Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Eglės Surgailienės ir J. Š.,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. G. ir J. G. apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. G. ir J. G. patikslintus ieškinius atsakovui Šalčininkų medžiotojų klubui „Suopis“ dėl pažeistų teisių gynimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovai A. G. ir J. G. kreipėsi į teismą su ieškiniais, kuriuos patikslinę, prašė: 1) panaikinti medžioklės klubo „Suopis“ 2015-03-06 visuotinio narių susirinkimo sprendimą, įformintą protokolu Nr. 6, svarstant 5 klausimą, kuriuo nuspręsta: „Įgalioti MK „Suopis“ valdybą spręsti dėl A. G. ir J. G. priėmimo į klubo narius paaiškėjus Šalčininkų rajono medžioklės plotų ribų nustatymo ir jų pakeitimo komisijos sprendimui dėl medžioklės plotų ribų pakeitimo; stojimo į klubą mokestį A. G. nustatyti 3 000,00 Eur, J. G. – 3 000,00 Eur“; 2) panaikinti 2015-10-17 medžioklės klubo „Suopis“ valdybos susirinkimo protokolu Nr. 4 įformintą sprendimą, kuriuo nuspręsta: „Priimti A. G. ir J. G. į medžiotojų klubą „Suopis“ bendra tvarka sumokant jiems visuotinio narių nustatytą stojamąjį mokestį – 3 000,00 Eur kiekvienam“; 3) įpareigoti medžioklės klubą „Suopis“ priimti ieškovus į medžioklės klubo „Suopis“ narius per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo; 4) priteisti iš atsakovo ieškovų patirtą neturtinę žalą – po 500,00 Eur; 5) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tuo metu, kai buvo teikiami prašymai priimti ieškovus į medžiotojų klubo „Suopis“ narius, ieškovai turėjo virš 100 ha žemės klubo medžioklės ploto vienete. 2015-04-02 atsakovas ieškovus informavo, kad atsisako juos priimti, nes nutarė priimti galutinį sprendimą dėl jų priėmimo Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos direktoriui pasirašius įsakymą dėl medžioklės ploto ribų pakeitimo. Aplinkos apsaugos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcija atsakovui nustatė terminą iki 2015-05-24 priimti ieškovus į klubą, tačiau šio reikalavimo atsakovas neįvykdė. 2015-10-26 elektroniniu paštu klubo prezidentas pranešė, kad 2015-10-17 valdyba priėmė nutarimą priimti ieškovus į medžiotojų klubo narius, nustatė 3 000,00 Eur stojamąjį mokestį. Ieškovai sutiko sumokėti mokestį, nors stojamojo mokesčio jie mokėti neprivalėjo, nes prašė priimti į klubą ne bendrais pagrindais, o pagal įstatymą. 2016-04-13 Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu „Dėl Medžioklės plotų vienetų projektų tvirtinimo“ patvirtinti Šalčininkų rajono savivaldybės medžioklės plotų vienetų sudarymo ir jų ribų keitimo komisijos parengti UAB „Šalčininkų žuvininkystės ūkis“ ir medžiotojų klubo „Suopis“ medžioklės plotų vienetų ribų pakeitimo projektai, pagal kuriuos ieškovų žemės sklypai (jų dalis) buvo atjungti nuo atsakovo valdomo medžioklės ploto vieneto ir prijungti prie UAB „Šalčininkų žuvininkystės ūkis“ valdomo medžioklės ploto vieneto. Atsakovas pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui dėl šio įsakymo, byla neišnagrinėta. Tokiu būdu medžiotojų klubas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo (toliau – MĮ) 13 straipsnio 1 dalį bei 12 straipsnio 2 dalies 7 punktą, apribojo jų teisę į nuosavybę, nesudarė galimybės medžioti jiems priklausančiuose žemės plotuose, taip apribodami galimybę mėgautis laisvalaikio praleidimo forma, apsaugoti žemes nuo laukinių žvėrių.Atsakovas medžiotojų klubas „Suopis“ prašė patikslintą ieškinį atmesti. Nurodė, kad visuotinis narių susirinkimas 2015-03-06 priėmė sprendimą, kuriuo pavedė valdybai spręsti dėl ieškovų priėmimo į klubo narius, paaiškėjus Šalčininkų rajono savivaldybės medžioklės plotų ribų nustatymo ir jų pakeitimo komisijos sprendimui dėl medžioklės plotų ribų pakeitimo, nustatė 3 000,00 Eur stojamąjį mokestį. 2015-03-28 atsakovo valdybos susirinkimo metu nutarta atidėti ieškovų prašymų svarstymą, kol nebus galutinai išspręstas klausimas dėl medžioklės plotų ribų. Ieškovai pateikė skundus Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento gyvosios gamtos apsaugos inspekcijai, kuri 2015-04-24 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą ir privalomąjį nurodymą, įpareigojantį priimti ieškovus į medžiotojų kolektyvo narius iki 2015-05-24. Atsakovo vadovas apskundė nutarimą Šalčininkų rajono apylinkės teismui. 2015-06-03 nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. 11-24-604/2015, privalomojo nurodymo dėl ieškovų priėmimo į medžiotojų klubą vykdymas buvo sustabdytas iki bus išnagrinėta byla dėl atsakovo vadovui paskirtos nuobaudos. 2015-10-05 Šalčininkų rajono apylinkės teismas nutarimu visiškai patenkino atsakovo vadovo skundą ir panaikino paskirtą baudą, nutartis įsiteisėjo 2015-10-25, todėl laikinosios apsaugos priemonės dėl privalomojo nurodymo sustabdymo nustojo galioti po nutarties įsiteisėjimo. Valdyba, atsižvelgdama į tai, kad 2015-04-24 Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento privalomasis nurodymas yra nuo 2015-10-05 vykdytinas dokumentas, 2015-10-17 susirinkimo metu nutarė įvykdyti nurodymą ir priimti ieškovus į medžiotojų klubą bendra tvarka, sumokant 3 000,00 Eur stojamąjį mokestį kiekvienam. Tokiu būdu Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2015-04-24 privalomasis nurodymas faktiškai įvykdytas ir dėl ieškovų narystės priimtas teigiamas sprendimas – jiems yra sudarytos sąlygos tapti medžiotojų klubo nariais. 2016-04-13 Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu „Dėl Medžioklės plotų vienetų projektų tvirtinimo“ patvirtinti Šalčininkų rajono savivaldybės medžioklės plotų vienetų sudarymo ir jų ribų keitimo komisijos parengti UAB „Šalčininkų žuvininkystės ūkis“ ir medžiotojų klubo „Suopis“ medžioklės plotų vienetų ribų pakeitimo projektai, pagal kuriuos ieškovų nuosavybės teise valdomi žemės sklypai (jų dalis) buvo atjungti nuo atsakovo naudojamo medžioklės ploto vieneto ir prijungti prie UAB „Šalčininkų žuvininkystės ūkis“ valdomo medžioklės ploto vieneto. Tokiu būdu ieškovai neteko teisės tapti klubo nariais. Ieškovai neturtinę žalą sieja su neva prarasta teise medžioti jų sklypuose, tačiau ieškovas pagal atsakovo išduotus medžioklės lapus turėjo galimybę nevaržomai medžioti tiek savo sklypuose, tiek atsakovo naudojamame medžioklės ploto vienete ir sprendžiant iš medžioklės lapų turinio ieškovai teise medžioti atsakovo medžioklės plotuose aktyviai naudojosi.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

Dėl atsakovo organų sprendimų

Ieškovų vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepanaikino ginčijamų medžioklės klubo „Suopis“ organų sprendimų. Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas turėjo šiuos sprendimus pripažinti niekiniais ir negaliojančiais ab initio ex officio. Nors, kaip teisingai nurodo ieškovai, pirmosios instancijos teismas neteisingai identifikavo medžiotojų klubo organą, priėmusį 2015-10-17 sprendimą,– tai buvo klubo valdyba, o ne visuotinis narių susirinkimas, tai neturi įtakos pagrįstai pirmosios instancijos teismo išvadai, jog ginčijami medžiotojų klubo organų sprendimai prieštarauja AĮ 8 straipsnio 3 dalies nuostatai bei klubo įstatų 11 punktui. Tai yra pagrindu pripažinti šiuos medžiotojų klubo visuotinio narių susirinkimo ir valdybos sprendimus niekiniais ir negaliojančiais ab initio pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį ir 1.95 straipsnio 1 dalį.Šiame kontekste pažymėtina, jog CK 1.80 straipsnyje nustatyta, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pabrėžiama, jog sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas, kartu nepažeisti šių santykių stabilumo ir teisinio tikrumo įgytų civilinių teisių atžvilgiu. CK 1.80 straipsnio 1 daliai taikyti būtina konstatuoti dviejų sąlygų visetą: 1) kad teisės norma yra imperatyvi ir 2) kad šios normos pažeidimo pasekmė yra sandorio negaliojimas. Sprendžiant dėl abiejų šių sąlygų esminę reikšmę turi ne lingvistinė normos išraiška, o interesas, kurio apsaugą ji užtikrina. Imperatyvioji teisės norma CK 1.80 straipsnio prasme yra tokia, kuria siekiama apsaugoti visos visuomenės interesus, viešąją tvarką, todėl aiškinantis normos imperatyvumą turi būti nustatyta, ar egzistuoja viešasis interesas, kuriam užtikrinti ji skirta (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo 2014-11-28 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2014; 2015-10-06 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-502-916/2015). Teisėjų kolegijos vertinimu, AĮ 8 straipsnio 3 dalis, nustatanti, kad asociacijos visuotinis narių susirinkimas neturi teisės pavesti kitiems asociacijos organams spręsti visuotinio narių susirinkimo kompetencijai priklausančių klausimų, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 7 punktuose numatytus atvejus, yra imperatyvi. Įstatymų leidėjas, įtvirtinęs šią nuostatą siekė užtikrinti asociacijos, kaip viešojo juridinio asmens, vidinį valdymo ir funkcionavimo stabilumą, o tai yra viena iš būtinųjų prielaidų, siekiant įstatyme įtvirtinto asociacijos tikslo – koordinuoti asociacijos narių veiklą, atstovauti asociacijos narių interesams ir juos ginti ar tenkinti kitus viešuosius interesus (AĮ 3 straipsnio 1 dalis). Taigi, šiuo atveju viešasis interesas, kuriam užtikrinti AĮ 8 straipsnio 3 dalis skirta, yra atstovavimas asociacijos narių interesams ar kitų viešųjų interesų tenkinimas. Bylos duomenys patvirtina, kad priimant ginčijamus medžiotojų klubo organų sprendimus buvo pažeista AĮ 8 straipsnio 3 dalis, kas lemia, kad minėti sprendimai negalioja. Taigi, nagrinėjamu atveju egzistuoja abi CK 1.80 straipsnio 1 daliai taikyti būtinos sąlygos. Pagal CK 1.78 straipsnio 5 dalį niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad ex officio, nesant ginčo šalies reikalavimo, teismas pripažįsta sandorį niekiniu ir taiko niekinio sandorio pasekmes tik tuomet, kai nagrinėjant bylą pagrindas pripažinti sandorį ar aktą niekiniu tampa akivaizdus. Tam, kad pagrindas pripažinti sandorį niekiniu būtų akivaizdus (ir kad jį teismas galėtų konstatuoti procesiniame sprendime), būtina, kad tokį pagrindą patvirtinančios aplinkybės būtų nustatytos (ištirtos, išnagrinėtos ir įvertintos) laikantis CPK įtvirtintų reikalavimų arba kad išvadą dėl tokio pagrindo egzistavimo patvirtintų kitos byloje nustatytos (t. y. CPK nustatyta tvarka ištirtos, išnagrinėtos ir įvertintos) aplinkybės (CPK 263 straipsnis, 270 straipsnio 4 dalies 1, 2 punktai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-11-16 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-301-706/2015). Pripažinęs sandorį niekiniu teismas turi taikyti atitinkamus teisinius padarinius, neatsižvelgdamas į bylos šalių reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-04-03 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-7-74-313/2017 54 punktą). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad teismas savo iniciatyva konstatuoja, jog sandoris yra niekinis, tik tada, kai šis yra tiesiogiai susijęs su byloje pareikštais reikalavimais, toks konstatavimas yra būtinas, ginant asmens pažeistas teises ir taikant niekinio sandorio padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2011; 2017-10-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-244-695/2017; kt.).Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo suformuluotas reikalavimas pripažinti ginčo medžiotojų klubo organų sprendimus niekiniais, pagrindas tai padaryti tapo akivaizdus, ką pirmosios instancijos teismas jį eksplicitiškai identifikavo skundžiame sprendime nurodęs, kad ginčijami medžiotojų klubo organų sprendimai prieštarauja AĮ 8 straipsnio 3 dalies nuostatai bei klubo įstatų 11 punktui. Šie sprendimai yra tiesiogiai susiję su byloje pareikštais reikalavimais panaikinti šiuos sprendimus, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad konstatavimas, jog medžioklės klubo „Suopis“ 2015-03-06 visuotinio narių susirinkimo sprendimas, įformintas protokolu Nr. 6, svarstant 5 klausimą, kuriuo nuspręsta „Įgalioti MK „Suopis“ valdybą spręsti dėl A. G. ir J. G. priėmimo į klubo narius paaiškėjus Šalčininkų rajono medžioklės plotų ribų nustatymo ir jų pakeitimo komisijos sprendimui dėl medžioklės plotų ribų pakeitimo; stojimo į klubą mokestį A. G. nustatyti 3 000,00 Eur, J. G. – 3 000,00 Eur“, bei 2015-10-17 medžioklės klubo „Suopis“ valdybos susirinkimo protokolu Nr. 4 įformintas sprendimas, kuriuo nuspręsta „Priimti A. G. ir J. G. į medžiotojų klubą „Suopis“ bendra tvarka sumokant jiems visuotinio narių nustatytą stojamąjį mokestį – 3 000,00 Eur kiekvienam“ yra niekiniai ir negaliojantys ab initio, yra būtinas, ginant ieškovų pažeistas teises.Pripažinus ginčo medžiotojų klubo organų sprendimus niekiniais ir negaliojančiais ab initio, kiti ieškovų argumentai, susiję su pastaraisiais sprendimais, teisinės reikšmės neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.

Dėl atsakovo įpareigojimo priimti ieškovus į medžioklės klubą

Ieškovai teigia, kad ši civilinė byla turėjo būti sustabdyta iki bus išnagrinėta administracinė byla Nr. eI-7179-811/2016 bei joje įsiteisės teismo procesinis sprendimas, tačiau tai padaryta nebuvo, kas lėmė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovai neturi teisės MĮ 13 straipsnio 1 dalyje nurodytu pagrindu tapti medžiotojų klubo nariais. Teisėjų kolegija su šiuo ieškovų argumentu sutinka bei pažymi, jog MĮ 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad privačios žemės sklypo savininkas, kuris turi medžiotojo bilietą ir kuriam konkrečiame medžioklės plotų vienete nuosavybės teise priklauso ne mažiau kaip 100 ha miško arba žemės ūkio paskirties žemės, turi teisę tapti medžioklės plotų naudotojo medžiotojų kolektyvo nariu, prisiimdamas visas medžiotojų kolektyvo įstatuose numatytas pareigas ir teises, o medžioklės plotų naudotojas privalo priimti į medžiotojų kolektyvą narius per 30 dienų nuo jų prašymų pateikimo dienos. Byloje nustatyta, kad 2016-04-13 Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. DĮV-505 „Dėl Medžioklės plotų vienetų projektų tvirtinimo“ patvirtinti Šalčininkų rajono savivaldybės medžioklės plotų vienetų sudarymo ir jų ribų keitimo komisijos parengti UAB „Šalčininkų žuvininkystės ūkis“ ir medžiotojų klubo „Suopis“ medžioklės plotų vienetų ribų pakeitimo projektai, pagal kuriuos ieškovų nuosavybės teise valdomi žemės sklypai buvo atskirti nuo atsakovo valdomo medžioklės ploto vieneto ir prijungti prie ieškovo A. G. vadovaujamos bendrovės UAB „Šalčininkų žuvininkystės ūkis“ valdomo medžioklės ploto vieneto. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad ginčo pirmosios instancijos teisme metu atsakovas pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą dėl minėto 2016-04-13 Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo. Pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas prašymas sustabdyti civilinę bylą dėl minėto administracinio proceso, tačiau pirmosios instancijos teismas 2016-06-21 nutartimi atsisakė tai padaryti ir bylą išnagrinėjo iš esmės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aukščiau nurodytos aplinkybės sudarė pagrindą stabdyti nagrinėjamą bylą, vadovaujantis CPK 163 straipsnio 3 punktu, numatančiu, jog teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Teisėjų kolegija pažymi, jog nustačiusi, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu nurodytas privalomasis bylos stabdymo pagrindas išnykęs nebuvo, t. y. procesas minėtoje administracinėje byloje dar nebuvo pasibaigęs, teisėjų kolegija 2017-11-07 nutartimi civilinę bylą sustabdė. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2018-01-25 nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. eA-567-624/2018, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016-10-27 sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. eI-7179-811/2016, palikus nepakeistą, apeliacinės instancijos teismas civilinės bylos nagrinėjimą atnaujino. 2018-01-25 įsiteisėjo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016-10-27 sprendimas, priimtas administracinėje byloje Nr. eI-7179-811/2016. Juo nuspręsta pareiškėjo medžiotojų klubo „Suopis“ skundą tenkinti bei panaikinti Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-04-13 įsakymą „Dėl medžioklės plotų vienetų projektų tvirtinimo“ Nr. DĮV-505. Tai reiškia, kad ieškovai turi teisę MĮ 13 straipsnio 1 dalyje nurodytu pagrindu tapti medžiotojų klubo nariais, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamas pirmosios instancijos teismo padarytas procesinės teisės normų, reglamentuojančių privalomąjį civilinės bylos stabdymą, pažeidimas, sąlygojo, jog buvo neteisingai išspręsta byla – nepagrįstai atmestas ieškovų reikalavimas įpareigoti medžioklės klubą „Suopis“ priimti ieškovus į medžioklės klubo „Suopis“ narius per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 329 straipsnio 1 dalis).

Dėl neturtinės žalos

Ieškovų teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovai neturtinės žalos nepatyrė. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo ieškovų argumentu nesutinka. Būtinumas atlyginti asmeniui padarytą neturtinę žalą yra konstitucinis principas, įtvirtintas Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997-01-20, 2004-12-13, 2006-08-19, 2010-02-03 nutarimai). Konstitucijoje imperatyviai reikalaujama nustatyti tokį teisinį reglamentavimą, kad asmuo, kuriam neteisėtais veiksmais buvo padaryta žala, visais atvejais galėtų reikalauti teisingo žalos atlyginimo ir tą atlyginimą gautų. Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad iš Konstitucijos neišplaukia, kad įstatymuose galima nustatyti kokias nors išimtis, pagal kurias asmeniui padaryta materialinė ir (arba) moralinė žala neatlyginama (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006-08-19 nutarimas), todėl teismai, pagal savo kompetenciją sprendžiantys bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo, turi konstitucinius įgaliojimus atitinkamą žalos atlyginimą priteisti, tiesiogiai taikydami Konstituciją (joje įtvirtintus teisingumo, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, proporcingumo, tinkamo teisinio proceso, asmenų lygiateisiškumo, teisėtų lūkesčių apsaugos principus, kitas Konstitucijos nuostatas), bendruosius teisės principus, vadovaudamiesi inter alia protingumo principu ir kt. Neturtinės žalos atlyginimo ribojimai galimi ir pateisinami tik siekiant užtikrinti, kad nebūtų nepagrįstai išplėsta civilinės atsakomybės apimtis ir sukurtos sąlygos piktnaudžiauti teise, todėl teismai, sprendžiantys bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo, visų pirma turi nustatyti, ar žala atsirado dėl neturtinės vertybės pažeidimo, ar pažeista neturtinė vertybė yra aktuali šiandieninėje visuomenėje ir jos atlyginimas yra būtinas, siekiant tinkamai apginti pažeistas asmens teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-07-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2013).Ieškovai būtinybę priteisti neturtinę žalą kildina iš jų teisės į poilsį ir laisvalaikį pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši teisė aktuali šiandieninėje visuomenėje ir už jos pažeidimą būtiną atlyginti, tačiau sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nurodyta ieškovų teisė nebuvo pažeista. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, būtent UAB „Šalčininkų žuvininkystės ūkis“, kurio vadovu yra ieškovas, nuo 2013 m. siekė pakeisti medžioklės plotus, tad paties ieškovo tiesioginiai veiksmai didžiąja dalimi lėmė trukdžius įgyvendinti jo ir jo dukters teisę į poilsį ir laisvalaikį medžiojant. Pripažinus, kad minėta teisė buvo pažeista dėl pripažintų niekiniais ir negaliojančiais atsakovo organų sprendimų, būtų pažeisti sąžiningumo ir teisingumo principai. Konstatavus, kad ieškovų teisė į poilsį ir laisvalaikį pažeista nebuvo, nėra pagrindo nustatinėti civilinės atsakomybės sąlygų: neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltės.Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas tenkinti apeliacinį skundą iš dalies, skundžiamą sprendimą panaikinti dalyje dėl medžioklės klubo „Suopis“ organų sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo priimti į medžioklės klubą „Suopis“ bei klausimą išspręsti iš esmės – pripažinti medžioklės klubo „Suopis“ 2015-03-06 visuotinio narių susirinkimo sprendimą, įformintą protokolu Nr. 6, svarstant 5 klausimą, kuriuo nuspręsta „Įgalioti MK „Suopis“ valdybą spręsti dėl A. G. ir J. G. priėmimo į klubo narius paaiškėjus Šalčininkų rajono medžioklės plotų ribų nustatymo ir jų pakeitimo komisijos sprendimui dėl medžioklės plotų ribų pakeitimo; stojimo į klubą mokestį A. G. nustatyti 3 000,00 Eur, J. G. – 3 000,00 Eur“, ir 2015-10-17 medžioklės klubo „Suopis“ valdybos susirinkimo protokolu Nr. 4 įformintą sprendimą, kuriuo nuspręsta „Priimti A. G. ir J. G. į medžiotojų klubą „Suopis“ bendra tvarka sumokant jiems visuotinio narių nustatytą stojamąjį mokestį – 3 000,00 Eur kiekvienam“ negaliojančiais ab initio, įpareigoti medžioklės klubą „Suopis“ priimti ieškovus į medžioklės klubo „Suopis“ narius per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, o likusioje dalyje skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Apeliacinės instancijos teismui ieškinį tenkinus iš dalies, yra pagrindas perskirstyti bylinėjimosi išlaidas, šalių patirtas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, iš atsakovo ieškovų naudai priteisiant po 267,00 Eur, o iš ieškovų atsakovo naudai – 154,84 Eur bylinėjimosi išlaidų.Atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą, yra pagrindas ieškovų prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, tenkinti iš dalies, iš atsakovo ieškovų naudai priteisiant po 260,50 Eur, o atsakovo – atmesti, nepateikus šių išlaidų dydį ir apmokėjimą pagrindžiančių dokumentų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Ieškovų A. G. ir J. G. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 7 d. sprendimą dalyje dėl medžioklės klubo „Suopis“ organų sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo priimti į medžioklės klubą „Suopis“ bei klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį tenkinti iš dalies:

pripažinti medžioklės klubo „Suopis“ 2015-03-06 visuotinio narių susirinkimo sprendimą, įformintą protokolu Nr. 6, svarstant 5 klausimą, kuriuo nuspręsta „Įgalioti MK „Suopis“ valdybą spręsti dėl A. G. ir J. G. priėmimo į klubo narius paaiškėjus Šalčininkų rajono medžioklės plotų ribų nustatymo ir jų pakeitimo komisijos sprendimui dėl medžioklės plotų ribų pakeitimo; stojimo į klubą mokestį A. G. nustatyti 3 000,00 Eur, J. G. – 3 000,00 Eur“, ir 2015-10-17 medžioklės klubo „Suopis“ valdybos susirinkimo protokolu Nr. 4 įformintą sprendimą, kuriuo nuspręsta „Priimti A. G. ir J. G. į medžiotojų klubą „Suopis“ bendra tvarka sumokant jiems visuotinio narių nustatytą stojamąjį mokestį – 3 000,00 Eur kiekvienam“, negaliojančiais ab initio; įpareigoti medžioklės klubą „Suopis“ priimti ieškovus A. G. ir J. G. į medžioklės klubo „Suopis“ narius per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo;priteisti iš atsakovo medžioklės klubo „Suopis“ ieškovų A. G. ir J. G. naudai po 267,00 Eur, o iš ieškovų A. G. ir J. G. atsakovo medžioklės klubo „Suopis“ naudai – po 154,84 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Likusioje dalyje Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Iš atsakovo medžioklės klubo „Suopis“ ieškovų A. G. ir J. G. naudai priteisti po 260,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.