Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas, e2A-498-381/2016

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2016-03-04
Bylos Nr.: e2A-498-381/2016
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-02022-2015-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Artūras Driukas, Nijolė Piškinaitė, Antanas Rudzinskas
Ieškovas: AAS „BTA B. I. Company“
Atsakovas: Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos

Kategorijos

2.5.35Viešas konkursas

Civilinė byla Nr. e2A-498-381/2016Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02022-2015-9Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.35. (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. kovo 4 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Nijolės Piškinaitės ir Antano Rudzinsko, sekretoriaujant Joanai Tamašauskienei, dalyvaujant ieškovo AAS „BTA B. I. Company“ atstovei advokatei D. L., atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovams T. Č. ir K. P., teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo AAS „BTA B. I. Company“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 11 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-6113-340/2015 pagal ieškovo AAS „BTA B. I. Company“ ieškinį atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl perkančiosios organizacijos sprendimų atmesti ieškovo pretenziją, sudaryti pasiūlymų eilę ir išrinkti viešojo pirkimo laimėtoją, sudaryti su juo viešojo pirkimo sutartį, panaikinimo, trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė draudimo kompanija „PZU Lietuva“.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas AAS „BTA B. I. Company“ (toliau – ir ieškovas arba tiekėjas) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas arba perkančioji organizacija), prašydamas panaikinti perkančiosios organizacijos supaprastintame atvirame konkurse „Lietuvos Respublikos muitinės tarnybinių transporto priemonių draudimo (Kasko) ir transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo paslaugų viešasis pirkimas“, pirkimo Nr. 165772 (toliau – viešasis pirkimas) 2015 m. rugsėjo 11 d. priimtą sprendimą, kuriuo atmestas ieškovo pasiūlymas; 2015 m. rugsėjo 24 d. sprendimą, kuriuo nustatyta tiekėjų pasiūlymų eilė ir išrinktas viešojo pirkimo laimėtojas; 2015 m. rugsėjo 30 d. sprendimą, kuriuo atmesta ieškovo 2015 m. rugsėjo 23 d. pretenzija. Ieškinyje AAS „BTA B. I. Company“ nurodė, kad AAS „BTA B. I. Company“ pateikė pasiūlymą atsakovo paskelbtame supaprastintame atvirame konkurse. Perkančioji organizacija 2015 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu patvirtino, kad ieškovo kvalifikacija atitinka pirkimo sąlygose nustatytus minimalius kvalifikacijos reikalavimus. 2015 m. rugsėjo 11 d. sprendimu perkančioji organizacija nustačiusi, kad ieškovas pasiūlymą pateikė ne dėl viso pirkimo objekto, t. y. nepateikė draudimo įmokų kainų 29 - iems Lietuvos Respublikos muitinės tarnybiniams automobiliams, pripažino ieškovo pasiūlymą neatitinkančiu pirkimo sąlygose nustatytų reikalavimų. 2015 m. rugsėjo 23 d. ieškovas pateikė perkančiajai organizacijai pretenziją dėl 2015 m. rugsėjo 11 d. sprendimo, kuriuo jo pasiūlymas buvo pripažintas neatitinkančiu pirkimo sąlygose nustatytų reikalavimų. Pretenzijoje ieškovas paaiškino, kad vienas pasiūlymo puslapis su trūkstama informacija apie 29 Lietuvos Respublikos muitinės tarnybinių automobilių draudimo įmokų kainas, nebuvo pateiktas kartu su pasiūlymu dėl techninės klaidos – skenuojant pasiūlymo dokumentus jis nebuvo nuskenuotas. 2015 m. rugsėjo 24 d. perkančioji organizacija informavo ieškovą apie sudarytą pasiūlymų eilę ir išrinktą pirkimo laimėtoją – UAB DK „PZU Lietuva“. 2015 m. rugsėjo 30 d. sprendimu perkančioji organizacija atmetė ieškovo pretenziją kaip nepagrįstą. Ieškovo manymu, perkančioji organizacija nepagrįstai atmetė jo mažiausios kainos pasiūlymą, kadangi draudimo įmokų kainų dėl 29 - ių Lietuvos Respublikos muitinės tarnybinių automobilių nepateikimas yra techninio pobūdžio klaida, neturinti įtakos bendrai pasiūlymo kainai, nes į pasiūlyme nurodytą bendrą kainą buvo įskaičiuoti trūkstamame pasiūlymo lape nurodyti įkainiai. Analogiška situacija, kai su pasiūlymu nebuvo pateikta dalis pirkimo sąlygose numatytų darbų kainų, teismų praktikoje jau buvo įvertinta kaip techninio pobūdžio klaida, sudaranti pagrindą Viešųjų pirkimo įstatymo (toliau – VPĮ) 39 straipsnio 1 dalies taikymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-2342/2013). Pasiūlyme padaryta klaida yra akivaizdžiai formali bei nereikšminga, todėl dėl jos padarymo turėjo būti inicijuotas perkančiosios organizacijos ir tiekėjo bendradarbiavimo procesas aiškinantis šios klaidos turinį. Perkančioji organizacija, atmetusi ieškovo pasiūlymą, netinkamai aiškino ir taikė VPĮ 39 straipsnio 1 dalies nuostatas, nepagrįstai nesuteikė ieškovui galimybės paaiškinti pasiūlymą patikslinant jo kainos sudedamąsias dalis. Perkančiosios organizacijos sprendimas atmesti ieškovo pasiūlymą dėl netikslumų, kurie nekeičia pasiūlymo esmės bei jo kainos, prieštarauja viešųjų pirkimų tikslams bei neužtikrina racionalaus lėšų panaudojimo.

Atsiliepimas

Atsakovas Muitinės departamentas atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad pagal VPĮ 39 straipsnio 1 dalies nuostatas perkančioji organizacija gali prašyti, kad dalyviai paaiškintų savo pasiūlymus, tačiau negali prašyti, siūlyti arba leisti pakeisti pasiūlymo esmės, dėl ko pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantis pasiūlymas taptų atitinkantis pirkimo dokumentų reikalavimus. Minėtas VPĮ straipsnis nenumato galimybės leisti tiekėjui pateikti nepateiktos kainos sudedamąsias dalis ir netgi draudžia pildyti pasiūlymą tokiomis dalimis (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1313/2013). Nagrinėjamu atveju ieškovas turėjo pakankamai laiko (nuo 2015 m. rugpjūčio 3 d. iki 2015 m. rugpjūčio 10 d.) patikrinti pateikto pasiūlymo atitikimą pirkimo sąlygų reikalavimams bei nepažeidžiant VPĮ nuostatų patikslinti pateiktą pasiūlymą iki susipažinimo su tiekėjų elektroninėmis priemonėmis pateiktais pasiūlymais datos, tačiau tokia galimybe nepasinaudojo. Perkančiajai organizacijai leidus ieškovui pakeisti pasiūlymą, tai yra pateikti naują pasiūlymą, dėl kurio pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantis pasiūlymas taptų atitinkantis pirkimo dokumentų reikalavimus, būtų pažeistos VPĮ nuostatos ir principai. Ieškovas, kreipdamasis į teismą su ieškiniu dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, nesilaikė VPĮ 95 straipsnio 1 dalyje nustatytos tvarkos, t. y. pateikęs ieškinį teismui neišsiuntė perkančiajai organizacijai ieškinio kopijos su priedais. Šiuo metu ginčijamas viešasis pirkimas yra baigtas sudarius pirkimo sutartį su trečiuoju asmeniu UAB DK „PZU Lietuva“.

Trečiasis asmuo UAB DK „PZU Lietuva“ atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Atsiliepime į ieškinį trečiasis asmuo nurodė, kad ieškovo teiginiai dėl galimai padarytos techninės klaidos skenuojant pasiūlymo dokumentus, paremti vien prielaidomis, tačiau nepagrįsti leistinais įrodymais. Ieškovas yra verslininkas, ne pirmą kartą dalyvaujantis valstybės organizuojamuose viešuosiuose pirkimuose, todėl, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo įvertinti galimų klaidų, pateikiant dokumentus viešajam pirkimui, atsiradimo riziką. VPĮ 39 straipsnio 1 dalies nuostatos nagrinėjamu atveju negalėjo būti taikomos, nes VPĮ nenumato galimybės leisti pateikti nepateiktos kainos sudedamąsias dalis bei pildyti pasiūlymą tokiomis dalimis.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2015 m. gruodžio 11 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas, vadovaudamasis CPK 423² straipsnio 1 dalimi ir VPĮ 93 straipsnio 3 dalimi, sprendė, kad nagrinėjamoje byloje tiekėjas (ieškovas) tinkamai pasinaudojo privaloma išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarka dėl savo pirmojo reikalavimo, t. y. dėl perkančiosios organizacijos 2015 m. rugsėjo 11 d. sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo pasiūlymas.

Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovas nebuvo pareiškęs pretenzijos dėl perkančiosios organizacijos 2015 m. rugsėjo 24 d. sprendimo, kuriuo yra nustatyta tiekėjų pasiūlymų eilė ir išrinktas viešojo pirkimo laimėtojas, sprendė, kad šio perkančiosios organizacijos viešųjų pirkimų komisijos sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas negali būti nagrinėjamos bylos dalyku (CPK 423² straipsnio 1 dalis, 423³ straipsnio 2 – 4 dalys).

Teismas nurodė, kad ieškovo pirmojo reikalavimo patenkinimo atveju teismas privalėtų ex officio pasisakyti dėl perkančios organizacijos neteisėtų veiksmų padarinių, t. y. pasisakyti dėl perkančiosios organizacijos 2015 m. rugsėjo 24 d. sprendimo, kuriuo nustatyta tiekėjų pasiūlymų eilė ir išrinktas viešojo pirkimo laimėtojas, bei su pirkimo laimėtoju sudarytos sutarties galiojimo (CPK 423⁸ straipsnio 2 dalis). Šių nustatytų aplinkybių pagrindu teismas konstatavo, kad reikalavimas dėl perkančiosios organizacijos sprendimo atmesti ieškovo pretenziją panaikinimo negali būti vertinamas kaip savarankiškas ieškinio reikalavimas. Tiekėjo pretenzija ir perkančiosios organizacijos sprendimas dėl pareikštos pretenzijos atmetimo yra ginčo sprendimo proceso dalis (privaloma išankstinio ginčo sprendimo ne teisme stadija), todėl sprendimas atmesti tiekėjo pretenziją materialiųjų teisinių pasekmių tiekėjui nesukelia, bet užtikrina jo teisę perkelti ginčą į teismą.

Teismas, pasisakydamas dėl VPĮ 39 straipsnio 1 dalies aiškinimo ir taikymo nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių kontekste, nurodė, kad perkančioji organizacija, pasiūlymų vertinimo metu radusi pasiūlyme nurodytos kainos apskaičiavimo klaidų, privalo paprašyti dalyvių per jos nurodytą terminą ištaisyti pasiūlyme pastebėtas aritmetines klaidas, nekeičiant vokų su pasiūlymais atplėšimo posėdžio metu paskelbtos kainos. Taisydamas pasiūlyme nurodytas aritmetines klaidas, dalyvis neturi teisės atsisakyti kainos sudedamųjų dalių arba papildyti kainą naujomis dalimis. Jei dalyvis per perkančiosios organizacijos nurodytą terminą neištaiso aritmetinių klaidų ir (ar) nepaaiškina pasiūlymo, jo pasiūlymas atmetamas kaip neatitinkantis pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų. Taigi, minėta norma draudžia keisti pateiktą pasiūlymą ir išimtys taikomos tik pasiūlymų kvalifikaciniams duomenims, kuriuos galima pildyti ir tikslinti remiantis VPĮ 32 straipsnio 5 dalimi bei kainos apskaičiavimo aritmetinių klaidų taisymą nekeičiant pasiūlymo kainos.

Teismas nustatė, kad tarp šalių nėra ginčo dėl to, jog ieškovo 2015 m. rugsėjo 3 d. pateiktame pasiūlyme nebuvo pateikti 29 - ių Lietuvos Respublikos muitinės tarnybinių automobilių, nurodytų perkančiosios organizacijos sąraše, draudimo įkainiai bei šių automobilių sąrašas su draudimo įkainiais buvo pateiktas perkančiajai organizacijai kartu su ieškovo 2015 m. rugsėjo 23 d. pretenzija.

Teismas, įvertinęs tai, kad VPĮ 39 straipsnio 1 dalies normos nenumato galimybės leisti tiekėjui pateikti nepateiktas pasiūlymo kainos sudedamąsias dalis, kad pagal pirkimo sąlygų 5.2 punkto nuostatas pasiūlymas turi būti pateikiamas tik elektroninėmis priemonėmis, naudojant CVP IS, sprendė, jog pasiūlymas pagal pirkimo sąlygas vertinamas kaip vieningas elektronine forma suformuotas dokumentas, dėl to nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovo pasiūlymo pateikimo metu buvo padaryta techninė klaida – nepateikus vieno šio dokumento puslapio.

Teismas, remdamasis pirkimo sąlygų 2.2 ir 5.6 punktų reikalavimais, konstatavo, kad nors viešasis pirkimas į dalis neskaidomas, esant pirkimo sąlygose reikalavimui pasiūlyme nustatyti kiekvieno automobilio dviejų rūšių draudimo įmokos kainą ir šių įmokų bendrą sumą, tam, kad tokie pasiūlymo duomenys ateityje būtų perkelti į planuojamą sudaryti viešojo pirkimo sutartį bei nuo jų turinio priklausytų sutarties vykdymas, todėl šie duomenys laikytini pasiūlymo dalimi siaurąja prasme. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas sprendė, kad draudimo paslaugų įkainių nepateikimas 29 - iems automobiliams, nurodytiems perkančiosios organizacijos sąraše, vertintinas kaip pasiūlymo turinio neatitikimas pirkimo sąlygų reikalavimams ir negali būti laikytinas technine klaida arba kaip pasiūlyme nurodytos kainos apskaičiavimo klaida, taisytina VPĮ 39 straipsnio 1 dalyje numatyta tvarka.

Teismas, pripažinęs, kad ieškovo pasiūlymo netikslumas laikytinas pasiūlymo turinio trūkumu, atmetė ieškovo argumentus, jog jo pasiūlymas buvo vertinamas formaliai, pažeidžiant turiningojo vertinimo principą ir viešojo pirkimo tikslus. Teismas vertino, kad nagrinėjamoje byloje ieškovo pasiūlymo turinio papildymas 29 - ių Lietuvos Respublikos muitinės tarnybinių automobilių draudimo įmokų įkainiais reikštų, kad ieškovui (tiekėjui) būtų leista padaryti pasiūlymo turinio pakeitimus, dėl kurių pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantis pasiūlymas taptų atitinkančiu pirkimo dokumentų reikalavimus, kas prieštarautų VPĮ 39 straipsnio 1 dalies nuostatoms ir pažeistų viešųjų pirkimų skaidrumo principą.

Teismas atmetė ieškovo argumentus dėl VPĮ 39 straipsnio 1 dalies nuostatų aiškinimo, suformuoto Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-2342/2013, kadangi nurodytoje išnagrinėtoje civilinėje byloje buvo sprendžiama VPĮ 39 straipsnio 1 dalies aiškinimo ir taikymo problema kitų faktinių aplinkybių kontekste.

Teismas sprendė, kad atsakovas pagrįstai rėmėsi kitu Lietuvos apeliacinio teismo VPĮ 39 straipsnio 1 dalies normos aiškinimu, suformuotu 2013 m. sausio 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-1313/2013, kurioje apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nustačiusi, kad ieškovo pasiūlyme nebuvo nurodytos visos pasiūlymo kainos sudedamosios dalys, sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, jog perkančioji organizacija pagrįstai nepareikalavo pateikti atskiro dokumento su kainos sudedamosiomis dalimis.

Teismas padarė išvadą, kad ieškovo pasiūlymo trūkumai nebuvo aritmetinės klaidos, o pasiūlymo ištaisymas – trūkstamų kainos sudėtinių dalių pateikimas nagrinėjamu atveju iš esmės būtų reiškęs pasiūlymo keitimą, kas neatitinka pasiūlymo ištaisymo instituto paskirties.

Apibendrinęs nustatytas faktines aplinkybes bei padarytas išvadas teismas konstatavo, kad perkančioji organizacija, vykdydama viešąjį pirkimą, nepažeidė imperatyviųjų teisės normų, viešųjų pirkimų principų, užtikrino vienodas sąlygas tiekėjams pasiūlymų vertinimo metu ir pagrįstai atmetė ieškovo pasiūlymą, dėl to ieškinį atmetė (VPĮ 3, 39 straipsniai).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovas AAS „BTA B. I. Company“ apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 11 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovo ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas AAS „BTA B. I. Company“ apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovo pasiūlymo netikslumas yra pasiūlymo turinio trūkumas, todėl negali būti vertinamas kaip techninė klaida arba kaip pasiūlyme nurodytos kainos apskaičiavimo klaida, taisytina VPĮ 39 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, nepagrįsta. Ieškovas nepateikė perkančiajai organizacijai vieno pasiūlymo lapo su draudimo įmokų kainomis (nuo automobilio F. F. iki automobilio Škoda Actavia) dėl išimtinai techninės klaidos, nes skenuojant dokumentus šis pasiūlymo lapas nebuvo nuskenuotas. Trūkstamas pasiūlymo lapas perkančiajai organizacijai buvo pateiktas kartu su pretenzija, jame nurodytos draudimo įmokų kainos eina iš eilės pagal perkančiosios organizacijos pirkimo sąlygose pateiktą automobilių sąrašą, kas patvirtina, jog minėtų draudimo įmokų kainų nepateikimas turėjo būti vertinamas išimtinai kaip techninio pobūdžio klaida, o ne pasiūlymo turinio trūkumas.

2. Pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybių, kad ieškovo pasiūlymo bendra kaina buvo apskaičiuota atsižvelgiant į visas pasiūlyme nurodytas automobilių draudimo įmokas vieneriems metams, t. y. įskaitant ir per klaidą nenuskenuotame pasiūlymo lape, kurio įmokų suma sudarė 11 326,20 Eur, nurodytas draudimo įmokas. Esant tokiai situacijai, ieškovui pateikus trūkstamą pasiūlymo lapą, bendra pasiūlymo kaina objektyviai nebūtų pasikeitusi, nes buvo apskaičiuota pagal perkančiosios organizacijos nustatytą formulę, įskaičiuojant visas perkančiosios organizacijos transporto priemonių draudimo įmokų kainas.

3. Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo formuojama praktika, pagal kurią išaiškinta, kad perkančioji organizacija, radusi klaidų ar netikslumų tiekėjo pasiūlyme, turi pareigą kreiptis į tiekėją dėl pasiūlymo patikslinimo, paaiškinimo, klaidų ištaisymo, bei tik šiam nepašalinus nustatytų trūkumų – atmesti pasiūlymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2008, 2011 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2011, 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-660-415/2015, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2012 m. kovo 29 d. sprendimas, priimtas byloje C-599/10).

4. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad perkančioji organizacija, atmesdama mažiausios kainos AAS „BTA B. I. Company“ pasiūlymą, pažeidė esminį viešųjų pirkimų tikslą – racionaliai naudoti pirkimui skirtas lėšas.

5. Pirmosios instancijos teismas pažeidė teismo precedentų konkurencijos taisykles, nepagrįstai rėmėsi atsakovo nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 29 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1313/2013, kurios ratio decidendi nesutampa su nagrinėjamoje byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Tuo tarpu ieškovo nurodytoje Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-2342/2013, ir nagrinėjamoje byloje nustatytos teisiškai reikšmingos aplinkybės yra tapačios, sutampa jų ratio decidendi, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo anksčiau priimtu teismo precedentu vadovautis. Be to, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad yra keli skirtingi analogiškose bylose priimti to paties Lietuvos apeliacinio teismo sprendimai, pagal visuotinai pripažintas teismo precedentų kolizijų sprendimo taisykles, turėjo vadovautis vėlesniu teismo išaiškinimu, t. y. ieškovo nurodyta 2013 m. gruodžio 12 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi.

Atsiliepimas

Atsakovas Muitinės departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsakovas Muitinės departamentas atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad AAS „BTA B. I. Company“ pasiūlyme padaryta klaida negali būti laikoma techninio pobūdžio aritmetine klaida, nes nesant informacijos apie 29 -ių automobilių iš perkančiosios organizacijos sąrašo įkainius, pasiūlymas buvo pateiktas ne visa apimtimi, t. y. tik dėl dalies pirkimo objekto, kas pagal pirkimo sąlygų 2.2 punkto nuostatas yra draudžiama.

2. Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad VPĮ 39 straipsnio 1 dalies nuostatos nenumato galimybės leisti pateikti nepateiktos kainos sudedamąsias dalis ir draudžia pildyti pasiūlymą tokiomis dalimis. Leidus AAS „BTA B. I. Company“ patikslinti savo pasiūlymą, pasiūlymas būtų papildytas naujomis kainos sudėtinėmis dalimis, kas pažeistų VPĮ 3 straipsnyje įtvirtintus pagrindinius viešųjų pirkimų principus kitų pasiūlymus pateikusių tiekėjų atžvilgiu. Tokiu atveju, susidarytų situacija, kai AAS „BTA B. I. Company“ pasiūlymas, neatitinkantis pirkimo sąlygų, taptų atitinkančiu viešojo pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus.

3. Apeliaciniame skunde nepagrįstai didelė reikšmė suteikiama racionaliam viešojo pirkimo lėšų panaudojimui. Nenustačius viešojo pirkimo pažeidimų, nėra pagrindo konstatuoti viešųjų pirkimų tikslą apibūdinančios principinės nuostatos – racionaliai naudoti lėšas – pažeidimą.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo UAB DK „PZU Lietuva“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Trečiasis asmuo atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

1. Pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai sprendė, kad esant pirkimo sąlygose reikalavimui pasiūlyme nustatyti kiekvieno automobilio dviejų rūšių draudimo įmokos kainą ir šių draudimo įmokų bendrą draudimo įmoką, tokie duomenys laikytini pasiūlymo dalimi, todėl draudimo įmokų nepateikimas 29 perkančiosios organizacijos sąraše nurodytoms transporto priemonėms, vertinamas kaip pasiūlymo neatitikimas pirkimo sąlygų reikalavimams ir negali būti vertinamas kaip aritmetinė klaida.

2. Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad nagrinėjamoje situacijoje ieškovui leidus pakeisti pasiūlymą, t. y. pateikti naują pasiūlymą, dėl kurio pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantis pasiūlymas taptų atitinkančiu pirkimo dokumentų reikalavimus, būtų pažeistos VPĮ nuostatos ir principai.

3. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesirėmė Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-2342/2013, atliktu VPĮ 39 straipsnio 1 dalies išaiškinimu, nes šios išnagrinėtos civilinės bylos ir nagrinėjamos civilinės bylos faktinės aplinkybės nėra tapačios arba labai panašios.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Žemesnės instancijos teismas

Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs Lietuvos apeliaciniame teisme gautus papildomus šalių paaiškinimus ir įrodymus, sprendžia, kad byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatė.

Dėl faktinių bylos aplinkybių ir apeliacijos ribų

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas AAS „BTA B. I. Company“ filialas Lietuvoje pateikė pasiūlymą atsakovo paskelbtame supaprastintame atvirame konkurse „Lietuvos Respublikos muitinės tarnybinių transporto priemonių draudimo (Kasko) ir transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo paslaugų viešasis pirkimas“, pirkimo Nr. 165772. Perkančiosios organizacijos 2015 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu ieškovo kvalifikacija buvo pripažinta atitinkančia pirkimo sąlygose nustatytus minimalius kvalifikacijos reikalavimus, 2015 m. rugsėjo 11 d. sprendimu – ieškovo pasiūlymas buvo atmestas kaip neatitinkantis pirkimo sąlygose nustatytų reikalavimų, nes pateiktas ne visam pirkimo objektui, t. y. nepateiktos draudimo įmokų kainos 29 Lietuvos Respublikos muitinės tarnybiniams automobiliams, nurodytiems pirkimo sąlygų sąraše. 2015 m. rugsėjo 23 d. ieškovas pateikė perkančiajai organizacijai pretenziją dėl jo pasiūlymo atmetimo, kurią perkančioji organizacija išnagrinėjo ir atmetė 2015 m. rugsėjo 30 d. sprendimu. Perkančiosios organizacijos 2015 m. rugsėjo 24 d. sprendimu buvo sudaryta pasiūlymų eilė ir išrinktas pirkimo laimėtojas – UAB DK „PZU Lietuva“ (pasiūlymo kaina 54 873,20 Eur), su kuriuo pirkimo sutartis buvo sudaryta 2015 m. spalio 16 d.

Nagrinėjamoje byloje keliami klausimai dėl ieškovo AAS „BTA B. I. Company“ filialo Lietuvoje pasiūlymo trūkumo (nepateikiant pasiūlyme duomenų apie draudimo įmokų kainas 29 Lietuvos Respublikos muitinės tarnybiniams automobiliams, nurodytiems pirkimo sąlygų sąraše) pobūdžio ir galimybės jį ištaisyti nekeičiant pasiūlymo esmės (VPĮ 39 straipsnio 1 dalis).

Dėl viešųjų pirkimų principų užtikrinimo, perkančiajai organizacijai sudarant pirkimo dokumentus ir vertinant tiekėjų pasiūlymų atitiktį šiuose dokumentuose nustatytiems reikalavimams

Vadovaujantis VPĮ 3 straipsnio 1, 2 dalimis perkančiajai organizacijai nustatyta imperatyvioji pareiga užtikrinti, kad, atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją, būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų bei kitų įstatymo reikalavimų įgyvendinant pirkimų tikslą – sudaryti viešojo pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai panaudojant lėšas. Viešųjų pirkimų teisinis reglamentavimas susijęs su viešojo intereso apsauga, todėl VPĮ viešiesiems pirkimams nustatyti specialūs reikalavimai, o šio įstatymo nuostatos aiškintinos ir taikytinos taip, kad būtų apgintas viešasis interesas. Viešųjų pirkimų principų kontekste vertinama dauguma viešųjų pirkimų proceso elementų, jais galima tiesiogiai remtis siekiant apginti tiekėjų pažeistas teises viešojo pirkimo srityje. Vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas, nesiremiant jokia konkrečią elgesio taisyklę nustatančia teisės norma, yra pakankamas pagrindas reikalauti teismo pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2008; 2009 m. vasario 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009). Viešųjų pirkimų principais privalu vadovautis taikant ir aiškinant visų VPĮ nuostatų turinį, šių principų taikymas rationae temporis apima visas viešojo pirkimo procedūras nuo pradžios iki pabaigos, t. y. nuo pirkimo paskelbimo iki laimėtojo nustatymo ar viešojo pirkimo sutarties sudarymo arba viešojo pirkimo pasibaigimo kitu įstatyme nustatytu pagrindu (VPĮ 7 straipsnis). Lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo, abipusio pripažinimo ir skaidrumo principų laikymasis garantuoja, kad bus pasiekti viešojo pirkimo tikslai ir išvengta galimų nesąžiningos konkurencijos prielaidų viešojo pirkimo procedūrose. Taigi, viešųjų pirkimų principų tinkamas taikymas nėra tik besąlyginė VPĮ 3 straipsnio nuostatų laikymosi pareiga, bet yra ir viešųjų pirkimų tikslų pasiekimo garantas.

VPĮ ir kitų teisės aktų reikalavimai tiek perkančiajai organizacijai, tiek tiekėjams nustatyti ne siekiant atlikti formalias procedūras tam, kad perkančiosios organizacijos ir tiekėjo veiksmai atitiktų teisės normas, o tam, jog šiomis procedūromis būtų įgyvendinti viešųjų pirkimų (turiningieji) tikslai. Viešojo pirkimo teisinių santykių formalizavimas svarbus tiek, kiek tai padeda siekti viešųjų pirkimų tikslų ir nepažeidžia viešųjų pirkimų principų. Dėl tiekėjo veiksmų bei perkančiosios organizacijos sprendimų teisėtumo sprendžiama pagal turiningąjį vertinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2011), kuris, atsižvelgiant į viešųjų pirkimų principus ir tikslus, turi viršenybę prieš formalumus (turinio viršenybės prieš formą principas). Turiningasis vertinimas atliekamas laikantis inter alia aktualių teisės normų dėl tiekėjų kvalifikacijos ir pasiūlymų vertinimo bei nepažeidžiant viešųjų pirkimų principų (VPĮ 3, 32, 39 straipsniai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2012).

Dėl Viešųjų pirkimų įstatymo 39 straipsnio 1 dalies aiškinimo

Kadangi nagrinėjamoje byloje keliami klausimai dėl ieškovo pasiūlymo trūkumo pobūdžio ir galimybės jį ištaisyti nekeičiant pasiūlymo esmės, susiję su VPĮ 39 straipsnio 1 dalies aiškinimu ir taikymu, teisėjų kolegija pasisako dėl kasacinio teismo ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – Teisingumo Teismas) išplėtotos praktikos aiškinant šioje teisės normoje įtvirtintą pasiūlymų trūkumų taisymo tvarką.

VPĮ 39 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija gali prašyti, kad dalyviai paaiškintų savo pasiūlymus, tačiau ji negali prašyti, siūlyti arba leisti pakeisti pasiūlymo, pateikto atviro ar riboto konkurso metu, ar galutinio pasiūlymo, pateikto konkurencinio dialogo metu, esmės – pakeisti kainą arba padaryti kitų pakeitimų, dėl kurių pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantis pasiūlymas taptų atitinkantis pirkimo dokumentų reikalavimus. Perkančioji organizacija, pasiūlymų vertinimo metu radusi pasiūlyme nurodytos kainos apskaičiavimo klaidų, privalo paprašyti dalyvių per jos nurodytą terminą ištaisyti pasiūlyme pastebėtas aritmetines klaidas, nekeičiant vokų su pasiūlymais atplėšimo posėdžio metu paskelbtos kainos. Taisydamas pasiūlyme nurodytas aritmetines klaidas, dalyvis neturi teisės atsisakyti kainos sudedamųjų dalių arba papildyti kainą naujomis dalimis. Jei dalyvis per perkančiosios organizacijos nurodytą terminą neištaiso aritmetinių klaidų ir (ar) nepaaiškina pasiūlymo, jo pasiūlymas atmetamas kaip neatitinkantis pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų.

Aiškinant šio teisinio reglamentavimo tikslus ir atskleidžiant iš jo kylančių perkančiosios organizacijos pareigų bei dalyvio teisių turinį, yra svarbi Teisingumo Teismo jurisprudencija, aiškinanti 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo (toliau – Direktyva 2004/18) nuostatas. Teisingumo Teismas yra išaiškinęs, kad Direktyvoje 2004/18 nėra jokių nuostatų, kuriose būtų nurodyta, kaip turi elgtis perkančioji organizacija, nustačiusi, jog tiekėjo pasiūlymas yra neaiškus ar neatitinka techninių specifikacijų. Jei perkančiajai organizacijai būtų leista prašyti tiekėjo, kurio pasiūlymą ji laiko neaiškiu ar neatitinkančiu techninių specifikacijų, pateikti atitinkamus paaiškinimus, tuo atveju, jei šio dalyvio pasiūlymas galiausiai būtų atrinktas, galėtų atrodyti, kad perkančioji organizacija slaptai dėl jo derėjosi kitų tiekėjų nenaudai ir taip pažeidė vienodo vertinimo principą. Tačiau Direktyvos 2004/18 2 straipsniu [„Sutarčių sudarymo principai“] konkrečiai nedraudžiama išimtiniais atvejais taisyti ar pildyti atskirus pasiūlymo duomenis dėl to, kad akivaizdžiai būtinas paprastas jų paaiškinimas, arba siekiant ištaisyti akivaizdžias redakcinio pobūdžio klaidas, jei dėl šio pakeitimo faktiškai nepateikiamas naujas pasiūlymas. Perkančiosios organizacijos prašymas tiekėjui paaiškinti pasiūlymą turi būti susijęs su visais neaiškiais ar techninių specifikacijų neatitinkančiais pasiūlymo aspektais, ir perkančioji organizacija negali atmesti pasiūlymo dėl šiame prašyme nenurodyto neaiškumo (Teisingumo Teismo 2012 m. kovo 29 d. sprendimas, priimtas byloje SAG ELV Slovensko, C-599/10, ECLI:EU:C:2012:191 ir jame nurodyta Teisingumo Teismo jurisprudencija).

Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad VPĮ 39 straipsnio 1 dalyje nustatyta tiekėjų teisė ištaisyti pasiūlyme pastebėtas aritmetines klaidas aiškintina tapačiai, kaip Teisingumo Teismo SAG ELV Slovensko byloje pateikiamas ES teisės aiškinimas, t. y. kad ji reiškia dalyvio teisę taisyti ar pildyti atskirus pasiūlymo duomenis siekiant ištaisyti akivaizdžias redakcinio pobūdžio klaidas, jei dėl šio pakeitimo faktiškai nepateikiamas naujas pasiūlymas. Taigi aritmetinė klaida VPĮ 39 straipsnio 1 dalies taikymo prasme yra akivaizdus skaičiavimo apsirikimas, kurio ištaisymas nekeičia pasiūlymo kainos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-674-969/2015, 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-660-415/2015). Perkančiosios organizacijos diskrecija taikant VPĮ 39 straipsnio 1 dalies nuostatas iš esmės reiškiasi ne sprendimu leisti arba ne tiekėjui paaiškinti pasiūlymą, o įvertinimu, ar pasiūlymo trūkumo pobūdis leidžia jį pataisyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-654-378/2015).

Dėl ieškovo pasiūlymo atmetimo teisėtumo

Bylos duomenimis nustatyta, kad perkančioji organizacija ieškovo pasiūlyme nustatytą trūkumą (duomenų apie draudimo įmokų kainas 29 Lietuvos Respublikos muitinės tarnybiniams automobiliams, nurodytiems pirkimo sąlygų sąraše, nepateikimą) vertino kaip pasiūlymo turinio neatitikimą pirkimo sąlygose nustatytiems reikalavimams, kurio negalima ištaisyti taikant VPĮ 39 straipsnio 1 dalies nuostatas. Perkančiosios organizacijos nuomone, ieškovo nepateikti duomenys apie draudimo įmokų kainas 29 Lietuvos Respublikos muitinės tarnybiniams automobiliams, laikytini pasiūlymo objekto sudedamąja dalimi, todėl leidus ieškovui šiuos duomenis pateikti, ieškovo pasiūlymas būtų papildytas naujomis kainos sudedamosiomis dalimis, kas pagal VPĮ 39 straipsnio 1 dalies nuostatas yra draudžiama (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1313/2013). Ieškovas laikosi pozicijos, kad jo pasiūlyme nustatytas trūkumas yra akivaizdi techninio pobūdžio klaida, kurią ištaisius VPĮ 39 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, nepasikeistų vokų su pasiūlymais atplėšimo posėdžio metu (2015 m. rugpjūčio 10 d.) paskelbta pasiūlymo bendra kaina. Ieškovo teigimu, perkančioji organizacija, neleidusi jam paaiškinti atitinkamus pasiūlymo elementus bei juos ištaisyti, taip pat atmesdama mažiausios kainos pasiūlymą, nesilaikė viešųjų pirkimų principų bei racionalaus lėšų panaudojimo tikslo.

Analogiškų pozicijų ieškovo ir atsakovo atstovai laikėsi apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Ieškovo atstovas teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad pirkimo sąlygose buvo nustatyta privaloma pasiūlymų forma, kurioje buvo nurodytas draudžiamų transporto priemonių sąrašas, todėl perkančiajai organizacijai nustačius minėtą trūkumą, nesudėtinga buvo patikrinti bei įsitikinti tuo, jog nepateiktame šio sąrašo lape nurodytų transporto priemonių draudimo įmokų kainos buvo įskaičiuotos į bendrą pasiūlymo kainą. Paaiškinus pasiūlymą, jo bendra kaina nebūtų pasikeitusi. Atsakovo atstovas teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad ieškovo pasiūlyme nustatytas trūkumas buvo įvertintas kaip pirkimo objekto kainos sudedamosios dalies nepateikimas, todėl bendra ieškovo pasiūlymo kaina, įskaičiuojant nepateiktus duomenis apie 29 - ių automobilių draudimo įmokų kainas, nebuvo tikrinama.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas pritarė perkančiosios organizacijos pozicijai bei sprendė, kad draudimo įkainių nepateikimas 29 automobiliams, nurodytiems perkančiosios organizacijos sąraše, vertintinas kaip pasiūlymo turinio neatitikimas pirkimo sąlygų reikalavimams ir negali būti laikomas technine klaida arba kaip pasiūlyme nurodytos kainos apskaičiavimo klaida, taisytina VPĮ 39 straipsnio 1 dalyje numatyta tvarka. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju perkančioji organizacija ir pirmosios instancijos teismas neteisingai kvalifikavo ieškovo pasiūlyme nustatytą trūkumą bei atitinkamai netinkamai taikė VPĮ nuostatas bei nepagrįstai sprendė, jog nustatytas pasiūlymo trūkumas negali būti taisomas VPĮ 39 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.

Kaip matyti iš perkančiosios organizacijos ginčijamo viešojo pirkimo sąlygų, pirkimo objektas – Lietuvos Respublikos muitinės tarnybinių transporto priemonių draudimo (KASKO) ir transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo paslaugos (pirkimo sąlygų 2.1. punktas); pirkimas į dalis neskaidomas (pirkimo sąlygų 2.2. punktas); draudžiamų transporto priemonių markės, modeliai, techniniai parametrai ir kiekiai pateikiami techninėje specifikacijoje, esant poreikiui transporto priemonių kiekis gali didėti iki 30 proc. (pirkimo sąlygų 2.3. punktas); tiekėjas kainos pasiūlymą privalo pateikti pagal pirkimo sąlygų 1 priede pateiktą pasiūlymo formą (pirkimo sąlygų 5.6. punktas); pasiūlymuose nurodoma transporto priemonių draudimo paslaugų kaina pateikiama eurais, turi būti išreikšta ir apskaičiuota taip, kaip nurodyta pirkimo sąlygų 1 priede (pirkimo sąlygų 5.13. punktas); iškilus klausimams dėl pasiūlymų turinio ir Komisijai CVP IS susirašinėjimo priemonėmis paprašius, tiekėjai privalo per Komisijos nustatytą terminą pateikti papildomus paaiškinimus, nekeisdami pasiūlymo esmės (pirkimo sąlygų 9.4. punktas); jeigu pateiktame pasiūlyme Komisija randa pasiūlyme nurodytos kainos apskaičiavimo klaidų, ji privalo CVP IS susirašinėjimo priemonėmis paprašyti tiekėjų per jos nustatytą terminą ištaisyti pasiūlyme pastebėtas aritmetines klaidas, nekeičiant vokų su pasiūlymais atplėšimo posėdžio metu paskelbtos kainos; taisydamas pasiūlyme nurodytas aritmetines klaidas, tiekėjas neturi teisės atsisakyti kainos sudedamųjų dalių arba papildyti kainą naujomis dalimis (pirkimo sąlygų 9.5. punktas); perkančiosios organizacijos neatmesti pasiūlymai vertinami pagal mažiausios kainos kriterijų (pirkimo sąlygų 10.2. punktas).

Kaip matyti iš pirkimo sąlygų priedo, kuriame nurodytas perkančiosios organizacijos draudžiamų transporto priemonių sąrašas, jame išvardintos transporto priemonės suskirstytos dalimis, priklausomai nuo to, kokiam atsakovo teritoriniam padaliniui priklauso konkreti draudžiama transporto priemonė. Kiekvienam atsakovo teritoriniam padaliniui priklausančios transporto priemonės nurodomos kaip atskira šio sąrašo dalis. Taigi, draudžiamų transporto priemonių sąrašas (pasiūlymo 1 priedas) susideda iš tam tikram atsakovo teritoriniam padaliniui priklausančių (valdomų) transporto priemonių. Nurodyto priedo formoje nustatyta, kad šalia kiekvienos draudžiamos transporto priemonės turi būti atskirai nurodyta siūloma draudimo paslaugų (TPVCAPD ir KASKO) kaina bei šio sąrašo pabaigoje – nurodyta bendra pasiūlymo kaina. Kaip teisingai nustatė perkančioji organizacija ir pirmosios instancijos teismas, ieškovo pateiktame pasiūlyme nebuvo duomenų apie draudimo įmokų kainas 29 automobiliams, nurodytiems perkančiosios organizacijos sąraše. Palyginus perkančiosios organizacijos sudarytą draudžiamų transporto priemonių sąrašą bei ieškovo pateiktą pasiūlymą, matyti, kad ieškovo nepateikti duomenys dėl 29 transporto priemonių draudimo paslaugų įkainių eina iš eilės pagal perkančiosios organizacijos pirkimo sąlygose sudarytą transporto priemonių sąrašą. Iš ieškovo perkančiajai organizacijai pateiktos pasiūlymo formos matyti, kad joje vardijamas draudžiamų transporto priemonių sąrašas nutrūksta ir apskritai nenurodyta šio sąrašo 5 dalis su Muitinės kriminalinės tarnybos transporto priemonėmis (po 4 dalies iš karto eina 6 dalis). Kartu su pretenzija ieškovas perkančiajai organizacijai pateikė trūkstamą pasiūlymo lapą, kuriame nuosekliai išvardintos trūkstamos transporto priemonės ir jų draudimo paslaugų įkainiai pagal perkančiosios organizacijos pirkimo sąlygų 1 priedo formoje išdėstytą eiliškumą, šiame pasiūlymo lape yra trūkstama draudžiamų transporto priemonių sąrašo 5 dalis. Palyginus ieškovo pasiūlymo bendrą kainą su jo pasiūlyme išvardintų transporto priemonių draudimo įmokų bendra suma (be 29 transporto priemonių draudimo įmokų), akivaizdu, jog nurodyta pasiūlymo bendra kaina viršija pateiktame pasiūlyme nurodytų transporto priemonių draudimo įmokų sumą, kas suponuoja išvadą, jog pateikiant pasiūlymą buvo padaryta techninė klaida, kurią lėmė vieno pasiūlymo lapo nepateikimas.

Kaip jau buvo minėta, trūkstamą pasiūlymo lapą su 29 transporto priemonių draudimo įmokų kainomis ieškovas viešojo pirkimo komisijai pateikė kartu su pretenzija, tačiau perkančioji organizacija bei pirmosios instancijos teismas iš esmės šio dokumento turinio pasiūlymo bendrame kontekste nevertino. Perkančioji organizacija tokį ieškovo pasiūlymo trūkumą kvalifikavo kaip esminį trūkumą, sudarantį pagrindą atmesti pasiūlymą. Teisėjų kolegija su tokiu perkančiosios organizacijos ieškovo pasiūlyme nustatyto trūkumo kvalifikavimu nesutinka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės, kad nepateikti duomenys dėl 29 transporto priemonių eina iš eilės pagal perkančiosios organizacijos pirkimo sąlygose sudarytą transporto priemonių sąrašą bei sudaro atskirą ieškovo pasiūlymo lapą, kad bendra ieškovo pasiūlymo kaina buvo apskaičiuota atsižvelgiant į visas sąraše nurodytas transporto priemonių draudimo įmokų kainas vieneriems metams, t. y. įskaitant ir nepateiktame pasiūlymo lape nurodytų transporto priemonių, sudaro pakankamą pagrindą pritarti ieškovo argumentams, jog trūkstami duomenys nebuvo pateikti dėl techninės klaidos bei nustatytą ieškovo pasiūlymo trūkumą kvalifikuoti ne kaip esminį pasiūlymo trūkumą, o kaip techninio pobūdžio trūkumą, nekeičiantį pateikto pasiūlymo esmės bei nesuteikiantį ieškovui pranašumo prieš kitus pirkime dalyvavusius tiekėjus. Ieškovo kvalifikacija atitiko minimalius kvalifikacinius reikalavimus, kitų pirkimo sąlygų reikalavimų pažeidimų ieškovo pasiūlyme nebuvo nustatyta. Šią techninio pobūdžio klaidą aiškiai iliustruoja ieškovo pasiūlyme vardijamų draudžiamų transporto priemonių 5 dalies nenurodymas, ieškovo pasiūlyme išvardintų transporto priemonių draudimo paslaugų įkainių sumos bei galutinės transporto priemonių draudimo paslaugų įmokų sumos neatitikimas, todėl perkančioji organizacija šią klaidą turėjo pastebėti bei tinkamai ją kvalifikuoti.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad perkančioji organizacija, pasiūlymų vertinimo metu nustačiusi tokio pobūdžio ieškovo pasiūlymo trūkumą, privalėjo inicijuoti bendradarbiavimo procesą bei pasiūlyti ieškovui paaiškinti (patikslinti) pasiūlyme pastebėtą techninio pobūdžio klaidą, nekeičiant pasiūlymo esmės bei vokų su pasiūlymais atplėšimo posėdžio metu paskelbtos pasiūlymo kainos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-674-969/2015, 2015 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-654-378/2015, 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-660-415/2015). Priešingi perkančiosios organizacijos veiksmai, atmetus ieškovo pasiūlymą net neįvertinus nustatyto trūkumo reikšmės bendrai pasiūlymo kainai, kvalifikuotini pažeidžiančiais viešųjų pirkimų principus bei vertintini per daug formaliais ir neproporcingais pagrindiniam viešųjų pirkimų tikslui – racionaliam lėšų panaudojimui (VPĮ 3 straipsnio 1 dalis).

Nustatytų faktinių aplinkybių kontekste atmestini perkančiosios organizacijos ir trečiojo asmens argumentai, kad VPĮ 39 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka leidus ieškovui patikslinti pasiūlymą, pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantis pasiūlymas taptų atitinkančiu pirkimo dokumentų reikalavimus. Kaip jau buvo minėta, perkančiosios organizacijos diskrecija taikant VPĮ 39 straipsnio 1 dalies nuostatas iš esmės reiškiasi ne sprendimu leisti arba ne tiekėjui paaiškinti pasiūlymą, o įvertinimu, ar pasiūlymo trūkumo pobūdis leidžia jį pataisyti. Nagrinėjamu atveju perkančioji organizacija nustačiusi, kad ieškovas nepateikė duomenų apie 29 –ių transporto priemonių draudimo įmokų kainas, net nevertino nustatyto pasiūlymo trūkumo pobūdžio bei jo reikšmės bendrai pasiūlymo kainai, bet formaliai nepateiktus duomenis vertino pirkimo objekto sudedamąja dalimi, kuri negali būti keičiama. Tokia perkančiosios organizacijos išvada nustatytų aplinkybių kontekste akivaizdžiai prieštarauja jos pačios nustatytų pirkimo sąlygų reikalavimams, kad iškilus klausimams dėl pasiūlymų turinio arba kainos apskaičiavimo, Komisijai CVP IS susirašinėjimo priemonėmis kreipiasi į tiekėją prašydama per nustatytą terminą pateikti papildomus paaiškinimus, a fortiori nekeičiant pasiūlymo esmės arba vokų su pasiūlymais atplėšimo posėdžio metu paskelbtos ieškovo pasiūlymo kainos (pirkimo sąlygų 9.4. punktas). Taigi perkančioji organizacija formaliu pagrindu atmetusi mažiausią kainą pasiūliusio ieškovo pasiūlymą, o taip pat ir pretenziją, nesant esminių pirkimo procedūrų ir kitų pirkimo sąlygų pažeidimų, netinkamai vykdė viešojo pirkimo procedūras, suteikė prioritetą formaliems vertinimo kriterijams prieš turiningąjį vertinimą.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pažeidė teismo precedentų konkurencijos taisykles, nepagrįstai rėmėsi perkančiosios organizacijos nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 29 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1313/2013, kurios ratio decidendi nesutampa su nagrinėjamoje byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Šio skundo argumento kontekste, pirmiausiai, pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje yra suformuluota taisyklė, jog teismas, nagrinėdamas bylas, teisės normas aiškina ir taiko ne a priori, o kiekvienoje konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas yra ne aiškinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi. Pirmosios instancijos teismo nurodytoje Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. 2A-1313/2013 buvo sprendžiamas klausimas dėl tiekėjo pasiūlymo atmetimo, kai pateiktame pasiūlyme nebuvo nurodytos visos pasiūlymo kainos sudedamosios dalys, kurių pagal pirkimo sąlygų lentelę turėjo būti pateiktos 8 pozicijos pagal atskiras paslaugos (atliktinų darbų) rūšis. Taigi nurodytoje Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. 2A-1313/2013 nustatytos faktinės aplinkybės neturi esminio panašumo su nagrinėjamoje byloje nustatytomis, kai pasiūlymas buvo atmestas dėl techninio pobūdžio klaidos, nepateikus duomenų apie tam tikrų atsakovo padalinių draudžiamas transporto priemones, kurių draudimo paslaugų įmokų kaina buvo įskaičiuota į bendrą pasiūlymo kainą. Tuo tarpu ieškovo nurodytoje Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. 2A-2342/2013 nustatytos faktinės aplinkybės, kad teikdamas perkančiajai organizacijai pasiūlymą tiekėjas nepateikė vieno iš pasiūlymo lapo su 175 – 187 punktuose numatytomis darbų apimtimis ir kainomis, labai artimos nagrinėjamoje byloje nustatytoms teisiškai reikšmingoms aplinkybėms, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo šiuo precedentu vadovautis. Be to, kaip teisingai nurodo apeliantas, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad yra keli skirtingi analogiškose bylose priimti to paties Lietuvos apeliacinio teismo sprendimai, pagal visuotinai pripažintas teismo precedentų kolizijų sprendimo taisykles, turėjo vadovautis vėlesniu teismo išaiškinimu, t. y. ieškovo nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 12 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-2342/2013.

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad perkančioji organizacija, vertindama ieškovo pasiūlymą, netinkamai taikė VPĮ nuostatas, todėl yra pagrindas pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos sprendimus dėl ieškovo pretenzijos atmetimo, tiekėjų pasiūlymų vertinimo, preliminarios pasiūlymų eilės sudarymo, viešojo pirkimo laimėtojo išrinkimo ir sprendimo su juo sudaryti viešojo pirkimo sutartį (VPĮ 39, 41, 93-94 straipsniai).

Dėl neteisėtų perkančiosios organizacijos veiksmų ir procesinės bylos baigties

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2015 m. spalio 16 d. perkančioji organizacija sudarė pirkimo sutartį su ginčijamo viešojo pirkimo laimėtoju UAB „DK PZU Lietuva“. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nustatytos aplinkybės ir jų vertinimas suponuoja prielaidas perkančiosios organizacijos ir trečiojo asmens 2015 m. spalio 16 d. pirkimo sutartį pripažinti neteisėta ab initio. Pagal nuosekliai suformuotą kasacinio teismo praktiką teismas, nustatęs, kad sandoris prieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, turi ex officio pripažinti sandorį niekiniu ir negaliojančiu bei taikyti atitinkamus teisinius padarinius, neatsižvelgdamas į bylos dalyvių reikalavimus (CK 1.78 straipsnio 5 dalis). Taigi teismas pripažįsta sandorį niekiniu tiek bylos dalyviams pareiškus tokį reikalavimą, tiek jo nepareiškus, ir kiekvienu atveju sprendžia dėl niekinio sandorio teisinių padarinių, nes, tik išsprendus dėl negaliojančio sandorio teisinių padarinių, užbaigiamas ginčo sprendimas ir atkuriama teisinė taika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-554-690/2015).

VPĮ 95² straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas gali nepripažinti pirkimo sutarties negaliojančia ir taikyti alternatyvias sankcijas pagal šio straipsnio 4 dalį, nors pirkimo sutartis buvo sudaryta neteisėtai pagal šio įstatymo 95¹ straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, jeigu dėl viešojo intereso, įskaitant su pirkimo sutartimi nesusijusius ekonominius interesus, dėl kurių pirkimo sutarties pripažinimas negaliojančia turėtų neproporcingų padarinių, būtina išsaugoti pirkimo sutarties padarinius. Tiesiogiai su pirkimo sutartimi susiję ekonominiai interesai apima inter alia išlaidas, susidariusias dėl vėlavimo vykdyti pirkimo sutartį, naujos pirkimo procedūros pradėjimo, pirkimo sutartį vykdančio tiekėjo pakeitimo, teisinių pareigų, kurios atsirado pripažinus pirkimo sutartį negaliojančia. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje kilo poreikis taikyti VPĮ 95² straipsnio nuostatas – išsaugoti neteisėtai sudarytą sandorį ir perkančiajai organizacijai skirti vieną iš galimų alternatyviųjų sankcijų.

Kaip matyti iš perkančiosios organizacijos ir trečiojo asmens sudarytos 2015 m. spalio 16 d. viešojo pirkimo sutarties, draudimo polisų galiojimo terminas – 12 mėnesių, draudimo paslaugų teikimo terminas – 24 mėnesiai, sutarties galiojimo pradžia – 2015 m. gruodžio 5 d., bendra sutarties kaina – 54 873,20 Eur. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje perkančiosios organizacijos atstovas nurodė, kad už 12 mėnesių trečiajam asmeniui yra sumokėta visa draudimo paslaugų įmokų suma. Teisėjų kolegija, įvertinusi šias aplinkybes bei tai, kad sudarytos viešojo pirkimo sutarties dalykas yra Muitinės departamento tarnybinių transporto priemonių draudimo (Kasko) ir transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo paslaugų pirkimas, sprendžia, jog sudarytos viešojo pirkimo sutarties pripažinimas niekine ir restitucijos taikymas nagrinėjamu atveju perkančiajai organizacijai sukeltų neproporcingų padarinių, nes apsunkintų jos funkcijų, susijusių su viešojo intereso apsauga, vykdymą.

Atsižvelgus į viešojo pirkimo sutarties galiojimo terminą, jos tęstinį pobūdį, reikšmę perkančiajai organizacijai, taip pat į visuotinai žinomą viešąjį interesą atitinkančią aplinkybę, susijusią su perkančiosios organizacijos vykdomomis funkcijomis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog proporcinga padarytam pažeidimui ir ieškovo pažeistų teisių užtikrinimui būtų taikyti VPĮ 95² straipsnio 4 dalyje įtvirtintą sankciją – pirkimo sutarties trukmės sutrumpinimas vieneriais metais, t. y. iki 2016 m. gruodžio 5 d., suteikiant perkančiajai organizacijai pakankamai laiko būtinoms transporto priemonių draudimo paslaugoms organizuoti naują viešąjį pirkimą.

Dėl ieškovu byloje laikytino asmens

CPK 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad galėjimas įgyvendinti savo teises teisme ir pavesti atstovui vesti bylą (civilinis procesinis veiksnumas) priklauso juridiniams asmenims ir fiziniams asmenims, atitinkantiems šioje teisės normoje įtvirtintus požymius. Asmuo, neturintis civilinio procesinio veiksnumo, negali būti dalyvaujančiu byloje asmeniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-450-469/2015).

Nagrinėjamoje byloje ieškinys pareikštas AAS „BTA B. I. Company“ filialo Lietuvoje vardu. CK 2.53 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad juridinio asmens filialas nėra juridinis asmuo, analogiška nuostata nustatyta AAS „BTA B. I. Company“ filialo Lietuvoje nuostatų 1.7 punkte. Vienas iš filialo uždavinių yra atstovauti steigėjo interesus santykiuose su privačių ir viešų interesų teisės subjektais visais su filialo veikla susijusiais klausimais (Nuostatų 3.1.2 punktas). Kaip matyti iš ieškovo atstovės Lietuvos apeliaciniam teismui pateiktų duomenų, 2015 m. liepos 10 d. AAS „BTA B. I. Company“ valdybos pirmininkas J. L. įgaliojo AAS „BTA B. I. Company“ filialo Lietuvoje direktorių T. P. atstovauti įmonės interesus visose teismo ir teisėsaugos įstaigose, su visomis įstatymų suteiktomis teisėmis ieškovui, atsakovui, trečiajam asmeniui, su galimybe perįgalioti darbuotojus ar advokatus. 2014 m. gruodžio 16 d. AAS „BTA B. I. Company“ filialo Lietuvoje direktorius T. P. ir Advokatų profesinė bendrija TAILORS sudarė teisinių paslaugų teikimo sutartį, pagal kurią bendrija įsipareigojo AAS „BTA B. I. Company“ filialui Lietuvoje teikti bet kokio pobūdžio teisines paslaugas.

Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad nors nagrinėjamoje byloje šalimi (ieškovu) nurodomas AAS „BTA B. I. Company“ filialas Lietuvoje, tačiau faktiškai byloje šalimi (ieškovu) yra AAS „BTA B. I. Company“, kuris yra tinkamai atstovaujamas, todėl netinkamas šalies procesinio statuso nurodymas ieškovo ir pirmosios instancijos teismo procesiniuose dokumentuose, nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą nutraukti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Apeliacinės instancijos teismui patenkinus iš esmės visus ieškinio reikalavimus ir atitinkamai panaikinus pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą, perskirstytinos ginčo šalių procese patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Bylos duomenimis ieškovas, pateikdamas ieškinį ir apeliacinį skundą, sumokėjo 434 Eur žyminio mokesčio, todėl ši suma priteistina jo naudai iš atsakovo Muitinės departamento (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovas pirmosios instancijos teisme turėjo 889,35 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudaro išlaidos už ieškinio ir prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo parengimą, susipažinimą su bylos medžiaga bei parengtų procesinių dokumentų pateikimą teismui. Apeliacinės instancijos teisme ieškovas turėjo 1 306,80 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudaro išlaidos už pirmosios instancijos teismo sprendimo analizę, apeliacinio skundo parengimą, papildomų paaiškinimų ir įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teismui, taip pat išlaidos už dalyvavimą apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Ieškovas pateikė šias išlaidas ir jų apmokėjimą pagrindžiančius įrodymus – suteiktų teisinių paslaugų išklotines, sąskaitas – faktūras ir mokėjimo pavedimus. Iš viso ieškovas turėjo 2 196 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme.

CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio. Pagal Lietuvos Respublik?s teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 dėl Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pateikimo (toliau – Rekomendacijos) 8.2. punktą už ieškinio parengimą taikomas 2,5 koeficientas, už kitus dokumentus bei atsikirtimus taikomas 0,4 koeficientas (8.16 punktas), už apeliacinį skundą, jeigu advokatas dalyvavo pirmosios instancijos teisme – 1,7 koeficientas (8.10. punktas), už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą – 0,1 koeficientas (8.19. punktas) nuo Lietuvos statistikos departamento skelbiamo už praėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (713,90 Eur). Ieškovo teismui deklaruotos išlaidos už parengtus procesinius dokumentus ir suteiktas kitas teisines paslaugas neviršija Rekomendacijose nurodytų maksimalių dydžių, todėl priteistinos jo naudai (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

Kasacinio teismo praktikoje ne kartą spręsta, kad tais atvejais, kai ieškovas savo interesus gina ne tik prieš perkančiąją organizaciją, bet ir pirkimo laimėtoją, nustačius pastarųjų proceso šalių argumentų nepagrįstumą, yra teisinga ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisti iš abiejų ginče dalyvavusių proceso priešininkų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-309-248/2015).

Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje ieškovas gynėsi tiek prieš atsakovą, tiek prieš trečiąjį asmenį, taip pat į tai, kad ieškovo pažeistų teisių užtikrinimui taikyta sankcija – pirkimo sutarties trukmės sutrumpinimas vieneriais metais, teisėjų kolegija sprendžia, kad visos ieškovo pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos lygiomis dalimis iš atsakovo Muitinės departamento ir trečiojo asmens – UAB DK „PZU Lietuva“, apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos – vien iš atsakovo Muitinės departamento. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovui iš atsakovo Muitinės departamento priteistina 1 751 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme, iš trečiojo asmens UAB DK „PZU Lietuva“ – 445 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų pirmosios instancijos teisme.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 11 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Panaikinti atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos supaprastintame atvirame konkurse „Lietuvos Respublikos muitinės tarnybinių transporto priemonių draudimo (Kasko) ir transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo paslaugų viešasis pirkimas“ (pirkimo Nr. 165772) 2015 m. rugsėjo 11 d. priimtą sprendimą, kuriuo atmestas ieškovo AAS „BTA B. I. Company“ pasiūlymas; 2015 m. rugsėjo 24 d. sprendimą, kuriuo nustatyta tiekėjų pasiūlymų eilė ir išrinktas viešojo pirkimo laimėtojas; 2015 m. rugsėjo 30 d. sprendimą, kuriuo atmesta ieškovo AAS „BTA B. I. Company“ pretenzija.

Taikyti alternatyviąją sankciją – atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės draudimo kompanijos „PZU Lietuva“ 2015 m. spalio 16 d. sudarytos viešojo pirkimo sutarties Nr. 11B-147 dėl Muitinės tarnybinių transporto priemonių draudimo (Kasko) ir transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo paslaugų pirkimo galiojimo terminą sutrumpinti vieneriais metais, t. y. iki 2016 m. gruodžio 5 d.

Priteisti ieškovui AAS „BTA B. I. Company“ iš atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188656838) 434 Eur (keturis šimtus trisdešimt keturis eurus) žyminio mokesčio.

Priteisti ieškovui AAS „BTA B. I. Company“ (juridinio asmens kodas 300665654) iš atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188656838) 1 751 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus penkiasdešimt vieną eurą) advokato teisinės pagalbos išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti ieškovui AAS „BTA B. I. Company“ (juridinio asmens kodas 300665654) iš trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės draudimo kompanijos „PZU Lietuva“ (juridinio asmens kodas 110057869) 445 Eur (keturis šimtus keturiasdešimt penkis eurus) advokato teisinės pagalbos išlaidų pirmosios instancijos teisme.

Teisėjai Artūras DriukasNijolė PiškinaitėAntanas Rudzinskas