Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens X atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 12 d. nutarties, kuria atmestas jos prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal pareiškėjo Y prašymą dėl leidimo grąžinti nepilnametį vaiką į jo kilmės šalį išdavimo, suinteresuotas asmuo X, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl prie atskirojo skundo pridėtų įrodymų

18. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Asmuo, siekdamas pasinaudoti tokia išimtimi, apeliacinės instancijos teismui turi pateikti ir atitinkamą prašymą dėl naujų įrodymų priėmimo, ir pagrįsti šį prašymą svariais argumentais, dėl ko jam taikytina nurodyta išimtis iš bendrosios taisyklės.

19. Nagrinėjamu atveju apeliantė prašymo priimti kartu su atskiruoju skundu pateiktus naujus rašytinius įrodymus nėra suformulavusi, taip pat nenurodė, kodėl šių dokumentų pateikimo būtinybė kilo tik pateikiant atskirąjį skundą. Kadangi apeliantė nemotyvuoja išimties iš bendrosios draudimo priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme taisyklės jai taikymo, apeliacinės instancijos teismas pateiktų į apeliacine tvarka nagrinėjamą bylą naujų įrodymų priėmimo klausimo nesprendžia. Pažymėtina, kad apeliantė turėjo galimybę, jos manymu, bylos išnagrinėjimui svarbius įrodymus pateikti pirmosios instancijos teismui kartu su prašymu atnaujinti išnagrinėtos civilinės bylos procesą.

Dėl bylos proceso atnaujinimo instituto esmės ir paskirties

20. Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje, taip pat ir Lietuvos teisės doktrinoje pripažįstama, kad proceso atnaujinimas yra išimtinė, ekstraordinari savarankiška civilinio proceso stadija, kuria siekiama užtikrinti teisėtumą civiliniame procese po to, kai šalių ginčas teisme jau išnagrinėtas ir yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas negali būti patikrintas kitais procesinių sprendimų pagrįstumo ir teisėtumo kontrolės būdais – apeliacija ir kasacija – tiek tais atvejais, kai šiais kontrolės būdais buvo pasinaudota, tiek kai jais apskritai nebuvo naudotasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2010; 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2011; 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-194-1075/2021, 16 punktas).

21. Proceso atnaujinimo institutas yra išimtinis būdas įsiteisėjusiems teismų procesiniams sprendimams peržiūrėti. Jį galima taikyti tik konstatavus bent vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų pagrindų, kurių sąrašas yra baigtinis. Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos tokios proceso atnaujinimo sąlygos: 1) įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 straipsnis); 3) prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 straipsnio 2 dalis).

22. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2, 7 ir 9 punktuose įtvirtinti šie nagrinėjamam ginčui apeliantės prašomi taikyti proceso atnaujinimo pagrindai – naujai paaiškėjusios esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu (2 punktas); sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ir pareigų (mažamečio vaiko) (7 punktas); pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida (neišklausyta mažamečio vaiko nuomonė), kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka (9 punktas).

23. Apeliantė atskirajame skunde laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas, nenustatęs pagrindų Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtos civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) dėl leidimo grąžinti vaiką į jo kilmės šalį procesui atnaujinti, suklydo ir šį procesinį klausimą išsprendė neteisingai. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais atskirojo skundo argumentais negali sutikti.

Dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyto pagrindo procesui atnaujinti

24. Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas) yra tik tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2016 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016). Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės ar pateikti nauji įrodymai neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymių, nėra pagrindo atnaujinti procesą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

25. Pagal kasacinio teismo praktiką CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujus įrodymus, patvirtinančius, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Tokie įrodymai turi atitikti reikalavimus, keliamus ir įrodymams, ir esminėms naujai paaiškėjusioms aplinkybėms. Įrodymuose įtvirtinta informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui. Tai reiškia, kad proceso atnaujinimui nepakanka pateikti naujus dokumentus, kurių nebuvo nagrinėjant bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-194-1075/2021, 21 punktas).

26. Nagrinėjam atveju apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad apeliantė neįrodė jos prašyme atnaujinti procesą įvardytų aplinkybių naujumo ir jų esminės reikšmės, sprendžiant klausimą dėl netesėtai iš kilmės šalies išvežto (dėl to ginčas nė nekyla) vaiko gražinimo į tą šalį, iš kurios jis buvo neteisėtai išvežtas. Kaip pagrįstai nurodyta skundžiamoje nutartyje, apeliantė, nesutikdama su pareiškėjo prašymu išduoti leidimą grąžinti jų vaiką į kilmės valstybę, be kita ko, atsisakymą grąžinti vaiką grindė būtent Hagos konvencijos 13 straipsnio b punkte numatyta išimtimi – kai yra didelė rizika, kad vaiką grąžinus jam būtų padaryta fizinė ar psichinė žala arba vaikas paklius į kitą netoleruotiną situaciją, egzistavimą, siekdama įrodyti prieš vaiką tėvo naudotą seksualinę prievartą. Vadinasi, bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo dalyką, be kita ko, sudarė ir galimo seksualinio smurto ir netinkamo elgesio su mažamečiu vaiku aplinkybių tyrimas bei vertinimas. Akivaizdu, kad apeliantės prašyme atnaujinti procesą įvardytos aplinkybės ne tik buvo žinomos bylą dėl leidimo grąžinti vaiką nagrinėjimo iš esmės metu, bet jos sudarė pagrindinę (esminę) apeliantės atsikirtimų į pareiškėjo prašymą dalį, taigi, teisų buvo išsamiai išnagrinėtos ir įvertintos.

27. Vilniaus apygardos teismas, iš esmės išnagrinėjęs bylą, 2024 m. rugsėjo 13 d. nutartyje, be kita ko, konstatavo, kad apeliantės pateikti rašytiniai įrodymai, t. y. vaiko apklausos vaizdo įrašas, vaiko ir pareiškėjo apklausos (duomenys neskelbtini) prokuratūroje stenogramos, psichologo (duomenys neskelbtini) vaiko apklausos, atliktos (duomenys neskelbtini) prokuratūroje, ekspertinio vertinimo pažyma bei apeliantės paaiškinimai, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjas netinkamai elgėsi su vaiku ar kad vaiką grąžinus į kilmės šalį, jis paklius į netoleruotiną aplinką, ar jam gali būti padaryta fizinė ar psichinė žala. Teismas taip pat pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) prokuratūra 2024 m. kovo 20 d. nutarimu bylą dėl seksualinių veiksmų su vaiku atlikimo nutraukė, o (duomenys neskelbtini) apskrities Vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 3-iojo skyriaus prokuroras 2024 m. kovo 19 d. nutarimu ikiteisminį tyrimą atsisakė pradėti (žr. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 13 d. nutarties 27–33 punktus). Apeliantė tokių pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų nekvestionavo ir aukštesnės instancijos teismui jų neskundė.

28. Pagrįsti ir tokie skundžiamos nutarties argumentai, kad su apeliantės prašymu atnaujinti procesą pateiktuose rašytiniuose įrodymuose užfiksuota informacija negali būti pripažinta kaip turinti esminę reikšmę išnagrinėtos bylos baigčiai. Priešingai nei yra įsitikinus apeliantė, jos pateiktų įrodymų turinys nesuponuoja kitokios išvados dėl Hagos konvencijos 13 straipsnio b papunkčio taikymo, nei buvo padaryta byloje, kurios proceso atnaujinimo ji siekia. UAB ,,B“ išraše, kurį pasirašė gydytoja psichiatrė, yra teigiama, kad vaiko būklės detalesnis objektyvus vertinimas neatliktas, po tiek vaiko apklausų rekomenduojama teismo psichologinė-psichiatrinė ekspertizė. Taigi, ir apeliantės įrodinėjamo fakto, susijusio su galima žala vaikui, jeigu jis būtų grąžintas į kilmės šalį, šio įrodymo turinys nepatvirtina.

29. VšĮ ,,A“ pranešime dėl galimo vaiko teisių pažeidimo, kuris surašytas studijos direktorės, psichoterapeutės ir dailės terapijos užsiėmimo vadovės (duomenys neskelbtini), ir kuri, kaip matyti iš viešai prieinamų duomenų, yra edukologė (magistro laipsnis), dailės didaktikos specialistė, dailės pedagogė, kvalifikuota dailės terapijos praktikė, sertifikuota geštalto psichoterapeutė (žr. (duomenys neskelbtini)), taip pat nėra nurodyta jokių esminių ir naujų duomenų, kurie nebuvo įvertinti pagal byloje jau buvusius įrodymus. Aptariama psichoterapeutės pateikta informacija, be kita ko, yra grindžiama tik prielaidomis, o jokios išvados dėl netinkamo elgesio su vaiku (kurių atitinkamos kvalifikacijos neturintis asmuo objektyviai ir negalėtų padaryti) nėra daromos.

30. Taigi, apeliantės pateikti įrodymai ir juose užfiksuotos aplinkybės neatitinka nei joms keliamo naujumo, nei esmingumo reikalavimų. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas neegzistuoja.

31. Atskirojo skundo argumentai dėl paaiškėjusių, specialistams apklausus vaiką, aplinkybių, t. y. kad jis nenori gyventi su pareiškėju, grįžti gyventi į (duomenys neskelbtini), kad jo emocinis ryšys su pareiškėju nėra susiformavęs, kad (duomenys neskelbtini) prokuratūros apklausos protokolas yra neteisingai išverstas į lietuvių kalbą, kurias apeliantė įrodinėja tik su atskiruoju skundu pateiktais, bet į apeliacinę bylą nepriimtais įrodymais, nevertinami ir dėl jų nepasisakoma. Pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį apeliacinis ar, atitinkamai, atskirasis skundas (CPK 338 straipsnis) negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Kadangi tokiais faktais pirmosios instancijos teismui pateiktas prašymas atnaujinti procesą nebuvo grindžiamas, šie faktai negali būti vertinami apeliacinės instancijos teisme, nes jų vertinimas nepatenka į bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas. Todėl argumentų, kurie pirmą kartą nurodyti tik atskirajame skunde, apeliacinės instancijos teismas nepasisako ir jų nevertina.

32. Šiuo aspektu pažymėtina tik tai, kad bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo dalyką sudarė vaiko grąžinimo į jo kilmės šalį ((duomenys neskelbtini)) klausimas ir nebuvo sprendžiami vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, globos teisių, tėvų pareigų ir kiti klausimai, kitaip tariant, nebuvo sprendžiama ir nuspręsta, su kuo vaikas turėtų gyventi jo kilmės valstybėje. Todėl atskirojo skundo argumentai, susiję su vaiko norais (ne)gyventi su vienu iš tėvų, sprendžiant jo grąžinimo į kilmės valstybę klausimą teisiškai nereikšmingi.

Dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 ir 9 punktuose numatytų pagrindų procesui atnaujinti

33. Stokoja pagrįstumo ir apeliantės pozicija, kad teismo posėdyje neišklausius vaiko, teismas nusprendė dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimą mažamečio vaiko materialiųjų teisių ir pareigų, taip pat buvo padaryta aiški teisės taikymo klaida.

34. Viena vertus, bylą peržiūrėjus apeliacine ir (ar) kasacine tvarka, proceso atnaujinimo galimybės joje dalyvaujantys byloje asmenys CPK 366 straipsnio 1 dalyje 9 punkte numatytu pagrindu neturi. Šiuo pagrindu gali būti atnaujinamas procesas tik pirmosios instancijos teismo sprendimu užbaigtose civilinėse bylose, t. y. tik tada, jei teisės taikymo klaida padaryta pirmosios instancijos teismo procesiniame sprendime (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-153-969/2020, 38 punktas; Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2536/2011; 2019 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-542-302/2019, 34 punktas).

35. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria buvo atsisakyta leisti grąžinti mažametį vaiką į jo kilmės šalį taikant pripratimo prie naujos aplinkos išimtį, buvo peržiūrėta apeliacine tvarka pagal pareiškėjo apeliacinį skundą. Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. spalio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino ir klausimą išsprendė iš esmės – leido grąžinti vaiką į kilmės šalį. Nors pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas apeliacinės instancijos teisme buvo tikrinamas pagal pareiškėjo atskirąjį skundą, kuris nebuvo grindžiamas aplinkybėmis dėl vaiko nuomonės neišklausymo, tačiau nei CPK, nei jį aiškinančioje teismų praktikoje nėra nurodyta išimčių dėl CPK 366 straipsnio 1 dalyje 9 punkte taikymo, kai su prašymu dėl proceso atnaujinimo kreipėsi asmuo, kuris nėra pasinaudojęs savo teise į apeliaciją, o šią teisę yra realizavusi kita proceso šalis. Pažymėtina, kad toks išaiškinimas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-7-153-969/2020 (dėl negalėjimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytu pagrindu atnaujinti proceso, kai byla yra peržiūrėta apeliacinės instancijos teisme) buvo suformuluotas iš esmės panašių, kaip ir nagrinėjamos bylos, faktinių aplinkybių kontekste, t. y. kai proceso atnaujinimo prašymą pateikė ne bylos šalis, kuri pasinaudojo teise į apeliaciją, o ja nesinaudojusi.

36. Skundžiamoje teismo nutartyje pagrįstai atkreipiamas dėmesys ir į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) praktiką, kurioje laikomasi pozicijos, kad sprendimą dėl vaiko grąžinimo turintis priimti teismas turi diskreciją spręsti dėl vaiko išklausymo poreikio. Vaiko teisė reikšti savo nuomonę nesukuria absoliučios teismo pareigos kiekvienoje grobimo byloje ją išklausyti. Be to, vaiko teisė būti išklausytam nereiškia, jog vaiko išklausymas būtinai turi vykti teisme, o reiškia tai, kad vaikui turi būti sudarytos procesinės galimybės ir teisinės sąlygos laisvai išreikšti savo nuomonę ir šią vaiko nuomonę teismas turi išsiaiškinti (ESTT 2010 m. gruodžio 22 d. sprendimas Joseba Andoni Aguirre Zarraga prieš Simone Pelz, peticijos Nr. C‑491/10). Analogiška yra ir Lietuvos teismų praktika nagrinėjamu klausimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-173-5853/2021; 2021 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-382-553/2021).

37. Taigi, nenustačius, kad pagal teisinį reguliavimą ir jį aiškinančią teismų praktiką vaiko nuomonės išklausymas būtent teisme yra privaloma sąlyga atitinkamam sprendimui vaiko grobimo byloje priimti, mažamečio vaiko neišklausymas, bylą nagrinėjant iš esmės, objektyviai negali lemti aiškios teisės taikymo klaidos konstatavimo, dėl kurios galėjo būti priimtas neteisingas teismo sprendimas.

38. Nėra pagrįsti ir tokie atskirojo skundo argumentai, kad neapklausus (neišklausius) mažamečio vaiko byloje buvo pasisakyta dėl į bylą neįtraukto asmens teisių ir pareigų. Pagal CPK 38 straipsnio 4 dalį nepilnamečių iki 14 metų teises ir įstatymų saugomus interesus teisme gina jų atstovai pagal įstatymą – jų tėvai, įtėviai, globėjai, išskyrus CPK numatytas išimtis. Šiuo atveju vaikui, kuriam bylos nagrinėjimo metu buvo 5 metai, atstovavo abu tėvai. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, kad ir CPK 366 straipsnio 7 punkte numatytas proceso atnaujinimo pagrindas neįrodytas.

39. Aptarti ir kiti atskirojo skundo argumentai nesudaro prielaidų kitaip išspręsti klausimą dėl proceso atnaujinimo, nei jį išsprendė pirmosios instancijos teismas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, partirtų apeliacinės instancijos teisme

40. CPK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Šios taisyklės galioja ir apeliacinės instancijos teisme.

41. Apeliantės atskirąjį skundą atmetus kaip nepagrįstą, apeliacinės instancijos teisme patirtos teisinės pagalbos išlaidos jai neatlyginamos. Be to, apeliantei, kaip bylą pralaimėjusiam asmeniui, taip pat kyla pareiga atlyginti pareiškėjo patirtas 720 Eur atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimo išlaidas, kurių dydį patvirtinantys įrodymai pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės apeliacinės instancijos teisme pabaigos. Kaip matyti, atitinkamas prašymas pasirašytas 2025 m. sausio 22 d. 21:02:26 val., teisme užregistruotas 2025 m. sausio 22 d. 21:50 val. (iki teismo posėdžio pradžios).

42. Pareiškėjas kartu su prašymu pateikė 2025 m. sausio 21 d. advokato išrašytą sąskaitą už teisines paslaugas, kurios apmokėjimą patvirtinančių įrodymų nurodė neteikiantis, nes pagal naujausią kasacinio teismo praktiką, suformuotą 2024 m. balandžio 19 d. išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-50-313/2024, iš bylinėjimosi išlaidų atlyginimo siekiančios šalies neturi būti reikalaujama įrodymų, patvirtinančių bylinėjimosi išlaidų apmokėjimą.

43. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad iš bylinėjimosi išlaidų atlyginimo siekiančios šalies neturi būti reikalaujama įrodymų, patvirtinančių bylinėjimosi išlaidų apmokėjimą, tik tada, kai yra pateikti dokumentai, patvirtinantys, jog prašyme nurodyto dydžio išlaidos būtinai (neišvengiamai) turės būti apmokėtos. CPK 98 straipsnio 1 dalyje reglamentuojamų atstovavimo išlaidų mokėjimo atidėjimą gali patvirtinti rašytinis šalies susitarimas su advokatu dėl paslaugų kainos (jos dalies) mokėjimo atidėjimo ar mokėjimų išdėstymo. Kitaip tariant, priteisiant atstovavimo išlaidų atlyginimą iš pralaimėjusios šalies, dar nesant jų apmokėjimo dokumentų, svarbu yra tai, kad teismui pateiktuose dokumentuose būtų užfiksuotas šalies įsipareigojimas apmokėti advokato paslaugas, t. y. kad šios išlaidos pagal sutartinius įsipareigojimus yra neišvengiamos, nes šis susitarimas bus vykdomas. Būtent toks CPK 98 straipsnio 1 dalies aiškinimas ir taikymas užtikrina priešingos šalies teisę pateikti motyvuotus prieštaravimus dėl antrosios šalies išlaidų advokato pagalbai apmokėti pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-50-313/2024, 102 punktas).

44. Kaip matyti iš pareiškėjo ir jam atstovaujančio advokato 2024 m. lapkričio 21 d. sudarytos atstovavimo sutarties, joje, be kita ko, yra užfiksuotas pareiškėjo įsipareigojimas sumokėti advokatui atlyginimą už paslaugas. Taigi, galima konstatuoti, kad atstovavimo išlaidos yra realios, nes atstovaujamasis prisiėmė teisinę pareigą sumokėti advokatui už jam suteiktas atstovavimo paslaugas.

45. Pareiškėjo prašomos priteisti 720 Eur teisinės pagalbos išlaidos už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 8.16 papunktyje nurodytų dydžių. Pagal Rekomendacijas maksimali priteistina suma, atsižvelgiant į Valstybės duomenų agentūros skelbiamo užpraėjusio ketvirčio (šiuo atveju aktualus 2024 metų III ketvirtis) vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) dydį, už atsiliepimą į atskirąjį skundą galėtų būti 895,16 Eur (2 237,90 Eur x 0,4). Todėl pareiškėjui atlyginamos visos jo apeliacinės instancijos teisme patirtos 720 Eur išlaidos.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjui Y, gimusiam (duomenys neskelbtini), iš suinteresuoto asmens X, asmens kodas (duomenys neskelbtini), 720 Eur (septynis šimtus dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.