- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-02-07
- Bylos Nr.
- e2-1018-994/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rima Lipeikienė
- Ieškovas
- L. B., J. B., G. B.
- Atsakovas
- M. A., A. B., I. A.
- Trečiasis asmuo
- P. B.
- Advokatai
- Mėta Jurgaitė Kubilienė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų G. B., J. B. ir L. B. ieškinį atsakovams M. A., I. A., A. B. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys be savarankiškų reikalavimų atsakovų pusėje – Vilniaus miesto 7-ojo notaro biuro notarė D. B., P. B..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinę (e. b. 2 t., b. l. 92-100), prašo teismo: 1) pripažinti negaliojančia 2014-06-06 atsakovų M. A. ir A. B. (atstovaujamos P. B.) bei ieškovės G. B. sudarytą Patalpos pirkimo - pardavimo sutartį (Notarinio registro Nr. VB7-4077), taikyti restituciją - grąžinti G. B. nuosavybės teises į 874/10000 dalį iš 147,58 kv. m. (t. y. 12,90 kv. m.) negyvenamosios patalpos - neįrengtos pastogės patalpos, pažymėtos 13-1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios pastate (1096-1043-0012, lA3p) Vilniaus m.. (duomenys neskelbtini); 2) pripažinti negaliojančia 2014-06-11 atsakovų M. A. ir A. B. (atstovaujamos P. B.) bei ieškovų L. B. ir J. B. sudarytą Patalpos pirkimo - pardavimo sutartį (Notarinio registro Nr. VB7-4194), taikyti restituciją - grąžinti L. B. ir J. B.i nuosavybės teises į 771/10000 dalį iš 147,58 kv. m. (t. y. 38 kv. m.) negyvenamosios patalpos - neįrengtos pastogės patalpos, pažymėtos 13-1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);, esančios pastate (1096-1043-0012, lA3p) Vilniaus m.. (duomenys neskelbtini);; 3) pripažinti negaliojančiu 2014-05-20 (duomenys neskelbtini); bendrijos savininkų susitarimą dalyje dėl G. B. L. B. ir J. B. sutikimų parduoti M. A. ir A. B. savo dalį bendroje nuosavybėje neįrengtoje palėpėje Žygio 2a sudarant pirkimo pardavimo sutartį mainais už tai, kad M. A. ir A. B. apmokės jiems priklausančią mokėti investicijų dalį palėpėje, kaip paskaičiuota Investicijų plano 11.5 punkto 10 lentelėje eil. Nr. 1; priteisti iš atsakovų ieškovų naudai bylinėjimosi išlaidas;
Ieškinyje nurodė, kad 2014-06-06 ir 2014-06-11 Vilniaus m. 7-ajame notaro biure buvo sudarytos Patalpos pirkimo-pardavimo sutartys. Atsakovams ieškovai pardavė priklausiusias dalis neįrengtos pastogės. Sutarčių sąlygos buvo vienodos, skyrėsi tik parduodamos dalys ir atitinkamai pardavimo kaina. Sutarčių 4.1. punktu šalys patvirtino, kad tarpusavyje pilnai ir tinkamai atsiskaitė už daiktą, t. y. šalys užskaitė pagal šalių pasirašytą tarpusavio susitarimą. Sutarties 4.2. punktu šalių susitarimu ši sutartis laikoma kartu ir prievolės numatytos 3.1. punkte įvykdymo patvirtinimu. Šalys pareiškė, kad jokių pretenzijų dėl daiktų kainos ir/ar atsiskaitymo viena kitai neturi ir /ar ateityje neturės. Ieškovų vertinimu, abi Patalpos pirkimo-pardavimo sutartys buvo sudarytos dėl apgaulės, neatitiko tikrosios valios ir ketinimų, todėl pripažintinos negaliojančiomis. Atsakovai ilgai įkalbinėjo viso namo gyventojus perleisti jiems priklausančias dalis neįrengtos pastogės, esančios pastate (duomenys neskelbtini);, Vilniuje, kad galėtų įsirengti gyvenamąsias patalpas virš savo butų, siūlydami už pastogės dalių perleidimą savo lėšomis pakeisti viso namo stogą. Šie klausimai buvo sprendžiami ir DNSB (duomenys neskelbtini); butų ir kitų patalpų savininkų bei bendrijos narių visuotiniame susirinkime, kurio metu ir buvo priimtas sprendimas stogą keisti palėpės patalpų bendraturčių lėšomis, leidžiant jiems įsirengti papildomas patalpas palėpėje, o atsakovai įsipareigojo savo lėšomis apmokėti už viso stogo keitimą, jeigu savo teises į palėpės dalis perleis visų butų savininkai. Susirinkimo metu atsakovas M. A. supažindino su informacija apie stogo remonto įkainius ir atkreipė dėmesį į tai, kad pagal įstatymus už stogo remontą privalo mokėti visų butų savininkai. Stogo remonto būtinumą pripažino visų butų savininkai, todėl 9 ir 11 butų savininkai (atsakovai) pasiūlė kelis sprendimus, vienas iš kurių - jei negyvenamojo ploto palėpėje dalį sutiks perleisti visų butų savininkai, 9 ir 11 butų savininkai (atsakovai) apmokės už viso stogo keitimą. Susirinkime buvo nutarta įgalioti 9 ir 11 butų savininkus, t. y. atsakovus, savo lėšomis parengti notarinę sutartį dėl negyvenamojo ploto perleidimo ir įsipareigojimo savo lėšomis atlikti stogo remontą, atsižvelgiant į sprendimo b) punktą, kuriame buvo numatytos pasekmės, jeigu buto savininkas atsisako perleisti jam priklausančią negyvenamųjų patalpų dalį namo palėpėje, t. y. tokiu atveju už atitinkamą stogo remonto dalį apmoka jis pats. Gavus namo butų savininkų (įskaitant ieškovės L. B.) sutikimus perleisti savo teises į priklausančias pastogės dalis, su sąlyga, kad atsakovai savo lėšomis pakeis namo stogą, susirinkimuose nedalyvavusią ieškovę G. B. atsakovas M. A. pradėjo įtikinėti ir primygtinai reikalauti priimti sprendimą dėl savo teisių į priklausančią pastogės dalį perleidimo elektroniniais laiškais. Po mėnesį vykdyto atsakovo M. A. spaudimo ir įtikinėjimo, kad perleidus teises į priklausančią palėpės dalį nereikės mokėti už stogą, ieškovė G. B. sutiko su atsakovų pasiūlymu ir 2013-11-09 buvo pasirašytas Susitarimas, kuriuo ieškovė G. B. perleido atsakovams už atlyginimą savo teises į negyvenamosios patalpos, neįrengtos pastogės patalpos (duomenys neskelbtini); dalis, atitinkamai - atsakovui M. A. į 437/10000 dalį (6.45 kv. m.) ir atsakovei A. B. į 437/10000 dalį (6.45 kv. m.). Atsakovai įsipareigojo lygiomis dalimis sumokėti stogo remonto išlaidų dalį, proporcingai lygią įgyjamai bendrosios dalinės nuosavybės daliai pastate, numatant, kad remontuojamas stogas bus keičiant seną stogo dangą nauja, taip pat įsipareigojo atlikti garantinę 10 metų stogo priežiūrą bei apmokėti savo lėšomis trūkumų ar defektų pašalinimą, susijusį su projektavimo ar statybos darbų broku ir kt. 2013-11-11 el. laišku atsakovas M. A. pranešė ieškovams, kad pasikeitė palėpės nuosavybės įregistravimo tvarka, perleisti teisių nebeužtenka, reikia kiekvienam savininkui užregistruoti registrų centre savo nuosavybę palėpėje, vėliau sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį pas notarą. Taip pat nurodė, kad „Pirkimo-pardavimo sutartyje bus nurodoma stogo remonto kaina (sąmata). Jus parduosite savo dali, mes nupirksime, sumokėdami už stogo remontą. Sutartį paruoš Notarė. Mūsų pasirašytas susitarimas galioja, esmė nesikeičia“. Daugiau jokių derybų su atsakovais nevyko, pardavimo sąlygos nebuvo keičiamos, o įregistravus palėpės savininkų nuosavybės teises, 2014 - 2015 metais atsakovai išpirko dalis namo pastogėje iš visų butų savininkų, tapdami visos 147,58 kv. m. bendro ploto neįrengtos pastogės, kurios unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje bendraturčiais. Su atsakovais ieškovai sudarė tokias sutartis, kokias paruošė notarė, kaip atsakovas M. A. ir buvo nurodęs savo 2013-11-11 elektroniniame laiške, būnant įsitikinus, kad pagal 2013 m. susitarimą kaina bus sumokėta atsakovams apmokant už ieškovus sutartyse nustatytos daiktų kainos dydžio sumą namo stogo keitimui. Kadangi stogas buvo keičiamas jau namo atnaujinimo (modernizavimo) proceso metu, o 2014-01-05 Namo (duomenys neskelbtini); atnaujinimo (modernizavimo) Investicijų plane buvo paskirstytos kiekvienam butui tenkančios investicijų sumos, į kurias įėjo ir suma už stogo keitimą, darbams einant į pabaigą, pasiteiravo ieškovai atsakovų kaip bus sumokėta sutartyse nustatyta kaina, kadangi butams priskaičiuota bendra investicijų (tenkančių mokėjimų) suma turėjo sumažėti atsakovų mokamos kainos dydžiu. Atsakovai pranešė, kad jie net neketina už ieškovus mokėti, nes mokės palėpės patalpai priskaičiuotą 145 582 litų investicijų sumą ir papildomai persiuntė 11.5. punkto 10 lentelę iš 2014 01 15 d. Investicijų plano. 2015-11-29 el. laiške atsakovas M. A. paaiškino, kad stogas yra visų gyventojų nuosavybė, o pagal renovacijos taisykles ir civilinį kodeksą už bendrą turtą moka bendrasavininkai. Taip pat nurodė, kad visi turi tas pačias teises pasinaudoti renovacijos parama, tam M. A. tą renovaciją ir padarė, ne tik dėl visų, bet ir dėl savęs asmeniškai, ir visi gauna identišką naudą už renovaciją, proporcingą turimam plotui. Atsakovų aktyvūs veiksmai įtikinėjant ieškovus parduoti savo dalis palėpėje, kad nereikėtų mokėti už stogą, turėjo lemiamos įtakos valios perleisti šį turtą susiformavimui ir ginčijamų sutarčių sudarymui. Jeigu nebūtų įtikinti, kad atsakovai atsiskaitys su ieškovais sutartu būdu, ieškovai nebūtume perleidę savo nuosavybės. Ginčijamos sutartys neatitiko ieškovų tikrosios valios ir ketinimų, nes valia buvo nukreipta į atlygintinį turto perleidimą, tuo tarpu pačiose sutartyse jau yra įtvirtinti pareiškimai apie pilną ir tinkamą atsiskaitymą už parduotas palėpės dalis, nors atsiskaitymo negavo, t. y. ginčijamos pirkimo-pardavimo sutartys yra ir neatlygintinės. Taigi, tiek iki sutarčių sudarymo, tiek ir sutarčių sudarymo metu atsakovai jau turėjo tikslą turtą įsigyti neatlygintinai ir net neketino atsiskaityti su ieškovais, o iki sutarčių sudarymo atsakovų atlikti tyčiniai nesąžiningi veiksmai paskatino ieškovus sudaryti ne tokias sutartis, kokias iš tikrųjų siekė sudaryti. ieškovų tikslas ir tikroji valia parduodant atsakovams dalis palėpėje buvo gauti iš atsakovų sutartyse nurodytos kainos dydžio stogo keitimo išlaidų apmokėjimą. Toks buvo susitarimas, tokias pardavimo sąlygas pasiūlė patys atsakovai. Nei iki sutarčių sudarymo, nei po sutarčių sudarymo ieškovai valios nekeitė ir neketino atsakovams perleisti turtą nemokamai. Atsakovai taip pat nesiūlė ir su mumis nederino jokių kitų pardavimo ir atsiskaitymo sąlygų. Ginčijamomis sutartimis buvo perleista nuosavybė ir patvirtintas neįvykdytos atsiskaitymo prievolės tinkamas įvykdymas. Pripažinus ginčijamas sutartis negaliojančiomis atsakovai privalo grąžinti turtą. Atsakovas M. A., veikdamas kaip DNSB (duomenys neskelbtini); atstovas, kartu su kitais dokumentais pateikė į bylą 2014 05 20 susitarimą, įvardintą kaip „bendrijos savininkų paskutinis susitarimas“, tačiau kaip jau buvo minėta, jokios kitos pardavimo sąlygos su atsakovais niekada derintos nebuvo, o su šio „susitarimo“ turiniu ieškovai buvo supažindinti tik 2016-04-11, kuomet dar iki ieškinio pateikimo P. B. iniciatyva įvyko susitikimas, kurio metu atsakovas M. A. ir pateikė susipažinimui 2014-05-20 (duomenys neskelbtini); bendrijos savininkų susitarimą. Šiuo susitarimu M. A. ir A. B. sutiko sudaryti pirkimo pardavimo sutartį su norinčiais parduoti savo dalį bendroje nuosavybėje bei apmokėti palėpės dalies savininkui tenkančia investicijų sumą po namo renovacijos. Šio „susitarimo“ sąlygos ne tik iš esmės neatitinka 2013 m. susitarimo su atsakovais turinio, bet prieštarauja ir elementariai logikai. Jeigu ieškovai būtų sutikę perleisti nuosavybę, kad nereikėtų mokėti renovacijos įmokų už perleistas palėpės dalis, t. y. neatlygintinai, būtų sudarę tiesiog dovanojimo sutartį. Įgijus nuosavybės teises į palėpės dalis pirkėjui pereina ir pareigos, atitinkamai atsiranda ir prievolė apmokėti įsigytai palėpės daliai tenkančią investicijų sumą. Apie perleidžiamai palėpės daliai tenkančių renovacijos išlaidų apmokėjimą už perleidžiamą turtą su atsakovais niekada nesitarė ieškovai. Šio susitarimo turinys prieštarauja iki pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo vykusioms deryboms ir suderintoms atsiskaitymo sąlygoms už perleidžiamą turtą. Pažymėtina, kad nei viename elektroniniame laiške, kuriuos siuntė atsakovas M. A. po mūsų reikalavimų sumokėti parduotų daiktų kainą, apie šį susitarimą net neužsiminta, o susipažinimui jis buvo pateiktas tik 2016-04-11 susitikimo metu. 2014 05 20 susitarimas neatitinka tikrosios valios ir ketinimų sutikus parduoti savo nekilnojamojo turto dalį, be to, ir atsakovų pasiūlytų bei su ieškovais suderintų pardavimo sąlygų, pasirašytas dėl atsakovų apgaulės, todėl ieškovų sutikimų dalyje taip pat pripažintinas negaliojančiu. Ginčijami sandoriai prieštarauja ir imperatyvioms teisės normos bei gerai moralei. Tiek neatlygintinės pirkimo-pardavimo sutartys, tiek ir 2014 05 20 „mainų sutartis“, kurioje nurodytas sutikimas parduoti daiktą mainais už pagal įstatymą pirkėjui ir taip pereinančią prievolę, pažeidžia paminėtas imperatyvaus pobūdžio normas, o atsakovų veiksmai, vertinant juos pagal moralės standartus, neabejotinai patvirtina siekį atlikti neteisėtus civilinės teisės požiūriu veiksmus.
Atsiliepimas
Atsakovas M. A. atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad ieškovai tariamą apgaulę kildina iš tos tariamos aplinkybės, esą atsakovai tinkamai neįvykdė ginčijamų Sutarčių 3.1 punkto nuostatų ir tariamai neatsiskaitė su ieškovais. Ikiteisminėje stadijoje ieškovai niekuomet neginčijo sutarčių teisėtumo ir sutarčių turinio atitikimo ieškovų „tikrajai valiai“. Priešingai, ieškovai pripažinimo Sutarčių galiojimą ir savarankiškais aktyviais veiksmais reikalavo, kad atsakovai įvykdytų neva neįvykdytus sutartinius įsipareigojimus. Konstatuotina, kad praėjus beveik dviem metams po ginčijamų sutarčių sudarymo, ieškovai ne tik, kad nereiškė jokių pretenzijų dėl tariamos apgaulės, spaudimo sudaryti sutartis ir nekėlė klausimo dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 12 d. nutartyje c. b. Nr. 3K-3-268-421/2016 yra nurodyta, jog esant pareikštam ieškovės reikalavimui pripažinti sandorį negaliojančiu CK 1.91 straipsnio pagrindu, esminę reikšmę turi veiksmų kvalifikavimas sutarties sudarymo, ne jos vykdymo metu. Taigi, tariama aplinkybė, esą atsakovai tinkamai neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų pagal ginčijamas sutartis ir neva tinkamai neatsiskaitė su ieškovais, nėra ir negali būti pagrindas konstatuoti ieškovų valios trūkumą ginčijamų sutarčių sudarymo metu ir nesudaro jokio pagrindo pripažinti sutartis negaliojančiais CK 1.91 str. pagrindu. Sutartinių įsipareigojimų tariamas ar tikras neįvykdymas jokiu atveju negali lemti sutarties pripažinimo negaliojančia ir negali sąlygoti restitucijos taikymo. Sutartinių įsipareigojimų neįvykdymo pasekmes yra atskiras ir savarankiškas civilinės teisės institutas, o tokios pasekmės (sankcijos), kaip sutarties pripažinimas negaliojančia už sutartinių santykių neįvykdymą nenumato nė vienas CK straipsnis. Šioje civilinėje byloje yra sprendžiamas privačių fizinių asmenų tarpusavio civiliniai teisiniai („buitiniai“) santykiai, byloje nėra jokio viešojo intereso, todėl teismas neturėtų peržengti ieškinio ribų. Prie ieškinio ieškovai sąmoningai nepridėjo pačių ieškovų parengtą itin svarbu rašytinį įrodymą: ieškovų 2016-02-23 d. el. laišką „Dėl atsiskaitymo už palėpės patalpas (duomenys neskelbtini);, Vilnius“. Šis el. laiškas yra pagrindinis ikiteisminės ginčo nagrinėjimo stadijos elementas, kuriame labai aiškiai yra išreikštas ieškovų pretenzijų ir reikalavimų pobūdis: pretenzijos dėl atsakovų tariamai neįvykdytus sutartinis įsipareigojimus – tariamo neatsiskaitymo su ieškovais pagal ginčijamas Sutartis. Ieškovai patikslintame ieškinyje nurodė esą su 2014-05-20 susitarimo „turiniu mes buvome supažindinti tik 2016 04 11 d.“. Byloje nėra ginčo, kad susitarimas visų ieškovų yra pasirašytas būtent 2014-05-20 (susitarimo sudarymo dieną), ieškovai neginčija savo parašų ant susitarimo ar paties susitarimo turinio ir teksto autentiškumo ir tikrumo. Pabrėžtina, jog civilinėje byloje nėra ginčo dėl ieškovų psichinės sveikatos ir pripažįstami visų ieškovų gebėjimai suvokti, valdyti savo veiksmų pasekmes bei už juos (veiksmus) atsakyti. Akivaizdu, kad ieškovai, prieš pasirašydami 2014-05-20 susitarimą, privalėjo susipažinti, susipažino ir suprato 2014-05-20 susitarimo turinį ir teisines pasekmes. Taigi, pasirašydami sutartis ir susitarimą, ieškovai tuo pačiu (parašo faktu) patvirtino, jog pats Sutarčių sudarymo ir pasirašymo faktas savaime patvirtina Sutarčių 3.1 punkte nurodytos daikto kainos sumokėjimo faktą. Ieškovai, atstovaujami oficialiai pripažintos advokatės, visiškai pakeitė reikalavimų pobūdį ir nors ikiteisminėje stadijoje pripažino sutarčių galiojimą ir reikalavo iš atsakovo įvykdyti sutartinių įsipareigojimus, teisminėje stadijoje pateikė absoliučiai nepagrįstą ieškinį su visiškai kitu teisiniu ir faktiniu (ieškinyje yra keliamas reikalavimas ne dėl sutartinių įsipareigojimų įvykdymo, o dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis CK 1.91 str. pagrindu ir restitucijos taikymo. Taigi, ieškovai sąmoningai pateikė absoliučiai nepagrįstą ieškinį, nuslėpė bylai itin svarbų rašytinį įrodymą (2016-02-23 el. laišką). Tai yra konstatuotinas akivaizdus faktas, kad ieškovai piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, už ką ieškovams skirtinos CPK 95 str. nustatytos sankcijos.
Ieškovų atstovė teismo posėdžių metu palaikė ieškinio argumentus bei papildomai paaiškino, kad atsakovai ilgai įkalbinėjo ieškovus (pardavėjus) perleisti palėpes dalis neįrengtos pastogės, siūlydami savo lėšomis pakeisti namo stogą, pradedant nuo 2010 metų (2010-04-28 DNSB susirinkimo protokolas). Vėliau, 2011-04-04 susirinkimo metu, M. A. supažindino su stogo remonto įkainiais ir pasiūlė apmokėti už stogo remontą, pritarti atsakovų siūlymui savo lėšomis atlikti stogo remontą su sąlyga leisti jiems įsirengti palėpės patalpas, jas perleidus. Nuo 2011 metų nieko nevyko. 2013 metais M. A. sutiko būti daugiabučio namo savininkų bendrijos primininku su sąlyga, kad būtų pritarta neatidėliotinam stogo remontui ir būtų perleistos palėpės dalys. 2013-10-03 elektroniniu laišku atsakovas ieškovę G. B. informavo dėl stogo remonto ir jai tenkančią sumokėti kainą apie 13 000 Lt, proporcingą palėpės daliai. Ieškovė G. B. nesutiko su susitarimu. Tada vyko intensyvus susirašinėjimas ir tik 2013-11-09 buvo pasirašytas susitarimas, kad ieškovė G. B. perleidžia teises į pastogės dalį, o atsakovai (palėpės įgijėjai) padengia stogo remonto išlaidas (el. b. 1 t., b. l. 49-50), nes 2013-11-08 dieną ieškovė rašė atsakovui, kad planuoja užvažiuoti į Žygio gatvę, o atsakovas tą pačią dieną atsakė, kad bus. Apie apgaulę paaiškėjo, besibaigiant renovacijos procesui, pasidomėjus, kokia dalis renovacijos kaštų, perleidusiems palėpės dalis, sumažės. 2015-11-25 G. B. išsiuntė laišką atsakovui M. A. ir paklausė, kaip bus sumokėta. Atsakyta, kad kitų patalpų savininkai mokės 145 581 Lt ir pridėjo pirmąją lentelę. Iš namo atnaujinimo investicijų plano korektūros matyti, kad stogo šiltinimui ir naujos dangos įrengimui – 141 225 Lt (8.1.2. p.). Ir atsakovas 2015-11-29 nurodė, kad visi gauna identišką naudą pagal turimą proporcingą plotą. Stogas yra visų gyventojų nuosavybė. Sužinota, kad neketina padengti stogo renovacijos išlaidų. Su kitais gyventojais pasirašytose pirkimo-pardavimo sutartyse numatyta, kad pardavėjai gavo pinigus natūra, priešingai nei ieškovai. 2014-05-20 susirinkimo metu buvo tvirtintas namo modernizavimo projektas ir jo įgyvendinimas ir numatyta, kad visas modernizavimo projekto įgyvendinimo išlaidas privalo apmokėti namo butų savininkai. Susirinkime buvo priimtas sprendimas, kad visas renovacijos išlaidas dengia patalpų savininkai. Nė vienas protingas žmogus, žinodamas tikrąją padėtį, nebūtų pasirašęs susitarimo, kad perleis jam tenkančią nuosavybės dalį mainais už pagal įstatymą pereinančios prievolės vykdymą. Tai buvo apgaulė, nes atsakovai aktyviai įtikinėjo finansinės naudos gavimu. Pardavėjai sutiko, nes žinojo, kokią konkrečią finansinę naudą gaus. Atsiskaitymas nėra įvykdytas. Pirkimo-pardavimo esmė – atlygintinumas, o sudaryti neatlygintiniai sandoriai ir tai prieštarauja imperatyvui. Jeigu ieškovai būtų gavę finansinę naudą, sumažėjusia renovacijos suma, tai būtų atlygintinis sandoris. O paaiškėjo, kad už stogo renovaciją pagal modernizavimo projektą turi mokėti visi namo butų savininkai. Apgaulė – įtikinėjimas parduoti palėpės dalį už finansinę naudą ir pažadą už tai sumokėti stogo remonto išlaidas.
Šalies argumentai
Ieškovė G. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad notarė atėjo tik tada, kai reikėjo parašus padėti, o notarės padėjėja padavė sutartį susipažinti. Susipažino 10 minučių. Ji buvo su kita kaimyne V. P. pas notarę. 2014-05-20 susitarimo pasirašymo momento nebepamena. Ji nebuvo gavusi tokio susitarimo kopijos (egzemplioriaus). Parašas yra jos susitarime. Stogo remonto kaina buvo skaičiuojama 12 butų, nes visi buvo pastogės savininkai. Ji suprato, kad sutarta suma (sutarties kaina) sumažės tenkanti renovacijos dalis už stogą jos butui, nes viskas buvo skaičiuojama 12 butui. Ji žinojo, kad apie 12 000 litų tektų už stogo remontą jos butui pagal M. A. pranešimus. Ji šiai dienai yra pardavusi butą. Kai buvo tariamasi dėl palėpės pardavimo, apie renovacijos nebuvo kalbos. Negalima laukti renovacijos, buvo pasakyta, nes pirminiai susitarimai vyko iki renovacijos. Nebuvo išaiškinta dėl renovacijos kaštų, kadangi dalį išlaidų dengia valstybė. 2013 m. pabaigoje sutiko parduoti, nes reikėjo nedelsiant remontuoti stogą ir tai buvo spaudimas iš M. A. bei P. B.2013 m. pabaigoje buvo informuota, kad reikia notariškai įforminti perleidimą, todėl 2013 m. pasirašytas sutikimas neteko esmės. 2014 m. nieko nebekeitė šalys, lyginant su 2013 metais, tik 2014 metais įvykdė naują reikalavimą tvirtinti susitarimą pas notarę. Jos išsilavinimas aukštasis. Buto pirkimo-pardavimo sutartis yra sudariusi gyvenime. Prieš sudarant sutartį, nesikonsultavo su teisininkais.
Ieškovė L. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad pasirašant ginčo pirkimo-pardavimo sutartį, dalyvavo atsakovai L. ir J. B., M. A. ir notarės padėjėja. Skubino pasirašyti pirkimo-pardavimo sutartį notarų biure. Jokios sąlygos nebuvo aiškintos. Notarų biure M. A., uždengęs lapą, liepė pasirašyti dar kažką prie sutarties. Su lapo turiniu nesupažindino. Mano, kad tada pasirašė 2014-05-20 susitarimą prie pirkimo-pardavimo sutarties. Nepamena, kad būtų dalyvavę 2014-05-20 susirinkime. Apgavo juos (pardavėjus), nes už perleistą turtą neatsilygino. Buvo žadėta už perleistą palėpę apmokėti jiems, kaip butų savininkams, tenkančią dalį stogo remonto. Dabar aišku, kad jiems teks buto daliai dengti stogo renovacijos išlaidas. Telefonu prašė perleisti palėpės dalį. Bute negyvena, jį nuomoja.
Ieškovas J. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad visus reikalus tvarkė žmona, nes tai bendroji jungtinė nuosavybė. Žmona pasakė, kad perleidus palėpės dalį, jiems nebereikės mokėti už stogo remontą. Notarės nematė, kai pasirašinėjo pirkimo-pardavimo sutartį. Notarų biure dar pasirašė ant uždengto lapo, M. .A. teigiant, kad čia prie to paties. Jis neklausė, ką papildomai pasirašo, neprašė parodyti teksto turinio, nes pasitikėjo M. A.
Atsiliepimas
Atsakovų atstovas advokatas papildomai paaiškino, kad ieškovai turto (palėpės) nenaudojo, todėl ir nusprendė ją perleisti. Sandorio atlygintinumas toks, kad buvo išvengta išlaidų už nenaudojamą turtą, t. y. ieškovams nekyla prievolė mokėti renovacijos išlaidų už perleistai palėpei tenkančią dalį. Ieškovai ieškiniu siekia grynųjų pinigų gavimo, nors tarėsi dėl prievolės sumažėjimo. Ieškovai ir neturėjo gauti pardavimo kainos, nes taip buvo susitarę.
Atsakovas M. A. papildomai paaiškino, kad nepagrįstai yra kaltinamas apgaule. Palėpės perleidimo ir įgijimo santykiai klostėsi dviem etapais. Pirmajame etape, kai buvo pasirašyti ir 2013 metų susitarimai su gyventojais, buvo tartasi dėl tokio atsiskaitymo būdo, kad pardavus atsakovams palėpės dalis, gyventojams nebeteks mokėti už stogo remontą, jį apmokės atsakovai. O kai tokie susitarimai buvo netinkami nuosavybės teisių registracijai ir perėjimui, nes reikėjo notarinių sutarčių, atėjo renovacijos metas. Tada antrame etape 2014 m. gegužės 20 dienos susirinkime dalyvavusiems namo gyventojams buvo paaiškintos 2014-05-20 susitarimo, kuris buvo pirkimo-pardavimo sutarčių dalis, sąlygos. Ieškovai, nedalyvavę minėtame susirinkime, šį susitarimą pasirašė pas notarę, paaiškinant jiems sąlygas. Negali atsiminti, kokiu būdu buvo paaiškintos sąlygos pirkėjams. Minėtas 2014-05-20 susitarimas dar iki bylos pradėjimo buvo nusiųstas ieškovų atstovei advokatei, nes jo kopija ieškovams pasirašius, perduota nebuvo. Palėpės dalies pirkimo-pardavimo kainą paskaičiavo, remiantis modernizavimo investicijų plano 11.5 punkto 10 lentelėje eilės Nr. 1 suma (145 582.21 Lt), tenkančią proporcingai palėpės daliai. Atsiskaitymo sąlygas pakeitė susidariusi situacija, pradėjus renovacijos procesą. Atsakovas negalėjo paaiškinti, kokį susitarimą turėjo omenyje, rašydamas 2013-11-11 elektroninį laišką (el. b. 1 t., b. l. 51-52). Sandorių atlygintinumas buvo toks, kad ieškovai išvengė prievolės mokėti renovacijos dalį už nenaudojamą, bevertį daiktą – palėpės dalį.
Trečiasis asmuo atsakovų pusėje P. B., atsakovės A. B. tėvas, papildomai paaiškino, kad palėpė buvo prastos būklės, nenaudojama. Neatsimena, ar buvo aptartos sutarties sąlygos. Jam buvo žinoma, kad atsakovei A. B. įgijus palėpės dalį, teks daugiau mokėti už stogo renovaciją. Visus sutartinius reikalus tvarkė atsakovas M. A..
Trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų Vilniaus miesto 7-ojo biuro notarė D. B. 2016-11-24 teismo posėdžio metu parodė, kad M. A. kreipėsi konsultacijos dėl būsimų sandorių dar prieš pusmetį, notarė išaiškino, kad palėpė turi būti įregistruota Nekilnojamojo turto registre, susitarti dėl kainos su pardavėjais ir pan. M. A. paaiškino, kad gyventojams perleidus palėpės dalis jiems sumažės renovacijos kaštai. Paaiškino, kad būtina susitarti su gyventojais dėl kainų ir palėpės kaina bus skirtinga butų gyventojams pagal proporcijas priklausančias butui. Kadangi pinigais nesutarta atsiskaityti, o mažinti renovacijos kaštus proporcingai palėpės daliai, tai kiekvienas pirkėjas pasirašė sutartis, o sutartyje nurodyta, kad atsiskaityta pagal atskirą susitarimą. Atskiras susitarimas yra 2014-05-20. Pasirašant pirkimo-pardavimo sutartį, atskiras 2014-05-20 susitarimas buvo pateiktas notarei. Jie iš anksto susitarė dėl atsiskaitymo būdo. Buvo išaiškinta, kad pirkėjams sumažės renovacijos kaina. Pirkimo-pardavimo sutartis visi skaitė notarų biure. Buvo sudarytas atlygintinas sandoris. Nežino, kaip buvo apskaičiuota sandorio kaina. Tai buvo šalių susitarimo reikalas, kokią formulę taikė, skaičiuojant kainą, nežino. Sandorio kainą nurodė ir rengė pirkėjas M. A.. Pardavėjai patys pasirašė ir patvirtino, kad su jais atsiskaityta. Dalis pardavėjų 2014-05-20 susitarimą pasirašė pas notarą, dalis buvo pasirašę iš anksto. Notarė paprašė M. A. palikti ir notarei byloje pateiktą 2014-05-20 susitarimą (duomenys neskelbtini)bendrijos savininkų susitarimas), pasirašytą visų pardavėjų, kuris patvirtina atsiskaitymo būdą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Kaip matyti iš bylos medžiagos ir šalių paaiškinimų, 2014-06-06 ir 2014-06-11 Vilniaus miesto 7-ame notarų biure buvo sudarytos patalpų pirkimo-pardavimo sutartys tarp ieškovų G. B. ir atsakovų M. A., I. A. ir A. B. bei ieškovų L. ir J. B. ir atsakovų M. A., I. A. ir A. B., kurių pagrindu ieškovai pardavė jiems priklausančias neįrengtos pastogės, esančios name, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, dalis (el. b. 1 t., b. l. 18-24, 121-134). Derybos dėl palėpės dalių perleidimo namo 9 ir 11 butų savininkams (atitinkamai A. B. ir M ir I. A.) pradėtos dar 2010 metais (el. b. 2 t., b. l. 8-10), kai 2010-04-28 DNSB narių susirinkime nutarta pradėti apklausas dėl palėpių dalių perleidimo. 2011 metais, 2011-04-04 DNSB susirinkimo metu, jau buvo siūloma namo butų savininkams už perleistas palėpės dalis suremontuoti namo stogą (el. b. 2 t., b. l. 84-91). Ieškovė L. B. sutikimą perleisti palėpės dalis buvo išreiškusi 2011 metais, dalyvaujant namo gyventojų 2011-04-04 susirinkime. Ieškovė G. B. buvo įtikinėjama palėpės dalies perleidimo sandorio nauda keletą mėnesių 2013 metais, susirašinėjant su M. A., ėjusiu DNSB pirmininko pareigas, elektroniniais laiškais (el. b. 1 t., b. l. 27-46; t. 5, b. l. 56-61, 63; 2 t., b. l. 45-46), kol buvo pasirašytas 2013 metais lapkričio mėnesį susitarimas, jog ieškovė G. B. perleidžia palėpės dalį, proporcingą turimam name butui, atsakovams M. A. bei A. B., o patalpų įgijėjai remontuoja viso namo stogo dangą (el. b. 1 t., b. l. 49-50). Kadangi minėto susitarimo neužteko palėpei perleisti bei atsakovams nuosavybės teise įgyti, 2013 metais lapkričio mėnesį atsakovas M. A. informavo gyventojus elektroniniu laišku (el. b. 1 t., b. l. 51-52), kad būtina pasirašyti sutartis pas notarą, tačiau susitarimo esmė nesikeičia. Iš atsakovo M. A. paaiškinimų ir neprieštaringų bylos įrodymų, kad 2014-05-20 bendrijos susirinkime ieškovai nedalyvavo, nustatyta, kad ieškovams, pasirašant notarines 2014-06-11 ir 2014-06-06 patalpos pirkimo-pardavimo sutartis, buvo prie sutarties pasirašytas ir 2014-05-20 (duomenys neskelbtini); bendrijos savininkų susitarimas (el. b. 2 t., b. l. 47), kuriuo M. A. ir A. B. įsipareigojo apmokėti palėpės dalies savininkui tenkančią investicijos sumą po namo renovacijos, kadangi 2014-01-15 buvo parengtas daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektas ir investicijų planas (el. b. 1 t, b. l. 68-100), patikslintas 2014-12-03 korektūra (el. b. 2 t., b. l. 23-44). Notarė teismo posėdžio metu patvirtino, kad atsiskaitymo pagal ginčo sandorius tvarka buvo nustatyta būtent 2014-05-20 susitarimu, kurio pasirašymo momento tarp šalių nematė. Tiek iš namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų plano ir jo korektūros, tiek iš vykusio susirašinėjimo tarp ieškovės G. B. ir M. A. po sutarties pasirašymo (el. b. l. 1 t., b. l. 101-102, 105-111) bei teismo posėdžių metu duotų atsakovo M. A. paaiškinimų matyti, kad butų savininkams, perleidusiems savo palėpių dalis atsakovams, išliko prievolė mokėti renovacijos kaštus už stogo šiltinimą ir naujos dangos įrengimą, proporcingai turimam name buto plotui (8 dalies 6 lentelė, 8.1.2 punktas – el. b. 1 t., b. l. 87; 2 t., b. l. 33).
Ieškovai (nekilnojamojo turto pardavėjai), siekdami apginti savo teises, teikdami ieškinį įrodinėja keletą jų sudarytų patalpos pirkimo-pardavimo sutarčių negaliojimo pagrindų, t. y., kad sandoriai sudaryti dėl atsakovo M. A. apgaulės (CK 1.91 str.) ir prieštaraujantys imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 str. 1 d., 6.314 str.), kadangi pirkimo-pardavimo sandoris yra atlygintinis.
Dėl pirkimo-pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis CK 1.91 straipsnio 1 dalies pagrindu
Sandoris civilinėje teisėje yra valios aktas, sąmoningai nukreiptas tam tikram teisiniam rezultatui pasiekti. Kiekvieno žmogaus valios veiksmo priežastis yra jo ūkiniai, ekonominiai, buitiniai, kultūriniai ir kiti poreikiai. Jie nulemia norą sudaryti sandorį. Šis žmogaus noras sudaryti sandorį vadinamas jo vidine valia. Jai susidaryti (susiformuoti) svarbią reikšmę turi tikslas ir motyvai. Netiksliai arba iškreiptai išreiškus vidinės valios turinį, gali atsirasti kliūčių sudaryti sandorį arba kilti ginčų tarp sandorio dalyvių dėl jo galiojimo. Dėl šių priežasčių pripažįstama, kad valios išreiškimas yra vienas svarbiausių kiekvieno sandorio elementų.
Kasacinis teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad CK 1.91 straipsnyje reglamentuojamas sandorių, turinčių valios trūkumų, pripažinimas negaliojančiais. Pagal šią teisės normą apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikštis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį tokiomis sąlygomis, kokių jis siekia. Apgaule galima pripažinti tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valiai susiformuoti. Apgaulės atveju sudarytas sandoris yra ne sandorio šalies laisvos valios išraiškos rezultatas, o kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens nesąžiningų veiksmų rezultatas. Akcentuojama, kad dėl nurodytų priežasčių yra būtina analizuoti apgautosios sandorio šalies valios formavimosi procesą, jos tikruosius ketinimus, aiškintis, ar ji suvokė tikrąją sandorio, atskirų jo sąlygų esmę, ar ji sprendimą dėl sandorio sudarymo ar atskirų jo sąlygų priėmė savarankiškai, ar veikiama kitų, pašalinių veiksnių. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2013 ir kt.).
Kaip nustatyta iš byloje esančių įrodymų visumos ir šalių paaiškinimų, ginčo sutartimis perleistos daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, palėpės dalys iki jų perleidimo atsakovams, namo gyventojų (12 butų savininkų) nebuvo naudojamos, jos nebuvo įrengtos. Dar 2011 metais buvo pradėtos vesti derybos su namo butų savininkais dėl palėpės dalių perleidimo mainais už viso namo stogo remontą, įgijėjų sąskaitą, visą palėpę perleidus 9 ir 11 butų savininkams (atsakovams). 2011-04-04 DNSB susirinkime 9 ir 11 butų savininkų (atsakovų) siūlymui dėl namo palėpės dalių perleidimo už viso namo stogo remontą buvo pritarta (2011-04-04 DNSB Žygio 2A, Vilnius susirinkimo protokolas – el. b. 2 t, b. l. 84-91). Jokie susitarimai dėl namo palėpės dalių perleidimo tais metais pasirašyti nebuvo. Tolimesnis etapas, siekiant 9 ir 11 butų savininkams įgyti namo palėpės dalis su tikslu joje įsirengti gyvenamąsias patalpas bei prisiimti už tai įsipareigojimus – suremontuoti namo stogą, sekė 2013 metais, kai atsakovas M. A. 2013-06-06 buvo išrinktas DNSB Žygio g. 2A pirmininku (el. b. 2 t., b. l. 45-46). Kaip patvirtino pats atsakovas M. A., derybos dėl palėpės dalių perleidimo vyko dviem etapais – iki namo renovacijos proceso pradžios ir jau pradėjus renovacijos procesą. 2013 metais, t. y. iki renovacijos etapas, vykęs intensyvus, daugiau nei mėnesį trukęs susirašinėjimas tarp M. A. ir ieškovės G. B. (el. b. 1 t., b. l. 27-46; t. 5, b. l. 56-61, 63) patvirtina, kad tiek ieškovei G. B., tiek ir kitiems namo butų ir kitų patalpų savininkams buvo dėstomas aiškus M. A. (11 buto savininko) ir 9 buto savininkės A. B. ketinimas įsigyti palėpės dalis mainais už viso namo stogo remontą, butų ir butams proporcingai priklausančių palėpės dalių savininkams išvengiant jų, kaip bendraturčių prievolės mokėti už bendrosios jungtinės nuosavybės daliai tenkančias stogo remonto išlaidas. Šių ketinimų neginčijo atsakovas M. A. teismo posėdžio metu, tokias intencijas patvirtino ir ieškovai, paaiškindami, kokiu tikslu sutiko sudaryti ginčo sandorius, bei į bylą pateiktas 2013 metų susitarimas (el. b. 1 t., b. l. 49), pasirašytas tarp ieškovės G. B. ir atsakovų, kuriame išreikšta atsakovų valia padengti visas išlaidas, susijusias su stogo dangos pakeitimu. Ginčo byloje nekilo, jog tapatus susitarimas buvo pasirašytas ir su L. B., kaip nekilo ginčas ir dėl minėto susitarimo pasirašymo datos - 2013-11-09, ką patvirtina ir 2013-11-08 G. B. bei M. A. susirašinėjimas dėl susitikimo 2013-11-09 (el. b. 1 t., b. l. 47-48, 117). Visgi, sandoriai, remiantis 2013 metų lapkričio susitarimo pagrindu neįvyko ir ieškovams priklausančios palėpės dalys nebuvo perleistos. Tačiau pirmojo etapo derybos ir jų metu prisiimti atsakovų įsipareigojimai, ketinimai už ieškovų ir kitų savininkų perleistas palėpės dalis suremontuoti namo stogą ir ieškovams išvengti bendraturčio prievolės suremontuoti namo stogą yra aktualūs vertinant ginčo notarine tvarka patvirtintų pirkimo-pardavimo sandorių šalių valią, elgesį antrojo etapo metu.
Kaip nurodė atsakovas M. A., ginčo sandoriai dėl nuosavybės teisių į palėpės dalis perleidimo įvyko antrajame etape, t. y. prasidėjus renovacijos procesui. Įvertinus 2014-01-15 namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų planą (el. b. 1 t., b. l. 68-100), jo 2014-12-03 korektūrą (el. b. 2 t. 23-44) bei minėtų dokumentų 8 dalies 6 lentelės 8.12 punktą „stogo šiltinimas ir naujos dangos įrengimas“, kuris patvirtina kainą tenkančią 1 m² naudingo ploto, darytina išvada, ko neginčijo bylos nagrinėjimo metu ir atsakovas M. A., kad ieškovams, remiantis daugiabučio namo renovacijos sąlygomis, tenka stogo šiltinimo ir naujos dangos įrengimo mokestinė prievolė, proporcinga turimai nuosavybės daliai name, t. y. buto plotui. Ginčo 2014-06-06 ir 2014-06-11 notarinės pirkimo-pardavimo sutartys ir jų dalis – 2014-05-20 Žygio 2a bendrijos savininkų susitarimas (el. b. 2 t, b. l. 47) (notarė teismo posėdžio metu patvirtino, kad šis susitarimas buvo sutarčių priedas ir pagal jį vyko atsiskaitymo tvarka – ginčo sutarčių 4.1 p.) vertinami kaip ilgo derybų dėl palėpių dalių perleidimo proceso baigiamieji šalių susitarimai, sukeliantys šalims teises ir pareigas. Tokias teismo išvadas patvirtina ir M. A. 2013-11-11 ieškovams rašytas elektroninis laiškas (el. b. 1 t., b. l. 51-52), jog „....būtina sudaryti notarinę pirkimo-pardavimo sutartį, nes perleisti teisių pagal susitarimą nebeužtenka, tačiau pasirašytas susitarimas galioja ir esmė nesikeičia“. Faktinės aplinkybės, jog keletą metų, pradedant nuo 2011 metų, buvo aiškinamos ieškovams bei kitiems namo gyventojams palėpės dalių perleidimo 9 ir 11 buto savininkams sąlygos – perleidimas, išvengiant visų namo stogo remonto išlaidų, o atsakovui M. A. pradėjus 2013 metų pabaigoje renovacijos procesą ir galimai žinant, jog renovacijos procese kiekvienam namo bendraturčiui teks stogo remonto išlaidos proporcingos pastate turimai nuosavybės daliai, tačiau naujų paaiškėjusių sąlygų neatskleidimas ieškovams, laikytinas nesąžiningu atsakovo elgesiu, siekiant galutinio, ilgai siekto rezultato - palėpės dalių įsigijimo. Akivaizdu, kad ilgus metus buvus deryboms ir įtikinėjimams dėl palėpės dalių perleidimo vienomis sąlygomis - už namo stogo remonto visų išlaidų padengimą, išvengiant bet kokios prievolės už jį mokėti, kiekvienam apdairiam ir rūpestingam asmeniui dar kartą patvirtinus, kad tokio pobūdžio susitarimas galioja, esmė nesikeičia, o tik notaras paruoš reikalingą pasirašyti sutartį, neleistų vidutinio apdairumo asmeniui abejoti sandorio esme ir sąlygomis. Pritartina atsakovų pozicijai, kad kiekvienas asmuo turi būti apdairus ir atsakingai bei savarankiškai rinktis informaciją, susijusią su apsisprendimu sudaryti ar nesudaryti ginčijamą sandorį, tačiau susiklosčiusių aplinkybių kontekste, kai po ilgų, ne vienerius metu vykusių pokalbių, derybų, ieškovei G. B. buvo atsiųsta notarinė sutartis susipažinimui iš vakaro (el. 5 t., b. l. 27-28) be sudedamosios sutarties dalies – 2014-05-20 susitarimo (el. b. 5 t., b. l. 26, 49), o ieškovai L. Ir J. B. su notarine sutartimi buvo supažindinti notarų biure ir visi ieškovai pirkimo-pardavimo sutarčių sudedamąją dalį – 2014-05-20 susitarimą galimai pasirašė notarų biure, ko patys negali patvirtinti, leidžia vertinti, kad ieškovai buvo suklaidinti atsakovo M. A., tyčia neatskleidžiant ir neišaiškinant pasikeitusios palėpės dalių perleidimo sąlygos – jog savininkai perleidžia palėpės dalis, o M. A. ir A. B apmoka tik palėpės dalies savininkui tenkančią investicijos sumą po namo renovacijos, nebelikus sąlygos dėl viso stogo remonto apmokėjimo palėpės įgijėjų sąskaita. Tai, kad atsakovo teigimu, 2014-05-20 susitarimo (el. b. 2 t., b. l. 47) sąlygos, kurios buvo pirkimo-pardavimo sutartyse įtvirtinta atsiskaitymo tvarka, ką patvirtino notarė D. B. 2016-11-24 teismo posėdžio metu, buvo išaiškintos pardavėjams 2014-05-20 savininkų susirinkime, neturi įtakos ieškovų elgesio vertinimui bei pačios šalies suklydimo fakto konstatavimui, kadangi nė vienas iš ieškovų minėtame susirinkime nedalyvavo ir apie šio susitarimo sąlygas nebuvo informuoti. Dar daugiau, galimą tikrųjų ketinimų nuslėpimą patvirtina ir tai, kad pirkimo-pardavimo sutarčių sudedamoji dalis – 2014-05-20 susitarimo egzempliorius nebuvo perduotas jį pasirašiusiems ieškovams, o ieškovei G. B. paprašius atsiųsti atskirą šalių susitarimą, jo nesiuntė, nurodžius, kad pasirašys pas notarą (el. b. 5 t., b. l. 26, 49). Teismas neturi pagrindo abejoti ieškovų paaiškinimais, kad ginčijamų pirkimo-pardavimo sutarčių pasirašymas notaro biure vyko skubotai, nedetalizuojant ir papildomai neaiškinant sutarties ir jos sudedamosios dalies – 2014-05-20 susitarimo sąlygų. Tokių teismo vertinimų nepaneigia tiek notarės, kad šalys pas notarą jau atėjo susitariusios ir notarė negali patvirtinti, kokie subjektai notaro biure pasirašė 2014-05-20 susitarimą, tiek atsakovo M. A. paaiškinimai, kad visos 2014-05-20 susitarimo sąlygos buvo išaiškintos vykusiame 2014-05-20 gyventojų susirinkime, kuriame, kaip patvirtino atsakovas, ieškovai nedalyvavo. Dar daugiau, notaro patvirtintose ginčo sutartyse nurodyta kaina atitiko 2011-2013 metais akcentuotą 1 000 Lt 1 kv. m. tenkančią stogo remonto išlaidų dalį (el. b. 1 t., b. l. 27), kuri būtų neišvengiama, neperleidus palėpės nuosavybės teisių, ieškovei G. B. disponavus 12,90 kv. m. palėpės dalimi, o L. ir J. B. – 11,38 kv. m. (el. b. 1 t., b. l. 135), kas taip pat neleido ieškovams abejoti ilgus metus vestų derybų ir jose pasiekto susitarimo esme bei ieškovams kylančiomis pasekmėmis.
Teismų praktikoje suformuota taisyklė, kad tiek dėl suklydimo (CK 1.90 str.), tiek dėl apgaulės sudarytas sandoris (CK 1.91 str.) priskiriami prie sandorių, sudarytų prieš šalies valią. Suklydimas yra ir vieno, ir kito teisinio sandorio negaliojimo pagrindo elementas, tačiau, kaip minėta, apgaule laikomas tyčinis asmens elgesys, kuriuo siekiama suklaidinti sandorio šalį ir taip ją palenkti sudaryti sandorį. Nustačius, kad sandorio šalis suklydo dėl kito asmens tyčinių veiksmų (ar neveikimo), sandoris pripažįstamas negaliojančiu tik CK 1.91 straipsnio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-25 nutartis c. b. Nr. 3K-3-126/2011). Šių išaiškinimų kontekste, teismas daro išvadą, kad atsakovų įrodinėtas galimas pačių ieškovų suklydimas, neišsiaiškinant, kokias pareigas ir teises pagal ginčo pirkimo-pardavimo sutartis įgis, o kokias praras, pasirašant notarines sutartis, nėra pagrįstas byloje esančių įrodymų visuma. Kaip minėta aukščiau, pirkėjai (atsakovai) tyčia neatskleidė ieškovams pasikeitusių pirkimo-pardavimo sąlygų, sandorio atlygintinumo, gautinos pardavėjams naudos, remiantis 2014-05-20 susitarimo sąlygomis kaip sudėtine pirkimo-pardavimo dalimi (atsiskaitymo tvarka), kas buvo esminė aplinkybė, lėmusi ieškovų apsisprendimą perleisti jiems priklausančią nuosavybės dalį palėpėje, atsakovui teigiant, jog jokios pirkimo-pardavimo sąlygos nuo 2013 metų lapkričio mėnesio susitarimo nepasikeitė, išskyrus sandorio sudarymo formą (el. b. 1 t, b. l. 51-52). O tai, kad ginčo sutartys buvo patvirtintos notarės taip pat nekeičia teismo vertinimo, kadangi teismo posėdžio metu notarė paaiškino, kad atskirai atsiskaitymo sąlygos su ieškovais aptarinėtos nebuvo, kada buvo pasirašyta pirkimo-pardavimo dalis – 2014-05-20 susitarimas, įtvirtinęs atsiskaitymo tvarką – notarė nematė. Pirkimo-pardavimo sutartys buvo parengtos, remiantis atsakovų pateiktais dokumentais ir jų nurodytomis sąlygomis.
CPK 178 straipsnis nurodo, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pažymėtina, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išvadas. Nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog spręsdamas ginčą, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; kt.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; kt.); teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 str. 7 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014).
Dėl pirkimo-pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu
Ieškovų vertinimu, ginčo sandoriai buvo sudaryti pažeidžiant ir imperatyvias įstatymų nuostatas – CK 6.314 straipsnio bei 6.432 straipsnio nuostatas, kadangi ieškovai nei pagal pirkimo-pardavimo sandorius, nei pagal ginčijamą 2014-05-20 „mainų“ susitarimą nieko negavo.
Pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisės normą sandorio negaliojimas yra siejamas su jo prieštaravimu imperatyvioms teisės normoms, t. y. su vienareikšmiškai įstatyme įtvirtintomis nuostatomis, kuriomis siekiama apsaugoti visos visuomenės interesus, viešąją tvarką. Imperatyvi įstatymo nuostata reiškia, kad teisės subjektas pats negali pasirinkti kitokio elgesio varianto (skirtingai nei esant dispozityviai teisės normai), o privalo elgtis taip, kaip yra nustatyta imperatyvioje teisės normoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2009). Sprendžiant dėl sandorio negaliojimo aptariamu pagrindu, būtina nustatyti, ar yra atitinkamas visuomenės interesas, kuris reikalautų įsikišti į šalių privačius santykius, t. y. ar yra pakankamas pagrindas teigti, kad pamatinis visuomenės interesas reikalauja visuotinai pripažinti tokius sandorius negaliojančiais, nesiejant jo su konkrečiomis šalimis ar konkrečia situacija. Imperatyvios teisės normos yra privalomos ir jų savo valia sandorio subjektai negali keisti, todėl sandoriai, pažeidžiantys tokias normas, yra niekiniai. Sandoris, vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 1 dalimi, yra niekinis ir negalioja, jei konstatuojama tokių sąlygų visuma: teisės norma, kuriai, ieškovo teigimu, prieštarauja sandoris, yra imperatyvioji, ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintą imperatyvą ir šio pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-432/2008). Pripažįstant sandorius negaliojančiais pagal CK 1.80 straipsnį, būtina nurodyti ir konkrečią imperatyvią normą, kuriai sandoris prieštarauja.
Teismas, pasisakydama dėl nurodytų argumentų, pažymi, kad CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarties laisvės principas suteikia asmenims galimybę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, susitarti dėl sutarties sąlygų, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyviosios teisės normos. Viena iš imperatyviai įtvirtintų ir būtinų pirkimo-pardavimo sąlygų – mokama kaina (CK 6.305 str., 6.314 str.). Kaip matyti iš ginčijamų pirkimo-pardavimo sutarčių sąlygų, abiejose ginčo sutartyse įtvirtinta atsiskaitymo tvarka, t. y. kad šalys pirkimo-pardavimo kainą užskaitė pagal šalių pasirašytą tarpusavio susitarimą. Kaip jau pažymėta aukščiau, ginčo pirkimo-pardavimo sutartyse (4.1 p.) įtvirtintas susitarimas – 2014-05-20 susitarimas (el. b. 2 t., b. l. 47), kuriuo M. A. ir A. B. įsipareigojo apmokėti palėpės dalies savininkui tenkančią investicijos sumą po namo renovacijos. Vadinasi, notarei patvirtinus tokias pirkimo-pardavimo sąlygas, kai nekilnojamojo turto sandorio atlygintinumas (kaina) yra laikoma prievolės išvengimas mokėti renovacijos įmokas, jas perkeliant naujam patalpų įgijėjui, yra nesuderinama su pirkimo-pardavimo sandorio atlygintinumo samprata. Akivaizdu, kad ieškovai, perleisdami nekilnojamąjį turtą, jokios finansinės naudos iš minėto sandorio negavo. CK 4.76 straipsnio nuostatos numato, jog kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti. Taigi, atsakovai (palėpės dalių įgijėjai) ginčo pirkimo-pardavimo sutartimi įgydami palėpės dalis, joms įgyja ir prievolę mokėti renovacijos įmokas, tenkančias tai palėpės daliai. Todėl teigti, kad 2014-05-20 susitarimo pagrindu buvo atsiskaityta su turto pardavėjais, nėra teisinio pagrindo. Ieškovai perleido savo turtą neatlygintinai, negavę jokios finansinės naudos, nes turto perleidimas už prievolės, kuri seka paskui daiktą, įvykdymą (renovacijos kaštų sumokėjimas už įgytas palėpės dalis) negali būti aiškinama kaip gauta nauda. Ieškovams žadėta sandorio nauda – stogo remonto išlaidų, tenkančių tiek buto, tiek palėpės daliai, išvengimas, jas padengiant palėpės dalių įgijėjams (pirkėjams) neįvykdyta, kadangi namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų plano ir jo korektūros duomenys patvirtina, kad visų namo butų savininkams išlieka prievolė mokėti už stogo šiltinimą ir naujos dangos įrengimą (8 dalis, 6 lentelės 8.1.2 p. - el. b. 1 t., b. l. 87; 2 t., b. l. 33). Todėl ginčo pirkimo-pardavimo sandoriai pripažintini negaliojančiais, pažeidžiant pirkimo-pardavimo sandorio atlygintinumo principą, įtvirtintą CK 6.305, 6.314 straipsniuose. Atsakovų argumentai, kad minėtų sandorių atlygintinumo išraiška yra tokia, kad ieškovai, perleisdami palėpės dalis, išvengė prievolės mokėti renovacijos įmokas už nereikalingus, nenaudojamus daiktus, neatlaiko elementarios logikos bei ieškovų siekto tikslo – išvengti ne tik palėpės daliai tenkančios mokėjimo už stogo remontą naštos, bet ir priklausančio buto, esančio tame name, daliai.
Teismas, pripažindamas 2014-06-06 ir 2014-06-11 patalpos pirkimo-pardavimo sandorius negaliojančiais kaip prieštaraujančiais imperatyvioms įstatymo normoms bei sudarytiems apgaulės įtakoje (CK 1.91 str. 1 d.), nevertina ieškovų argumentų, susijusių su 2014-05-20 susitarimo (el. b. 2 t., b. l. 47) negaliojimu atskirai, kadangi šis susitarimas laikytinas notarine tvarka patvirtintų pirkimo-pardavimo sutarčių dalimi, įtvirtinusiu atsiskaitymo tvarką, dėl ko atskiras jo vertinimas netenka prasmės, pripažinus sutartis negaliojančiomis. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad sprendžiant dėl ieškovo reikalavimo esminę reikšmę turi tai, kokių teisinių pasekmių ieškovas siekia atitinkamus reikalavimus pareikšdamas. Reikalavimas pripažinti 2014-05-20 susitarimą negaliojančiu, reiškiant jį atsietai nuo reikalavimo pripažinti patalpos pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia, nesukeltų ieškovams jokių teisinių pasekmių, todėl šis ieškovų reikalavimas nenagrinėtinas kaip savarankiškas ieškinio reikalavimas. Kadangi tokio reikalavimo patenkinimas nelaikytinas teisės į teisminę gynybą įgyvendinimu, todėl vadovaujantis CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktu, byla šioje reikalavimų dalyje, nutrauktina.
Dėl restitucijos
Pripažinus pirkimo-pardavimo ginčijamus sandorius negaliojančiais 1.80 ir 1.91 straipsnių pagrindu, spręstinas restitucijos taikymo klausimas.
Aiškindamas ir taikydamas restituciją reglamentuojančias CK normas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad restitucija yra prievolinis teisinis pažeistų teisių gynimo būdas. Jos taikymo esmė pripažįstant sandorius negaliojančiais yra ta, kad šalys, gavusios turtą vykdydamos nuginčytą sandorį, privalo jį grąžinti viena kitai, taip atkuriant status quo ante (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2011). Taigi, pagal CK 6.146 straipsnį restitucija atliekama natūra, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų šalims; tokiu atveju restitucija atliekama sumokant ekvivalentą pinigais. Restitucijos taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo konkrečios bylos aplinkybių. Ji taikoma ne mechaniškai, o atsižvelgiant į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sąlygas ir jų taikymui reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes. CK 6.222 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai grąžinimas natūra yra neįmanomas ar šalims nepriimtinas dėl sutarties dalyko pasikeitimo, atlyginama pagal to, kas buvo gauta, vertę pinigais, jeigu toks atlyginimas neprieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijams. Taigi teismas, spręsdamas restitucijos taikymo klausimą, privalo nustatyti aplinkybes, susijusias su grąžintino natūra daikto būkle ir galimybe tą daiktą grąžinti buvusiam savininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2013).
Sprendžiant dėl taikytino restitucijos būdo, teismas pažymi, jog byloje atsakovų pateikti įrodymai – 2016-10-21 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai Nr. 3/2016 ir Nr. 2/2016 (el. b. 3 t., b. l. 2-51) leidžia vertinti, kad restitucijos taikymas natūra prieštarautų protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams, atsakovui M. ir I. A. įsirengus jiems perleistas palėpės dalis ir pritaikius gyvenimui, o atsakovei A. B. vykdant pertvarkymo darbus, remiantis 2016-09-26 bendrasavininkių susitarimu dėl neįrengtos pastogės, esančios (duomenys neskelbtini) name, panaudojimo tvarkos (el. b. 4 t., b. l. 2-3). Dar daugiau, palėpės įrengimo darbų aplinkybės konstatuotos 2016 metais spalio mėnesį, kas leidžia vertinti, kad 3-4 mėnesių laikotarpiu (teismo sprendimo priėmimo dienai) atliktų įrengimo darbų mastas galėjo padidėti. Esant tokioms faktinėms aplinkybėms, spręstina, kad pritaikius restituciją natūra, vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų (CK 6.145 str. 2 d.). Teismas sutinka su atsakovų bylos nagrinėjimo metu išreikšta pozicija, jog nagrinėjamu atveju patalpų grąžinimas natūra negalimas.
Taigi, nagrinėjamu atveju vertinant taikytinos restitucijos klausimą, turi būti sprendžiamas ginčijamų palėpės dalių, perleistų atsakovams, ekvivalento priteisimo ieškovams klausimas, t. y. ieškovams turi būti atlyginama pagal to, kas atsakovų buvo gauta, vertę pinigais, ir toks atlyginimas, teismo vertinimu, neprieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijams. Pagal CK 6.147 straipsnio 1 dalį piniginis ekvivalentas apskaičiuojamas taikant kainas, galiojančias tuo metu, kai skolininkas gavo tai, ką jis privalo grąžinti. O kai privalantis grąžinti turtą asmuo yra nesąžiningas arba restitucija taikoma dėl jo kaltės, tai jis privalo atlyginti didžiausią turto vertę (CK 6.147 str. 2 d.).
Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju susiklosčius situacijai, kai patys atsakovai ginčo pirkimo-pardavimo sutartyse įtvirtino ieškovų (pardavėjų) gaunamą naudą, nesant ginčo, kad atsakovas M. A. apskaičiavo turto kainą, įtvirtintą pirkimo-paradavimo sandoriuose, o restitucija remiasi idėja, pagal kurią turi būti atkurta dėl neteisėto sandorio pažeista šalių turtinės padėties pusiausvyra, teismas sutinka su ieškovų pozicija, kad taikant restitucijos būdą – ekvivalento priteisimą, ieškovams iš atsakovų priteistina sutartyse nustatyta parduotų palėpės dalių vertė (kaina), t. y. ieškovei G. B. iš atsakovės A. B. 1 842,54 Eur, o iš M. ir I. A. solidariai – 1 842,54 Eur; ieškovams L. ir J. B. solidariai iš atsakovės A. B. – 1 625,40 Eur, iš atsakovų M. ir I. A. solidariai – 1 625,40 Eur (CK 3.88 str., 6.6 str., 6.18 str.).
Nustačius atsakovų ieškovams mokėtiną sumą, nuo jos remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, teismo posėdžio metu pareiškus prašymą priteisti procesines palūkanas, ieškovams priteistinos 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo (2016-05-25) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012-06-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012; kt.).
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovų ieškinį patenkinus, iš atsakovų lygiomis dalimis ieškovų naudai priteistinos ieškovų turėtos bylinėjimosi išlaidos.
Ieškovė G. B. patyrė 883,16 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 122,00 Eur sumokėtas žyminis mokestis (el. b. 1 t., b. l. 9), 750,00 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti ir 11,16 Eur kitų išlaidų už registrų išrašų gavimą (el. b. t. 5, b. l. 81-85), kurios priteistinos ieškovei lygiomis dalimis iš atsakovų, t. y. po 294,39 Eur iš kiekvieno atsakovo (CPK 79 str., 88 str. 1 d. 6 ir 9 p., 93 str.).
Ieškovai L. ir J. B. patyrė 873,16 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 112,00 Eur sumokėtas žyminis mokestis (el. b. 1 t., b. l. 25), 750,00 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti ir 11,16 Eur kitų išlaidų už registrų išrašų gavimą (el. b. t. 5, b. l. 81-85), kurios priteistinos ieškovams solidariai iš kiekvieno atsakovo po 291,05 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 79 str., 88 str. 1 d. 6 ir 9 p., 93 str.).
Ieškinį patenkinus, atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovų nepriteisiamos (CPK 93 str.).
Iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinos 12,42 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu valstybei, t. y. po 4,14 Eur iš kiekvieno atsakovo (CPK 92 str., 96 str. 6 d.).
Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ieškovui skyrimo
Atsakovas M. A. atsiliepime į ieškinį prašė paskirti baudą ieškovams, pareiškus nepagrįstą ieškinį teismui.
CPK 95 straipsnio 1 dalis nustato, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.
Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį numatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę. Tačiau ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės, numatytos CPK 95 straipsnyje, taikymą. Tam tikrais atvejais dalyvaujančio asmens elgesys gali būti įvertintas tik kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas. Pastebėtina ir tai, kad pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005; 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013).
Teismui iš esmės patenkinus ieškovų ieškinį, nei faktinio, nei teisinio pagrindo skirti baudą ieškovams už piktnaudžiavimą procesu nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92, 93, 260, 263, 269, 270, 279, 293, 307 straipsniais,
nusprendžia:
Bylą dalyje dėl 2014 m. gegužės 20 dienos (duomenys neskelbtini) bendrijos savininkų susitarimo pripažinimo negaliojančiu nutraukti.
Kitą ieškinio dalį tenkinti.
Pripažinti 2014 m. birželio 6 d. patalpos pirkimo-pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. VB7-4077), sudarytą tarp M. A., a. k. (duomenys neskelbtini) A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir G. B., a. k. (duomenys neskelbtini) negaliojančia bei taikyti restituciją – priteisti ieškovei G. B., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 842,54 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus keturiasdešimt du eurus 54 ct), 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (1 842,54 Eur) už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo (2016-05-25) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o iš atsakovų M. A., a. k. (duomenys neskelbtini) bei I. A., a. k. (duomenys neskelbtini) solidariai 1 842,54 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus keturiasdešimt du eurus 54 ct), 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (1 842,54 Eur) už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo (2016-05-25) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti ieškovei G. B., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovų M. A., a. k. (duomenys neskelbtini) I. A., a. k. (duomenys neskelbtini) A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 883,16 Eur (aštuonis šimtus aštuoniasdešimt tris eurus, 16 ct) bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 294,39 Eur (du šimtus devyniasdešimt keturis eurus 39 ct) iš kiekvieno atsakovo.
Pripažinti 2014 m. birželio 11 d. patalpos pirkimo-pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. VB7-4194), sudarytą tarp M. A., a. k. (duomenys neskelbtini) A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir L. B., a. k. (duomenys neskelbtini) J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) negaliojančia bei taikyti restituciją – priteisti ieškovams L. B., a. k. (duomenys neskelbtini) J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) solidariai iš atsakovės A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 625,40 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus dvidešimt penkis eurus 40 ct), 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (1 625,40 Eur) už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo (2016-05-25) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o iš atsakovų M. A., a. k. (duomenys neskelbtini) bei I. A., a. k. (duomenys neskelbtini) solidariai 1 625,40 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus dvidešimt penkis eurus 40 ct), 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (1 625,40 Eur) už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo (2016-05-25) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti solidariai ieškovams L. B., a. k. (duomenys neskelbtini) J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovų M. A., a. k. (duomenys neskelbtini) I. A., a. k. (duomenys neskelbtini) A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 873,16 Eur (aštuonis šimtus septyniasdešimt tris eurus, 16 ct) bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 291,05 Eur (du šimtus devyniasdešimt vieną eurą 5 ct) iš kiekvieno atsakovo.
Priteisti valstybei iš atsakovų M. A., a. k. (duomenys neskelbtini) I. A., a. k. (duomenys neskelbtini) A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 12,42 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, t. y. po 4,14 Eur (keturis eurus 14 ct) iš kiekvieno atsakovo.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.