- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-03-14
- Bylos Nr.
- A-270-146/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03918-2014-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Stasys Gagys (pirm.), Laimė Baltrūnaitė (pran.), Romanas Klišauskas
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir trečiųjų suinteresuotų asmenų uždarosios akcinės bendrovės, „Alvilė“, uždarosios akcinės bendrovės „Stebulė“, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
- Trečiasis asmuo
- uždarosios akcinės bendrovės „Alvilė“, uždarosios akcinės bendrovės „Stebulė“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui, uždarajai akcinei bendrovei „Autoerdvė“, uždarajai akcinei bendrovei „Ragesta“, uždarajai akcinei bendrovei „Gretsch-Unitas Baltic“, uždarajai akcinei bendrovei „Dartolitas“, D. K., Š. K., A. S., Ž. S., J. K., R. M., akcinei bendrovei „Lietuvos dujos“, uždarajai akcinei bendrovei SKR INVEST, J. B., J. P., J. Š., P. S., G. S.
- Pareiškėjas
- V. P., A. E., Z. M.
- Kategorijos
- 18.4.2Miesto žemė
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir trečiųjų suinteresuotų asmenų uždarosios akcinės bendrovės „Alvilė“, uždarosios akcinės bendrovės „Stebulė“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų V. P., A. E. (A. E.) ir Z. M. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui, uždarajai akcinei bendrovei „Alvilė“, uždarajai akcinei bendrovei „Autoerdvė“, uždarajai akcinei bendrovei „Stebulė“, uždarajai akcinei bendrovei „Ragesta“, uždarajai akcinei bendrovei „Gretsch-Unitas Baltic“, uždarajai akcinei bendrovei „Dartolitas“, D. K., Š. K., A. S. (A. S.), Ž. S., J. K. (J. K.), R. M., akcinei bendrovei „Lietuvos dujos“, uždarajai akcinei bendrovei SKR INVEST, J. B. (J. B.), J. P. (J. P.), J. Š., P. S., G. S. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjai V. P., A. E. ir Z. M. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su patikslintu skundu (I t., b. l. 45–52), prašydami: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija, atsakovas) direktoriaus 2014 m. liepos 23 d. sprendimą Nr. A51-59712/14(2.14.2.12-MP8) „Dėl naujų žemės sklypų projektavimo grąžinimui natūra sklype (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Administracijos 2014 m. liepos 23 d. sprendimas); 2) įpareigoti Administraciją per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos laisvose (neužstatytose) 7,9315 ha ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Sklypas, ginčo sklypas) teritorijose, esančiose buvusio Dilgynės rėžinio kaimo ribose, nuosavybės teisių atkūrimui natūra suformuoti žemės sklypus, atlikti šių sklypų kadastrinius matavimus, parengti ir patvirtinti žemės sklypų planus, pasiūlyti žemės sklypų specialiąsias naudojimo sąlygas, nustatyti žemės sklypų pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį ir perduoti patvirtintus žemės sklypų planus kartu su kitais dokumentais Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Vilniaus miesto skyriui.
Pareiškėjai, nesutikdami su Administracijos direktoriaus 2014 m. liepos 23 d. sprendimu, teigė, kad atsakovo atsisakymas projektuoti Sklypo laisvoje (neužstatytoje) dalyje, kuri patenka į buvusio Dilgynės rėžinio kaimo teritoriją, žemės sklypus grąžinimui natūra nepagrįsti. Atlikti šiuos veiksmus Administraciją įpareigoja Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 12 straipsnio 3 punktas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka) 106¹ punktas. Pareiškėjų nuomone, Administracija nepagrįstai nurodo esą pirmiau turi būti nutrauktos ginčo sklypo nuomos ir subnuomos sutartys bei šis juridinis faktas išregistruotas, o sklypas perduotas į laisvos valstybinės žemės fondą. Dėl nuomos sutarties dalies nutraukimo turėtų būti sprendžiama tik po grąžintinų natūra sklypų suprojektavimo ir dokumentų perdavimo NŽT. Administracija nepagrįstai teigia, kad pirmiausia sklypas turi būti perduotas į laisvos valstybinės žemės fondą, nes grąžintina natūra, bet užstatyta žemė nepriskirtina laisvos valstybinės žemės fondui (Atkūrimo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 2 punktas). UAB „Alvilė“ buvo parengusi Sklypo detalųjį planą, tačiau Valstybinė teritorijų ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) atsisakė jį tvirtinti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 17 d.sprendimu administracinėje byloje Nr. I-713-561/2013 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-01275-2012-3) UAB „Alvilė“ skundas dėl įpareigojimo patvirtinti detalųjį planą buvo atmestas. Šis teismo sprendimas įsiteisėjo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2013 m. lapkričio 7 d. nutartimi (administracinė byla Nr.A492-1994/2013) palikus pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 17 d. sprendime (adm.byla Nr. I-713-561/2013) nurodyta, kad nenaudojama ir statinių eksploatavimui nereikalinga žemė valstybės išperkamai žemei nepriskiriama, todėl į ją gali būti atkuriamos nuosavybės teisės ir tokios neužstatytos teritorijos ginčo sklypo plane yra pažymėtos indeksais A4 (21424 kv.m), B (11210 kv.m), A1(9501 kv.m). Nenaudojama ir statinių eksploatavimui nereikalinga žemė pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnį nepriskiriama valstybės išperkamai žemei, todėl į ją gali būti atkuriamos nuosavybės teisės. Pareiškėjai pažymėjo, kad jie siekia nuosavybės teisių atkūrimo natūra ne į visą Sklypą, o į žemės sklypų suformavimą (apie 1 ha) laisvoje (neužstatytoje) šio sklypo dalyje, kuri yra buvusio Dilgynės rėžinio kaimo teritorijoje.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į skundą (I t., b. l. 109–114) atsakovas paaiškino, kad šio ginčo atveju pirmiausia būtina išsiaiškinti, ar pareiškėjų interesai jog jiems būtų atkurtos nuosavybės teisės, galėtų būti užtikrinti nepertvarkant Sklypo. Pagal Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106¹ punktą jeigu į jau suprojektuotą pagal miestų teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detaliuosius planus ar žemės valdos projektus žemės sklypą patenka tik dalis turėtos žemės, piliečiams grąžinama nustatyta žemės sklypo dalis arba dalys, likusią žemės sklypo dalį suteikiant piliečiams nuosavybėn neatlygintinai pagal šios Tvarkos 37 punkte nustatytą eilę arba registruojant šį žemės sklypą bendrosios dalinės nuosavybės teise kartu su valstybe. Atsakovo nuomone valstybinės žemės patikėtinis galėtų pareiškėjams atkurti nuosavybės teises į statiniais neužstatytas Sklypo dalis. Nėra pagrindo reikalauti, kad Administracija atliktų veiksmus pertvarkant suformuotą ir įregistruotą sklypą, nes to atlikti be sklypo nuomininkų prašymo Administracija negali. Atsakovo nuomone, pareiškėjų interesai būtų apginti įpareigojant valstybinės žemės patikėtinį atkurti pareiškėjams nuosavybės teisę į sklypo dalis, registruojant bendrosios dalinės nuosavybės teise kartu su valstybe.
Atsakovas teigė, kad Administracija negali projektuoti naujų žemės sklypų grąžinimui natūra sklype, kuris yra suformuotas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, keičiant šio sklypo ribas, nesant teisėtų nuomininkų prašymo pertvarkyti sklypą. Nurodyta teritorija laikytina suplanuota, joje yra įregistruotas aiškias ribas turintis žemės sklypas. Pagal Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106¹ punktą žemės sklypai nuosavybės teisių atkūrimui projektuojami, organizuojami jų kadastriniai matavimai ir savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu tvirtinami planai tik tuo atveju, jeigu projektuojami žemės sklypai yra miesto detaliai nesuplanuotose teritorijose. Vadovaudamasis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsniu, atsakovas teigė, kad Administracija galėtų atlikti pareiškėjų prašomus veiksmus tik išregistravus ginčo sklypą iš Nekilnojamojo turto registro. Atsakovas rėmėsi Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 6 dalies 3 punktu, Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 (13.7 p.) (toliau – ir Sklypų formavimo taisyklės). Pasak atsakovo, patenkinus pareiškėjų reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, susidarytų situacija, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruotas žemės sklypas, turintis aiškiais ribas, galėtų būti pertvarkomas nerengiant jokio teritorijų planavimo dokumento, neatliekant visuomenės informavimo procedūrų, iš esmės tik atlikus kadastrinius matavimus. Tokia situacija būtų nesuderinama su Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintais teisinės valstybės, teisingumo, teisinio tikrumo ir apibrėžtumo principais, nes atlikus tokius veiksmus būtų iškreipta įstatymų leidėjo valia dėl suformuotų sklypų pertvarkymo tvarkos, įtvirtinta Teritorijų planavimo įstatyme ir Žemės įstatyme. Atsakovbas akcentavo, kad Administracijos 2014 m. liepos 23 d. sprendime buvo pateikta teisinga ir pagrįsta informacija, todėl pareiškėjų skundas turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašė pareiškėjų skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą (II t., b. l. 103–108) NŽT paaiškino, kad buvusio Užusienio rėžinio kaimo ribos kartografuotos 2001 m. lapkričio 11 d., 2003 m. gruodžio 18 d. patikslintos ir nustatytas buvusio kaimo plotas - 3713678 kv. m. Visa informacija dėl žemės sklypų suformavimo grąžinimui natūra Vilniaus miesto savivaldybei buvo perduota Vilniaus apskrities viršininko administracijos (toliau – ir VAVA) Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2003 m. balandžio 14 d. raštu Nr. 13/03/17-951. Buvusio Dilgynės rėžinio kaimo ribos kartografuotos 2003 m. birželio 10 d., 2003 m. gruodžio 24 d. ribos patikslintos ir nustatytas buvusio kaimo plotas - 453705 kv. m. Visa informacija dėl žemės sklypų suformavimo grąžinimui natūra Vilniaus miesto savivaldybei buvo perduota VAVA Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2004 m. kovo 4 d. raštu Nr. 31/04/17-744. 98598 kv. m žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ribos, plotas ir paskirtis buvo nustatyti Vilniaus miesto valdybos 1995 m. vasario 9 d. potvarkiu Nr. 316V „Dėl nuomojamų žemės sklypų dydžio ir ribų nustatymo“, 1995 m. balandžio 6 d. potvarkiu Nr. 978V „Dėl žemės sklypų išnuomojimo įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms“. Remiantis šiais potvarkiais, 1995 m. gegužės 12 d. valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartimi Nr. N01195-7254 98598 kv. m ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), buvo išnuomotas AB „Alvilė“. Atsižvelgiant į AB „Alvilė“ 1997 m. vasario 17 d. prašymą, 1995 m. gegužės 12 d. valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartis Nr. N01195-7254 VAVA 1997 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1259-01 buvo nutraukta, nustatant 79315 kv. m ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ribas ir paskirtį. Remiantis VAVA 1997 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1259-01 buvo sudaryta valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai 1997 m. liepos 29 d. sutartis Nr. N01/97-14129 (toliau – ir Nuomos sutartis) kuria 79315 kv. m ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Vilniuje, išnuomotas AB „Alvilė“. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. 30-1314 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) dalių nustatymo“ buvo nustatytos 79315 kv. m ploto nuomojamo žemės sklypo dalys žemės sklype esantiems statiniams eksploatuoti. VAVA 2007 m. rugsėjo 7 d. priėmė įsakymą Nr. 2.3-9300-01 „Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties nutraukimo“. VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2007 m. gruodžio 6 d. sprendimu atsisakyta išregistruoti juridinį faktą – nuomos teisę į nekilnojamąjį turtą. VAVA 2009 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. 2.3-15487-(01) „Dėl Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. rugsėjo 7 d. įsakymo Nr. 2.3-9300-01 pripažinimo netekusiu galios“ nurodytas įsakymas pripažintas netekusiu galios. VAVA Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2007 m. gegužės 9 d. raštu Nr. S17-74 ir 2010 m. spalio 21 d. raštu Nr. SS17-29 kreipėsi į Administraciją su prašymu 79315 kv. m valstybinės žemės sklype suformuoti Užusienio rėžinio kaimo pretendentams natūra grąžintiną žemės sklypą. Administracija 2010 m. gruodžio 13 d. raštu Nr. A51-27025(2.14.2-MP8) ir 2014 m. sausio 21 d. raštu Nr. A51-5455-(2.14.2-12-MP-8) nurodė, kad minėtą žemės sklypą priskiria valstybės išperkamai žemei. Remiantis VAVA 2009 m. gruodžio 15 d. įsakymu, 2009 m. gruodžio 12 d. buvo sudarytas susitarimas Nr.K01/2009-405, kuriuo Nuomos sutartis pakeista. VAVA 2010 m. sausio 18 d. raštu Nr. (31)-12-121-(3.31) pareiškė, kad neprieštarauja detaliojo plano rengimui. Inspekcija atsisakė tvirtinti AB „Alvilė“ parengtą Sklypo detalųjį planą. Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. I-171-561/2013 AB „Alvilė“ skundą dėl Inspekcijos įpareigojimo patvirtinti detalųjį planą atmetė.
Žemesnės instancijos teismas
Žemės nuomos sutarties dalykas yra valstybinės žemės arba privačios žemės sklypas ar jo dalis, suformuota pagal žemėtvarkos projektą ar kitą detalų teritorijų planavimo dokumentą ir įstatymų nustatyta tvarka įregistruotą viešame registre (CK 6.546 straipsnis). Formuojant pastatais užstatytą žemės sklypą negali būti nukrypta nuo esminės sąlygos – faktinio jo naudojimo su pastatu susijusioms reikmėms. Vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 19 punktu, teritorijų planavimas bei savivaldybės teritorijos bendrojo plano ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas yra savarankiška savivaldybės funkcija. Tik konstatavus, kad pažeidžiant imperatyvių teisės normų reikalavimus buvo nustatyti nepagrįstai dideli nuomos objektai, būtų teisinis pagrindas, esant poreikiui, atlikti teritorinio planavimo procedūras.Atsižvelgiant į Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą, šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad nesant detaliojo plano, žemė yra valstybės išperkama. Administracijos atsisakymas formuoti sklypus, teigiant, jog žemė valstybės išperkama, NŽT yra kliūtis atkurti pretendentams nuosavybės teises.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Alvilė“ prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (I t., b. l. 66–73) teigė, kad Administracijos 2014 m. liepos 23 d. raštas neatitinka individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų. Tai yra informacinio pobūdžio dokumentas, kuris pareiškėjams nesukelia teisinių pasekmių. Jame nėra jokių naujų aplinkybių, kurios pareiškėjams nebūtų žinomos iš anksčiau gautų atsakymų (2014 m. sausio 21 d. ir 2014 m. kovo 17 d.), kuriuos pareiškėjai galėjo ginčyti. Pareiškėjai savo reikalavimą įpareigoti Administraciją atlikti veiksmus netinkamai grindžia teisės aktų nuostatomis ir klaidinančiai aiškina faktines bylos aplinkybes. Remdamasi Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 12 straipsniu, UAB „Alvilė“ teigė, kad Sklypas (7,9315 ha) yra visiškai užstatytas UAB „Alvilė“ ir kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims priklausančiais statiniais. AB „Alvilė“ ir VAVA 1997 m. liepos 29 d. pasirašė Valstybinę žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartį Nr. 264N01/97-14129, kuria79315 kv. m sklypas išnuomotas UAB „Alvilė“ 99 metams. AB „Alvilė“yra sudariusi subnuomos sutartis su UAB „Stebulė“, UAB „Ragesta“, UAB „Gretsch-Unitas Baltic“, UAB „Tagatis“ (bankrutavusi). Remdamasis sklypo naudojimosi ir eksploatavimo planu, Administracijos direktorius 2006 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. 30-1314 nustatė 79315 kv. m ploto nuomojamo sklypo dalis. UAB „Alvilė“ nesutiko su pareiškėjų teiginiais, kad sklypo dalis neužstatyta ir nenaudojama pagal paskirtį. Ar žemė yra užstatyta ar ne, turi būti sprendžiama vadovaujantis 2 kriterijais – faktiniu ir teisiniu. Į bylą pateikti dokumentai patvirtina, kad visas sklypas yra skirtas administracinių ir gamybinių statinių eksploatavimui. Sklype įsikūrusios įmonės, kurios vykdo įvairią veiklą, kuriai reikalinga teritorija transporto, įvairių mechanizmų ir gamybinių atsargų laikymui ir naudojimui. Pareiškėjai nepagrįstai teigia, kad nuomojamame sklype tariamai yra laisvos žemės, į kurią gali būti atkuriamos nuosavybės teisės, todėl jų skundo reikalavimai atmestini kaip nepagrįsti. Teismo posėdyje UAB „Alvilė“ atstovai papildomai paaiškino, kad byloje nėra duomenų, jog Dilgynės rėžinio kaimo ribos patenka į ginčo sklypą bei duomenų, ar pareiškėjai yra tinkami pretendentai.
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Autoerdvė“ prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (II t., b. l. 169–174) UAB „Autoerdvė“ rėmėsi tais pačiais argumentais kaip ir UAB „Alvilė“. Be to, paaiškino, kad ginčo sklype yra UAB „Autoerdvė“ nuosavybės teise priklausantys statiniai: negyvenamosios patalpos – autoservisas, sandėlis, administracinės patalpos, kiti statiniai. Tai patvirtina Nekilnojamojo turto registro išrašai. Todėl ginčo teritorijoje sklypai negali būti projektuojami grąžinimui natūra, kadangi ši teritorija laikytina suplanuota, sklypas įregistruotas. Remiantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsniu, prašomus veiksmus būtų galima atlikti tik išregistravus sklypą iš Nekilnojamojo turto registro.
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Stebulė“ prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (II t.,b. l. 53–54) teigė, kad reikalavimas įpareigoti atlikti veiksmus yra nesuprantamas, nes žemės sklypai formuojami, jų planai rengiami ir tvirtinami organizuojant detalųjį planavimą, vadovaujantis įstatymais. Pareiškėjai nepagrindė, kokiu teisėtu pagrindu Administracija galėtų parengti prašomus planus ir perduoti juos NŽT. Nenutraukiant nuomos ir subnuomos sutarčių išspręsti ginčą galima tik iš naujo pradėjus detaliojo planavimo procedūras, esant visų suinteresuotų asmenų sutikimui.
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Ragesta“ prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (II t., b. l. 129–134) teigė, kad ginčo sklypas yra visiškai užstatytas UAB „Ragesta“ bei kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims priklausančiais statiniais. AB „Alvilė“ ir UAB „Ragesta“ 2010 m. kovo 22 d. pasirašė Valstybinės žemės subnuomos ne žemės ūkio veiklai sutartį, kuria UAB „Ragesta“ subnuomota 3990 kv. m žemės sklypo dalis. Sklype yra UAB „Ragesta“ nuosavybės teise priklausantis pastatas – degalinė. Subnuomos sutartyje nurodyta, kad žemė subnuomojama administraciniams ir gamybiniams pastatams bei sandėlių eksploatavimui. UAB „Ragesta“ nesutiko su pareiškėjų teiginiais, jog žemės sklype yra laisvos (neužstatytos), nenaudojamos pagal paskirtį žemės, kuri gali būti projektuojama nuosavybės teisių atkūrimui. Pareiškėjų skundžiamas Administracijos 2014 m. liepos 23 d. sprendimas neatitinka individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų, jame tik pateikta informacija apie prašymo tenkinimo negalimumą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Gretsch-Unitas Baltic“ prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (II t., b. l. 42–45) palaikė UAB „Alvilė“ argumentus. Papildomai paaiškino, kad dalis sklypo yra subnuomota UAB „Gretsch-Unitas Baltic“, kuriai priklauso šiame žemės sklype esantis sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Remiantis sklypo naudojimosi planu, Administracijos direktoriaus 2006 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. 30-1314 buvo nustatyta 79315 kv. m ploto nuomojamo sklypo dalis. Sklypų formavimo taisyklių 13.7 punkte nustatyta, kas turi teisę inicijuoti žemės sklypų formavimą ir pertvarkymą, t. y. nuomininkai ir naudotojai. Žemės sklypas yra išnuomotas UAB „Alvilė“, todėl Administracija pagrįstai nurodė, kad nesant nuomininkų prašymo dėl sklypo pertvarkymo, Administracija neturi teisės formuoti naujus sklypus. Teritorija laikytina suplanuota, nes joje yra aiškias ribas turintis žemės sklypas, įregistruotas Nekilnojamojo turto registre.
Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Lietuvos dujos“ prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (II t., b. l. 1–4) AB „Lietuvos dujos“ savo pozicijos dėl skundo nepareiškė, atkreipdamas dėmesį į tai, kad jei teismas nuspręstų tenkinti pareiškėjų skundą, atsakovas turėtų būti įpareigotas rengiant teritorijų planavimo dokumentus numatyti Sklype, kuriame yra įrengti AB „Lietuvos dujos“ priklausantys vidutinio slėgio dujotiekio vamzdynai, nustatyti servitutus, suteikiančius teisę naudotis pastatytais dujų tinklų vamzdynais ir juos aptarnauti.
Trečiojo suinteresuoto asmens UAB SKR INVEST atstovas teismo posėdyje (III t., b. l. 162–170) prašė vadovautis kitų trečiųjų suinteresuotų asmenų, atstovaujamų advokatų, paaiškinimais ir pareiškėjų skundo netenkinti.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. lapkričio 23 d. sprendimu (IV t., b. l. 2–16) pareiškėjų V. P., A. E., Z. M. skundą patenkino iš dalies, t. y.: panaikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. liepos 23 d. sprendimą Nr. A51-59712/14(2.14.2.12-MP8) ir įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybės administraciją Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2014 m. balandžio 28 d. raštą Nr. 49SDP-(14.49.23.)-47 „Dėl natūra grąžintino žemės sklypo suformavimo” išnagrinėti iš naujo, įvertinant Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte išvardytas aplinkybes, dėl kurių prašomas suformuoti žemės sklypas gali būti priskiriamas valstybės išperkamai žemei. Kitą pareiškėjų skundo reikalavimą atmetė.
Teismas nustatė, kad pareiškėjai ginčija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2014 m. liepos 23 d. raštą Nr. A51-59712/14(2.14.2.12-MP8), kuriuo atsakyta į NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2014 m. balandžio 28 d. raštą Nr. 49SDP-(14.49.23)-47. Šio rašto kopijos buvo išsiųstos pareiškėjams ir jų atstovui. NŽT Vilniaus miesto skyrius 2014 m. balandžio 28 d. raštą Administracijai siuntė reaguodama į pareiškėjų (Dilgynės kaimo pretendentų tarybos įgaliotų asmenų) 2014 m. balandžio 7 d. prašymą NŽT Vilniaus miesto skyriui nustatyta tvarka kreiptis į Administracijos direktorių, kad jis neužstatytoje Dilgynės rėžinio kaimo teritorijoje suprojektuotų apie 1,0 ha ploto žemės sklypą (pagal pridedamą planą) nuosavybės teisių atkūrimui natūra, atliktų šio sklypo kadastrinius matavimus, parengtų ir patvirtintų žemės sklypo planą ir kartu su kitais dokumentais perduotų NŽT Vilniaus miesto skyriui dėl nuosavybės teisių atkūrimo Dilgynės rėžinio kaimo pretendentams. Atsižvelgdamas į nurodytą prašymą, teismas pažymėjo, kad pareiškėjai, kaip pretendentai į buvusio Dilgynės (Krapivnicos) rėžinio kaimo žemę, nuo ginčo pradžios prašė suprojektuoti apie 1 ha laisvos (neužstatytos) žemės sklypą.
Iš bylos medžiagos teismas nustatė, kad ginčo sklype (7,9315 ha), kuris išnuomotas, yra Užusienio rėžinio kaimo žemės dalis, tačiau pareiškėjai siekia nuosavybės teisių atkūrimo natūra kartografuotose buvusio Dilgynės rėžinio kaimo ribose.
Šalies argumentai
Nagrinėdamas, ar Administracija pagrįstai atsisakė suprojektuoti sklypą (ar sklypus) nuosavybės teisių atkūrimui pagal gautą NŽT 2014 m. balandžio 28 d. prašymą, teismas nustatė, kad šiuo prašymu NŽT prašė išnagrinėti minėtų pretendentų 2014 m. balandžio 7 d. prašymą ir pateikti informaciją pareiškėjams bei NŽT skyriui apie galimybę suformuoti laisvą / laisvus (neužstatytą / neužstatytus) žemės sklypą / sklypus grąžinimui natūra neužstatytoje teritorijoje žemės sklype (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio dalis patenka į buvusio Krapivnicos (Dilgynės) rėžinio kaimo teritoriją. Teismas, įvertinęs NŽT ir Administracijos susirašinėjimo su pareiškėjais dokumentus, pažymėjo, kad byloje nekyla abejonių, jog pareiškėjai turi teisę pretenduoti į nuosavybės teisių atkūrimą buvusiame Dilgynės rėžiniame kaime, o trečiųjų asmenų abejonės nepagrįstos.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė, kad NŽT 2014 m. balandžio 28 d. rašte Administracijai vadovavosi Atkūrimo įstatymu, Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106¹ punktu, pažymėdama, kad Administracijos direktoriaus 2006 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 30-2534 ir 2007 m. sausio 26 d. įsakymu Nr. 30-24 bei 2007 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 30-2021 nustatyti grąžinimui natūra buvusio Krapivnicos (Dilgynės) rėžinio kaimo teritorijoje žemės sklypai, pretendentams atkurtos nuosavybės teisės grąžinant natūra 4,4975 ha žemės. Šis NŽT raštas, į kurį atsakyta Administracijos 2014 m. liepos 23 d. Sprendimu, patvirtina, kad nagrinėjamas ginčas susijęs tik su nuosavybės teisių atkūrimu natūra į buvusio Dilgynės rėžinio kaimo teritorijos žemę. Skundžiamame Administracijos 2014 m. liepos 23 d. Sprendime NŽT ir NŽT Vilniaus miesto skyriui pranešama (kopijas pateikiant pareiškėjams), kad Administracija pakartotinai išnagrinėjo klausimą dėl naujų žemės sklypų projektavimo grąžinimui natūra ginčo sklype. Nors skundžiamame teisme paminėtas pakartotinumas, teismas vertino, kad Administracija prašymą išnagrinėjo iš esmės. 2014 m. liepos 23 d. Sprendime nurodyta, kad: ginčo sklypo ribos buvo suformuotos ir patvirtintos Vilniaus miesto valdybos 1995 m. balandžio 6 d. sprendimu Nr. 978V; sklypas iki 2096 m. liepos 29 d. yra išnuomotas UAB „Alvilė“ esamiems statiniams, įregistruotiems Nekilnojamojo turto registre, eksploatuoti; nurodomi to sklypo subnuomininkai; buvusių Užusienio ir Dilgynės kaimų teritorijos patenka į nuomojamus ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotus žemės sklypus; sprendime remiamasi Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsniu, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 9 straipsnio 4 dalimi; nurodoma, kad Administracija neturi teisinio pagrindo projektuoti piliečiams natūra grąžintinus žemės sklypus nuomos teise valdomame ir įregistruotame ginčo sklype keičiant esamo sklypo ribas arba organizuoti sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, nesant teisėtų sklypo nuomininkų prašymo; NŽT yra valstybinės žemės patikėtinė, todėl klausimą toliau būtų galimybė nagrinėti tik nutraukus nuomos ir subnuomos sutartis su statinių savininkais, išregistravus sklypą iš registro; tik perdavus sklypą į laisvos valstybinės žemės fondą, Administracija atliks jos kompetencijai priskirtas funkcijas, svarstys galimybę projektuoti grąžintinus natūra žemės sklypus laisvoje (neužstatytoje) žemėje, nurodyta, kokiais teisės aktais remsis, tarp jų Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260, reglamentuojančiu sklypų formavimą statiniams eksploatuoti.
Teismas nenustatė pagrindo išvadoms, kad 2014 m. liepos 23 d. Sprendimas negali būti ginčijamas administraciniame teisme, kaip neatitinkantis individualaus teisės akto požymių. Teismas vertino, kad šiuo sprendimu (raštu) iš esmės atsisakoma atlikti viešojo administravimo subjekto kompetencijai priskirtus veiksmus, o tai turi įtakos pareiškėjų teisėtiems interesams, todėl tokį atsisakymą atlikti veiksmus pareiškėjai gali ginčyti teisme. Atsižvelgdamas į ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kuris priskiria administraciniams teismams spręsti bylas dėl savivaldybių administravimo subjektų priimtų aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus, teismas trečiųjų suinteresuotų asmenų argumentus, esą pareiškėjai ginčydami 2014 m. liepos 23 d. Sprendimą negali apginti savo teisių, nes skundžiamas sprendimas tėra informacinio pobūdžio raštas ir pareiškėjams jokių teisinių pasekmių nesukelia, pripažino nepagrįstais. Teismas pažymėjo, kad Administracijos 2014 m. liepos 23 d. Sprendimu nebuvo atsakyta, kad pakartotinio analogiško prašymo Administracija nenagrinės, todėl nėra pagrindo teigti, jog pareiškėjai turėjo ginčyti ankstesnį atsisakymą projektuoti sklypus nuosavybės teisių atkūrimui ginčo sklype. Iš bylos dokumentų teismas nustatė, kad anksčiau buvo netenkinami kitų pretendentų prašymai pradėti nuosavybės teisių atkūrimo procedūras (pvz., I t., b. l. 11–14, 16–23, 26–33,115–123, kt.) į buvusio Užusienio rėžinio kaimo ribose esančią žemę. Nors Administracija 2014 m. sausio 21 d. raštu Nr. A51-5455(2.14.212-MP-8) NŽT ir V. P. bei pretendentams į Užusienio rėžinio kaimo žemę atsakė ir apie negalimumą projektuoti sklypus Dilgynės rėžinio kaimo teritorijoje, tačiau atsakovas antrojo prašymo, dėl kurio vyksta ginčas, neįvertino kaip pakartotinio pagal Viešojo administravimo įstatymą, be to, ginčas vyksta dėl Administracijos sprendimo, priimto sprendžiant NŽT prašymą, o NŽT perdavė Administracijai dar dviejų pretendentų (pareiškėjų šioje byloje) prašymą. Taigi, Administracija 2014 m. liepos 23 d. sprendimu išnagrinėjo kitų pretendentų prašymą, perduotą ne tiesiogiai, bet per NŽT. Teismas nenustatė pagrindo išvadai, kad 2014 m. liepos 23 d. sprendimas yra informacinio pobūdžio raštas, nes juo turėjo būti pateiktas toks atsakymas, kokio reikalauja Atkūrimo įstatymo ir Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos nuostatos, kurios atitinkamai apibrėžia valstybės išperkamą žemę.
Teismas nustatė, kad Administracijos direktoriaus 2006 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. 30-1314 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) dalių nustatymo“, vadovaudamasis Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 ir Valstybinės žemės sklypo 1997 m. liepos 29 d. nuomos sutartimi Nr. 264/N01/97-14129 bei atsižvelgiant į sklypo naudotojų tarpusavio susitarimą, buvo nustatytos nuomojamo Sklypo (79315 kv. m) dalys, prie įsakymo pridedant sklypo dalių projektą. Šiame įsakyme nurodyta Valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartis buvo sudaryta 1997 m. liepos 29 d. tarp Vilniaus apskrities viršininko ir AB „Alvilė“. Žemės sklypo kadastriniai matavimai, žemės sklypo nuomos ir subnuomos sutartys įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Nekilnojamojo turto registre įregistruoti ir ginčo sklype esantys statiniai. Nagrinėjamo ginčo ribose svarbiausia aplinkybe teismas vertino tai, kad minėtas įsakymas priimtas, be kita ko, vadovaujantis Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau – ir Nuomos taisyklės) 30.10 punktu, kurio taikymas turi preziumuoti faktą, jog išnuomojamos žemės sklypo dalies dydis atitinka Nekilnojamojo turto registre įregistruotam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalingą žemės sklypą, kas įforminama teritorijų planavimo dokumentu ir jo pagrindu parengtu išnuomojamo sklypo planu. Minėtu įsakymu patvirtintas tokius reikalavimus turintis atitikti planas, tačiau ar šis sklypo planas atitinka Nuomos taisyklių reikalavimus, t. y. ar tikrai sklypas suprojektuotas taip, kad statinių savininkams suprojektuoti tik tokie žemės sklypai, kurie būtini statinių eksploatavimui, vertintina nagrinėjant administracinį ginčą teisme. Teismas pažymėjo, kad šioje byloje vertino, ar Administracija gali pakeisti minėtu įsakymu atliktą sklypų projektavimą, kokiu teisėtu būdu tai galima atlikti. Įvertinęs Administracijos 2014 m. liepos 23 d. sprendimą, kitus bylos dokumentus, teismas priėjo prie išvadų, kad Administracija neprieštarauja, kad į ginčo sklypą patenka buvusių Dilgynės ir Užusienio rėžinių kaimų teritorijos, kad sklype, kuris išnuomotas pagal savivaldybės parengtą sklypo ir jo dalių projektą, yra laisvos ir pastatų eksploatavimui nereikalingos žemės. Administracija nenurodo, kad ginčo žemei būtų koks nors kitoks visuomenės poreikis, tas visuomenės poreikis nenurodytas 2006 m. liepos 13 d. įsakymu patvirtintame plane.
Pažymėjęs kokiais pagrindais yra grindžiamas Administracijos atsisakymas projektuoti sklypus (sklypas suformuotas, įregistruotas ir išnuomotas), teismas vertino ir tą aplinkybę, ar ginčo sklype yra dalis Dilgynės kaimo teritorijos, nors atsakovas nenurodė, kokiu teisėtu pagrindu priskiria tą teritoriją valstybės išperkamai žemei. Kita vertus (tai nurodo pareiškėjai, tai nurodyta ir teismo 2013 m. balandžio 17 d. sprendime) yra keletas dokumentų dėl žemės faktinio naudojimo ginčo sklype, kurie patvirtina, kad ginčo sklype yra laisvos (neužstatytos) žemės, t. y.: VAVA 2007 m. balandžio 23 d. išvada Nr. 91-2.17-15, NŽT Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2012 m. vasario 24 d. žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 01-49-19, kuriame nustatyta, kad nėra naudojama 11210 kv. m žemės sklypo ploto, pažymėto indeksu B, dalis (tai matyti ir iš Administracijos direktoriaus 2006 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. 30-1314 patvirtinto sklypo ir jo dalių plano), nenaudojama ir 9501 kv. m žemės sklypo dalis, pažymėta indeksu A1. Tokie faktai buvo konstatuoti po to, kai Administracijos direktoriaus 2006 m. liepos 13 d. įsakymu buvo nustatytos sklypo dalys, todėl po šių faktų nustatymo nuosavybės teisių atkūrimu suinteresuoti asmenys, tarp jų ir NŽT (anksčiau –VAVA), turėjo galimybę imtis priemonių, kad būtų parengti žemės sklypų projektai (pertvarkant suformuotą sklypą), kuriems nėra visuomenės poreikio. Teismas nustatė, kad VAVA siekė sklypų nuosavybės teisių atkūrimui suformavimo 2007 m. gegužės 9 d. raštu Nr. S17-74, 2010 m. spalio 21 d. raštu Nr. SS17-29 kreipdamasi į Administraciją su prašymu suformuoti Užusienio rėžinio kaimo pretendentams natūra grąžintiną žemės sklypą, bet 2010 m. gruodžio 13 d. ir 2014 m. sausio 21 d. gavo atsakymą, kad Administracija visą šį žemės sklypą priskiria valstybės išperkamai. Iš NŽT 2014 m. balandžio 28 d. rašto (atsakymas į šį raštą skundžiamas šioje byloje), teismas nustatė, kad buvusio Krapivnicos (Dilgynės) rėžinio kaimo teritorija nustatyta Administracijos direktoriaus 2006 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 30-2534, 2007 m. sausio 26 d. įsakymu Nr. 30-24 bei 2007 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 30-2021. Nuo nurodytų faktų nustatymo NŽT pirmą kartą tik 2014 m. balandžio 28 d. kreipėsi dėl sklypų formavimo nuosavybės teisių atkūrimui Dilgynės rėžiniame kaime. UAB „Alvilė“ ginčo žemės sklypo nuomos teisę įregistravo 2009 m. gruodžio 2 d., dalis subnuomininkų dar vėliau. Atsižvelgęs į tai, kad šioje byloje skundžiamas atsakymas į NŽT 2014 m. balandžio 28 d. raštą, kuriame nurodyti Administracijos direktoriaus įsakymai, kuriais nustatyti grąžinimui natūra buvusio Krapivnicos (Dilgynės) rėžinio kaimo teritorijoje sklypai (2006 m. gruodžio 28 d. įsakymas Nr. 30-2534, 2007 m. sausio 26 d. įsakymas Nr. 30-24, 2007 m. spalio 25 d. įsakymas Nr. 30-2021), teismas vertino, jog Administracija turėjo galimybę tiksliai identifikuoti, kokioje ginčo sklypo dalyje prašoma pertvarkyti sklypą, ir įvertinti, ar toje dalyje esanti žemė realiai priskirtina valstybės išperkamai. Atsakovas neginčijo fakto, kad į ginčo sklypo ribas patenka buvusio Dilgynės rėžinio kaimo teritorija, šį faktą patvirtino byloje esanti medžiaga, be kita ko, ištrauka iš Vilniaus miesto suvestinių skaitmeninių grafinių duomenų. Iš šios medžiagos teismas nustatė, kad buvusio Krapivnicos rėžinio kaimo teritorijos ženkliai mažesnė dalis patenka į ginčo sklypo ribas, nei Užusienio kaimo.
Dėl skundžiamo Administracijos 2014 m. liepos 23 d. sprendimo, teismas pažymėjo, kad atsakovo atsisakymas projektuoti sklypus nuosavybės teisių atkūrimui grindžiamas vien ta aplinkybe, jog ginčo sklypo ribos yra patvirtintos administraciniais aktais, sklypas išnuomotas, įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Pasak atsakovo, tokį sklypą pertvarkyti galima būtų tik jeigu procesą inicijuotų teisėti žemės nuomininkai ar jeigu būtų nutrauktos nuomos ir subnuomos sutartys, sklypas išregistruotas iš Nekilnojamojo kadastro ir registro, perduotas į laisvos (neužstatytos) žemės fondą. Vadovaudamasis Žemės įstatymo nuostatomis, teismas priėjo prie išvadų, kad sklypo pertvarkymo iniciatoriai 2014 m. liepos 23 d. Sprendime nurodomi neteisingai. Pagal Žemės įstatymo 40 straipsnio 3 dalį, teisę inicijuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą turi valstybinės žemės patikėtiniai, statinių, prie kurių formuojami žemės sklypai, savininkai, pastatų bendrojo naudojimo objektų valdytojai, privačios žemės savininkai arba valstybinės žemės naudotojai, valstybės ir savivaldybių institucijos ir kiti asmenys, pageidaujantys ir turintys teisę įsigyti nuosavybėn ar nuomoti valstybinės žemės sklypus ne aukciono tvarka arba juos valdyti patikėjimo teise. Taigi, teisę inicijuoti sklypų pertvarkymo projektų rengimą turi tiek NŽT (valstybinės žemės patikėtinis), tiek valstybės ir savivaldybių institucijos (vadinasi, ir savivaldybės administracija). Žemės įstatyme reglamentuojant žemės sklypų pertvarkymo projektų rengimą nėra nustatytas draudimas pertvarkyti valstybei nuosavybės teise priklausančius, suformuotus ir išnuomotus sklypus. Vienintelis ribojimas yra tai, kad nebūtų pažeista statinių ir įrenginių savininkų teisė suformuoti statiniams eksploatuoti reikalingus sklypus (žr., pvz., 32 straipsnio 4 dalies 2 punktas, 37 straipsnio 7 dalį ir kt.). Priešingai, Žemės įstatymo 9 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad be aukciono išnuomotos valstybinės žemės nuomos sutartis nutraukiama prieš terminą nuomotojo reikalavimu, kai į šią žemę atkuriamos nuosavybės teisės, išskyrus įstatymų, reglamentuojančių piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą, nustatytus atvejus. Čia turimas mintyje ir atvejis, kai žemė pripažįstama valstybės išperkama (Atkūrimo įstatymo 12 straipsnis). Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad valstybės išperkama žemė (negrąžintina) jokiame teisės akte neįvardinta kaip valstybinė žemė, nors laisva (neužstatyta), tačiau išnuomota, o išnuomojant sklypą, jis turi būti suformuojamas, vėliau įregistruojamas. Todėl skundžiamu 2014 m. liepos 23 d.sprendimu pateiktą atsisakymą atlikti veiksmus teismas pripažino nepagrįstu teisės aktų reikalavimais, pateikiamus atsisakymo argumentus vertino kaip prieštaraujančius nurodytoms Žemės įstatymo nuostatoms, taip pat ir Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 nuostatoms.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pabrėžė, kad nagrinėjamos bylos ginčo dalykas yra Administracijos pareiga suformuoti teritorijos, kurioje pareiškėjai pretenduoja atkurti nuosavybės teises natūra, žemės sklypus, atlikti šių sklypų kadastrinius matavimus, parengti ir patvirtinti žemės sklypų planus, pasiūlyti žemės sklypų specialiąsias naudojimo sąlygas ir atlikti kitus veiksmus, būtinus formuojant žemės sklypus, bei nustatyti žemės sklypo dalies, į kurią pareiškėjai siekia atkurti nuosavybės teises natūra, priskyrimą ar nepriskyrimą valstybės išperkamai žemei. Administracija tai atlikti atsisakė, nurodydama tokio atsisakymo motyvus ir argumentus, kurie, teismo vertinimu, nurodyti klaidingai, be to, nagrinėjamu atveju Administracija privalėjo savo atsisakymą grįsti tik tokiomis kliūtimis, kurios nurodytos nuosavybės teisės atkūrimą reglamentuojančiuose teisės aktuose. Teismas pažymėjo, kad byloje susiklosčiusiems teisiniams santykiams taikytinos 2002 m. balandžio 19 d. įsigaliojusios Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatos, nustatančios, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, <...> išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja. Atkūrimo įstatymo 12 straipsnis apibrėžia atvejus, kuriems esant žemė išperkama valstybės, o asmenims, pretenduojantiems į ją atkurti nuosavybės teises, už ją atlyginama Atkūrimo įstatymo nustatytais būdais ir tvarka. Šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad valstybė išperka žemę, kuri iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta: pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų; kitų naudojamų ar naujų infrastruktūros objektų – įvairių veiklos sričių, aptarnaujančių ūkį ir gyventojus, užtikrinančių krašto, gyventojų saugumą, gamtos ir kultūros vertybių apsaugą, komplekso (energetika, transportas, ryšiai, statyba, švietimas, sveikatos apsauga, rekreacija bei turizmas, gamtos ir kultūros vertybių apsauga bei atliekų sutvarkymas, krašto, civilinė ir priešgaisrinė sauga) teritorijų; žemės sklypų, numatomų naudoti uostams ir jų įrenginiams, valstybiniams geležinkeliams, magistraliniams vamzdynams, aukštos įtampos elektros linijoms tiesti, svarbioms valstybinės reikšmės statyboms, bendroms gyventojų reikmėms, visuomeninei statybai bei rekreacijai; valstybinių geodezinių, gravimetrinių ir astronominių tinklų punktams įtvirtinti; gamtos, archeologijos ir istorijos kompleksų bei objektų apsaugos reikalams; savivaldybių funkcijoms vykdyti reikalingų komunalinio ūkio, socialinių, švietimo, kurortinio gydymo, rekreacijos, reabilitacijos, poilsio tikslams skirtų objektų, kurių svarbą vietos bendruomenei savo sprendimu pripažįsta savivaldybės taryba, eksploatacijai ir bendram (viešam) naudojimui; įgyvendinti valstybei svarbius ekonominius projektus, kurių valstybinę svarbą savo sprendimu pripažįsta Seimas arba Vyriausybė; žemės sklypų, numatomų perduoti individualiai statybai nuosavybėn neatlygintinai asmenims, pagal šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, jeigu jie jau suprojektuoti grąžintinoje piliečiui žemėje.
Teismas nustatė, kad ginčui aktualios teritorijos detalusis planas nėra patvirtintas, tačiau ginčo sklypo ribos yra nustatytos, toks sklypas yra suformuotas, įregistruotas su jo kadastriniais matavimais ir įregistruojant sklypo nuomos teises, o statiniams ir įrenginiams eksploatuoti būtini sklypai nustatyti Administracijos direktoriaus 2006 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. 30-1314, vadovaujantis Nuomos taisyklėmis. Teismas pabrėžė, kad reikalavimas suformuoti žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui natūra galėtų būti tenkinamas, jeigu teisės aktai nagrinėjamoje situacijoje leistų formuoti tokį sklypą, be to, atsižvelgiant į Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio reikalavimus, t. y. natūra negrąžinama žemė tokiais atvejais: 1) žemė būtina visuomenės poreikiams; 2) šie visuomenės poreikiai konkretūs ir aiškiai išreikšti; 3) minėti visuomenės poreikiai objektyviai negalėtų būti patenkinti, jei žemė būtų grąžinta natūra (Konstitucinio Teismo 2002 m. gegužės 10 d. nutarimas). Teismas pabrėžė, kad Administracijos atsisakymas formuoti grąžinimui žemės sklypus turi būti pagrįstas argumentais, faktiniais duomenimis ir teisės aktais, patvirtinančiais, jog yra nurodytos 3 būtinos sąlygos, kai savivaldybės administracija gali atsisakyti projektuoti sklypus nuosavybės teisių atkūrimui. Administracija 2014 m. liepos 23 d. sprendime nenurodė, kad ginčo sklypo dalis, esanti buvusio Dilgynės rėžinio kaimo teritorijoje, reikalinga visuomenės poreikiams, kad tie poreikiai negalėtų būti patenkinami grąžinant laisvą (neužstatytą) žemę. Priešingai, Administracija neneigė, kad dalis sklypo galėtų būti suprojektuota grąžinimui, bet tik nutraukus iš dalies nuomos sutartis, išregistravus dalį sklypo. Teismas pažymėjo, kad minėtos Žemės įstatymo nuostatos leidžia pertvarkyti žemės sklypus, inicijuoti valstybinės žemės sklypų pertvarkymo projektų rengimą, rengti jų formavimo ir pertvarkymo projektus (37, 40 straipsniai) nepaisant to, kad sklypas jau suformuotas. Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 27 dalyje esantį sąvokos išaiškinimą, žemės valdos projektas yra žemėtvarkos planavimo dokumentas, nustatantis žemės sklypo (sklypų) formavimą, pertvarkymą, paėmimą visuomenės poreikiams, konsolidaciją, taip pat naudojimo sąlygas (paskirtį, apribojimus, servitutus ir panašiai). Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 2 punkte nustatyta, kad tuo atveju, kai formuojami grąžinami natūra žemės sklypai žemės, sklypų planų organizatorius yra teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto organizatorius (2.4 punktas (redakcija, galiojanti nuo 2014 m. vasario 25 d.)). Nurodytame punkte nustatyta, kad žemės sklypai formuojami pagal Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka parengtus ir patvirtintus detaliuosius planus, Žemės įstatymo nustatyta tvarka parengtus ir patvirtintus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus.
Atsižvelgdamas į nurodytas faktines aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, teismas priėjo prie išvadų, kad Administracijos direktoriaus 2014 m. liepos 23 d. sprendimas Nr. A51-59712/14(2.14.2.12-MP8) yra neteisėtas, nes neatitinka minėtų Žemės įstatymo nuostatų, be to, juo atsisakoma formuoti žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui to nepagrindžiant Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytomis aplinkybėmis. Bylos dokumentai patvirtina, kad ginčo sklype yra statinių ir įrenginių eksploatavimui nereikalingos žemės. Dėl nurodytų aplinkybių teismas nusprendė atsakovo 2014 m. liepos 23 d. sprendimą panaikinti taikant ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Administracija nevykdyti prašomų veiksmų gali tik nurodydama aplinkybes, kurios patvirtina, jog: 1) žemė yra būtina visuomenės poreikiams; 2) šie visuomenės poreikiai turi būti konkretūs ir aiškiai išreikšti; 3) minėti visuomenės poreikiai objektyviai negalėtų būti patenkinti, jei žemė būtų grąžinta natūra (vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir Konstitucinio Teismo 2002 m. gegužės 10 d. nutarimu), nes pertvarkyti jau suformuotą sklypą Administracija gali ir savo iniciatyva. Ištyręs bylos duomenis, teismas priėjo prie išvadų, kad ginčo sklypas suformuotas statinių eksploatavimui galimai pažeidžiant 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintas taisykles.
Nustatęs, kad atsakovo atsisakymas atlikti jo kompetencijai priklausančius veiksmus neatitinka įstatymų reikalavimų, teismas netenkino pareiškėjų reikalavimo įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos laisvose (neužstatytose) 7,9315 ha ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) teritorijose, esančiose buvusio Dilgynės rėžinio kaimo ribose, nuosavybės teisių atkūrimui natūra suformuoti žemės sklypus, atlikti šių sklypų kadastrinius matavimus, parengti ir patvirtinti žemės sklypų planus, pasiūlyti žemės sklypų specialiąsias naudojimo sąlygas, nustatyti žemės sklypų pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį ir perduoti patvirtintus žemės sklypų planus kartu su kitais dokumentais NŽT Vilniaus miesto skyriui. Teismas pažymėjo, kad kol Administracija neįvertino, ar ginčo sklype esančioje buvusio Dilgynės (Krapivnicos) rėžinio kaimo teritorijoje esanti žemė priskirtina ar nepriskirtina valstybės išperkamai (kaip nurodyta pirmiau, įvertinant tris aplinkybių grupes), teismas, kuris viešojo administravimo funkcijų, negali įpareigoti Administraciją atitinkamai pertvarkyti suformuotą žemės sklypą, pakeičiant 2006 m. priimtą sklypo formavimo įsakymą.
III.
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija apeliaciniame skunde (IV t., b. l. 65–73) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 23 d. sprendimo dalį, kurioje pareiškėjų skundas buvo tenkintas, ir pareiškėjų skundą atmesti visiškai.
Apeliacinis skundas grindžiamas argumentais, kad teismo sprendimo motyvuojami dalis neatitinka ABTĮ reikalavimų – nėra pakankamų ir aiškių argumentų, kuriais remdamasis teismas priėjo prie vienokių ar kitokių išvadų (ABTĮ 57,81, 86 straipsniai). Teismas panaikino 2014 m. liepos 23 d. sprendimą neteisingai įvertinęs įrodymus, netinkamai pritaikęs ir išaiškinęs materialinės teisės normas, reglamentuojančias piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą, ir priėjo prie nepagrįstų išvadų esą Administracijos 2014 m. liepos 23 d. sprendimu pateiktas atsisakymas atlikti veiksmus yra nepagrįstas teisės aktų reikalavimais, o atsisakymo argumentai prieštarauja Žemės įstatymo, Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 ir Atkūrimo įstatymo nuostatoms. Atsakovas akcentavo, kad 2014 m. liepos 23 d. sprendimu pareiškėjams buvo suteikta teisinga informacija apie Sklypą. Apeliantas akcentuoja, kad teisės aktai (Žemės įstatymo 9 str. 6 d. 1 p., Nuomos taisyklių 28, 31 p.) nenumato galimybės Administracijai projektuoti natūra grąžintinus sklypus teisėtai suformuotuose ir išnuomotuose esamiems statiniams eksploatuoti žemės sklypuose. Esant situacijai, kai žemės sklypas yra suformuotas ir visas išnuomotas esamiems statiniams eksploatuoti, o jo suformavimo pagrindas ir valstybinės žemės nuomos sutartys nėra nuginčytos / nutrauktos, teisės aktai nesuteikia Administracijai pagrindo projektuoti piliečiams natūra grąžintinus žemės sklypus, keičiant sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribas, nes sklypo egzistavimas reiškia, kad teritorija yra suplanuota. Atsižvelgiant į tai, kad Sklypas yra suformuotas ir ne aukciono tvarka išnuomotas UAB „Alvilė“ tokio dydžio, kuris yra būtinas esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti, ginčo sklypas laikytinas suformuotu privatiems asmenims priklausantiems statiniams eksploatuoti. Teismas sistemiškai neaiškino Sklypų formavimo taisyklių ir Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106¹ punkto normų. Remdamasis Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 2 ir 13 punktų nuostatomis, atsakovas pažymi, kad Administracija neturi teisinio pagrindo projektuoti piliečiams natūra grąžintinus žemės sklypus, keičiant ginčo sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribas, be to, ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, siekiant padalinti šį sklypą, galėtų būti rengiamas tik esant teisėtų sklypo nuomininkų prašymui. Jei valstybinės žemės patikėtinio manymu, ne visas ginčo sklypas yra būtinas esamiems statiniams eksploatuoti, jis turi imtis atitinkamų veiksmų ir nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį. Teismas sprendime nepasisakė dėl Administracijos atsiliepime nurodytos galimybės nagrinėjamu atveju taikyti Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106¹ punkte įtvirtintą nuostatą, kad jeigu į jau suprojektuotą pagal miestų teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detaliuosius planus ar žemės valdos projektus žemės sklypą patenka tik dalis turėtos žemės, piliečiams grąžinama nustatyta žemės sklypo dalis arba dalys, likusią žemės sklypo dalį suteikiant piliečiams nuosavybėn neatlygintinai pagal šios tvarkos 37 punkte nustatytą eilę arba registruojant šį žemės sklypą bendrosios dalinės nuosavybės teise kartu su valstybe.
Šalies argumentai
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Alvilė“ apeliaciniame skunde (IV t., b. l. 45–51) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 23 d. sprendimo dalį, kurioje pareiškėjų skundas buvo tenkintas, ir pareiškėjų skundą atmesti visiškai.
Apelianto nuomone, teismas pareiškėjų skundą turėjo atmesti visiškai, nes pareiškėjai neįrodė savo reikalavimo teisės. Pareiškėjų skundžiamas Administracijos 2014 m. liepos 23 d. sprendimas buvo adresuotas NŽT, pareiškėjams šio sprendimo kopija. Pareiškėjai kreipdamiesi į teismą turėjo įrodyti, kad minėtas Administracijos sprendimas turi įtakos jų teisėms ir pareigoms.
Apelianto nuomone teismas Administracijos 2014 m. liepos 23 d. raštą nepagrįstai vertino kaip individualų administracinį aktą, kuris pareiškėjams sukelia teisines pasekmes ir gali būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka, nes šis raštas yra informacinio pobūdžio, t. y. jis pakartoja tai, kas jau ne kartą pareiškėjams buvo išdėstyta ankstesniais Administracijos raštais, be to, jame nėra aiškiai išreikšto atsakovo atsisakymo atlikti veiksmus. Todėl teismas nepagrįstai panaikino Administracijos 2014 m. liepos 23 d. raštą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, įpareigodamas Administraciją iš naujo išnagrinėti NŽT raštą, netinkamai taikė teisės normas, neįvertino visų bylai reikšmingų įrodymų. Teismas sprendime nurodė, kad bylos dokumentai esą patvirtina, jog ginčo sklype yra statinių ir įrenginių eksploatavimui nereikalingos žemės. Apeliantas teigia, kad yra priešingai, nes pareiškėjai šiuo atveju į bylą nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog ginčo sklype yra statinių ir įrenginių eksploatavimui nereikalingos žemės, o teismas nemotyvavo, kokiais įrodymais vadovavosi darydamas tokią išvadą. Teismas nepagrįstai konstatavo esą atsisakoma formuoti žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui nepagrindžiant Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytomis aplinkybėmis, nes Administracijos 2014 m. liepos 23 d. rašte nurodytos aplinkybės apie sklypo nuomos sutarties sudarymą 99 metams, o pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 dalį žemės sklypas išperkamas, jeigu jis yra užimtas pastatams, statiniams ar įrenginiams eksploatuoti. Į bylą buvo pateikti įrodymai (Nekilnojamojo turto registro išrašai) apie ginčo sklype esančius pastatus, statinius ir kad visas ginčo sklypas yra išnuomotas UAB „Alvilė“ administraciniams ir gamybiniams pastatams eksploatuoti, žemės nuomos sutartis nenutraukta. Teismas neteisingai aiškino Žemės įstatymo 40 straipsnio 3 dalį, teigdamas esą Žemės įstatyme reglamentuojant žemės sklypų pertvarkymo projektų rengimą nėra nustatytas draudimas pertvarkyti valstybei nuosavybės teise priklausančius, suformuotus ir išnuomotus sklypus. Apeliantas akcentuoja, kad AB „Alvilė“ ir VAVA 1997 m. liepos 29 d. pasirašyta Valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartis Nr. 264N01/97-14129 yra įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Nuomojamo žemės sklypo planas yra neatskiriama Nuomos sutarties dalis. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis numato, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Tokia nuostata yra nurodyta ir CK 4.262 straipsnyje. Registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti. Nenuginčijus minėtos valstybinės žemės nuomos sutarties, žemės sklypų pertvarkymo projektas negali būti rengiamas.
Apelianto nuomone, teismo sprendimas neatitinka reikalavimų (ABTĮ 87 str.4 d.), todėl yra nepagrįstas ir neteisėtas.
Šalies argumentai
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Stebulė“ apeliaciniame skunde (IV t., b. l. 40–43) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą atmesti visiškai.
Žemesnės instancijos teismas
Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, netinkamai vadovavosi ABTĮ 86 straipsnio reikalavimais, kad teismo priimtas sprendimas turi būti pagrįstas ir teisėtas. Teismas sprendimą priėmė neįvertinęs visų teismo posėdyje ištirtų bylai reikšmingų įrodymų, netinkamai konstatavo aplinkybes, turinčias esminės reikšmės bylai. Remdamasi iš esmės tais pačiais argumentais, kaip ir apeliantas UAB „Alvilė“, UAB „Stebulė“ teigia, kad Administracijos 2014 m. liepos 23 d. sprendimas nelaikytinas individualiu aktu, kurį pareiškėjai galėjo skųsti teismui. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad Administracija neva netinkamai išnagrinėjo prašymą. Administracijos 2014 m. liepos 23 d. sprendimas iš esmės grindžiamas tuo, kad ginčo žemės sklypas nepatenka į laisvos valstybinės žemės fondą, nes yra išnuomotas ir subnuomotas pastatams, statiniams ar įrenginiams eksploatuoti. Kadangi šios sutartys yra nenuginčytos ir vykdomos, preziumuojama, kad jos yra teisėtos, o žemės sklypas naudojamas pagal paskirtį – jame esančių pastatų, statinių ar įrenginių eksploatavimui. Teismas nesivadovavo CK nuostatomis, reglamentuojančiomis žemės nuomos santykius ir sutartinius santykius, pagal kurias laisva valia ir neprieštaraujančios įstatymams sudarytos sutartys šalims turi įstatymo galią. Todėl tik nustačius faktą, kad žemės sklypas (ar jo dalis) naudojamas ne pagal paskirtį – nenaudojamas (ar ne visas naudojamas) jame esančių pastatų, statinių ar įrenginių eksploatavimui, būtų galima kalbėti apie žemės sklypo (ar jo dalių) perdavimą į laisvos valstybinės žemės fondą prieš tai nutraukus žemės sklypo (ar jo dalių) nuomos ar subnuomos sutartis. Toks faktas byloje nėra nustatytas. UAB „Stebulė“ teigia, kad žemės sklypo planas, pagal kurį suformuotas ir įregistruotas ginčo žemės sklypas, yra prilyginamas detaliojo planavimo dokumentui. Vadinasi, žemės sklypas yra priskiriamas pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą valstybės išperkamai žemei. Administracijai nėra teisinio pagrindo priskirti žemės sklypą laisvai valstybinei žemei, kai šis žemės sklypas atitinka valstybės išperkamos žemės statusą. Teismas neturėjo įstatyminio pagrindo įpareigoti Administraciją iš naujo vertinti aplinkybes, dėl kurių prašomas suformuoti žemės sklypas gali būti priskiriamas valstybės išperkamai žemei. Apeliantas akcentavo, kad UAB „Stebulė“ pateikė teismui įrodymus, jog yra užimta ir naudojama visa statiniams eksploatuoti skirta 9501 kv. m žemes sklypo dalis.
Pareiškėjai V. P., A. E. ir Z. M. su trečiųjų suinteresuotų asmenų UAB „Alvilė“ ir UAB „Stebulė“ apeliaciniais skundais nesutinka ir prašo apeliacinius skundus atnešti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Atsiliepimas
Atsiliepime (IV t., b. l. 102–108) pareiškėjai pažymi, kad Administracijos 2014 m. liepos 23 d. sprendimu buvo atsakyta į jų 2014 m. balandžio 7 d. prašymą, pateiktą pirmą kartą NŽT Vilniaus miesto skyriui, todėl Administracijos 2014 m. liepos 23 d. sprendimas pažeidžia jų (pareiškėjų) teises ir įstatymais ginamus interesus. Todėl teismas pagrįstai panaikino šį sprendimą.
Šalies argumentai
Apelianto UAB „Alvilė“ teiginys esą pareiškėjai į bylą nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog ginčo sklype yra statinių ir įrenginių eksploatavimui nereikalingos žemės, yra nepagrįstas. Pareiškėjų teigimu,UAB „Alvilė“ į bylą pateikti kartografiniai dokumentai byloja tą patį – ginčo žemės plotas neužstatytas, jame nėra jokių statinių ir įrenginių, kuriems eksploatuoti būtų reikalinga žemė. Pareiškėjų teigimu, neužstatyta buvusio Dilgynės rėžinio kaimo ribose esanti plotas (apie 1 ha), kurioje prašoma suprojektuoti grąžintinus natūra sklypus, yra Sklypo teritorijos, esančios šiaurinėje sklypo dalyse, pažymėtose indeksais „B“, „A“, „D“. Nustatyti grąžinamų sklypo ar sklypų plotus ir ribas yra Administracijos prerogatyva. Valstybinės laisvos (neužstatytos) žemės nuoma negali būti pretekstas Administracijai atsisakyti projektuoti grąžintinus natūra žemės sklypus ir teigti, kad tokia valstybinė žemė natūra yra valstybės išperkama. Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte yra nurodytas baigtinis sąrašas atvejų, kuriais žemė yra valstybės išperkama. Todėl teismo sprendime išdėstytas įpareigojimas Administracijai yra teisėtas ir pagrįstas.
Pareiškėjai V. P., A. E. ir Z. M. su atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo apeliacinį skundą atmesti, o teismo 2015 m. lapkričio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Atsiliepimas
Atsiliepime (IV t., b. l. 127–132) pareiškėjai teigia, kad teismas tinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, teisingai identifikavo ginčo dalyką ir priėmė teisingą bei pagrįstą sprendimą. Atsakovas apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad žemės sklypai nuosavybės teisių atkūrimui projektuojami, organizuojami jų kadastriniai matavimai ir savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu tvirtinami planai tik tuo atveju, jeigu projektuojami žemės sklypai yra miesto detaliai nesuplanuotose teritorijose. Pareiškėjai akcentuoja, kad teritorija, kurioje parašoma suprojektuoti grąžintinus natūra sklypus, nėra detaliai suplanuota. Šį faktą patvirtina prijungtos administracinės bylos (teisminio proceso Nr. 3-61-3-01275-2012-3) medžiaga, kad UAB „Alvilė” buvo parengusi 7,9315 ha sklypo detalųjį planą, bet jis nebuvo patvirtintas Tai reiškia, kad 7,9315 ha sklypo teritorija nėra detaliai suplanuota. Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad laisvos (neužstatytos) žemės plotuose grąžinamų natūra turėtoje vietoje žemės sklypų formavimą ir jų planų rengimą Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis organizuoja ir planus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius. Taigi, atsakovas privalo vykdyti įstatymu jo kompetencijai priskirtus veiksmus.
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu (IV t., b. l. 96–100) su trečiųjų suinteresuotų asmenų UAB „Alvilė“ ir UAB „Stebulė“ apeliaciniais skundais sutinka ir prašo juos tenkinti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su atsakovo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų UAB „Alvilė“, UAB „Stebulė“ apeliaciniais skundais nesutinka ir prašo juos atmesti. Atsiliepimuose (IV t., b. l. 113–119, 134–140) NŽT iš esmės pakartoja savo argumentus, išdėstytus nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. NŽT nuomone, Vilniaus apygardos administracinis teismas nuodugniai ir objektyviai įvertino visas byloje reikšmingas aplinkybes, todėl teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Be kita ko, NŽT pažymi ir tai, kad valstybinės žemės sklypai negali būti priskirti valstybės išperkamai ir natūra negrąžinamai žemei vien dėl tos priežasties, kad jie yra išnuomoti. Siekiant realizuoti pretendentų teisę į nuosavybės teisių atkūrimą į žemę natūra, aplinkybė, ar valstybinė žemė yra išnuomota, esminės reikšmės neturi, nes žemės nuoma pati savaime nesudaro pagrindo pripažinti, kad tokia žemė pagal Atkūrimo įstatymą yra valstybės išperkama ir į ją nėra galimybės atkurti nuosavybės teisių.
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Gretsch-Unitas Baltic“atsiliepimu (IV t., b. l. 91–94) su atsakovo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų UAB „Alvilė“, UAB „Stebulė“ apeliaciniais skundais sutinka, palaiko juose išdėstytus argumentus ir prašo apeliacinius skundus tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Dėl nagrinėjant bylą apeliacine tvarka taikytinų procesinės teisės normų teisėjų kolegija pažymi, kad nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Administracinių bylų teisenos įstatymas (2016 m. birželio 2 d. Administracinių bylų teisenos įstatymas Nr. XII-2399). Nagrinėjamoje byloje apeliacinis procesas prasidėjo iki šio įstatymo įsigaliojimo, todėl vadovaudamasi minėto įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi, nustatančia šio įstatymo įgyvendinimo tvarką, teisėjų kolegija išnagrinėjo bylą apeliacine tvarka, atsižvelgdama į Administracinių bylų teisenos įstatymo, galiojusio iki 2016 m. liepos 1 d., nustatytas procesines taisykles.
Nagrinėjamas ginčas kilęs nuosavybės teisių į žemę atkūrimo srityje, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusioje miestams nustatyta tvarka priskirtoje teritorijoje.
Atsižvelgdama į tai, kad šioje byloje pareiškėjai ginčija Administracijos direktoriaus 2014 m. liepos 23 d. sprendimą Nr. A51-59712/14(2.14.2.12-MP8), teisėjų kolegija pažymi, kad tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, vadovavosi skundžiamo akto priėmimo metu galiojusiomis Atkūrimo įstatymo ir kitų susijusių teisės aktų redakcijomis.
Pagal Atkūrimo įstatymo 5, 17 ir 18 straipsnių nuostatas atkuriant natūra nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, nuosavybės atkūrimo procedūrose dalyvauja savivaldybių administracijos ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Įstatymų leidėjas aiškiai paskirstė šių institucijų kompetenciją. Įstatymų lygmenyje nustatyta, kad laisvos (neužstatytos) žemės plotuose grąžinamų natūra turėtoje vietoje žemės sklypų formavimą ir jų planų rengimą Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis organizuoja ir planus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius (Atkūrimo įstatymo 5 str.2 d.1 p.). Piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ir vandens telkinius nagrinėja ir sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo priima Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (Atkūrimo įstatymo 17 str.1 d., 18 str.1 d.). Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies nuostatų įgyvendinimo tvarką nustato Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106¹ punktas.
Pareiškėjas apskundė administraciniam teismui Administracijos direktoriaus 2014 m. liepos 23 d. sprendimą Nr. A51-59712/14(2.14.2.12-MP8), kuriuo Administracija atsakė NŽT tarnybai ir NŽT Vilniaus miesto skyriui, šio sprendimo kopijas pateikdama pareiškėjams, dėl kokių priežasčių ginčo sklype negali projektuoti žemės sklypų grąžinimui natūra.
Atsižvelgdama į tai, kad tretieji suinteresuoti asmenys UAB „Alvilė“ ir UAB „Stebulė“ savo apeliacinius skundus, be kita ko, grindžia argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad Administracijos 2014 m. liepos 23 d. sprendimas yra administracinis aktas, kuris gali būti skundžiamas teismui, o apeliantas UAB „Alvilė“ teigia, kad pareiškėjai neįrodė turintys reikalavimo teisę ginčyti minėtą sprendimą, teisėjų kolegija pirmiausia pasisako šiais klausimais, nes pripažinus šiuos apeliantų argumentus pagrįstais, gali būti pagrindas konstatuoti, kad byloje nėra ginčo dalyko.
Pirmosios instancijos teismas, ištyręs įrodymus (ABTĮ 57 str.), byloje pagrįstai nustatė, kad Administracija 2014 m. liepos 23 d. sprendimu atsakė į NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2014 m. balandžio 28 d. prašymą, kurį minėtas viešojo administravimo subjektas pateikė Administracijai, gavęs pareiškėjų 2014 m. balandžio 7 d. prašymą kreiptis į Administraciją dėl natūra grąžintino žemės sklypo (apie 1 ha) projektavimo buvusio Dilgynės rėžinio kaimo dalies, kuri patenka į Sklypą, laisvoje (neužstatytoje) žemėje.
Pagal Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106¹ punkte nustatytą tvarką (procedūrą) savivaldybės administracijos direktorius informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę pagal nustatyta tvarka patvirtintus miestų teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detaliuosius planus ar žemės valdos projektus teikia, ir žemės sklypo projektavimą (esant laisvos (neužstatytos) žemės) atlieka pagal žemėtvarkos skyriaus prašymą. Nuosavybės teisių atkūrimas į buvusio rėžių sistemos kaimo žemę yra specifinis. Pagal minėtą Tvarkos punktą dėl buvusių rėžių sistemos kaimų žemėtvarkos skyrius kartu su prašymu savivaldybės administracijos direktoriui turi pateikti kartografuoto kaimo ribas, plotą, nes žemės sklypas nekartografuojamas toje miesto teritorijos dalyje, kurioje buvo rėžių sistema. Čia nustatoma kaimo riba, plotas ir buvusių savininkų skaičius. Pažymėtina, kad Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106¹ punkto nuostatos nesaisto žemėtvarkos skyriaus galimybių, esant reikalui, pakartotinai kreiptis į savivaldybės administracijos direktorių su prašymais dėl informacijos suteikimo apie atitinkamos teritorijos (sklypo) laisvą (neužstatytą) žemę ir galimybių toje teritorijoje suformuoti sklypą (sklypus) nuosavybės teisių atkūrimui pretendentams natūra.
Iš NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2014 m. balandžio 28 d. prašymo matyti, kad jis Administracijai buvo pateiktas pridedant kartografinę medžiagą ir vadovaujantis Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106¹ punktu prašant atlikti Administracijos direktoriaus kompetencijai priskirtą veiksmą – suteikti informaciją apie galimybę suformuoti žemės sklypą (sklypus) grąžinimui natūra Sklypo laisvoje (neužstatytoje) teritorijoje, kuri patenka į buvusio Dilgėlynės rėžinio kaimo teritoriją. Dėl apelianto UAB „Alvilė“ nurodytos aplinkybės, kad Administracijos 2014 m. liepos 23 d. sprendimas adresuotas NŽT Vilniaus miesto skyriui, o pareiškėjams buvo adresuotos šio sprendimo kopijos, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106¹ punkte numatytą procedūrą savivaldybės administracijos direktorius minėtą informaciją turi pateikti prašymą pateikusiam žemėtvarkos skyriui. Šiuo atveju Administracija 2014 m. liepos 23 d. sprendimą adresavo NŽT ir jos Vilniaus miesto skyriui, o šio sprendimo kopijas išsiuntė pareiškėjams, nes to prašė NŽT Vilniaus miesto skyrius savo 2014 m. balandžio 28 d. rašte. Asmenys, suinteresuoti nuosavybės teisių į žemę atkūrimo procesu, duomenis apie tai, kokią informaciją savivaldybės administracijos direktorius suteikė žemėtvarkos skyriui pagal Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106¹ punkte numatytą procedūrą dėl galimybės formuoti žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui natūra, gali gauti žemėtvarkos skyriuje, todėl asmens teisės kreiptis teisminės gynybos realizavimo prasme nėra svarbu, ar pareiškėjai skundžiamą Administracijos 2014 m. liepos 23 d. sprendimą (jo kopiją) gavo iš šios institucijos, ar iš žemėtvarkos skyriaus.
Savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimas, kuriame nurodyta, kad nėra galimybės projektuoti žemės sklypą (sklypus) nuosavybės teisių atkūrimui natūra, žemėtvarkos skyriui yra kliūtis priimti sprendimą pagal pretendentų prašymą atkurti nuosavybės teises į žemę natūra. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentais, kad pareiškėjai Administracijos 2014 m. liepos 23 d. sprendimą galėjo apskųsti administraciniam teismui ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 5 str. 1 d., 22 str.1 d.). Šis sprendimas pretendentams atkurti nuosavybės teises buvusio Dilgynės rėžinio kaimo teritorijoje (pretendentų teisių perėmėjams) sukelia teisines pasekmes – yra kliūtis žemėtvarkos skyriui priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra. Todėl pareiškėjai, turėdami pagrindą manyti, kad Administracijos 2014 m. liepos 23 d. sprendimu nepagrįstai nuspręsta, jog Sklypo dalyje, patenkančioje į buvusio Dilgynės rėžinio kaimo teritoriją, negali būti formuojamas žemės sklypas (sklypai) nuosavybės teisių atkūrimui natūra, turėjo materialinį teisinį suinteresuotumą apskųsti šį sprendimą teismui.
Remdamasis išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja UAB „Alvilė“ ir UAB „Stebulė“ apeliacinių skundų argumentus esą Administracijos 2014 m. liepos 23 d. sprendimas Nr. A51-59712/14(2.14.2.12-MP8) pagal pareiškėjų skundą negalėjo būti ginčo administracinėje byloje dalykas, atmeta kaip nepagrįstus ir pažymi, kad teismas, nagrinėdamas iš esmės pareiškėjų skundo reikalavimą panaikinti Administracijos 2014 m. liepos 23 d. sprendimą Nr. A51-59712/14(2.14.2.12-MP8), procesinės teisės normų nepažeidė.
Atsakovas ir tretieji suinteresuoti asmenys UAB „Alvilė“ ir UAB „Stebulė“ apeliaciniuose skunduose nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria teismas panaikino Administracijos 2014 m. liepos 23 d. sprendimą ir įpareigojo atsakovą NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2014 m. balandžio 28 d. raštą Nr. 49SDP-(14.49.23.)-47 išnagrinėti iš naujo, įvertinant Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte išvardytas aplinkybes, dėl kurių prašomas suformuoti žemės sklypas gali būti priskiriamas valstybės išperkamai žemei. Apeliantų nuomone, teismas netinkamai vertino bylai reikšmingas aplinkybes, netinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl šia apimtimi priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.
Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, įvertinusi atsakovo bei trečiųjų suinteresuotų asmenų UAB „Alvilė“ ir UAB „Stebulė“ apeliacinių skundų ir bylos proceso dalyvių atsiliepimų argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria teismas panaikino Administracijos 2014 m. liepos 23 d. sprendimą Nr. A51-59712/14(2.14.2.12-MP8) ir įpareigojo atsakovą NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2014 m. balandžio 28 d. kreipimąsi Nr. 49SDP-(14.49.23.)-47 išnagrinėti iš naujo nepagrįsta, neteisėta, todėl naikintina.
Pagal Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktą nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų ribų žemės sklypą, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja.
Atkūrimo įstatymo12 straipsnio 3 punkte nurodyta, kad žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta: pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų; <...>.
Konstitucinis Teismas savo nutarimuose yra pažymėjęs, kad miesto žemės grąžinimą ar jos negrąžinimą natūra turi lemti realus ir pagrįstas visuomenės poreikis būtent tai konkrečiai žemei (2001 m. balandžio 2 d. nutarimas, 2002 m. gegužės 10 d. nutarimas). Konstitucinio Teismo 2002 m. gegužės 10 d. nutarime yra įtvirtinti konstituciniai imperatyvai, į kuriuo privaloma atsižvelgti vertinant, ar žemė laikytina valstybės išperkama ir dėl to natūra negali būti grąžinta pretendentams: 1) žemė turi būti būtina visuomenės poreikiams; 2) šie visuomenės poreikiai turi būti konkretūs ir aiškiai išreikšti; 3) minėti visuomenės poreikiai objektyviai negalėtų būti patenkinti, jei žemė būtų grąžinta natūra.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punkte numatytus žemės išpirkimo atvejus jungia esminis ir pagrindinis požymis – konkretus visuomenės poreikis į pageidaujamą grąžinti natūra žemę. Šio poreikio buvimas turi būti išreikštas atitinkamos teritorijos detaliajame plane. Sprendžiant klausimą, ar tam tikra žemė laikytina valstybės išperkama, turi būti nustatytas aiškiai išreikštas ir konkretus visuomenės poreikis ir tas visuomenės poreikis objektyviai negalėtų būti patenkintas, jei atitinkama žemė būti grąžinta natūra. Atitinkami teritorijų planavimo dokumentai yra forma, kuria toks interesas išreiškiamas. Detalusis planas, kurio būtinybę numato Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punktas, yra viena iš sąlygų laikyti žemę valstybės išperkama, tačiau vien detaliojo plano buvimas nereiškia, jog nekvestionuojamai patvirtinamas objektyviai išreikštas visuomeninis poreikis konkrečiam žemės sklypui (žr. LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-276/2004, 2008 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-305/2008, 2010 m. balandžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-598/2010, 2014 m. vasario 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A858-1183/2014, kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo plenarinės sesijos 2003 m. kovo 24 d. sprendime administracinėje byloje Nr.A5-63-2003 apibūdinta detaliojo plano reikmė nuosavybės teisių atkūrimo procese nurodant, kad šiais planais nustatomas tam tikros teritorijos juridinis statusas, kuris yra susijęs su teritorijoje vykdomos veiklos tam tikrų sąlygų nustatymu. Visas detalusis planas (ar jo atskiros dalys) visada susiję su konkrečiu, vietos atžvilgiu aiškiai nustatomu (identifikuojamu) sklypu (teritorija). Sąlygų, kurioms esant išlikusį nekilnojamąjį turtą išperka valstybė, buvimas Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punkto prasme kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinamas atižvelgiant į kiekvienam individualiam ginčo atvejui reikšmingų aplinkybių visumą, kadangi žemės išpirkimo atvejus jungia esminis ir pagrindinis požymis – konkretus visuomenės poreikis pageidaujamai grąžinti natūra žemei.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjai pretenduoja į žemės sklypų suformavimą nuosavybės teisių atkūrimui natūra iki 1995 m. birželio 1 d. Vilniaus miestui priskirtoje teritorijoje, kurioje nėra patvirtinto detaliojo plano, išnuomotoje trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai 1997 m. liepos 29 d. sutartimi 99 metams. Nuomos Sutarties 3 punkte nurodyta, kad žemė išnuomota kitai ne žemės ūkio veiklai (administraciniams ir gamybiniams pastatams ir sandėlių kompleksui eksploatuoti). Šios sutarties priedas - nuomojamo sklypo planas M 1:2000. VAVA 2009 m. gruodžio 15 d. įsakymu ir 2009 m. gruodžio 12 d. susitarimu buvo papildytas Nuomos sutarties 3 punktas nuostata, kad: „Galimybė keisti žemės sklypo pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) pobūdį nurodant paskirtį, būdą ir (ar) pobūdį, numatytus pagal Vilniaus miesto teritorijos bendrąjį ar specialųjį planą: Lietuvos Respublikos įstatymų bei lydimųjų aktų nustatyta tvarka“. Į bylą pateikti įrodymai, kad Administracijos 2014 m. liepos 23 d. sprendimo priėmimo dieną Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruoti juridiniai faktai, jog su UAB „Alvilė“ sudaryta šio valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis nuo 1997 m. liepos 29 d. iki 2096 m. liepos 29 d. (pagrindas Nuomos sutartis ir 2009 m. gruodžio 12 d. susitarimas); šios įmonės sudarytos 79315 kv. m sklypo atitinkamų dalių (plotų) subnuomos sutartys su trečiaisiais asmenimis; taip pat duomenys apie minėtame sklype esančius UAB „Alvilė“ ir subnuomininkams nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius daiktus (administracinės, gamybinės, sandėliavimo paskirties pastatus, inžinerinius tinklus ir kitus inžinerinius statinius). Pažymėtina, kad Administracijos 2014 m. liepos 23 d. sprendimo priėmimo dieną Nekilnojamojo turto registre įregistruota išnuomoti Sklypo žemės paskirtis (administraciniams ir gamybiniams pastatams ir sandėlių kompleksui eksploatuoti) nebuvo pakeista.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. 30-1314 buvo nustatytos 79315 kv. m ploto nuomojamo žemės sklypo dalys, atsižvelgiant į sklypo naudotojų (nuomininko ir subnuomininkų) susitarimą. Šio įsakymo priedas – Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) naudojimo dalių nustatymo planas (toliau – ir Sklypo naudojimo dalių planas), kuriame grafine išraiška pažymėtas 79315 kv. m sklypo suskirstymas į raidėmis pažymėtas dalis (iš viso 19 dalių), nurodant kiekvienos dalies plotą, pažymėtą linijomis ir skaičiais. Sugretinus Sklypo naudojimo dalių planą (1 t., b.l.77-79) su Ištrauka iš Vilniaus miesto suvestinių skaitmeninių grafinių duomenų M1:3000, kurioje pažymėta buvusių Užusienio ir Krupivnicos rėžinių kaimų riba, įbraižant ją Sklypo plane (2 t., b.l.110), matyti, kad į Sklypo dalį, suformuotą buvusio Dilgynės rėžinio kaimo teritorijoje (ji yra ženkliai mažesnė už į Sklypą patenkančią buvusio rėžinio Užusienio kaimo dalį), patenka Administracijos direktoriaus 2006 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. 30-1314 nustatytų Sklypo naudojimo dalių B, A1, D, A3, A4 atitinkamos dalys. Pareiškėjų teigimu, Sklypo naudojimo dalių plane pažymėtų sklypo naudojimo dalių B (11214 kv.m.), A1 (9505 kv.m), D (5664 kv.m) atitinkami plotai yra laisvi (neužstatyti) ir juose gali būti formuojami žemės sklypai nuosavybės teisių atkūrimui natūra (iš viso apie 1 ha, 1 t., b.l.41). Taigi byloje neabejotinai nustatyta, kad pareiškėjai šioje byloje iškeltu ginču siekia, kad Administracija formuotų žemės sklypus nuosavybės teisių atkūrimui natūra sklype, kuris turi nustatytas ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas ribas ir kuriam galioja Nuomos ir Subnuomos sutarčių sąlygos. Atlikdama tokius veiksmus savivaldybės administracija turėtų atitinkami įsiterpti į civilinius teisinius santykius, kurie sudarant valstybinės žemės nuomos sutartį, įregistruotą Nekilnojamojo turto registre, susiklostė tarp valstybinės žemės patikėtinio (VAVA teisių ir pareigų perėmėjo Nacionalinės žemės tarnybos) ir sklypo nuomininko (UAB „Alvilė“). Pirmosios instancijos teismo sprendime aptartos Žemės įstatymo normos (37,40 straipsniai) aptariamai situacijai netaikytinos. Savivaldybės Žemės įstatymo 40 straipsnio 3 dalies ir Sklypų formavimo tsiaysklių 13 punkto prasme atitinkamais atvejais gali turėti tokių projektų rengimo inicijavimo teisę, tačiau šiuo atveju atsakovo su Sklypu nesieja joks teisinis santykis, kuris suteiktų teisinį pagrindą atsakovui inicijuoti tokį projektą.
Nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į ginčo dalyką ir ribas bei administracinio teismo kompetenciją, negali būti revizuojama, ar Nuomos sutarties yra teisėta, ar Sklype esantiems statiniams eksploatuoti išnuomotas žemės sklypas atitinka realų statiniams naudoti pagal jų paskirtį būtinos žemės poreikį.
Teisėjų kolegija pažymi, kad Administracijos 2014 m. liepos 23 d. sprendime išdėstyta faktinėmis aplinkybėmis ir nurodytomis konkrečiomis įstatymų normomis pagrįsta atsakovo pozicija, kodėl Sklype negali būti formuojami žemės sklypai nuosavybės teisių atkūrimui natūra. Sprendimo priėmimui reikšmingomis faktinėmis aplinkybėmis atsakovas nurodė tai, kad: Sklypo ribos buvo suformuotos ir patvirtintos sklype esamiems nuosavybės teise priklausantiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti; Sklypas iki 2096 m. išnuomotas UAB „Alvilė“ (taip pat sudarytos subnuomos sutartys) esamiems statiniams, įregistruotiems Nekilnojamojo turto registre, eksploatuoti. Pažymėtina, kad šias Administracijos 2014 m. liepos 23 d. sprendime nurodytas aplinkybes patvirtina bylos proceso Nekilnojamojo turto registro duomenys ir dokumentai, kurių pagrindu nekilnojamojo turto registro tvarkytojas registravo juridinę reikšmę turinčius faktus. Nors Administracijos 2014 m. liepos 23 d. sprendime Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punktas tiesiogiai nepaminėtas, tačiau iš sprendimo motyvų, jog šio sklypo ribos buvo suformuotos „esamiems nuosavybės teise priklausantiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti“, iš esmės yra aišku, kad atsakovas šį sklypą valstybės išperkamai žemei priskyrė pagal pirmiau minėtą šioje įstatymo normoje numatytą žemės priskirtinumo valstybės išperkamai žemei kriterijų. Pažymėtina, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruota Sklypo paskirtis (administraciniams ir gamybiniams pastatams ir sandėlių kompleksui eksploatuoti) atitinka Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punkte numatytą žemės priskirtinumo valstybės išperkamai žemei kriterijų, o Nekilnojamojo turto registre įregistruotų statinių paskirtis yra būtent tokia (administracinės, gamybinės, sandėliavimo paskirties pastatai, inžinerinius tinklai ir kiti inžinerinius statiniai). Ar visas Sklypas yra reikalingas minėtiems administraciniams ir gamybiniams pastatams ir sandėlių kompleksui eksploatuoti gali būti nustatyta įvairiais būdais (ginčijant nuomos sutartį, rengiant detalųjį planą), tačiau pagal nagrinėjamo ginčo dalyką ir ribas tai atlikti nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas sprendime pasisakė dėl aplinkybės, kad UAB „Alvilė“ 2011 metais buvo parengusi Sklypo detalųjį planą, tačiau jis nebuvo patvirtintas. Teisėjų kolegija pažymi, kad patvirtinto detaliojo plano nebuvimas šiuo konkrečiu atveju nėra pakankamas pagrindas išvadoms, jog Administracijos 2014 m. liepos 23 d. sprendimo priėmimo metu Sklypo atitinkama (pareiškėjų pretenduojama) dalis galėjo būti traktuojama kaip laisva (neužstatyta) žemė, kurioje gali būti formuojami žemės sklypai nuosavybės teisių atkūrimui natūra, nes pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą Nuomos sutartį visas šio sklypo plotas skirtas administraciniams ir gamybiniams pastatams ir sandėlių kompleksui eksploatuoti, o Nekilnojamojo turto registre įregistruoti pastatai, statiniai, inžineriniai statiniai yra būtent šios paskirties. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su argumentais, kad esant nenuginčytoms Nuomos (atitinkamai subnuomos) sutartims, Administracijos direktorius neturėjo teisinio pagrindo Sklypo teritorijoje formuoti žemės sklypus nuosavybės teisių atkūrimui natūra (žr. LVAT 2016 m. rugsėjo 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr.A-4084-261/2016).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. lapkričio 27 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 3K-3-611/2006) nagrinėdamas ieškinį dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia bei atsakovo įpareigojimo vykdyti nuosavybės teisių į žemę atkūrimo procedūras, be kita ko, akcentavo, kad valstybinės žemės valdytoja (nagrinėtu atveju Vilniaus apskrities viršininko administracija), kurios viena iš funkcijų yra vykdyti žemės naudojimo kontrolę, turėjo pakankamą teisinį pagrindą pati inicijuoti nuomos sutarties nutraukimą.
Pažymėtina, kad Nacionalinė žemės tarnyba yra valstybinės žemės patikėtinė (Nuomos sutartį sudariusios Vilniaus apskrities viršininko administracijos teisių ir pareigų perėmėja). Pagal Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 straipsnio 9 punktą Nacionalinei žemės tarnybai priskirta organizuoti ir vykdyti valstybinę žemės naudojimo kontrolę. Pirmosios instancijos teismas byloje nustatė, kad NŽT Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2012 m. vasario 24 d. žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 01-49-19 nurodyta, jog Sklypo naudojimo dalyse, pažymėtose indeksais B ir A1, atitinkami plotai yra nenaudojami. Byloje nėra duomenų, kad Nacionalinė žemės tarnyba, vykdydama valstybinę žemės naudojimo kontrolę, įstatymų nustatyta tvarka reagavo į minėtą NŽT Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus nustatytą aplinkybę, kad dalis valstybinės žemės, kuri buvo išnuomota be aukciono, administraciniams ir gamybiniams pastatams ir sandėlių kompleksui eksploatuoti, galimai nenaudojama pagal paskirtį (Žemės įstatymo 9 straipsnis, CK 6.564 straipsnis). Savivaldybės administracijai nesuteikti įgaliojimai kontroliuoti, ar valstybinės žemės naudojimo sutartimi išnuomotą valstybinę žemę, kurios patikėtinis yra Nacionalinė žemės tarnyba, naudoja pagal paskirtį. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjams, pretenduojantiems į nuosavybės teisių ginčo sklype atkūrimą natūra, turintiems pagrindą manyti, kad atitinkama Sklypo dalis yra nenaudojama pagal nuomos paskirtį ir joje gali būti vykdomos nuosavybės teisių atkūrimo į žemę natūra procedūros, nėra teisinių kliūčių Civilinio proceso Kodekso nustatyta tvarka kreiptis į teismą ir ginčyti Nuomos sutartį (jos atitinkamą dalį).
Taigi, priešingai nė nustatė pirmosios instancijos teismas, netinkamai taikydamas materialinės teisės normas, Administracijos direktorius 2014 m. liepos 23 d. sprendimo priėmimo metu dėl ginčui aktualaus sklypo neturėjo teisinio pagrindo vykdyti Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106¹ punktu priskirtą žemės sklypų formavimo nuosavybės teisių atkūrimui funkciją.
Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino kai kurias bylai reikšmingas aplinkybes, netinkamai taikė materialinės teisės normas, nepagrįstai panaikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. liepos 23 d. sprendimą Nr. A51-59712/14(2.14.2.12-MP8) ir įpareigojo atsakovą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2014 m. balandžio 28 d. raštą Nr. 49SDP-(14.49.23.)-47 išnagrinėti iš naujo. Todėl teismo sprendimas turi būti pakeistas panaikinant šią teismo sprendimo dalį ir pareiškėjų skundą atmetant visiškai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Alvilė“ ir trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Stebulė“ apeliacinius skundus tenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 23 d. sprendimą pakeisti.
Pareiškėjų V. P., A. E. (A. E.) ir Z. M. skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.