- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-08-22
- Bylos Nr.
- e2-697-567/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00773-2024-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Neringa Švedienė
- Suinteresuotas asmuo
- (duomenys neskelbtini)
- Pareiškėjas
- (duomenys neskelbtini)
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens (duomenys neskelbtini) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 16 d. nutarties dalies taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl teismo leidimo grąžinti nepilnametį vaiką į gyvenamosios vietos valstybę, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pateikė pareiškimą, prašydamas:
1.1. išduoti teismo leidimą grąžinti pareiškėjo (duomenys neskelbtini) ir suinteresuoto asmens (duomenys neskelbtini) nepilnametį vaiką (duomenys neskelbtini) į nuolatinės gyvenamosios vietos valstybę – (duomenys neskelbtini);
1.2. taikyti laikinąsias apsaugos priemones:
1.2.1. nustatyti laikinąją bendravimo su vaiku tvarką: pareiškėjas bendrauja su vaiku (duomenys neskelbtini) nuo 30 minučių iki 1 valandos per Skype arba Zoom programą tris kartus per savaitę. Bendravimo laikas nustatomas abiejų šalių sutarimu, dalyvaujant Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) atstovui. Pareiškėjui pageidaujant, gali vykti tiesioginiai susitikimai su vaiku nuo 30 minučių iki 1 valandos tris kartus per savaitę, jam būnant Lietuvos Respublikoje. Susitikimo vieta ir laikas derinimas su suinteresuotu asmeniu, dalyvaujant Tarnybos atstovui;
1.2.2. uždrausti išvežti vaiką iš gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, neturint teismo leidimo į bet kurią kitą valstybę, išskyrus (duomenys neskelbtini).
2. Pareiškėjas nurodė, kad jis ir suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) yra nepilnamečio vaiko (duomenys neskelbtini) tėvai. Pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo santuoką sudarė (duomenys neskelbtini), vėliau jiems gimė vaikas. Sutuoktiniai su vaiku gyveno (duomenys neskelbtini), tačiau (duomenys neskelbtini) vaiko motina pagrobė vaiką ir išvežė jį į Lietuvą. (duomenys neskelbtini) nutartimi (duomenys neskelbtini) teismas uždraudė suinteresuotam asmeniui su vaiku išvykti iš (duomenys neskelbtini). Šiuo metu tarp sutuoktinių vyksta sudėtingos skyrybos, yra patvirtintas sutuoktinių gyvenimas skyrium ir vaiko globa patikėta abiem tėvams. Kadangi pareiškėjo vaikas gyvena Lietuvoje kelis mėnesius, turi būti išspręstas klausimas dėl vaiko bendravimo su pareiškėju. Vaikas išvežtas neteisėtai, todėl yra pagrindas manyti, jog vaiko motina gali pakeisti vaiko buvimo vietą ir vilkinti teismo procesinio sprendimo priėmimą. Būtent taip vaiko motina pasielgė (duomenys neskelbtini), nepaisydama (duomenys neskelbtini) teismų procesinių sprendimų, kitų valstybės institucijų sprendimų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. liepos 16 d. nutartimi nutarė priimti pareiškėjo (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl teismo leidimo grąžinti nepilnametį vaiką į gyvenamosios vietos valstybę išdavimo bei taikyti laikinąsias apsaugos priemones:
3.1. nustatyti pareiškėjo (duomenys neskelbtini) laikinąją bendravimo su nepilnamete dukterimi (duomenys neskelbtini) tvarką iki byloje įsiteisės galutinis teismo sprendimas dėl vaiko grąžinimo į (duomenys neskelbtini):
3.1.1. pareiškėjas (duomenys neskelbtini) buvimo ne Lietuvos Respublikoje metu bendrauja su vaiku nuo 30 minučių iki 1 valandos per Skype arba Zoom programą tris kartus per savaitę. Bendravimo laikas nustatomas abiejų šalių sutarimu, dalyvaujant Tarnybos atstovui. Pareiškėjui pageidaujant, gali vykti tiesioginiai susitikimai su vaiku nuo 30 minučių iki 1 valandos tris kartus per savaitę, jam būnant Lietuvos Respublikoje. Susitikimo vieta ir laikas derinimas su suinteresuotu asmeniu, dalyvaujant Tarnybos atstovui;
3.2. uždrausti išvežti vaiką (duomenys neskelbtini) iš gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, neturint teismo leidimo į bet kurią kitą valstybę, išskyrus (duomenys neskelbtini).
4. Teismas nurodė, kad, siekiant užtikrinti pareiškėjui galimo palankaus teismo sprendimo realų įvykdymą, nepilnamečio vaiko teises bendrauti su abiem tėvais įgyvendinimą, atsižvelgiant į tai, jog vaiko tėvas gyvena (duomenys neskelbtini), o suinteresuotas asmuo (vaiko motina) su vaiku – Lietuvoje, bei į tai, jog vaiko tėvui nėra galimybių bendrauti su vaiku, yra pagrindas taikyti pareiškėjo prašomas laikinąsias apsaugos priemones – bendravimo tvarkos nustatymą su vaiku pagal pareiškėjo pasiūlytą bendravimo tvarką.
5. Teismas nutarė taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki bus priimtas galutinis procesinis sprendimas šioje byloje pagal pareiškėjo pareiškimą dėl teismo leidimo grąžinti nepilnametį vaiką į gyvenamosios vietos valstybę išdavimo pagal 1980 m. spalio 25 d. Hagos konvenciją dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų (toliau – Hagos konvencija).
6. Teismas nurodė, kad pareiškėjas pateikė duomenis apie tai, jog vaiko motina nevykdė (duomenys neskelbtini) teismo 2024 m. gegužės 8 d. nutarties, kuria uždrausta suinteresuotam asmeniui su dukterimi išvykti iš (duomenys neskelbtini) arba išvežti vaiką į užsienį, todėl teismas nutarė taikyti laikinąją apsaugos priemonę dėl draudimo vaiką išvežti iš Lietuvos Respublikos.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 16 d. nutarties dalį taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti pareiškėjo (duomenys neskelbtini) prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones, neišklausęs suinteresuoto asmens pozicijos dėl jų taikymo pagrįstumo. Pareiškėjo teiginiai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo yra klaidinantys ir nepagrįsti. Vaiko teisinė globa buvo priskirta pareiškėjui ir apeliantei, tačiau vaiko gyvenamoji ir registracijos vieta visuomet buvo tik su apeliante. Šiuo metu (duomenys neskelbtini) yra sprendžiama dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Nurodytoje byloje (duomenys neskelbtini) nutartimi, kuri yra įsiteisėjusi, pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir nustatė laikinąją vaiko gyvenamąją vietą su motina, tačiau skundžiamą nutartį priėmęs pirmosios instancijos teismas į tai neatsižvelgė.
7.2. Sutuoktiniai daugiau nei (duomenys neskelbtini) metus gyvena skyriumi, apeliantė su vaiku (duomenys neskelbtini) atvyko gyventi į Lietuvą, nes pareiškėjas su vaiku atliko neteisėtus veiksmus. Su atskiruoju skundu teikiami įrodymai patvirtina, kad skundžiama nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos nepagrįstai, neįvertinus, jog vaiko bendravimas su tėvu gali būti itin žalingas vaikui, jo raidai ir tolimesnei brandai. (duomenys neskelbtini) prokuratūros apklausos vaizdo įrašas ir jo stenograma patvirtina, kad pareiškėjas su vaiku atliko netinkamus, (duomenys neskelbtini) veiksmus (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) visuomeninės organizacijos (toliau – VO) „Gelbėkit vaikus“ pagalbos planas patvirtina, kad buvo priimtas sprendimas pradėti šeimai atvejo vadybą ir teikti socialinės priežiūros paslaugas, atsižvelgiant į galimas (duomenys neskelbtini) smurto apraiškas ir grėsmę vaikui. Tos pačios organizacijos (duomenys neskelbtini) pagalbos plane buvo aptartos rekomendacijos, jų įgyvendinimas, atsižvelgiant į galimybes, buvo siūloma pagalba šeimai (pasiūlyta dailės terapija, psichologinė ir teisinė pagalba motinai), kuria apeliantė pasinaudojo. Paskutinio atvejo vadybos posėdžio metu nutarta toliau tęsti atvejo vadybą trims mėnesiams. Netinkamus, (duomenys neskelbtini) pareiškėjo veiksmus dukters atžvilgiu taip pat patvirtina (duomenys neskelbtini) ambulatorinė ataskaita, psichologo (duomenys neskelbtini) vaiko apklausos, atliktos (duomenys neskelbtini) prokuratūroje, ekspertinio vertinimo pažyma. (duomenys neskelbtini) ikiteisminio tyrimo įstaigoje vykusios pareiškėjo apklausos 2023 m. rugpjūčio 31 d. protokolas patvirtina, kad pareiškėjas iš esmės neatsakė į nė vieną jam užduotą klausimą, nesiekė bendradarbiauti ir pašalinti abejones dėl galimai padarytų nusikalstamų veiksmų. Taigi, suteikus galimybę vaikui bendrauti su tėvu bet kokia forma, kyla grėsmė kilti fizinei ar psichinei žalai, kuri pasireikštų tolimesniu vaiko traumavimu ir grėsme jo brandai bei augimui.
7.3. Pareiškėjas vengia vykdyti savo, kaip tėvo pareigas, vengia atsakyti į svarbius klausimus, o tai tik patvirtina piktnaudžiavimą tėvo valdžia ir žalingą įtaką vaiko brandai bei augimui. (duomenys neskelbtini) pareiškėjui yra pritaikyta kardomoji priemonė – draudimas bendrauti su vaiku. Pareiškėjo pateikti dokumentai iš (duomenys neskelbtini) vaikų teisių apsaugos tarnybos yra seni ir nebeaktualūs, kadangi vėliausias dokumentas yra dar (duomenys neskelbtini), kuomet pareiškėjui dar nebuvo pareikšti įtarimai, (duomenys neskelbtini). Vaikas į Lietuvą išvežtas teisėtai, nes išvežimo metu nebuvo draudimo išvežti vaiką (duomenys neskelbtini), pareiškėjas jokių pretenzijų dėl vaiko išvežimo ir gyvenamosios vietos su apeliante nereiškė. Nuo sutuoktinių skyrybų proceso pradžios (duomenys neskelbtini) pareiškėjas nerodė noro bendrauti su dukterimi, palaikyti su ja emocinį ryšį, ilgą laiką neteikia dukteriai išlaikymo, visiškai ja nesirūpina, duktė apklausos metu nurodė, jog tėvas jai nepatinka. Dukterimi rūpinasi ir ją išlaiko tik apeliantė bei jos tėvai, pas kuriuos apeliantė su vaiku šiuo metu gyvena.
7.4. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo spręsti, jog bendravimo tarp tėvo ir dukters tvarkos nustatymas šioje proceso stadijoje yra objektyviai būtinas, siekiant užtikrinti vaiko interesus, nes pareiškėjas nepateikė jokių teisinių argumentų ir faktų, kurie teismui leistų daryti pagrįstą ir motyvuotą išvadą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės ir pagrįstumo. Sutuoktiniai faktiškai gyvena skirtingose valstybėse, o santykiai tarp jų yra įtempti ir sudėtingi. Dukters bendravimas su tėvu iki šiol nevyko dėl paties pareiškėjo, kaip vaiko tėvo, pareigų nevykdymo.
7.5. Pirmosios instancijos teismas iš esmės net nenustatinėjo dabartinės vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos ir pareiškėjo prašymo nagrinėjimo jurisdikcijai nustatyti nepagrįstai netaikė Hagos konvencijos 5 straipsnio, numatančio, kad, kai vaikas pakeičia nuolatinę gyvenamąją vietą ir persikelia į kitą susitariančiąją valstybę, jurisdikciją turi naujos nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės institucijos.
7.6. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neatitinka vaiko interesų, nes, vykdant skundžiamą nutartį, būtų sudarytos galimybės pareiškėjui nuteikti vaiką prieš apeliantę, būtų pažeisti vaiko interesai likti stabilioje saugioje gyvenamojoje aplinkoje. Tokios aplinkybės gali turėti neigiamos įtakos nepilnamečio vaiko emocinei būsenai, ypač atsižvelgiant į pareiškėjo vaiko atžvilgiu atliktus veiksmus. Vaiko grąžinimas į (duomenys neskelbtini) padarytų itin didelę psichologinę ir emocinę žalą, prieštarautų jos interesams. Vaiko gyvenimas kartu motina jam žinomoje, stabilioje ir socialiai saugioje aplinkoje Lietuvoje užtikrina tęstinę vaiko raidą ir geriausiai atitinka vaiko interesus. Vaiko ryšys su motina yra itin glaudus, todėl vaiko grąžinimas į (duomenys neskelbtini), kai motina nepageidauja grįžti į tą šalį dėl pareiškėjo neteisėtų ir galimai nusikalstamų veikų vaiko atžvilgiu padarymo, neabejotinai sukeltų vaikui neigiamas emocijas dėl fizinės ir socialinės aplinkos pasikeitimo, glaudaus ryšio su motina, seneliais, nutraukimo, neatitiktų geriausių vaiko interesų, neužtikrintų saugios aplinkos. Apeliantės duktė yra Lietuvos Respublikos pilietė, jos tautybė – lietuvė, gimtoji kalba – lietuvių. Pareiškėjas ignoruoja geriausius vaiko interesus ir yra nepasirengęs auginti bei auklėti vaiką kaip dorą visuomenės narį, nes pats linkęs elgtis amoraliai ir neteisėtai. Pareiškėjo atsisakymas bendrauti su dukterimi, nusišalinimas nuo vaiko auklėjimo, neteisėti veiksmai vaiko atžvilgiu patvirtina, kad pareiškėjas nenori ir negeba tinkamai realizuoti savo, kaip vaiko tėvo pareigų, todėl bendravimas su vaiku jam šiuo metu turėtų būti apribotas.
Atsiliepimas
8. Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėjas (duomenys neskelbtini) prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:
8.1. Apeliantės argumentai dėl pareiškėjo nederamo elgesio su vaiku yra nepagrįsti, nes prie atsiliepimo į atskirąjį skundą teikiami įrodymai patvirtina, jog (duomenys neskelbtini) prokuratūros nutarimu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas, pareiškėjui buvo panaikinti visi kaltinimai, nenustačius (duomenys neskelbtini) veiksmų. Dėl pritaikytų procesinių prievartos priemonių pareiškėjui buvo sumokėta kompensacija.
8.2. Apeliantė ne kartą buvo įspėta dėl atsakomybės už pareiškėjo šmeižimą. Apeliantė (duomenys neskelbtini) buvo teista už valstybės institucijų nurodymų nevykdymą, jos atžvilgiu vykdomi ikiteisminiai tyrimai. Pareiškėjas nėra teistas ir jo atžvilgiu nėra vykdomi ikiteisminiai tyrimai.
8.3. Apeliantės prie atskirojo skundo pateikti dokumentai dėl vaikui atlikto psichologinio vertinimo yra nepagrįsti, nes juose pateiktos išvados yra parengtos apeliantės vienašališku užsakymu ir paaiškinimais.
8.4. Pareiškėjas nuolat siekia bendrauti su dukterimi, tačiau apeliantė tam pastoviai trukdo, siekia izoliuoti vaiką nuo tėvo, visiškai nevykdo skubiai vykdytinos skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacijos ribų
9. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutarties dalis taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama, neperžengiant atskirojo skundo ribų.
Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo
10. Suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) prie atskirojo skundo pateikė:
10.1. (duomenys neskelbtini) vaizdo įrašą ir stenogramą dėl vaiko apklausos;
10.2. VO „Gelbėkit vaikus“ (duomenys neskelbtini) pagalbos planą;
10.3. VO „Gelbėkit vaikus“ (duomenys neskelbtini) pagalbos planą;
10.4. (duomenys neskelbtini) ilgalaikės kompleksinės pagalbos rekomendacijas;
10.5. (duomenys neskelbtini) ambulatorinę ataskaitą;
10.6. (duomenys neskelbtini) ekspertinio vertinimo pažymą;
10.7. (duomenys neskelbtini) prokuratūros pareiškėjo (duomenys neskelbtini) apklausos protokolą.
11. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) prie atsiliepimo į atskirąjį skundą pateikė:
11.1. (duomenys neskelbtini) nutarimą nutraukti baudžiamąją bylą pareiškėjo atžvilgiu;
11.2. pareiškėjo (duomenys neskelbtini) elektroninį laišką suinteresuotam asmeniui;
11.3. pareiškėjo (duomenys neskelbtini) elektroninį laišką suinteresuotam asmeniui ir jo atstovui;
11.4. pareiškėjo (duomenys neskelbtini) elektroninį laišką suinteresuotam asmeniui ir jo atstovui;
11.5. suinteresuoto asmens (duomenys neskelbtini) elektroninį laišką pareiškėjui;
11.6. pareiškėjo (duomenys neskelbtini) elektroninį laišką suinteresuotam asmeniui;
11.7. pareiškėjo (duomenys neskelbtini) elektroninį laišką suinteresuotam asmeniui;
11.8. (duomenys neskelbtini) baudžiamąjį įsakymą suinteresuotam asmeniui už nurodymų nevykdymą.
12. CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus įrodymus, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Ribojimo teikti naujus įrodymus išlygos CPK 314 straipsnio prasme sietinos su objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių dalyvaujančiam byloje asmeniui pirmosios instancijos teisme pateikti atitinkamus įrodymus, buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-684/2021).
13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, sprendžiant procesinį klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio, pareiškimo ir atsikirtimų į jį faktinį pagrindą sudarančių naujų įrodymų tyrimas bei vertinimas nėra atliekamas. Pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo patikra apeliacinės instancijos teisme atliekama pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai duomenų padarytoms išvadoms pagrįsti, ar tinkamai ištyrė ir teisingai įvertino į bylą pateiktus įrodymus. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys yra pakankami teisingam bylos pagal apeliantės atskirąjį skundą išnagrinėjimui, todėl apeliantės ir pareiškėjo pateikti nauji įrodymai nepriimami ir nevertinami.
Dėl laikinosios tėvo ir vaiko bendravimo tvarkos bei draudimo išvežti vaiką iš Lietuvos Respublikos nustatymo
14. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo reikalavimus ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: pirma, tikėtinai pagrindžiamas reikalavimas, antra, įrodoma, kad, nesiėmus prevencinių priemonių, tikėtinai pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš pirmiau nurodytų sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas.
15. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios yra susijusios su pareikštais reikalavimais, konkrečiai – užtikrina tų reikalavimų įvykdymą jų patenkinimo atveju (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1468-1120/2020).
16. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos (parenkamos) taip, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ir nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1442-302/2017).
17. Byloje gali būti taikomos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios yra susijusios su pareikštais materialiaisiais teisiniais reikalavimais ir neiškreipia bylos šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-363-823/2017).
18. Laikinoji apsaugos priemonė, neatitinkanti ginčijamo materialinio reikalavimo esmės ir nesusijusi su būsimo teismo sprendimo įvykdymo konkrečioje byloje apsauga, negali būti taikoma. Tiesiogiai su pareikštu reikalavimu ir būsimo teismo sprendimo įvykdymu nesusijusių bei įtakos teismo sprendimo įvykdymui nedarančių apribojimų taikymas yra neteisėtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-422-464/2022).
19. Nagrinėjamu atveju civilinėje byloje dėl vaiko grąžinimo į gyvenamosios vietos valstybę pirmosios instancijos teismas skundžiama nutarties dalimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – nustatė laikinąją pareiškėjo ir vaiko bendravimo tvarką bei uždraudė vaiką išvežti iš Lietuvos Respublikos, išskyrus į (duomenys neskelbtini).
20. Hagos konvencijos 7 straipsnyje nurodyta, kad Centrinės įstaigos bendradarbiauja tarpusavyje ir skatina savo valstybės kompetentingų įstaigų bendradarbiavimą, kad užtikrintų greitą vaikų grąžinimą ir pasiektų kitų šios Hagos konvencijos tikslų. Visų pirma, jos tiesiogiai arba per tarpininkus imasi reikiamų priemonių, kuri viena iš jų yra – užkirsti kelią tolesnei žalai vaikui ar suinteresuotų šalių teisių pažeidimui, imdamosi laikinųjų priemonių arba pasirūpindamos, kad jų būtų imtasi (Hagos konvencijos 7 straipsnio b punktas). Ši norma leidžia taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau jos gali ir turi būti taikomos, siekiant išvengti kylančios dar didesnės žalos vaikui ar suinteresuoto asmens teisių pažeidimui. Tai reiškia, kad laikinosios apsaugos priemonės tokio pobūdžio bylose taikomos ne bet kokiu atveju, o tik tuomet, kai vaiko ar suinteresuoto asmens teisėms gali kilti tolesnė žala (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-592-790/2024).
21. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašoma taikyti ir pirmosios instancijos teismo taikyta laikinoji apsaugos priemonė (laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės) nesutampa su bylos nagrinėjimo dalyku, yra neproporcinga byloje pareikštiems reikalavimams ir neatitinka galimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo funkcijos.
22. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo ir suinteresuoto asmens nepilnametis vaikas gyvena Lietuvos Respublikoje, o pareiškėjas siekia grąžinti vaiką į gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas pareiškime pateikė reikalavimą grąžinti vaiką į gyvenamosios vietos valstybę. Šioje byloje dėl vaiko grąžinimo nėra nagrinėjami reikalavimai dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo. Taigi, pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė (nustatyta laikinoji pareiškėjo bendravimo su vaiku tvarka) nėra susijusi su šioje byloje pareiškėjo pareikšto reikalavimo užtikrinimu. Pareiškėjo argumentai dėl apeliantės draudimo pareiškėjui bendrauti su vaiku savaime nesudaro pagrindo pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, nesusijusias su byloje pareikštu reikalavimu.
23. Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) pagal (duomenys neskelbtini) ieškinį dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Ieškiniu prašoma neterminuotai apriboti (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią dukters (duomenys neskelbtini) atžvilgiu ir dukters nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti su jos motina. Šioje byloje (duomenys neskelbtini) nutartimi, kuri šiuo metu yra įsiteisėjusi, nutarė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti laikinąją vaiko (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su jos motina (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Taigi, būtent nurodytoje civilinėje byloje, kurioje yra sprendžiamas klausimas dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo ir vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymo gali būti reiškiami reikalavimai dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tam iš tėvų, kuris gyvena atskirai nuo vaiko (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.170 straipsnis, 3.174–3.175 straipsniai; CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
24. Apeliacinės instancijos teismas dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria uždrausta išvežti vaiką iš gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, neturint teismo leidimo į bet kurią kitą valstybę, išskyrus (duomenys neskelbtini), pažymi, kad ši laikinoji apsaugos priemonė yra susijusi su pareiškėjo pareiškimo dalyku (reikalavimu), bet tai savaime nesudarė pagrindo ją taikyti. Tai, kad (duomenys neskelbtini) nutartimi uždraudė apeliantei su vaiku išvykti iš (duomenys neskelbtini) arba išvežti vaiką į užsienį, savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąją apsaugos priemonę vaiko grąžinimo byloje, nes vaikas į Lietuvos Respubliką buvo išvežtas iki (duomenys neskelbtini) nutarties priėmimo (apeliantės teigimu, vaikas į Lietuvos Respubliką buvo išvežtas (duomenys neskelbtini), be kita ko, nuo (duomenys neskelbtini) apeliantė yra deklaravusi gyvenamąją vietą Lietuvoje). Pareiškėjas savo procesiniuose dokumentuose (pareiškime, atsiliepime į atskirąjį skundą) poreikį pritaikyti nurodytą laikinąją apsaugos priemonę negrindė grėsme vaiko saugumui, jam daroma žala, netinkamomis vaiko gyvenimo sąlygomis ar netinkamu apeliantės elgesiu su vaiku. Be kita ko, šiuo metu yra įsiteisėjusi (duomenys neskelbtini) nutartis taikyti laikinąją apsaugos priemonę, nustatant laikinąją vaiko gyvenamąją vietą su motina (apeliante).
25. Taigi, pareiškėjo argumentai dėl vaiko išvežimo iš Lietuvos Respublikos grėsmės yra deklaratyvaus pobūdžio. Apeliantė aktyviai dalyvauja tiek šioje civilinėje byloje, tiek jos inicijuotoje (duomenys neskelbtini) civilinėje byloje (duomenys neskelbtini) dėl neterminuotos tėvo valdžios apribojimo ir vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos su ja nustatymo, nuo (duomenys neskelbtini) yra deklaravusi gyvenamąją vietą Lietuvoje, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog galutinio teismo procesinio sprendimo pagal pareiškėjo pareiškimą įvykdymas, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
Dėl bylos procesinės baigties
26. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslą ir pagrindą, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo naikinama, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendžiant iš esmės – atmetant pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atsižvelgiant į Lietuvos apeliacinio teismo nuoseklią praktiką vaikų grąžinimo bylose netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, kaip neužtikrinančių galutinio galimo pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1787/2014; 2024 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-592-790/2024).
27. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai, kaip neturintys reikšmės teisingam šios bylos išnagrinėjimui, šioje nutartyje plačiau neanalizuojami ir dėl jų nepasisakoma.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 16 d. nutarties dalį taikyti laikinąsias apsaugos priemones: laikinąją pareiškėjo (duomenys neskelbtini) bendravimo su vaiku (duomenys neskelbtini) tvarką ir draudimą išvežti vaiką iš jo gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, neturint teismo leidimo į bet kurią kitą valstybę, išskyrus (duomenys neskelbtini), panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.
Atmesti pareiškėjo (duomenys neskelbtini) prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.