Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės (pranešėja), Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. B. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus miesto skyriui, tretieji suinteresuoti asmenys Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Dirbantis kapitalas“, akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

1. Pareiškėjas J. B. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus (toliau – ir Skyrius) 2022 m. sausio 19 d. sprendimą Nr. 49SD-853-(14.49.136 E.) ,,Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – Skyriaus sprendimas); 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) 2022 m. vasario 25 d. sprendimą Nr. 1SS-309-(7.5.) ,,Dėl skundo nagrinėjimo“ (toliau – NŽT sprendimas); 3) įpareigoti Skyrių pareiškėjo 2021 m. rugsėjo 17 d. prašymą ,,Dėl patikrinimo atlikimo ir nuosavybės teisių į žemės sklypo plotą, kuris nėra reikalingas statiniams eksploatuoti pastatui, atkūrimo“ (toliau – ir Prašymas) išnagrinėti iš naujo ir priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą; 4) priteisti pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:

2.1. Pareiškėjas yra pretendentas atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko D. Š. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytą 0,1350 ha ploto žemės sklypą, buvusioje (duomenys neskelbtini), Vilniuje (toliau – Buvęs žemės sklypas).

2.2. Skyrius 2021 m. sausio 29 d. raštu Nr. 49SD-770-(14.49.136 E.) kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją (toliau – ir Administracija), prašydamas Buvusiame žemės sklype suprojektuoti natūra grąžintiną žemės sklypą, organizuoti žemės sklypo kadastrinius matavimus pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintus Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatus bei patvirtinti natūra grąžintino žemės sklypo planą.

2.3. Administracija 2021 m. rugpjūčio 20 d. raštu Nr. A51-75562/21(2.14.2.12E-ŽEM) (toliau – Administracijos Raštas) pranešė, kad minėto buvusio savininko žemės valda priskirta valstybės išperkamai žemei, nes patenka į Nekilnojamojo turto registre įregistruotus žemės sklypus (duomenys neskelbtini) pr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) juose esantiems pastatams eksploatuoti. Administracija pažymėjo, kad pagal teritorijoje galiojančio Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006 m. spalio 25 d. sprendimu Nr. 1-1365 patvirtinto teritorijos šalia (duomenys neskelbtini) detaliojo plano sprendinius kartografuoto sklypo dalis patenka į suplanuotą bendro (viešo) naudojimo želdyno žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), todėl pasiūlė atlyginimo už žemę, priskirtą valstybės išperkamai, klausimus pagal kompetenciją spręsti kitais Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 16 straipsnyje nustatytais būdais.

2.4. Ginčo objektu yra 0,5202 ha ploto komercinės paskirties objektų teritorijos ir visuomeninės paskirties teritorijos valstybinės žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, (toliau – ir Žemės sklypas). Pagal Nekilnojamojo turto kadastro duomenis Žemės sklype įregistruoti pastatai: 1) mokykla (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Mokykla), nuosavybės teise priklausanti uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) ,,Vilniaus kooperacijos kolegija“ (toliau – Kolegija); 2) transformatorinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Transformatorinė), kurios savininkė – akcinė bendrovė (toliau – ir AB) ,,Energijos skirstymo operatorius“. Žemės sklypas 2002 m. spalio 22 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartimi Nr. 554 N01/2002-26090 yra išnuomotas Kolegijai Mokyklai eksploatuoti. Pagal Ištrauką iš Vilniaus miesto suvestinių skaitmeninių grafinių duomenų M 1:750, parengtą 2021 m. sausio 28 d. Vilniaus skyriaus vyr. specialisto V. B., į D. Š. turėtos žemės valdos ribas patenka apie 0,06 ha ploto Žemės sklypo.

2.5. Turėdamas pagrindą manyti, jog visas Žemės sklypo plotas nėra reikalingas jame esantiems statiniams eksploatuoti, pareiškėjas pateikė Prašymą Skyriui, prašydamas: 1) atlikti Žemės sklypo teritorijos patikrinimą, siekiant nustatyti, ar visas Žemės sklypo plotas reikalingas jame esantiems pasatams eksploatuoti, 2) nustačius, kad ne visas Žemės sklypo plotas reikalingas jame esantiems pasatams eksploatuoti, teisės aktų nustatyta tvarka inicijuoti valstybės žemės nuomos sutarties nutraukimą dėl žemės sklypo dalies, nereikalingos pastatams eksploatuoti ir atkurti nuosavybės teises natūra į 0,06 ha žemės plotą, esantį Žemės sklype, kuris nereikalingas šiame žemės sklype esantiems pasatams eksploatuoti.

2.6. Skyriaus sprendimu atsisakyta tenkinti Prašymą ir pranešta, kad nėra teisinio pagrindo nutraukti (patikslinti) žemės sklypo nuomos sutarties ir atsisakyta atkurti pareiškėjui nuosavybės teises, grąžinant natūra Žemės sklypo ribose. Skyriaus sprendimas pagrįstas tik Žemės sklypo nuomininkės – Kolegijos argumentais, kad Žemės sklype esančių pastatų (Mokyklos) eksploatavimui reikalingas visas Žemės sklypo plotas.

2.7. Skyrius neįvertino pareiškėjo nurodytų argumentų, nepatikrino faktinės situacijos Žemės sklype – nenustatinėjo, ar išnuomotas Žemės sklypo plotas yra didesnis, nei yra būtinas jame esantiems statiniams eksploatuoti, ar tinkamas; ar visas Žemės sklypo plotas naudojamas jame esantiems statiniams, įregistruotiems Nekilnojamojo turto kadastre, eksploatuoti. Taip pat Vilniaus skyrius nevertino Kolegijos nurodytos informacijos tikrumo: ar Nekilnojamojo turto kadastre yra įregistruotos Kolegijos nurodytos sporto aikštelės (b2 ir b3), automobilių stovėjimo aikštelė (586,3 kv. m ploto), ar šios aikštelės egzistuoja Žemės sklype, kurioms eksploatuoti, Kolegijos nuomone, taip pat reikalingas atskiras Žemės sklypo plotas, bei, ar Nekilnojamojo turto registre į šias aikšteles įregistruotos Kolegijos nuosavybės ar nuomos teisės; ar Žemės sklype yra želdynų ir, ar tikrai jie užima 1 608,8 kv. m Žemės sklypo, kaip teigė Kolegija, ar jiems turi būti išskirtas atskiras žemės plotas Žemės sklype, kaip teigė Kolegija.

2.8. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) 2019 m. gruodžio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-380-611/2019 pateiktu išaiškinimu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau – Taisyklės) 13 ir 35 punktais, Skyrius jam, kaip valstybės atstovui teisės aktais deleguotą valstybinę funkciją (teisę) spręsti, kokio dydžio Žemės sklypo dalis reikalinga Mokyklai eksploatuoti, perleido Žemės sklypo nuomininkei Kolegijai ir leido jai pačiai apsispręsti dėl Mokyklai Žemės priskirtino sklypo dalies dydžio.

2.9. Skyriaus sprendimą pareiškėjas apskundė NŽT, tačiau NŽT sprendimu neišnagrinėjo Prašyme išdėstytų argumentų, pareiškėjo skundo dėl Skyriaus sprendimo argumentų, neįsitikino Kolegijos pateiktos informacijos patikimumu, tiesiog atsisakė spręsti klausimą dėl Žemės sklypo dalies, patenkančios į buvusio savininko D. Š. iki nacionalizacijos turėtos žemės valdos ribas, grąžinimo natūra.

2.10. Vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 12 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Administracijos Rašte nurodytos faktinės aplinkybės, kodėl buvusio savininko D. Š. turėtoje žemės valdoje negali būti formuojamas žemės sklypas pareiškėjo nuosavybės natūra teisėms atkurti, nepaminėtas teisinis pagrindas, pagrindžiantis Administracijos išvadą ir suteikiantis buvusio savininko turėtai žemei valstybės išperkamos žemės teisinį statusą. Iš Administracijos Rašte nurodytų faktinių aplinkybių, jog į savininko turėtą žemės valdą patenka Nekilnojamojo turto registre įregistruotas Žemės sklypas jame esantiems pastatams eksploatuoti, galima spręsti, jog Administracija buvusio savininko D. Š. turėtą žemės valdą (jos dalį) valstybės išperkamai žemei priskyrė pagal Atkūrimo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatą.

2.11. Siekdamas nustatyti, ar tikrai visas Žemės sklypas reikalingas jame esantiems statiniams eksploatuoti, ar dėl viso Žemės sklypo buvo pagrindas sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį, pareiškėjas nurodo kreipęsis į Skyrių ir NŽT, pateikęs įrodymus – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2020 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. 3D-40 patvirtinta Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų, parduodamų ar išnuomojamų ne aukciono būdu, administravimo metodika (toliau – ir Metodika) pagrįstus savo paskaičiavimus.

2.12. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 1 straipsnio 1 dalimi, 7 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 11 dalimi, 9 straipsnio 6 dalies 1 punktu, 32 straipsnio 3 dalies 3 ir 4 punktais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.551 straipsnio 2 dalimi, Taisyklių 28.1 punktu, pagal Metodikos nuostatas Mokyklai eksploatuoti būtų reikalingas 2 889,05 kv. m. žemės plotas, todėl visas Žemės sklypas, kurio bendras plotas yra 0,5202 ha, nėra reikalingas Mokyklai eksploatuoti.

2.13. Visas Žemės sklypas išnuomotas tik Mokyklai eksploatuoti, Transformatorinei eksploatuoti nėra išskirtas atskiras žemės plotas Žemės sklype, todėl Transformatorinė priskirtina vienam iš statinių, kurių eksploatacijai pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto nuostatas valstybinė žemė negali būti išnuomota ir išskirta atskiru žemės plotu Žemės sklype. Transformatorinei eksploatuoti būtų reikalingas 112,13 kv. m (arba 0,11213 ha) Žemės sklypo plotas.

2.14. Mokyklai ir Transformatorinei eksploatuoti reikalingas 3 001,18 kv. m (2 889,05 kv. m + 112,13 kv. m.) (0,3001 ha) plotas Žemės sklype, o ne 0,5202 ha ploto Žemės sklypas. Nereikalingas šiems pastatams eksploatuoti yra 0,2201 ha Žemės sklypo plotas, jis neužimtas pastatais ir nenaudojamas jų eksploatacijai, neatitinka Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytų kriterijų, pagal kuriuos gali būti priskiriamas valstybės išperkamai žemei, todėl apie 0,06 ha Žemės sklypo plotas, patenkantis į buvusio žemės savininko D. Š. žemės valdytą žemės sklypą, gali būti grąžintas natūra.

2.15. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad Kolegijos nurodytos sporto aikštelės (b2 ir b3) bei automobilių stovėjimo aikštelė nėra įregistruotos Nekilnojamojo turto kadastre atskirais nekilnojamojo turto objektais, nėra įregistruotos Kolegijos nuosavybės ar nuomos teisė, Žemės sklypo nuotraukos, Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapio ištrauka iš portalo (duomenys neskelbtini) įrodo, kad minėtos aikštelės Žemės sklype fiziškai neegzistuoja (nėra pastatytos), todėl Žemės sklypo dalis negali būti laikoma žemės sklypu, kuris pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punktą reikalingas pastatams, statiniams ar įrenginiams eksploatuoti, t. y. valstybės išperkama žeme.

2.16. Žemės sklype esančiais želdynais užimtas plotas nelaikomas užstatyta žeme, o todėl pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punktą jis nepriskirtinas valstybės išperkamai žemei, be to, nėra duomenų, kad Žemės sklype faktiškai įrengta 1608,8 kv. m. želdynų teritorija – nuotraukos parodo, jog Žemės sklype yra pavieniai medžiai ir krūmai, kurie akivaizdžiai negali užimti beveik 16 arų Žemės sklypo teritorijos, tačiau net šių medžių ir krūmų buvimas nereiškia, kad jais užimta Žemės sklypo dalis yra užstatyta ir naudojama Mokyklai eksploatuoti, t. y. ji negali būti priskiriama valstybės išperkamai žemei.

2.17. Visas Žemės sklypas, išnuomotas Mokyklai eksploatuoti, nėra kliūtis žemę, kuri patenka į buvusio savininko D. Š. iki nacionalizacijos turėtą žemės valdą, grąžinti natūra. NŽT neturi pagrindo atsisakyti pareiškėjui natūra atkurti nuosavybės teises į Žemės sklypo dalį, patenkančią į D. Š. turėtos žemės valdos ribas, kurį nepriskirtina valstybės išperkamai žemei ir kurios plotas pareiškėjo paskaičiavimu yra apie 0,2201 ha. NŽT, prieš priimdama sprendimą atkurti nuosavybės teises natūra pareiškėjui, turi priimti sprendimą nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį su Kolegija prieš terminą.

2.18. NŽT ir Skyrius, kaip Žemės sklypo patikėtinė ir nuomotoja, privalėjo įvertinti Administracijos Rašte pateiktą informaciją, kad buvusio savininko D. Š. iki nacionalizacijos turėta žemės valda (jos dalis) patenka į Žemės sklypą, kuris suformuotas ir išnuomotas jame esančiai Mokyklai eksploatuoti, sutikrinti Administracijos nurodytus duomenis su faktinės situacijos aplinkybėmis pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto reikalavimus. Kadangi Skyrius ir NŽT to neatliko, o Skyrius leido pačiai Kolegijai vertinti, koks valstybinės žemės plotas Žemės sklype reikalingas Mokyklai eksploatuoti, yra pagrindas Skyriaus sprendimą ir NŽT sprendimą panaikinti ir atkurti pareiškėjui natūra nuosavybės teises į apie 0,06 ha ploto Žemės sklypo dalį, patenkančią buvusio savininko D. Š. žemės sklypą, kuri neužimta pastatais ir nenaudojama jų eksploatacijai, t. y. neatitinka Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytų kriterijų.

3. Atsakovas NŽT, kartu atstovaujantis ir trečiąjį suinteresuotą asmenį Skyrių, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:

4.1. Pagal Skyriaus archyve saugomoje nuosavybės teisių į žeme atkūrimo byloje Nr. 2177 esančius dokumentus Vilniaus apskrities administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2001 m. rugsėjo 20 d. parengė pažymą Nr. 1281 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“, pagal kurią pareiškėjas yra pretendentas atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko D. Š. iki 1940 m. nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) valdytą 0,1350 ha ploto žemę. Skyrius buvusio savininko turėtos žemės valdos ribų nustatymo 2021 m. sausio 28 d. aktu Nr. 49KAR-1-(14.49.72.) nustatė iki 1940 m. nacionalizacijos buvusio savininko D. Š. (duomenys neskelbtini)žemės sklypo ribas. Vilniaus skyrius 2021 m. sausio 29 d. raštu Nr. 49SD-770-(14.49.136E.) „Dėl žemės sklypo ribų, ploto ir naudojimo sąlygų nustatymo piliečiui J. B.“ kreipėsi į Administracijos direktorių dėl grąžintino natūra laisvo (neužstatyto) žemės sklypo suprojektavimo buvusio savininko iki 1940 m. nacionalizacijos valdytoje žemėje.

4.2. Administracija Rašte Skyriui pranešė, kad kartografinėje medžiagoje nurodyta D. Š. iki nacionalizacijos turėta žemėvalda ties (duomenys neskelbtini)g. (buvusi (duomenys neskelbtini)) priskirta valstybės išperkamai žemei, nes patenka į Nekilnojamojo turto registre įregistruotus žemės sklypus (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) juose esančių pastatų eksploatavimui. <...> pagal teritorijoje galiojančio Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006 m. spalio 25 d. sprendimu Nr. 1-1365 patvirtinto teritorijos šalia (duomenys neskelbtini) detaliojo plano sprendinius, kartografuoto sklypo dalis patenka į suplanuotą bendro (viešo) naudojimo želdyno žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)).“ Atsižvelgdama į tai, Administracija atlyginimo už žemę, priskirtą valstybės išperkamai, klausimus pagal kompetenciją Skyriui pasiūlė spręsti kitais Atkūrimo įstatymo 16 straipsnyje nustatytais būdais.

4.3. Skyriuje 2021 m. rugsėjo 17 d. buvo gautas Prašymas. Skyriaus sprendimu Prašymas netenkintas nurodant, kad nuomininkas pateikė argumentus, pagrindžiančius, jog visas Žemės sklypas yra būtinas Žemės sklype esantiems pastatams eksploatuoti, todėl NŽT neturi pagrindo nutraukti (patikslinti) Žemės sklypo nuomos sutarties. Pareiškėjo skundą dėl Skyriaus sprendimo išnagrinėjusi NŽT pareiškėjo skundą NŽT sprendimu atmetė.

4.4. Vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi, 12 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 13 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nuosavybės teisių atkūrimas yra sudėtinis procesas, grindžiamas inter alia (be kita ko) tarpinstituciniu bendradarbiavimu, kuriam baigti būtinas tinkamas visų jame dalyvaujančių subjektų teisių ir pareigų vykdymas.

4.5. Vadovaujantis Tvarkos 106¹ punktu, NŽT sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, natūra gali priimti tik po to, kai savivaldybės administracijos direktorius pateikia informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę ir kartografinėje medžiagoje suprojektuoja natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypą. NŽT negali tęsti nuosavybės teisių į tokią žemę atkūrimo natūra procedūrų, jeigu savivaldybės administracija pateikia informaciją, kad buvusi savininko žemė yra valstybės išperkama.

4.6. Vadovaujantis Tvarkos 106 punktu, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 19 punktu, teritorijų planavimas, savivaldybės bendrojo plano ar savivaldybės dalių bendrųjų planų ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas yra savarankiška savivaldybių funkcija. NŽT, kaip valstybinės žemės patikėtinis ir vienas iš nuosavybės teisių atkūrimo procese dalyvaujančių subjektų, negali veikti viršydama turimos kompetencijos ribų ir priimti sprendimus dėl valstybinės žemės plotų priskyrimo valstybės išperkamai žemei, ši kompetencija priskirta Administracijai.

4.7. Skyriaus sprendimas ir NŽT sprendimas yra individualūs administraciniai aktai, jie atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 3 straipsnio, 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus, jame pagrįsta, kad visas Žemės sklypas yra reikalingas jame esantiems statiniams eksploatuoti ir kad šiuo atveju vyrauja visuomenės poreikis (mokslo paskirties statiniai, kurie skirti švietimo ir mokslo reikmėms). Pareiškėjo argumentai, jog Žemės sklype registruoti tik Mokykla ir Transformatorinė, todėl šiems statiniams nereikalingas visas Žemės sklypas, yra nepagrįsti.

4.8. Analogiškos pozicijos laikosi ir Administracija, kuriai teisės aktais priskirta teritorijų planavimo funkcija ir kuri, vadovaudamasi Tvarkos nuostatomis, teikia NŽT teritoriniam skyriui informaciją kartografinėje medžiagoje apie laisvą (neužstatytą) žemę, kuri pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą nepriskirta valstybės išperkamai žemei, o tuo atveju, kai miestų teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detalieji planai ar žemės valdos projektai nepatvirtinti arba jų nėra, – apie detaliai nesuplanuotas miesto teritorijas ir nurodo, ar buvusio savininko turėtos žemėvaldos ribose gali būti atkuriamos nuosavybės teisės natūra, ar ši žemėvalda pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnį yra priskirta valstybės išperkamai ir natūra negrąžinama.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Administracija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6. Administracija teigė, kad Administracijoje 2021 m. sausio 29 d. buvo gautas Skyriaus raštas Nr. 49SD-770-(14.49.136 E.) ,,Dėl žemės sklypo ribų, ploto ir naudojimo sąlygų nustatymo piliečiui J. B.“, į kurį atsakyta Administracijos Raštu. Administracijos Rašte paaiškinta, jog kartografinėje medžiagoje nurodyta D. Š. iki nacionalizacijos turėta žemėvalda ties (duomenys neskelbtini)g. (buv. (duomenys neskelbtini)) priskirta valstybės išperkamai žemei, nes patenka į Nekilnojamojo turto registre įregistruotus žemės sklypus (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) juose esančių pastatų eksploatavimui, taip pat pažymėta, kad pagal teritorijoje galiojančio Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006 m. spalio 25 d. sprendimu Nr. 1-1365 patvirtinto teritorijos šalia (duomenys neskelbtini) detaliojo plano sprendinius, kartografuoto sklypo dalis patenka į suplanuotą bendro (viešo) naudojimo želdyno žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), todėl atlyginimo už žemę, priskirtą valstybės išperkamai, klausimus pagal kompetenciją prašė spręsti kitais Atkūrimo įstatymo 16 straipsnyje nustatytais būdais.

7. Administracija vadovavosi Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir nurodė, kad Administracijos Rašte ir buvo nurodyta, jog žemės sklypas nuosavybės teisių atkūrimui ir grąžinimui buvusio savininko iki nacionalizacijos turėtoje žemės valdoje ties (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) g. (duomenys neskelbtini), priskirtinas valstybės išperkamai žemei ir nebus formuojamas.

8. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Dirbantis kapitalas“ atsiliepime į skundą prašė administracinę bylą nutraukti pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ ) 103 straipsnio 1 punktą ir priteisti iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas.

9. UAB „Dirbantis kapitalas“ atsiliepimą į skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:

9.1. UAB „Dirbantis kapitalas“ ir Kolegija sudarė 2022 m. birželio 9 d. Perdavimo-priėmimo aktą Nr. 4319 (toliau – Perdavimo aktas), kurio pagrindu UAB „Dirbantis kapitalas“ įgijo nuosavybės teise į Mokyklą, automobilių stovėjimo aikštelę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo aikštelę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo aikštelę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Aikštelės), bei visus kitus antraeilius daiktus, esančius (duomenys neskelbtini) pr. (duomenys neskelbtini), Vilniuje (toliau kartu– ir Mokykla ir kiti statiniai). Mokykla ir kiti statiniai yra Žemės sklype.

9.2. Bylos nagrinėjimo metu Kolegijai ir UAB „Dirbantis kapitalas“ sudarius pirkimo–pardavimo sutartį ir Perdavimo aktą, tarp UAB „Dirbantis kapitalas“ ir NŽT sudarytu 2022 m. birželio 2 d. susitarimu Nr. 49SŽN-66-(14.49.50 E.) (toliau – Susitarimas) iki 2032 m. vasario 1 d. Žemės sklypas šiuo metu yra išnuomotas Mokyklos ir kitų statinių savininkui UAB „Dirbantis kapitalas“.

9.3. Būtent Administracijos Raštas yra dokumentas, kurio pagrindu konstatuojama, kad visas Žemės sklypo plotas yra užstatytas ir naudojamas esamiems statiniams eksploatuoti, todėl yra priskiriamas valstybės išperkamai žemei, t. y. šioje teritorijoje nėra laisvos žemės, į kurią būtų galimybė atkurti nuosavybės teises natūra. Teigia, kad Administracijos Raštas yra galiojantis, pareiškėjas jo neskundė, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad dalis Žemės sklypo yra neužstatyta, nereikalinga esamų statinių eksploatacijai ir galėtų būti grąžinama natūra.

9.4. Nėra pagrindo nesutikti su NŽT sprendime ir Skyriaus sprendime nurodytomis aplinkybėmis, nes pareiškėjas neturėjo teisės atkurti nuosavybės teises į Žemės sklypo dalį natūra pagal Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir 12 straipsnio 1 dalį. Pareiškėjas galėtų nuosavybės teises natūra atkurti tik tuo atveju, jeigu žemė nebūtų priskirta valstybės išperkamai žemei, arba, kitaip tariant, ši žemė konkrečioje vietoje nebūtų užimta pastatams, statiniams ar įrenginiams eksploatuoti reikalingu žemės sklypu. Ar žemė yra išperkama, ar ne sprendžia savivaldybės administracija, kas ir buvo nurodyta Administracijos Rašte. NŽT savarankiškai nesprendžia klausimo dėl žemės priskyrimo ar nepriskyrimo valstybės išperkamai žemei, nes tai yra išimtinai savivaldybės administracijos kompetencija.

9.5. Skyriaus sprendimas, kuriuo atsisakoma nutraukti ar patikslinti Žemės sklypo Nuomos sutartį, niekaip nepakeičia ir negali pakeisti pareiškėjo teisių apimties, nes jis net nėra Nuomos sutarties šalis. Nutraukus Nuomos sutartį, tai nereikštų, kad pareiškėjas įgytų teisę į dalį Žemės sklypo atkurti nuosavybės teises natūra, nes tai nereikštų, kad dalis Žemės sklypo automatiškai butų nebepriskiriama valstybės išperkamai žemei ir būtent į tą dalį pareiškėjas galėtų atkurti nuosavybės teises natūra.

9.6. Pareiškėjas nei prašymuose NŽT, nei skunde visiškai neįrodinėja, kad pasak pareiškėjo Mokyklos eksploatacijai nereikalingas plotas (ploto dalis, kuri viršija pagal Metodikos reikalavimus Mokyklos eksploatacijai reikalingą dydį) yra būtent toje vietoje, kurioje yra pažymėtos buvusios turėtos žemėvaldos ribos pagal esamus duomenis. Net ir patenkinus pareiškėjo skundą nutraukti Nuomos sutartį ir sumažinti dabar UAB „Dirbantis kapitalas“ nuomojamą plotą, gali susidaryti tokia situacija, kad bus nustatyta, jog Mokyklos eksploatacijai nebūtinas plotas yra, pavyzdžiui, pietinėje ar rytinėje sklypo dalyje, kai tuo tarpu turėtos žemėvaldos dalis, į kurią pretenduoja pareiškėjas, yra tik Žemės sklypo šiaurės vakarinėje dalyje.

9.7. Buvusios žemėvaldos kartografuota pietinė riba yra prie pat Mokyklos pastato sienų, buvusios žemėvaldos plotas užima takus, skirtus patekti į pastatą, Mokyklos teritorijoje esančius infrastruktūros objektus - būtent toje dalyje, kurioje pareiškėjas siekia atkurti nuosavybės teises natūra, yra įrengta ir Mokyklos eksploatacijai naudojama automobilių stovėjimo aikštelė. Ši aikštelė faktiškai buvo įrengta ir ja buvo naudojamasi nuo pat Žemės sklypo Kolegijai (mokymo reikmėms) suteikimo dienos ir Nuomos sutarties sudarymo ir šiuo metu yra toliau naudojama tam pačiam tikslui. Aikštelės egzistavimo faktas užfiksuotas Žemės sklypo skyrimo ir formavimo dokumentuose, todėl akivaizdu, kad net ir tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, kad Žemės sklypas yra didesnio ploto, nei reikia Mokyklos teritorijai funkcionuoti pagal paskirtį, toks sprendimas nebūtų pagrindu Žemės sklypo dalį, patenkančią į buvusio savininko turėtos žemėvaldos ribas, traktuoti kaip laisvą neužstatytą žemę, kurią galima grąžinti natūra. Teisės aktai nenumato galimybės nuosavybės teises atkurti natūra kitoje Žemės sklypo dalyje, nei ji buvo pagal archyvinius duomenis, todėl pareiškėjas savo siekio vis tiek įgyvendinti negalės net ir patenkinus jo šioje byloje reiškiamus reikalavimus.

9.8. Nesuprantama, kodėl pareiškėjas savo teisei į žemės grąžinimą natūra apginti pasirinko būdą ginčyti Nuomos sutartį (NŽT atsisakymą nutraukti (patikslinti) Nuomos sutartį) dėl to, kad Žemės sklypas yra didesnis, nei būtinas Mokyklos veiklai vykdyti, bet ne dėl to, kad konkreti Žemės sklypo dalis, patenkanti į buvusio savininko turėtos žemėvaldos ribas, yra laisva, neužstatyta ir pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą nelaikytina valstybės išperkama žeme, tačiau net neginčijo Administracijos Rašto.

9.9. Pareiškėjas neturi reikalavimo teisės ginčyti Skyriaus Sprendimo, kuriuo buvo atsisakyta nutraukti (patikslinti) Žemės sklypo Nuomos sutartį tuo pagrindu, kad Žemės sklypo plotas galimai yra didesnis, nei yra būtinas jame esantiems statiniams eksploatuoti, nes toks sprendimas pareiškėjui nesukelia jokių teisinių pasekmių. Iš esmės valstybinės žemės nuomos santykiai yra susiklostę tarp UAB „Dirbantis kapitalas“ ir žemės sklypo savininkės (Lietuvos Respublikos) bei šios žemės patikėtinės NŽT. Kiti tretieji asmenys neturi teisės ir teisėtų priemonių reikšti reikalavimus dėl tokios Nuomos sutarties nutraukimo, kai net nėra jos šalimi ir tokia sutartis nesukelia šiems asmenims jokių tiesioginių teisinių pasekmių. Pareiškėjas siekia ginčyti Žemės sklypo Nuomos sutartį, kurios šalimi nėra, tuo pagrindu, kad Nuomos sutartis sudaryta pažeidžiant Metodikos reikalavimus. Tokį reikalavimą galima būtų reikšti nebent ginant viešąjį interesą, tačiau pareiškėjas neturi teisės ir įgaliojimų kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo.

9.10. Pareiškėjui nepagrindus savo materialinio teisinio suinteresuotumo, byla turi būti nutraukta kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai. Pareiškėjas neturi teisės ir įgaliojimų ginti tariamai pažeidžiamo viešojo intereso valstybinės žemės tvarkymo ir administravimo srityje ir net patenkinus pareiškėjo reikalavimus iš esmės jo teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, todėl abejoja pareiškėjo teisiniu suinteresuotumu ir teise kreiptis į teismą ginčijant skundžiamus administracinius aktus. Teigia, kad atitinkamų duomenų (ploto, ribų) Žemės sklypo suformavimas ir Nuomos sutarties sudarymas nepažeidžia Pareiškėjo teisės, kurios jis net neturi galimybių įgyvendinti.

9.11. Pareiškėjas nepateikė pakankamai duomenų jo materialiniam teisiniam suinteresuotumui dėl UAB „Dirbantis kapitalas“ Nuomos sutartimi nuomojamo valstybinės žemės ploto dydžio pagrįstumo. Neturint teisinio suinteresuotumo, Skyriaus Sprendimas nesukelia pareiškėjui jokių konkrečių teisinių pasekmių, byla yra nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, todėl turi būti nutraukta.

9.12. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis ir faktiškai visas Žemės sklypas yra naudojamas ir reikalingas Mokyklos ir kitų statinių eksploatacijai. Tokio ploto žemė buvo naudojama nuo pat pradinės Nuomos sutarties sudarymo, visą laikotarpį Mokyklos naudojimas nesikeitė, pastatas iki šiol naudojamas tai pačiai mokslo paskirčiai, atitinka teisės aktų reikalavimus. Net ir skaičiuojant pagal Metodikos reikalavimus, yra apskaičiuojama, kad statiniams Žemės sklype eksploatuoti yra reikalingas visas žemės sklypo plotas (5202 kv. m).

9.13. Taisyklių nuostatose aiškiai nurodyta, kad dokumentus, kurių pagrindu valstybinės žemės pardavėjas / nuomotojas priima sprendimą dėl statiniams eksploatuoti reikalingo žemės ploto ir atitinkamai parduodamo / nuomojamo žemės ploto (žemės sklypo ar jo dalies) dydžio, parengia ir pateikia būtent pirkėjas / nuomininkas. Vadovaujantis Taisyklių 12.4 ir 34.3 punktais, valstybinės žemės sklypo pirkėjas ar nuomininkas privalo pateikti dokumentus, pagrindžiančius perkamo arba nuomojamo žemės sklypo ar jo dalies plotą, reikalingą statiniui, statiniams eksploatuoti. Valstybinės žemės pardavėjas / nuomotojas, įvertinęs dokumentus, priima sprendimą dėl žemės sklypo ar jo dalies dydžio tinkamumo, t. y. priima sprendimą parduoti arba išnuomoti žemės sklypą ar jo dalį.

9.14. Skyriaus sprendime nurodyta, kad Žemės sklypo nuomininkas pateikė argumentus dėl žemės ploto, reikalingo esamiems statiniams eksploatuoti, ir priėmė sprendimą, kad argumentai (paskaičiavimai) patvirtina, kad visas Žemės sklypas yra būtinas Žemės sklype esančių statinių eksploatavimui, todėl Nuomos sutartį nutraukti nėra pagrindo. Taigi tuo metu buvęs Žemės sklypo nuomininkas – Kolegija pateikė paaiškinimus atliekant administracinę procedūrą, o viešojo administravimo subjektas – atsakovas priėmė sprendimą (administracinį aktą) –pareiškėjo skundą atmesti, todėl pareiškėjo argumentas, kad atsakovas perleido teisę priimti sprendimą (atlikti valstybės funkciją) Žemės sklypo nuomininkui, visiškai nepagrįstas.

9.15. Vadovaujantis Taisyklių 13.3 ir 35.5 punktais, Žemės sklypas suformuotas būtent pagal teritorijų planavimo dokumentą, patvirtinantį konkrečių ribų, ploto, konfigūracijos ir kitų duomenų Žemės sklypo suformavimą būtent esamiems statiniams eksploatuoti. Žemės sklypo, reikalingo mokyklos statinių kompleksui eksploatuoti, duomenys pirmą kartą nustatyti Vilniaus miesto valdybos 1995 m. sausio 19 d. potvarkio Nr. 146V ,,Dėl nuomojamų žemės sklypų dydžio ir ribų nustatymo“ (toliau – Potvarkis) 1.13 papunkčiu, kuriame nurodyta, kad Vilniaus aukštesniosios kooperacijos mokyklos pastatų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) g. ((duomenys neskelbtini) pr.) (duomenys neskelbtini) Žemės sklypas yra 6875,26 kv.m. (buvo skirta 21000 kv.m.), kurio ribos pažymėtos pridedamoje miesto plano ištraukoje raudonomis linijomis ir skaičiais 1-8. Prie Potvarkio pridėtoje miesto plano ištraukoje raudonosiomis linijomis pažymėtos žemės sklypo ribos, nustatytos 1995 metais (pagal Potvarkio duomenis žemės sklypo ribos apėmė vėliau suformuotus 3 atskirus žemės sklypus: žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)pr. (duomenys neskelbtini) (4204 kv.m.), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)):

9.16. Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. 2.3- 4780-(01) ,,Dėl valstybinės žemės sklypų, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) pr. (duomenys neskelbtini), Vilniaus mieste, sujungimo“ (toliau – Įsakymas) suformuotas 5 202 kv. m. Žemės sklypas Vilniaus kooperacijos kolegijos statiniams eksploatuoti. Įsakymo 1 punkte nurodyta, kad suformuojamas vietoje kitos paskirties komercinės paskirties objektų teritorijos, visuomeninės paskirties teritorijos, 4204 kv. m. ploto valstybinės žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) pr. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir kitos paskirties komercinės paskirties objektų teritorijos, visuomeninės paskirties 998 kv. m. ploto valstybinės žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) pr. (duomenys neskelbtini), Vilnius, išnuomotų viešajai įstaigai Vilniaus kooperacijos kolegijai, vieną 5 202 kv. m. ploto kitos paskirties komercinės paskirties objektų teritorijos, visuomeninės paskirties teritorijos žemės sklypą (duomenys neskelbtini) pr. (duomenys neskelbtini), Vilniaus mieste, žemės sklypo ribos plane Nr. M1:500 pažymėtos skaičiais 1-10, kuris nuosavybės teise priklausys Lietuvos Respublikai, nuomos teise bus valdomas viešosios įstaigos Vilniaus kooperacijos kolegijos.

9.17. Įsakymas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimu Nr. 692 ,,Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ ir Teritorijos šalia (duomenys neskelbtini) detaliojo plano, patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006 m. spalio 25 d. sprendimu Nr. 1-1365 (toliau – Detalusis planas) sprendiniais. Pagal Detaliojo plano sprendinius buvo suformuotas įsiterpęs 998 kv. m. žemės sklypas ir numatytas įsiterpusio žemės sklypo sujungimas su pagrindiniu Žemės sklypu (duomenys neskelbtini) (4204 kv. m.).

9.18. Žemės sklypas suformuotas pagal Detalųjį planą sujungus 4204 kv. m. ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pr. (duomenys neskelbtini), ir 998 kv. m. įsiterpusį žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Detaliojo plano sprendiniai, kuriuose yra nustatyti 4204 kv. m. žemės sklypo, reikalingo Mokyklai eksploatuoti, duomenys (ribos ir plotas) yra galiojantys, Įsakymas yra galiojantis, jis sukėlė teisines pasekmes Žemės sklypo nuomotojui ir nuomininkui. O tai reiškia nėra ir negali būti jokio ginčo (abejonių) dėl to, Mokyklos statiniams eksploatuoti reikalingas žemės sklypas (Žemės sklypo 4204 kv. m. dalis) suformuotas pagrįstai ir teisėtai, įsiterpęs žemės sklypas (998 kv. m.) prijungtas pagrįstai ir teisėtai, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad žemės plotas, reikalingas Mokyklos statiniams eksploatuoti, gali būti per didelis, nes statiniams reikalingas žemės plotas jau identifikuotas teritorijų planavimo dokumente.

9.19. Pagal Detaliojo plano sprendinius buvęs įsiterpęs žemės plotas (998 kv. m.) prijungtas prie pagrindinio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pr. (duomenys neskelbtini), išsidėstęs per visą Žemės sklypo pietrytinės kraštinės ilgį, besiribojantis su (duomenys neskelbtini). Buvęs įsiterpęs žemės plotas (998 kv. m.) nepatenka į buvusio savininko turėtos žemėvaldos ribas, nustatytas kartografavimo dokumentuose, todėl į šį žemės plotą, kuris kaip neužstatytas plotas buvo prijungtas prie 4204 kv. m. žemės sklypo, suformuoto Mokyklos statiniams eksploatuoti, pareiškėjas negali pretenduoti atkurti nuosavybės teises grąžinant žemę natūra.

9.20. Įsiterpęs žemės sklypas (998 kv. m. ploto) pagal Detaliojo plano sprendinius prijungtas prie pagrindinio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pr. (duomenys neskelbtini) negali būti žemės plotu, būtinu Žemės sklype esantiems Mokyklos statiniams eksploatuoti, nes įsiterpęs žemės sklypas formuojamas, parduodamas (nuomojamas) ir sujungiamas su pagrindiniu žemės sklypu ne todėl, kad šis plotas būtinas esamiems statiniams eksploatuoti, bet priešingai, dėl to, kad jis netinkamas jokiai atskirai veiklai, todėl leidžiama padidinti jau esamą suformuotą (nagrinėjamu atveju Mokyklos statiniams eksploatuoti) žemės sklypą.

9.21. Akivaizdu, kad žemės sklypu, suformuotu statiniams (Mokyklai ir Aikštelėms) eksploatuoti – Mokyklos veiklai vykdyti, laikytinas 4202 kv. m. žemės plotas, todėl būtent toks žemės plotas (4204 kv. m.) buvo identifikuotas kaip statiniams eksploatuoti reikalingas žemės plotas, o tuo tarpu įsiterpęs 998 kv. m. žemės plotas, prijungtas prie pagrindinio žemės sklypo negali būti vertinamas kaip žemės plotas, būtinas esamiems statiniams eksploatuoti.

9.22. Visi paskaičiavimai, patvirtinantys kad ir pagal Metodikos nuostatas Žemės sklypas (Žemės sklypo 4204 kv. m. ploto dalis) neviršija pagal Metodikos kriterijus statiniams eksploatuoti reikalingo žemės ploto dydžio, nurodyti Vilniaus skyriaus Sprendime.

9.23. Žemės sklypas (Žemės sklypo 4204 kv. m. ploto dalis), skirtas Kolegijai 1995 m. Potvarkiu ir naudojamas tiems patiems statiniams beveik 30 metų, kurio duomenys (ribos ir plotas) nustatyti galiojančiame Detaliajame plane, taip pat atitinkantis pagal Metodikos reikalavimus atliktus paskaičiavimus Žemės sklype eksploatuojamiems statiniams leidžiamą nustatyti žemės ploto dydį, negali būti laikomas didesniu nei būtinas Mokyklos statiniams eksploatuoti.

9.24. Pareiškėjas gali siekti apginti tik savo galimai pažeistą subjektinę teisę ir tik dėl to konkretaus žemės ploto esančio konkrečioje Žemės sklypo dalyje, kuri patenka į buvusio savininko turėtos žemėvaldos ribas, identifikuotas parengtoje kartografavimo medžiagoje. Todėl pareiškėjas neturi teisės kvestionuoti visų Žemės sklypo duomenų (ploto, ribų) priskyrimo statiniams eksploatuoti pagrįstumo ir teisėtumo. Pareiškėjas turi teisę ir galėjo ja pasinaudoti skųsdamas Administracijos Raštą, siekdamas įrodyti, kad buvusiam savininkui priklausiusios žemėvaldos dalis, patenkanti į Žemės sklypo ribas, yra laisva, neužstatyta žemė, nereikalinga statiniams eksploatuoti ir negali būti laikoma valstybės išperkama žeme.

9.25. Žemės sklypas suformuotas pagal Detalųjį planą, kuriame identifikuoti Mokyklos statiniams eksploatuoti nustatyto Žemės sklypo ribos ir plotas. Pagal kartografavimo duomenis pažymėtos buvusios žemėvaldos dalis yra Žemės sklypo vakarinėje / centrinėje dalyje, ribojasi su Mokyklos pastato sienomis, buvusios žemėvaldos vietoje įrengta automobilių stovėjimo aikštelė, sporto aikštelė, praėjimo takas iki pastato, pasodinti želdiniai (medžiai ir dekoratyviniai krūmai). Ši Žemės sklypo dalis, patenkanti į buvusios žemėvaldos ribas, neabejotinai reikalinga esamų statinių eksploatacijai, nes tai plotas, būtinas Mokyklos pastato naudojimui, patekimui į pastatą, vidinio kiemo dalis, kuriame įrengti infrastruktūros objektai – inžineriniai statiniai (aikštelės), kurie buvo pažymėti kaip esami dar Potvarkio priede – Miesto plano ištraukoje. O tai reiškia, kad pareiškėjo teiginys, kad aikštelės nebuvo pastatytos, yra ne tik nepagrįstas, bet ir kryptingai klaidinantis.

9.26. Išskyrus šį žemės plotą (patenkantį į buvusio savininko žemėvaldos ribas) iš Žemės sklypo ribų, Mokyklos pastato tiesiog negalima bus eksploatuoti: bus užblokuotas patekimas prie pastato laikančiųjų konstrukcijų (t. y. pastato nebus galima prižiūrėti, aptarnauti, remontuoti ir kt.), bus panaikintas pagrindinis praėjimo takas iki pastato, kuris naudojamas ne tik patekimui, bet ir Mokyklos šventiniams renginiams lauke; bus sunaikinti Mokyklos veiklai būtini infrastruktūros objektai (Aikštelės).

9.27. 2021 m. lapkričio 10 d. Kolegijos atsakyme buvo nurodyta, kad pagal Aikštelių kadastro duomenų bylą buvo atliekama Aikštelių įregistravimo ir Kolegijos nuosavybės teisių į aikštelės registravimo Nekilnojamojo turto registre procedūra. Pačios Aikštelės bei Kolegijos nuosavybės teisės į jas Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruota 2022 m. kovo 14 d. Vėliau Aikštelės kartu su Mokyklos pastatu buvo perleistos UAB „Dirbantis kapitalas“. Pabrėžia, kad Aikštelės Žemės sklype įrengtos nuo 1997 m. – tai patvirtina Aikštelių kadastro duomenų bylos, Nekilnojamojo turto registro informacija, faktinė situacija, kai vien iš archyvinių ortofotografinių žemėlapių yra matyti, kad Aikštelės nuo 1997 m buvo įrengtos, matomos jų dangos ir šios Aikštelės visuomet buvo naudojamos, o 2021–2022 metais buvo atlikta esamų įrengtų Aikštelių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre procedūra – faktinės situacijos – pastatytų (įrengtų) statinių kadastro duomenų nustatymo ir įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą ir registrą procedūra.

9.28. Žemės sklype jo išnuomojimo metu ir šiuo metu yra eksploatuojami statiniai – Mokykla ir Aikštelės, sutinka su Kolegijos pateiktais skaičiavimais ir teigia, kad perleidus statinius UAB „Dirbantis kapitalas“ jų naudojimas nepasikeitė.

10. Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Energijos skirstymo operatorius“ atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą nagrinėti teismo nuožiūra.

II.

11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gruodžio 19 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė, taip pat priteisė iš pareiškėjo trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Dirbantis kapitalas“ 1 754,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

12.1. Vilniaus miesto valdybos 1995 m. sausio 19 d. potvarkio Nr. 146V ,,Dėl nuomojamų žemės sklypų dydžio ir ribų nustatymo“ vietoje atliktus žemės sklypų matavimo darbus 1.13 papunkčiu Vilniaus aukštesniosios kooperacijos mokyklos pastatų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) žemės sklypas yra 6 875,26 kv. m. (buvo skirta 21000 kv. m.), kurio ribos pažymėtos pridedamoje miesto plano ištraukoje raudonomis linijomis ir skaičiais 1–8.

12.2. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2007 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. 1-1563 „Dėl pritarimo parduoti (nuomoti) prie sklypų Nr. 1 (duomenys neskelbtini) ir Nr. 2 (duomenys neskelbtini) valstybinės žemės sklypų“, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimu Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“, nusprendė pritarti prašymui parduoti arba išnuomoti 998 kv. m valstybinės žemės sklypo dalį prie 4 204 kv. m sklypo Nr. 1 (duomenys neskelbtini) ir prašymui parduoti arba išnuomoti 386 (trijų šimtų aštuoniasdešimt šešių) kv. m valstybinės žemės sklypo dalį prie 1106 (vieno tūkstančio vieno šimto šešių) kv. m sklypo Nr. 2 (duomenys neskelbtini).

12.3. Administracijos direktorius 2007 m. kovo 16 d. įsakymo Nr. 30-502 (toliau – Įsakymas), vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimu Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“, 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006 m. spalio 25 d. sprendimu Nr. 1-1365 „Dėl teritorijos šalia sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano tvirtinimo“ 1 punktu suformavo vietoj dviejų žemės sklypų: 5202 (penkių tūkstančių dviejų šimtų dviejų) kv. m ploto (duomenys neskelbtini) pr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 1492 kv. m ploto (duomenys neskelbtini) tris sklypus - 4204 kv. m ploto (duomenys neskelbtini) (Nr. 1), 1106 kv. m ploto (duomenys neskelbtini) (Nr. 2) ir 1384 (vieno tūkstančio trijų šimtų aštuoniasdešimt keturių) kv. m ploto tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (Nr. 3). Įsakymo 4 punktu pasiūlyta Vilniaus apskrities viršininko administracijai parduoti arba išnuomoti papildomai priskirtą 998 kv. m valstybinės žemės sklypo dalį.

12.4. Įsakymo 5 punktu Administracijos direktorius nustatė žemės sklypo Nr. 1 (duomenys neskelbtini) pr. (duomenys neskelbtini) duomenis, be kita ko, 5202 kv. m plotą ir ribas, pridedamoje ištraukoje iš suvestinio skaitmeninio Vilniaus miesto plano pažymėtas linijomis ir skaičiais 1-10, įskaitant papildomai priskirtą 998 (devynių šimtų devyniasdešimt aštuonių) kv. m valstybinės žemės sklypo dalį, pažymėtą linijomis ir skaičiais 1, 2, 11, 12, 9, 10, prie žemės sklypo Nr. 1, nurodyto 1 punkte; žemės sklypo Nr. 2 (duomenys neskelbtini) duomenis: 1492 kv. m plotą ir ribas, pridedamoje ištraukoje iš suvestinio skaitmeninio Vilniaus miesto plano pažymėtas linijomis ir skaičiais 8- 10, 16-13, įskaitant papildomai priskirtą 386 (trijų šimtų aštuoniasdešimt šešių) kv. m valstybinės žemės sklypo dalį, pažymėtą linijomis ir skaičiais 9, 10, 16, 15, 17, prie žemės sklypo Nr. 2, nurodyto 1 punkte. Įsakymo 7 punktu Administracijos direktorius pasiūlė Vilniaus apskrities viršininko administracijai parduoti arba išnuomoti papildomai priskirtą 386 kv. m valstybinės žemės sklypo dalį.

12.5. Įsakymo 8 punktu Administracijos direktorius nustatė žemės sklypo Nr. 3 tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)duomenis, be kita ko ir 1 384 kv. m plotą ir ribas, pridedamoje ištraukoje iš suvestinio skaitmeninio Vilniaus miesto plano pažymėtas linijomis ir skaičiais 4-8, 13, 14, 18-21. Įsakymu pasiūlyta Vilniaus apskrities viršininko administracijai suteikti teisę Vilniaus miesto savivaldybei naudotis žemės sklypu, nurodytu 8 punkte, devyniasdešimt devynerius metus; nustatyti servitutą, suteikiantį teisę eiti pėstiesiems bet kuriuo paros metu bei neatlygintinai įrengti ir eksploatuoti inžinerinius tinklus visame sklypo, nurodyto 8 punkte, plote.

12.6. Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. 2.3- 4780-(01) ,,Dėl valstybinės žemės sklypų, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) pr. (duomenys neskelbtini), Vilniaus mieste, sujungimo“ suformuotas 5 202 kv. m. Žemės sklypas Vilniaus kooperacijos kolegijos statiniams eksploatuoti. Įsakymo 1 punkte nurodyta, kad suformuojamas vietoje kitos paskirties komercinės paskirties objektų teritorijos, visuomeninės paskirties teritorijos, 4204 kv. m. ploto valstybinės žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) pr. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir kitos paskirties komercinės paskirties objektų teritorijos, visuomeninės paskirties 998 kv. m. ploto valstybinės žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) pr. (duomenys neskelbtini), Vilnius, išnuomotų viešajai įstaigai Vilniaus kooperacijos kolegijai, vieną 5 202 kv. m. ploto kitos paskirties komercinės paskirties objektų teritorijos, visuomeninės paskirties teritorijos žemės sklypą (duomenys neskelbtini) pr. (duomenys neskelbtini), Vilniaus mieste, žemės sklypo ribos plane Nr. M1:500 pažymėtos skaičiais 1-10, kuris nuosavybės teise priklausys Lietuvos Respublikai, nuomos teise bus valdomas viešosios įstaigos Vilniaus kooperacijos kolegijos.

12.7. Pareiškėjo ginčo inicijavimo metu Kolegijai nuosavybės teise priklausė Mokykla ir kiti statiniai, esantys valstybinės žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) pr. (duomenys neskelbtini), Vilniuje (Žemės sklypas), kurį patikėjimo teise valdo Tarnyba. Visas Žemės sklypas išnuomotas Kolegijai pagal 2002 m. spalio 22 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. 554 N01/2002-26090, 2007 m. gruodžio 18 d. susitarimą Nr. K01/2007-1613, 2008 m. birželio 17 d. susitarimą Nr. K01/2008-22 iki 2101 m. spalio 21 d.

12.8. Mokykla ir kiti statiniai, esantys (duomenys neskelbtini) pr. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 2022 m. birželio 9 d. perdavimo-priėmimo aktu Nr. 4319 parduoti ir perėjo UAB „Dirbantis kapitalas“ nuosavybėn. Atitinkamai 2022 m. birželio 2 d. susitarimu pakeisti sutartį Nr. 49SŽN-66-(14.49.50 E.) Žemės sklypo nuomotoju tapo UAB „Dirbantis kapitalas“.

12.9. Pareiškėjas yra pretendentas atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko D. Š. iki 1940 m. nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) valdytą 0,1350 ha ploto žemę. Buvusio savininko turėtos žemės valdos ribų nustatymo 2021 m. sausio 28 d. aktu Nr. 49KAR-1-(14.49.72.) Vilniaus skyrius nustatė iki 1940 m. nacionalizacijos buvusio savininko D. Š. (duomenys neskelbtini) žemės sklypo ribas ir 2021 m. sausio 29 d. raštu Nr. 49SD-770-(14.49.136E.) kreipėsi į Administracijos direktorių, prašydamas suprojektuoti natūra grąžintiną žemės sklypą, organizuoti žemės sklypo kadastrinius matavimus pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintus Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatus ir patvirtinti natūra grąžintino žemės sklypo planą.

12.10. Administracija Rašte Vilniaus skyriui pranešė, kad pagal Atkūrimo įstatymą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimą Nr.1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“, kartografinėje medžiagoje nurodyta D. Š. iki nacionalizacijos turėta žemėvalda ties (duomenys neskelbtini) g. (buv. (duomenys neskelbtini)) priskirta valstybės išperkamai žemei, nes patenka į Nekilnojamojo turto registre įregistruotus žemės sklypus (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) juose esantiems pastatams eksploatuoti. Tuo pačiu Administracija pažymėjo, kad pagal teritorijoje galiojančio Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006 m. spalio 25 d. sprendimu Nr. 1-1365 patvirtinto teritorijos šalia (duomenys neskelbtini) detaliojo plano sprendinius kartografuoto sklypo dalis patenka į suplanuotą bendro (viešo) naudojimo želdyno žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir paprašė atlyginimo už žemę, priskirtą valstybės išperkamai, klausimus pagal kompetenciją spręsti kitais Atkūrimo įstatymo 16 straipsnyje nustatytais būdais.

12.11. Pareiškėjas Skyriui pateikė Prašymą, kuriame prašė atlikti valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) pr. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teritorijos patikrinimą siekiant nustatyti, ar visas šio žemės sklypo plotas reikalingas jame esantiems pasatams eksploatuoti; nustačius, kad ne visas valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) pr. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, plotas reikalingas jame esantiems pasatams eksploatuoti, teisės aktų nustatyta tvarka inicijuoti valstybės žemės nuomos sutarties nutraukimą dėl žemės sklypo dalies, nereikalingos pastatams eksploatuoti; atkurti nuosavybės teises natūra į 0,06 ha žemės plotą, patenkantį į valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) pr. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, plotą, kuris nereikalingas šiame žemės sklype esantiems pasatams eksploatuoti.

12.12. Skyriaus sprendimu pareiškėjui paaiškinta, kad žemės sklype esantiems statiniams eksploatuoti būtinas (mažiausias) žemės plotas kartu su automobilių parkavimui būtinu plotu (automobilių stovėjimo aikštelės plotu) bei privalomu mažiausiu želdynų plotu sudaro 4 995,9 kv. m (2 728,8 kv. m + 586,3 kv. m + 1 680,8 kv. m), kas yra net daugiau, nei Žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) pr. (duomenys neskelbtini), Vilnius, plotas (4 204 kv. m), kuris buvo suformuotas ir išnuomotas Kolegija Mokyklai ir Aikštelėms eksploatuoti. Pareiškėjui išaiškinta, kad statiniams eksploatuoti būtino ploto skaičiavimai atlikti pagal Metodikos 6 punktą, taip pat pagal Metodikos 11.2.2 ir 11.2.3 papunkčius ir atkreiptas pareiškėjo dėmesys į tai, kad nagrinėjamu atveju net nebuvo naudojamasi Metodikos 10 punkte nurodyta galimybe, leidžiančia valstybinės žemės plotą, viršijantį apskaičiuotą mažiausią valstybinės žemės dydį, priskirti prie esamiems statiniams eksploatuoti reikalingo valstybinės žemės ploto, jeigu yra naudojamas su statinio eksploatacija susijusiems poreikiams tenkinti ir neviršija 10% (dešimt procentų), apskaičiuoto pagal Metodikos 6 punktą, valstybinės žemės ploto. Taikant Metodikos 10 punkto nuostatą 10% (dešimt procentų) nuo statiniams eksploatuoti nustatyto mažiausio ploto 3 315,1 kv. m sudarytų 331,51 kv. m, o leidžiamas padidinti žemės plotas būtų 5 327,41 kv. m, t. y. didesnis nei viso Žemės sklypo plotas (5202 kv. m).

12.13. Atsižvelgdamas į tai, kad Žemės sklypo nuomininkas pateikė argumentus, pagrindžiančius, kad visas Žemės sklypas yra būtinas Žemės sklype esantiems pastatams eksploatuoti, Vilniaus skyrius pranešė pareiškėjui neturintis teisinio pagrindo nutraukti (patikslinti) Žemės sklypo nuomos sutarties.

12.14. Nesutikdamas su Vilniaus skyriaus Sprendimu, pareiškėjas dėl jo pateikė skundą Tarnybai, prašydamas panaikinti Vilniaus skyriaus Sprendimą ir priimti naują sprendimą pagal pareiškėjo 2021 m. rugsėjo 17 d. prašymą.

12.15. Tarnyba Sprendimu pareiškėjo skundo netenkino. Nurodė, kad Vilniaus miesto skyrius, kreipdamasis į Administraciją, atliko skyriui pagal kompetenciją priskirtus veiksmus. Tuo pačiu nurodė pareiškėjui, kad jis 2021 m. gruodžio 16 d. raštu Nr. 49SD-13560-(14.49.104.) buvo pakviestas 2022 m. sausio 17 d. 9 val. atvykti į Vilniaus skyrių pasirinkti konkretų naują žemės sklypą (jo dalį) nuosavybės teisėms atkurti, tačiau pareiškėjas neatvyko. Tarnybos Sprendime nurodyta, kad atsižvelgiant į Administracijos pateiktą informaciją, jog iki 1940 metų nacionalizacijos buvusio savininko žemė pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą yra priskirta valstybės išperkamai žemei ir natūra negrąžinama, nuosavybės teisių atkūrimo procesas gali būti vykdomas pagal Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punktą, t. y. perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują žemės sklypą (jo dalį) individualiai statybai ar kitai paskirčiai. Pareiškėjas paragintas gavus pakvietimą atvykti į Vilniaus skyrių ir rinktis naują žemės sklypą (jo dalį) nuosavybės teisėms atkurti.

13. Teismas nustatė, kad pareiškėjas siekia, jog NŽT inicijuotų valstybinės Numos sutarties nutraukimą dėl to, jog, jo manymu, Žemės sklype esantiems pastatams eksploatuoti nėra reikalingas visas Žemės sklypo plotas.

14. Teismas, apžvelgęs Taisyklių nuostatas (2.2 p., 2.4 p.), nurodė, kad išreikšta UAB „Dirbantis kapitalas“ valia nuomotis Žemės sklypą, šis sklypas suformuotas pagal teritorijų planavimo dokumentus – ginčo dėl šių aplinkybių byloje nėra. Teismas nurodė, kad, nors pareiškėjas mėgina įrodinėti, jog ne visas Žemės sklypo plotas reikalingas jame esantiems statiniams eksploatuoti, pažymėtina tai, kad pareiškėjas nėra nei Nuomos sutarties šalis, nei asmuo, kuris turi įgalinimus ginti viešąjį interesą. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjas nenurodė nė vieno teisės akto, kurį pažeidė atsakovas, netenkindamas jo reikalavimo atlikti patikrinimą, peržiūrėti (nutraukti ar patikslinti) Nuomos sutartį, todėl atsakovas pagrįstai netenkino pareiškėjo reikalavimų atlikti ginčo sklypo teritorijos patikrinimą nei dėl jos reikalingumo joje esantiems pasatams eksploatuoti, nei inicijuoti Nuomos sutarties nutraukimą.

15. Įvertinęs Atkūrimo įstatymo nuostatas (5 str. 2 d., 12 str. 1 d. 3 p.), Tvarkos nuostatas (106 p., 106¹ p.), Administracijos Raštą, teismas konstatavo, kad NŽT pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo atkurti nuosavybės teises į D. Š. iki nacionalizacijos turėtą žemėvaldą ties (duomenys neskelbtini) g. (buv. (duomenys neskelbtini)), nes ši žemė priskirta valstybės išperkamai žemei.

16. Teismas padarė išvadą, kad Skyriaus sprendimas ir NŽT sprendimas pagrįsti tiek faktinėmis aplinkybėmis, tiek teisės normomis, todėl nėra pagrindo jų panaikinti nei pareiškėjo skunde nurodytais, nei kitais motyvais.

17. Teismas pažymėjo, kad Skyriaus sprendimas ir NŽT sprendimas iš esmės teisėti ir pagrįsti, jais neabejotinai apgintos trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Dirbantis kapitalas“ teisės (ABTĮ 40 str. 3 d.), todėl UAB „Dirbantis kapitalas“ turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Teismas, įvertinęs UAB „Dirbantis kapitalas“ pateiktus bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius įrodymus ir teisinį reglamentavimą, priteisė UAB „Dirbantis kapitalas“ iš pareiškėjo 1 754,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III.

18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

19. Pareiškėjas, apeliaciniame skunde pakartodamas bylos faktines aplinkybes, jį grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

19.1. Pirmosios instancijos teismo argumentai, dėl kurių yra atmestas pareiškėjo skundas, parodo, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo byloje keliamo ginčo esmės, neatskleidė bylos esmės, todėl priėmė neteisingą ir nepagrįstą sprendimą.

19.2. Iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos matyti, kad ne tik pastatų buvimas žemės sklype reiškia, kad žemės yra valstybės išperkama, bet yra svarbus žemės ploto, reikalingo šiems pastatams eksploatuoti, realus dydis. Taigi, asmuo, pageidaujantis natūra atkurti nuosavybės teises pagal Atkūrimo įstatymą, gali turėti galimybę atkurti nuosavybės teises į žemės sklype esantiems pastatams ir statiniams eksploatuoti nereikalingą (nenaudojamą) žemę.

19.3. Žemės sklypas, kurio dalis (apie 0,06 ha) patenka į buvusio savininko D. Š. turėtą žemės valdą, buvo išnuomotas Kolegijai. Pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio 11 dalį (redakcija, galiojusi Prašymo ir skundo NŽT padavimo metu, dabar 12 dalis) be aukciono išnuomotos valstybinės žemės nuomos sutartis nutraukiama prieš terminą nuomotojo reikalavimu, kai į šią žemę atkuriamos nuosavybės teisės, išskyrus įstatymų, reglamentuojančių piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą, nustatytus atvejus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, kad šis teisinis reglamentavimas suponuoja, kad žemės nuomos sutartis neatima iš asmenų, pretenduojančių į nuosavybės teisių atkūrimą, teisės į tokią žemę, jei ji nepriskirtina prie valstybės išperkamos žemės (Atkūrimo įstatymo 12 str. 1 d. 3 p.). Siekiant interesų pusiausvyros, yra galimas valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimas (jos dalies pripažinimas negaliojančia), sumažinant išnuomoto sklypo plotą tokia dalimi, kiek yra pagrindas pripažinti, kad žemė nepriskirtina prie tokios, kuriai taikytinos įstatymo nuostatos, ir suformuojant natūra nuosavybėn grąžintiną žemės sklypą. Pareiga ginčyti nuomos sutartį šiais atvejais įstatymu nustatyta nuomotojui.

19.4. Tiek VAĮ, tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimas, priešingai, nei sprendė pirmosios instancijos teismas, patvirtina, jog pareiškėjas, kaip asmuo siekiantis natūra atkurti nuosavybės teises į Žemės sklypo dalį, turėjo subjektinę teisę teikti Prašymą bei skundą. Pareiškėjas, kreipdamasis į Skyrių ir NŽT, neturėjo tikslo ginti viešąjį interesą, tai matyti iš jo Prašymo bei skundo dalyko. Pareiškėjas tik atkreipė kompetentingos institucijos dėmesį į galimus teisės aktų pažeidimus (neracionalų valstybinės žemės naudojimą) ir galimybę jam atkurti nuosavybės teises natūra – įgyvendinti jam įstatymu suteiktą teisę, o valstybės institucija privalėjo veikti, laikydamasi objektyvumo principo, kuris reiškia, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs, ko šiuo atveju nebuvo, nes Skyriaus sprendimas buvo paremtas tik Kolegijos argumentais.

19.5. Pagal ginčui aktualų reguliavimą, valstybinės žemės sklypai išnuomojami tik tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. NŽT, kaip valstybinės žemės nuomotojas, sprendžia dėl žemės ploto dydžio, reikalingo statiniam eksploatuoti, ir dėl žemės sklypo pertvarkymo, jeigu nustatoma, jog plotas yra didesnis, nei yra būtinas jame esantiems statiniams ir (ar) įrenginiams eksploatuoti. Tokia pareiga valstybės institucijai (NŽT) nustatyta Taisyklių 13 ir 35 punktuose (redakcija, galiojusi Prašymo ir skundo NŽT padavimo metu), apie tai pareiškėjas buvo nurodęs.

19.6. Skyrius ir NŽT, net esant Administracijos Raštui, kuriame nurodyta, kad Žemės sklypas reikalingas jame esančių pastatų eksploatavimui, turėjo teisinį pagrindą ir kompetenciją įvertinti kokio dydžio Žemės sklypas realiai reikalingas Mokyklos eksploatavimui bei, esant pagrindui, spręsti dėl Nuomos sutarties nutraukimo, tačiau pirmosios instancijos teismas visiškai neįsigilino į teisinį reglamentavimą, dėl ko neatskleidė bylos esmės ir priėmė neteisėtą sprendimą, kuriuo pateisino NŽT, kaip valstybinės žemės patikėtinės, neveikimą ir jos funkcijų (valstybinės žemės naudojimo kontrolės) nevykdymą.

19.7. Pirmosios instancijos teismas, teigdamas, jog atsakovas pagrįstai netenkino pareiškėjo reikalavimų atlikti ginčo sklypo teritorijos patikrinimą nei dėl jos reikalingumo joje esantiems pasatams eksploatuoti, nei inicijuoti valstybės žemės nuomos sutarties nutraukimą, nesivadovavo ir pareiškėjo nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7- 915/2019). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika numato valstybinės žemės nuomotojo (šiuo atveju NŽT, jos teritorinio padalinio) pareigą esant sudarytai valstybinės žemės nuomos sutarčiai nustatyti realų (naują) žemės sklypo dydį, reikalingą statiniams ar įrenginiams eksploatuoti, o tam turi būti atlikta išsami situacijos analizė – tiek dokumentų, tiek faktinių duomenų vietovėje. Būtent tokios analizės prašė pareiškėjas, siekdamas atkurti nuosavybės teises į Žemės sklype esantiems pastatams ir statiniams eksploatuoti nereikalingą (nenaudojamą), o tai reiškia ir valstybės išperkamai nepriskirtą, žemę.

19.8. Pareiškėjas ne tik buvo / yra tinkamas subjektas iškelti klausimą dėl Žemės sklypo ploto reikalingo jame esantiems statiniams eksploatuoti, prašyti atlikti situacijos patikrinimą vietovėje, bet savo prašymą ir skundą adresavo tinkamam kompetentingam subjektui.

19.9. Pirmosios instancijos teismas netinkamai sprendė bylą, nes nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, netinkamai vertino NŽT kompetenciją bei neišnagrinėjo į bylą pateiktus įrodymus, leidžiančius abejoti, kad visas Žemės sklypas reikalingas jame esantiems statiniams eksploatuoti ir reikalaujančius papildomo NŽT įvertinimo, kuris nebuvo atliktas.

19.10. Skyriaus sprendimas, kuriame teigiama, jog visas Žemės sklypas būtinas jame esantiems pastatams eksploatuoti, buvo grindžiamas ir tuo, kad Žemės sklypas reikalingas sporto ir automobilių aikštelių eksploatacijai, o šios aikštelės, neva buvo įrengtos jau nuo 1995 metų, tačiau pareiškėjo pateikti dokumentai, pateikti į bylą ir neišanalizuoti pirmosios instancijos teismo, paneigia šiuos teiginius.

19.11. Taisyklių 45 punktas numatė, kad išduodant sutikimą, turėjo būti atliekamas faktinių duomenų patikrinimas vietoje įvertinti, ar valstybinės žemės sklype esantys statiniai ir (ar) įrenginiai yra tinkami naudoti ir yra naudojami pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą jų tiesioginę paskirtį, tačiau šiuo atveju toks patikrinimas atliktas nebuvo, todėl Skyrius ir NŽT net nebuvo susipažinę su realia padėtimi Žemės sklype – nei sutikimo išdavimo metu, nei nagrinėjant pareiškėjo prašymą ir skundą.

19.12. Pirmosios instancijos teismas ne tik neatskleidė bylos esmės, bet ir savo išvadas padarė, visapusiškai ir objektyviai neištyręs visų bylos dokumentų bei faktų.

19.13. Faktinė situacija Žemės sklype pasikeitė nuo to momento, kai pareiškėjas su Prašymu kreipėsi į Skyrių, nes šiuo metu Žemės sklype yra pastatytos Aikštelės, tačiau tai neužkerta kelio Skyriui išnagrinėti Prašymą iš naujo ir priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą. Ne kiekvienas ant valstybinės žemės sklypo esančio pastato savininkas turi teisę be aukciono išsinuomoti valstybinės žemės sklypą, o tik tas, kurio statinys turi apibrėžtą naudojimo paskirtį arba ūkinės veiklos pobūdį, todėl Skyrius, iš naujo nagrinėdamas Prašymą, privalėtų įvertinti, ar aikštelėms eksploatuoti yra reikalingas atskiras žemės plotas Žemės sklype, t. y. ar jos turi apibrėžtą naudojimo paskirtį arba ūkinės veiklos pobūdį, taip pat šių aikštelių statytos teisėtumą, įvertinus Nuomos sutarties sąlygas tikslu nustatyti, ar nuomininkė Kolegija turėjo teisę valstybinės žemės sklype (Žemės sklype) statyti naujus statinius bei, ar į valstybės ir savivaldybės, kurios teritorijoje yra žemės sklypas, biudžetus buvo sumokėtas Žemės įstatymo 9¹ straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytas atlyginimas už galimybę statyti naujus statinius – aikšteles (dabar Žemės įstatymo 10 str.).

20. Atsakovas NŽT, kartu atstovaudamas ir Skyrių, atsiliepime į apeliacinį skundą pakartoja bylos faktines aplinkybes, prašo apeliacinį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

21.1. NŽT atliko teisės aktuose jai priskirtas funkcijas ir įsitikino, kad nagrinėjamu atveju nėra galimybės pareiškėjui suformuoti žemės sklypo nuosavybės teisių atkūrimui natūra. NŽT negali tęsti nuosavybės teisių į tokią žemę atkūrimo natūra procedūrų, jeigu savivaldybės administracija pateikia informaciją, kad buvusi savininko žemė yra valstybės išperkama. Priešingu atveju NŽT nepaisant savivaldybės administracijos pateiktų duomenų, reikštų NŽT kompetencijos išplėtimą Tvarkos nuostatų prasme, taip pat būtų pažeistas nuosavybės teisių atkūrimo procedūrų eiliškumas. Teisinis reguliavimas nesuteikia NŽT kompetencijos vertinti savivaldybės administracijos pateiktų duomenų teisėtumo dėl valstybės išperkamos žemės statuso, nes tokia funkcija yra suteikta savivaldybės administracijos direktoriui.

21.2. Pareiškėjas neskundė Administracijos Rašto.

21.3. Pareiškėjas nepaneigė argumentų, jog skundžiami sprendimai nėra motyvuoti ar pagrįsti faktinėmis aplinkybėmis. Tiek Skyriaus sprendimas, tiek NŽT sprendimas atitinka VAĮ nurodytus reikalavimus.

21.4. Sprendžiant klausimą, ar yra pagrindas nutraukti / panaikinti Nuomos sutartį, negalima vertinti susidariusios situacijos pernelyg siaurai, o būtina atsižvelgti į visų reikšmingų faktinių aplinkybių ir teisės aktų nuostatų visumą, priešingu atveju, būtų prieštaraujama valstybinės žemės išnuomojimą ir pardavimą ne aukciono tvarka reglamentuojančių teisės aktų nuostatoms bei būtų pažeidžiamos naudotojų įstatymu įtvirtintos teises.

22. Trečiasis suinteresuotas asmuo Administracija atsiliepime į apeliacinį skundą pakartoja atsiliepime į skundą nurodytas aplinkybes, prašo apeliacinį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

23. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Dirbantis kapitalas“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, taip pat prašo priteisti iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas.

24. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Dirbantis kapitalas“ atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

24.1. Prašymas ir skundas pateikti turint tikslą nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko D. Š. turėtą žemę procedūroje pripažinti Žemės sklypo 0,06 ha dalį laisva (neužstatyta) žeme, nereikalinga statinių eksploatacijai ir atkurti nuosavybės teises natūra, t. y. ir Prašymo ir skundo tikslas – apginti pareiškėjo teisę į Žemės sklypo 0,06 ha dalies grąžinimą natūra. Pareiškėjas Skyriui pateikė Prašymą, kurio turinys atitinka VAĮ 2 straipsnio 12 dalyje įtvirtintą skundo sąvoką, nes siekė apginti galimai pažeistą teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, tačiau Apeliaciniame skunde Pareiškėjas pateikė jau kitą skundo teisinį pagrindą ir nurodo, kad pareiškėjas Skyriui pateikė Prašymą pagal VAĮ 2 straipsnio 10 dalį, t. y. su pareiškėjo teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijusį kreipimąsi į viešojo administravimo subjektą – NŽT prašant atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus – atlikti Žemės sklypo teritorijos patikrinimą, tikslu nustatyti, ar visas šio Žemės sklypo plotas reikalingas jame esantiems pastatams eksploatuoti; ir tik atlikus bendro pobūdžio Žemės sklypo dydžio, reikalingo statiniams eksploatuoti, patikrinimą, nesusijusį su pareiškėjo teise į nuosavybės teisių atkūrimą Žemės sklypo dalyje, ir nustačius teisės aktų pažeidimus, spręsti dėl Nuomos sutarties nutraukimo (pakeitimo) ir Žemės sklypo dalies (0,06 ha) grąžinimo natūra.

24.2. Pareiškėjas kreipėsi į Skyrių ir NŽT, o vėliau pateikė skundą teismui, siekdamas, kad būtų nutraukta (patikslinta) Nuomos sutartis ir Žemės sklypo dalis, patenkanti į buvusio savininko turėtos žemėvaldos ribas, būtų grąžinta pareiškėjui natūra (turėtoje vietoje). Pareiškėjas Skyriui pateikė skundą, nes siekė apginti galimai pažeistą teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, tačiau ir Prašyme ir skunde teismui reikalavimo nutraukti (pakeisti) Nuomos sutartį pagrindimu nurodė ne aplinkybę (argumentaciją), kad konkreti Žemės sklypo dalis (buvusi turėtoji žemė) nereikalinga statinių eksploatacijai ir yra laisva (neužstatyta), bet aplinkybę (argumentaciją), kad Žemės sklypo plotas yra didesnis nei reikalingas jame esančių statinių eksploatacijai.

24.3. Vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi, pareiškėjas galėtų nuosavybės teises natūra atkurti tik tuo atveju, jeigu žemė nebūtų priskirta valstybės išperkamai žemei, arba, kitaip tariant, ši žemė konkrečioje vietoje (Žemės sklypo dalyje, patenkančioje į savininko turėtos žemės ribas, bet ne bet kurioje neidentifikuotoje dalyje Žemės sklypo, kuris būtų pripažintas ,,per dideliu“ ir visa apimtimi nereikalingu statinių eksploatacijai) nebūtų užimta pastatams, statiniams ar įrenginiams eksploatuoti reikalingu žemės sklypu.

24.4. Skyriaus sprendimas niekaip nekeičia pareiškėjo teisių apimties, nes pareiškėjas nėra Nuomos sutarties šalis. Net tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, kad Žemės sklypo plotas yra didesnis, nei būtina statiniams eksploatuoti, nėra jokio pagrindo teigti, kad žemės plotas turi būti mažinamas sąskaita būtent tos konkrečios dalies, kuri patenka į buvusio savininko turėtos žemėvaldos ribas, t. y. nuomojamo ploto sumažinimas toli gražu nereikštų, kad po tokio veiksmo pareiškėjas įgytų teisę į dalį Žemės sklypo atkurti nuosavybės teises natūra.

24.5. Pareiškėjas, gindamas savo galimai pažeistą teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, gali siekti ginčyti konkrečios Žemės sklypo dalies, patenkančios į buvusio savininko turėtos žemėvaldos ribas, priskyrimą Mokyklos statinių eksploatavimui reikalingam žemės plotui, pagrindžiant, kad šios konkrečios Žemės sklypo dalies nereikia Mokyklos teritorijai ir būtent šiuo pagrindu prašyti nutraukti (pakeisti) Nuomos sutartį, t. y. būtent toks subjektinės teisės gynimo būdas ir priimtas sprendimas turėtų teisines pasekmes Pareiškėjo teisei nuosavybės teisių atkūrimo procese. Tačiau subjektinės teisės – konkrečios Žemės sklypo dalies pripažinimas laisva neužstatyta žeme, grąžintina buvusiam savininkui natūra, gynimas įrodinėjant, kad viso Žemės sklypo plotas yra didesnis, nei pagal Metodikos reikalavimus būtina Mokyklos statiniams ir teritorijai eksploatuoti (vykdyti Mokyklos veiklą), t. y. ne dėl to, kad konkrečioje Žemės sklypo dalyje yra laisva, neužstatyta žemė, kurią reikia grąžinti natūra, bet dėl to, kad Žemės sklypo plotas viršija dydį, apskaičiuotą pagal Metodikos reikalavimus, visiškai nėra susijęs su pareiškėjo subjektinės teisės įgyvendinimu ir tokio pasirinkto teisės gynimo rezultatas neturės jokių teisinių pasekmių pareiškėjo subjektinėms teisėms nuosavybės teisių atkūrimo procese.

24.6. Pareiškėjas neturi teisės ir įgaliojimų kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo. Tai reiškia, kad pareiškėjas neturi suinteresuotumo ir negali teikti prašymo (skundo) ir ginčyti Žemės sklypo suformavimo (Žemės sklypo dydžio ne pareiškėjui priklausantiems statiniams eksploatuoti nustatymo) ir Nuomos sutarties sudarymo teisėtumą. Pareiškėjas neturi teisės ir įgaliojimų ginti viešąjį interesą reiškiant tokius reikalavimus dėl neva per didelio nuomojamo valstybinės žemės sklypo, kurie nesusiję su pareiškėjo ginama subjektine teise.

24.7. Tuo atveju, jeigu pagal skunde pateiktą teisinį pagrindą pareiškėjas Skyriui pateikė Prašymą dėl jo galimai pažeistos teisės į žemės grąžinimą natūra Žemės sklype dėl to, kad Žemės sklypo plotas (bet ne konkreti Žemės sklypo dalis, į kurią pareiškėjas pretenduoja atkurti nuosavybės teises natūra) yra didesnis nei būtinas statinių eksploatacijai, Sprendimai nesukūrė pareiškėjui teisinių pasekmių ir materialinio suinteresuotumo ginčyti Sprendimus, nes: pareiškėjas nėra Nuomos sutarties šalis ir Nuomos sutarties nutraukimas (patikslinimas) dėl to, kad Žemės sklypo plotas didesnis nei numato teisės aktai, nesuteiks pareiškėjui teisės pretenduoti atkurti nuosavybės teises į konkrečią Žemės sklypo dalį; pareiškėjas nėra institucija, turinti įgalinimus ginti viešąjį interesą dėl Žemės sklypo dydžio atitikimo teisės aktų nuostatoms;

24.8. Pagal apeliaciniame skunde pateiktą teisinį pagrindą pareiškėjas Skyriui pateikė Prašymą, nesusijusį su pareiškėjo galimai pažeista teise į žemės grąžinimą natūra Žemės sklype, kuriame buvo pateikti duomenys apie galimus teisės aktų pažeidimus nustatant Žemės sklypo dydį ir paprašyta atlikti patikrinimą vietovėje, Sprendimai nesukūrė pareiškėjui teisinių pasekmių ir materialinio suinteresuotumo ginčyti Sprendimus, nes teisės aktai neįpareigoja viešojo administravimo subjekto (nagrinėjamu atveju NŽT) pagal kiekvieno nesuinteresuoto asmens pateiktą informaciją atlikti patikrinimą vietovėje ir inicijuoti nuomos sutarties nutraukimą (patikslinimą) dėl žemės sklypo, į kurį asmuo neturi jokių teisių; Sprendimai laikytini informacinio pobūdžio raštais, nes juose nesprendžiama dėl pareiškėjo turimų teisių ir teisėtų interesų.

24.9. Sprendimai atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies nuostatas.

24.10. Administracijos Raštas, kuriuo atsisakoma traktuoti visą Žemės sklypą ir atitinkamai Žemės sklypo dalį, į kurią patenka buvusio savininko turėtos žemėvaldos dalis, kaip laisvą ir grąžintiną natūra žemę, turi būti skundžiamas teismui, tačiau Administracijos Raštas nebuvo ir nėra ginčijamas, todėl laikomas teisėtu ir galiojančiu. NŽT savarankiškai nepriima sprendimų dėl to, ar žemė yra priskiriama valstybės išperkamai žemei, ar ne.

24.11. Pareiškėjas nei prašymuose NŽT, nei skunde visiškai neįrodinėja, kad Mokyklos eksploatacijai nereikalingas plotas (ta ploto dalis, kuri viršija pagal Metodikos reikalavimus Mokyklos statinių eksploatacijai reikalingą dydį) yra būtent toje vietoje, kurioje yra pažymėtos buvusios turėtos žemėvaldos ribos pagal esamus duomenis, todėl, net ir patenkinus pareiškėjo skundą ir jo reikalavimus nutraukti Nuomos sutartį ir sumažinti UAB „Dirbantis kapitalas“ nuomojamą plotą, gali susidaryti tokia situacija, kad bus nustatyta, jog Mokyklos eksploatacijai nebūtinas plotas yra, pavyzdžiui, pietinėje ar rytinėje sklypo dalyje, kai tuo tarpu turėtos žemėvaldos dalis, į kurią pretenduoja pareiškėjas, yra tik Žemės sklypo šiaurės vakarinėje ir centrinėje dalyje.

24.12. Skyrius ir NŽT neturėjo teisinio pagrindo ir kompetencijos įvertinti, ar konkreti Žemės sklypo dalis, patenkanti į buvusio savininko žemėvaldos ribas, gali būti laikoma valstybės išperkama žeme, taip pat spręsti klausimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo grąžinant šią žemę natūra ir atitinkamai dėl Nuomos sutarties nutraukimo (tikslinimo) nuosavybės teisių atkūrimo procese.

24.13. Administracijos Rašte visiškai teisingai ir pagrįstai konstatuota, kad visas Žemės sklypo plotas yra reikalingas esamų statinių eksploatacijai, todėl, vadovaujantis Atkūrimo įstatymo nuostatomis ši žemės yra pagrįstai priskirta valstybės išperkamai žemei.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

25. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Skyriaus sprendimo, kuriuo atsisakyta nutraukti (patikslinti) valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) pr. (duomenys neskelbtini), Vilniuje nuomos sutartį ir atkurti pareiškėjui nuosavybės teises natūra į 0,06 ha žemės plotą, patenkantį į išnuomoto žemės sklypo plotą, kuris, pareiškėjo manymu, nėra reikalingas sklype esantiems pastatams eksploatuoti, taip pat NŽT sprendimo, kuriuo nebuvo patenkintas pareiškėjo skundas, teisėtumo ir pagrįstumo.

26. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą pažymėdamas, kad nors pareiškėjas mėgina įrodinėti, jog ne visas Žemės sklypo plotas reikalingas jame esantiems statiniams eksploatuoti, tačiau jis nėra Nuomos sutarties šalimi, taip pat asmeniu, turinčiu įgalinimus ginti viešąjį interesą. Pirmosios instancijos teismo sprendime taip pat akcentuota, jog pareiškėjas nenurodė teisės aktų, kuriuos atsakovas pažeidė, todėl atsakovas pagrįstai netenkino pareiškėjo reikalavimų atlikti ginčo sklypo teritorijos patikrinimą nei dėl jos reikalingumo joje esantiems pasatams eksploatuoti, nei inicijuoti valstybės žemės nuomos sutarties nutraukimą. Atsakovas pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo atkurti nuosavybės teises į D. Š. iki nacionalizacijos turėtą žemėvaldą ties (duomenys neskelbtini) g. (buv. (duomenys neskelbtini)), nes Administracija Rašte nurodė, jog ši žemė priskirta valstybės išperkamai žemei.

27. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodo, kad neturėjo tikslo ginti viešojo intereso, o kaip asmuo, siekiantis natūra atkurti nuosavybės teises į Žemės sklypo dalį, turėjo teisę iškelti klausimą dėl Žemės sklypo ploto. Skyrius ir NŽT, turėjo kompetenciją įvertinti, kokio dydžio Žemės sklypas reikalingas pastatų eksploatavimui, ir, esant pagrindui, spręsti dėl nuomos sutarties nutraukimo. Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo LAT ir LVAT formuojamos praktikos, neatskleidė bylos esmės, neišnagrinėjo visų dokumentų ir faktinių aplinkybių, todėl priėmė neteisingą ir nepagrįstą sprendimą.

28. Pirmiausia teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, ir nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, dėl kurių pirmosios instancijos teismo sprendimas paprastai turėtų būti naikinamas (ABTĮ 140 str. 2 d.). Todėl teisėjų kolegija bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir tikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

29. Teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas sureglamentuotas ABTĮ 86 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad: teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas (1 d.); priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas. Skundas (prašymas, pareiškimas) gali būti tenkinamas visiškai ar iš dalies (2 d.); teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus (3 d.). ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad motyvuojamojoje sprendimo dalyje nurodoma: 1) teismo nustatytos bylos aplinkybės; 2) įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados; 3) argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus; 4) įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos. Taigi teismo sprendimas laikomas teisėtu ir pagrįstu, kai teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas, taip pat kai teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje yra argumentuotai atsakyta į pagrindinius pareiškėjo reikalavimus.

30. Pagal ABTĮ 80 straipsnio 1 dalį teisėjai, nagrinėdami bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 56 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. To paties straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

31. Vertindamas įrodymus, teismas turi vadovautis ABTĮ 56 straipsnio nuostatomis ir įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę bei iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. LVAT praktikoje ne kartą akcentuota, kad teismo tikslas nagrinėjant bylą – teisėtas ir pagrįstas procesinis sprendimas, todėl jis [teismas] privalo išnaudoti visas įstatymų jam suteiktas pareigas ir teises, kad šis tikslas būtų pasiektas (žr., pvz., 2008 m. kovo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-320/2008, nurodyta, pvz., 2023 m. vasario 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-998-789/2023). Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017).

32. Teisėjų kolegija, aptariamu aspektu patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, daro išvadą, kad aptartų esminių teismo sprendimui keliamų reikalavimų tikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimas neatitinka.

33. Teisėjų kolegija pažymi, kad abejodamas ar visas Žemės sklypas reikalingas jame esantiems statiniams eksploatuoti, pareiškėjas kreipėsi į Skyrių ir NŽT, pateikdamas paskaičiavimus, pagal kuriuos Žemės sklype esantiems statiniams eksploatuoti reikalingas 0,3001 ha plotas Žemės sklype, bei teigdamas, jog 0,2201 ha Žemės sklypo plotas yra neužimtas pastatais ir nenaudojamas jų eksploatacijai, neatitinka Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytų kriterijų, pagal kuriuos gali būti priskiriamas valstybės išperkamai žemei.

34. Iš ginčijamo Skyriaus sprendimo turinio matyti, kad atsakovas, be kita ko, sprendė, jog žemės sklype esantiems statiniams eksploatuoti būtinas (mažiausias) žemės plotas kartu su automobilių parkavimui būtinu plotu (automobilių stovėjimo aikštelės plotu) bei privalomu mažiausiu želdynų plotu sudaro 4 995,9 kv. m (2 728,8 kv. m + 586,3 kv. m + 1 680,8 kv. m), kas yra net daugiau, nei Žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) pr. (duomenys neskelbtini), Vilnius, plotas (4 204 kv. m), kuris buvo suformuotas ir išnuomotas Kolegija Mokyklai ir Aikštelėms eksploatuoti. Taip pat pažymėjo, jog statiniams eksploatuoti būtino ploto skaičiavimai atlikti pagal Metodikos 6 punktą, taip pat pagal Metodikos 11.2.2 ir 11.2.3 papunkčius ir nagrinėjamu atveju net nebuvo naudojamasi Metodikos 10 punkte nurodyta galimybe, leidžiančia valstybinės žemės plotą, viršijantį apskaičiuotą mažiausią valstybinės žemės dydį, priskirti prie esamiems statiniams eksploatuoti reikalingo valstybinės žemės ploto, jeigu yra naudojamas su statinio eksploatacija susijusiems poreikiams tenkinti ir neviršija 10% (dešimt procentų), apskaičiuoto pagal Metodikos 6 punktą, valstybinės žemės ploto.

35. Nustatyta, kad pareiškėjas pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde išdėstė išsamius argumentus bei pateikė, jo manymu, pastaruosius argumentus pagrindžiančius įrodymus dėl Skyriaus nurodytų būtinų statiniams eksploatuoti skaičiavimų akcentuodamas, jog nurodytos sporto aikštelės (b2 ir b3) bei automobilių stovėjimo aikštelė nėra įregistruotos Nekilnojamojo turto kadastre atskirais nekilnojamojo turto objektais, be to, fiziškai neegzistuoja (nėra pastatytos), taip pat nėra duomenų, kad Žemės sklype faktiškai įrengta 1608,8 kv. m. želdynų teritorija, be to, net ir šių medžių ir krūmų buvimas nereiškia, kad jais užima Žemės sklypo dalis yra užstatyta ir naudojama statiniams eksploatuoti. Tačiau pirmosios instancijos teismas nepateikė motyvų dėl paminėtų pareiškėjo argumentų, neištyrė su tuo susijusių įrodymų, taip pat ir tų, kurie pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Dirbantis kapitalas“ buvo pateikti teismui nustačius terminą papildomų dokumentų pateikimui. Apibendrinant konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo esminių teisiškai reikšmingų aplinkybių bylai išnagrinėti, neatsakė į esminius pareiškėjo skundo argumentus dėl Žemės sklypo ploto reikalingo esamiems statiniams eksploatuoti dydžio ir priskyrimo valstybės išperkamai žemei.

36. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti, – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017). Vien tik apeliacinės instancijos teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-374/2012).

37. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, turėtų išsamiai atsakyti į esminius skundo argumentus dėl Žemės sklypo ploto reikalingo esamiems statiniams eksploatuoti, įvertinti, ar pareiškėjo nurodoma žemės sklypo dalis gali būti suformuota kaip atskiras sklypas nuosavybės teisių atkūrimui natūra, įvertinti atsakovo ir šio sklypo naudotojo argumentus ir padaryti išvadas, ar gintinos pareiškėjo teisės į nuosavybės teisių atkūrimą į miesto žemę natūra.

38. Taip pat primintina, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuluotas teisės aiškinimo taisykles vadovaujantis Žemės įstatymo 9 straipsnio 11 dalimi, be aukciono išnuomotos valstybinės žemės nuomos sutartis nutraukiama prieš terminą nuomotojo reikalavimu, kai į šią žemę atkuriamos nuosavybės teisės, išskyrus įstatymų, reglamentuojančių piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą, nustatytus atvejus. Šis teisinis reglamentavimas suponuoja, kad žemės nuomos sutartis neatima iš asmenų, pretenduojančių į nuosavybės teisių atkūrimą, teisės į tokią žemę, jei ji nepriskirtina prie valstybės išperkamos žemės <...>. Siekiant interesų pusiausvyros, yra galimas valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimas (jos dalies pripažinimas negaliojančia), sumažinant išnuomoto sklypo plotą tokia dalimi, kiek yra pagrindas pripažinti, kad žemė nepriskirtina prie tokios, kuriai taikytinos [Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte] nurodytos įstatymo nuostatos, ir suformuojant natūra nuosavybėn grąžintiną žemės sklypą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1290-415/2019; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2013). <...> pareiga ginčyti nuomos sutartį šiais atvejais įstatymu nustatyta nuomotojui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-985-415/2020). Sąlygų, kurioms esant išlikusį nekilnojamąjį turtą išperka valstybė, buvimas Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punkto prasme kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinamas atsižvelgiant į kiekvienam individualiam ginčo atvejui reikšmingų aplinkybių visumą, kadangi žemės išpirkimo atvejus jungia esminis ir pagrindinis požymis – konkretus visuomenės poreikis pageidaujamai grąžinti natūra žemei (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-270-146/2017).

39. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai svarbių aplinkybių ir jų visapusiškai neištyrė, todėl negalėjo teisingai įvertinti pareiškėjo skundo reikalavimų pagrįstumo ir priimti visapusiškai pagrįsto, t. y. teisingo sprendimo. Pirmosios instancijos teismo padaryti proceso pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjų apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 145 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 146 straipsnio 1 dalis).

40. Kadangi skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas, o byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, teisėjų kolegija šioje proceso stadijoje nesprendžia trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Dirbantis kapitalas“ pateikto prašymo dėl papildomų įrodymų pridėjimo prie bylos. Taip pat nesprendžiamas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo J. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 19 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.