Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko (kolegijos pirmininko, pranešėjo), Edvardo Palioko ir Mindaugo Šimonio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. A., kurios teises proceso metu perėmė S. K., ieškinį atsakovui ERGO Insurance SE Lietuvos filialui, trečiajam asmeniui A. K. dėl draudimo išmokos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje byloje absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl dalyvaujančių byloje asmenų

10. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka teismui buvo pateikta informacija, kad ieškovė A. A. mirė (duomenys neskelbtini), po jos mirties palikimą priėmė jos dukra S. K.. Įvertinus šią aplinkybę Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 3 d. nutartimi buvo pakeista ieškovė byloje. Kadangi procesinių teisių perėmimas yra galimas bet kurioje proceso stadijoje, S. K. yra privalomi visi veiksmai, atlikti procese iki jos įstojimo, kiek jie būtų buvę privalomi A. A.. Be to, S. K. atstovauja iki tol A. A. atstovavęs advokatas, kuris pradinės ieškovės teisių perėmėjos vardu pateikė teismui procesinę poziciją. Po ieškovės pakeitimo jos teisių perėmėja bylos nagrinėjimas buvo atidėtas, apie ieškovo pakeitimo faktą informuojant kitus proceso dalyvius. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad visų dalyvaujančių byloje asmenų teisės pakeitus byloje pradinę ieškovę jos teisių perėmėja buvo užtikrintos.

11. Be to, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka priimta Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartimi buvo konstatuota, kad ieškinyje ir kituose procesiniuose dokumentuose bei pirmosios instancijos teismo sprendime atsakovu yra įvardijamas ERGO Insurance SE Lietuvos filialas, o visi byloje esantys atsakovo procesiniai dokumentai yra pateikti Estijos Respublikoje registruoto ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, vardu. Atsakovas byloje buvo atstovaujamas ERGO Insurance SE Lietuvos filialo darbuotojo pagal 2018 m. sausio 18 d. jam išduotą įgaliojimą, suteikiantį teisę ERGO Insurance SE vardu atlikti įgaliojime nurodytus procesinius veiksmus. Šalims buvo išaiškinta, kad, vadovaujantis CPK 38 straipsnio 1 dalimi, galėjimas įgyvendinti savo teises teisme ir pavesti atstovui vesti bylą (civilinis procesinis veiksnumas) priklauso juridiniams asmenims ir fiziniams asmenims, atitinkantiems šioje teisės normoje įtvirtintus požymius. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.53 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens filialas yra struktūrinis juridinio asmens padalinys, turintis savo buveinę ir atliekantis visas arba dalį juridinio asmens funkcijų. To paties straipsnio 2 dalis nustato, kad juridinio asmens filialas nėra juridinis asmuo.

12. Atidėjus bylos nagrinėjimą ir suteikus šalims galimybę pateikti savo poziciją aptariamu klausimu, S. K. atstovas nurodė, kad tikrasis atsakovas byloje turėtų būti ERGO Insurance SE, o netikslus atsakovo nurodymas nėra esminis proceso pažeidimas, dėl kurio skundžiamas sprendimas galėtų būti panaikintas. Atsakovas pateikė priešingą poziciją akcentuodamas, kad netinkamo atsakovo pakeitimas tinkamu apeliaciniame procese yra negalimas.

13. Nors ieškinyje atsakovu buvo nurodytas ERGO Insurance SE Lietuvos filialas, faktiškai (de jure ir de facto) procese dalyvavo pats juridinis asmuo ERGO Insurance SE. Ši aplinkybė akcentuojama ne tik procesinį atstovavimą patvirtinančiame 2018 m. sausio 18 d. įgaliojime Nr. 01-012, bet ir atsakovo vardu teiktuose dokumentuose (atsiliepime į ieškinį, triplike, apeliaciniame skunde), kuriuose aiškiai nurodoma, kad procese dalyvauja ERGO Insurance SE, atstovaujamas ERGO Insurance SE Lietuvos filialo. Kitaip tariant, ERGO Insurance SE faktiškai dalyvavo procese ir įgyvendino visas savo procesines teises, įskaitant ir teisę pateikti byloje apeliacinį skundą. Situacija, kai proceso šalimi teisinės technikos prasme klaidingai be pagrindo nurodomas juridinio asmens filialas, tačiau procese dalyvauja bei savo teises įgyvendina ir pats juridinis asmuo, negali būti vertinama kaip esminis proceso trūkumas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-421/2018).

14. Kartu pabrėžtina, kad byloje nėra keliamas klausimas dėl vieno atsakovo pakeitimo kitu. Atsakovo akcentuojamas draudimas keisti atsakovą apeliaciniame procese yra sietinas su situacija, kai byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta dalyvaujant kitam civilinių teisinių santykių subjektui, o tinkamas atsakovas procese nedalyvavo. Nagrinėjamoje byloje susiklostė iš esmės kitokia situacija, kadangi reikalavimai, kylantys iš draudimo teisinių santykių, buvo reiškiami draudikui, tik atsakovu teisinės technikos prasme klaidingai buvo nurodytas ne pats juridinis asmuo, bet jo filialas, per kurį vykdoma veikla Lietuvoje. Toks procesinis netikslumas, įvertinus aplinkybę, kad faktiškai procese dalyvavo pats juridinis asmuo, kurį atstovavo filialas, pripažintinas formaliu. Kad netinkamas šalies procesinio statuso nurodymas ieškovo ir pirmosios instancijos teismo procesiniuose dokumentuose nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą nutraukti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, akcentuojama Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-498-381/2016.

15. Atsakovo pozicijos formalumą patvirtina ir faktas, kad nei nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde netikslumas nurodant atsakovą neįvardintas kaip esminis trūkumas, sąlygojantis jo teisių pažeidimą. Net ir apeliacinės instancijos teismui teikdamas poziciją aptariamu klausimu atsakovas įvardijo formalius argumentus, nenurodydamas, kaip netinkamas atsakovo nurodymas arba jo patikslinimas apeliaciniame procese pažeistų atsakovo teises. Formalus proceso kartojimas, kai jame nuo pat pradžių be jokių teisių suvaržymų dalyvavo tikruoju atsakovu esantis ERGO Insurance SE, neatitiktų CPK 2 straipsnyje įtvirtintų civilinio proceso tikslų, proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų (CPK 7 straipsnis) bei neužtikrintų jokių realių teisių ar teisėtų interesų apsaugos.

16. Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas patikslinti dalyvaujančius byloje asmenis konstatuojant, kad ieškovė byloje yra S. K., o atsakovė – ERGO Insurance SE, atstovaujama ERGO Insurance SE Lietuvos filialo.

Dėl ginčo esmės

17. Byloje nekilo ginčo dėl ieškinyje nurodytų aplinkybių, kad automobilis AUDI A6 AVANT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausė A. A. (ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-60420-17 medžiaga, 2 t., b. l. 87), kurios turtą po jos mirties paveldėjo S. K., jog automobiliu naudojosi trečiasis asmuo. Į bylą su ieškiniu pateiktas draudimo liudijimas patvirtina, kad atsakovas automobilį buvo apdraudęs Kasko draudimu. Iš su ieškiniu pateikto pranešimo draudikui matyti, kad 2017 m. lapkričio 19 d. automobilis buvo apvogtas. Su ieškiniu ir atsakovės tripliku pateiktose nuotraukose užfiksuota, kad automobiliui, kuris buvo pastatytas prie trečiojo asmens draugui M. M. priklausančio namo tvoros, buvo nuardytos priekio detalės, išdaužus priekinių keleivio pusės durelių stiklą ir patekus į automobilį, pavogtas vairas ir keletas kitų detalių. Nekilo ginčo ir dėl į bylą pateiktose sąmatose nurodomo žalos dydžio. Nors pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį iš dalies, priteisiamą sumą apskaičiavo išskaitydamas vagystės atveju taikomą išskaitą, tokios išvados pagrįstumo ieškovė neginčijo ir apeliacinio proceso neiniciavo.

20. Aiškindamas tokį teisinį reglamentavimą (įskaitant ir tapačias normas, įtvirtintas ankstesnės redakcijos Draudimo įstatymo 82 straipsnio 6–7 dalyse), kasacinis teismas yra nurodęs, kad visos ar dalies draudimo išmokos nemokėjimas turi būti proporcinga priemonė draudėjo padarytam draudimo sutarties pažeidimui (sutarties tam tikrų sąlygų nevykdymui ar netinkamam vykdymui) (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2014, 2018 m. kovo 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-91-1075/2018). Priešingu atveju būtų paneigiamas pats draudimo tikslas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-459-313/2016). Draudimo tikslas neleidžia bet kokio pažeidimo, neatsižvelgiant į jo reikšmę, laikyti pagrindu atimti teisę į draudimo išmoką. Ne visi draudimo sutarties pažeidimai yra draudžiamųjų įvykių priežastys. Kai kurie pažeidimai neturi įtakos draudžiamajam įvykiui ar žalos dydžiui. Draudikas turi atsižvelgti į draudėjo padaryto pažeidimo reikšmę visame draudžiamąjį įvykį lėmusių priežasčių kontekste ir draudimo išmoką mažinti gali tik proporcingai pagal pažeidimo reikšmingumą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2004, 2018 m. kovo 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-91-1075/2018). Teisinio reglamentavimo paskirtis – apriboti draudiko galimybę piktnaudžiauti teise, t. y. dėl nereikšmingo pažeidimo atsisakyti vykdyti prievolę mokėti draudimo išmoką (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2006, 2012 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-180/2012, 2014 m. vasario 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2014).

21. Skundžiamame sprendime cituojamoje kasacinio teismo praktikoje taip pat akcentuojama, kad, tais atvejais, kai draudėjas dėl tyčinės veikos ar didelio neatsargumo neįvykdo kokių nors savo įsipareigojimų draudikui, kurie turi būti vykdomi po draudžiamojo įvykio, draudikas privalo išmokėti draudimo išmoką, jeigu šių įsipareigojimų nevykdymas neturėjo įtakos nei draudžiamojo įvykio atsiradimo, nei draudiko mokėtinos draudimo išmokos dydžio nustatymui (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-305/2013, 2016 m. kovo 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-143-313/2016).

22. Nutarties 19–21 punktuose aptartas teisinis reglamentavimas leidžia daryti keletą reikšmingų išvadų. Pirma, atsakovui tenka pareiga įrodyti, kad draudėjas ar jo įgaliotas asmuo pateikė draudikui klaidinančią, neteisingą, melagingą ar tikrovės neatitinkančią informaciją apie draudžiamąjį įvykį. Antra, skirtingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, vien klaidingos informacijos pateikimas nėra pakankama sąlyga draudimo išmokai nemokėti, kadangi formalus Taisyklių 4.3.4 punkto taikymas yra nesuderinamas su esminiu imperatyvaus įstatyminio reglamentavimo, kuriam detalizuoti skirta aptariama norma, tikslu – išsiaiškinti įvykio, kurį prašoma pripažinti draudžiamuoju, aplinkybes ir priimti sprendimą dėl draudimo išmokos mokėjimo. Trečia, net ir draudėjo kaltės (tyčios ar didelio neatsargumo) konstatavimas pats savaime, nenustačius, kad draudimo sutarties sąlygų pažeidimas buvo esminis, susijęs priežastiniu ryšiu su draudžiamuoju įvykiu ar žalos, atsiradusios dėl pažeidimo, dydžiu, neatleidžia draudiko nuo pareigos mokėti draudimo išmoką.

23. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl trečiojo asmens tiek jį apklausiant ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir nagrinėjant civilinę bylą nurodytų faktinių aplinkybių, kad jis automobiliu, kurio detalės vėliau buvo pavogtos, 2017 m. lapkričio 18 d. vakare (apie 21 val.) atvyko į svečius pas draugą M. M. adresu (duomenys neskelbtini). Tiek trečiasis asmuo, tiek ir liudytojas M. M. patvirtino vakarą praleidę M. M. namuose, kur buvo ir jo žmona bei vaikai, nurodė vartoję alkoholinius gėrimus. Taip pat nėra ginčo ir dėl to, kad 2017 m. lapkričio 19 d. 1.44 val. trečiasis asmuo išsikvietė taksi. Liudytoju apklaustas taksi vairuotojas B. L. patvirtino, kad atvykęs matė prie tvoros pastatytą automobilį (automobilio galinę dalį), jog iš draugo namų išėjęs trečiasis asmuo pro taksi automobilį ėjo link savo automobilio, tačiau užtruko labai trumpai, liudytojas matė blykstelint galinius automobilio žibintus, akcentavo, kad, jo manymu, trečiasis asmuo negalėjo spėti įsėsti į automobilį, tik signalizacijos pulteliu patikrino, ar automobilis užrakintas (ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-60420-17 medžiaga, 1 t., b. l. 94–95). Tiek trečiasis asmuo, tiek ir M. M. taip pat patvirtino, kad policijai ir atsakovui apie įvykį buvo pranešta 2017 m. lapkričio 19 d. ryte, kai pastebėjęs vagystę M. M. susisiekė su trečiuoju asmeniu. Būtent taip įvykių eiga užfiksuota draudiko su tripliku pateiktame trečiojo asmens 2017 m. lapkričio 30 d. užpildytame detalizuotame įvykio aplinkybių klausimyne.

24. Atsisakymą mokėti draudimo išmoką atsakovas grindžia aplinkybe, kad su ieškiniu į bylą pateiktame 2017 m. lapkričio 20 d. pranešime draudikui A. K. nurodė su taksi namo išvykęs apie 2.30 val., iš savo automobilio pasiėmęs raktus nuo namų. Draudikas, remdamasis su tripliku į bylą pateikta automobilio diagnostikos medžiaga, pažymėjo, kad atskirų pavogtų detalių atjungimo laikas buvo užfiksuotas 2017 m. lapkričio 19 d. 0.44 val., tai yra anksčiau, nei trečiasis asmuo išsikvietė taksi, todėl pasiimdamas iš automobilio raktus A. K. negalėjo nepastebėti vagystės.

25. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo aptariamam klausimui spręsti reikšmingų aplinkybių visumą. Kaip matyti iš 2017 m. lapkričio 19 d. pranešimo policijai turinio (ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-60420-17 medžiaga, 1 t., b. l. 9–10), laikotarpio, kada galėjo būti įvykdyta vagystė, pradžią trečiasis asmuo susiejo su jo išvykimo iš draugo namų laiku, neminėdamas, kad prieš išvykdamas ką nors iš automobilio pasiėmė. Net ir atsakovo nurodomame 2017 m. lapkričio 20 d. pranešime draudikui nėra tiesiogiai nurodytas raktų pasiėmimo iš automobilio laikas, t. y. aplinkybė, kad raktus trečiasis asmuo pasiėmė prieš pat išvykdamas su taksi. Sutiktina ir su trečiojo asmens pozicija, kad jis galėjo sąžiningai suklysti dėl įvykių sekos dėl neblaivumo. Į bylą pateiktame M. M. apklausos ikiteisminio tyrimo metu protokole taip pat užfiksuotas jo patvirtinimas, kad įvairius daiktus, įskaitant ir namų raktus, A. K. buvo pasidėjęs liudytojo namuose. Kaip minėta nutarties 23 punkte, trečiojo asmens parvežti namo atvykęs taksi vairuotojas įvardindamas įvykio aplinkybes taip pat nurodė nemanantis, kad trečiasis asmuo prieš sėsdamas į taksi ką nors pasiėmė iš savo automobilio. Jeigu taksi vairuotojas, atvykęs parvežti trečiojo asmens namo, ir matęs prie gyvenamojo namo tvoros stovintį automobilį, nepastebėjo jokių vagystės požymių, spręsti, kad šiuos požymius turėjo pastebėti iš draugo namų būdamas neblaivus išėjęs A. K., nėra jokio pagrindo. Šios aplinkybės leido pirmosios instancijos teismui atsakovo argumentą dėl klaidinančios informacijos pateikimo tyčia, t. y. žinant, kad ji neatitinka tikrovės, vertinti kaip pakankamais įrodymais nepagrįstą prielaidą.

26. Įvertinusi prie bylos pridėtą ikiteisminio tyrimo medžiagą teisėjų kolegija taip pat akcentuoja, kad draudiko iškelta prielaida, jog pats trečiasis asmuo galėjo prisidėti prie automobilių vagystės, siekdamas pasipelnyti draudiko sąskaita (ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-60420-17 medžiaga, 2 t., b. l. 76–77), buvo intensyviai tikrinama. Aplinkybėms, susijusioms su A. K. ir M. M. buvimo vieta, asmenimis, su kuriais jie ginčo aplinkybėms nustatyti reikšmingu laikotarpiu bendravo, nustatyti buvo išreikalauti ir išanalizuoti duomenys apie telefono prisijungimus prie mobiliojo ryšio bokštų ir mobiliojo ryšio išklotinės (ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-60420-17 medžiaga, 1 t., b. l. 148–149, 157–158, 167–168, 2 t., b. l. 23–53), kuriuos įvertinus buvo konstatuota, kad surinkti duomenys atitinka nurodytų asmenų ikiteisminio tyrimo metu teiktų parodymų turinį (ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-60420-17 medžiaga, 2 t., b. l. 20–22). Atsakovui suabejojus trečiojo asmens nurodytomis aplinkybėmis, kad automobilis po policijos pareigūnų iškvietimo į M. M. garažą buvo įvarytas pasiskolinus vairą iš trečiojo asmens draugo D. N., bei ikiteisminio tyrimo metu apklaustiems draudiko darbuotojams N. M. ir S. A. nurodžius, jog susisiekus su D. N. telefonu šis neigė ką nors skolinęs A. K. (ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-60420-17 medžiaga, 1 t., b. l. 59–64), buvo renkami įrodymai, ar D. N. 2017 m. lapkričio 18–19 d. nebuvo atvykęs į vagystės vietą (ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-60420-17 medžiaga, 1 t., b. l. 167–168, 2 t., b. l. 54–61). Tyrimo metu tokia prielaida ne tik nepasitvirtino, bet ir buvo pateikti duomenys iš socialinio tinklo, kad Audi automobilio vairą D. N. turėjo ir siekė parduoti prieš nagrinėjamoje byloje analizuojamus įvykius (ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-60420-17 medžiaga, 1 t., b. l. 71). Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu D. N. taip pat patvirtino skolinęs A. K. automobilio vairą, nuosekliai paaiškino ir aplinkybes, dėl kurių paskambinusiems nepažįstamiems asmenims nurodė nieko trečiajam asmeniui neskolinęs (ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-60420-17 medžiaga, 1 t., b. l. 68–69). Vykdant ikiteisminį tyrimą tam tikrą laiką buvo klausomasi ir trečiojo asmens telefoninių pokalbių, tačiau jokios naudingos informacijos nesurinkta (ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-60420-17 medžiaga, 2 t., b. l. 64–66, 68–74). Ikiteisminį tyrimą vykdę pareigūnai, informavę atsakovą apie tai, kad jo pateikti duomenys bus tiriami ir, jiems pasitvirtinus, nusikalstama veika bus perkvalifikuota iš vagystės į pasikėsinimą sukčiauti (ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-60420-17 medžiaga, 2 t., b. l. 75), duomenų, kurie tokią prielaidą patvirtintų, nesurinko, todėl 2018 m. balandžio 17 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo sustabdytas iki kol bus nustatytas nusikaltimą padaręs asmuo, paliekant A. K. nukentėjusiojo procesinį statusą (ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-60420-17 medžiaga, 2 t., b. l. 121–122).

27. Nurodytų aplinkybių visuma leido pirmosios instancijos teismui pagrįstai spręsti, kad atsakovas neįvykdė jam tenkančios pareigos įrodyti trečiojo asmens siekį suklaidinti draudiką pateikiant jam tikrovės neatitinkančią informaciją apie įvykį. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra jokių įrodymų, kurie leistų spręsti, jog netikslios informacijos apie galimą vagystės laiką pateikimas galėjo turėti kokios nors įtakos įvykio tyrimui. Apie eismo įvykį tiek policija, tiek draudikas, informuoti operatyviai. Galimas vagystės laikas buvo tikslinamas tiek surenkant duomenis apie trečiojo asmens atvykimo į M. M. namus laiką, tiek ir automobilio diagnostikos metu nustatytą atskirų automobilio detalių atjungimo laiką. Vien faktas, kad A. K. nurodė draudikui prieš išvykdamas namo vagystės nepastebėjęs ir galimai klaidingai įvardijo namų raktų pasiėmimo iš automobilio aplinkybes, dėl ko laikotarpio, kurio metu įvykdyta vagystė, pradžią susiejo su išvykimo namo laiku, pats savaime negali būti vertinamas kaip turėjęs įtakos draudiminio įvykio aplinkybių tyrimui, užkirtęs kelią vagystės išaiškinimui ar nulėmęs papildomos žalos atsiradimą.

28. Tokia išvada nutarties 19–21 punktuose aptarto teisinio reglamentavimo kontekste leido pirmosios instancijos teismui pagrįstai spręsti, kad Taisyklių 4.3.4 punkte nurodytą išimtį atsakovas taikė nesant tam pagrindo, kas nulėmė ieškinio reikalavimų patenkinimą.

29. Apeliaciniu skundu atsakovas taip pat akcentuoja skundžiamo sprendimo dalies dėl 3 605,38 Eur ieškovės turėtų atstovavimo išlaidų atlyginimo priteisimo iš atsakovo nepagrįstumo. Atsakovas neginčija aplinkybės, kad pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovei 3 630 Eur išlaidų dalies, proporcingos patenkintiems ieškinio reikalavimams, atlyginimą. Atsakovas akcentuoja, kad išlaidų suma viršijo Rekomendacijose nurodytas maksimalias atlygintinas atstovavimo išlaidas. Šį argumentą teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstą. Už 2018 m. ketvirtąjį ketvirtį pateiktą ieškinį galėjo būti skaičiuojamas 2 316,75 Eur (926,70 Eur * 2,5) (Rekomendacijų 7, 8.2 punktai), už 2019 m. pirmąjį ketvirtį pateiktą dubliką – dar 1 403,55 Eur (935,70 Eur * 1,5) (Rekomendacijų 7, 8.3 punktai). Vien šias sumas sudėjus gaunama 3 720,30 Eur (2 316,75 Eur + 1 403,55 Eur) kompensuotinų išlaidų suma yra didesnė už ieškovės turėtas išlaidas, o nagrinėjamoje byloje ieškovės atstovas dar dalyvavo trijuose teismo posėdžiuose, kurių bendra trukmė buvo apie 3 val., teikė teismui procesinius prašymus dėl susipažinimo su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo, todėl spręsti, kad atstovavimo išlaidų suma yra nepagrįsta objektyviu poreikiu, neatitinka galiojančio teisinio reglamentavimo, nėra pagrindo.

30. Konstatavusi, kad ginčas pirmosios instancijos teisme iš esmės išspręstas tinkamai, teisėjų kolegija skundžiamą sprendimą palieka nepakeistą, jo rezoliucinę dalį patikslindama pagal nutarties 16 punkte pateiktą išvadą dėl proceso šalių.

31. Apeliacinį skundą atmetus S. K. iš atsakovo priteisiamas A. A. turėtų atstovavimo išlaidų apeliaciniame procese atlyginimas (CPK 93 straipsnis). Be to, iš atsakovo valstybei priteisiamas teismų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliaciniame procese, atlyginimas (CPK 96 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 3 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą, patikslinant sprendimo rezoliucinę dalį ir ją išdėstant taip:

„Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti S. K., gim. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo ERGO Insurance SE, juridinio asmens kodas 10017013, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, juridinio asmens kodas 302912288, 11 003,75 Eur (vienuolikos tūkstančių trijų eurų 75 ct) draudimo išmoką, 5 proc. dydžio palūkanas, skaičiuojant už priteistą 11 003,75 Eur sumą nuo bylos iškėlimo (2018 m. gruodžio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 3 605,38 Eur (trijų tūkstančių šešių šimtų penkių eurų 38 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti iš atsakovo ERGO Insurance SE, juridinio asmens kodas 10017013, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, juridinio asmens kodas 302912288, valstybei 6,38 Eur (šešių eurų 38 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą. Valstybei priteistos sumos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į atsakovės pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.“

Priteisti S. K., gim. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo ERGO Insurance SE, juridinio asmens kodas 10017013, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, juridinio asmens kodas 302912288, 726 Eur (septynių šimtų dvidešimt šešių eurų) atstovavimo išlaidų apeliaciniame procese atlyginimą.

Priteisti iš atsakovo ERGO Insurance SE, juridinio asmens kodas 10017013, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, juridinio asmens kodas 302912288, valstybei 5,97 Eur (penkių eurų 97 ct) teismų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliaciniame procese, atlyginimą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.