Teisora
Registruotis

Alytaus apylinkės teismo nutartis

2023-08-09 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eII-50-878/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-08-09
Bylos Nr.
eII-50-878/2023
Teisminio proceso Nr.
4-13-3-00017-2023-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Inga Liubinienė
Pareiškėjas
E. K.
Pažeidėjas
E. K.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. eII-50-878/2023Teisminio proceso Nr. 4-13-3-00017-2023-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.1; 1.4.1; 1.4.4; 1.4.6; 1.4.7; 1.4.11; 1.5.1; 1.5.3; 1.5.11; 1.7; 16.9.8; 21.9.10; 21.10.3; 21.10.4; 21.10.6 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2023 m. rugpjūčio 9 d.Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Inga Liubinienė,sekretoriaujant G. N.,dalyvaujant pareiškėjai E. K. ir jos įgaliotam atstovui (duomenys neskelbtini) A. Z.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens E. K. skundą dėl (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dalies panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. K. (toliau ir – pareiškėja) (duomenys neskelbtini) (toliau ir – Institucija) (duomenys neskelbtini) nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir – Nutarimas) nubausta galutine nuobauda - 300 eurų bauda bei jai paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 417 straipsnio 3 dalį ir ANK 424 straipsnio 3 dalį už tai, kad ji (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį, naudojosi mobiliojo ryšio priemone (telefonu) rankomis ir automobilį vairavo, neturėdama teisės vairuoti transporto priemonių. Nutarime konstatuota, jog tokiais savo veiksmais E. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau ir – KET) 14 ir 20 punktų reikalavimus ir tuo padarė ANK 417 straipsnio 3 dalyje ir ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytus administracinius nusižengimus.

E. K. pateikė teismui skundą, kuriame nurodė, jog su Institucijos Nutarimu sutinka iš dalies. Neginčija, kad ji (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gatvėje vairuodama automobilį ,, (duomenys neskelbtini)“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), rankomis naudojosi mobilaus ryšio telefonu ir tuo padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 3 dalyje. Tačiau ji nesutinka, kad padarė dar ir administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje, tuo, kad ji (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį ,, (duomenys neskelbtini)“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), neturėdama teisės vairuoti transporto priemones. Teigia, kad Institucijos (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindu priimta skundžiamo Nutarimo dalis, nenurodyti šio konkretaus galimai padaryto nusižengimo įrodymai, tai yra duomenys, patvirtinantys, kad E. K. vairavo automobilį, neturėdama tam teisės. Protokole suformuluotas kaltinimas neaiškus, jame bei Nutarime užfiksuoti duomenys apie konkretaus nusižengimo aplinkybes, tai yra, kad ji vairavo transporto priemonę neturėdama tam teisės, tarpusavyje skiriasi, dėl to buvo pažeista E. K. teisė žinoti, kokio administracinio nusižengimo padarymu ir kodėl yra kaltinama. Nors Institucija Nutarime nurodo, jog kito administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini) dėl nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 3 dalyje, laikotarpiui nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) E. K. buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones ir šios teisės vairuotoja įstatymų nustatyta tvarka nesusigrąžino, E. K. neturėjo jokios informacijos, kad yra padariusi administracinį nusižengimą, dėl kurio jai yra paskirta administracinio poveikio priemonė - specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas. Pareiškėja iš Institucijos dėl inkriminuoto administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini) jokių pranešimų, protokolų ar kitokių procesinių dokumentų nėra gavusi nei paštu, nei elektroniniu paštu, todėl nežinojo apie jos atžvilgiu pradėtą administracinio nusižengimo bylą ir priimtą sprendimą atimti tam tikram laikotarpiui teisę vairuoti transporto priemones. Pažymėjo, kad Institucija nėra nustačiusi jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog E. K. tyčia (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį ,, (duomenys neskelbtini)“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), neturėdama teisės vairuoti transporto priemones, tai yra sąmoningai suvokdama, jog neturėjo tokios teisės, tačiau taip elgtis norėjo, o tai yra būtinoji ANK 424 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo sąlyga. Todėl prašo Nutarimą dalyje, kurioje E. K. pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje, panaikinti ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, nesant nusižengimo sudėties (b. l. 8 – 11).

Atsiliepimas

Institucija pateikė atsiliepimą į E. K. Skundą, prašo Skundo netenkinti, Nutarimą palikti galioti nepakeistą. Institucijos nuomone, E. K. (duomenys neskelbtini) neturėjo teisės vairuoti transporto priemonių. Administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini) dėl nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 3 dalyje (draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis pažeidimas), laikotarpiui nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) E. K. buvo paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Nusižengimas užfiksuotas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), neviešojo patruliavimo metu, nestabdant nusižengimą padariusio vairuotojo. Administracinio nusižengimo protokolas E. K. surašytas kaip užfiksuoto automobilio ,, (duomenys neskelbtini)”, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), savininkei, vadovaujantis ANK 611 straipsnio nuostatomis. Administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu ir pranešimas dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo E. K. išsiųstas paštu, naudojantis Administracinių nusižengimų registro funkcionalumu, į jos deklaruotą gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Pašto siunta pristatyta (duomenys neskelbtini), paskirta 60 eurų bauda sumokėta (duomenys neskelbtini). Todėl pareiškėjos Skundo argumentas, kad ji nebuvo gavusi jokių procesinių dokumentų, yra nepagrįstas. Po padaryto minėto administracinio nusižengimo E. K. turėjo pabaigti papildomus vairuotojų mokymus, būtinus teisės vairuoti transporto priemones susigrąžinimui, ir kreiptis į (duomenys neskelbtini) su prašymu grąžinti teisę vairuoti transporto priemones. Administracinio nusižengimo protokole buvo nurodyta, jog, „vadovaujantis ANK 686 straipsnio 3 dalimi, asmenims, kuriems į administracinio nusižengimo protokolą įrašomas pasiūlymas sutikti su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam specialiosios teisės atėmimo terminui, laiku sumokėjus administraciniu nurodymu siūlomą baudą, administracinis nurodymas laikomas įvykdytu, o teisės atėmimo terminas pradedamas skaičiuoti kitą dieną po dienos, kurią sumokėta administraciniu nurodymu siūloma sumokėti bauda“. Šie duomenys patvirtina, kad E. K. žinojo apie jai paskirtą administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Nagrinėjamu atveju E. K., pasibaigus jai paskirtos teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui, turėjo pabaigti papildomą vairuotojų mokymą, be to, kreiptis į (duomenys neskelbtini) su prašymu grąžinti jai teisę vairuoti, o (duomenys neskelbtini) įgaliotas darbuotojas turėjo priimti sprendimą grąžinti tokią teisę. Tik tokiu atveju būtų laikoma, kad E. K. vėl turi teisę vairuoti transporto priemones (b. l. 21 – 23).

Teisminio bylos nagrinėjimo metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo E. K. palaikė Skundą jame nurodytais motyvais. Paaiškino, jog (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo protokolą su pranešimu gavo, jį skaitė, protokolas jai sukėlė klausimų, tačiau ji neprašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, į nagrinėjimą nevyko, nes buvo nurodyta, kad nereikia. Jokio pranešimo dėl ankstesnio nubaudimo, kad vairavo automobilį rankomis naudojantis mobiliojo ryšio priemone, iš policijos negavusi, tačiau baudą už šį pažeidimą sumokėjo, nes iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau ir – VMI) elektroniniu paštu adresu (duomenys neskelbtini) gavo laišką, kuriame buvo nurodyta, jog ji padarė pažeidimą, ir baudos suma. Ši jos elektroninio pašto dėžutė buvo aktyvi, ją (duomenys neskelbtini) buvo pateikusi VMI. Iš policijos šiuo el. paštu nieko negavo. Gavusi laišką iš VMI, nesiaiškino, už ką turi sumokėti baudą, į policiją nesikreipė pasiaiškinti, sumokėjo nesigilinusi. Ji ir (duomenys neskelbtini) gyvena (duomenys neskelbtini), pašto dėžutę turi. Jai siunta nebuvo įteikta, parašas (duomenys neskelbtini) teismui pateiktame siuntos įteikimo dokumente yra ne jos, nežino, kas pasirašė. Nei (duomenys neskelbtini), nei kažkas kitas negalėjo už ją pasirašyti, atnešus pašto siuntą. Patvirtina, kad Skundo bylos lapuose 11, 33 ir 45 esantys parašai yra jos.

Pareiškėjos įgaliotas atstovas (duomenys neskelbtini) A. Z. teismo posėdžio metu Skundą palaikė jame nurodytais motyvais. Papildomai nurodė, kad (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo protokolo skiltyje ,,Nusižengimo esmė ir nustatytos aplinkybės“ yra tik formaliai nurodyta, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, daugiau jokių duomenų apie inkriminuojamą konkretų nusižengimą nėra. Tuo tarpu Nutarime yra nurodyta, kad „<...>(duomenys neskelbtini) duomenimis, E. K. turi vairuotojo pažymėjimą, tačiau administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini) dėl nusižengimo padarymo, numatyto ANK 417 straipsnio 3 dalyje, laikotarpyje nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) jai buvo atimtos teisės <...>“, taip pat Institucija Nutarime nurodo, kad „ <...> pasibaigus teisės vairuoti transporto priemones terminui ji (E. K.) neįvykdė Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme numatytų reikalavimų ir teisės vairuoti nesusigrąžino <...>“. Taigi iš esmės skiriasi protokole ir Nutarime nurodyti duomenys apie konkretaus nusižengimo aplinkybes. Iš protokole nurodytų galimai padaryto nusižengimo aplinkybių visiškai neaišku, kokiais duomenimis (įrodymais) remiantis, Institucija yra nustačiusi, kad E. K. aktualiu laikotarpiu vairavo automobilį neturėdama teisės vairuoti transporto priemonės. Nėra aišku, kada ir dėl kokių priežasčių ši specialioji teisė iš pareiškėjos buvo atimta, taip pat neaišku, kokie konkretūs teisės aktai numato pareigą, kad pareiškėja privalėjo išklausyti papildomus vairuotojų mokymo kursus, kad vėl atgautų teisę vairuoti transporto priemones. Teigia, kad pareiškėjai inkriminuojama ANK 424 straipsnio 3 dalis, numatanti atsakomybę už vairavimą neturint tam teisės, yra blanketinė, todėl administracinio nusižengimo protokole turėjo būti nurodyta ne tik pati blanketinė teisės norma, bet ir konkrečios teisės normos (konkretūs teisės aktai ir šių teisės aktų straipsniai, dalys ar punktai), kuriuos administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra galimai pažeidęs. Todėl buvo pažeista E. K. teisė žinoti, kuo konkrečiai pasireiškė jai inkriminuojama veika ir kokias konkrečias teisės normas E. K. yra galimai pažeidusi. Nutarimas buvo priimtas esant esminiams procesinės teisės pažeidimams dėl netinkamai surašyto protokolo, todėl negali būti laikomas teisėtu, pagrįstu ir iš esmės objektyviai bei nešališkai išnagrinėtos bylos rezultatu. Institucija skundžiamame Nutarime nurodo papildomus duomenis, kurie nebuvo užfiksuoti protokole – tai yra, kad kito administracinio nusižengimo byloje dėl nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 3 dalyje, laikotarpiui nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), pareiškėjai buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, kad paskirtą baudą sumokėjo laiku, kad teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminas skaičiuojamas nuo sekančios dienos po baudos sumokėjimo, kad administracinio nusižengimo protokole taip pat buvo pateikta informacija apie teisės vairuoti susigrąžinimą. Pareiškėja iš protokolo negalėjo suprasti, kuo yra kaltinama, t. y. ar tuo, kad vairavo transporto priemonę neturėdama tam teisės, ar kad teisės aktų nustatyta tvarka nėra susigrąžinusi teisės vairuoti transporto priemones. Neginčija, kad baudą administracinio nusižengimo byloje pareiškėja yra sumokėjusi (pagal VMI atsiųstą pranešimą), tačiau pažymi, kad jokios kitokios informacijos (nusižengimo protokolo) iš Institucijos apie šį konkretų nusižengimą nėra gavusi, todėl pareiškėja objektyviai nežinojo apie jos atžvilgiu pradėtoje administracinio nusižengimo byloje priimtą papildomą sprendimą (be paskirtos baudos), t. y. kad tam tikram laikotarpiui jai atimta teisė vairuoti transporto priemones. Institucija į bylą nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjai siunta su procesiniais dokumentais buvo pristatyta (duomenys neskelbtini), Institucijos pateikta nuotrauka iš administracinių nusižengimų registro tik patvirtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui procesiniai dokumentai buvo išsiųsti ,,Popierine siunta“, nes e-pašto (pagal nurodytus duomenis) nepavyko surasti. Institucija niekuo nepagrindė E. K. tyčios, kad ji (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį, sąmoningai suvokdama, kad neturi teisės vairuoti transporto priemones, ir norėjo taip elgtis. Protokole nėra nurodytas pagrindas Institucijos išvadai, jog E. K. tuo metu žinojo, kad iš jos tam tikram laikotarpiui yra atimta teisė vairuoti transporto priemones. (Duomenys neskelbtini) pateiktame dokumente atspausdintas simbolis, laikomas asmens parašu, yra ne E. K., o kažkokio kito nenustatyto asmens parašas. Liudytoja negalėjo patvirtinti, kad parašą padėjo būtent E. K., susidarė toks įspūdis, kad liudytoja pareiškėją matė pirmą kartą. Įvertinus liudytojos parodymus, kad (duomenys neskelbtini), įteikdami registruotas siuntas, nereikalauja gavėjo asmens dokumento, kad tam pakanka, jog gavėjas tik pasakytų esąs adresatas, neatmestina galimybė, jog (duomenys neskelbtini) galimai suklydo butą, galimai siuntą paėmė kažkas kitas, pasivadinęs E. K. ar kitu žmogumi, ir padėjo tą simbolį, kurį vadina parašu. Pareiškėja ir jos įgaliotas atstovas bandė šios siuntos ieškoti (duomenys neskelbtini) paieškoje, bet sistema parodė, kad tokios siuntos nėra, tačiau į (duomenys neskelbtini) dėl patvirtinimo, kad tokios siuntos nėra, nesikreipė.

Liudytoja A. U. teismo posėdyje paaiškino, kad pareiškėjos nepažįsta, darbe mato labai daug žmonių, todėl neatsimena, ar yra mačiusi E. K. Nuo (duomenys neskelbtini) dirba (duomenys neskelbtini), pristato klientams laiškus, siuntas. Paprastus laiškus pristato į pašto dėžutę, o registruotus laiškus pristato į namus, juos įteikia pačiam asmeniui arba, jei duris atidaro kitas asmuo, aiškinasi jo giminystės ryšius su adresatu, jeigu giminės – laišką palikti galima. Asmens dokumento nepatikrina, pasitiki asmens prisistatymu. Asmuo, kuriam įteikiamas laiškas, pasirašo planšetėje siuntos įteikimo pranešime. Įteikimo data planšetėje sugeneruojama automatiškai. Jeigu už gavėją pasirašo kitas asmuo, siuntos įteikimo pranešime įrašomas to asmens vardas, pavardė ir giminystės ryšys su gavėju. Jeigu įteikimo pranešime nėra parašyta giminystės ryšio, vadinasi, pasirašė pats adresatas. Jeigu namuose nieko neranda, pašto dėžutėje palieka pranešimą, kad nepavyko pristatyti registruotos siuntos, lauks asmens kitą darbo dieną atsiimant (duomenys neskelbtini). Tokiu atveju žmogus turi nueiti į (duomenys neskelbtini) ir pasiimti siuntą pats. Nebūna, kad, gavėjo namuose neradus, pati pasirašytų, jog siunta įteikta. Jeigu įteikimo pranešime yra parašas, vadinasi, laiškas yra įteiktas.

Skundas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-14-139/2016).

ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

ANK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, o minėto straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio nusižengimo, turinčio visus įstatymo nurodytus administracinio nusižengimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas nuobaudas bei kitas poveikio priemones. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Jeigu bent vieno požymio nėra, tai nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-10-648/2019, 2AT-57-976/2020). Taigi, priimant sprendimą patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn, negali būti abejonių dėl administracinio nusižengimo fakto ir nusižengimą padariusio asmens kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-38-976/2020, 2AT-57-976/2020, 2AT-68-303/2022, 2AT-81-594/2022).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo E. K. neigia padariusi administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje.

ANK 424 straipsnio 3 dalis numato administracinę atsakomybę už transporto priemonių vairavimą neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones ir toks nusižengimas užtraukia baudą vairuotojams nuo 300 eurų iki 450 eurų. Be to, už ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 6 mėnesių iki vienerių metų (ANK 424 straipsnio 6 dalis).

Skundžiamu Institucijos Nutarimu E. K. buvo paskirta 70 eurų bauda už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 3 dalyje (Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas) ir 300 eurų bauda už ANK 424 straipsnio 3 dalyje (Transporto priemonės vairavimas neturint teisės vairuoti, vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui atimta ar sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, arba transporto priemonės perdavimas tokiam asmeniui vairuoti, vairavimas nepasitikrinus sveikatos nustatytu periodiškumu, nesilaikant vairuotojui taikomų apribojimų ar pasibaigus vairuotojo pažymėjimo galiojimo laikui) numatytą administracinį nusižengimą. Pažymėtina, jog už šį nusižengimą E. K. buvo paskirta minimali ANK 424 straipsnyje numatyta bauda, tai yra 300 eurų, bei trumpiausio termino administracinio poveikio priemonė (specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 6 mėnesiams). Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, paskirta galutinė nuobauda – 300 eurų bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 6 mėnesiams.

Susipažinęs su visa pateikta medžiaga bei išklausęs proceso dalyvius, teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 3 dalyje, fakto, aplinkybių, jo kvalifikavimo ar administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės. Ginčas kyla dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 3 dalyje: ginčijama administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens – E. K. kaltė, tai yra aplinkybė, jog vairavo automobilį, žinodama, kad ji neturi teisės vairuoti, nes jos nėra susigrąžinusi teisės aktų nustatyta tvarka, praėjus specialiosios teisės atėmimo laikotarpiui, taip pat pareiškėja teigia, kad dėl ydingo administracinio nusižengimo protokolo turinio buvo apribota jos teisė žinoti, kuo yra kaltinama, ir tinkamai nuo to gintis.

Dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens (E. K.) kaltės

Pagal ANK 7 straipsnį asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo. Taigi, priimant sprendimą patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn, negali būti abejonių tiek dėl administracinio nusižengimo fakto, tiek ir nusižengimą padariusio asmens kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-57-976/2020, 2AT-18-697/2023).

Pareiškėja Skunde teigia, kad, nors Institucija Nutarime nurodo, jog ji kito administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini) dėl nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 3 dalyje, laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) buvo praradusi teisę vairuoti transporto priemonę ir šios teisės įstatymų nustatyta tvarka nesusigrąžino, tačiau E. K. neturėjo jokios informacijos, kad yra padariusi administracinį nusižengimą, kuriuo jai yra paskirta administracinio poveikio priemonė, tai yra specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones), Institucijai jai apie tai niekaip nepranešė. Teigia, kad nežinojo apie administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini) jos atžvilgiu priimtą papildomą sprendimą (be paskirtos baudos), t. y. kad tam tikram laikotarpiui jai atimta teisė vairuoti transporto priemones.

Teismo vertinimu, šis E. K. nurodomas argumentas laikytinas tik jos gynybine versija, siekiant išvengti savo atžvilgiu administracinės atsakomybės, kadangi byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių, kad E. K. buvo žinoma, jog administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini) buvo paskirta nuobauda ir administracinio poveikio priemonė.

Tokios pozicijos teismas laikosi todėl, jog iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini) E. K. (duomenys neskelbtini) buvo surašytas protokolas su administraciniu nurodymu dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 3 dalyje, kuriuo E. K. paskirta 60 eurų bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės – teisės vairuoti atėmimas 1 mėnesiui (buvo vykdomas nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini)), minėtu protokolu su administraciniu nurodymu paskirtą baudą E. K. sumokėjo (duomenys neskelbtini) (b. l. 15-20). Pareiškėjos pateikti duomenys – VMI (duomenys neskelbtini) pranešimas apie paskirtą baudą už administracinį nusižengimą (b. l. 35) – patvirtina, kad ir Mano VMI portale buvo patalpinta informacija E. K., jog Institucija jai paskyrė baudą už administracinį nusižengimą. Šiame pranešime nurodyta, kad informacija apie administracinius nusižengimus skelbiama (duomenys neskelbtini). Tai patvirtina, kad E. K. buvo žinoma apie jos padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 3 dalyje, už tai skirtą nuobaudą bei administracinio poveikio priemonę. Pareiškėja galėjo visą reikalingą informaciją sužinoti ir prisijungusi per pateiktą nuorodą. Be to, Institucija pateikė duomenis, kad (duomenys neskelbtini) pranešimas dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo ir (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) ROIK (duomenys neskelbtini) (b. l. 24-29), nepavykus jų pristatyti per e.pristatymą, E. K. išsiųsti (duomenys neskelbtini) jos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) popierine siunta (b. l. 30, 48).

Iš Institucijos ir (duomenys neskelbtini) pateiktos informacijos matyti, jog dokumentai dėl administracinio nusižengimo ROIK: (duomenys neskelbtini) E. K. iš Institucijos buvo išsiųsti (duomenys neskelbtini). Siunta įteikta (duomenys neskelbtini). Siuntos registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 59-66).

(Duomenys neskelbtini) raštu teismui patvirtino, kad siuntėjo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) siųsta registruotoji korespondencijos siunta Nr. (duomenys neskelbtini), adresuota E. K., (duomenys neskelbtini), buvo pristatyta (duomenys neskelbtini) nurodytu gavėjo adresu bei įteikta pasirašytinai minėtu adresu gyvenančiam asmeniui. Pateikė siuntos (duomenys neskelbtini) įteikimo pranešimą, iš kurio matyti, kad gavėjui E. K. šią siuntą (duomenys neskelbtini) įteikė (duomenys neskelbtini) A. U. (b. l. 68-70). Šiame siuntos įteikimo pranešime yra gavėjo parašas, jokių įrašų, kad siuntą atsiėmė kitas asmuo, nei pranešime nurodytas gavėjas E. K., nėra.

Pareiškėja, teismui išreikalavus pašto siuntos įteikimo duomenis, tvirtino, kad šios siuntos įteikimo pranešime esantis parašas yra ne jos, ir pateikė teismui (duomenys neskelbtini) dviejų dokumentų kopijas, kur ji yra pasirašiusi, taip pat jai (duomenys neskelbtini) išduotos asmens tapatybės kortelės, kurioje yra jos parašas, kopiją (b. l. 73-75), jomis įrodinėdama, kad siuntos įteikimo pranešime esantis parašas skiriasi nuo jos minėtuose dokumentuose esančio parašo. Taip pat pateikė tinklapio (duomenys neskelbtini) kopiją, kur užklausos pagal siuntos numerį „(duomenys neskelbtini)“ rezultate nurodoma, kad pagal tokią užklausą sistema nieko nerado (b. l. 72).

Tačiau teismui nėra jokio pagrindo netikėti (duomenys neskelbtini) oficialiai raštu pateiktu patvirtinimu, kad E. K. adresuota registruota pašto siunta iš (duomenys neskelbtini) buvo pristatyta adresatui (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos pateikti duomenys apie užklausos pašto tinklapyje rezultatą niekaip nepaneigia minėtų (duomenys neskelbtini) pateiktų duomenų apie siuntos įteikimą. Teismo apklausta liudytoja A. U. patvirtino, kad registruoti laiškai yra įteikiami jose nurodytu gavėjo adresu pačiam gavėjui arba tuo adresu gyvenančiam kitam pilnamečiam asmeniui, tačiau tuo atveju, jei siuntą atsiima ne pats adresatas, būna išsiaiškinama siuntą paimančio asmens tapatybė ir jo giminystės ryšys su adresatu ir tai nurodoma siuntos įteikimo pranešime. Šiuo atveju siuntos įteikimo pranešime yra nurodyti tik gavėjos E. K. vardas ir pavardė bei yra jos parašas. Pati pareiškėja teisme nurodė, kad aktualiu laikotarpiu tuo adresu gyveno tik ji ir (duomenys neskelbtini), joks kitas asmuo negalėjo tuo adresu paimti pašto siuntos ir už ją pasirašyti. Visiškai neįtikima, kad (duomenys neskelbtini) būtų supainiojusi adresą, kuris yra aiškiai nurodytas įteikimo dokumente, ar būtų įteikusi įregistruotą pašto siuntą kitam asmeniui, jo nenurodydama įteikimo dokumente. Nors liudytoja nurodė, kad pareiškėjos neatsimena ir neatpažįsta, tai yra visiškai natūralu, atsižvelgiant tiek į liudytojos darbo pobūdį, kai ji turi pristatyti siuntas įvairiems asmenims, tiek į tai, kad įteikimo procesas tikrai nėra ilgas, be to, nuo minėtos siuntos įteikimo E. K. iki liudytojos apklausos teisme jau praėję daugiau nei pusė metų.

Vizualiai vertinant būtent artimu siuntos įteikimo laikotarpiui E. K. pasirašytuose dokumentuose (b. l. 11, 33, 45) esančius pareiškėjos parašus ir (duomenys neskelbtini) pateiktame siuntos (duomenys neskelbtini) įteikimo pranešime gavėjo grafoje esantį parašą, teismui nekyla abejonių, jog siuntos įteikimo pranešimą pasirašė pati E. K. Visiškai neįtikima, kad koks nors pašalinis asmuo, tikint pareiškėjos ir jos įgalioto atstovo versija, kad(duomenys neskelbtini), įteikdama siuntą, suklydo dėl adreso, būtų sugebėjęs pasirašyti iš esmės taip pačiai, kaip pati pareiškėja.

Pažymėtina ir tai, jog administracinio nusižengimo protokole su administraciniu nurodymu (ROIK (duomenys neskelbtini)), kuris E. K. buvo siunčiamas kartu su pranešimu dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo, buvo nurodyta, jog, „vadovaujantis ANK 686 straipsnio 3 dalimi asmenims, kuriems į administracinio nusižengimo protokolą įrašomas pasiūlymas sutikti su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam specialiosios teisės atėmimo terminui, laiku sumokėjus administraciniu nurodymu siūlomą baudą, administracinis nurodymas laikomas įvykdytu, o teisės atėmimo terminas pradedamas skaičiuoti kitą dieną po dienos, kurią sumokėta administraciniu nurodymu siūloma sumokėti bauda“. Teismo vertinimu, šie duomenys patvirtina, kad E. K. gavo (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu ir todėl turėjo žinoti apie jai paskirtą administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Net jeigu ji ir tinkamai neįsigilino į jai atsiųsto administracinio nusižengimo protokolo turinį, asmens veiksmai konkrečioje situacijoje turi būti vertinami pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus asmens elgesio adekvačioje situacijoje etaloną, tuo tarpu pati pareiškėja teismo posėdžio metu pripažino savo nerūpestingumą ir aplaidumą, tai yra nurodė, kad ji nesiaiškino, už kokį nusižengimą turi sumokėti baudą. E. K. (duomenys neskelbtini) sumokėjus 60 eurų baudą ir nepateikus skundo dėl minėto Institucijos sprendimo, ji tokiu būdu patvirtino ir sutinkanti su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nurodytam laikotarpiui.

Tai, kad pareiškėja, kuriai minėtu administracinio nusižengimo protokolu dėl (duomenys neskelbtini) padaryto administracinio nusižengimo buvo pasiūlyta ne tik iki (duomenys neskelbtini) susimokėti 60 eurų baudą, bet ir paskirtas specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 1 mėnesiui, neįvykdė įstatyme numatytų reikalavimų teisei vairuoti atgauti, negali būti laikoma turinčia teisę vairuoti transporto priemones.

Specialiųjų teisių atėmimo vykdymo terminų nustatymą reglamentuoja ANK 686 straipsnis. Šio straipsnio 4 dalyje numatyta, jog, pasibaigus paskirtam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui, specialioji teisė grąžinama ir įgyjama Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatyta tvarka. Remiantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 3 dalimi, asmeniui, kuriam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl KET pažeidimų, ši teisė grąžinama tik jam nustatyta tvarka užbaigus papildomą vairuotojų mokymą. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1V-418 patvirtinto Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo (toliau ir – Aprašas) 9 punkte numatyta, kad asmenys, iš kurių teisė vairuoti buvo atimta, siekdami susigrąžinti teisę vairuoti (toliau ir – pareiškėjai), pasibaigus teisės vairuoti atėmimo terminui, <...> pateikia bet kuriam (duomenys neskelbtini) vairuotojo pažymėjimus išduodančiam padaliniui (kai siekiama susigrąžinti teisę vairuoti motorines transporto priemones) <...> prašymą grąžinti teisę vairuoti <...> ir nurodytus dokumentus. Aprašo 13 punkte numatyta, kad, įvertinęs gautus Aprašo 9 punkte nurodytus dokumentus ir Aprašo 12 punkte nurodytų patikrinimų rezultatus, (duomenys neskelbtini) <...> įgaliotas darbuotojas priima sprendimą grąžinti ar atsisakyti grąžinti teisę vairuoti. Taigi teisės vairuoti transporto priemonę grąžinimas siejamas ne su šios teisės atėmimo termino pasibaigimu bei vairuotojų papildomo vairuotojų mokymo baigimu, bet su juridiniu faktu – (duomenys neskelbtini) įgalioto darbuotojo sprendimu grąžinti šią teisę. Pažymėtina, kad laikytis įstatymų yra kiekvieno žmogaus konstitucinė pareiga (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnis), o įstatymų ar kitų teisės aktų nežinojimas nuo administracinės atsakomybės neatleidžia (ANK 2 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgus į esamą teisinį reglamentavimą, E. K., pasibaigus jai paskirtos teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui, privalėjo baigti papildomą vairuotojų mokymą, be to, kreiptis į (duomenys neskelbtini) su prašymu grąžinti jai teisę vairuoti, o (duomenys neskelbtini) įgaliotas darbuotojas – esant pagrindui priimti sprendimą grąžinti tokią teisę. Tik tokiu atveju būtų laikoma, kad E. K. vėl turi teisę vairuoti transporto priemones. Duomenų, kad administracinio nusižengimo metu – (duomenys neskelbtini) teisė vairuoti transporto priemones E. K. teisės aktų nustatyta tvarka, tai yra (duomenys neskelbtini) darbuotojo sprendimu buvo grąžinta, nėra. Iš (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo protokolo turinio akivaizdu, kad protokole administracinės atsakomybėn patrauktam asmeniui buvo nurodytos visos sąlygos dėl teisės vairuoti transporto priemones susigrąžinimo, pasibaigus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui. Laikytis įstatymų yra kiekvieno žmogaus konstitucinė pareiga (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnis), o įstatymų ar kitų teisės aktų nežinojimas nuo administracinės atsakomybės neatleidžia (ANK 2 straipsnio 2 dalis), todėl pareiškėjos skundo argumentai įtakos jos veiksmų teisiniam įvertinimui ir kvalifikavimui neturi.

Byloje esantys ir aukščiau aptarti duomenys patvirtina pareiškėjos kaltę padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje. Remiantis išdėstytais argumentais, darytina išvada, jog Institucija tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog E. K. įvykio dieną, t. y. (duomenys neskelbtini) neturėjo teisės vairuoti transporto priemonių, nes nebuvo jos susigrąžinusi teisės aktų nustatyta tvarka.

Dėl proceso (ne)pažeidimo

Administracinio nusižengimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui reiškiamas kaltinimas turi būti suformuluotas ne tik aiškiai ir suprantamai, nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu, kada ir kur jis padarė administracinį nusižengimą, taip aprašant nusižengimo esmę, bet ir nurodant atsakomybę už nusižengimą nustatantį aktą, t. y. privaloma tiksliai suformuluoti asmens kaltinimo teisinę kvalifikaciją (ANK 609 straipsnio 1 dalis). ANK 609 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, be kitų šio straipsnio 1 dalyje nurodytų duomenų, administracinio nusižengimo protokole nurodoma administracinio nusižengimo padarymo vieta, laikas ir esmė; šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį nusižengimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo. Šie duomenys – tiksliai ir teisingai nurodyti administracinio nusižengimo esmė ir pažeisti teisės aktai, nustatantys atsakomybę, – yra labai svarbios aplinkybės, turinčios reikšmės tiek teisingai nustatyti administracinę atsakomybę už padarytą administracinį nusižengimą, tiek užtikrinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ANK 577 straipsnyje ir kituose ANK straipsniuose numatytų teisių ir pareigų tinkamą realizavimą (įgyvendinimą). Administracinio nusižengimo protokolu apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio nusižengimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, nes veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-53-788/2017, 2AT-10-693/2018, 2AT-6-628/2019).

E. K. Skunde nurodo, jog protokole suformuluotas kaltinimas yra neaiškus (ydingas), nes (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nutarime Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuoti duomenys apie konkretaus nusižengimo aplinkybes, kad ji vairavo transporto priemonę neturėdama tam teisės, tarpusavyje skiriasi, dėl to buvo pažeista E. K. teisė žinoti kokio administracinio nusižengimo padarymu ir kodėl yra kaltinama. Ji teigia, kad (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 6-7) nėra nurodytas pagrindas, kuris pagristų Institucijos padarytą išvadą, jog konkrečiu momentu E. K. vairavo transporto priemonę neturėdama tam teisės.

Administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad E. K. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) vairuodama automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), naudojosi mobiliojo ryšio priemone (telefonu) rankomis, automobilį vairavo neturėdama teisės vairuoti transporto priemonių. Protokole nurodyta tiek pažeidimų esmė, jų padarymo faktinės aplinkybės, data, laikas, vieta, tiek atsakomybę už šiuos pažeidimus nustatantys ANK straipsniai ir jų dalys (417 straipsnio 3 dalis, 424 straipsnio 3 dalis), tiek ir poįstatyminiai teisės aktai – Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 punktas, 20 punktas, kuriuos pažeidė E. K.

Kelių eismo taisyklių 14 punkte nurodyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. Taip pat neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui, duoti transporto priemonę vairuoti asmenims, kurie yra paveikti bent vieno iš pirmiau nurodytų veiksnių arba neturi teisės vairuoti šios transporto priemonės. Vairuodamas transporto priemonę, vairuotojas privalo laikytis vairuotojo pažymėjime nurodytų sąlygų.

Kelių eismo taisyklių 20 punkte nurodyta, kad motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojams draudžiama naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, jeigu jomis naudojamasi rankomis, išskyrus tuos atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas. Transporto priemonių vairuotojai turi vengti bet kokių su transporto priemonės vairavimu nesusijusių veiksmų.

Ištyrus visą surinktą bylos medžiagą, matyti, kad (duomenys neskelbtini) priimtas teisėtas ir pagrįstas Nutarimas nubausti pažeidėją E. K., Nutarime tinkamai aprašyta pažeidimo esmė, detalizuoti teisės aktai, kurių pagrindu buvo padaryta teisinga ir pagrįsta išvada, jog administracinio nusižengimo padarymo metu E. K. neturėjo teisės vairuoti transporto priemones. Pati pareiškėja teisme teigė, kad jai Institucijos atsiųstas protokolas klausimų sukėlė, tačiau ji dėl to nesikreipė aiškintis ir neprašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pažymėtina, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo privalo savo teisėmis naudotis sąžiningai, turi būti atidus, rūpestingas, aktyvus ir domėtis proceso eiga ir baigtimi. Iš minėto Institucijos Nutarimo, ir iš pačios pareiškėjos paaiškinimų teisme teismas daro išvadą, kad E. K. suprato, dėl kokių administracinių nusižengimų ji traukiama atsakomybėn. Teismas daro išvadą, kad tiek administracinio nusižengimo protokolas, tiek jo pagrindu priimtas Nutarimas iš esmės atitinka jų turiniui ir formai keliamus reikalavimus, todėl E. K. teisė į gynybą nebuvo pažeista. Taip pat teisės aktai nereikalauja, kad protokole ir nutarime nurodytos visos aplinkybės būtų identiškos. Šiuo atveju Nutarime, kaip to reikalauja ANK 618 straipsnio 2 dalis, yra daug plačiau išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės.

Protokole, kaip ir Nutarime, yra nurodytos ir blanketinės teisės normos – Kelių eismo taisyklių 14 ir 20 punktai, kurių 14 punktas, kaip jau minėta, draudžia vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės. Būtent taip E. K. kaltinimas ir buvo suformuluotas protokole –automobilio vairavimas neturint teisės vairuoti transporto priemonių. Administracinė atsakomybė pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį ir kyla už būtent KET 14 punkte suformuluotos teisės normos pažeidimą, šiuo atveju – už transporto priemonių vairavimą neturint tam teisės. Taigi pareiškėjos įgalioto atstovo argumentas, kad protokole nebuvo nurodyta blanketinė norma, ir dėl to pareiškėja negalėjo žinoti ir suprasti, kokias konkrečias teisės normas ji yra pažeidusi, nepagrįstas.

Todėl teismas konstatuoja, jog skundžiamą Nutarimą priėmusi Institucija tinkamai ištyrė visas bylos aplinkybes, teisingai įvertino surinktus įrodymus ir pagrįstai E. K. pripažino kalta padarius ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Paskirta nuobauda atitinka padaryto nusižengimo pobūdį, jo pavojingumą, asmenį charakterizuojančias aplinkybes.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 636 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

nutaria:

atmesti E. K. skundą ir (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismą.

Teisėja Inga Liubinienė