuriais jis grindė Vilniaus skyriaus sprendimo neteisėtumą, todėl teismo išvada, jog Tarnybos sprendime yra pateiktas aiškinimas dėl valstybės išperkamos žemės ir savarankiškų savivaldybės funkcijų, nesudaro pagrindo skundžiamo teismo sprendimo laikyti teisėtu, nes jis priimtas nenustačius visų bylai svarbių aplinkybių ir jų visapusiškai neištyrus.

29.1.4. Teismas neatsakė į esminius pareiškėjo skundo argumentus dėl Žemės sklypo ploto reikalingo esamiems statiniams eksploatuoti, neįvertino, ar pareiškėjo nurodoma Žemės sklypo dalis gali būti suformuota kaip atskiras sklypas nuosavybės teisių atkūrimui natūra, neįvertino atsakovo ir šio Žemės sklypo naudotojo argumentų ir nepadarė išvadų, ar gintinos pareiškėjo teisės į nuosavybės teisių atkūrimą į miesto žemę natūra (Nutarties 37 p. neįvykdytas).

29.1.5. Teismas, priešingai nei Nutarties 38 punkte, padarė išvadą, jog būtent pareiškėjas gali kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą, ginčydamas valstybės sudarytą žemės nuomos sandorį. Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas buvo pažymėjęs, kad pareiga ginčyti nuomos sutartį tais atvejais, kai siekiama sumažinant išnuomoto sklypo plotą tokia dalimi, kiek yra pagrindas pripažinti, kad žemė nepriskirtina prie valstybės išperkamos žemės, įstatymu nustatyta nuomotojui. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pasinaudojo Žemės įstatymo 9 straipsnio 14 dalies (buvusios 11 d.) nuostata ir kreipėsi į Žemės sklypo nuomotoją (NŽT) su prašymu inicijuoti valstybės žemės Nuomos sutarties nutraukimą dėl Žemės sklypo dalies, nereikalingos pastatams eksploatuoti, NŽT nustačius, kad ne visas Žemės sklypo plotas reikalingas jame esantiems pastatams eksploatuoti. NŽT privalėjo visapusiškai, objektyviai, pagal pareiškėjo nurodytus argumentus ir vadovaujantis Taisyklių 35 punktu bei aktualia teismų praktika, spręsti klausimą dėl Žemės sklypo Nuomos sutarties nutraukimo atitinkamoje dalyje. NŽT atsisakė nutraukti Žemės sklypo Nuomos sutartį, tačiau tai nereiškia, jog pareiškėjas šioje situacijoje, kai NŽT tinkamai neįvykdė savo pareigos ir neatliko išsamaus patikrinimo, turi pats inicijuoti Žemės sklypo Nuomos sutarties nutraukimą teismine tvarka.

29.2. Vien NŽT Vilniaus miesto skyriaus teisės gauti Kolegijos (buvusios Žemės sklypo nuomininkės) argumentus dėl viso Žemės sklypo ploto reikalingumo jame esantiems statiniams eksploatuoti pripažinimas nereiškia, kad NŽT Vilniaus miesto skyrius buvo atleistas nuo pareigos atlikti Taisyklių 35 punkte nurodytus veiksmus bei Kolegijos ir pareiškėjo pateiktų argumentų patikrinimą. NŽT Vilniaus miesto skyrius šios pareigos neįvykdė, bet suteikė nepagrįstą pranašumą Kolegijos argumentams, net esant Nekilnojamojo turto registro duomenims apie minėtų aikštelių nebuvimą Žemės sklype, kurių eksploatavimui priskyrė žemės plotą. Tarnybos sprendimu ši pažaida nepašalinta, o teismo išvada apie Vilniaus skyriaus sprendimo atitiktį VAĮ reikalavimas nepagrįsta.

29.3. Teismo sprendime pasisakant dėl Kolegijos (Žemės sklypo nuomininko) ir pareiškėjo argumentų, įžvelgtinas tendencingumas, pranašumą suteikiant Kolegijos argumentams, nes nurodoma, jog Kolegija pateikė ,,paskaičiavimus“, o pareiškėjas ,,samprotavimus“, nors pareiškėjo argumentai ir šį kartą nebuvo įvertinti.

29.4. Tarnybos sprendimo argumentai visiškai nesiejami su NŽT pateiktu pareiškėjo 2022 m. vasario 17 d. skundo turiniu ir faktiniu pagrindu, iš jų nėra pagrindo spręsti, kad NŽT pateikė pagrįstą bei motyvuotą atsakymą į pareiškėjo 2022 m. vasario 17 d. skundą dėl Vilniaus skyriaus sprendimo. Teismas, pripažindamas Tarnybos sprendimą atitinkančiu VAĮ 10 straipsnio 5–6 punktų reikalavimus, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos šiuo aspektu.

29.5. Teismas nepagrįstai iš pareiškėjo Bendrovės naudai priteisė bylinėjimosi išlaidas, kurių pagrindimas nebuvo pateiktas teismui nustatyta tvarka: pagal 2022 m. lapkričio 15 d. PVM sąskaitą faktūrą AKJ2211025, nes bylinėjimosi išlaidos pagal šią PVM sąskaitą faktūrą iš viso nebuvo priteistos Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 19 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-3872-811/2022; pagal 2022 m. gruodžio 12 d. PVM sąskaitą faktūrą AKJ2212018, nes šių bylinėjimosi išlaidų nebuvo prašoma priteisti bylą Nr. eI3-3872-811/2022 nagrinėjat pirmą kartą Vilniaus apygardos administraciniame teisme, 2022 m. gruodžio 12 d. PVM sąskaita faktūra ir jos apmokėjimą patvirtinantis dokumentas taip pat nebuvo pateikti Vilniaus apygardos administraciniam teismui; pagal 2023 m. vasario 6 d. PVM sąskaitą faktūrą AKJ2302017, nes ši PVM sąskaita faktūra ir jos apmokėjimą patvirtinantis dokumentas iš viso nebuvo pateikti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

30. Atsakovas NŽT atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

31. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą pakartoja faktines bylos aplinkybes, susijusias su Žemės sklypo dydžio nustatymu, nuosavybės teisės savininku, nuomotoju bei Žemės sklype esančių pastatų savininku, Potvarkiu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo Nutarties argumentus (14.1–14.2 p. nurodymai dėl įrodymų tyrimo apimties), palaiko savo poziciją, išdėstytą procesiniuose dokumentuose ir papildomai akcentuoja šiuos argumentus:

31.1. Teismas aiškiai įvertino visas administracinei bylai svarbias aplinkybes atitinkamai atsižvelgdamas į Nutartyje nurodytus argumentus ir priėmė pagrįstą teismo sprendimą pareiškėjo skundą atmesti. Teismas visiškai pagrįstai identifikavo bylos ginčo dalyką ir keliamus klausimus nurodęs, kad byloje keliamas esminis klausimas – ar NŽT, nagrinėdama 2021 m. rugsėjo 17 d. prašymą, turėjo atlikti Žemės sklypo teritorijos patikrinimą, siekiant nustatyti, ar visas Žemės sklypo plotas reikalingas jame esantiems pastatams eksploatuoti. Atitinkamai įvertinus tokio patikrinimo rezultatus, būtų sprendžiama, ar yra pagrindas NŽT inicijuoti Žemės sklypo Nuomos sutarties sąlygų pakeitimus.

31.2. NŽT sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, natūra gali priimti tik po to, kai savivaldybės administracijos direktorius pateikia informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę ir kartografinėje medžiagoje suprojektuoja natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypą. NŽT negali tęsti nuosavybės teisių į tokią žemę atkūrimo natūra procedūrų, jeigu savivaldybės administracija pateikia informaciją, kad buvusi savininko žemė yra valstybės išperkama (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2010-525/2015). Todėl NŽT neturi teisės pagal Atkūrimo įstatymo ir Tvarkos nuostatas spręsti klausimo dėl pareiškėjo nuosavybės teisės atkūrimo grąžinant Žemės sklypą (jo dalį) natūra. Teismas sutiko su šiais argumentais, pagrįstai įvertinęs nuosavybės teisių atkūrimo procedūrų eiliškumą ir Administracijos 2021 m. rugpjūčio 20 d. rašto turinį.

31.3. Kiekvienas atvejis dėl valstybinės žemės naudojimo gali būti skirtingas ir turėti išskirtines, tik jam vienam būdingas aplinkybes, kurios gali turėti lemiamos įtakos nuomos / pardavimo santykių tęsimo / nutraukimo sprendimui priimti. Dėl šios priežasties NŽT kiekvieną atskirą atvejį analizuoja ir vertina individualiai ir negalėtų pasiremdama vien prašyme paminėta informacija inicijuoti Nuomos sutarties nutraukimą tiek dėl Žemės sklypo, tiek dėl kitų naudojamų valstybinės žemės sklypų, nes tai galėtų prieštarauti valstybinės žemės išnuomojimą ir pardavimą ne aukciono tvarka reglamentuojančių teisės aktų nuostatoms bei pažeisti naudotojų įstatymines teises. Teismas teisingai pažymėjo, jog Nuomos sutarties ir jos pakeitimų teisėtumas (ar jų nuostatų vertinimas) nėra šios administracijos bylos dalykas.

31.4. Nuomotino ar perkamo žemės sklypo dydis nustatomas pagal tikslinę paskirtį atitinkantį faktinį jo naudojimą, o sklypo ribos – pagal viešosios teisės (teritorijų planavimo) normas kompetentingų valdžios institucijų aktais patvirtintu sklypo planu (LAT 2017 m. balandžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-178-684/2017; 2008 m. gruodžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2008). Asmens teisė nuomoti ar pirkti valstybinės žemės sklypą grindžiama jos realiu faktiniu naudojimu atitinkamam tikslui – turimiems nuolatiniams statiniams ar įrenginiams eksploatuoti (LAT 2007 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2007; 2015 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-640/2015). NŽT turi teisę modifikuoti sutartinius valstybinės žemės nuomos teisinius santykius – pakeisti jų turinį ar juos nutraukti – tik remdamasi bendrosiomis Civilinio kodekso sutarčių teisės bei specialiosiomis žemės nuomos teisinius santykius reguliuojančiomis normomis (LAT 2018 m. balandžio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3- 153-378/2018, 30 p., 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-915/2019).

31.5. Pagrįsta teismo išvada, jog pagal 2021 m. rugsėjo 17 d. prašymo turinį, vadovaujantis Nuostatų ir Taisyklių nuostatomis, NŽT Vilniaus miesto skyrius neturėjo imperatyvios prievolės atlikti faktinių duomenų patikrinimo vietoje ar organizuoti žemės naudojimo patikrinimą. Aptarus Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2022 m. kovo 23 d. išrašą, nurodžius, jog bylos rašytinė medžiaga patvirtina, to neginčija ir byloje dalyvaujantys proceso dalyviai, kad Žemės sklypas suformuotas pagal detaliojo planavimo dokumentą bei kitus susijusius dokumentus, kurie yra galiojantys, teigiama, kad nėra ir nebuvo ginčo, jog Žemės sklypo dydis, ribos, kiti duomenys jo formavimo metu buvo nustatyti netinkamai, jog Žemės sklypo plotas buvo ,,per didelis“ esamų statinių (mokyklos ir kitų statinių) eksploatacijai.

31.6. Teismas pagrįstai vertino ir konstatavo Taisyklių 35 punkto nuostatos taikymo atvejus, skundžiamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje pasisakė dėl atliktų skaičiavimų dėl valstybinės žemės ploto reikalingo Žemės sklype esančių statinių eksploatacijai. Mokyklos ir kitų Žemės sklype esančių statinių eksploatavimas nėra pasikeitęs. Žemės sklypas yra pilnai užstatytas ir yra išnuomotas Bendrovei. Aplinkybė, kad ginčo teritorija yra valstybės išperkama (tą patvirtino ir Vilniaus miesto savivaldybė), be kita ko, lemia, jog negali būti perduodama (atkuriama) piliečiams (įskaitant pareiškėją). Nebuvo ir nėra pagrindo teigti, kad Žemės sklypas suformuotas ir išnuomotas pažeidžiant teisės aktų nuostatas, taip pat nėra pagrindo peržiūrėti ir keisti suformuoto Žemės sklypo duomenis (plotą ir ribas), nes nuo pat suformavimo momento Žemės sklype faktinės aplinkybės nepasikeitė. Todėl atsakovas pagrindė, jog visas Žemės sklypas yra reikalingas jame esančių statinių eksploatacijai.

32. Trečiasis suinteresuotas asmuo Administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

33. Administracija atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, jog šioje byloje Administracijos atžvilgiu nėra reiškiami jokie reikalavimai, nėra ginčijamos ar prašomos panaikinti kokios nors Administracijos nustatytos aplinkybės. Administracija nepriėmė ginčijamų Sprendimų, todėl pasisako dėl Administracijos 2021 m. rugpjūčio 20 d. rašto vertinimo. Aptarus Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą, Administracijos 2021 m. rugpjūčio 20 d. rašto turinį, teigiama, jog atsakovas pagrįstai netenkino pareiškėjo 2021 m. rugsėjo 17 d. prašymo atkurti nuosavybės teises į D. Š. iki nacionalizacijos turėtą žemėvaldą ties (duomenys neskelbtini), nes, kaip jau yra nustatyta ir ginčo dėl to nėra, ši žemė priskirta valstybės išperkamai žemei. Administracijos 2021 m. rugpjūčio 20 d. raštas yra motyvuotas, motyvai išdėstyti adekvačiai, aiškiai ir pakankamai, nurodytas esamas teisinis reguliavimas šioje situacijoje, todėl teismas pagrįstai ir tinkamai įvertino jame pateiktą informaciją ir juo rėmėsi.

34. Trečiasis suinteresuotas asmuo Bendrovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Bendrovė taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

35. Bendrovė atsiliepime į apeliacinį skundą pakartoja bylos faktines aplinkybes, skundžiamo teismo sprendimo motyvus, sutinka su teismo išvadomis dėl byloje keliamo esminio klausimo, dėl Nuomos sutarties teisėtumo nenagrinėjimo šioje byloje, dėl Taisyklių 35 punkto 3 pastraipos taikymo, vadovaujasi LAT praktika (2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-915/2019) ir teigia, kad:

35.1. Byloje turi būti ir gali būti nustatyta ir vertinama, ar nuo Žemės sklypo suformavimo momento pasikeitė aplinkybės (sąlygos), dėl ko būtina ,,sumažinti“ nuomojamą Žemės sklypo plotą; ar NŽT tinkamai atliko viešojo administravimo procedūrą nagrinėjant pareiškėjo 2021 m. rugsėjo 17 d. prašymą nustatant, ar yra pagrindas ,,sumažinti“ Žemės sklypo plotą lyginant su Žemės sklypo formavimo metu buvusiu žemės plotu, ar visas Žemės sklypo plotas reikalingas Žemės sklype esantiems statiniams eksploatuoti. Nėra ginčo dėl to, kad esant poreikiui ar abejonėms dėl žemės naudojimo NŽT galėtų atlikti faktinių aplinkybių patikrinimą vietoje, tačiau tam turėtų būti tam tikros priežastys ar pateikti duomenys dėl žemės naudojimo pažeidimų ar pasikeitusių aplinkybių, t. y. žemės naudojimo patikrinimai atliekami esant pagrįstiems įtarimams apie vykdomus žemės naudojimo pažeidimus, pasikeitusias Žemės sklypo naudojimo sąlygas. Tuo tarpu iš pareiškėjo 2021 m. rugsėjo 17 d. prašymo turinio bei dėstomų argumentų matyti, kad pareiškėjas nenurodo apie žemės naudojimo pažeidimus Žemės sklype (pvz. nėra abejonių dėl žemės ar statinių naudojimo ne pagal paskirtį, Žemės sklype esančių statinių skaičiaus sumažėjimo, ar kitų galimų pažeidimų), bet kelia klausimą tik Žemės sklypo ploto esamų statinių eksploatacijai apskaičiavimo pagal 2020 m. Metodikos nuostatas, įsigaliojusias tik nuo 2020 m. vasario 1 d.

35.2. Teismas ištyrė ir įvertino visas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo Nutarties 35 punkte nurodytas aplinkybes ir pagrįstai pripažino, kad NŽT teisingai nustatė, jog visas Žemės sklypas yra reikalingas jame esančių statinių eksploatacijai ir nėra pagrindo keisti ar naikinti galiojančios Nuomos sutarties. Tai, kad pareiškėjas nesutinka su pateiktais skaičiavimais ar, kad pateikia savo skaičiavimus, nesudaro pagrindo abejoti ginčijamų NŽT Sprendimų teisėtumu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. gegužės 24 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-4-629/2023 konstatavo, kad 2020 m. Metodikos 6, 10, 11 punktai prieštarauja Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punktui (nuo 2023 m. sausio 4 d. Žemės įstatymo 11 str. 5 d. 1 p.). Todėl 2020 m. Metodikos nuostatos, kurios bylos nagrinėjimo metu buvo pripažintos neteisėtomis, negali būti taikomos vertinant byloje pareikštus reikalavimus. Į bylą pateikti Bendrovės 2025 m. rugsėjo 30 d. rašytiniai paaiškinimai / baigiamoji kalba, kurioje pateikti išsamūs skaičiavimai ir pagal naujos redakcijos Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų, parduodamų ar išnuomojamų ne aukciono būdu, administravimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2024 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. D1-247 (toliau – ir 2024 m. Metodika), nuostatas. Tiek skaičiavimus atliekant pagal 2024 m. Metodikos nuostatas, tiek pagal nebegaliojančios 2020 m. Metodikos redakcijos nuostatas, kaip jas pateikė NŽT Vilniaus skyrius sprendime, vis tiek Žemės sklypo ploto statiniams eksploatuoti pagal tiesioginę paskirtį bendra suma sudaro daugiau nei Žemės sklypo plotas jo suformavimo metu. Visi skaičiavimai rodo, kad Žemės sklypas nėra per didelis ir nėra jokio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymus. Teismas pasisakė ir dėl aikštelių, kuriuos pastatytos, suformuotos kaip nekilnojamieji daiktai (statiniai), įregistruotos Nekilnojamojo turto registre, naudojamos vietovėje teisėtai ir yra būtinos privalomam automobilių vietų skaičiui tikslu tinkamai eksploatuoti pagrindinį pastatą – mokyklą pagal tiesioginę paskirtį. Ginčo, kad aikštelės pastatytos, suformuotos, įregistruotos Nekilnojamojo turto registre, nebuvo ir nėra. Teismas nustatė ir tai, kad pareiškėjas buvo informuotas Administracijos 2021 m. rugpjūčio 20 d. raštu, jog visas Žemės sklypo plotas yra priskiriamas valstybės išperkamai žemei, įskaitant ir želdynų privalomą plotą. Vadovaujantis Priklausomųjų želdynų plotų normų apskaičiavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. D1-694, priedo ,,Priklausomųjų želdynų plotų normos“ 3 punktu, visuomeninės paskirties teritorijos bendrojo lavinimo mokykloms yra numatyta ne mažiau kaip 40 proc. dydžio priklausomųjų želdynų norma. Tai reiškia, kad bent 40 proc. Žemės sklypo ploto turi sudaryti želdynai ir želdiniai bei būtent taip užtikrinama tinkama mokyklos pastato eksploatacija (ir pagal 2020 m. Metodikos, ir pagal 2024 m. Metodikos nuostatas).

35.3. Pareiškėjas, siekiantis įrodyti, kad Žemės sklypas yra didesnio ploto, nei reikalingas esamiems statiniams eksploatuoti, bet nekeliantis klausimo ir neįrodantis, kad statiniams eksploatuoti reikalingą žemės dydį viršijantis žemės plotas – laisvas (neužstatytas) žemės plotas tikrai yra toje pačioje vietoje ir tikrai sutampa su kartografavimo medžiagoje pažymėtos Turėtos žemės valdos ribomis, neturi galimybės apginti savo tariamai pažeistų teisių net ir tenkinus jo skundą (nepagrindė savo teisinio materialinio suinteresuotumo), taip pat jis neturi teisės ginti viešojo intereso. Žemės sklypo dalyje, patenkančioje į buvusios žemėvaldos ribas, kurioje yra teisėtai pastatyti ir eksploatuojami Bendrovei priklausantys statiniai, negali būti suformuotas atskiras racionalių ribų ir dydžio žemės sklypas, kuriame būtų galima vykdyti savarankišką ūkinę ar kitokią veiklą.

35.4. Pareiškėjas pasirinko netinkamą savo teisių gynimo būdą, nes net ir patenkinus jo skundo reikalavimus, pareiškėjas vis tiek neįgys teisės atkurti nuosavybės teises natūra į nurodytą Žemės sklypo dalį – Turėtą žemės valdą. Būtent Administracijos 2021 m. rugpjūčio 20 d. rašte yra konstatuota, kad šio buvusio savininko žemės valda priskirta valstybės išperkamai žemei, šis raštas yra būtent tas dokumentas, kurio pagrindu konstatuojama, kad Žemės sklypas suformuotas statinių eksploatacijai, laikomas užstatyta žeme, reikalinga ir naudojama esamų statinių eksploatacijai, todėl yra priskiriamas valstybės išperkamai žemei, t. y. šioje teritorijoje buvusio savininko D. Š. Turėtos žemės valdos ribose nėra laisvos žemės, į kurią būtų galimybė atkurti nuosavybės teises natūra. Aptariamas raštas yra administracinis sprendimas (individualus administracinis aktas), sukuriantis teisines pasekmes pareiškėjui, galiojantis, jo pareiškėjas neskundė, neginčijo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1432-858/2015). NŽT savarankiškai nepriima sprendimų dėl to, ar žemė yra priskiriama valstybės išperkamai žemei, ar ne, Sprendimai niekaip nepakeičia ir negali pakeisti pareiškėjo teisių apimties, nes pareiškėjas nėra Nuomos sutarties šalis. Net jeigu būtų nustatyta, kad Žemės sklypo plotas yra didesnis, nei būtina statiniams eksploatuoti, nėra jokio pagrindo teigti, kad žemės plotas turi būti mažinamas sąskaita būtent tos konkrečios dalies, kuri patenka į buvusio savininko Turėtos žemės valdos ribas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

V.

36. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl NŽT Vilniaus skyriaus 2022 m. sausio 19 d. sprendimo Nr. 49SD-853-(14.49.136 E.) ,,Dėl informacijos pateikimo“, kuriuo J. B. pagal jo prašymą informuojamas apie teisinio pagrindo nutraukti (patikslinti) Žemės sklypo Nuomos sutartį nebuvimą, ir NŽT 2022 m. vasario 25 d. sprendimo Nr. 1SS-309-(7.5.) ,,Dėl skundo nagrinėjimo“, kuriuo J. B. paaiškintas jo skundžiamą NŽT Vilniaus skyriaus sprendimą nulėmęs teisinis reguliavimas ir pareiškėjas raginamas gavus pakvietimą atvykti į Vilniaus miesto skyrių rinktis naują žemės sklypą nuosavybės teisėms atkurti, buvusio savininko žemei esant priskirtai valstybės išperkamai žemei ir negrąžinamai natūra, pagrįstumo ir teisėtumo.

37. J. B. 2021 m. rugsėjo 17 d. prašyme „Dėl patikrinimo atlikimo ir nuosavybės teisių į žemės sklypo plotą, kuris nėra reikalingas statiniams eksploatuoti pastatui, atkūrimo“, kuriuo kreiptasi į NŽT Vilniaus skyrių, prašoma: 1) atlikti valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), teritorijos patikrinimą, tikslu nustatyti, ar visas šio žemės sklypo plotas reikalingas jame esantiems pastatams eksploatuoti; 2) nustačius, kad ne visas valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), plotas reikalingas jame esantiems pastatams eksploatuoti, teisės aktų nustatyta tvarka inicijuoti valstybės žemės nuomos sutarties nutraukimą dėl žemės sklypo dalies, nereikalingos pastatams eksploatuoti; 3) atkurti nuosavybės teises natūra į 0,06 ha žemės plotą, patenkantį į valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), plotą, kuris nereikalingas šiame žemės sklype esantiems pasatams eksploatuoti.

38. Taigi J. B. 2021 m. rugsėjo 17 d. prašyme išdėstytas kreipimasis į NŽT Vilniaus skyrių grindžiamas pozicija ir jos pagrindą sudarančiu manymu, kad ne visas valstybės išnuomotas Žemės sklypo plotas reikalingas jame esantiems statiniams eksploatuoti, ir jei tai nustatytų NŽT Vilniaus skyrius būtent atliktu Žemės sklypo teritorijos patikrinimu, turėtų būti inicijuotas valstybinės žemės Nuomos sutarties nutraukimas Žemės sklypo dalyje, nereikalingoje pastatams eksploatuoti. Tai sudarytų galimybę atkurti pretendentui nuosavybės teises natūra į 0,06 ha žemės plotą, patenkantį į Žemės sklypo plotą, nereikalingą Žemės sklype esantiems pastatams eksploatuoti. Toks prašymas neabejotinai suponuoja jame dominuojantį siekį atkurti nuosavybės teises natūra, t. y. susigrąžinti buvusio savininko iki 1940 m. nacionalizacijos Vilniaus mieste valdytą žemę jos buvusioje vietoje specialaus teisinio reguliavimo pagrindu, bet ne šiaip siekį įgyvendinti iš VAĮ ir kitų įstatymų kildintiną teisę gauti viešojo administravimo subjekto atsakymą į visus jam adresuotame prašyme nurodytus interesanto pasiteiravimus. Be to, 2021 m. rugsėjo 17 d. prašymo turinys suponuoja įvairius prašyme nurodytų pageidavimų vertinimo būdus pagal atsakovo kompetenciją, įgyvendinamą nuosavybės teisių atkūrimą ir valstybinės žemės nuomos sutarties keitimą reguliuojančių teisės aktų nustatyta tvarka, ir nesuponuoja besąlygiškai būtino Žemės sklypo ploto dalių, būtinų esantiems statiniams eksploatuoti, dydžių skaičiavimo vien pagal esančių statinių atitinkamo oficialaus įregistravimo atskirais nekilnojamojo turto objektais Nekilnojamojo turto registre duomenis.

39. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gruodžio 19 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.

40. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. gruodžio 6 d. nutartimi tenkino pareiškėjo apeliacinį skundą iš dalies, panaikino pirmosios instancijos teismo 2022 m. gruodžio 19 d. sprendimą ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Tokia apeliacinės instancijos teismo Nutartis grindžiama tuo, kad pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo esminių bylai teisiškai reikšmingų aplinkybių ir neatsakė į esminius pareiškėjo skundo argumentus dėl Žemės sklypo ploto, reikalingo esamiems statiniams eksploatuoti, dydžio ir priskyrimo valstybės išperkamai žemei, t. y.: 1) nepateikė motyvų dėl pareiškėjo skunde pirmosios instancijos teismui išdėstytų išsamių argumentų ir juos pagrindžiančių įrodymų dėl NŽT Vilniaus skyriaus nurodytų su Žemės sklype esančių statinių eksploatacija susijusių skaičiavimų tuo aspektu, kad nurodytos sporto aikštelės (b2 ir b3) bei automobilių stovėjimo aikštelė nėra įregistruotos Nekilnojamojo turto registre atskirais nekilnojamojo turto objektais, be to, fiziškai neegzistuoja (nėra pastatytos), taip pat nėra duomenų, kad Žemės sklype faktiškai įrengta 1 608,8 kv. m želdynų teritorija, be to, net ir šių medžių ir krūmų buvimas nereiškia, kad jais užima Žemės sklypo dalis yra užstatyta ir naudojama statiniams eksploatuoti; 2) neištyrė su tuo susijusių įrodymų, taip pat ir tų, kurie pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Dirbantis kapitalas“ buvo pateikti teismui nustačius terminą papildomų dokumentų pateikimui. Todėl apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, turėtų išsamiai atsakyti į esminius skundo argumentus dėl Žemės sklypo ploto, reikalingo esamiems statiniams eksploatuoti, ir įvertinti, ar pareiškėjo nurodoma žemės sklypo dalis gali būti suformuota kaip atskiras sklypas nuosavybės teisių atkūrimui natūra, taip pat įvertinti atsakovo ir šio sklypo naudotojo argumentus ir padaryti išvadas, ar gintinos pareiškėjo teisės į nuosavybės teisių atkūrimą į miesto žemę natūra. Be to, apeliacinės instancijos teismas priminė, kad pagal jo jurisprudencijoje suformuluotas teisės aiškinimo taisykles, vadovaujantis Žemės įstatymo 9 straipsnio 11 dalimi, be aukciono išnuomotos valstybinės žemės nuomos sutartis nutraukiama prieš terminą nuomotojo reikalavimu, kai į šią žemę atkuriamos nuosavybės teisės, išskyrus įstatymų, reglamentuojančių piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą, nustatytus atvejus; tai suponuoja, kad žemės nuomos sutartis neatima iš asmenų, pretenduojančių į nuosavybės teisių atkūrimą, teisės į tokią žemę, jei ji nepriskirtina prie valstybės išperkamos žemės; siekiant interesų pusiausvyros, yra galimas valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimas (jos dalies pripažinimas negaliojančia), sumažinant išnuomoto sklypo plotą tokia dalimi, kiek yra pagrindas pripažinti, kad žemė nepriskirtina prie tokios, kuriai taikytinos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytos įstatymo nuostatos, ir suformuojant natūra nuosavybėn grąžintiną žemės sklypą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1290-415/2019; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2013); pareiga ginčyti nuomos sutartį šiais atvejais įstatymu nustatyta nuomotojui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-985-415/2020); sąlygų, kurioms esant išlikusį nekilnojamąjį turtą išperka valstybė, buvimas Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punkto prasme kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinamas atsižvelgiant į kiekvienam individualiam ginčo atvejui reikšmingų aplinkybių visumą, kadangi žemės išpirkimo atvejus jungia esminis ir pagrindinis požymis – konkretus visuomenės poreikis pageidaujamai grąžinti natūra žemei (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-270-146/2017).

41. Pirmosios instancijos teismas 2025 m. lapkričio 11 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą, pažymėdamas, kad: 1) iš byloje pateikto Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo, pagal kurį tam tikrų statinių duomenys Nekilnojamojo turto registre atnaujinti po J. B. 2021 m. rugsėjo 17 d. prašymo NŽT Vilniaus skyriui, matyti Žemės sklype esančius registruotus mokyklos ir transformatorinės bei kitus Kolegijai nuosavybės teise priklausiusius statinius, todėl J. B. prašymą gavusio ir nagrinėjusio Vilniaus skyriaus kreipimasis į Žemės sklypo nuomininką ir rėmimasis jo argumentuota nuomone neprieštarauja VAĮ nuostatoms tokioje situacijoje, kurioje VAĮ numatytos viešojo administravimo subjekto galimybės prireikus patikrinti faktinius duomenis vietoje netaikymas nepaneigia Vilniaus skyriaus pagal gero administravimo principą įgyvendinto siekio spręsti prašyme keliamus Žemės sklype esančių statinių eksploatacijai reikalingo žemės ploto klausimus nesant duomenų ar informacijos apie Žemės sklypo nuomos sutarties pažeidimus; 2) Žemės sklypo Nuomos sutartis ir kiti dokumentai, kuriais nustatytas Žemės sklype esančių statinių eksploatacijai reikalingas plotas, nėra šios administracinės bylos dalykas tokiame kontekste, kai kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas pretendento į nuosavybės teisių atkūrimą teisėtas interesas ginčyti valstybės sudarytus žemės nuomos sandorius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. gruodžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-255-781/2024), todėl pareiškėjas, manydamas, kad Žemės sklypo Nuomos sutartis turi būti pakeista, įgyvendindamas savo subjektinę teisę atkurti nuosavybės teises natūra į turėtą žemę, gali kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą, ginčydamas valstybės sudarytą žemės nuomos sandorį; 3) skundžiami atsakovo Sprendimai atitinka VAĮ reikalavimus, be kita ko, tuo aspektu, kad pareiškėjui išaiškintas duomenų apie laisvą ir neužstatytą (valstybės neišperkamą) žemę pažymėjimo kartografinėje medžiagoje ir laisvos (neužstatyto) žemės sklypų formavimo miestų teritorijose buvimas savivaldybės kompetencijai priskirta funkcija, susijusia su atsakovo pagal kompetenciją atliktais veiksmais pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir Tvarkos 106 ir 106¹ punktų nuostatas, lemiančias sprendimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste priėmimą tik po to, kai savivaldybės administracijos direktorius pateikia informaciją apie laisvą neužstatytą žemę ir kartografinėje medžiagoje suprojektuoja natūra grąžinamą žemės sklypą; 4) nors pareiškėjo atstovė teismo posėdžio metu akcentavo NŽT visišką nepasisakymą dėl želdinių Žemės sklype, tačiau J. B. 2021 m. rugsėjo 17 d. prašyme, kuriuo kreiptasi į NŽT Vilniaus skyrių, nebuvo keliami klausimai, susiję su želdiniais Žemės sklype, o Administracijos 2021 m. rugpjūčio 20 d. rašte, kurio pareiškėjas neginčija, yra nurodyta, kad pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos atitinkamo 2006 m. sprendimo sprendinius Turėtos žemės valda patenka į suplanuotą bendro (viešo) naudojimo želdyno žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)); be to, Tarnybos sprendime dėl Vilniaus skyriaus sprendimo aptartos valstybės išperkamos žemės reguliavimo nuostatos ir išaiškintas Vietos savivaldos įstatyme numatyto teritorijų planavimo, savivaldybės teritorijos bendrojo plano ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimo buvimas savarankiška savivaldybės funkcija; todėl Vilniaus skyrius, atsakydamas į 2021 m. rugsėjo 17 d. prašymą, neturėjo pasisakyti dėl želdinių Žemės sklype, o Tarnybos sprendime dėl Vilniaus skyriaus sprendimo pateiktas su tuo susijęs valstybės išperkamos žemės ir savivaldybės savarankiškų funkcijų reguliavimo aiškinimas.

42. Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismo sprendime, be kita ko: 1) neįvykdyti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. gruodžio 6 d. nutartyje nurodyti reikalavimai atsakyti į esminius skundo pirmosios instancijos teismui argumentus dėl Žemės sklypo ploto, reikalingo esamiems statiniams eksploatuoti, be kita ko, ploto dydžio paskaičiavimų pagal 2020 m. Metodiką aspektu, kai Žemės sklype sporto aikštelės (b2 ir b3) bei automobilių stovėjimo aikštelė nėra įregistruotos Nekilnojamojo turto registre atskirais nekilnojamojo turto objektais; 2) neteisingai įvertinta skųstų Sprendimų atitiktis VAĮ nustatytiems reikalavimams tokioje situacijoje, kai Žemės sklype, kurio patikėtinė iki 2024 m. sausio 10 d. buvo NŽT, o nuo 2024 m. sausio 10 d. yra Vilniaus miesto savivaldybė, pastarosios 2021 m. rugpjūčio 20 d. rašto, kuriuo išnagrinėtas NŽT Vilniaus skyriaus 2021 m. sausio 29 d. raštas, parengimo metu, kaip ir pareiškėjo 2021 m. rugsėjo 17 d. prašymo teikimo NŽT Vilniaus skyriui metu, Žemės sklype buvo tik 2 pastatai, įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, todėl NŽT Vilniaus skyrius 2022 m. sausio 19 d. sprendimu, atsakydamas į pareiškėjo prašymą ir atsisakydamas jį tenkinti, nepagrįstai rėmėsi išimtinai argumentais, pateiktais suinteresuoto asmens – tuometinio Žemės sklypo nuomininko, į kurį jis kreipėsi 2021 m. spalio 14 d. raštu, taigi neatlikęs jokių faktinės ir teisinės situacijos Žemės sklype patikrinimų, kurie leistų įsitikinti Žemės sklypo nuomininko teiginių tikrumu ar pareiškėjo teiginių nepagrįstumu.

43. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai išnagrinėjo byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą sprendimą vertindamas susidariusią situaciją, kurioje Administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyrius 2021 m. rugpjūčio 20 d. raštu pagrįstai informavo NŽT Vilniaus skyrių, kad kartografinėje medžiagoje nurodyta iki nacionalizacijos turėta žemėvalda ties (duomenys neskelbtini) priskirta valstybės išperkamai žemei, nes patenka į Nekilnojamojo turto registre įregistruotus žemės sklypus (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) juose esančių pastatų eksploatavimui ir pagal teritorijoje galiojančio Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006 m. spalio 25 d. sprendimu Nr. 1-1365 patvirtinto teritorijos šalia (duomenys neskelbtini) detaliojo plano sprendinius, kartografuoto sklypo dalis patenka į suplanuotą bendro (viešo) naudojimo želdyno žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Todėl savivaldybės atsakyme NŽT Vilniaus skyriui buvo pagrįstai nurodyta, jog Žemės sklypas nuosavybės teisių atkūrimui ir grąžinimui buvusio savininko iki nacionalizacijos turėtoje žemės valdoje ties (duomenys neskelbtini), priskirtinas valstybės išperkamai žemei ir nebus formuojamas.

44. Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Remiantis šio straipsnio 2 dalimi, teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Nenustačiusi aplinkybių, patvirtinančių galimas reikšmingai pažeistas valstybės, savivaldybės ir asmenų teises bei įstatymų saugomus interesus, teisėjų kolegija bylą apeliacine tvarka nagrinėja neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

45. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2022 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-57-1062/2022; ir kt.).

46. Bylos duomenimis nustatyta, kad J. B. 2021 m. rugsėjo 17 d. prašymu „Dėl patikrinimo atlikimo ir nuosavybės teisių į žemės sklypo plotą, kuris nėra reikalingas statiniams eksploatuoti pastatui, atkūrimo“, kuriuo kreiptasi į NŽT Vilniaus skyrių, inicijuota administracinė procedūra. Joje dalyvavusi Vilniaus miesto savivaldybės administracija, išnagrinėjusi NŽT Vilniaus skyriaus 2021 m. sausio 29 d. raštu Nr. 49SD-770-(14.49.136 E.) pateiktą buvusio savininko D. Š. iki žemės nacionalizacijos turėtos žemės valdos kartografinę medžiagą, Raštu Nr. 75562 informavo, kad: 1) šio buvusio savininko žemės valda priskirta valstybės išperkamai žemei, nes patenka į Nekilnojamojo turto registre įregistruotus žemės sklypus (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) juose esančių pastatų eksploatavimui; 2) pagal teritorijoje galiojančio Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006 m. spalio 25 d. sprendimu Nr. 1-1365 patvirtinto teritorijos šalia (duomenys neskelbtini) detaliojo plano sprendinius, kartografuoto sklypo dalis patenka į suplanuotą bendro (viešo) naudojimo želdyno žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)); 3) siūlytina atlyginimo už žemę, priskirtą valstybės išperkamai, klausimus pagal kompetenciją spręsti kitais Atkūrimo įstatymo 16 straipsnyje nustatytais būdais.

47. Taigi bylos duomenimis nustatyta, kad J. B. 2021 m. rugsėjo 17 d. prašyme išdėstytas kreipimasis į NŽT ir tuo išreikštas suinteresuotumas kuria nors ginčo Žemės sklypo dalimi, kaip nebūtina eksploatuoti ginčo Žemės sklype esantiems statiniams, grindžiamas tokioje Žemės sklypo dalyje galimai įgyvendintinu pretendavimu atkurti nuosavybės teises natūra, t. y. susigrąžinti buvusio savininko D. Š. iki 1940 m. nacionalizacijos Vilniaus mieste valdytą žemę buvusioje vietoje, kai NŽT atsakymas ir juo netenkintas J. B. prašymas grindžiamas Žemės sklypo nuomininko argumentais ir suinteresuotumu likti viso Žemės sklypo nuomininku pagal 2002 m. spalio 22 d. sudarytą valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 554 N01/2002-2609, pakeistą 2007 m. gruodžio 18 d. susitarimu Nr. K01/2007-1613 ir 2008 m. birželio 17 d. susitarimu Nr. K01/2008-22.

48. Byloje nėra ginčo dėl pareiškėjo teisės atkurti nuosavybės teises į buvusio žemės savininko D. Š. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytą 0,1350 ha ploto žemės sklypą, buvusioje (duomenys neskelbtini), tačiau nesutariama, ar tokia teisė gali būti įgyvendinta kurioje nors nuomininkui išnuomoto Žemės sklypo dalyje, jei ji atsakovo būtų įvertinta kaip nereikalinga eksploatuoti Žemės sklype esančius statinius būtent Žemės sklypo teritorijos patikrinimo pagrindu, kuris pageidaujamas J. B. 2021 m. rugsėjo 17 d. prašyme ir neatliktas dėl kitokio atsakovo pasirinkto veikimo nagrinėjant tokį prašymą.

49. Ginčijamame Sprendime1, t. y. NŽT Vilniaus skyriaus 2022 m. sausio 19 d. sprendime Nr. 49SD-853-(14.49.136 E.) ,,Dėl informacijos pateikimo“ (iš viso 7 puslapių), nurodyta, kad šiuo sprendimu atsakoma į J. B. 2021 m. rugsėjo 17 d. prašymą ir informuojama apie: 1) Vilniaus skyriaus 2021 m. spalio 14 d. raštu Nr. 49SD-10423-(14.49.136 E.) įgyvendintą kreipimąsi į Žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) nuomininku esančią Vilniaus kooperacijos kolegiją, prašant jos, kaip Žemės sklypo nuomininko: a) nuomonės dėl 2002 m. spalio 22 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 554 N01/2002-2609, pakeistos 2007 m. gruodžio 18 d. susitarimu Nr. K01/2007-1613, 2008 m. birželio 17 d. susitarimu Nr. K01/2008-22 tikslinimo, kuriuo būtų keičiamas nuomojamas Žemės sklypo plotas; b) argumentų, kurie pagrįstų Žemės sklype esančių pastatų eksploatavimui reikalingą Žemės sklypo dydį; 2) Žemės sklypo nuomininko pateiktus argumentus (Sprendimo1 1–33 punktai), kad visas Žemės sklypo plotas yra būtinas jame esančių statinių eksploatacijai ir veiklos juose vykdymui; 3) tokių argumentų, kad visas Žemės sklypas yra būtinas Žemės sklype esančių pastatų eksploatavimui, pateikimo nulemtą teisinio pagrindo nutraukti (patikslinti) Žemės sklypo Nuomos sutartį nebuvimą.

50. Taigi J. B. 2021 m. rugsėjo 17 d. prašymo netenkinimas ir informavimas apie tai grindžiamas suponuojamu NŽT Vilniaus skyriaus pritarimu jo paprašytiems ir gautiems Žemės sklypo nuomininko argumentams, susietiems su teisės aktais. Vilniaus skyriaus 2022 m. sausio 19 d. sprendime, be kita ko, išdėstyti tokie argumentai:

50.1. Pirminis mokyklos statinių kompleksui eksploatuoti reikalingo Žemės sklypo duomenų nustatymas atliktas Vilniaus miesto valdybos 1995 m. sausio 19 d. potvarkiu Nr. 146V ,,Dėl nuomojamų žemės sklypų dydžio ir ribų nustatymo“, kurio 1.13 papunktyje nurodyta, jog „Vilniaus aukštesniosios kooperacijos mokyklos pastatų (duomenys neskelbtini) žemės sklypas yra 6 875,26 kv. m dydžio (buvo skirta 21 000 kv. m), kurio ribos pažymėtos pridedamoje miesto plano ištraukoje raudonomis linijomis ir skaičiais 1–8“; tai suponuoja, jog žemės sklypo ribos apėmė vėliau suformuotus 3 atskirus žemės sklypus, t. y. žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas1), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

50.2. Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. 2.3-4780-(01) ,,Dėl valstybinės žemės sklypų, kadastrinis Nr. 0101/0032:964 ir kadastrinis Nr. 0101/0032:967, esančių Konstitucijos pr. 11, Vilniaus mieste, sujungimo“ (toliau – ir 2008 m. balandžio 24 d. įsakymas), kuris priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 ,,Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ nuostatomis bei „Teritorijos šalia (duomenys neskelbtini)“ detaliojo plano, patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006 m. spalio 25 d. sprendimu Nr. 1-1365, sprendiniais, buvo suformuotas 5 202 kv. m dydžio Žemės sklypas; 2008 m. balandžio 24 d. įsakymo 1 punktu tuometinei viešajai įstaigai (toliau – ir VšĮ) Vilniaus kooperacijos kolegijai išnuomotas 4 204 kv. m dydžio valstybinės žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (Žemės sklypas1), ir šalia jo įsiterpęs 998 kv. m dydžio valstybinės žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Žemės sklypas2) buvo sujungti į vieną 5 202 kv. m dydžio žemės sklypą (žemės sklypo ribos plane Nr. M1:500 pažymėtos skaičiais 1-10). Po žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), sujungimo suformuotas Žemės sklypas (5 202 kv. m dydžio) nuomos teise buvo išnuomotas minėtai tuometinei kolegijai;

50.3. 2002 m. spalio 22 d. valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 554 N01/2002-26090 pakeista 2008 m. birželio 17 d. susitarimu Nr. K01/2008-22, kuris sudarytas vadovaujantis Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. balandžio 24 d. įsakymu ir kuriuo pagrindu pagal Detaliojo plano sprendinius suformuotas įsiterpęs valstybinės žemės sklypas, kadastro Nr. 0101/0032:967, minėto Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 nutarimo nustatyta tvarka išnuomotas minėtai kolegijai ir sujungtas su valstybinės žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini);

50.4. Pagal tokius minėtų sklypų suformavimo duomenis darytina išvada, kad: a) pirmiausiai minėtu Vilniaus miesto valdybos 1995 m. sausio 19 d. potvarkiu nustatytos žemės sklypo, į kurį pateko 3 (trys) atskiri žemės sklypai (įskaitant ir valstybinės žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos, plotas (6 875,26 kv. m) ir kiti duomenys; b) vėliau minėtasis žemės sklypas buvo pertvarkytas ir po pertvarkymo buvo suformuotas Žemės sklypas1 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 4 204 kv. m ploto); c) galiausiai, minėto Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. balandžio 24 d. įsakymo pagrindu bei vadovaujantis Detaliojo plano sprendiniais sujungiant Žemės sklypą1 ir įsiterpusį Žemės sklypą2 buvo suformuotas esamas Žemės sklypas;

50.5. Tiek Detaliojo plano įgyvendinti sprendiniai dėl įsiterpusio Žemės sklypo2 suformavimo ir sujungimo su pagrindiniu žemės sklypu, t. y. Žemės sklypu1, tiek Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. balandžio 24 d. įsakymas, kurio pagrindu minėti žemės sklypai buvo sujungti, nebuvo ir nėra nuginčyti, yra galiojantys bei sukėlę teisines pasekmes Žemės sklypo nuomininkui. Todėl iki šiol nebuvo ir negali būti jokio ginčo dėl to, kad įsiterpęs Žemės sklypas2 buvo suformuotas teisėtai, laikantis minėto Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 2.15 papunktyje numatytų reikalavimų tuo aspektu, kad Žemės sklype2 nebuvo galimybės suformuoti atskiro žemės sklypo, kuriame būtų galima vykdyti atskirą veiklą, o pagal Detaliojo plano sprendinius galima aiškiai matyti, kad tai yra žemės plotas, kuris yra išsidėstęs per visą Žemės sklypo pietrytinės kraštinės ilgį, besiribojantis su (duomenys neskelbtini) gatve; atsižvelgiant į tai, kad Žemės sklypas2 buvo formuojamas ir prijungiamas prie Žemės sklypo1 kaip įsiterpęs žemės sklypas ne dėl to, kad Žemės sklypo2 plotas (t. y. 998 kv. m) buvo būtinas Žemės sklype esančių statinių eksploatavimui, o kaip žemės sklypas, kuris nebuvo tinkamas jokiai kitai atskirai veiklai vykdyti, Žemės sklypas2 jokiu atveju negali būti laikomas žemės plotu, būtinu Žemės sklype esantiems statiniams eksploatuoti; todėl žemės sklypu, suformuotu statiniams eksploatuoti, t. y. mokyklos veiklai vykdyti ir inžinerinių statinių eksploatavimui, yra laikytinas Žemės sklypas1 (4 204 kv. m dydžio), kuris egzistavo ir buvo eksploatuojamas dar iki minėto 2008 m. balandžio 24 d. įsakymo priėmimo momento, t. y. iki pagrindinio Žemės sklypo1 ir įsiterpusio Žemės sklypo2 sujungimo; būtent toks valstybinės žemės plotas (t. y. 42 04 kv. m) buvo identifikuojamas kaip Žemės sklype esantiems statiniams eksploatuoti reikalingas valstybinės žemės plotas, kai įsiterpusio Žemės sklypo2 plotas (998 kv. m) negali būti vertinamas kaip žemės plotas, kuris yra būtinas Žemės sklype esantiems statiniams eksploatuoti;

50.6. Žemės ūkio ministro 2020 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. 3D-40 patvirtintos Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų, parduodamų ar išnuomojamų ne aukciono būdu, administravimo metodikos 11.3 papunktyje yra numatyta viena iš išimčių, kada valstybinės žemės dydis, viršijantis 2020 m. Metodikos 10 punkte nurodytą valstybinės žemės plotą, gali būti priskiriamas prie esamiems statiniams eksploatuoti reikalingos valstybinės žemės (jeigu yra naudojamas su statinio eksploatacija susijusiems poreikiams tenkinti); minėtame papunktyje yra nurodyta, jog „tuo atveju, jeigu statiniams eksploatuoti reikalingas valstybinės žemės sklypas jau yra suformuotas, ir iš jo atidalijamas žemės plotas viršijantis apskaičiuotą Metodikos 10 punkte nurodytą valstybinės žemės plotą, atitiktų įsiterpusio žemės sklypo kriterijus, nustatytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 papunktyje“; atsižvelgiant į tokias 2020 m. Metodikos nuostatas, galima daryti išvadą, jog įsiterpusio Žemės sklypo2 plotas nėra įskaičiuojamas ir vertinamas kaip tiesiogiai Žemės sklype esantiems statiniams eksploatuoti reikalingas žemės sklypo plotas; vadinasi, jeigu būtų teisinis pagrindas vadovautis 2020 m. Metodikos nuostatomis vertinant statinių eksploatavimui reikalingą Žemės sklypo ploto dydį, išimtinai Žemės sklypo1 plotas (4 204 kv. m) be įsiterpusio Žemės sklypo2 (998 kv. m) turėtų būti vertinamas kaip Žemės sklype esantiems statinių eksploatavimui reikalingas plotas;

50.7. Žemės sklypo1 ribose šiuo metu yra eksploatuojami tie patys statiniai, kurie egzistavo tiek Vilniaus miesto valdybos 1995 m. sausio 19 d. potvarkio, tiek Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. balandžio 24 d. įsakymo priėmimo metu; taigi tiek mokyklos, tiek aikštelių eksploatavimas vyko Žemės sklypo1 ribose dar iki minėto žemės sklypų sujungimo, kurio metu prie pagrindinio Žemės sklypo1 buvo prijungtas įsiterpęs Žemės sklypas2, tokiu būdu suformuojant Žemės sklypą; tai lemia, jog labai ilgą laikotarpį, t. y. ilgiau kaip 15 metų, Žemės sklypo1 plotas (t. y. 4 204 kv. m) yra nustatytas reikalingu tiems patiems statiniams eksploatuoti; visi minėti Žemės sklypo suformavimo dokumentai ir institucijų priimti administraciniai aktai nebuvo ir nėra ginčijami bei yra galiojantys;

50.8. 2020 m. Metodikos 2.1 papunktyje nustatyta, kad Metodika vadovaujamasi „rengiant teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus, nustatant žemės sklypų dydžius arba, kai yra duomenų (Lietuvos Respublikos teritorijos M 1:10000 skaitmeninio rastrinio ortofotografinio žemėlapio ORT10LT, georeferencinio pagrindo kadastro duomenų, pateiktų pranešimų apie galimus pažeidimus ar kitų duomenų), kad statinių ar įrenginių valstybinės žemės sklype ar jo dalyje nebėra, arba esantys statiniai ar įrenginiai nenaudojami, arba jų faktinė būklė galimai neatitinka Nekilnojamojo turto registre nurodytos informacijos šiais atvejais: 12.1.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ nustatyta tvarka nagrinėjant pateiktus prašymus parduoti ar išnuomoti ne aukciono būdu statiniams ir įrenginiams eksploatuoti reikalingą valstybinės žemės sklypą ar jo dalį arba tikrinant, kaip valstybinės žemės sklypų nuomininkai vykdo sąlygas, numatytas valstybinės žemės nuomos sutartyse; 2.1.2. prireikus – ir kitais atvejais, siekiant nustatyti statiniams ar įrenginiams eksploatuoti reikalingą ir naudojamą valstybinės žemės plotą, kai atliekamas faktinių duomenų patikrinimas vietoje pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 30 straipsnio 1 dalies nuostatas“; todėl atkreiptinas dėmesys, jog: 1) Žemės sklypas1 būtent tokių parametrų, t. y. ribų ir ploto, buvo suformuotas esamiems statiniams eksploatuoti dar prieš daugiau kaip 15 metų; 2) šiuo metu nėra rengiamas ar planuojamas rengti joks teritorijų planavimo dokumentas ir / ar žemės valdos projektas tikslu suformuoti žemės sklypą statinių eksploatacijai; 3) Nuomos sutartis tokiam žemės plotui buvo sudaryta dar 2002 metais; 4) nuomininkas nėra pateikęs jokio prašymo parduoti ir / ar išnuomoti Žemės sklypą statinių eksploatacijai; 5) Lietuvos Respublika, kaip Žemės sklypo1, bei, atitinkamai, Žemės sklypo nuomotojas, per visą Nuomos sutarties galiojimo laikotarpį nuomininkui nėra pateikusi jokio skundo ir / ar pretenzijos dėl netinkamo Nuomos sutarties sąlygų vykdymo; visa tai įrodo, jog išimtinai tik Žemės sklypas1 (4 204 kv. m) buvo suformuotas statinių eksploatavimui, bei, atitinkamai, visą Nuomos sutarties laikotarpį būtent šioje Žemės sklypo dalyje buvo eksploatuojami statiniai, todėl tik ši Žemės sklypo dalis (4 204 kv. m) esant pagrįstam teisiniam pagrindui turėtų būti vertinama, kaip būtina Žemės sklypo eksploatavimui; taigi Žemės sklypo1 dalyje, t. y. 4 204 kv. m plote, yra eksploatuojama mokykla ir aikštelės; pastarosios Žemės sklypo ribose buvo įrengtos ir eksploatuojamos tiek Vilniaus miesto valdybos 1995 m. sausio 19 d. potvarkio, tiek ir Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. balandžio 24 d. įsakymo priėmimo metu; tai patvirtina planinė medžiaga, kurios pagrindu buvo suformuotas Žemės sklypas; visi Žemės sklype esantys statiniai visą Nuomos sutarties galiojimo laikotarpį buvo ir yra tinkamai eksploatuojami;

50.9. Pagal Nuomos sutartį nuo 2002 m. naudojant Žemės sklypą mokyklai ir aikštelėms eksploatuoti, buvo neįformintas Žemės sklype esančių aikštelių kadastro duomenų nustatymas ir neįregistruoti atitinkami kadastro duomenys (suformuotos aikštelės) Nekilnojamojo turto kadastre ir registre, taip pat nuosavybės teisės į šias aikšteles; pagal užsakymą UAB ,,Inverstatus“ matininkas V. P. atliko Žemės sklype eksploatuojamų aikštelių kadastrinius matavimus bei parengė Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylas; pagal aikštelių kadastro duomenų bylą šiuo metu yra atliekama suformuotų aikštelių įregistravimo Nekilnojamojo turto kadastre ir registre procedūra, taip pat nuosavybės teisių į aikšteles Nekilnojamojo turto registre įregistravimo procedūra;

50.10. Mokyklos pastatui ir sporto aikštelėms eksploatuoti bendras žemės ploto dydis yra 2 728,8 kv. m; žemės sklype eksploatuojama automobilių stovėjimo aikštelė (586,3 kv. m ploto) yra skirta automobilių parkavimui;

50.11. Mokyklos patalpos yra išnuomotos pradinio ugdymo bei bendrojo lavinimo švietimo įstaigai VšĮ „Vilniaus humanistinė mokykla“, kurioje šiuo metu mokosi 300 mokinių;

50.12. Remiantis Statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2011 ,,Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ 30 lentelės 9.3 papunkčiu, mokslo paskirties pastato (bendro lavinimo mokyklos) eksploatacijai būtinas minimalus automobilių stovėjimo vietų skaičius – 1 vieta 30 mokinių; tai suponuoja, kad: 1) mokslo paskirties pastatui, kurioje numatyta galimybė mokytis (pastato plotas, patalpų skaičius ir kt.) 300 mokinių, minimalus automobilių stovėjimo skaičius yra 10; 2) minimaliam būtinam 10 parkavimo vietų įrengimui ir eksploatavimui Žemės sklype pakankamas egzistuojančios ir naudojamos automobilių stovėjimo aikštelės plotas – 586,3 kv. m.; be to, pažymėtinas automobilių stovėjimo aikštelės dalyje (siaura juosta) esantis pravažiavimo kelias, kuriuo automobiliai pasiekia parkavimo vietas, ir kuriame automobilių parkavimas nėra vykdomas; net neatsižvelgiant tai, kad ne visoje automobilių stovėjimo aikštelėje yra galimybė įrengti ir naudoti parkavimo vietas, taip pat ir į tai, jog mokykloje gali būti sukurtos sąlygos mokytis iki 500 mokinių, konstatuotina automobilių parkavimui Žemės sklype būtino ploto sutaptis su esamo statinio (automobilių stovėjimo aikštelės) plotu – 586,3 kv. m.; kadangi automobiliai parkuojami esamoje automobilių stovėjimo aikštelėje (586,3 kv. m), prie mokyklai ir sporto aikštelių eksploatacijai reikalingo žemės ploto 2 728,8 kv. m pridedamas automobilių parkavimui nustatytas minimalus būtinas žemės plotas – automobilių stovėjimo aikštelės plotas 586,3 kv. m.; sudėjus nurodytus plotus, mokyklai ir aikštelėms eksploatuoti minimalus būtinas plotas yra 3315,1 kv. m;

50.13. 2020 m. Metodikos 6 punkto nuostatos reglamentuoja žemės ploto, būtino statiniui eksploatuoti, t. y. plotą, reikalingą statinio konstrukcijoms prižiūrėti (palaikyti tinkamą techninę būklę), taip pat plotą, reikalingą prieiti, privažiuoti prie statinio, apskaičiavimą, tuos pačius reikalavimus (kriterijus) taikant visiems statiniams, t. y. ir pastatams, ir inžineriniams statiniams; pagal Metodikos nuostatas statiniai neskirstomi pagal statinių rūšis, grupes ir pan.; tai suponuoja, kad pagal tas pačias formules nustatomas žemės plotas, būtinas eksploatuoti ir pastatus (mokyklą) ir inžinerinius statinius (aikšteles); atliekant ploto skaičiavimus pagal Metodikos 6 punkto nuostatas, buvo skaičiuotas žemės plotas Mokyklai ir sporto aikštelėms, tačiau dėl automobilių stovėjimo aikštelės, kurios eksploatavimo tikslas yra ne tik parkuoti automobilius, tačiau taip ir privažiuoti bei prieiti prie parkavimo vietų, reikalingo ploto nustatymui nenaudota Metodikos 6 punkte nurodyta formulė, t. y. nedidintas automobilių stovėjimo aikštele užimtas plotas papildomu plotu, reikalingu automobilių stovėjimo aikštelei prižiūrėti; į skaičiuojamą plotą įtrauktas tik tas žemės plotas, kuris yra užstatytas automobilių stovėjimo aikštele – 586,3 kv. m;

50.14. Žemės sklype taip pat turi būti numatytas ir minimalus želdynams priskiriamas plotas; vadovaujantis Aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. D1-694 patvirtintu Priklausomųjų želdynų normų (plotų) nustatymo tvarkos aprašu, siekiant gerinti aplinkos kokybę, tenkinti visuomenės sveikos gyvensenos poreikius, palaikyti teritorijos ekologinį stabilumą, atitinkamos paskirties žemės sklypuose turi būti priskiriamas atitinkamas mažiausias priskiriamas plotas, skaičiuojamas procentais nuo viso žemės sklypo ploto; minėto Aprašo priedo 3.1 papunktyje nurodyta, jog „visuomeninės paskirties teritorijoje žemės sklypuose, skirtuose bendro lavinimo mokykloms mažiausias želdynams priskiriamas plotas nuo viso žemės sklypo ploto – 40 %.“; tai lemia, kas mažiausias želdynams priskiriamas plotas turi sudaryti ne mažiau kaip 1 680,8 kv. m.; faktiškai toks želdynų plotas ir yra įrengtas bei naudojamas Žemės sklypo ribose; pagal Detaliojo plano sprendinius Žemės sklypui nustatyti komercinės paskirties objektų teritorijos ir visuomeninės paskirties objektų teritorijos naudojimo būdai, šiuo metu Žemės sklype eksploatuojamas mokslo paskirties pastatas (mokykla) ir jį aptarnaujantys inžineriniai statiniai (aikštelės), t. y. Žemės sklype vykdoma veikla pagal statinių paskirtį atitinka visuomeninės paskirties objektų teritorijos naudojimo būdo turinį;

50.15. Taigi Žemės sklype esantiems statiniams eksploatuoti būtinas (mažiausias) žemės plotas kartu su automobilių parkavimui būtinu plotu (automobilių stovėjimo aikštelės plotu) bei privalomu mažiausiu želdynų plotu sudaro 4 995,9 kv. m (2 728,8 kv. m. + 586,3 kv. m. + 1 680,8 kv. m), kas yra net daugiau, nei Žemės sklypo1 plotas (4 204 kv. m.), kuris buvo suformuotas ir išnuomotas mokyklos ir aikštelių eksploatavimui; statiniams eksploatuoti būtino ploto skaičiavimai atlikti pagal 2020 m. Metodikos 6 punktą, taip pat pagal Metodikos 11.2.2 ir 11.2.3 papunkčius; nagrinėjamu atveju nebuvo naudojamasi Metodikos 10 punkte nurodyta galimybe, leidžiančia valstybinės žemės plotą, viršijantį apskaičiuotą mažiausią valstybinės žemės dydį, priskirti prie esamiems statiniams eksploatuoti reikalingo valstybinės žemės ploto, jeigu yra naudojamas su statinio eksploatacija susijusiems poreikiams tenkinti ir neviršija 10% (dešimt procentų), apskaičiuoto pagal Metodikos 6 punktą, valstybinės žemės ploto; taikant Metodikos 10 punkto nuostatą 10% (dešimt procentų) nuo statiniams eksploatuoti nustatyto mažiausio ploto 3 315,1 kv. m sudarytų 331,51 kv. m, o leidžiamas padidinti žemės plotas būtų 5 327,41 kv. m, t. y. didesnis nei viso Žemės sklypo plotas (5 202 kv. m).

51. Ginčijamame Sprendime2, t. y. Tarnybos 2022 m. vasario 25 d. sprendime Nr. 1SS-309-(7.5.) ,,Dėl skundo nagrinėjimo“ (iš viso 3 puslapiai), be kita ko, paaiškintas skundžiamą NŽT Vilniaus skyriaus veikimą nulėmęs reglamentavimas, nustatytas Atkūrimo įstatymo (5 str. 2 d. 1 p. ir 12 str. 1 d. 3 p.) ir Tvarkos (106 ir 106¹ p.) nuostatose, ir nurodyta, be kita ko, tai, kad J. B. raginamas gavus pakvietimą atvykti į Vilniaus miesto skyrių rinktis naują žemės sklypą nuosavybės teisėms atkurti (buvusio savininko žemei esant priskirtai valstybės išperkamai žemei ir negrąžinamai natūra).

52. Pirmiausia pažymėtina, kad Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme nustatyta, be kita ko, tai, kad nuosavybės teisės „į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos <...> grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise <...>, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja. <...> Laisvos (neužstatytos) žemės plotuose grąžinamų natūra turėtoje vietoje žemės sklypų formavimą ir jų planų rengimą Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis organizuoja ir planus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius. <...> (5 str. 2 d. 1 p.); žemė „iš <...> piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji <...>iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta: pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų; <...> žemės sklypų, numatomų naudoti <...> bendroms gyventojų reikmėms, visuomeninei statybai bei rekreacijai; <...>“ (12 str. 1 d. 3 p.).

53. Be to, pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintoje Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkoje (ginčui aktuali redakcija), kuria buvo remiamasi pareiškėjo ginčijamame Tarnybos 2022 m. vasario 25 d. sprendime, buvo atitinkamai nustatyta, kad NŽT teritorinio skyriaus įgaliotas vedėjas priima sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestuose, grąžinant natūra turėtoje vietoje, gavus savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintą žemės sklypo planą ir žemės sklypo kadastrinių matavimų, nustatant ribų postūmio taškų koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, bylą (106 p.); savivaldybės administracijos direktorius per mėnesį nuo teritorinio skyriaus prašymo suteikti informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę pateikimo pagal nustatyta tvarka patvirtintus miestų teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detaliuosius planus ar žemės valdos projektus pateikia teritoriniam skyriui informaciją kartografinėje medžiagoje apie laisvą (neužstatytą) žemę, kuri pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą nepriskirta valstybės išperkamai žemei; suprojektuotas natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypas turi būti tinkamas naudoti pagal savivaldybės bendrajame plane nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą (106¹ p.).

54. Nagrinėjamos bylos, kurioje sprendžiamas su miesto teritorijoje galimai atkurtinomis nuosavybės teisėmis susijęs ginčas, pažymėtina ir tai, kad pagal analogiją aktuali Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konstitucinės abejonės pagrindu inicijuota teisės normų konstitucingumo patikra Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. spalio 9 d. nutarime dėl Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme nustatytos taisyklės, kad, kaimo vietovės žemę išnuomojus fiziniams ar juridiniams asmenims (nuomininkams) jų nuosavybės teise šioje žemėje turimų pastatų ir statinių (statomų ar pastatytų) eksploatacijai ir šią žemę grąžinus natūra nuosavybės teises atkurti (būtent natūra) siekusiam asmeniui (savininkui), žemės savininkas perima tas nuomotojo teises ir pareigas, kurios pagal žemės nuomos sutartį tenka ją išnuomojusiai valstybei (jos vardu veikusiai institucijai), jeigu savininkas ir nuomininkas nesusitaria kitaip. Tuo suabejojusio Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai, grindžiami nuosavybės teises atkūrusio savininko interesų prioritetu, iš principo buvo tokie trys: 1) dėl ginčijamo reguliavimo nėra užtikrintas faktiškas žemės grąžinimas teisėtam jos savininkui, nes to nepaneigia teisėto žemės savininko priklausomybė nuo žemės nuomininko valios, jų abiejų valios derinimo, kuris yra sudėtingas esant skirtingiems interesams ir šalims nedarant nuolaidų; 2) ginčijamas reguliavimas faktiškai eliminuoja teisėto žemės savininko ūkinės veiklos laisvę žemės, į kurią jam atkurta nuosavybės teisė, atžvilgiu, nes, nesant suderintos šalių valios arba esant ginčui, šalis saisto valstybinės žemės nuomos sutartyje nustatytos teisės ir pareigos; 3) valstybė gali disponuoti okupacinės valdžios iš žmonių atimta žemė, kaip tik faktiškai valstybės valdomu turtu, tol, kol tokią žemę valdo, todėl pasibaigus tokiais valstybės valdymo teisei jos sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis turi būti nutraukta prieš terminą, neperkeliant šia sutartimi valstybės prisiimtų įsipareigojimų teisėtam žemės savininkui. Tačiau tokiems argumentams nepritarta Konstitucinio Teismo 2013 m. spalio 9 d. nutarime. Jame pažymėta ankstesnioji konstitucinė doktrina, kad atkuriant nuosavybės teises į žemę turi būti derinami žemės savininkų ir jos dabartinių naudotojų interesai (Konstitucinio Teismo 1998 m. spalio 27 d. nutarimas) ir konstatuotas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ginčyto ir ištirto reguliavimo buvimas proporcingu bei neprieštaraujančiu Lietuvos Respublikos Konstitucijai, nes „nuostata „jeigu šalys nesusitaria kitaip“, aiškinama Civilinio kodekso įtvirtinto teisinio reguliavimo kontekste, suponuoja, be kita ko, „tai, kad, nuomotojo teisėms ir pareigoms pagal valstybinės žemės nuomos sutartį perėjus žemės savininkui, kuriam atitinkama užstatyta žemė grąžinta natūra, jo ir šios žemės nuomininko, kuriam priklauso minėtoje žemėje esantys pastatai ir statiniai, susitarimu: <...> gali būti pakeistas žemės nuomos sutarties turinys, inter alia žemės nuomos mokesčio, nuomojamos žemės dydis; <...> žemės nuomos sutartis gali būti nutraukta; <...> pastatų ir statinių savininko galimybė naudotis žemės nuomos sutarties dalyku esančiu žemės sklypu ar jo dalimi gali būti užtikrinta nustatant inter alia daiktines teises. <...> pagal visuminį teisinį reguliavimą, įtvirtintą CK nuostatose: <...> žemės nuomos sutartis prieš terminą vienos iš šalių reikalavimu gali būti nutraukta tais atvejais, kai kita šalis sutarties nevykdo arba ją vykdo netinkamai ir taip iš esmės yra pažeidžiama sutartis, inter alia įstatyme expressis verbis nustatytais sutarties pažeidimo atvejais; <...> atsiradus išimtinėms sutartinių įsipareigojimų vykdymą ar įvykdymo gavimą iš esmės pasunkinančioms aplinkybėms, atitinkančioms įstatyme nustatytus kriterijus, ir šalims nesusitarus dėl sutarties pakeitimo, sutartis gali būti nutraukta arba jos sąlygos pakeistos teismo tvarka; sutartis teismo tvarka vienos iš šalių reikalavimu gali būti pakeista ir tuo atveju, kai kita šalis ją iš esmės pažeidė; <...> tarp žemės savininko ir joje esančių statinių savininko nutrūkus žemės nuomos santykiams, statinių savininko galimybė naudotis žeme, reikalinga šiems statiniams naudoti pagal paskirtį, gali būti užtikrinta servitutu, kuris, statinių ir žemės savininkams nesusitarus, gali būti nustatytas teismo tvarka“ (Konstitucinio Teismo 2013 m. spalio 9 d. nutarimo 20.1, 20.2 punktai).

55. Vadinasi, nagrinėjamu atveju prioritetas analogiškai suteiktinas ne vien pareiškėjo, kaip pretendento, teisėtiems interesams atkurti nuosavybės teises natūra Vilniaus mieste, bet jo ir Žemės sklypo nuomininko, apie kurio galimai neįvykdytus ar pažeistus iš valstybinės žemės nuomos sutarties kylančius įsipareigojimus byloje duomenų nėra, teisėtų interesų derinimui, kurį turėjo užtikrinti atsakovas, nagrinėjęs pareiškėjo 2021 m. rugsėjo 17 d. prašymą, ir pirmosios instancijos teismas, nagrinėjęs pareiškėjo skundą dėl atsakovo Sprendimų.

56. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, iš principo gali pritarti tikrinamame pirmosios instancijos teismo 2025 m. lapkričio 11 d. sprendime padarytoms išvadoms tokioje po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. gruodžio 6 d. nutarties susidariusioje ir pasikeitusioje situacijoje, kai minėtoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje kritiškai pažymėtas ankstesniame pirmosios instancijos teismo 2022 m. gruodžio 19 d. sprendime neįvertintas pareiškėjo skunde pirmosios instancijos teismui akcentuotas su Žemės sklypo ploto dalies, būtinos esantiems statiniams eksploatuoti, skaičiavimais susijęs sporto aikštelių (b2 ir b3) ir automobilių stovėjimo aikštelės neįregistravimas Nekilnojamojo turto registre atskirais nekilnojamojo turto objektais, iš principo neaktualus ir vertintinas kitaip dėl pirmosios instancijos teismo 2025 m. lapkričio 11 d. sprendime pažymėto iš byloje pateikto Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matomas Žemės sklype esančių statinių duomenų Nekilnojamojo turto registre atnaujinimas po J. B. 2021 m. rugsėjo 17 d. prašymo NŽT Vilniaus skyriui. Kaip minėta (38 punkte), 2021 m. rugsėjo 17 d. prašymo turinys suponuoja įvairius prašyme nurodytų pageidavimų vertinimo ir tenkinimo ar netenkinimo būdus pagal atsakovo kompetenciją, įgyvendinamą nuosavybės teisių atkūrimą ir valstybinės žemės nuomos sutarties keitimą reguliuojančių teisės aktų nustatyta tvarka, ir nesuponuoja besąlygiškai būtino Žemės sklypo ploto dalių, būtinų esantiems statiniams eksploatuoti, dydžių skaičiavimo vien pagal esančių statinių atitinkamo oficialaus įregistravimo atskirais nekilnojamojo turto objektais Nekilnojamojo turto registre duomenis. Be to, J. B. 2021 m. rugsėjo 17 d. prašymo, kuriuo kreiptasi į NŽT Vilniaus skyrių, ir skundo NŽT (dėl Vilniaus skyriaus sprendimo) turinys nagrinėjamu atveju, kai pareiškėjas siekia įgyvendinti ne šiaip teisę gauti viešojo administravimo subjekto turimą informaciją ir tikslius atsakovo atsakymus į visus jam prašyme nurodytus pageidavimus, bet piliečio teisę atkurti buvusio savininko nuosavybės teises natūra, neprivalėjo besąlygiškai nulemti visiškai analogišką prašymą nagrinėjusio NŽT Vilniaus skyriaus ir skundą nagrinėjusios NTŽ sprendimų bei jų pagrįstumą vertinusio pirmosios instancijos teismo 2025 m. lapkričio 11 d. sprendimo turinį, nes J. B. 2021 m. rugsėjo 17 d. prašyme išdėstytas manymas, kad ne visas valstybės išnuomotas Žemės sklypo plotas reikalingas jame esantiems statiniams eksploatuoti, pagal taikytinus teisės aktus gali būti tinkamai ir pagrįstai įvertintas ne vien tame prašyme pageidaujamo Žemės sklypo teritorijos patikrinimo atlikimo būdu. Atsakovui pagal kompetenciją įgyvendinus kitus teisės aktuose numatytus nuosavybės teisių atkūrimo natūra miesto teritorijoje siekio atsakingo vertinimo būdus, tuo tikslu kreipiantis į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją ir Žemės sklypo nuomininką, nebuvo ir negalėjo būti pažeista nagrinėjamu atveju nedominuojanti iš VAĮ nuostatų ir kitų įstatymų kildintina pareiškėjo teisė gauti atsakovo atsakymus į visus jam adresuotame prašyme nurodytus pasiteiravimus, be kita ko, dėl Žemės sklypo teritorijos patikrinimo atlikimo. Be to, prašymo turinys nesuponavo atsakovo veikimui teisės aktų nustatyta tvarka besąlygiškai priskirto ir atliktino įvertinimo, ar išnuomoto Žemės sklypo plotas esantiems statiniams eksploatuoti nėra per didelis ir gali būti sumažintas būtent toje dalyje, kurioje yra ar pagal teisės aktus šalia mokyklos turi būti želdiniai ir jiems skirtas bendro (viešo) naudojimo želdyno žemės sklypas. Todėl skundžiamame pirmosios instancijos sprendime pagrįstai ir teisingai daroma išvada, kad nors pareiškėjo atstovė teismo posėdžio metu akcentavo NŽT visišką nepasisakymą dėl želdinių Žemės sklype, tačiau J. B. 2021 m. rugsėjo 17 d. prašyme, kuriuo kreiptasi į NŽT Vilniaus skyrių, nebuvo keliami klausimai, susiję su želdiniais Žemės sklype, o Administracijos Rašte Nr. 75562, kurio pareiškėjas neginčija, yra nurodyta, kad pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos atitinkamo sprendimo sprendinius Turėtos žemės valda patenka į suplanuotą bendro (viešo) naudojimo želdyno žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)).

57. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, kad ginčijame pirmosios instancijos teismo sprendime neįvykdyti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. gruodžio 6 d. nutartyje nurodyti reikalavimai atsakyti į esminius skundo pirmosios instancijos teismui argumentus dėl Žemės sklypo ploto reikalingo esamiems statiniams eksploatuoti, pažymėtina, kad ginčijame pirmosios instancijos teismo sprendime pakankamai išsamiai ir pagrįstai įvertintas tiek želdinių Žemės sklype aspektas, tiek pareiškėjo prašymu inicijuotoje administracinėje procedūroje užtikrintas ir atsakovo pareiškėjui išaiškintas atsakovo veikimą atitinkamai nulėmęs duomenų apie laisvą ir neužstatytą (valstybės neišperkamą) žemę pažymėjimo kartografinėje medžiagoje ir laisvos (neužstatyto) žemės sklypų formavimo miestų teritorijose buvimas savivaldybės kompetencijai priskirta funkcija, nulėmusia atsakovo pagal kompetenciją atliktus veiksmus pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo ir Tvarkos atitinkamas nuostatas, suponuojančias nuosavybės teisių atkūrimą mieste tik po to, kai savivaldybės administracijos direktorius pateikia informaciją apie laisvą neužstatytą žemę ir kartografinėje medžiagoje suprojektuoja natūra grąžinamą žemės sklypą. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas galbūt nepakankamai vertino apelianto akcentuojamus Žemės sklypo ploto paskaičiavimus, pažymėdamas kasacinio teismo praktikoje pripažįstamą pretendento į nuosavybės teisių atkūrimą teisėtą interesą ginčyti valstybės sudarytus žemės nuomos sandorius ir su tuo sietiną pareiškėjo, manančio, kad Žemės sklypo nuomos sutartis turi būti pakeista, įgyvendinančio subjektinę teisę atkurti nuosavybės teises natūra į turėtą žemę galimybę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą ginčijant valstybės sudarytą žemės nuomos sandorį, nesudaro pakankamo pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą kaip nepagrįstą ir neteisėtą.

58. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, kad ginčijame pirmosios instancijos teismo sprendime netinkamai įvertinta tai, kad NŽT Vilniaus skyrius 2022 m. sausio 19 d. sprendimu atsakydamas į pareiškėjo prašymą ir atsisakydamas jį tenkinti, rėmėsi išimtinai jo paprašytais ir gautais suinteresuoto asmens – tuometinio Žemės sklypo nuomininko buvusios Kolegijos argumentais, taigi neatlikęs jokių faktinės ir teisinės situacijos Žemės sklype patikrinimų, kurie leistų įsitikinti Kolegijos teiginių tikrumu ar pareiškėjo teiginių nepagrįstumu, pažymėtina, kad nors ginčijame Vilniaus skyriaus sprendime, vertinant jo tekstą formaliai, išties remiamasi vien itin išsamiais ir detaliais Kolegijos argumentais, susietais su teisės aktais, tačiau pats pareiškėjas apeliacinio skundo 8 punkte nurodo, kad „Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyrius <...>, išnagrinėjęs <...> NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2021 m. sausio 29 d. raštu <...> pateiktą buvusio savininko D. Š. iki žemės nacionalizacijos turėtos žemės valdos kartografinę medžiagą, 2021 m. rugpjūčio 20 d. raštu <...> Nr. 75562 <...> informavo <...>, <...> pažymėjo, <...> pasiūlė <...>“. Taigi ginčijamas NŽT Vilniaus skyriaus 2022 m. sausio 19 d. sprendimas pagal jo parengimo ir priėmimo procedūrą neabejotinai grindžiamas ne tik Kolegijos nuomone ir argumentais, bet ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus Rašte Nr. 75562, kurio pareiškėjas neginčija, nurodytais argumentais. Toks plačiau ir neformaliai įžvelgtinas ginčijamo Sprendimo1 dvinaris faktinis ir teisinis pagrindas vertintinas kaip pakankamas neatlikti apelianto akcentuojamą faktinės ir teisinės situacijos Žemės sklype patikrinimą. Skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime iš principo pagrįstai įvertinta, kad VAĮ numatytos viešojo administravimo subjekto galimybės prireikus patikrinti faktinius duomenis vietoje netaikymas nepaneigia Vilniaus skyriaus pagal gero administravimo principą įgyvendinto siekio spręsti prašyme keliamus Žemės sklype esančių statinių eksploatacijai reikalingo žemės ploto klausimus, nesant duomenų ar informacijos apie Žemės sklypo nuomos sutarties pažeidimus. Todėl minėti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai atmetami.

59. Vertinant pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, susijusius su nepagrįstai Bendrovės naudai priteistomis bylinėjimosi išlaidomis, kurių pagrindimas nebuvo pateiktas teismui nustatyta tvarka, pažymėtina, kad pagal ABTĮ 40 straipsnio 3 dalį tuo atveju, kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Ši norma iš esmės atspindi administracinėje byloje vyraujančią bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklę „pralaimėjęs moka“ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-211/2013; 2015 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1330-556/2015; ir kt.). Nagrinėjamoje byloje susiklostė tokia situacija, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 19 d. sprendimas buvo panaikintas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. gruodžio 6 d nutartimi, kuria byla perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, Nutartimi nespręstas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme iš naujo trečiojo suinteresuoto asmens Bendrovės atstovas kartu su 2025 m. rugsėjo 8 d. prašymu (teisme registruotas 2025 m. rugsėjo 9 d. DOK-40138) pateikė visas patirtas bylinėjimosi išlaidas bei jų apmokėjimą pagrindžiančius dokumentus (be kita ko, 2022 m. gruodžio 2 d. SEB patvirtinimą apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą pagal 2022 m. lapkričio 15 d. PVM sąskaitą faktūrą AKJ2211025; bylinėjimosi išlaidas už prašymo teismui dėl papildomų dokumentų pateikimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo parengimą bei pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdyje nagrinėjat bylą iš esmės pagrindžiančią 2022 m. gruodžio 12 d. PVM sąskaitą faktūrą AKJ2212018 726 Eur sumai ir 2022 m. gruodžio 14 d. SEB patvirtinimą apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą pagal minėtą sąskaitą; bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme pagrindžiančius dokumentus (2023 m. vasario 6 d. PVM sąskaitą faktūrą AKJ2302017 4 537,50 Eur sumai (už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą) bei 2023 m. vasario 8 d. SEB patvirtinimą apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą pagal minėtą sąskaitą), taigi pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos, neturėjo teisinio pagrindo nenagrinėti Bendrovės prašymo dėl šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (ABTĮ 41 str. 1 d.).

60. Kiti apeliacinio skundo ir skundžiamo pirmosios instancijos teismo 2025 m. lapkričio 11 d. sprendimo argumentai nėra reikšmingi teisingam ginčo dėl Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2022 m. sausio 19 d. sprendimo Nr. 49SD-853-(14.49.136 E.) ,,Dėl informacijos pateikimo“ ir Nacionalinės žemės tarnybos 2022 m. vasario 25 d. sprendimo Nr. 1SS-309-(7.5.) ,,Dėl skundo nagrinėjimo“ pagrįstumo ir teisėtumo išsprendimui, todėl dėl kiekvieno iš jų nėra pasisakoma.

61. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, reglamentuojančias ginčo santykius, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (ABTĮ 56 str.), todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

62. Kadangi galutinis procesinis sprendimas šioje byloje priimamas ne pareiškėjo naudai, jo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkinamas (ABTĮ 40 str. 1 d.).

63. Trečiasis suinteresuotas asmuo Bendrovė prašo priteisti iš pareiškėjo 5 263,50 Eur sumą už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą bei pateikė patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus – 2026 m. sausio 19 d. PVM sąskaitą faktūrą AKJ2601029 ir 2026 m. vasario 2 d. SEB patvirtinimą apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą pagal minėtą sąskaitą.

64. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004?m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) 8.11 punkte nustatyta, kad už atsiliepimą į apeliacinį skundą rekomenduojamas priteisti maksimalus dydis yra 1,3. Už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sumokėta 2026 m. I ketvirtį, todėl aktualus 2025 m. III ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 2 427,6 Eur. Kadangi Bendrovės patirtų bylinėjimosi išlaidų suma pagal 2026 m. sausio 19 d. PVM sąskaitą faktūrą AKJ2601029 už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą – 5 263,50 Eur neatitinka Rekomendacijų 8.11 papunktyje nurodyto rekomenduojamo priteisti maksimalus užmokesčio dydžio už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, todėl Bendrovei priteistina patirtų išlaidų suma mažintina iki 3 155,88 Eur (2 427,6 Eur x 1,3 = 3 155,88 Eur).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo J. B. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Dirbantis kapitalas“ prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą tenkinti iš dalies.

Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Dirbantis kapitalas“ iš pareiškėjo J. B. 3 155,88 Eur (tris tūkstančius šimtą penkiasdešimt penkis eurus ir 88 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

Nutartis neskundžiama.