- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-02-17
- Bylos Nr.
- e2-248-278/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-59-3-00142-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Valiulienė
- Atsakovas
- UAB „Blix LT“
- Trečiasis asmuo
- VĮ „Registrų centras“
- Advokatai
- Linas Blažulionis, Julius Petrulionis
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau ir UAB) „DMD Investment“ ieškinį atsakovams bankrutavusiai valstybės įmonei (toliau ir VĮ) „Visagino statybininkai“, UAB „Blix LT“, trečiajam asmeniui VĮ „Registrų centras“ dėl nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis bei restitucijos taikymo (actio Pauliana),
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė UAB „DMD Investment“ nurodė, kad yra bankrutavusios VĮ „Visagino statybininkai“ kreditorė ir 2018-06-11 jai tapo žinoma, kad ženkliai mažesne kaina nei buvo įvertintas bankrutavusios VĮ „Visagino statybininkai“ nekilnojamasis turtas, bankroto administratorius UAB „Ius Positivum“ atsakovei UAB „Blix LT“ pardavė bankrutavusiai įmonei priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Teigia, kad bankroto administratorius kreditoriui neteikė ataskaitos apie parduodamą turtą, skelbimus apie turto pardavimą talpino nepopuliariuose leidiniuose, nesiėmė priemonių, kad turtas būtų parduotas kuo didesne kaina, tuo pažeidžiant ieškovės bei bankrutavusios įmonės kreditorių interesus. Nurodė, kad įgijęs gamyklą, administracinį pastatą ir kt. statinius UAB „Blix LT“ perėmė ir bendrovės turėtas valstybinio žemės sklypo nuomos teises į žemės sklypus, esančius greta Visagino atominės elektrinės. Tvirtina, kad bankroto administratorius UAB „Ius Positivum“ žinojo, kad sudaromi sandoriai pažeis kreditorių interesus, tačiau nesiėmė priemonių, kad turtas būtų parduotas kuo didesne kaina ir tuo buvo nesąžiningas. Nurodė, kad UAB „Blix LT“, veikdamas išvien su administratoriumi, buvo nesąžiningas, nes ginčo objektai parduoti tinkamai neįvertinus sklypų nuomos teisių, sutartys įregistruotos tik 2018-06-13, galimai jas sudarius atgalinėmis datomis ir vien gamyklos pastato priverstinio pardavimo rinkos kainai esant beveik keturis kartus didesnei nei sumokėjo bankrutavusiai įmonei. Mano, kad atsakovai, veikdami išvien, siekė nesąžiningai perkelti bankrutavusios įmonės turtą, kad vėliau iš to turėtų naudos. Nurodė, kad ginčyti sandorius nepraleido vienerių metų termino, nes apie sandorius sužinojo tik 2018-06-11, o į teismą kreipėsi 2018-06-13. Prašė teismą Civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.66 straipsnio (actio Pauliana) pagrindu pripažinti negaliojančiomis bankrutavusios VĮ „Visagino statybininkai“ ir UAB „Blix LT“ 2017-04-24 sudarytas dvi nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), taikyti restituciją ir priteisti bankrutavusiai VĮ „Visagino statybininkai“ pastatą – remonto cechą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), administracinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą – sandėlį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą – praėjimo postą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą – sandėlį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius adresu (duomenys neskelbtini) bei pastatą – gamyklą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą dirbtuves (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą-sandėlį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitus inžinerinius statinius - kiemo statinius, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (tvorą, pažymėtą plane t1, tvorą, pažymėtą plane t2), esančius adresu (duomenys neskelbtini)). Nurodė, kad teismui manant, kad ieškovė praleido ieškinio senatį, prašė jį atnaujinti, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių, nes egzistuoja viešas interesas, ieškinys reiškiamas bankrutavusios įmonės naudai, o bankroto administratorius ribojo, slėpė informaciją, kas trukdė kreditoriams realizuoti teisę į teisminę gynybą. Tvirtina, kad apie sudarytus sandorius sužinojo 2018-06-11.
Procesiniais dokumentais atsakovė bankrutavusi VĮ “Visagino statybininkai” ieškinį prašė atmesti. Nurodė, kad informacija apie atliktą įmonei priklausančio nekilnojamojo turto vertinimą buvo pateikta 2015-06-30 kreditorių komitetui ir šio turto vertinimo nei vienas subjektas, įskaitant ir ieškovę neginčijo, todėl jame esantys duomenys laikytini patikimais ir teisingais. Tvirtina, kad bankrutavusios įmonės kreditorių komitetas 2017-03-08 nutarimu Nr. 4, patvirtino ginčo sutartimis perleistų nekilnojamojo turto objektų, esančių adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), pardavimo tvarką. Šiuo nutarimu įmonės kreditoriai įpareigojo bankroto administratorių tęsti turto pardavimą ir pardavinėti šį turtą komplektu, grupėmis pagal adresus, apie turto pardavimą skelbti internetiniuose skelbimų portaluose bei 1 mėnesį rinkti komercinius pasiūlymus, pirmą mėnesį nustatant 20 proc. mažesnę pradinę turto pardavimo kainą negu paskutinė nustatyta pardavimo kaina ir įgaliojo administratorių sudaryti pirkimo - pardavimo sutartį bei parduoti turtą didžiausią kainą pasiūliusiam asmeniui; nepardavus turto per pirmą mėnesį, rinkti komercinius pasiūlymus ir antrą mėnesį nustatyti 20 proc. mažesnę pradinę turto pardavimo kainą nei pirmą mėnesį ir, atsiradus pirkėjui, įgaliojo administratorių sudaryti pirkimo - pardavimo sutartį bei parduoti turtą didžiausią kainą pasiūliusiam asmeniui. Tvirtino, kad priimtas nutarimas nebuvo skundžiamas, todėl buvo vykdomas. Nurodė, kad paskelbus apie pardavimą internete, atsakovė UAB „Blix LT“ išreiškė valią įsigyti turtą už bendrą 26 000 Eur sumą (22 000 Eur ir 4 000 Eur). Teigė, kad UAB „Blix LT“ pasiūlyta kaina buvo didžiausia, todėl vadovaujantis kreditorių komiteto nutarimu, kuriuo administratorius buvo įpareigotas 1 mėnesį rinkti komercinius pasiūlymus ir parduoti turtą didžiausią kainą pasiūliusiam asmeniui, sudarė ginčo sutartis, kurių pagrindu turtas buvo parduotas už didesnę nei nutarimu nustatytą pradinę turto pardavimo kainą. Tvirtino, kad priimant 2017-03-08 kreditorių komiteto nutarimą dalyvavo kreditorių komiteto narys UAB „Visagino transporto centras“, kuris betarpiškai yra susijęs su ieškove, todėl UAB „DMD Investment“ buvo žinoma apie priimtą nutarimą, tačiau nutarimas nebuvo skundžiamas. Teigė, kad UAB „Visagino transporto centras“, kuri yra susijusi su ieškove, siekė įsigyti bendrovės turtą išimtinai savo asmeninių interesų patenkinimui. Tvirtino, kad ieškovė nesikreipė į administratorių dėl nutarimų pateikimo, o būdama kreditoriumi, nebendradarbiavo realizuojant įmonei priklausantį turtą, ieškant potencialių pirkėjų, sutiksiančių įsigyti turtą už kuo didesnę kainą. Nurodė, kad mananti, jog ieškovė pati turėjo interesą įsigyti turtą už išimtinai prieinamą kainą, tačiau to nepavykus padaryti dėl pasyvumo, pateikė nepagrįstą ieškinį. Nurodė, kad turtas buvo pardavinėjamas nuo 2015 m. ir ta aplinkybė, kad sutartimis nustatyta turto pardavimo kaina yra mažesnė nei turto vertintojo nustatyta turto vertė, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad turtas parduotas už per mažą kainą, nes pagal priimtus nutarimus buvo įvykdyta 16 turto pardavimo etapų, tačiau joks subjektas neišreiškė valios jo įsigyti už didesnę kainą nei nustatyta ginčo sutartimis. Tvirtino, kad ginčijamomis sutartimis buvo parduotas tik nekilnojamas turtas ir tik įgijęs nuosavybės teisę į turtą, UAB „Blix LT“ su valstybės įgaliota institucija susitarė dėl valstybinio žemės sklypų nuomos sąlygų, todėl priešingai nei nurodo ieškovė, žemės sklypų nuomos teisės negali turėti ir neturi įtakos turto pardavimo kainai. Nurodė, kad apie ginčo sutarčių sudarymą ieškovei turėjo būti žinoma vėliausiai 2017-05-07, t. y., iki tada ilgiausiai turėjo trukti turto pardavimo procedūra. Tvirtino, kad pareiškus ieškinį tik 2018-06-13, ieškovė yra praleidusi vienerių metų ieškinio senaties terminą ir prašė jį taikyti.
Atsiliepimas
Atsakovė UAB „Blix LT“ ieškinį prašė atmesti ir už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ieškovei skirti Civilinio proceso kodekse (toliau ir CPK) 95 straipsnyje numatytą baudą, 50 proc. baudos skiriant atsakovei. Teigia, kad su bankrutavusia VĮ „Visagino statybininkai“ sandorį sudarė pasiūliusi didžiausią kainą, o valstybinės žemės sklypo nuomos teisė negali būti vertinimo dalyku. Nurodė, kad, sudarydama sandorį UAB „Blix LT“ buvo sąžininga nekilnojamojo turto įgijėja, todėl nėra pagrindo sandorį pripažinti negaliojančiu. Teigia, kad atmestini ieškovės teiginiai dėl sandorių sudarymo atgaline data, nes turto perdavimo aktas buvo pasirašytas tik 2017-06-08, todėl sandoris įregistruotas 2017-06-13. Nurodė, kad ieškovė yra praleidusi ieškinio senaties terminą ginčyti sandorius, todėl prašo taikyti ieškinio senatį.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnis nustato, jog kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Dvišalį sandorį pripažinti negaliojančiu šio straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu galima tik tuo atveju, kai trečiasis asmuo, sudarydamas su skolininku sandorį, buvo nesąžiningas, t. y., žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises. Siekiant apginti kreditoriaus interesus actio Pauliana institutu, nustatomos sutarties laisvės principo ribos, nes skolininkas, disponuodamas savo turtu, yra įpareigotas atsižvelgti į savo kreditoriaus interesus ir nesudaryti tokių turto perleidimo sandorių, kurie juos pažeistų. Atsižvelgiant į tai, kad actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarties laisvės principo ribomis, pripažinti sandorį negaliojančiu šiuo pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visetui, tuo siekiant užkirsti kelią galimam kreditoriaus piktnaudžiavimui šiuo institutu ir nepagrįstam skolininko teisių suvaržymui.
Kasacinio teismo praktikoje išskirtos būtinosios actio Pauliana instituto taikymo sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be minėtų sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012-11-06 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; 2015-04-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174-313/2015 ir kt.). Sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu būtinas nurodytų sąlygų visetas. Nenustačius bent vienos iš nurodytų sąlygų, nėra pagrindo sandorio pripažinti negaliojančiu.
Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad Panevėžio apygardos teismo 2014-04-04 nutartimi VĮ „Visagino statybininkai“ buvo iškelta bankroto byla, o Lietuvos apeliacinio teismo 2014-06-09 nutartimi šios įmonės bankroto administratoriumi paskirta UAB „Ius Positivum“. Be to, nustatyta, kad 2015-01-15 nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduotina dėl bankroto bei patvirtintas, o 2015-02-11, 2015-03-02, 2015-03-18, 2015-04-03, 2015-11-02, 2016-08-26, 2017-06-21 nutartimis patikslintas įmonės kreditorių sąrašas ir jų finansinių reikalavimų dydis, tame tarpe patvirtintas ir ieškovės UAB „DMD Investment“ 100 384,63 Eur finansinis reikalavimas atsakovei (3 t., b. l. 32-35, 121-125, 4 t., b. l. 162-165, 6 t., b. l. 114, 190-193, 7 t., b. l. 11-12, 10 t., b. l. 157-160, 12 t., b. l. 119, CPK 179 straipsnio 3 dalis). Kadangi ieškovė yra patvirtinta bankrutavusios įmonės kreditore, o pagrindinis kreditoriaus interesas įmonės bankroto byloje yra gauti savo finansinio reikalavimo patenkinimą iš teisės aktų nustatyta tvarka realizuoto įmonės turto, darytina išvada, kad ieškovė UAB „DMD Investment“ turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, sudariusiam actio Pauliana pagrindu ginčijamus sandorius.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad teismui sprendžiant bylą pagal actio Pauliana, turi būti nustatoma, kaip konkrečiai pažeidžiamos kreditoriaus teisės ir interesai: ar dėl sudaryto ginčijamo sandorio susidaro faktinis skolininko nemokumas, nulemiantis skolininko nesugebėjimą vykdyti prievoles, ar kreditoriaus teisės ir interesai pažeidžiami kitais būdais, pasunkinant galimybę kreditoriui nukreipti reikalavimus į skolininką. Kreditoriaus teisių pažeidimas actio Pauliana instituto prasme gali būti konstatuojamas ne tik tuo atveju, kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa faktiškai nemokus bet ir kitais atvejais, kai ginčijamas sandoris kitaip pažeidžia kreditoriaus teises ir interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2013; CK 6.66 straipsnio dalis). Formuluotė „kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės“ reiškia, kad teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie neišvardyti teisės normoje; svarbu yra tai, kad tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012), taip pat tai, kad šios, su skolininko mokumo sumažėjimu susijusios, aplinkybės būtų nulemtos ginčijamo skolininko sudaryto sandorio. Taigi, sprendžiant, ar ginčijamu sandoriu nebuvo „kitaip pažeistos kreditoriaus teisės“, būtina nustatyti, kad sumažėja ar nebelieka realios galimybės skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; 201812-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428-690/2018). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad ši actio Pauliana taikymo sąlyga yra vertinamojo pobūdžio, todėl teismai kiekvienu atveju nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu sprendžia, ar buvo kreditorių teisių pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017-11-11 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017). Nagrinėjamoje byloje ieškovė nurodė, kad ginčijamais 2017-04-24 sandoriais, maža kaina pardavus bankrutavusios įmonės turtą, sumažėjo įmonės galimybės atsiskaityti su ieškove ir kitais kreditoriais.
Kasacinis teismas yra nurodęs, kad turto pardavimas už aiškiai mažesnę kainą, kai po tokio sandorio sudarymo kreditorius negali išsiieškoti skolos, gali būti pagrindu pripažinti, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2017-04-24 bankrutavusi UAB „Visagino statybininkai“ ir UAB „Blix LT“ sudarė dvi pirkimo-pardavimo sutartis, kurių Nr. (duomenys neskelbtini) už 22 000 Eur buvo parduotas bankrutavusiai įmonei priklausantis nekilnojamasis turtas - pastatai, kiti inžineriniai statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), o pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), už 4 000 Eur, - pastatai, kiti inžineriniai statiniai, esantys (duomenys neskelbtini) (bylos ir bankroto bylos Nr. B2-4-278/2020 duomenys, CPK 179 straipsnio 3 dalis). Ieškovė UAB „DMD Investment“ nurodo, kad šiais sandoriais buvo pažeistos kreditorių teisės, nes turtas buvo parduotas maža kaina, be to, įgijęs ginčo statinius, pirkėjas įgijo teisę nuomotis valstybei priklausančius žemės sklypus, kurie bankrutavusios įmonės nebuvo įvertinti.
Kaip minėta aukščiau, 2014-04-04 nutartimi VĮ „Visagino statybininkai“ buvo iškelta bankroto byla. Nustatyta, kad 2014-10-29 įvykęs bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimas nutarė kreditorių komitetui perduoti visas kreditorių susirinkimo teises, o 2015-05-21 minėtas komitetas nutarė įmonės nekilnojamąjį turtą parduoti varžytynėse kompleksu bei nustatė pradinę 1 000 000 Eur pirmo bei 800 000 Eur antro pardavimo kainą. Byloje nustatyta, kad bankroto administratorius UAB „Ius Positivum“ užsakė nekilnojamojo turto vertinimą ir turto vertintojas UAB „Centro kubas“ 2015-06-10 atliko turto įvertinimą. Iš turto vertinimo ataskaitos duomenų matyti, kad pastatai bei kiti inžineriniai statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), buvo įvertinti bendra 25 800 Eur, o pastatai, kt. inžineriniai statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), - 126 300 Eur verte. Nustatyta, kad administratorius apie tai informavo kreditorius ir 2015-06-30 kreditorių komitetas priėmė nutarimą, kuriuo nutarė įpareigoti bankroto administratorių tęsti ir vykdyti paskelbtas viso įmonei priklausančio nekilnojamojo turto varžytynes. Pardavus turtą pagal varžytynėse nustatytą kainą, pinigines lėšas hipotekos turėtojui atskaičius turto administravimo lėšas administratoriui, paskirstyti pagal lentelėje Nr. 2 nurodytas įkeisto turto pardavimo kainas. Nepardavus turto varžytynėse, pardavinėti turtą komplektu, grupėmis pagal adresus (kadangi turtas yra skirtingais registracijos adresais) arba atskirais vienetais dvylika savaičių tokia tvarka: pirmą ir antrą savaitę nustatyti 40 proc. didesnę kainą nei turto vertintojo nustatyta kaina, trečią ir ketvirtą savaitę nustatyti 20 proc. mažesnę kainą nei pirmą ir antrą savaitę, penktą ir šeštą savaitę nustatyti turto vertintojo nurodytą kainą, septintą ir aštuntą savaitę nustatyti 20 proc. mažesnę kainą nei penktą ir šeštą savaitę, devintą ir dešimtą savaitę nustatyti 20 proc. mažesnę kainą nei septintą ir aštuntą savaitę, vienuoliktą ir dvyliktą savaitę nustatyti 20 proc. mažesnę kainą nei devintą ir dešimtą savaitę. Apie turto pardavimą skelbti spaudoje „Lietuvos žinios“ bei specializuotose internetiniuose skelbimų portaluose. Atsiradus pirkėjams, įgalioti administratorių sudaryti pirkimo-pardavimo sutartis ir parduoti turtą už ne mažesnę nei tuo metu galiojusią kainą. Nustatyta, kad nepardavus nekilnojamojo turto varžytynėse 2015-07-13 ir 2015-08-03, nekilnojamasis turtas buvo pardavinėjamas kreditorių komiteto 2015-06-30 nutarimu nustatyta tvarka. Be to, turto pardavimo klausimai buvo svarstomi ir kituose kreditorių komiteto posėdžiuose (pvz.; 2016-02-18, 2016-07-18, 2016-12-15 (bankroto bylos Nr. B2-4-278/2020 duomenys, CPK 179 straipsnio 3 dalis). Iš bankrutavusios įmonės kreditorių komiteto 2016-12-15 protokolo matyti, kad 2016 m. lapkričio mėn. turtas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo pardavinėjamas už 7 020,12 Eur ir juo domėjosi du asmenys, tačiau administratoriui pasiūlius pateikti duomenis sandoriui sudaryti, jų neteikė, o turtas, esantis (duomenys neskelbtini) buvo pardavinėjamas už 34 365,90 Eur, tačiau pasiūlymų negauta. Iš minėto protokolo matyti, kad administratorius kreditorių komiteto narius informavo, jog turtui (duomenys neskelbtini), teikė pasiūlymus du asmenys (7 021 Eur ir 7 200 Eur), tačiau pasiūlius pateikti duomenis sandoriui sudaryti, jų nepateikė. Minėtame posėdyje kreditorius UAB „Visagino transporto centras“ teikė siūlymą įpareigoti administratorių pakartotinai įvertinti nekilnojamąjį turtą bei žemės sklypus, kurių rinkos vertė neįvertinta, tačiau šiam pasiūlymui kreditorių komitetas nepritarė bei priėmė nutarimą įpareigojantį administratorių tęsti turto pardavimą bei kreiptis į teismą dėl įmonės likvidavimo termino pratęsimo 12 mėn. laikotarpiui (bankroto byla, 2016-12-19, Dok 6213, 6214).
Iš nagrinėjamos bylos duomenų nustatyta, kad bankrutavusios įmonės kreditorių komitetas 2017-03-08 nutarė įpareigoti bankroto administratorių UAB „Ius Positivum“ tęsti bankrutavusiai įmonei priklausančio nekilnojamojo turto pardavimą. Pardavinėti turtą komplektu, grupėmis pagal adresus (kadangi turtas yra skirtingais registracijos adresais), apie turto pardavimą skelbti spaudoje internetiniuose skelbimų portaluose bei 1 mėnesį rinkti komercinius pasiūlymus, pirmą mėnesį nustatant 20 proc. mažesnę pradinę turto pardavimo kainą neru paskutinė nustatyta pardavimo kaina ir įgalioti administratorių sudaryti pirkimo - pardavimo sutartį bei parduoti turtą didžiausią kainą pasiūliusiam asmeniui; nepardavus turto per pirmą mėnesį, 1 mėnesį rinkti komercinius pasiūlymus ir antrą mėnesį nustatyti 20 proc. mažesnę pradinę turto pardavimo kainą nei pirmą mėnesį ir, atsiradus pirkėjui, įgaliojo administratorių sudaryti pirkimo - pardavimo sutartį bei parduoti turtą didžiausią kainą pasiūliusiam asmeniui. Iš minėto protokolo matyti, kad iki kreditorių komiteto posėdžio turtas (duomenys neskelbtini) buvo pardavinėjamas 4 492,88 Eur, o (duomenys neskelbtini) - 21 994,18 Eur kaina. Nors siūlomam nutarimui dėl tolimesnio nekilnojamojo turto pardavimo (prašė sustabdyti nekilnojamojo turto pardavimą iki bus išnagrinėta Panevėžio apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-720-755/2016 dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu) prieštaravo UAB „Visagino transporto centras“, kreditorių komiteto priimtas nutarimas nebuvo skundžiamas. Sutiktina su UAB „DMD Investment“ teiginiais, kad bankroto administratorius nėra ribojamas kreditorių komiteto nutarimų dėl turto pardavimo kainos ir neprivalo laikytis minimalios kreditorių nustatytos turto pardavimo kainos, o turi imtis visų įmanomų priemonių turtą parduoti kuo didesne kaina, siekiant, kad būtų kuo didesne apimtimi patenkinti kreditorių reikalavimai. Tačiau ieškovė teismui nepateikė jokių duomenų, kad bankroto administratorius UAB „Ius Positivum“ tinkamai neskelbė apie bankrutavusiai įmonei priklausančio turto pardavimą, o teiginius, kad apie turto pardavimo buvo skelbiama nepopuliariuose internetiniuose portaluose, paneigia teismui pateikti duomenys apie turto pardavimų skelbimų talpinimą internetiniuose skelbimų portaluose www.aruodas.lt., www.alio.lt ir www.elenta.lt.. Ieškovė UAB „DMD Investment“ nepaneigė, kad ginčo turtas bankroto administratoriaus užsakymu buvo įvertintas, ilgą laiką buvo pardavinėjamas tiek varžytynėse, tiek ir laisvu pardavimu, o duomenų, kad kreditoriai ir pati ieškovė būtų bendradarbiavę ir pasiūlę adsministratoriui naujus turto pardavimo būdus, pirkėjus, ar kad tokių pirkėjų ginčo turtui buvo, tačiau turtą parduoti didesne kaina buvo vengiama, teismui nepateikė (CPK 178 straipsnis). Priešingai, dar 2016 m. administratoriui gavus pasiūlymą, buvo siekiama sudaryti sandorį, prašomi pirkėjo duomenys sandoriui sudaryti, tačiau jie nebuvo pateikti, o lėšos naujam turto vertinimui nebuvo skiriamos. Be to, UAB „DMD Investment“ teismui nepateikė jokių duomenų, kad jai yra žinomi potencialūs nekilnojamojo turto pirkėjai, kurie tiek anksčiau, tiek ir šiuo metu sutinka mokėti didesnę kainą nei nekilnojamasis turtas yra parduotas, ar pati ieškovė ketintų šį turtą įsigyti didesne nei parduoti statiniai kaina (CPK 178 straipsnis). Siekiant turtą parduoti kuo didesne kaina, pagalbą administratoriui turi teikti ir kreditoriai, tačiau patys kreditoriai nesiėmė jokių priemonių siekiant parduoti bankrutavusios įmonės turtą kuo didesne kaina, kurio pardavimas jau buvo užsitęsęs, nes nekilnojamasis turtas buvo pardavinėjamas nuo 2015 m., ir faktiškai nusišalino nuo klausimo sprendimo. Šią išvadą leidžia daryti ir ta aplinkybė, kad svarstant turto pardavimo klausimus kreditorių komiteto posėdžiuose dalyvaudavo tik UAB „Visagino transporto centras“, kuris taip pat nepasiūlė jokių realių turto pirkėjų ar naujų galimybių turtui parduoti. Esant minėtiems duomenims neatmestina, kad administratorius pagal turimas galimybes siekė parduoti turtą kuo didesne kaina, todėl paminėtos aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad gavus pasiūlymą iš UAB „Blix LT“ administratorius turėjo atsisakyti sudaryti sandorį, nes kitų pasiūlymų nebuvo gauta. Teismas kritiškai vertina ieškovės teiginius, kad nekilnojamasis turtas turėjo būti pardavinėjamas kaip verslo objektas, kas leidžia daryti išvadą, kad jo vertė turėjo būti ženkliai didesnė, tačiau nesant pirkėjų ir nustatytai mažesnei turto kainai, konstatuoti realų turto pardavimą didesne kaina, nėra pagrindo. Įvertintina ir ta aplinkybė, kad net ir pakartotinai pardavinėjant turtą, ir didesne kaina, ženkliai užsitęstų bankroto procedūros, kurios jau yra užsitęsusios, padidėtų administravimo išlaidos, tiek įvertinant turtą, tiek ir skelbiant jo pardavimą ir neatmestina, kad dar labiau sumažintų kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimo galimybės. Ieškovės nurodytų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Lietuvos apeliacinio teismo nutarčių, kuriose konstatuota bankrutavusios UAB „Visagino statybininkai“ turto kaip verslo objekto pardavimo galimybė, aplinkybės nėra tapačios, nes bankrutavusios įmonės 2015-09-15 UAB „Sėlių investicijos“ parduodame turte buvo vykdoma veikla, įmonė gavo pajamų ir pardavus turtą galėjo būti tęsiama veikla, t. y., bankrutavusi įmonė pardavė veikiantį verslą. Nagrinėjamoje byloje tokios aplinkybės nėra nustatytos, o įrodymų, kad turto vertė, jo pardavimo metu buvo ženkliai didesnė, UAB „DMD Investment“ teismui nepateikė, todėl teismas neturi pakankamo pagrindo daryti išvadą, kad ginčijamų sandorių kaina buvo per maža ir galėjo lemti kreditorių interesų pažeidimą. Įvertinus paminėtus duomenis, darytina išvada, kad bankrutavusi įmonė, 2017-04-07 gavusi pasiūlymą iš UAB „Blix LT“ turėjo teisę sudaryti sandorį, nes nepateikti įrodymai, kad bankroto administratorius turėjo galimybę sudaryti sandorius aiškiai naudingesnėmis sąlygomis su kitais rinkos dalyviais. Be to, byloje esantis administratoriaus UAB „Ius Positivum“ 2017-04-20 užklausimas UAB „Blix LT“ ar teiktas pasiūlymas galioja, rodo, kad administratorius neskubėjo parduoti turto atsakovės siūloma kaina, bet laukė pasiūlymo didesne kaina, kas paneigia, jog administratorius skubėjo parduoti turtą, buvo nesąžiningas kreditorių atžvilgiu.
Nors ieškovė teigia, kad parduodant statinius buvo parduotos ir valstybinio žemės sklypo nuomos teisės į 6,3064 ha ir 3,0448 ha sklypus, kurių vertė nebuvo nustatyta, tačiau šie teiginiai nesudaro pagrindo naikinti sandorius, nes byloje nėra ginčo, kad žemės sklypai bankrutavusiai įmonei nuosavybės teise nepriklausė. Pagal Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies ir 9 straipsnio 1 dalies nuostatas visos Lietuvos Respublikos valstybinės žemės, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams, patikėtinė bei jos nuomotoja yra Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, todėl tik ji turi teisę priimti sprendimus išnuomoti šią žemę bei sudaryti jos nuomos sutartis. Nuomos reikalavimai bei procedūros yra imperatyviai reglamentuoti Žemės įstatymo ir jį įgyvendinančių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų teisės normomis. Atsižvelgiant į galiojantį teisinį reglamentavimą konstatuotina, kad valstybinės žemės nuomos teisė negalėjo būti pirkimo – pardavimo sandorio objektas, nes išimtinę teisę parduoti ir nuomoti valstybinį turtą turi tik ją valdantis patikėjimo teise asmuo, vadovaudamasis imperatyviomis teisės normomis.
CK 6.66 straipsnyje nustatyta kreditoriaus galimybė ginčyti tik tuos skolininko sandorius, kurių šis neprivalėjo sudaryti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad privalėjimas sudaryti sandorį suprantamas kaip asmens pareiga, kuri nustatyta įstatyme, teismo sprendime, taip pat vienašaliu skolininko įsipareigojimu arba kylanti dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-02-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2014). Byloje nustatyta, kad turtą pardavinėjo bankroto administratorius likviduojant įmonę, todėl, būdamas atsakingas už bankroto procedūrų teisėtumą ir gindamas visų kreditorių ir bankrutavusios įmonės interesus, administratorius UAB „Ius Positivum“ turėjo siekti bendrovės turtą parduoti kuo brangiau. Teismas neturi pagrindo daryti išvados, kad tokių veiksmų administratorius nesiėmė ar esant galimybei ginčo turtą parduoti brangiau, vengė tai daryti, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad gavus UAB „Blix LT“ pasiūlymą, jis turėjo atsisakyti sudaryti sandorius. Be to, įvertintina, jog kitų pasiūlymų įsigyti ginčo turto nebuvo gaunama.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl skolininko ir trečiojo asmens nesąžiningumo vertinimo, yra nurodęs, kad skolininkas ir trečiasis asmuo laikomi nesąžiningais tik esant pagrindui konstatuoti, kad jie žinojo ar turėjo žinoti, jog sudarydami sandorį pažeis skolininko kreditoriaus teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2007). Byloje nėra duomenų, kad bankroto administratorius būtų siekęs pažeisti kreditorių teises, nesiėmęs priemonių parduoti turtą didesnė kaina ar būtų vilkinęs bankroto procedūras, tuo didindamas administracines išlaidas ir mažindamas kreditorinių teisę kuo didesne apimtimi patenkinti savo kreditorinius reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-04-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141/2012). Byloje nustatyta, kad administratorius UAB „Ius Positivum“ apie įmonei priklausančio turto pardavimo 2017-03-11 paskelbė specializuotose internetiniuose skelbimų portaluose www.aruodas.lt.www.alio.lt ir www.elenta.lt. Paskelbus apie pardavimą internete, atsakovė UAB „Blix LT“ 2017-04-07 išreiškė valią įsigyti turtą už 4 000 Eur ir 22 000 Eur. Pasiūlyta kaina buvo didžiausia, todėl, gavus minėtą pasiūlymą, bankroto administratorius neturėjo pagrindo atsisakyti sudaryti pirkimo-pardavimo sutarčių, nes jų nesudarius didžiausią kainą pasiūliusiam pirkėjui, turto kaina turėjo būti dar labiau mažinama. Byloje nėra pateikta ir jokių įrodymų, kad UAB „Blix LT“, teikdama pasiūlymą bei sudarydama sandorį buvo nesąžininga, nes pateikė pasiūlymą viešai pardavinėjamam turtui, siekdama įsigyti turtą savo reikmėms. Kad atsakovės buvo susitarusios dėl turto kainos, siekė pažeisti bankrutavusios įmonės, jos kreditorių interesus, įrodymai nepateikti ir teismas jų nenustatė. Duomenų, kad UAB „Blix LT“ buvo detaliai žinoma apie bankrutavusios įmonės turėtą ir jau parduotą turtą bei tai, kad įmonė negalės atsiskaityti su kreditoriais, o sudaromi sandoriai pažeis bankrutavusios įmonės ir kreditorių teises, ieškovė teismui neginčijamų įrodymų nepateikė (CPK 178 straipsnis). Teiginiai, kad UAB „Blix LT“ turėjo domėtis parduodamo turto rinkos verte, įvertinti, jog turto vertintojo nustatyta priverstinio turto pardavimo kaina yra ženkliai didesnė nei jos siūloma bei turėjo suprasti, kad sandoriais pažeidžiamos bankrutavusios įmonės kreditorių teisės, vertintini kritiškai, nes kaip minėta, turtas daugelį kartų buvo pardavinėjamas tiek varžytynėse, tiek laisvu pardavimu, todėl tiek potencialiems pirkėjams, tiek ir kreditoriams buvo žinoma ir suprantama, kad parduoti turtą nustatyta priverstinio pardavimo kaina, nesant pasiūlymų sudaryti sandorius, administratorius negali. Nereikia įrodinėti visiems žinomos aplinkybės, kad parduodant turtą priverstinai, jo vertė yra ženkliai mažesnė nei reali rinkos vertė, tačiau tai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pateikus pasiūlymą pirkti tokį turtą, teikiantis pasiūlymą asmuo yra nesąžiningas. Dėl paminėto, teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad UAB „Blix LT“ buvo nesąžininga, pasiūlyta kaina įsigydama bankrutavusios įmonės turtą.
Be to, ieškovė teigia, jog bankrutavusios įmonės administratoriaus nesąžiningumas pasireiškia ir tuo, kad jis slėpė informaciją apie sudarytus sandorius, neteikė kreditoriams duomenų apie turto pardavimus, galimai sandorius sudarė atgalinėmis datomis. Minėti teiginiai atmestini, nes UAB „DMD Investment“ teismui nepateikė jokių įrodymų, kad kreipėsi į administratorių dėl duomenų gavimo apie vykdomus sandorius ir bankroto proceso eigą. Be to, tai, kad sandoriai buvo įregistruoti 2017-06-13 neįrodo, jog jie buvo sudaryti atgaline data.
Atsakovės nurodo, kad ieškovė UAB „DMD Investment“ yra praleidusi ieškinio senatį ir tuo pagrindu prašo ieškinį atmesti. CK 6.66 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama, kad šio straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu kreditorius turi teisę pareikšti per vienerių metų ieškinio senaties terminą. Šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį. Ieškovė nurodo, kad apie šioje byloje ginčijamus sandorius sužinojo tik 2018-06-11 ir 2018-06-13 pateikė ieškinį teismui. Įstatyme nėra nustatytos pareigos kreditoriui domėtis skolininko sudaromais sandoriais, todėl negalima reikalauti, kad kreditoriai nuolat sektų skolininkų sudaromus sandorius, be to, ieškovė nėra kreditorių komiteto narė, todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad UAB “DMD Investment” praleido ieškinio senaties terminą actio Pauliana pareikšti. Bankroto administratoriaus UAB „Ius Positivum“ teiginiai, kad ieškovė yra susijusi su kreditorių komiteto nariu UAB „Visagino transporto centras“ nėra neginčijamai įrodyti, be to, nėra pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad ieškovė buvo minėto kreditoriaus informuojama apie bankrutavusios įmonės kreditorių komiteto priimamus nutarimus, turto pardavimo kainas, sandorių sudarymą. Dėl paminėto, atmestini ir teiginiai, kad vėliausiai apie sandorius UAB „DMD Investment“ turėjo sužinoti 2018-05-08, nes turto realizavimas pagal 2017-03-08 kreditorių komiteto nutarimą turėjo tęstis du mėnesius.
Aukščiau paminėti duomenys leidžia konstatuoti, kad ieškovė UAB „DMD Investment“ neįrodė esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų viseto, todėl ieškinys atmestinas.
Atsakovė UAB „Blix LT“ prašo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ieškovei skirti baudą, pusę jos dydžio paskiriant atsakovei. Pagal kasacinio teismo formuojamą CPK 95 straipsnio normų aiškinimo ir taikymo praktiką, baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos šios sąlygos: šalies nesąžiningumas ir ieškinio, skundo ar kito procesinio dokumento, kuriame suformuluotas prašymas, nepagrįstumas, jį pateikiant teismui, arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-02-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2014). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017). Nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė pagrindo spręsti apie ieškovės piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Vien tai, kad UAB „DMD Investment“ teikė ieškinį, ginčydama sandorius, nesudaro pagrindo daryti priešingą išvadą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuojama, kad nagrinėjamu atveju nėra CPK 95 straipsnyje nustatytų būtinųjų sąlygų, sudarančių pakankamą pagrindą skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatas, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. UAB „Blix LT“ pateikė teismui duomenis, kad atsakovė patyrė 4 174,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Įvertinus, kad atsakovė teikė atsiliepimą į ieškinį, tripliką, atsiliepimus į atskiruosius skundus bei dalyvavo teismo posėdžiuose, darytina išvada, kad minėtos išlaidos nėra užaukštintos ir neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatytų maksimalių dydžių. Įvertinus, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2019-12-05 nutartimi yra panaikinta Panevėžio apygardos teismo 2019-06-26 nutartis, darytina išvada, kad yra netekusi galios ir minėto teismo 2019-07-09 papildoma nutartis, kuria atsakovei buvo priteista 1 815 Eur bylinėjimosi išlaidų. Dėl paminėto, atsakovės naudai iš ieškovės priteistina 4 174,50 Eur (1 815+2 359,50= 4 174,50 Eur).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „DMD Investment“ (į.k. 302892444) ieškinį atmesti.
Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės “DMD Investment“ (į.k. 302892444) atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Blix LT“ (į.k. 302520668) naudai 4 174,50 Eur (keturis tūkstančius šimtą septyniasdešimt keturis eurus 50 centų) bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Blix LT“ prašymą skirti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „DMD Investment“ baudą, netenkinti.
Sprendimui įsiteisėjus, 2018 m. spalio 1 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, pateikiant apeliacinį skundą per šį teismą.