Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, A-2010-525/2015

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2015-12-16
Bylos Nr.: A-2010-525/2015
Teisminio proceso Nr.: 3-62-3-01182-2014-3
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Artūras Drigotas (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pran.), Dalia Višinskienė
Pareiškėjas: B. C.
Atsakovas: Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir uždarajai akcinei bendrovei, „Serfas“
Trečiasis asmuo: A. U., E. K., A. P.

Kategorijos

11.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
11.12pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr. A-2010-525/2015Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01182-2014-3Procesinio sprendimo kategorija 11.4.2; 11.12 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gruodžio 16 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos B. C. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos B. C. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir uždarajai akcinei bendrovei „Serfas“, tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. U., E. K. ir A. P., dėl sprendimo, įsakymo, valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja B. C. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydama:

1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2014 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą Nr. 8S-(14.8.3)-336 (toliau – ir NŽT Sprendimas), kuriuo M. C. atkurtos nuosavybės teisės, atlyginant už 0,0944 ha žemės pinigais;

2) įpareigoti atsakovą NŽT atkurti nuosavybės teises M. C. į likusią J. U. turėtą žemę valdos dalį 0,0944 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini), Kaune, natūra;

3) panaikinti NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjo 2014 m. rugsėjo 1 d. įsakymo Nr. 8VĮ-(14.8.2)-789 (toliau – ir Įsakymas) 2 dalį, kuria parduotas uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Serfas“ žemės sklypas pagal valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties projektą;

4) panaikinti valstybinės žemės pirkimo-pardavimo 2014 m. rugsėjo 4 d. sutartį Nr. 8SUJ-29, sudarytą tarp Lietuvos valstybės ir UAB „Serfas“, registro Nr. 5988 (toliau – ir Sutartis);

5) pripažinti, jog NŽT pareigūnai vilkino atkurti nuosavybės teises natūra.

Nurodė, kad prašymus atkurti nuosavybės teisę natūra į J. U. iki 1940 m. nacionalizacijos turėtą žemę 9,56 ha (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) valsčiuje, Kauno apskrityje padavė pretendentai: E. P., L. U., P. U. ir M. C.. Iki šiol pretendentams ir jų teisių perėmėjams liko neatkurtos nuosavybės teisės į 0,3779 ha dalį. Buvusio savininko žemė yra kartografuota ir patenka į žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, ribas. Pagal žemės sklypo planą, sklypo dalyje „B“ žymėtas žemės plotas paskirtas kiemo statiniams eksploatuoti, tačiau šie statiniai nėra nuolatiniai, turintys aiškiai funkcinę paskirtį ir tarnauja bei priklauso nuo kito daikto. Žemės sklype (duomenys neskelbtini), kuris tiesiogiai ribojasi su žemės sklypu (duomenys neskelbtini), tokie statiniai netrukdė atkurti nuosavybės teises tiek pareiškėjai, tiek kitiems pretendentams. Nurodė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką ir išreiškė nuomonę, kad yra visos sąlygos atkurti pareiškėjai nuosavybės teises natūra, tačiau NŽT vilkino tai atlikti, o pradėjus skųsti jų veiksmus, nuosavybės teises atkūrė pinigais, nors tokio prašymo niekas nebuvo pareiškęs. Pareiškėja nesutiko su NŽT Kauno miesto skyriaus 2014 m. birželio 6 d. rašte Nr. 8SD-(14.8.94.)-2936 ir 2014 m. liepos 28 d. rašte Nr. 1SS-(7.5)1937 išdėstyta pozicija, jog M. C. prašyme nekonkretizavo į kokią turėtos žemės dalį prašo atkurti nuosavybės teises skirtingais nuosavybės teisių į žemę atkūrimo būdais, todėl jie laiko, kad nepasirinko nuosavybės teisių į žemę atkūrimo būdo ir į likusią negrąžintą žemės dalį 0,0944 ha bus atlyginta pinigais. Ginčo žemė buvo išnuomota UAB „Serfas“. NŽT sudarydama naują žemės nuomos sutartį, nesuderino suinteresuotų asmenų interesų, nes žemės nuomos klausimas galėjo būti sprendžiamas tik išsprendus žemės grąžinimo klausimą. Net ir konkrečios savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimas, kuriuo būtų patvirtintas detalusis planas, nekliudo vykdyti nuosavybės teisių į žemę proceso. Dėl to pareiškėja vertino, kad NŽT iš pradžių vilkino atkurti nuosavybės teises natūra ir 2014 m. rugpjūčio 6 d. priėmė neteisėtą, nepagrįstą Sprendimą, kuriuo atkūrė nuosavybės teises į 0,0944 ha žemės, atlyginant pinigais 1 195,00 Lt. Aplinkybę, kad ginčo sklypas nėra ir nebuvo užimtas patvirtina tai, kad apskundus teismui neteisėtus atsakovo veiksmus atkuriant nuosavybės teises, buvo priimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo išmokant piniginę kompensaciją ir NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjas 2014 m. rugsėjo 1 d. Įsakymu pardavė žemės sklypą UAB „Serfas“.

Atsiliepimas

Atsakovas NŽT atsiliepime prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad visiems pretendentams nuosavybės teisės į buvusio savininko J. U. iki 1940 metų nacionalizacijos valdytą žemę yra atkurtos pilnai. Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, patenka į iki 1940 m. nacionalizacijos buvusio savininko J. U. valdytos žemės ribas. Vadovaujantis Kauno miesto valdybos 1996 m. spalio 22 d. sprendimu Nr. 1030 „Dėl žemės sklypų prie turimų pastatų sumažintos apimties detaliųjų planų“ buvo parengtas ir patvirtintas 1,9794 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, reikalingo esamiems statiniams eksploatuoti, planas. NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjas 2013 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 8VĮ-(14.8.2.)-731 išnuomojo UAB „Serfas“, t. y. pastatų ir statinių, esančių žemės sklype (duomenys neskelbtini), Kaune, savininkui, 1,9794 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 41 metams. UAB „Serfas“ paprašius ginčijamu Įsakymu ir Sutartimi, žemės sklypas (duomenys neskelbtini), buvo parduotas UAB „Serfas“. Vienas iš juridinių pagrindų priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo piliečiams grąžinant žemę natūra yra savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintas žemės sklypo planas, kai piliečiams grąžinama natūra laisva (neužstatyta) žemė, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusi miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose. NŽT 2014 m. vasario 27 d. raštu pakartotinai kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją, prašydama išnagrinėti ir parengti laisvos (neužstatytos) J. U. iki 1940 metų (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) valsč., Kauno apskr. turėtos žemės planą, kuri nepriskirta valstybės išperkamai žemei. Kauno miesto savivaldybės administracija informavo, kad laisvos (neužstatytos) žemės buvusio savininko J. U. turėtoje žemėje Kauno mieste nenustatyta. Todėl nebuvo teisinio pagrindo priimti sprendimą atkurti nuosavybės teises natūra. Pareiškėjai M. C. pasirinkus ir išreiškus valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo (natūra) bei jos nepakeitus, tačiau nesant galimybių nuosavybės teises atkurti pasirinktu būdu, buvo pritaikyta teisės aktų, reglamentuojančių nuosavybės teisių atkūrimą, nuostata ir nuosavybės teisės atkurtos, atlyginant pinigais. Pažymėjo, kad pareiškėja galėjo ginčyti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2014 m. gegužės 23 d. raštą „Informacija dėl laisvos (neužstatytos) žemės“, tačiau įstatymo nustatyta tvarka ir terminais jo neginčijo. Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), yra pilnai užstatytas, jame įstatymų nustatyta tvarka pastatyti ir įregistruoti aštuoni administracinės, gamybos (pramonės), sandėliavimo, pagalbinio ūkio paskirties ir kiti statiniai – kiemo statiniai (aikštelės, tvora), kurie nuosavybės teise priklauso UAB „Serfas“, pareiškėjai ir kitiems pretendentams į buvusio savininko J. U. žemę nuosavybės teisės yra atkurtos pilnai, todėl nebuvo teisinio pagrindo ginčo žemės sklypo neparduoti UAB „Serfas“.

Atsakovas UAB „Serfas“ atsiliepimu prašė pareiškėjos skundą atmesti.

Nurodė, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys nustatyti dar 2000 m. birželio 14 d. 2012 m. spalio 2 d. UAB „Serfas pagal pirkimo-pardavimo sutartį nupirko dalį šiame sklype esančių kiemo statinių, o 2013 m. liepos 11 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įgijo visus minėtame sklype esančius statinius. Nuo 2013 m. rugsėjo 23 d. iki 2014 m. rugsėjo 4 d. UAB „Serfas“ sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), valdė Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 8S-N-147 pagrindu. Pažymėjo, kad kiemo statiniai, esantys minėtame sklype yra gamybinių dirbtuvių 8G1b ir administracinio pastato priklausiniai bei naudojami eksploatuojant šiuos pastatus. Jokių statinių, neturinčių aiškios funkcinės paskirties, sklype nėra. NŽT Kauno miesto skyriaus 2013 m. spalio 8 d. ir 2014 m. vasario 26 d. raštais M. C. ir jos teisių perėmėja buvo informuotos, kad visas žemės sklypas yra naudojamas savarankiškai funkcionuojantiems statiniams su priklausiniais eksploatuoti, tačiau administracinių aktų susijusių su sklypo išnuomojimu neginčijo. 2005 m. kovo 24 d. M. C. sutiko, kad nuosavybės teisės būtų atkuriamos tik į 0,2605 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kuris ribojasi su ginčo žemės sklypu. M. C. ir jos teisių perėmėja nereiškė ir šiuo metu nereiškia jokių reikalavimų dėl žemės sklypo suformavimo neteisėtumo, o tik nurodo teisės aktais nepagrįstą nuomonę, kad valstybinės žemės išnuomojimo faktas, netrukdė nuosavybės teisių atkūrimui natūra. Pareiškėja nepateikia jokių įrodymų, patvirtinančių jos dėstomus motyvus, jog tariamai dalis žemės sklypo yra laisva (neužstatyta), todėl turėtų būti grąžinama natūra. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintuose žemės sklypų planuose apie laisvą (neužstatytą) žemę niekada nebuvo nustatyta, kad žemės sklype (duomenys neskelbtini), yra laisvos (neužstatytos) žemės, į kurią būtų galima atkurti nuosavybės teises M. C., todėl nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovas vilkino atlikti kokius nors veiksmus, susijusius su šio žemės sklypo suformavimu nuosavybės teisių atkūrimui. Pareiškėja praleido įstatyme nustatytus terminus kreiptis į teismą dėl administracinio akto teisėtumo ar vilkinimo, neprašo šių terminų atnaujinti.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. vasario 1 d. sprendimu (I t., b. l. 187-196) pareiškėjos B. C. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Dėl UAB „Serfas“ argumento, kad pareiškėja praleido įstatyme nustatytus terminus kreiptis į teismą dėl administracinio akto teisėtumo ar vilkinimo, neprašo šių terminų atnaujinti, todėl skundas turėtų būti atmestinas, teismas nurodė, kad iš bylos aplinkybių ir įrodymų matyti, kad 2014 m. rugpjūčio 19 d. pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė įpareigoti NŽT Kauno skyrių atkurti nuosavybės teises į likusią pareiškėjai tenkančią J. U. turėtą žemės valdos dalį 0,0944 ha žemės natūra, esančią (duomenys neskelbtini), Kaune. Byloje kitais įrodymais nepaneigta, jog pareiškėja apie ginčijamus atsakovo aktus, kuriais jai buvo atkurtos nuosavybės teisės pinigais, parduotas ginčo žemės sklypas, turinį sužinojo nagrinėjant bylą teisme NŽT kartu su atsiliepimais į skundą pateikus juos į bylą, objektyvių duomenų apie tai, kad pareiškėjai ar jos atstovui buvo žinoma informacija apie ginčijamus aktus tokia apimtimi, kuri suteiktų galimybę paduoti skundą teismui, nepateikta, todėl pripažintina, jog įstatymu nustatyto termino kreiptis į teismą dėl šių aktų pripažinimo neteisėtais, kurie susiję su pirminiu skundo reikalavimu įpareigoti NŽT Kauno skyrių atkurti nuosavybės teises į likusią pareiškėjai tenkančią J. U. turėtą žemės valdos dalį 0,0944 ha žemės natūra, esančią (duomenys neskelbtini), pareiškėja nėra praleidusi.

Pasisakydamas dėl pagrindinio reikalavimo – panaikinti administracinį aktą dėl nuosavybės teisių į 0,0944 ha žemės sklypą atkūrimo pinigais, teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 5 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 12 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog, tai, ar žemė turi būti grąžinama natūra, ar valstybės išperkama, lemia ne detalaus plano buvimas ar nebuvimas, o tai, ar yra pagrįstas visuomenės poreikis tai konkrečiai žemei, ir ar žemė yra laisva. Teismas vertino, jog Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatos ir šios teisės normos taikymo praktika leidžia daryti išvadą, jog sprendžiant nuosavybės teisių atkūrimo natūra klausimą, privalu nustatyti, kokia žemė (ar jos dalis) yra valstybės išperkama, o kokia dalis laisva, t. y. į kurią galima nuosavybės teises natūra. Tai paaiškėja detaliojo planavimo procedūrų metu, kurių metu nustatoma, koks žemės plotas yra reikalingas pastatams, statiniams ar įrenginiams eksploatuoti, todėl pareiškėjos argumentas, kad tik išsprendus nuosavybės teisių atkūrimo klausimą pagal pareiškėjos prašymą buvo galimas teritorijos planavimas, yra nepagrįstas. Pagal išdėstytą teisinį reglamentavimą natūra turėtoje vietoje žemė grąžinama, jei ji neužstatyta (išskyrus atvejus, kai užstatyta pretendentui priklausančiais statiniais) ir nėra priskirta valstybės išperkamai žemei kitais pagrindais, išvardytais 12 straipsnyje. Nei nurodytame Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte, nei kitose šio įstatymo nuostatose nepateikta neužstatytos žemės sampratos. Teismas nurodė, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad žemės sklypas gali būti laikomas užstatytu, jeigu jame yra statinio sąvoką atitinkantis nekilnojamasis daiktas, kurio eksploatacijai žemės sklypas naudojamas. Ši taisyklė turi būti taikoma atsižvelgiant į individualias aplinkybes, tačiau bet kokiu atveju apie tai, užstatyta žemė ar ne, sprendžiama pagal du kriterijus – faktinį ir teisinį. Pirma, žemės sklype turi būti statinių ar kitokių nekilnojamųjų daiktų. Antra, šie statiniai ar kitokie nekilnojamieji daiktai turi būti pastatyti (įrengti) teisės aktų nustatyta tvarka. Nustačius, kad žemės sklype yra teisėtai pastatytų statinių ar kitokių nekilnojamųjų daiktų, kuriems naudojamas žemės sklypas, ir tokio sklypo naudojimas pagal kitą paskirtį nėra galimas, sklypas laikytinas užstatytu.

Teismas vertino, jog pareiškėja skunduose nurodė, kad buvusio savininko žemė yra kartografuota ir nustatytos jos ribos patenka į žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, ribas. Remiantis žemės sklypo planu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kuriame pažymėtos statinių funkcionavimui reikalingos žemės sklypo dalys, matyti, kad sklypo dalyje „B“, kurį sudaro 3020 kv. m ploto dalis yra ginčo teritorija, jame įregistruoti kiemo statiniai, t. y. kiemo aikštelė b7, b8, b9 ir tvora t5,t2, t6, kurie yra tie patys kiemo statiniai, kurių dalis yra jau atkurtame sklype Nr.1, esančiame Kaune, prie (duomenys neskelbtini). Mano, kad šie statiniai nėra nuolatiniai ir turintys aiškią funkcinę paskirtį, todėl teigė, kad ginčo žemės sklypas galėjo būti nuosavybės teisių atkūrimo objektu.

Teismas nurodė, jog kaip matyti iš jau nustatytų pagrįstų aplinkybių, nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenų, atsakovo UAB „Serfas“ pateikto žemės sklypo (19 749 kv. m) dalių, reikalingų savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ir įrenginiui eksploatuoti, plano, trečiojo suinteresuoto asmens E. K. pateikto žemės (19 794 kv. m.) dalių funkcionavimo nustatymo plano, UAB „Serfas“ 2014 m. rugsėjo 4 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties, notarinio reg. Nr.5988, ir 2014 m. rugsėjo 4 d. priėmimo-perdavimo akto, Nr.8S41-28, pagrindu įgijo nuosavybės teises į 1,9794 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, kurio kadastro duomenys nustatyti dar 2000 m. birželio 14 d. UAB „Mitoda“ ir UAB „Šerfas“ 2012 m. spalio 2 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio reg. Nr.8554, kuria UAB „Serfas“ nupirko dalį kiemo statinių, o 2013 m. liepos 11 d. pirkimo-pardavimo sutartimi, notarinio reg. Nr.RI-5430, UAB „Serfas“ iš UAB „Mitoda“ nupirko visus statinius ginčo žemės sklype, t. y. administracinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio statybos pabaiga-1975 m; gamybines dirbtuves (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurių statybos pabaiga - 1975 m.; acetileno generatorinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurios statybos pabaiga - 1975 m.; transformatorinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurios statybos pabaiga - 1992 m.; sandėlį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio statybos pabaiga - 1989 m.; stoginę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurios statybos pabaiga - 1980 m. bei kitus kiemo statinius (kiemo aikštelė b1, b2, b3, b4, b5, b10, tvora t1, t3, t4) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurių statybos pabaiga - 1998 m., kurie priklauso gamybinėms dirbtuvėms; kiemo statinius (kiemo aikštelė b8, tvora t5, t2) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurių statybos pabaiga- 1998 m., kurie taip pat priklauso gamybinėms dirbtuvėms; o aikštelė b13 (3151 kv. m.) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurios statybos pabaiga- 2014 m. bei kiti statiniai (aikštelė b11, b12)(unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurios statybos pabaiga- 2014 m. priklauso taip pat gamybinėms dirbtuvėms; kiti statiniai (tvora t 7, t 8, stoginė 12I1g) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurių statybos pabaiga - 2014 m., priklauso administraciniam pastatui. Taigi, jau nuo 2013 m. liepos 11 d. (o aikštelę b13, tvorą t7, t8, stoginę 12I1g, aikštelę b11, b12 nuosavybės teise valdo nuo 2014 m. lapkričio 7 d., 2014 m. kovo 18 d.) UAB „Serfas“ nuosavybės teise valdo visus statinius, įgytus iš ankstesnio savininko UAB „Mitoda“, esančius žemės sklype (duomenys neskelbtini), Kaune (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurių statybos pabaiga nuo 1975 m. iki 2014 m. kovo 18 d., t. y. iki ginčo spendimo priėmimo. UAB „Serfas“ statinius įsigijo gavęs NŽT Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus sutikimus, kuriuose nebuvo jokių sąlygų dėl perleidžiamų statinių, t. y. nebuvo nurodyta, kad UAB „Serfas“ neįgyja teisės naudotis atitinkamai žemės sklypu tokiomis pat sąlygomis kaip nekilnojamųjų daiktų buvęs savininkas UAB „Mitoda“. Pagrindinis statinys žemės sklype yra gamybinės paskirties (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); užstatytas plotas 2427 kv. m), taigi jo eksploatacijai yra būtina atitinkamai didesnė teritorija – įvažiavimai, apsisukimo aikštelės, sandėliavimo teritorija, o į pareiškėjos nurodomą žemės sklypo dalį, kuri jos manymu yra laisva, patenka aikštelės b2, b12, b14, b8, b11, kurių statybos pabaigos metai - 2014 m., 1998 m., ir kurios tarnauja kitiems minėtiems statiniams. Remdamasis Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtinta Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 106 punktu, minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalimi, tuo, jog pagal VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto kadastro duomenis ginčo žemės sklype įregistruoti aštuoni statiniai, teismas laikė, kad jie yra pastatyti įstatymų nustatyta tvarka ir toks žemės sklypas laikytinas užstatytu.

Pažymėta, jog NŽT direktoriaus 2013 m. gruodžio 13 d. sprendimu Nr.1T-(7.5)-59 „Dėl P. U., R. K. ir R. S. skundo išnagrinėjimo“ NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjas buvo įpareigotas atlikti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune naudojimo valstybinę kontrolę, be kita ko, nustatyti, ar visas žemės plotas naudojamas savarankiškai funkcionuojantiems statiniams (įrenginiams) su priklausiniais (jeigu tokie yra) eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą jų paskirtį. NŽT Kauno miesto skyrius 2013 m. gruodžio 30 d. Žemės naudojimo patikrinimo aktu nustatė, kad visas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, plotas yra naudojamas esantiems statiniams su priklausiniais eksploatuoti pagal įregistruotą jų paskirtį. NŽT Kauno miesto skyrius 2014 m. vasario 27 d. raštu pakartotinai kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyrių prašydamas išnagrinėti ir parengti laisvos (neužstatytos) J. U. iki 1940 m. turėtos žemės planą, kuri nepriskirta valstybės išperkamai žemei. Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyrius 2014 m. gegužės 23 d. raštu Nr. 70-2-1459 atsakovą informavo, kad J. U. iki nacionalizacijos turėtos žemės vietoje, laisvos (neužstatytos) žemės nenustatyta bei pateikė paaiškinančią dokumentinę informaciją.

Teismas, remdamasis Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 4 dalimi, bei Tvarkos 3 punkte įtvirtintų teisės normų analize, vertino, jog teisė įgaliotoms institucijoms parinkti nuosavybės teisių atkūrimo būdą savo nuožiūra atsiranda tik tuomet, kai asmuo iki 2003 m. balandžio 1 d. apskritai nepareiškia jokios valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, arba iki nurodytos datos asmuo pagal institucijos, nagrinėjančios prašymą, reikalavimą (kai asmens nurodytas būdas nenumatytas Atkūrimo įstatyme arba nurodytuoju būdu pagal šį įstatymą negalima atkurti nuosavybės teisių) nepareiškia tinkamo nuosavybės teisių atkūrimo būdo. Vertinta, jog minėtos nustatytos faktinės aplinkybės yra pagrindas išvadai, kad NŽT atliko Atkūrimo įstatyme numatytus veiksmus galimos laisvos (neužstatytos) žemės nustatymui J. U. turėtos žemės ribose ir laisvos (neužstatytos) žemės minėtoje teritorijoje nenustatė. Minėtas nustatytas aplinkybes paneigiančių įrodymų, jog laisva (neužstatyta) žemė J. U. turėtos žemės ribose yra arba jos gali būti, pareiškėja teismui nepateikė (ABTĮ 57 str.). Todėl teismas darė išvadą, kad ginčijamas atsakovo priimtas Sprendimas, kuriuo atkurtos M. C. nuosavybės teisės, atlyginant už 0,0944 ha žemės pinigais, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti jį nėra teisinio pagrindo.

Atitinkamai teismas nurodė, kad netenkinu reikalavimo dėl NŽT Sprendimo panaikinimo ir atsižvelgiant į bylos faktines aplinkybes bei išdėstytus argumentus, nėra pagrindo tenkinti išvestinį skundo reikalavimą dėl įpareigojimo atsakovui atkurti nuosavybės teises M. C. į likusią J. U. turėtą žemę valdos dalį 0,0944 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini), Kaune, natūra, o skundo reikalavimas pripažinti, jog NŽT pareigūnai (tarnautojai) vilkino atkurti nuosavybės teises natūra, pripažintinas skundo aplinkybe.

Pasisakydamas dėl reikalavimo panaikinti NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjo Įsakymo 2 dalį, kuria parduotas UAB „Serfas“ žemės sklypas pagal valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties projektą bei panaikinti Sutartį, sudarytą tarp Lietuvos valstybės ir UAB „Serfas“, registro Nr. 5988, teismas, aptaręs bylos duomenimis nustatytas aplinkybes, priėjo prie išvados, kad pareiškėja skunde nenurodė ir teismas nenustatė, kad ginčijamas atsakovo Įsakymas bei tarp atsakovų sudaryta valstybinės žemės pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartis pažeidžia galiojančių teisės aktų reikalavimus, ar prieštarauja imperatyvioms teisės aktų nuostatoms, todėl esant minėtoms aplinkybėms ir įrodymams bei dėl išdėstytų argumentų pastarieji pareiškėjos skundo reikalavimai netinkintini kaip nepagrįsti (ABTĮ 57 str.).

III.

Pareiškėja B. C. pateikė apeliacinį skundą (II t., b. l. 4-8), kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą patenkinti: pripažinti, jog NŽT Kauno skyriaus pareigūnai vilkino atkurti nuosavybės teises natūra; panaikinti NŽT 2014 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą Nr. 8S-(14.8.3)-336, kuriuo M. C. atkurtos nuosavybės teisės, atlyginant už 0,0944 ha žemės pinigais ir įpareigoti atkurti nuosavybės teises M. C. į likusią J. U. turėtą žemę valdos dalį 0,0944 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini), Kaune, natūra; panaikinti NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjo 2014 m. rugsėjo 1 d. įsakymo Nr. 8VĮ-(14.8.2)-789 2 dalį, kuria parduotas uždarajai akcinei bendrovei UAB „Serfas“ žemės sklypas pagal valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties projektą; panaikinti valstybinės žemės pirkimo-pardavimo 2014 m. rugsėjo 4 d. sutartį Nr. 8SUJ-29, sudarytą tarp Lietuvos valstybės ir UAB „Serfas“, registro Nr. 5988.

Apeliaciniame skunde pateikia šiuos pagrindinius argumentus:

1) UAB „Serfas“ negalėjo įgyti teisės naudotis didesniu žemės sklypu nei naudojosi UAB „Mitoda“. Iš prie žemės naudojimo patikrinimo akto 2013 m. gruodžio 30 d. pateikto plano matyti, kad UAB „Mitoda“ naudojosi tik 16 774 kv. m žemės sklypu, kuriame ir yra UAB „Serfas“ priklausantys pastatai.

2) Teismas neįvertino, kad (duomenys neskelbtini), Kaune, plane pažymėti sklypo dalyje B, yra kiemo statiniai, neturintys aiškaus funkcionavimo, dėl šių motyvų nieko nepasisakė. Buvusio savininko žemė yra kartografuota ir nustatytos jos ribos patenka į žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, ribas. Remiantis žemės sklypo planu, kuriame pažymėtos statinių funkcionavimui reikalingos žemės sklypo dalys, matyti, kad sklypo dalyje B, kurį sudaro 3 020 kv. m ploto dalis yra ginčo teritorija, joje nurodyti statiniai yra tie patys kiemo statiniai, kurių dalis yra ir jau atkurtame sklype adresu (duomenys neskelbtini).

Žemesnės instancijos teismas

3) Teismas nevertino, kad Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte 2012 m. birželio 27 d. nenurodyti gretimų žemės sklypų savininkai ir naudotojai, nors gretimi žemės sklypai buvo nuomojami, o nuosavybės teisių atkūrimo klausimas nesprendžiamas. Valstybinės institucijos privalėjo vadovautis teisės aktais, išspręsti nuosavybės teisių atkūrimo klausimą ir tik tada parduoti likusį žemės plotą. Žemės sklypo plano B dalyje žymėtas žemės plotas paskirtas kiemo statiniams eksploatuoti, tačiau, šie statiniai nėra nuolatiniai, ir turintys aiškią funkcinę paskirtį, kai kurie pastatyti prasidėjus ginčui dėl nuosavybės teisių atkūrimo į minėtą žemės sklypą. Teismas teisingai nurodė, jog, ar žemė užstatyta ar ne sprendžiama pagal du kriterijus – faktinį ir teisinį, tačiau sprendime šių aplinkybių nenagrinėjo, nesiaiškino, ar kiemo aikštelė ir tvora atitinka statinio sąvoką, kokiu pagrindu jos ten pastatytos. Akcentuoja, kad žemės sklype (duomenys neskelbtini), kuris tiesiogiai ribojasi su žemės sklypu (duomenys neskelbtini), šie statiniai netrukdė atkurti nuosavybės teisių pretendentams. Vien tik statinių, kurie yra ne nuolatiniai įregistravimas registre, nereiškia, jog žemės sklypas yra užstatytas, tad parduoti žemės sklypą po minėtais statiniais UAB „Serfas“ nebuvo jokio pagrindo. Žemės naudojimo patikrinimo akte tik formaliai be jokių koordinačių ir kitų objektyvių nustatymų pažymėta, kad visas plotas yra naudojamas esamiems statiniams su priklausiniais eksploatuoti, specialistas nesiaiškino, ar šie statiniai yra nuolatiniai ir turintys aiškią funkcinę paskirtį, ar yra apibrėžto naudojimo ar ūkinės veiklos pobūdžio. Minėtas aktas neįrodo ir nepatvirtina aplinkybių, kad visas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), yra naudojamas savarankiškai funkcionuojantiems statiniams su priklausiniais eksploatuoti. Teismas šios aplinkybės taip pat nesiaiškino.

4) Teismas neatsižvelgė į teismų praktiką. Remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2011, 2013 m. liepos 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2013.

5) Teismo sprendimas prieštaringas. Viena vertus nurodoma, kad tai, ar žemė turi būti grąžinama natūra, ar valstybės išperkama lemia ne detalaus plano buvimas ar nebuvimas, o tai, ar yra pagrįstas visuomenės poreikis tai konkrečiai žemei ir ar žemė yra laisva. Kita vertus, teismas siūlė pareiškėjai ginčyti sprendimą, kuriuo buvo patvirtintas detalusis planas. Pareiškėja teigia, kad minėtas planas netrukdė priimti 2013 m. kovo 13 d. sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra, nes ne detalaus plano buvimas ar nebuvimas lemia ar žemė turi būti grąžinama natūra.

6) Teismas netinkamai taikė ir aiškino Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Teismų praktikoje žemės sklypas laikomas užstatytu, jeigu atitinka statinio sąvoką. Ginčo sklype esanti kiemo aikštelė ir tvora neatitinka statinio sąvokos, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad žemės sklypas užstatytas aštuoniais statiniais.

7) Teismas netinkamai įvertino kadastro ir registro duomenis. Kai kurie statiniai baigti statyti tik 2014 metais, kai pareiškėja intensyviai rūpinosi nuosavybės teisių į žemę atkūrimu natūra.

8) Teismas nepasisakė dėl reikalavimo pripažinti, jog NŽT Kauno skyriaus pareigūnai vilkino atkurti nuosavybės teises. NŽT veiksmų teisėtumas negali būti vertinamas apsiribojant tik formaliu tam tikrų teisės aktuose numatytų veiksmų atlikimu, turi būti vertinama, ar institucija kiekvienu konkrečiu atveju atliko visus veiksmus, reikalingus pasiekti įstatyme keliamiems tikslams. Nagrinėjamu atveju buvo priimta net keletas sprendimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir klausimas iki galo nebuvo išspręstas, nors ginčo žemė buvo nuomojama kitiems asmenims. Nuosavybės teisių atkūrimo klausimas buvo sprendžiamas 23 metus. Remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2007. Teigia, kad teismas neišnagrinėjo visų bylos aplinkybių, neįvertinta , kad nuomos sutartis buvo sudaryta dar nebaigus atkurti nuosavybės teisių į žemę, o sužinoję, kad bylą dėl žemės nuomos sutarties sudarymo ketina įstoti ir pretendentai, suskubo pasirašyti nuomos sutartį su UAB „Serfas“, o netrukus įforminti ir pirkimo-pardavimo sutartį.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „Serfas“ atsiliepime į apeliacinį skundą (II t., b. l. 12-19) prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti.

Atsiliepime pateikia šiuos pagrindinius nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:

Šalies argumentai

1) Pareiškėja nurodo tik pasvarstymus apie tai, kad dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini), gali būti grąžinta jai natūra, nors pati pripažįsta, kad ginčo teritorijoje stovi kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantys statiniai. Kiemo statiniai, esantys šiame sklype yra administracinio pastato priklausinys bei naudojami eksploatuojant šiuos statinius. Tai, kad bendrovė tinkamai naudoja visą žemės sklypą, buvo fiksuota 2013 m. rugpjūčio 22 d. Žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. ir 2013 m. gruodžio 30 d. Žemės naudojimo patikrinimo akte, kuriuose nurodyta, kad visas žemės sklypas yra naudojamas esamiems statiniams su priklausiniais eksploatuoti. Tai, kad visas sklypas naudojamas jame esantiems statiniams eksploatuoti patvirtina ir atsakovo pateiktas UAB „Orkanas“ parengtas Žemės sklypo dalių, reikalingų savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ir įrenginiui eksploatuoti planas. Pareiškėja nepateikė jokių duomenų paneigiančių byloje surinktus duomenis ir viešajame registre įregistruotus duomenis apie UAB „Serfas“ nuosavybės teise valdomus statinius ginčo žemės sklype.

2) Kauno miesto savivaldybės administracija atliko teisės aktuose nustatytą pareigą dėl laisvos (neužstatytos) žemės nustatymo ginčo teritorijoje ir informavo NŽT, kad laisvos žemės nėra. Pareiškėja šio sprendimo neginčijo, kaip ir NŽT Kauno skyriaus sprendimo, kuriuo buvo informuota, kad J. U. iki 1940 m. turėtoje žemėje laisvos (neužstatytos) žemės nėra.

3) Apeliantės argumentas, kad detalusis planas netrukdė priimti 2013 m. kovo 13 d. sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra, nėra tinkamas, nes šiuo sprendimu nuosavybės teisės pareiškėjai ir kitiems pretendentams buvo atkurtos ne į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), o į laisvą (neužstatytą) teritoriją esančią greta ginčo sklypo, t. y. į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kuris nebuvo suplanuotas nurodytu teritorijų planavimo dokumentu.

4) Teiginys, neva esamų statinių buvimas neturi lemiamos reikšmės sprendžiant klausimą dėl žemės sklypo grąžinimo natūra taip pat nepagrįstas. Įstatyme nenurodyta, jog pastatai, statiniai ar įrenginiai, kuriais užimta žemės sklypo teritorija, privalo užimti visą sklypą.

5) Argumentas, kad žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte nėra nurodyti gretimų žemės sklypų savininkai ir naudotojai, neaiškus, neaišku kaip tai susiję su pareiškėjos teisėmis ar teisėtais interesais.

6) Dėl UAB „Serfas“ teisės išpirkti valstybinės žemės sklypą, nurodo, kad pareiškėja nepateikė jokių motyvų dėl kurių Sutartis turėtų būti panaikinta. Remiasi Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.551 straipsnio 2 dalimi. Pažymi, jog M. C. sutiko, kad nuosavybės teisės būtų atkuriamos tik į 0,2605 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kuris ribojasi su ginčo žemės sklypu. M. C. bei jos teisių perėmėja pareiškėja nereiškė ir net teismui išaiškinus tokią teisę nereiškė jokių reikalavimų dėl žemės sklypo suformavimo neteisėtumo, tik nurodo teisės aktais nepagrįstą nuomonę, jot tai, kad valstybinės žemės sklypas yra išnuomotas, netrukdė nuosavybės teisių atkūrimui natūra. Remiasi Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punktu, teigia, kad UAB „Serfas“ Sutartimi įgyvendino savo teisę įsigyti valstybinės žemės sklypą nuosavybėn. Prašymą įsigyti žemės sklypą bendrovė pateikė dar 2014 m. gegužės 16 d., o atlikus vertinimą, buvo sudaryta valstybinės žemės sklypo pardavimo išsimokėtinai sutartis. Nekilnojamojo turto registro duomenys, patvirtinantys, kad UAB „Serfas“ nuosavybės teise priklauso visi statiniai žemės sklype, pagrindžia ir šios bendrovės teisę į šio žemės sklypo eksploatavimą. Pažymi, kad pareiškėja vadovaujasi ir motyvus teikia remdamasi sklype esančių pastatų ir kiemo statinių žemės dalių funkcionavimo nustatymo planu, kuris buvo rengtas 2012 m. UAB „Serfas“ valdant tik dalį statinių ginčo sklype, tačiau neatsižvelgia į tai, kad šiuo metu UAB „Serfas“ yra įgijęs visus statinius sklype. Sklypą (duomenys neskelbtini), šiuo metu nuosavybės teise valdo UAB „Serfas“. Tiek ginčo žemės sklypą, tiek kitus gretimus sklypus atsakovas įsigijo, nes vykdo gamybinę-komercinę veiklą, kurios plėtrai naudoja ir ginčo sklype esančius statinius bei sklypą. Taigi, nei pareiškėja, nei viešojo administravimo institucija neturi pagrindo įpareigoti UAB „Serfas“ atsisakyti savo nekilnojamojo turto, esančio ginčo žemės sklype. Atitinkamai netgi galimai teismui panaikinus valstybinės žemės sklypo pardavimo išsimokėtinai sutartį, pareiškėjų teisės niekaip nepasikeistų, nes nėra ginčijami jokie sandoriai susiję su nekilnojamųjų daiktų (statinių) įgijimu bei nuosavybės teisės įregistravimu.

Atsiliepimas

Atsakovas NŽT atsiliepime į apeliacinį skundą (II t., b. l. 20-25) prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime pateikia šiuos pagrindinius nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:

1) Apeliantės argumentai, jog teismas nevertino visų bylai reikšmingų įrodymų ir nepasisakė dėl visų aplinkybių, nepagrįstas. Teismas sprendime išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos išvados, kurie įrodymai atmetami, o kurie ne.

2) Nesutinka, kad teismas neatsižvelgė į teismų suformuotą praktiką bei netinkamai taikė ir aiškino Atkūrimo įstatymo nuostatas. Remiasi Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 12 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Tvarkos 106 punktu, pažymi, jog byloje nustatyta, kad NŽT Kauno miesto skyrius 2014 m. vasario 27 d. raštu pakartotinai kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją, prašant išnagrinėti ir parengti laisvos (neužstatytos) J. U. iki 1940 metų (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) valsč., Kauno apsk., turėtos žemės, kuri pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punktą nepriskirta valstybės išperkamai žemei, planą ir 2014 m. gegužės 23 d. raštu buvo informuota, kad teritorijoje, kurioje yra iki 1940 metų nacionalizacijos buvusio savininko J. U. turėta žemė Kauno mieste, laisvos (neužstatytos) žemės nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, pagal Tvarkos 106¹ punktą, NŽT neturėjo teisinio pagrindo priimti sprendimo atkurti nuosavybės teises natūra. Pareiškėja nepateikė įrodymų, paneigiančių šias nustatytas aplinkybes, todėl pagrindo laikyti, kad yra J. U. iki nacionalizacijos turėtos žemės ribose laisvos (neužstatytos) žemės nėra.

3) Pareiškėjai M. C. pasirinkus ir išreiškus valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo (natūra) bei jos nepakeitus, tačiau nesant galimybių nuosavybės teises atkurti pasirinktuoju būdu, taikytina Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 4 dalies nuostata, todėl NŽT Sprendimu už 0,0944 ha žemės buvo atlyginta pinigais.

4) Tiek pareiškėjai, tiek ir visiems kitiems pretendentams nuosavybės teisės į buvusio savininko J. U. iki 1940 metų nacionalizacijos valdytą žemę yra pilnai atkurtos, todėl, pareiškėjos skundo tenkinimas nesukels jokių teisinių pasekmių. Apie tai, kad savininko J. U. turėta žemėje Kauno mieste, laisvos (neužstatytos) žemės nėra, pareiškėja buvo informuota NŽT Kauno miesto skyriaus 2014 m. birželio 6 d. raštu. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai buvo žinoma aptariamoje teritorijoje laisvos (neužstatytos) žemės nėra, nesutinkant su tokia informacija, pareiškėja ją galėjo skųsti, tačiau to per įstatymo nustatytą terminą to nepadarė.

5) Dėl Įsakymo nurodo, kad atsižvelgiant į tai, kad 1,9794 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini), pagal Registrų centro nekilnojamojo turto kadastro duomenis yra pilnai užstatytas Nekilnojamojo turto registre įregistruotais statiniais, kurie nuosavybės teise priklauso UAB „Serfas“ bei į tai, kad su pareiškėja ir kitais pretendentais už buvusio savininko J. U. iki 1940 metų nacionalizacijos valdytą žemę yra pilnai atsiskaityta, t. y. yra pilnai atkurtos nuosavybės teisės, NŽT neturėjo teisinio pagrindo netenkinti UAB „Serfas“ 2014 m. gegužės 16 d. prašymo, parduoti 1,9794 ha naudojamą valstybinės žemės sklypą (duomenys neskelbtini), nes ginčo sklypas atitinka Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkte įtvirtintą nuostatą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo pareiškėjai siekiant, kad jai būtų atkurtos nuosavybės teisės natūra į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune. Toks pareiškėjos reikalavimas nebuvo tenkintas motyvuojant tuo, kad žemė, į kurią pareiškėja siekia atkuri nuosavybės teises natūra, priskirta valstybės išperkamai, o nuosavybės teisės į tokią žemę negali būti atkuriamos natūra, todėl priimtas sprendimas atkuri nuosavybės teises pareiškėjai atlyginant pinigais.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Apeliantė apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašo jį naikinti, nurodydama, kad sprendimas neišsamus, neteisingas ir neteisėtas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, su apeliaciniu skundu ir jame išdėstytais argumentais nesutinka, vertina, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas.

Kaip remiantis šioje byloje esančiais rašytiniais įrodymais pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, M. C. (mirusi) 1991 m. gruodžio 17 d. prašymu kreipėsi į Kauno miesto valdybą, prašydama atkurti nuosavybės teisę į J. U. išlikusį nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), Kauno m. (U. J. nuosavybės teisių atkūrimo bylos Nr. 772 I dalis, b. l. 11). Iki 1940 metų nacionalizacijos buvęs savininkas J. U. nuosavybės teise valdė 9,56 ha žemės (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) valsč., Kauno apskr. 2003 m. liepos 17 d. Kauno m. Žemėtvarkos skyriuje buvo gautas M. C., kartu su kitais pretendentais, prašymas kiekvienam iš jų į 0,39 ha žemės atkurti natūra, o už likusią žemę atlyginti nuosavybės teise priklausančiais vertybiniais popieriais (U. J. nuosavybės teisių atkūrimo bylos Nr. 772 I dalis, b. l. 80). 2005 m. lapkričio 25 d. M. C. prašė už 0,20 ha žemės išmokėti kompensaciją pinigais, o 2007 m. kovo 26 d. prašymu Kauno apskrities viršininko administracijos prašė jai 12 a. Kauno mieste išlikusios žemės grąžinti natūra (U. J. nuosavybės teisių atkūrimo bylos Nr. 772 I dalis, b. l. 131, 150). M. C. mirus ((duomenys neskelbtini)), jos turtą paveldėjo V. J. C. (U. J. nuosavybės teisių atkūrimo bylos Nr. 772 I dalis, b. l. 171). V. J. C. mirus ((duomenys neskelbtini); U. J. nuosavybės teisių atkūrimo bylos Nr. 772 II dalis, b. l. 206), jo palikimą priėmė pareiškėja B. C. (U. J. nuosavybės teisių atkūrimo bylos Nr. 772 II dalis, b. l. 208). Duomenų apie pareiškėjos valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo pakeitimą iki NŽT Sprendimo priėmimo byloje nėra.

M. C. nuosavybės teisės į iki 1940 m. nacionalizacijos buvusio savininko J. U. valdytą žemę buvo atkurtos tokiais būdais: Kauno apskrities viršininko 2003 m. liepos 31 d įsakymu Nr. 02-01-5208 ir sprendimu Nr. 4202 už 2 ha žemės kompensuota vertybiniais popieriais (akcijomis); Kauno apskrities viršininko 2005 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. 02-01-5965 ir sprendimu Nr. 5866 bendrosios dalinės nuosavybės teise grąžinta natūra 0,2605 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, dalis – 0,0652 ha; Kauno apskrities viršininko 2005 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 02-01-13309 ir sprendimu Nr.6293 už 0,2 ha žemės kompensuota pinigais; Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2013 m. kovo 13 sprendimu Nr. 8S-(14.8.3.)-30 bendrosios dalinės nuosavybės teise grąžinta natūra 0,1216 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, dalis – 0,0304 ha; į likusią M. C. (mirusiai) tenkančią dalį, t. y. 0,0944 ha J. U. nuosavybės teisėmis valdytos žemės (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) valsč., Kauno aspkr., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2014 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu Nr. 8S-(14.8.3)-336 atkūrė nuosavybės teises atlyginant pinigais (I t., b. l. 34).

Pareiškėja ginčą iš esmės byloje kelia dėl to, jog nesutinka su tuo, kad į likusią 0,0944 ha J. U. nuosavybės teisėmis valdytos žemės dalį buvo atkurtos nuosavybės teisės atlyginant pinigais, o ne natūra grąžinant žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune.

Teisėjų kolegija šiuo klausimu pažymi, jog atkurti nuosavybės teisių į žemės sklypą, esantį Kauno mieste, (duomenys neskelbtini), pareiškėjos nurodytu būdu, t. y. už nacionalizuotą žemę, šiuo metu įeinančią į Kauno miesto ribas, atgauti sklypą Kauno mieste, pareiškėjos nurodytos žemės ribose, nėra galimybių, nes žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, nėra laisva (neužstatyta) žemė Atkūrimo įstatymo ir Tvarkos prasme.

Nurodytų faktinių aplinkybių kontekste aptartinas ginčui aktualus Atkūrimo įstatyme ir Tvarkoje nustatytas teisinis reguliavimas.

Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų ribų žemės sklypą, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja.

Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta: pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų; kitų naudojamų ar naujų infrastruktūros objektų – įvairių veiklos sričių, aptarnaujančių ūkį ir gyventojus, užtikrinančių krašto, gyventojų saugumą, gamtos ir kultūros vertybių apsaugą, komplekso (energetika, transportas, ryšiai, statyba, švietimas, sveikatos apsauga, rekreacija bei turizmas, gamtos ir kultūros vertybių apsauga bei atliekų sutvarkymas, krašto, civilinė ir priešgaisrinė sauga) teritorijų; žemės sklypų, numatomų naudoti uostams ir jų įrenginiams, valstybiniams geležinkeliams, magistraliniams vamzdynams, aukštos įtampos elektros linijoms tiesti, svarbioms valstybinės reikšmės statyboms, bendroms gyventojų reikmėms, visuomeninei statybai bei rekreacijai; valstybinių geodezinių, gravimetrinių ir astronominių tinklų punktams įtvirtinti; gamtos, archeologijos ir istorijos kompleksų bei objektų apsaugos reikalams; savivaldybių funkcijoms vykdyti reikalingų komunalinio ūkio, socialinių, švietimo, kurortinio gydymo, rekreacijos, reabilitacijos, poilsio tikslams skirtų objektų, kurių svarbą vietos bendruomenei savo sprendimu pripažįsta savivaldybės taryba, eksploatacijai ir bendram (viešam) naudojimui; įgyvendinti valstybei svarbius ekonominius projektus, kurių valstybinę svarbą savo sprendimu pripažįsta Seimas arba Vyriausybė; žemės sklypų, numatomų perduoti individualiai statybai nuosavybėn neatlygintinai asmenims, pagal šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, jeigu jie jau suprojektuoti grąžintinoje piliečiui žemėje.

Tvarkos 106 punkte nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovas arba jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus vedėjas sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, natūra grąžinant laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje priima pagal savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintus žemės sklypų planus. Piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į miestuose esančius žemę, mišką ir vandens telkinius nagrinėja žemėtvarkos skyriai, vadovaudamiesi, be kita ko, savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintais žemės sklypų planais, kai piliečiams grąžinama natūra laisva (neužstatyta) žemė, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusi miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose.

Pagal Tvarkos 106¹ punktą, savivaldybės administracijos direktorius per mėnesį nuo žemėtvarkos skyriaus prašymo suteikti informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę pateikimo pagal nustatyta tvarka patvirtintus miestų teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detaliuosius planus ar žemės valdos projektus pateikia žemėtvarkos skyriui informaciją kartografinėje medžiagoje apie laisvą (neužstatytą) žemę, kuri pagal šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą nepriskirta valstybės išperkamai žemei, o tuo atveju, kai miestų teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detalieji planai ar žemės valdos projektai nepatvirtinti arba jų nėra, – apie detaliai nesuplanuotas miesto teritorijas.

Kaip matyti iš anksčiau išdėstyto teisinio reguliavimo nuostatų, Nacionalinė žemės tarnyba sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra priima pagal savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintus žemės sklypų planus, o piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises žemėtvarkos skyriai (dabar Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniai skyriai) nagrinėja, vadovaudamiesi, be kita ko, savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintais žemės sklypų planais, kai piliečiams grąžinama natūra laisva (neužstatyta) žemė, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusi miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė kolegija, aiškindama šias nuostatas, nurodė, jog sąvokos ,,priima pagal“, ,,nagrinėja vadovaudamiesi“, ,,privaloma vadovautis“ (Tvarkos 106¹ p.), iš esmės apibrėžiančios Nacionalinės žemės tarnybos kompetencijos nagrinėjamu aspektu ribas, taip pat sisteminis, teleologinis aktualaus teisinio reguliavimo aiškinimas suponuoja išvadą, kad Nacionalinė žemės tarnyba sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, natūra gali priimti tik po to, kai savivaldybės administracijos direktorius pateikia informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę ir kartografinėje medžiagoje suprojektuoja natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypą. Todėl Nacionalinė žemės tarnyba negali tęsti nuosavybės teisių į tokią žemę atkūrimo natūra procedūrų, jeigu savivaldybės administracija pateikia informaciją, kad buvusi savininko žemė yra valstybės išperkama. Toks Tvarkos 106 ir 106¹ punktų aiškinimas nagrinėjamu aspektu iš esmės atitinka ir ankstesnę Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A14-1099/2007, 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1194/2010, 2011 m. liepos 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1032/2011). Viešojoje teisėje iš esmės dominuoja principas, jog leidžiama tik tai, kas nurodyta įstatymuose (kituose teisės aktuose) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1432-858/2015).

Taigi kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, iš J. U. nuosavybės teisių atkūrimo bylos Nr. 772 I ir II dalies, žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, žemės tvarkymo bylos Nr.1383 I ir II dalies duomenų matyti, jog Kauno miesto valdyba 1996 m. spalio 22 d. sprendimu Nr. 1030 „Dėl žemės sklypų prie turimų pastatų sumažintos apimties detaliųjų planų“ nusprendė pritarti žemės sklypo, esančio prie (duomenys neskelbtini), Kaune (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), iki 19 960 kv. m., prie turimų pastatų sumažintos apimties detaliajam planui. Vadovaujantis šiuo sprendimu, buvo parengtas ir patvirtintas 1,9794 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, reikalingo esamiems statiniams eksploatuoti, planas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad minėtas planas nėra nuginčytas įstatymų nustatyta tvarka ir yra galiojantis.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2013 m. gruodžio 13 d. sprendimu Nr.1T-(7.5)-59 „Dėl P. U., R. K. ir R. S. skundo išnagrinėjimo“ Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus vedėjas buvo įpareigotas atlikti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, naudojimo valstybinę kontrolę inter alia nustatyti, ar visas žemės plotas naudojamas savarankiškai funkcionuojantiems statiniams (įrenginiams) su priklausiniais (jeigu tokie yra) eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą jų paskirtį (I t., b. l. 167-174). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrius 2013 m. gruodžio 30 d. Žemės naudojimo patikrinimo aktu nustatė, kad visas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, plotas yra naudojamas esantiems statiniams su priklausiniais eksploatuoti pagal įregistruotą jų paskirtį (I t., b. l. 175).

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrius 2014 m. vasario 27 d. raštu pakartotinai kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyrių prašydamas išnagrinėti ir parengti laisvos (neužstatytos) J. U. iki 1940 m. turėtos žemės planą, kuri nepriskirta valstybės išperkamai žemei (U. J. nuosavybės teisių atkūrimo bylos Nr. 772 II dalis, b. l. 347). Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyrius 2014 m. gegužės 23 d. raštu Nr. 70-2-1459 atsakovą informavo, kad J. U. iki nacionalizacijos turėtos žemės vietoje, laisvos (neužstatytos) žemės nenustatyta bei pateikė paaiškinančią dokumentinę informaciją (U. J. nuosavybės teisių atkūrimo bylos Nr. 772 II dalis, b. l. 368-367).

Pažymėtina, kad duomenų, jog administraciniai aktai, kurių pagrindu žemės sklypas, į kurį pareiškėja siekė atkurti nuosavybės teises natūra, buvo priskirtas valstybės išperkamai žemei, yra negaliojantys, šioje byloje nėra. Taigi Nacionalinė žemės tarnyba nagrinėjamu atveju (pagal šiuo metu nagrinėjamos bylos duomenis) atliko jos kompetencijai priskirtus veiksmus, ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pateikta informacija apie ginčo žemės sklypo priskyrimą valstybės išperkamai žemei buvo pakankamas pagrindas Nacionalinei žemės tarnybai atsisakyti atkurti pareiškėjai nuosavybės teises į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, natūra.

Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 4 dalyje (redakcija, galiojusi NŽT Sprendimo priėmimo metu) numatyta, kad tuo atveju, kai šio įstatymo nustatytais terminais piliečiai nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas šiame įstatyme, ar nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais.

Byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste aptartas teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, kad NŽT, nustačiusi, jog nėra galimybės atkurti pareiškėjai nuosavybės teisių jos nurodytu būdu, turėjo teisę spręsti dėl nuosavybės teisių atkūrimo kompensuojant pinigais, todėl NŽT Sprendimas, kuriuo nuspręsta pareiškėjai išmokėti piniginę kompensaciją – 1 195,00 Lt už 0,0944 ha žemės, yra teisėtas ir pagrįstas, tenkinti pareiškėjos reikalavimo ir Sprendimą naikinti nėra teisinio pagrindo. Atitinkamai nėra pagrindo ir tenkinti pareiškėjos reikalavimą įpareigoti atsakovą NŽT atkurti nuosavybės teises M. C. į likusią J. U. turėtą žemę valdos dalį 0,0944 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini), Kaune, natūra.

Kiek tai susiję su pareiškėjos reikalavimais panaikinti NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjo 2014 m. rugsėjo 1 d. įsakymo Nr. 8VĮ-(14.8.2)-789 2 dalį, kuria parduotas uždarajai akcinei bendrovei „Serfas“ žemės sklypas pagal valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties projektą ir panaikinti valstybinės žemės pirkimo-pardavimo 2014 m. rugsėjo 4 d. sutartį Nr. 8SUJ-29, sudarytą tarp Lietuvos valstybės ir UAB „Serfas“ (registro Nr. 5988) teisėjų kolegija pažymi, kad 1,9794 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, reikalingo esamiems statiniams eksploatuoti, planas buvo parengtas vadovaujantis Kauno miesto valdybos 1996 m. spalio 22 d. sprendimu Nr. 1030 „Dėl žemės sklypų prie turimų pastatų sumažintos apimties detaliųjų planų“. Pareiškėjos prašomo panaikinti Įsakymo dalis, kuria parduotas uždarajai akcinei bendrovei „Serfas“ žemės sklypas pagal valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties projektą, priimta ir valstybinės žemės pirkimo-pardavimo 2014 m. rugsėjo 4 d. sutartis sudaryta po pareiškėjos siekiamo susigrąžinti natūra žemės sklypo pripažinimo valstybės išperkama žeme, t. y. po sprendimo, kuriuo buvo nuspręsta, jog žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, priskirtinas esamiems statiniams eksploatuoti, todėl nei Įsakymas, nei Sutartis pareiškėjos padėties šiuo atveju nekeitė ir Nacionalinės žemės tarnybos sprendimo atkurti pareiškėjai nuosavybės teises, atlyginant už 0,0944 ha žemės pinigais, priėmimui įtakos neturėjo, dėl ko pirmosios instancijos teismas pagrįstai šiuos pareiškėjos skundo reikalavimus taip pat atmetė kaip nepagrįstus. Atitinkamai šiuo pagrindu atmestini ir pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai, susiję su žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, disponavimu ir pardavimu UAB „Serfas“.

Dėl pareiškėjos apeliacinio skundo argumento, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus pareigūnai vilkino atkurti nuosavybės teises natūra į žemės sklypą ir nepagrįstai siūlė nuosavybės teises atkurti atlyginant pinigais, teisėjų kolegija pažymi, kad iš byloje esančių duomenų matyti, jog pareiškėja šiuo argumentu iš esmės grindžia Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2014 m. rugpjūčio 6 d. sprendimo Nr. 8S-(14.8.3)-336, kuriuo M. C. atkurtos nuosavybės teisės, atlyginant už 0,0944 ha žemės pinigais, Įsakymo dalies, kuria parduotas uždarajai akcinei bendrovei „Serfas“ žemės sklypas pagal valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties projektą, ir valstybinės žemės pirkimo-pardavimo 2014 m. rugsėjo 4 d. sutarties Nr. 8SUJ-29, sudarytos tarp Lietuvos valstybės ir UAB „Serfas“ (registro Nr. 5988), neteisėtumą. Kadangi, kaip jau buvo minėta, atsakovas priimdamas minėtus aktus nepažeidė teisės aktų reikalavimų, šis pareiškėjos argumentas taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.

Teisėjų kolegija, apibendrinusi tai, kas išdėstyta, atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, teisės aktų nuostatas, įvertinusi įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės aktus, nustatė visas bylos išsprendimui svarbias aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kuris paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria

Pareiškėjos B. C. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiLaimutis AlechnavičiusArtūras DrigotasDalia Višinskienė